- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-18
- Bylos Nr.
- e2A-347-330/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Asta Radzevičienė, Antanas Rudzinskas
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonės Turto banko, Vilniaus miesto 22-ojo notaro biuro
- Atsakovas
- N. P., V. V. P., N. S., M. S.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusio labdaros ir paramos fondo ,,Dvarų atgimimas“ ir trečiojo asmens valstybės įmonės Turto banko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusio labdaros ir paramos fondo „Dvarų atgimimas“ ieškinį atsakovams N. P., V. V. P., N. S. ir M. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys – Vilniaus miesto 22-ojo notaro biuro notarė Judita Skrodenytė, Vilniaus miesto 10-ojo notaro biuro notarai, valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas bankrutavęs labdaros ir paramos fondas „Dvarų atgimimas“ (toliau – ir fondas „Dvarų atgimimas“ arba fondas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams N. P., V. V. P., N. S. ir M. S., kurį patikslinęs prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2018 m. kovo 9 d. dovanojimo sutartį Nr. JS-1499, sudarytą tarp V. V. P. ir jos dukros N. S., taikyti restituciją, grąžinant V. V. P. nekilnojamąjį turtą – 0,2113 ha ploto žemės sklypą, gyvenamąjį namą, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančia 2018 m. kovo 9 d. dovanojimo sutartį Nr. JS-1507, kuria V. V. P. padovanojo nekilnojamąjį turtą dukros sūnui (vaikaičiui) M. S., taikyti restituciją, grąžinant V. V. P. nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti negaliojančia 2018 m. kovo 9 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria V. V. P. dukrai N. S. už 200 Eur pardavė automobilį JAGUAR X-TYPE, taikyti restituciją, grąžinant V. V. P. automobilį, o N. S. priteisiant iš V. V. P. 200 Eur; 4) pripažinti negaliojančia 2015 m. sausio 27 d. dovanojimo sutartį Nr. JS-578, kuria V. V. P. padovanojo nekilnojamąjį turtą dukrai N. S., taikyti restituciją, grąžinant V. V. P. nekilnojamąjį turtą – 7/80 dalis žemės sklypo, 2603/10000 dalis neįrengtos pastogės, butą su rūsiu, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini); 5) pripažinti negaliojančiomis 2011 m. rugpjūčio 12 d. dovanojimo sutartį VŠ-1290, 2011 m. rugpjūčio 12 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį VŠ-1288, 2011 m. rugpjūčio 18 d. turto pasidalijimo sutartį Nr. DA-3663 ir 2011 m. rugpjūčio 19 d. sutartį Nr. DA-3687, kuriomis N. P. visą turėtą nekilnojamąjį turtą ir automobilį perleido žmonai V. V. P., taikyti restituciją, grąžinant N. P. perleistą turtą; 6) priteisti ieškovui iš atsakovo N. P. 108 026,53 Eur neteisėtai gautų ieškovo lėšų bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jam iškėlus bankroto bylą bankroto administratorius kreipėsi į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Trakų poskyrį (toliau – VMI Trakų poskyris), iš kurio 2017 m. gegužės 29 d. gavo ieškovo veiklos 2012 m. kovo 9 d. patikrinimo aktą su priedais. Ieškovo aiškinimu, VMI Trakų poskyrio 2012 m. kovo 9 d. patikrinimo akte yra padaryta išvada, kad fondas „Dvarų atgimimas“ veikė ne deklaruotu Užutrakio dvaro sodybos atstatymo ir renovavimo, o šio fondo prezidento N. P. giminių ir pažįstamų rėmimo tikslu. 2006-2009 m. fondo „Dvarų atgimimas“ gauta 78 197,41 Eur (270 000 Lt) parama panaudota nesilaikant Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo reikalavimų, kadangi parama panaudota ne visuomenei naudingiems tikslams, o fizinių asmenų privatiems interesams tenkinti. Ieškovas pažymėjo, kad pagal fondo banko sąskaitos išrašą per laikotarpį nuo 2004 m. gruodžio 22 d. iki 2017 m. gegužės 17 d. fondo prezidentas N. P. iš sąskaitos grynaisiais pinigais paėmė 94 414,39 Eur (325 994 Lt) sumą. Be to, ieškovas nurodė, kad fondo „Dvarų atgimimas“ vardu N. P. grynaisiais pinigais gavo 13 612,14 Eur (47 000 Lt) paramą, tačiau VMI Trakų poskyrio 2012 m. kovo 9 d. patikrinimo akte ir jo prieduose nenurodyta, kur buvo panaudotos paramos lėšos. Ieškovo įsitikinimu, tokiais N. P. veiksmais fondui „Dvarų atgimimas“ padaryta iš viso 108 026,53 Eur (372 994 Lt) žala.
