- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-04
- Bylos Nr.
- 2A-1014-803/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11443-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Rūta Petkuvienė, Renata Volodko
- Ieškovas
- E. V.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, M. T.
- Trečiasis asmuo
- A. V., H. B., S. G., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Š. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir M. T. dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys A. V., H. B., S. G. (S. G.), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, ir pagal trečiojo asmens Š. K., pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinį dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir M. T., kuriuo prašė panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 17 d. išduoto leidimo Nr. LRS-01-200217-00020 galiojimą ir įpareigoti atsakovą M. T. pašalinti 2020 m. vasario 17 d. išduoto leidimo Nr. LRS-01-200217-00020 pagrindu atliktus statybos darbus – išardyti perstatytas ar pertvarkytas bei naujai įrengtas statinio dalis.
2. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Ieškovės žemės sklypas). Ieškovės žemės sklypas ribojasi su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise (toliau – Gretimas žemės sklypas). Gretimame žemės sklype yra atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantys pastatai: 1) gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) įėjimas į rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriems suteiktas adresas (duomenys neskelbtini).
3. Ieškovė teigė, kad 2018 m. birželio 28 d. ji išdavė sutikimą dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstravimo (toliau – Sutikimas); juo sutiko, kad atsakovas: 1) rekonstruotų ūkio pastatą ir gyvenamąjį namą, išplėsdamas pastatų užstatymo plotą ir pastatydamas priestatus arčiau nei 1 m atstumu iki ieškovės žemės sklypo ribos; 2) savo lėšomis įrengtų (pertvarkytų) ant sklypo ribos akliną tvorą iki 2 m aukščio arčiau nei 1 m atstumu iki ieškovės žemės sklypo.
4. 2020 m. vasario 17 d. atsakovui buvo išduotas statybos leidimas Nr. LRS-01-200217-00020 pagal UAB „Senojo miesto architektai“ parengtą Kūrybinių dirbtuvių pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą (toliau – Projektas) rekonstruoti ūkinį pastatą ir garažą į kūrybines dirbtuves (toliau – Statybos leidimas), didinant rekonstruojamų pastatų aukštį.
5. Ieškovė pažymėjo, kad Sutikimu ji neprieštaravo, jog būtų išplėstas rekonstruojamų pastatų užstatymo plotas, tačiau nedavė sutikimo didinti rekonstruojamų pastatų aukštį. Todėl, anot ieškovės, Statybos leidimas buvo išduotas atsakovui neteisėtai. Pagal viešai paskelbtus projektinius pasiūlymus, statinio su lango anga aukštis buvo nurodytas 2,7 m, įėjimo į rūsį aukštis – 1,8 m, garažo aukštis – 2,95 m. Pagal Projektą, kurio pagrindu buvo išduotas Statybos leidimas, rekonstruoto pastato aukštis – 5,40 m; naujos rekonstruojamų pastatų konstrukcijos, didinant rekonstruojamų pastatų aukštį, įrengiamos neišlaikant teisės aktais nustatyto 3 m atstumo iki ieškovės žemės sklypo ribos. Tokiai rekonstrukcijai, kai didinamas rekonstruojamų pastatų aukštis, ieškovė sutikimo nedavė. Atitinkamai Statybos leidimas tokiai rekonstrukcijai negalėjo būti išduotas.
Šalies argumentai
6. Atsakovas M. T. ir atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko. Atsakovė, be kita ko, prašė taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio senaties terminą, o senaties termino netaikant – atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.
7. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, Š. K. pateikė ieškinį, juo prašė tenkinti ieškovės ieškinį, panaikinti Statybos leidimo galiojimą ir įpareigoti atsakovą pašalinti Statybos leidimo pagrindu atliktus darbus – išardyti perstatytas ar pertvarkytas ir naujai įrengtas statinio dalis.
