Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos B. P., gim. (duomenys neskelbtini), atstovo advokato skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK 2021 m. vasario 9 d. nutarimo, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau-ANK) 518 straipsnį, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK 2021 m. vasario 9 d. nutarimu vyresnysis tyrėjas D. V., išnagrinėjęs B. P. pareiškimą dėl to, kad bendrasavininkė M. R. savavališkai nuardė valdos ribas skiriančią tvorelę, riboženklius, trukdo naudotis bendro naudojimo šuliniu, jį užrakindama spyna, pažeidinėja Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nustatyta žemės naudojimosi tvarka, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 518 straipsnį.

Nesutikdama su Institucijos nutarimu, B. P. atstovaujama advokato O. Martinkaus, kreipėsi su skundu, prašydama panaikinti skundžiamą nutarimą ir M. R. patraukti administracinėn atsakomybėn už savavaldžiavimą. Skunde nurodoma, kad nutarimas nepagrįstas, nes tarp žemės sklypo bendrasavininkių nėra sprendžiamas joks teisminis ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Klaipėdos apygardos teismas 2020-03-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-300-777/2020 panaikino Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019-12-28 sprendimą, kuriuo buvo pakeista ankstesnė tvarka. Tokiu būdu ginčas dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo yra išspręstas ir galiojantis. Nutarime minima taikos sutartis nėra susijusi su naudojimosi žemės sklypu tvarka, todėl neturi jokios įtakos administracinei bylai ir situacijos vertinimui. M. R., nugriaudama B. P. tvorelę, atidalinančią bendrasavininkių naudojamas žemės sklypo dalis, elgėsi savavališkai bei nesilaikė įstatymais nustatytos ginčų nagrinėjimo tvarkos. Teigia, kad pareiškėjos įrengta tvorelė atitiko teisme civiline tvarka išnagrinėtą šalių ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos.

Atsiliepimu į skundą Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK nurodė, kad M. R. ir B. P. skirtingai traktuoja teisę į naudojimąsi nuosavybe. Policija nėra kompetetinga nustatyti bendraturčių teisės disponuoti bendru turtu ribų. Šie klausimai nagrinėjami civilinio proceso tvarka. Teigia, kad savavaldžiavimo požymių galima įžvelgti tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės, tačiau vadovaujantis teisės principais, atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tik tada, kai byloje pašalinti visi prieštaravimai ir asmens kaltė yra visiškai įrodyta.

Teismo posėdžio metu B. P. atstovas O. Martinkus nurodė, kad nutarimas turi būti panaikintas ir M. R. turi būti patraukta administracinė atsakomybėn už savavališkus veiksmus. Paaiškino, kad tarp šalių naudojimosi tvarka yra nustatyta, galiojanti, teisme dėl to jokios bylos nėra nagrinėjamos. Tvorelė buvo užtverta dėl po teritoriją laisvai lakstančio ir visur dergiančio šuns. Tvorelei tverti jokio leidimo gauti nereikėjo, nes ji neviršijo įstatyme numatyto aukščio, todėl M. R. leidimo torelei tverti niekas neprašė. Pati M. R. kitoje vietoje yra pasistačiusi tvorą.

Teisme liudytoju apklaustas E. P. parodė, kad jis yra B. P. sūnus. Jis tvorelę mamos žemėje pastatė pagal galiojančią žemės sklypo naudojimosi tvarką. Kai tvora buvo statoma M. R. stovėjo ir nieko nesakė. Buvo pakviesti matininkai, kurie sustatė riboženklius, statybų inspekcija. Nurodė, kad iki metro tvorą tveriant savo ribose sutikimo nereikia gauti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundžiamu nutarimu buvo nutraukta teisena pagal ANK 518 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių. Nesutikdama su nutarimu, B. P. pateikė skundą.

Nagrinėjamoje byloje M. R. nugriovė bendraturtės žemės sklype pastatytą tvorelę. Iš byloje esančių rašytinių M. R. paaiškinimų matyti, kad šios aplinkybės M. R. ir neginčija, nurodydama, kad tvora, ribojanti jos galimybes naudotis bendru žemės sklypu, pastatyta be jos sutikimo, riboženkliai sustatyti jai nedalyvaujant. Pareiškėja mano, kad tokie M. R. veiksmai atitinka savavaldžiavimo sudėtį, todėl ji turi būti nubausta.

ANK 518 straipsnyje nustatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Ši norma yra blanketinė – nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau teismas konstatuoja, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).

Sutiktina su pareiškėjos skundo teiginiais, kad šiuo metu teisme nėra nagrinėjama jokia byla tarp bendraturčių M. R. ir B. P. dėl naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos. Tačiau būtina pažymėti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020-03-26 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-300-777/2020, kuriuo panaikino Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019-12-28 sprendimą, pažymėjo, kad galiojusi senoji naudojimosi žemės sklypu tvarka nebeatitinka faktinės situacijos. Sprendime pažymėta, kad po to, kai po mainų sutarties sudarymo pakito M. R. turimos nuosavybės teisės dalies į daiktą rūšis bei vieta, atsirado teisinis pagrindas keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Tai, kad iki šiol ši tvarka nepakeista, nepaneigia fakto, kad galiojanti tvarka galimai nebeatitinka M. R. poreikių.