3. Ieškovas nurodė, kad atsakovas N. P. buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaromi ginčo sandoriai – 2011 m. rugpjūčio 12 d. dovanojimo sutartis Nr. VŠ-1290, 2011 m. rugpjūčio 12 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis Nr. VŠ-1288, 2011 m. rugpjūčio 18 d. turto pasidalijimo sutartis Nr. DA-3663 ir 2011 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutartis Nr. DA-3687 pažeis fondo kreditorių teises. Visus ginčijamus sandorius ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais actio Pauliana (Pauliano ieškinio) pagrindu.
4. Neveiksniu pripažinto atsakovo N. P. atstovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovo N. P. atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad fondo „Dvarų atgimimas“ bankroto byloje yra patvirtintas vienintelio kreditoriaus valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko 25 323,92 Eur dydžio reikalavimas, tačiau ieškinys pareikštas dėl 108 026,53 Eur žalos atlyginimo, todėl nėra aišku, kam būtų panaudota likusi prašoma priteisti 82 702,61 Eur suma. N. P. atstovė pažymėjo, kad dokumentas, kuriuo ieškovas remiasi kaip prievolės kreditoriui atsiradimo pagrindu, yra VMI Trakų poskyrio 2012 m. kovo 9 d. patikrinimo aktas. Fondo bankroto byloje VĮ Turto banko kreditorinis reikalavimas patvirtintas tik 2017 m. birželio 23 d., todėl sandorių, kuriuos ginčija ieškovas, sudarymo metu nebuvo galiojančių kreditorinių reikalavimų fondui „Dvarų atgimimas“. Atsakovo N. P. atstovė taip pat nurodė, kad atsakovų N. P. ir V. V. P. santuoka buvo nutraukta dar Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu. Kiti ieškovo ginčijami sandoriai yra išvestiniai iš atsakovų N. P. ir V. V. P. turto pasidalijimo sandorių, sudarytų prieš santuokos nutraukimą, jie nesusiję su ieškovu ir yra pernelyg nutolę nuo ginčo teisinių santykių, todėl jų atžvilgiu negalima taikyti actio Pauliana.
Atsiliepimas
5. Atsakovė V.V. P. su ieškiniu nesutiko. Atsakovės V. V. P. teigimu, ieškinys atmestinas, nes fondui „Dvarų atgimimas“ bankroto byla iškelta pagal vienintelį dokumentą – VMI Trakų poskyrio 2012 m. kovo 9 d. patikrinimo aktą, kuris, pasinaudojant fondo vadovo N. P. neįgalumu, buvo parengtas ir realizuotas šiurkščiai pažeidžiant Mokesčių administravimo įstatymo normas. Be to, reikalaudamas pripažinti negaliojančiais V. V. P. sudarytos sandorius, ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl sandorių neteisėtumo ir kokios nors jų priklausomybės nuo fondo „Dvarų atgimimas“ veiklos, todėl tokie nepagrįsti reikalavimai negali būti tenkinami.
Šalies argumentai
6. Atsakovė N. S., atstovaujanti ir atsakovą M. S., su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovės N. S. įsitikinimu, ieškinio reikalavimai nepagrįsti ir negali būti tenkinami. Ieškovas ginčija N. P. kaip fizinio asmens sudarytus sandorius, kurie niekaip nesusiję su fondo „Dvarų atgimimas“ veikla. N. S. pabrėžė, kad N. P. net ir šiuo metu niekam nėra skolingas ir neturi kreditorių. N. S. taipogi pažymėjo, kad ieškovas yra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams pagal actio Pauliana ieškinį. N. S. įsitikinimu, ieškovas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkelia atsakovui N. P., kuris pripažintas neveiksniu asmeniu, protine negalia serga dar nuo 2011 m. gruodžio. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad visi ieškovo bankroto administratoriaus ieškiniai, pareikšti paramą iš fondo gavusiems asmenims, teismų sprendimais buvo atmesti.
7. Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Trečiasis asmuo pabrėžė, kad gautą 108 026,53 Eur (372 994 Lt) paramą atsakovas N. P. panaudojo asmeniniais tikslais pasisavindamas arba iššvaistydamas fondo lėšas (2006 m. gruodžio 4 d. – 2009 m. gruodžio 18 d. laikotarpiu išsiimdamas grynuosius pinigus pagal čekių knygelę). VĮ Turto bankas aiškino, kad egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos, kadangi atsakovas N. P. sudarė sandorius, kurių atlikti neprivalėjo, ginčo sandoriai pažeidė fondo kreditorių teises. Preziumuojama, jog neatlygintinai turtą gavusi šalis neabejotinai žinojo, jog tokie veiksmai pažeis kitų kreditorių teises (atsakovai V. V. P. yra N. P. buvo sutuoktiniai, o atsakovė N. S. – jų dukra). Atsakovas N. P., žinodamas apie savo kaip vadovo asmeninę atsakomybę dėl netinkamai vykdytų fondo įsipareigojimų valstybės biudžetui, siekdamas apsunkinti ir (ar) atimti kreditoriams galimybę išieškoti žalą, ginčijamais sandoriais perleido asmeninės nuosavybės teise valdytą turtą. Fondo bankroto byloje yra patiriamos bankroto administravimo išlaidos, todėl pripažinus sandorius negaliojančiais, restitucijos taikymas apimtų 47 678,32 Eur sumą.
