Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, 2A-300-777/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-03-26
Bylos Nr.: 2A-300-777/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-01150-2017-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Danutė Žvinklytė
Atsakovas: B. P.
Ieškovas: M. R.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.15Apeliacinis bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka
3.3.1.18.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą

Civilinė byla Nr. 2A-300-777/2020Teisminio proceso Nr. 2-10-3-01150-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.4.11; 3.3.1.15; 3.3.1.18.2 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės B. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. R. ieškinį atsakovei B. P. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti bendraturtėms M. R. ir B. P. naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (ieškinio padavimo metu žemės sklypo adresas buvo – (duomenys neskelbtini)), tvarką, taip, kaip nustatyta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelmora“ parengtame žemės sklypo plane, t. y. ieškovė naudosis 321 kv. m (iš 8146 kv. m) žemės sklypo dydžiu, iš jų – bendrai su bendraturte B. P. po gyvenamuoju namu 16 kv. m (plane pažymėta indeksu D, žalia spalva); iš jų bendrai su bendraturte B. P. įvažiavimo kelyje į namų valdą 13 kv. m (plane pažymėta indeksu B, mėlyna spalva), ir atskirai naudosis žemės sklypo dalimi – 292 kv. m (plane pažymėta indeksu C, geltona spalva); atsakovė B. P. naudosis 7 825 kv. m žemės sklypo dydžiu (iš 8 146 kv. m) – iš jų bendrai su bendraturte M. R. po gyvenamuoju namu 85 kv. m (plane pažymėta indeksu D, žalia spalva); iš jų bendrai su bendraturte M. R. įvažiavimo kelyje į namų valdą 313 kv. m (plane pažymėta indeksu B, mėlyna spalva); ir atskirai naudosis 7 427 kv. m žemės sklypo dalimi (plane pažymėta indeksu A, balta spalva).

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1. Ieškovė su atsakove yra namų valdos, kurioje ieškovei tenka nuosavybės teisės į 2/6 dalis gyvenamojo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 48,94 m² bendro ploto, t. y. 16,31 kv. m, o atsakovei – 4/6 dalys, t. y. 32,63 kv. m su priklausiniais, esančios (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Teigia, jog žemės sklypu naudojimosi tvarka privalo būti nustatyta, kadangi tarp jos ir atsakovės nuolat kyla konfliktai – dėl daiktų padėjimo, dėl praėjimo, dėl įvažiavimo į kiemą automobiliu, dėl malkų parsivežimo ir pan. Mano, kad prašoma nustatyti tvarka pagal UAB „Gelmora“ parengtą žemės sklypo planą yra racionali ir atitinka bendraturčių realiai valdomas dalis bei nuosavybės teisėje turimas idealiąsias žemės sklypo dalis.

2.2. Nustačius naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, ieškovė galės savo naudojamą dalį atitverti tvora ir šalys turės atskiras žemės sklypo dalis, neliks galimybės konfliktuoti. Nurodė, kad pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo planą siūloma nustatyti naudojimosi sklypu tvarka atitiks abiejų šalių interesus, nes kiekviena šalis naudosis žemės sklypo dalimi, kuri yra šalia kiekvienos iš šalių gyvenamojo namo bei turimų pastatų dalies. Ieškovė teigia, jog siūlė atsakovei gera valia išspręsti ginčą, tačiau atsakovė tai padaryti atsisakė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2019 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nustatė naudojimosi žemės sklypu, kurio bendras plotas 0,8146 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2017 m. spalio 4 d. UAB „Gelmora“ parengtą žemės sklypo planą M 1:1000. Nurodė, kad 2017 m. spalio 4 d. UAB „Gelmora“ parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas yra neatskiriama šio teismo sprendimo dalis. Priteisė ieškovei M. R. iš atsakovės B. P. 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovės B. P. 12,93 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginti.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1. Nurodė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jau 1975 metais tarp tuometinių bendraturčių J. B., M. R. bei L. Š. buvo nustatyta namų valdos naudojimosi tvarka, o 1999 metais – naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka. Teigia, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčių sudarytas žemės sklypo pasidalijimo planas sukuria jiems teises ir pareigas, siekiant sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje J. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-1112/2002). Darė išvadą, kad žemės sklypo planas gali būti vertinamas kaip bendraturčių tam tikra valios išraiška, susitarimu nustatyti naudojimosi sklypu tvarką.