Pareiškėja mano, kad galiojanti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka suteikia jai teisę statyti tvorelę atskiriant jai ir M. R. priskirtus naudotis žemės sklypo plotus be bendraturtės sutikimo. CK 4.72 str. 1 d. nurodyta, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybės teise. Pagal CK 4.81 str. 1 d. namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius naudojimosi bendru turtu tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta. Savo nuožiūra bendraturtis naudojasi tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai. Nuosavybės teisės forma tokiu atveju nesikeičia, turtas ir toliau bendraturčiams priklauso bendrosios nuosavybės teise. Naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką bendraturčiai gali nustatyti tarpusavio susitarimu, o esant nesutarimui – teisme pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Taigi naudojimosi tvarkos nustatymas nereiškia, kad yra suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai ir bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia. Nustatant naudojimosi tvarką konkrečiomis objekto dalimis, bendroji dalinė turto nuosavybės teisė išlieka, kaip vienas objektas. Šiuo atveju nustatyta, kad B. P. ir M. R. yra žemės sklypo bendraturtės ir jų kaip bendraturčių teisės į žemės sklypą nėra pasibaigusios, todėl visus ginčus dėl valdymo, naudojimosi ir disponavimo žemės sklypu, tame tarpe ir naudojimosi tvarka nustatytų sklypo ribų atskyrimo klausimas, turėtų būti sprendžiamas bendru sutarimu, o jo nepasiekus teisme civilinio proceso tvarka.

Iš byloje esančių rašytinių paaiškinimų ir liudytojo E. P., kuris mamos prašymu pastatė tvorelę, nustatyta, kad M. R. nebuvo kviesta ir nedalyvavo statant riboženklius. Pažymėtina, kad Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 695 redakcija) patvirtintus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustatant riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribas dalyvauja žemės sklypo savininkai. Kita vertus, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekte pažymėtos sklypo dalių ribos, teismo vertinimu, nelaikytinos sklypų ribomis ir šiuo atveju netaikytinos šio nutarimo nuostatos ir dėl to negali būti taikoma ir administracinė atsakomybė už riboženklių pašalinimą.

Liudytojas E. P. teisme nurodė, kad buvo statoma tvora iki vieno metro, todėl ir M. R. raštiško sutikimo niekas neprašė. Užtvarų požymiai ir parametrai, pagal kuriuos nustatoma jų, kaip statinių, kategorija ir grupė (nesudėtingųjų statinių), nustatyti statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. Nesudėtingųjų statinių (užtvarų) parametrai nurodyti 3 lentelės 3.1 punkte. Iš 3.1 punkte nustatytų parametrų galima daryti išvadą, kad iki 1 m aukščio tvora nelaikytina statiniu ir jai statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos netaikomos. Jei statoma virš 1 m tvora, tai tokia konstrukcija laikytina statiniu ir statant tokį statinį bendraturčio sutikimas yra privalomas ir be jo sutikimo vykdyta statyba laikytina savavališka.

Pažymėtina, kad byloje nėra patikimų duomenų kokio aukčio tvorelė buvo pastatyta (aukštis skaičiuojamas nuo žemės paviršiaus). B. P. pareiškime policijai nurodyta, kad aukštis tvorelės 1 m, M. R. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad 1,20 m. Kita vertus, šie duomenys yra svarbūs aplinkybėms dėl galimai vykdytos savavališkos statybos nustatyti, bet niekaip nepaneigia tarp šalių kilusio ginčo civilinės prigimties. Savo rašytiniuose paaiškinimuose M. R. nurodė, kad pasatyta tvorelė apribojo jos teisę naudotis jai priklausančiu turtu, užvėrė patekimą į namų valdą, lauko tualetą. Teismo posėdžio metu liudytojas E. P. nurodė, kad tvorelė nepažeidė jokių M. R. teisių, todėl ji neturėjo teisės jos nugriauti. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti civilinio proceso įstatymų specialiai skirtų civilinių, darbo, šeimos ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimui. Esant tokiai situacijai, žemės savininkai turi ginti savo teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Šiuo atveju yra akivaizdu, jog tarp ginčo žemės sklypo savininkių yra ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu. Be to, kaip anksčiau nustatyta, Klaipėdos apygardos teismas pažymėjo, kad šiuo metu egzistuoja pagrindas keisti dabar galiojančią tvarką, todėl šiuo konkrečiu atveju, teismas daro išvadą, kad grynai iš civilinių santykių kilę ginčai turėtų būti sprendžiami civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Nepaisant to, kad M. R. pasirinktas savo teisių gynimo būdas ir nėra visiškai tinkamas, tačiau ne tiek pavojingas, kad jai turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, asmenų paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas, todėl laikytina, kad priimtas procesinis sprendimas yra pagristas ir teisėtas, pagrindo jį naikinti nėra.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK 2021 m. vasario 9 d. nutarimą, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 518 straipsnį, palikti nepakeistą ir B. P. atstovo advokato Osvaldo Martinkaus skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.