8. Trečiasis asmuo notarė J. Skrodenytė prašė dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Notarė pabrėžė, kad ji nėra teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo N. P. dalyvė, todėl nepasisako dėl ieškovo nurodytų actio Pauliana taikymo sąlygų. Notarė J. Skrodenytė akcentavo, kad tvirtindama ginčijamus 2015 m. sausio 27 d. ir 2018 m. kovo 9 d. sandorius ji įsitikino šalių valia, patikrino Nekilnojamojo turto registro duomenis, nustatė, jog dovanojamas turtas priklauso dovanotojui ir nėra apsunkintas ar kitaip suvaržytas, o atlikus nurodytus veiksmus nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių notarinių veiksmų atlikimas būtų negalimas.
9. Trečiojo asmens Vilniaus miesto 10-ojo notaro biuro notarai atsiliepimo į ieškinį neteikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 7 d. sprendimu ieškovo fondo „Dvarų atgimimas“ ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
11. Teismas nustatė, kad ieškovas actio Pauliana pagrindu prašė pripažinti negaliojančiais sandorius, kuriais 2011 metais atsakovas N. P. perleido turtą (jo dalį) sutuoktinei V. V. P. (2011 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutartis, 2011 m. rugpjūčio 18 d. turto pasidalijimo sutartis ir 2011 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutartis), ir iš šių sandorių išvestinius sandorius, kuriais atsakovo N. P. sutuoktinė V. V. P. turtą perleido dukrai N. S. arba vaikaičiui M. S. (2015 m. sausio 27 d. dovanojimo sutartis, 2018 m. kovo 9 d. dvi dovanojimo sutartys, 2018 m. kovo 9 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis).
12. Teismas pažymėjo, kad actio Pauliana taikymui būtina, jog kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. šis institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Kreditorius turi pareigą įrodyti byloje, kad jis turi tokią, tai yra neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, jog ši teisė egzistuoja, nėra tariama, pasibaigusi ir pan. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovo ginčijamus sandorius atsakovas N. P. sudarė 2011 m. rugpjūčio mėnesį.
13. Atsižvelgdamas į atsakovų argumentus, kad ieškovas reikalavimą dėl N. P. skolinės prievolės kildina iš VMI Trakų poskyrio 2012 m. kovo 9 d. patikrinimo akto, kad trečiasis asmuo VĮ Turto bankas į ieškovo (fondo) kreditorių sąrašą įtrauktas 2017 m. birželio 23 d., teismas darė išvadą, jog atsakovui N. P. 2011 m. rugpjūčio mėnesį sudarant ginčijamus sandorius, VĮ Turto bankas ar kiti kreditoriai neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės fondo atžvilgiu. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra duomenų, jog 2011 metų rugpjūčio mėnesį N. P. ir jo vadovaujamas fondas „Dvarų atgimimas“ būtų turėję kreditorių, ar kad fondui būtų keliama bankroto byla, kas lemtų, jog sudarydamas ginčo sandorius, kuriais turtą perleido sutuoktinei, atsakovas N. P. būtų pažeidęs kreditorių interesus.
14. Teismas nurodė, kad atsakovas N. P. dovanojimo sandorius sudarė su sutuoktine, tai galėtų reikšti jo nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu, tačiau, kaip nustatyta byloje, 2011 metais N. P. ar jo valdomas fondas neturėjo jokių kreditorių, todėl N. P. ar jo sutuoktinės nesąžiningumas dėl ginčo sandorių sudarymo negali būti konstatuojamas.
15. Be to, teismas konstatavo, kad nors byloje yra duomenų, jog atsakovas N. P. iš fondo „Dvarų atgimimas“ ėmė grynuosius pinigus, tačiau įsiteisėjusiais (apeliacine tvarka peržiūrėtais) Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimais patvirtintas ieškovo lėšų naudojimas labdaros tikslais, siekiant padėti kitiems asmenims. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad atsakovas N. P. būtų pasisavinęs fondo „Dvarų atgimimas“ lėšas, o aplinkybė, jog jis disponavo fondo grynaisiais pinigais, savaime nereiškia lėšų pasisavinimo.
16. Atmetęs ieškinį, teismas panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovas fondas „Dvarų atgimimas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį visiškai patenkinti.
18. Ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
18.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą tinkamai neišsiaiškinęs ir neįvertinęs visų bylos aplinkybių.