4.2. Nesutikdamas su ieškovės ir jos atstovės argumentu, kad ši naudojimosi žemės sklypu tvarka nebuvo registruota viešajame registre ir dėl to negalioja, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 1964 m. CK normos, reglamentuojančios bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimą, tiesiogiai nenumatė privalomo naudojimosi tvarkos žemės sklypu įregistravimo viešame registre. 1964 m. CK 127 straipsnis reglamentavo naudojimosi gyvenamuoju namu (butais, kambariais) tvarkos nustatymą, o CK 255 straipsnyje buvo numatytas reikalavimas įregistruoti tik gyvenamojo namo (arba jo dalies) pirkimo–pardavimo sutartį. Akcentavo, kad 1964 m. CK 255 straipsnyje numatytos sandorio neįregistravimo pasekmės buvo taikomos turto pirkimo–pardavimo sutartims (mainų, dovanojimo teisiniams santykiams), todėl darė išvadą, kad 1999 m. vasario 1 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo projekte bendraturčių susitarta naudojimosi žemės sklypu tvarka nebuvo įregistruota viešame registre, negali paneigti nustatytos naudojimosi tvarkos. Be to, ir viešame registre neįregistruotas susitarimas šalims galioja (CK 1.75 straipsnio 1 dalis).

4.3. Nurodė, kad nei 1999 m. vasario 1 d. žemės sklypo padalijimo projekte M:500, nei prie 2009 m. lapkričio 11 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pridėtame žemės sklypo plane, patvirtintame Palangos m. savivaldybės 2000 m. sausio 24 d. sprendimu, nebuvo aptartas įvažiavimas į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Teigia, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2018 m. kovo 22 d. rašte Nr. 16SD-499-(14.16.104.) nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 9 d. skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 16SK-287-(14.16.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ buvo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys pagal naujai parengtą ir suderintą žemės sklypo kadastro duomenų bylą; įvažiavimas į sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės minėtu sprendimu nustatytas nebuvo. Konstatavo, jog vien šios teismo nustatytos aplinkybės, t. y. šalims sudarius mainų sutartį, kurios pagrindu pakito ieškovės turimos nuosavybės teisės dalies į daiktą rūšis bei vieta, t. y. iš jos turimos ūkinio pastato dalies ji įgijo gyvenamojo pastato dalį, taip pat abiem šalims ginčo žemės sklype pasistačius naujus statinius, nesant numatytam įvažiavimui į ginčo žemės sklypą, neabejotinai yra teisinis pagrindas keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką, t. y. nustatyti kitokias sklypo dalis, kuriomis naudosis bendraturtės tiek atskirai, tiek ir bendrai.

4.4. Nurodė, kad UAB „Palangos vandenys“ laboratorijos geriamojo vandens mėginio Nr. 87 tyrimo akte konstatuota, kad geriamojo vandens, esančio šulinyje ((duomenys neskelbtini)) kokybė neatitinka HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ Nustatė, kad ginčo šulinys yra uždengtas metaliniu dangčiu, apdėtas akmenimis ir kad šiaurinėje namų valdos, kuria naudojasi atsakovė, pusėje yra pastatytas geriamo vandens šulinys, kuris, byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nebuvo registruotas. Nurodė, kad iš UAB „Palangos vandenys“ atsakymo matyti, kad adresu, esančiu (duomenys neskelbtini), 2004 m. birželio 14 d. sudaryta Vandens tiekimo sutartis Nr. 141629 bei 2016 m. spalio 6 d. Nuotekų išvežimo sutartis Nr. 141629 su atsakove B. P.. Padarė išvadą, kad ginčo šulinys, esantis namų valdos pietinėje pusėje, turi tik simbolinę ir bendraturčių konfliktą palaikančią paskirtį. Atsakovės nurodomus teiginius, kad jai šulinyje esantis vanduo gali būti reikalingas gėlėms palaistyti, teismas vertino kaip deklaratyvius, nes, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šis šulinys nebenaudojamas, jo įrengimo vieta ir apsaugos zona neatitinka Lietuvos higienos normų reikalavimų, o jame esantis vanduo netinkamas naudoti.