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo nurodė, kad jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (toliau – trečiojo asmens žemės sklypas) ir jame esantis gyvenamasis namas. Šalia trečiojo asmens žemės sklypo yra Gretimas žemės sklypas. Trečiasis asmuo išdavė atsakovui analogiško turinio, kaip ir ieškovės Sutikimas, sutikimą dėl Gretimame žemės sklype esančių pastatų rekonstrukcijos, t. y. trečiasis asmuo sutiko, kad būtų išplėstas ketinamų rekonstruoti atsakovo pastatų užstatymo plotas.
9. Trečiasis asmuo teigė, kad jis, išduodamas sutikimą, pagrįstai tikėjosi, jog rekonstruojami pastatai liks tokio paties aukščio, juolab kad atsakovas, prašydamas trečiojo asmens sutikimo, deklaravo, jog rekonstruojamų pastatų aukštis nebus didinamas, ir pasidalijo dokumentais – UAB „Senojo miesto architektai“ 2018 m. gegužės mėn. parengtais projektiniais pasiūlymais, juos pristatydamas kaip būsimos rekonstrukcijos sprendinius. Šiuose atsakovo pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose rekonstruojamų pastatų aukštinimas nebuvo nurodytas. Tačiau Statybos leidimas buvo išduotas visiškai kito – UAB „Senojo miesto architektai“ 2019 m. spalio mėn. parengto – projekto (t. y. Projekto) pagrindu; pagal šį Projektą, rekonstruoto pastato aukštis didinamas nuo 2,80 m iki 5,40 m.
II. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškovės E. V. ir trečiojo asmens Š. K. ieškinius atmetė.
11. Teismas nustatė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo davė atsakovui sutikimus atlikti pastatų rekonstrukciją. Iš bylos medžiagos turinio matyti, jog ieškovė suprato ir (arba) turėjo (privalėjo) suprasti sąvoką „rekonstrukcija“. Sutikimas ir Trečiojo asmens sutikimas yra iki šiol galiojantys. Ieškovė Sutikime turėjo paminėti, kad ji nesutinka su pastatų aukščio keitimu, tačiau, priešingai, ji nurodė, kad sutinka su pastatų rekonstrukcija, todėl dėl rekonstruoto pastato aukščio atsakovui ir nereikėjo gauti sutikimo, kadangi statinių aukštis yra nustatomas teritorijų planavimo dokumentuose.
12. Statybos leidimas buvo registruotas IS „Infostatyba“. Informacija apie Statybos leidimą informacinėmis priemonėmis viešai vėliausiai buvo paskelbta 2020 m. vasario 17 d., t. y. Statybos leidimo išdavimo dieną. Statybos leidimo turinys leidžia daryti išvadą, jog buvo paskelbta ir visa informacija, kuriai esant paskelbtai, laikoma, kad asmuo žino apie atitinkamą administracinį teisės aktą. Ieškinys dėl Statybos leidimo panaikinimo pareikštas 2022 m. gegužės 16 d., t. y. praėjus daugiau nei po 2 metams nuo Statybos leidimo išdavimo.
13. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytą 1 mėnesio apskundimo terminą be svarbios priežasties. Analogiškos pozicijos teismas laikėsi ir Trečiojo asmens pareikšto ieškinio atžvilgiu. Atmetęs reikalavimus dėl Statybos leidimo panaikinimo, pirmosios instancijos teismas atmetė ir reikalavimus dėl statybos padarinių pašalinimo, nurodęs, kad atsakovas statybą vykdo teisėtai išduoto Statybos leidimo pagrindu.
14. Teismas laikė, kad ieškovė, būdama atidi, savo teisėmis besirūpinanti savininkė, apie Statybos leidimą turėjo sužinoti daug anksčiau, nei pareiškė ieškinį, nes dar 2018 m. birželio 28 d. ji pati išdavė Sutikimą, atsakovė 2019 m. kovo 13 d. vykdė visuomenės informavimo procedūrą dėl pastatų rekonstrukcijos, o pastatų rekonstrukcijos darbai buvo pradėti 2020 m. pabaigoje ir ieškovė negalėjo jų nematyti.
15. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą be svarbios priežasties. Analogiškos pozicijos teismas laikėsi ir dėl trečiojo asmens pareikšto reikalavimo.
16. Atmetęs reikalavimus panaikinti Statybos leidimą, pirmosios instancijos teismas atmetė ir reikalavimus pašalinti statybos padarinius, nurodydamas, kad atsakovas statybą vykdo teisėtai išduoto Statybos leidimo pagrindu.
17. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės E. V. ieškinys, ir dėl šios bylos dalies priėmė naują sprendimą – ieškovės E. V. ieškinį patenkinti;
17.2. panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 17 d. išduoto leidimo Nr. LRS-01-200217-00020 dalies rekonstruoti statinius galiojimą ir įpareigojo atsakovą M. T. savo lėšomis per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti 2020 m. vasario 17 d. išduoto leidimo Nr. LRS-01-200217-00020 pagrindu perstatytas ir pertvarkytas bei naujai įrengtas rekonstruotų statinių dalis;
17.3. nurodė, kad, atsakovui M. T. per šį terminą neįvykdžius šio reikalavimo, 2020 m. vasario 17 d. išduoto leidimo Nr. LRS-01-200217-00020 pagrindu perstatytos ir pertvarkytos bei naujai įrengtos rekonstruotų statinių dalys išardomos atsakovo M. T. lėšomis;
17.4. išsprendė bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimą;
17.5. kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą;
17.6. išsprendė bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimą.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė 2018 m. birželio 28 d. davė sutikimą dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, kuriuo sutiko, kad atsakovas: 1) rekonstruotų ūkio pastatą ir gyvenamąjį namą, išplečiant pastatų užstatymo plotą ir pastatant priestatus arčiau nei 1 m atstumu iki ieškovės žemės sklypo ribos; 2) savo lėšomis įrengtų (pertvarkytų) ant sklypo ribos akliną tvorą iki 2 m aukščio arčiau nei 1 m atstumu iki ieškovės žemės sklypo.
Šalies argumentai
19. Iš su ieškiniu pateiktos Projekto architektūrinės ir sklypo plano dalies brėžinių matyti, kad projektuojamo rekonstruoto pastato (kūrybinių dirbtuvių) aukštis yra 5,40 m. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad iki rekonstrukcijos buvusių pastatų maksimalus aukštis buvo 2,95 m. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nekilo.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pasisakydamas ieškinio senaties termino šioje byloje taikymo klausimu, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Statybos leidimas kaip individualus teisės aktas buvo priimtas ne ieškovės prašymo pagrindu ir ne dėl ieškovės, o atsakovo prašymo pagrindu. Taigi ieškovė neturėjo pareigos nuolat tikrinti viešą informaciją IS „Infostatyba“ apie Statybos leidimą. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad ieškovė apie Statybos leidimą turėjo sužinoti 2020 m. vasario 17 d., t. y. kai informacija apie Statybos leidimą buvo viešai paskelbta informacinėmis priemonėmis, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pateiktu 2015 m. gegužės 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-15241-624/2015, nes skiriasi administracinės bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės – nurodytoje administracinėje byloje pareiškėja ginčijo jos atžvilgiu priimtą individualų teisės aktą.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad, 2019 m. kovo 13 d. vykdant visuomenės informavimo apie pastatų rekonstrukciją procedūrą, buvo pateikta informacija, jog bus didinamas rekonstruojamų pastatų aukštis. Taip pat nėra pagrindo ieškovės sužinojimą apie Statybos leidimą sieti su pastatų rekonstrukcijos pradžia 2020 m. pabaigoje. Ieškovė savo teisių pažeidimą sieja ne su pastatų rekonstrukcija apskritai, o su rekonstruojamų pastatų aukščio didinimu. Akivaizdu, kad pradiniame statybų etape ieškovė negalėjo matyti (suprasti), jog bus didinamas rekonstruojamų pastatų aukštis.