18.2. Skundžiamame sprendime klaidingai nurodyta, kad ieškovas privalo įrodyti visas atsakovo N. P. civilinės atsakomybės sąlygas. Pagal teismų praktiką juridinio asmens vadovo kaltė, nustačius neteisėtus veiksmus, yra preziumuojama, todėl ieškovas kaltės neprivalo įrodinėti.
18.3. Priešingai nei nurodė teismas skundžiamame sprendime, Vilniaus regiono apylinkės teisme išnagrinėtose civilinėse bylose atsakovo N. P. veiksmai teikiant paramą kitiems asmenims ir jo atsakomybė už tokių veiksmų atlikimą nebuvo vertinti.
18.4. Teismas nurodė, kad mokestinė prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri vėliau perduota VĮ Turto bankui, atsirado po ginčijamų sandorių sudarymo, todėl negalėjo būti žinoma atsakovams. Tokia teismo nuostata neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių – mokestinė prievolė atsirado nuo 2006 metų, atsakovui N. P. netinkamai tvarkant fondo buhalterinę apskaitą bei nesumokant pelno ir socialinio mokesčių.
18.5. Atsakovas N. P., žinodamas apie savo kaip vadovo asmeninę atsakomybę dėl netinkamai vykdytų fondo įsipareigojimų valstybės biudžetui, siekdamas apsunkinti ir (ar) atimti kreditoriams galimybę išieškoti žalą, ginčijamais sandoriais perleido asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą.
18.6. Sudarant dovanojimo sutartis ir sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį atsakovės V. V. P. ir N. S. jokių mokėjimų neatliko, t. y. jos neatlygintinai įgijo turtą. Pripažinus nurodytus sandorius negaliojančiais, jais perleistas turtas grąžintinas atsakovei V. V. P., po to – atsakovui N. P..
18.7. Teismas pažeidė įstatymo nustatytus reikalavimus sprendimo turiniui, nes teismo išvados nenuoseklios ir prieštaringos, sprendimas nepagrįstas jokiais įrodymais ir teisiniais argumentais, teismas nenurodė motyvų, dėl kurių vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė.
Atsiliepimas
19. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo VĮ Turto bankas su ieškovo skundu sutiko ir nurodė, kad motyvus dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo jis išdėstė apeliaciniame skunde.
20. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė V. V. P. nurodė, kad ieškovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, neteisėtas ir ydingas. Atsiliepime akcentuojama, kad apeliantas – ieškovo bankroto administratorius yra nesąžiningas, jo ieškinys – niekinis, todėl ir apeliacinis skundas atmestinas.
21. Atsakovė N. S. (atstovaujanti ir atsakovą M. S.) atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą nepateikė.
Šalies argumentai
22. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo VĮ Turto bankas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. VĮ Turto banko apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Teismo išvada, kad fondo mokestinė prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri vėliau perduota VĮ Turto bankui, atsirado po ginčijamų sandorių sudarymo, todėl esą negalėjo būti žinoma atsakovams, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.
22.2. Pirmoji ginčijama dovanojimo sutartis buvo sudaryta praėjus atitinkamai keturiems ir penkiems metams nuo fondo prievolių sumokėti pelno ir socialinį mokesčius atsiradimo – 2011 m. rugpjūčio 12 d., todėl teismas prievolės kreditoriui VĮ Turto bankui atsiradimo pradžią klaidingai sieja su jo reikalavimo patvirtinimu fondo bankroto byloje 2017 m. birželio 23 d.
22.3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė atsakovo N. P. civilinės atsakomybės sąlygas.
22.4. Įmonių finansinės atskaitomybės tvarkyme naudojamas terminas „mokesčių planavimas“, todėl atsakovas N. P., būdamas ilgametis juridinio asmens vadovas, galėjo ir privalėjo žinoti, kaip apskaičiuojamas, deklaruojamas ir sumokamas pelno mokestis.
22.5. Vienas iš atsakovų N. P. yra buvęs bankrutavusio fondo „Dvarų atgimimas“ vadovas, todėl jis privalėjo veikti išimtinai fondo interesais, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad vadovaujamas fondas veiktų pagal įstatymus ir nebūtų padaryta žalos, tačiau vietoje imperatyvaus įstatymo reikalavimo pirmumo tvarka atsiskaityti su valstybės biudžetu vykdymo, atsakovas fondo lėšas panaudojo savo bei kitų fizinių asmenų asmeninėms reikmėms.
Atsiliepimas
23. Atsiliepime į trečiojo asmens VĮ Turto banko apeliacinį skundą atsakovė V. V. P. išdėstė poziciją, kad neįgaliam fondo vadovui N. P. paskyrus globėją (2019 m. spalio 10 d.), iki šiol mokesčių administratorius įstatymų nustatyta tvarka nepateikė fondo atstovei (N. P. globėjai) jokių reikalavimų ir fondo finansinės veiklos vertinimo dokumentų, pagal kuriuos galima būtų teisėtai atnaujinti fondo veiklos patikrinimą, todėl ši byla, kaip pradėta nesant būtinų teisinių pagrindų, turėtų būti nutraukta.