4.5. Nurodė, kad byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ginčo objekte atskirų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūros dar nėra atliktos, o atsakovės nurodomi atskiri žemės sklypai nėra įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka, todėl atsakovės nurodomos kliūtys, jos nuomone, trukdančios šiuo metu spręsti klausimą dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos pakeitimo, tėra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nėra svarbūs, sprendžiant naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos nustatymo klausimus.

4.6. Teismas, įvertinęs Nekilnojamojo turto registro duomenis, iš kurių matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 321/8146 sklypo dalis, atsakovei priklauso –7825/8146 žemės sklypo dalis, padidinus tik bendrai naudojamą sklypo dalį, nė vienos iš šalių nuosavybės teisės dalis nei sumažėja, nei padidėja. Teigia, jog naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas netransformuoja nuosavybės formos, nes nuosavybės dalis nesikeičia nuo to, ar šalys naudojasi tam tikra sklypo dalimi atskirai, ar bendrai. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog žemės sklypas priklauso dviem savininkėms, akivaizdu, kad abiejų savininkių naudojimasis tiek savo dalimi, tiek bendrai yra varžomas kito savininko interesų, kuriuos jos turi tarpusavyje suderinti, ypač atsižvelgiant į tai, kad tie interesai yra tarp bendraturčių, kurie yra giminės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovė (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1. Nurodė, kad UAB „Gelmora“ plane neteisingai apskaičiuota ieškovei tenkanti dalis, plane pažymėta indeksu „B“ (įvažiavimo kelyje į namų valdą), nes ši dalis pažymėta kaip turinti iš viso 326 kv. m, o ieškovei tenkanti naudotis dalis šioje dalyje nurodyta sudaranti tik 13 kv. m. Tuo tarpu atsakovei tenkanti dalis šioje dalyje, pažymėtoje indeksu „B“, nurodyta sudaranti 313 kv. m. Kadangi sklypo dalis, pažymėta indeksu „B“< yra skirta abiejų bendraturčių bendram naudojimui, tai kiekvienai bendraturtei tenka lygi dalis, todėl nustatant, kokio dydžio žemės sklypu bendraturčiai naudosis, ieškovei ir atsakovei turi būti skaičiuojama po 163 kv. m (326:2). Mano, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog buvo būtina taip esmingai nukrypti nuo bylos šalių turimų nuosavybėje žemės sklypo dalių dydžio ir kad nebuvo įmanoma nustatyti tokios tvarkos, pagal kurią idealios dalys maksimaliai atitiktų realiąsias dalis.

6.2. Teigia, kad pagal teismo patvirtintą naudojimosi žemės sklypu tvarką atsakovė nebeturi galimybės prieiti prie jai bendrosios dalinės nuosavybės teise (2/3) priklausančio inžinerinio statinio – šulinio, teigia, jog šis šulinys UAB „Gelmora“ plane iš viso nėra pažymėtas. Nurodė, kad pagal NTR CDB duomenis, ieškovei priklauso 1/3 šio šulinio dalis, o atsakovei – 2/3 dalys. Mano, jog tokiu būdu teismas pažeidė Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą, nes sprendimu faktiškai iš atsakovės nusavinta jos turimos 2/3 dalys nuosavybės į šulinį. Be to, teismo sprendime nepagrįstai teigiama, kad šis šulinys yra nenaudojamas. Apeliantės vertinimu, teismo nurodyta aplinkybė, kad pagal ieškovės pateiktą Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos 2018 m. sausio 25 d. pažymą, patvirtinančią, kad šulinio įrengimo vieta ir apsaugos zona neatitinka higienos normos, reiškia tik tai, kad pati ieškovė savavališkai pasistatė lauko tualetą per arti šulinio. Teigia, jog ši aplinkybė nepanaikina atsakovės nuosavybės teisės į šį šulinį bei teisės juo naudotis sodo bei daržo reikmėms.

6.3. Nurodė, kad prieštaravimas yra dėl 292 kv. m plano dalies, pažymėtos indeksu „C“, , ja asmeniškai naudotis nori ieškovė. Tiksliau toje „C“ dalies dalyje, kurioje sumažinta anksčiau buvusi bendro naudojimo dalis, panaikinant atsakovei priėjimą prie šulinio bei panaikinant atsakovės galimybę apeiti apie gyvenamąjį namą. Teigia, jog panaikinta galimybė apeiti apie gyvenamąjį namą atsakovei reikšminga dar ir todėl, kad ji nebegalės patekti prie namo dalies, ant kurios yra elektros skydinė. Be to, tokiu būdu išplečiant ieškovei vienai paskirtą žemės sklypo plotą, jis praktiškai ribojasi su atsakovės naudojamu gyvenamojo namo priestatu.

6.4. Nurodė, kad mainų sutartis (dalies gyvenamo namo ir ūkinio pastato) neturi jokios įtakos naudojimosi sklypu tvarkai, nes pagal senąją (esamą) naudojimosi tvarką sklypo dalis, žymima indeksu „D“/117, prie ūkinio pastato, kurio dalies bendraturte buvo ieškovė, nebuvo priskirta jai naudotis, ji buvo paskirta naudotis L. Š., kuri vėliau savo nuosavybę perleido atsakovei. Mano, jog tokiu būdu ūkinio pastato dalies, priklausiusios ieškovei, išmainymas į gyvenamojo namo dalį, priklausiusią atsakovei, niekaip negali būti laikoma pagrindu peržiūrėti ankstesnę naudojimosi žemės sklypu tvarką, nes sklypo dalis prie gyvenamojo namo ir taip buvo naudojama bendrai visų jo bendraturčių.

6.5. Apeliantės vertinimu, ieškovė neįrodė, jog atsirado pagrindas nustatyti naują naudojimosi tvarką bendru žemės sklypu, todėl teismas, nesant tokio pagrindo, neteisėtai revizavo jau nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Mano, kad visa ginčijamu teismo sprendimu nustatytos naujos naudojimosi žemės sklypo tvarkos esmė pasireiškė tuo, jog buvo padidinta asmeniškai ieškovės naudojama žemės sklypo dalis nuo 193 kv. m (B1/98 + B2/95) iki C/292 kv. m, t. y. ieškovės asmeniškai naudojama žemės sklypo dalis padidinta beveik visu aru (292-193= 99).

6.6. Nurodė, kad nors teismas sprendime nurodė, kad ginčo žemės sklypas yra adresu (duomenys neskelbtini), ši aplinkybė teisinga tik tiek, kad bylos šalių pastatai yra būsimame 2 741 kv. m žemės sklype, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Akcentavo, kad ginčijama teismo patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka apima ir būsimą 2 704 kv. m žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, jog šio žemės sklypo savininke pagal patvirtintą detalųjį planą bus viena atsakovė. O tai reiškia, kad įregistravus visus tris naujus žemės sklypus, vėl turės būti (bus naujas pagrindas) iš naujo peržiūrima naudojimo žemės sklypu tvarka.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

8.1. Nurodė, kad apeliantė nuolatos pažeidinėja nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Teigia, jog ji, užsiimdama namelių nuoma poilsiautojams, pastariesiems leidžia naudotis visu sklypu – pastarieji vaikšto visur – vaikšto palei viso namo langus, kelia sumaištį, naudojasi tualetu, kuriuo – patys apsisprendžia. Nurodo, kad net vykstant procesui, apeliantė ėmė ir nugriovė (pašalino) geriamojo vandens naudojamų namų valdos šiaurinėje pusėje esantį šulinį – registruotą NT registre. Teigia, jog tokiu būdu buvo sunaikintas namų valdos šiaurinėje pusėje esantis vienintelis geriamojo vandens šulinys.

8.2. Nurodė, kad atsakovė sunaikino šiaurinėje sklypo dalyje esantį šulinį, kuriuo jai kaip bendraturtei priklausė teisė naudotis, tai yra teisė iš ten pasisemti geriamojo vandens, nes ji neturi jokio kito vandentiekio ir neturi kaip kitaip gauti vandens. Teigia, jog visa tai sunaikinta atsakovės veiksmais 2018 metų rudenį.