24. Ieškovas atsiliepime į trečiojo asmens VĮ Turto banko apeliacinį skundą su skundu sutiko.
25. Atsiliepime į trečiojo asmens VĮ Turto bankas apeliacinį skundą atsakovė N. S. (atstovaujanti ir atsakovą M. S.) su skundu nesutiko, prašydama jį atmesti. N. S. atsiliepime išdėstyti tokie esminiai atsikirtimai:
25.1. Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas apeliaciniame skunde pabrėžia mokesčių sumokėjimo valstybei svarbą, tačiau šie mokesčiai turi būti paskaičiuoti teisingai ir teisėtai, kas nebuvo padaryta, pasinaudojus fondo vadovo bejėgiška sveikatos padėtimi, be to, buvo atimta neteisėto Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akto apskundimo galimybė.
25.2. Fondo „Dvarų atgimimas“ vadovas N. P. yra psichiškai neįgalus nuo 2011 m. gruodžio mėn., jam pripažintas neveiksnumas. Valstybinė mokesčių inspekcija, neteisėtai atlikusi fondo „Dvarų atgimimas“ mokestinį patikrinimą, kuris pagal įstatymą turėjo būti nutrauktas nesant juridinio asmens atstovo, ir iš anksto žinodama, kad 2012 m. kovo mėn. surašyto patikrinimo akto niekas negalės apskųsti, paskaičiavo mokestines nepriemokas, pripažinusi fondą teiktą labdarą neteisėta veikla.
25.3. Visų fondo turėtų pinigų sumų panaudojimas jo veikloje yra pagrįstas, todėl nėra pagrindo abejoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriais konstatuota tokia aplinkybė.
25.4. Teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, neatmesdamas nei vieno įrodymo, ir priėmė pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti.
26. Tretieji asmenys Vilniaus miesto 22-ojo notaro biuro notarė Judita Skrodenytė, Vilniaus miesto 10-ojo notaro biuro notarai atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos šalių pateiktus argumentus.
Dėl ieškinio reikalavimo priteisti fondo turėtas lėšas
28. Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti 108 026,53 Eur, atsakovo N. P. paimtus iš fondo „Dvarų atgimimas“. Apeliaciniame skunde ieškovas akcentavo, kad fondo „Dvarų atgimimas“ gautą 108 026,53 Eur (372 994 Lt) piniginę paramą atsakovas N. P. panaudojo asmeniniais tikslais pasisavindamas arba iššvaistydamas fondo lėšas – per laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 4 d. iki 2009 m. gruodžio 18 d. pasiimdamas tas lėšas grynaisiais pinigais.
29. Į bylą pateiktas fondo „Dvarų atgimimas“ laikotarpio nuo 2004 m. iki 2017 m. gegužės 17 d. banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad atsakovas N. P. iš sąskaitos paėmė: 2004 m. gruodžio 28 d. – 10 065,45 Eur (34 754 Lt), 2004 m. gruodžio 31 d. – 5 757,65 Eur (19 880 Lt), 2005 m. gruodžio 19 d. – 8 636,47 Eur (29 820 Lt), 2005 m. gruodžio 23 d. – 5 757,65 Eur (19 880 Lt), 2006 m. gruodžio 4 d. – 12 954,70 Eur (44 730 Lt), 2006 m. gruodžio 14 d. –10 939,53 Eur (37 772 Lt), 2007 m. gruodžio 21 d. – du kartus po 5 181,88 Eur (17 892 Lt), 2008 m. lapkričio 17 d. – 7 197,06 Eur (24 850 Lt), 2008 m. gruodžio 30 d. – 13 817,77 Eur (47 710 Lt), 2009 m. gruodžio 18 d. – 8 924,35 Eur (30 814 Lt) (el. b. t. 1, l. 11). Be to, ieškovas į bylą pateikė 2006 m. lapkričio 29 d. paramos-rėmimo sutarties Nr. 0261129-01, perdavimo-priėmimo akto ir kasos išlaidų orderio kopijas, patvirtinančius, kad atsakovui N. P. grynaisiais pinigais perduota 2 896,20 Eur (10 000 Lt) parama (el. b. t. 1, l. 12-14). 2006 m. gruodžio 22 d. paramos sutarties, 2006 m. gruodžio 29 d. perdavimo-priėmimo akto ir kasos išlaidų orderio kopijos pagrindžia, kad atsakovui N. P. grynaisiais pinigais perduota 2 896,20 Eur (10 000 Lt) parama (el. b. t. 1, l. 15-17). 2007 m. gruodžio 20 d. paramos sutarties, 2007 m. gruodžio 22 d. perdavimo akto ir kasos išlaidų orderio kopijose nurodyta, kad atsakovui N. P. grynaisiais pinigais perduota 7 819,74 Eur (27 000 Lt) parama (el. b. t. 1, l. 18-20). Apibendrinant tai, kas nurodyta, pagal byloje esančius rašytinius įrodymus atsakovas N. P. grynaisiais pinigais paėmė 108 026,53 Eur fondo gautų lėšų.