8.3. Teigia, jog teismas pagal faktines bylos aplinkybes nusprendė, kad pagal iš esmės pasikeitusias faktines aplinkybes, tai yra šalims sudarius Mainų sutartį, kurios pagrindu pakito ieškoves turimos nuosavybės teisės dalies į daiktą rūšis bei vieta, t. y. iš turimo ūkinio pastato dalies ieškovei įsigijus gyvenamojo namo dalį, taip pat tiek ieškovei, tiek atsakovei pasistačius naujus statinius, ir iš esmės esant nenumatytam įvažiavimui į ginčo sklypą, neabejotinai yra teisinis pagrindas pagal tai spręsti naudojimosi žemės sklypu tvarką, t. y. nustatyti kitokias sklypo dalis, kuriomis naudosis bendraturtės tiek atskirai, tiek ir bendrai. Pažymėjo, kad aplinkybę, jog naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka yra pakitusi, teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovė.

8.4. Teigia, jog atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog planu jai padidinama nuosavybė iki 471 kv. m, kadangi jos turimos 321 kv. m nuosavybės jai planas nei padidina, nei gali padidinti. Teigia, jog planas, kaip procesinis dokumentas, parengtas pagal NT Registrų centro duomenų banko duomenis ir yra visapusiškai atitinkantis savo išeitiniais? duomenimis. Pažymi, jog naudojimosi žemes sklypu tvarkos nustatymas netransformuoja nuosavybes formos, nes nuosavybės dalys nesikeičia nuo to, ar šalys naudojasi tam tikra sklypo dalimi atskirai ar bendrai.

8.5. Mano, jog plane teisėtai bei pagrįstai išskaičiuota, kad ieškovė naudosis 321 kv. m /8 146 kv. m žemės sklypo dydžiu, iš jų – bendrai su bendraturte, įvažiavimo kelyje į namų valdų 13 kv. m (plane pažymėta indeksu B , mėlyna spalva), kadangi jos turima viso žemės sklypo dalis tik 321 kv. m ir tesudaro 4 procentus nuo viso sklypo 8 146 kv. m apimties. Teigia, jog teismo pažymėta, kad ginčo objekte esantis kelias, kuris yra vienintelis įvažiavimas į ginčo žemės sklypo teritoriją, priėjimas prie šalims priklausančio gyvenamojo namo, paliktinas bendram abiejų bendraturčių naudojimui.

8.6. Pažymėjo, jog nustačius šią žemės sklypo naudojimosi tvarką, šalims priskirtas sklypo plotas iš esmės nesikeičia, o ieškovės siūlomas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas nereikalauja iš šalių papildomų investicijų į naudojamą turtą tam, kad būtų užtikrintas realus ir patogus naudojimasis juo. Teigia, jog naudojimasis žemės sklypu gali būti įgyvendinamas neatidėliojant, be to, ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka žemės sklypu pagal UAB „Gelmora“ žemės sklypo planą yra racionali ir atitinkanti bendraturčių iš esmės realiai valdomas dalis ir nuosavybės teisėje turimas idealiąsias žemės sklypo dalis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

11. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymo nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Apeliantė prašydama bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, kodėl būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir teismo posėdžiuose apeliantė pati dalyvavo, jai buvo suteikta teisė pasisakyti, visos bylos aplinkybės įrodinėjamos rašytiniais įrodymais, šalys pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, apeliantė neprašo apklausti naujų liudytojų ar ekspertų, netenkina apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

13. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. CK 4.81 straipsnio 1 dalis nustato, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. CK 4.2 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį, ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai. Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.

14. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas nekilnojamojo daikto konkrečias dalis. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).

15. Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant klausimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Spręsdamas klausimą, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis) ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003). Šiame kontekste svarbu tai, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai).

16. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija neperžengdama apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka realiai tarp bendraturčių buvo nustatyta ir ieškovės bei jos atstovės argumentus dėl to atmetė kaip nepagrįstus. Ieškovė pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė, todėl apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nevertina ir dėl jų nepasisako.

Žemesnės instancijos teismas

18. Apeliantė nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog atsirado pagrindas nustatyti naują naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, todėl teismas, nesant tokio pagrindo, neteisėtai revizavo jau nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Šie apeliantės argumentai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nustatytos aplinkybės, t. y. šalims sudarius mainų sutartį, kurios pagrindu pakito ieškovės turimos nuosavybės teisės dalies į daiktą rūšis bei vieta, t. y. iš jos turimos ūkinio pastato dalies ji įgijo gyvenamojo pastato dalį, taip pat abiem šalims ginčo žemės sklype pasistačius naujus statinius, nesant numatytam įvažiavimui į ginčo žemės sklypą, neabejotinai yra teisinis pagrindas keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką, t. y. nustatyti kitokias sklypo dalis, kuriomis naudosis bendraturtės tiek atskirai, tiek ir bendrai. Aplinkybę, jog naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka yra pakitusi, teismo posėdžio metu patvirtino ir apeliantė.

19. Apeliaciniu skundu iš esmės teigiama, jog UAB „Gelmora“ plane neteisingai apskaičiuota ieškovei tenkanti dalis, plane pažymėta indeksu „B“ (įvažiavimo kelyje į namų valdą), nes ši dalis pažymėta kaip turinti iš viso 326 kv. m, o ieškovei tenkanti naudotis dalis šioje dalyje nurodyta sudaranti tik 13 kv. m. Tuo tarpu atsakovei tenkanti dalis šioje dalyje, pažymėtoje indeksu „B“, nurodyta sudaranti 313 kv. m. Apeliantės nuomone, kadangi sklypo dalis, pažymėta indeksu „B“, yra skirta abiejų bendraturčių bendram naudojimui, tai kiekvienai bendraturtei tenka lygi dalis, todėl nustatant, kokio dydžio žemės sklypu bendraturčiai naudosis, ieškovei ir atsakovei turi būti skaičiuojama po 163 kv. m (326:2). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dalis žemės sklypo gali būti paliekama bendraturčiams naudotis bendrai; bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis – tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams inžineriniams ir kitiems statiniams; prie tokių daiktų gali būti priskirti ir nesudėtingi statiniai: sklypo teritorijos tvarkymo statiniai: sklypo vidaus keliai, laiptai, šaligatvis ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003; 2003-10-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2006-10-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad sprendžiant klausimą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis. Jeigu bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų asmeniškai naudoti jiems priskirtus žemės sklypo plotus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-403/2019).

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė, prašydama nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką bei teikdama šios naudojimosi tvarkos projektą, neteisingai skaičiavo jai tenkančią bendrai su bendraturte naudojamo žemės sklypo dalį. Iš ieškovės pateikto žemės sklypo naudojimosi projekto matyti, jog ieškovė prašo teismo nustatyti, kad ji naudosis 321 kv. m (iš 8 146 kv. m) žemės sklypo dydžiu, iš jų – bendrai su bendraturte B. P. po gyvenamuoju namu 16 kv. m (plane pažymėta indeksu D, žalia spalva) ir iš jų bendrai su bendraturte B. P. įvažiavimo kelyje į namų valdą 13 kv. m (plane pažymėta indeksu B, mėlyna spalva). Kaip matyti iš šio sprendimo 19 punkte nurodomos kasacinio teismo praktikos, siekiant nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką iš ieškovei priklausančios 321 kv. m žemės sklypo dalies turėjo būti išminusuota žemės sklypo ploto dalis proporcingai priklausanti ieškovės turimai statinio daliai. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 2/6 gyvenamojo pastato (gyvenamojo pastato bendras plotas sudaro 48,94 kv. m), t. y. 16,33 kv. m. Taip pat nustatyta, kad pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo projektą ieškovei asmeniškai naudotis priskirtas žemės sklypo plotas suformuotas taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius). Iš ieškovės pateikto žemės sklypo projekto matyti, kad bendrai su bendraturte B. P. naudotis paskirtas įvažiavimo kelias į namų valdą (plane pažymėta indeksu B, mėlyna spalva) sudaro 326 kv. m, tačiau pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo naudojimosi projektą ieškovės dalis įvažiavimo kelyje į namų valdą sudaro tik 13 kv. m. Kaip minėta šio sprendimo 19 punkte, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jei bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų asmeniškai naudoti jiems priskirtus žemės sklypo plotus. Vadovaudamasis šia praktika, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pagal ieškovės pateiktą naudojimosi žemės sklypu projektą, ieškovės dalis kelyje į namų valdą turi sudaryti 163 kv. m (kadangi yra du gyvenamojo namo bendraturčiai, tai žemės sklypo dalis turi būti paskirstyta lygiomis dalimis (326 : 2 = 163), o ne 13 kv. m, kaip yra dabar, todėl darytina išvada, kad ieškovės pateiktas žemės sklypo naudojimosi projektas yra ydingas, neatitinka bendraturčių valdomų dalių bei iš esmės pažeidžia atsakovės nuosavybės teises. Tai reiškia, jog iš ieškovei nuosavybės teise priklausančios 321 kv. m išminusavus 16 kv. m žemės sklypo dalį, esančią po namu, bei 163 kv. m žemės sklypo dalį, tenkančią keliui į namų valdą, ieškovei asmeniški naudotis liktų 142 kv. m žemės sklypo dalis, o ne 292 kv. m žemės sklypo dalis, kuri nustatyta ieškovės pateiktame naudojimosi žemės sklypo tvarkos nustatymo projekte. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektas neatitinka bendraturčių valdomų nuosavybės dalių, yra ydingas, pažeidžia bendraturčio teises, nes naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatyta neatsižvelgiant į ieškovės ir apeliantės turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje, todėl toks naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektas negali būti tvirtinamas.