30. Pagal 2007 m. gruodžio 24 d. ieškovo mokėjimų žiniaraštį šešiems fiziniams asmenims (penkiems ligotiems ar nedirbantiems pensininkams ir vienam neįgaliajam) iš viso išmokėta 18 183,50 Eur (62 784 Lt) (el. b. t. 1, l. 37-38). 2008 m. gruodžio 31 d. ieškovo mokėjimų žiniaraštyje nurodyta, kad šešiems fiziniams asmenims (penkiems ligotiems ar nedirbantiems pensininkams ir vienam neįgaliajam) iš viso išmokėta 21 014,83 Eur (72 560 Lt). 2009 m. gruodžio 23 d. ieškovo mokėjimų žiniaraštyje nurodyta, jog šešiems fiziniams asmenims (penkiems ligotiems ar nedirbantiems pensininkams ir vienam neįgaliajam) iš viso išmokėta 8 924,35 Eur (30 814 Lt). VMI Trakų poskyrio 2012 m. kovo 9 d. patikrinimo akte Nr. (4.65)-07-77-7 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nurodyta, kad pagal pateiktas paramos gavimo ir panaudojimo ataskaitas fondas „Dvarų atgimimas“ deklaravo 2006 - 2010 metais gavęs 78 197,41 Eur (270 000 Lt) paramos, kurią panaudojo suteikdamas labdarą fiziniams asmenims: 2006 m. – 29 830,86 Eur (103 000 Lt), 2007 m. – 18 246 06 Eur (63 000 Lt), 2008 m. – 21 142,26 Eur (73 000 Lt), 2009 m. – 8 978,22 Eur (31 000 Lt) (el. b. t. 1, l. 148-160, 162). Be to, Patikrinimo akte (4 punkto lentelė) taip pat nurodyta, jog visi šeši labdarą gavę fiziniai asmenys buvo susiję su atsakovu (buvusiu fondo prezidentu) N. P. – labdarą gavo fondo prezidento žmonos kaimynė, fondo prezidento žmonos sesuo, fondo prezidento mama, fondo prezidento sesuo, fondo prezidento žmona, pats fondo prezidentas.
31. Apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įsiteisėję Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimai (Vilniaus apygardos teismo peržiūrėti apeliacine tvarka ir nepakeisti), priimti civilinėse bylose Nr. e2-1689-239/2018, Nr. e2-1691-239/2018, Nr. e2-1692-239/2018, Nr. e2-1704-424/2019 ir Nr. e2-231/2020 patvirtina, kad atsakovas N. P. ieškovo lėšas naudojo labdaros tikslais, tokiu būdu siekdamas padėti paramos reikalingiems fiziniams asmenims.
32. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl juridinio asmens vadovo (taip pat ir dėl kolegialaus juridinio asmens valdymo organo narių) pareigų, be kita ko, yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujamas juridinis asmuo veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų, turi elgtis protingai, rūpestingai ir sąžiningai juridinio asmens atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-219/2019). Bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai, taikytini ir juridinio asmens vadovui, yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246 - 6.249 straipsniai).
33. Ginčo laikotarpiui aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (toliau – Labdaros ir paramos įstatymas) 3 straipsnyje (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2002 m. balandžio 18 d. iki 2013 m. sausio 1 d.) 1 dalyje buvo nurodyta, kad labdaros dalykai šiame įstatyme nurodytiems labdaros gavėjams teikiami jų minimaliems socialiai priimtiniems poreikiams tenkinti, sveikatos priežiūrai užtikrinti, padėti likviduoti karo ir gaivalinių nelaimių, gaisrų, ekologinių katastrofų, užkrečiamųjų ligų protrūkių bei epidemijų pasekmes. Vadovaujantis Labdaros ir paramos įstatymo 6 straipsnio (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2001 m. liepos 11 d. iki 2014 m. rugsėjo 25 d.) 1 dalimi labdaros gavėjais galėjo būti: 1) neįgalieji (invalidai); 2) ligoniai; 3) vaikai našlaičiai ir be tėvų globos likę vaikai; 4) nedirbantys pensininkai, negaunantys kitų pajamų, išskyrus pensijas ir kitas socialines išmokas; 5) bedarbiai; 6) asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka pripažintas nukentėjusiųjų teisinis statusas; 7) šeimos (asmenys), kurių gaunamos pajamos negali patenkinti jų minimalių socialiai priimtinų poreikių, kurių mastą nustato savivaldybės; 8) asmenys, savivaldybių nustatyta tvarka pripažinti nukentėjusiais nuo karo ir gaivalinių nelaimių, gaisrų, ekologinių katastrofų, epidemijų, užkrečiamųjų ligų protrūkių.
34. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondo įstatymo 15 straipsnio (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 1996 m. balandžio 10 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.) 2 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad fondui draudžiama: 1) neatlygintinai perduoti fondo turtą nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartis fondo dalininkui, valdymo ir kolegialių organų nariui, fonde darbo sutarties pagrindu dirbančiam asmeniui ar su jais susijusiam asmeniui, ar trečiajam asmeniui, išskyrus labdaros ar paramos tikslus, nustatytus fondo įstatuose pagal Labdaros ir paramos įstatymą. Patikrinimo akte nurodyta, kad pagal ieškovo įstatų 2.1.1. punktą fondo „Dvarų atgimimas“ vienas pagrindinių veiklos tikslų yra šelpti ir teikti pagalbą ar nemokamas paslaugas asmenims, kuriems tai reikalinga.
35. Apibendrinant tai, kas nurodyta šios nutarties 33-34 punktuose, darytina išvada, kad įstatyminis reguliavimas 2004-2009 metais nedraudė labdaros ir paramos fondams teikti labdarą fondo valdymo organo nariui ar su juo susijusiems asmenims, jeigu tai atitinka fondo įstatuose nurodytus tikslus, o paramos ir labdaros gavėjai atitinka Labdaros ir paramos įstatyme numatytą gavėjo statusą. Byloje nustatyta, kad ieškovo įstatuose buvo apibrėžtas tikslas šelpti ir teikti pagalbą asmenims, ir joje nėra duomenų, jog labdarą gavę nedirbantys ar ligoti pensininkai, taip pat neįgalus asmuo, nors ir susiję su fondo vadovu asmenys, labdaros gavimo metu nebūtų atitikę Labdaros ir paramos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų labdaros gavėjo statusui. Vadinasi, reikia pripažinti, kad šios nutarties 30 punkte nurodytas fondo lėšas atsakovas N. P. labdaros gavėjams perdavė teisėtai (pagal gautų paramos lėšų panaudojimo paskirtį), nepažeisdamas labdaros ir paramos fondų veiklą reguliuojančių teisės aktų normų.
36. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Ieškovas yra paramos ir labdaros fondas – ne pelno siekiantis juridinis asmuo, kurio tikslas gautas lėšas (paramą) perduoti paramos ar labdaros gavėjams. Nagrinėjant šią bylą nustatyta, kad atitinkamą dalį fondo lėšų atsakovas N. P. perdavė asmenims, turėjusiems teisę gauti labdarą. Pažymėtina, kad byloje reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kuris grindžiamas galimu lėšų panaudojimu ne pagal ieškovo įstatuose deklaruotą tikslą, yra pareikštas ne ieškovui paramą suteikusių asmenų ar kokių nors teisėtą lūkestį gauti fondo lėšas turėjusių asmenų, bet paties paramos ir labdaros fondo. Atsižvelgiant į labdaros ir paramos fondo veikimo principą ir tikslus – turimų lėšų perdavimą kitiems asmenims teikiant paramą arba labdarą, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas nepagrindė ir neįrodė žalos padarymo (atsiradimo) jam pačiam fakto.
37. Nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – žalos fakto, ieškovo reikalavimas dėl 108 026,53 Eur priteisimo iš atsakovo N. P. negali būti tenkinamas.
Dėl actio Pauliana sąlygų
38. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisė.
39. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas.
40. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2011 m. rugpjūčio mėn. atsakovo N. P. ginčo sandorių sudarymo metu, ieškovas neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą ir dėl šios priežasties ieškovo reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atmetė.
41. Byloje nustatyta, kad ieškovo reikalavimas atsakovui N. P. dėl 108 026,53 Eur dydžio žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Vadinasi, ieškovas neturėjo ir neturi 108 026,53 Eur dydžio reikalavimo teisės atsakovui N. P., todėl neturi pagrindo ginčyti atsakovo sudarytus sandorius, remdamasis tariamos kreditoriaus teisės pažeidimu.
42. Apeliaciniuose skunduose, be kita ko, pabrėžta, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas turėjo mokestinių prievolių – ieškovo bankroto byloje patvirtintas VĮ Turto banko kreditorinis reikalavimas.
43. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai actio Pauliana yra reiškiamas bankrutuojančio juridinio asmens bankroto administratoriaus, būtina įrodyti, kad nors vienas iš bankroto byloje patvirtintų kreditorių turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ginčijamų sandorių sudarymo metu. Jeigu bankroto byloje patvirtinti kreditoriai savo reikalavimus įgijo vėliau, nei buvo sudaryti ginčijami sandoriai, tai nesant vienos iš būtinųjų sąlygų actio Pauliana negali būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2014).