21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, jog nustačius, kad ieškovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektas netvirtintinas, byloje nėra kitų prašymų nustatyti kitokią naudojimosi žemės sklypu tvarką bei tai, kad ieškovė nenurodė jokių argumentų, kodėl būtų pagrindas nukrypti nuo bylos šalių turimų nuosavybėje žemės sklypo dalių dydžio, darytina išvada, jog kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam šio ginčo išsprendimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis šiame sprendime nurodyta teismų praktika daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai vadovavosi formuojama teismų praktika, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas bei priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatyti neprašė (atsakovė, bylą nagrinėjant tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, laikėsi pozicijos, jog naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nustatyta, privaloma visiems bendraturčiams, todėl nėra pagrindo jos keisti), ieškovė pateikto naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projekto tikslinti nepageidavo (2018 m. gegužės 2 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas O. M. nurodė, kad susitikus su ieškove, buvo siekiama ginčą baigti taikiai, tačiau ieškovė į kompromisus nesileido) konstatuoja, jog šiuo atveju, panaikinus skundžiamą teismo sprendimą, bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo būtų netikslinga.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad ši nutartis neužkerta kelio šalims kreiptis į teismą prašant nustatyti naudojimosi tvarka žemės sklypu pagal pakoreguotą ar naujai parengtą žemės sklypo planą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

25. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

27. Apeliaciniu skundu atsakovė prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas bei į bylą pateikė 2018 m. sausio 11 d. pinigų priėmimo kvitą, Serija LAT Nr. 1011851, kuriuo atsakovė sumokėjo advokatui 1 000 Eur už atstovavimą, dokumentų surašymą bei patarimą. Taip pat pateikė 2019 m. gegužės 20 d. pinigų priėmimo kvitą, Serija LAT Nr. 1011874, kuriuo atsakovė sumokėjo advokatui 500 Eur už atstovavimą, dokumentų surašymą bei patarimą. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, konstatuoja, kad atsakovės prašymas priteisti 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

28. Ieškinį atmetus, ieškovės turėtos100 Eur bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

29. Ieškinį atmetus iš ieškovės valstybei priteistinas 12,93 Eur turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas (CPK 96 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

31. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė mokėjimo nurodymą Nr. 310, kuriuo sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą. Kitų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikė. Kadangi apeliacinis skundas tenkintas visiškai, atsakovei iš ieškovės priteistinas atsakovės sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnis).

32. Apeliacinį skundą tenkinus, ieškovės turėtos 400 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės M. R. atsakovei B. P. 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės M. R. valstybei 12,93 Eur turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.

Teisėjos Jolanta GailevičienėErinija KazlauskienėDanutė Žvinklytė