44. Ieškovas ir trečiasis asmuo VĮ Turto bankas apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prievolė ieškovo bankroto byloje patvirtintam kreditoriui VĮ Turto bankui atsirado tik sudarius 2012 m. kovo 9 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktą. Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas akcentavo, kad Patikrinimo akte buvo apskaičiuotas ieškovo mokėtinas pelno mokestis už 2006-2009 m. laikotarpį bei socialinis mokestis už 2006-2007 m. laikotarpį, kurių (mokesčių) mokėjimo pareiga atsirado anksčiau nei buvo sudarytas Patikrinimo aktas.
45. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio mokėtojams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę teikti labdarą ir paramą, iš pajamų leidžiama atskaityti visas išmokas, o nuo 2006 m. sausio 1 d. numatyta atskaitymo išimtis – išskyrus išmokas grynais pinigais, viršijančias 250 MGL dydžio sumą vienam paramos ar labdaros gavėjui per mokestinį laikotarpį. Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio mokesčio įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad mokestį moka tie juridiniai asmenys, kurie už tą patį mokestinį laikotarpį privalo mokėti pelno mokestį nuo apmokestinamojo pelno. Nurodytas įstatyminis reguliavimas suponuoja nuostatą, kad 2006-2009 m. laikotarpiu, už kurį Patikrinimo akte ieškovui apskaičiuoti mokėtini mokesčiai, ieškovas ir jam vadovavęs asmuo (atsakovas N. P.) turėjo pagrįstą lūkestį manyti, jog tuo atveju, jeigu labdara ir parama bus teikiama laikantis Labdaros ir paramos įstatymo nuostatų, tokios paramos ar labdaros išmokos neturėtų būti apmokestintos socialiniu ir pelno mokesčiais.
46. Šios nutarties 35 punkte suformuluota teisėjų kolegijos išvada, kad 2004-2009 m. laikotarpiu teisės aktuose nebuvo draudimo teikti labdarą su labdaros ir paramos fondo (byloje – ieškovo) vadovu susijusiems asmenims, jeigu labdaros teikimas atitiko fondo įstatuose nurodytus tikslus, o labdaros gavėjai atitiko Labdaros ir paramos įstatyme numatytą gavėjo statusą. Atsižvelgiant į nurodytą išvadą, konstatuotina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, už kurį dėl išmokėtų labdaros išmokų ieškovui buvo apskaičiuoti socialinis ir pelno mokesčiai, įstatyminis reguliavimas nebuvo toks aiškus ir vienareikšmis, jog sukurtų atsakovui N. P. pareigą iki Patikrinimo akto sudarymo (iki 2012 m. kovo 9 d.) žinoti ar neabejotinai numatyti, kad kaip labdara ieškovo išmokėtos išmokos apmokestintinos socialiniu ir pelno mokesčiais. Vien tai, jog atsakovas N. P. veikė mokestinius ir kitus įstatymus aiškindamas savo naudai, o vėliau paaiškėjo, kad toks atsakovo subjektyvus suvokimas neatitiko Patikrinimo akte mokesčių administratoriaus darbuotojo pateikto įstatymų aiškinimo, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas N. P., ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovo vardu išmokėdamas labdaros lėšas tam tikriems fiziniams asmenims, veikė aiškiai neteisėtai. Kaip jau nurodyta šios nutarties 31 ir 35 punktuose, įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra patvirtina, kad atsakovas N. P. ieškovo lėšas naudojo labdaros tikslais, tokiu būdu siekdamas padėti paramos reikalingiems fiziniams asmenims, atitikusiems paramos gavėjo teisinį statusą, vadinasi, atsakovas N. P. ieškovo gautas paramos lėšas panaudojo pagal paskirtį, nepažeisdamas labdaros ir paramos fondų veiklą reguliuojančių teisės aktų.
47. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo ginčijamų atsakovo N. P. sandorių sudarymo metu – 2011 m. rugpjūčio mėn. – ieškovo kreditorius neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Nesant vienos iš actio Pauliana taikymo sąlygų, nėra pagrindo atsakovo N. P. 2011 m. rugpjūčio mėn. sudarytus ginčo sandorius pripažinti negaliojančiais. Atmetus ieškovo reikalavimą dėl tuo laiku sudarytų ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais, atsakovų sudarytus vėlesnius išvestinio pobūdžio ginčo sandorius taip pat nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais.
Dėl kitų apeliantų argumentų ir bylos procesinės baigties
48. Kiti apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
49. Konstatavus, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 329, 330 straipsniai), skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
50. Atsakovai nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jiems klausimo teisėjų kolegija nesprendžia.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.