22. Apeliacinės instancijos teismas kaip reikšmingas vertino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad iš vykdomų statybų paaiškėjus, jog yra didinamas rekonstruojamų pastatų aukštis, ieškovė nedelsdama 2022 m. balandžio 15 d. el. laišku kreipėsi į atsakovą, prašydama pateikti statybą leidžiantį dokumentą ir projektinę dokumentaciją. Atsakovas 2022 m. balandžio 25 d. el. laiške nurodė, kad yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas atlikti pastatų rekonstrukciją, taip pat pateikė Projekto architektūrinę ir sklypo plano dalį. Byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad ieškovė apie rekonstruojamų pastatų aukščio didinimą žinojo daug anksčiau nei 2022 m. balandžio 15 d. ir nesiėmė priemonių šiai aplinkybei išsiaiškinti.
23. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė apie savo teises pažeidžiantį Statybos leidimą sužinojo 2022 m. balandžio 25 d. Ieškinį ieškovė pareiškė 2022 m. gegužės 16 d., t. y. nepraleidusi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino šiam Statybos leidimui ginčyti.
24. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju naujos rekonstruoto pastato konstrukcijos, didinant rekonstruojamų pastatų aukštį, yra įrengiamos mažesniais nei teisės aktų nustatytais atstumais iki ieškovės žemės sklypo ribos (ginčo dėl šios aplinkybės byloje nekilo), todėl nors rekonstruoto pastato aukštis neviršija Gretimam žemės sklypui taikomame Detaliajame plane nustatyto 2–3 aukštų užstatymo, tokiai rekonstrukcijai, kuri nurodyta Projekte, t. y. didinant rekonstruoto pastato aukštį, turėjo būti gautas ieškovės sutikimas.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovės duotame sutikime yra aiškiai išreikšti leidžiami atlikti veiksmai – išplėsti rekonstruojamų ūkio pastato ir vienbučio gyvenamojo namo užstatymo plotą. Sutikime nėra pateikta rekonstrukcijos apibrėžtis, taip pat nėra nuorodos į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje įtvirtintą rekonstrukcijos sąvoką. Ieškovė neturi specialių su statyba susijusių žinių, todėl nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad ieškovė turėjo suprasti rekonstrukcijos sąvoką būtent taip, kaip ši apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje (statinio rekonstravimas – tai statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį, t. y. pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant pastato išorinius matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.)). Be to, ši sąvoka nesudaro pagrindo teigti, kad statinio rekonstrukcija yra tik tada, kai keičiami visi trys statinio išoriniai matmenys, t. y. ir ilgis, ir plotis, ir aukštis.
26. Tuo remdamasis, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė, duodama sutikimą, sutiko tik su tokia rekonstrukcija, kai yra keičiamas (išplečiamas) tik rekonstruojamų ūkinio pastato ir vienbučio gyvenamojo namo užstatymo plotas, t. y. ilgis ir plotis, ir tą aiškiai nurodė Sutikime.
27. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas, prieš kreipdamasis į ieškovę dėl sutikimo rekonstrukcijai atlikti, būtų pateikęs ieškovei projektinius pasiūlymus, atitinkančius Projektą, nors būtent atsakovo, prašančio duoti tokį sutikimą, pareiga yra pateikti ieškovei pakankamą informaciją apie būsimą rekonstrukciją, pagrindinius techninius parametrus, kad ieškovė galėtų įvertinti rekonstrukcijos padarinius ir, atsisakydama teisės aktais įtvirtintos su statyba susijusios savo interesų apsaugos, priimti apgalvotą, pagrįstą ir jos interesus atitinkantį sprendimą.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimus, kad atsakovas, prašydamas sutikimų rekonstrukcijai atlikti, jiems teigė, jog rekonstruojamų pastatų aukštis nebus didinamas, iš dalies patvirtina 2018 m. birželio 10 d. trečiajam asmeniui atsakovo persiųsti UAB „Senojo miesto architektai“ 2018 m. gegužės mėn. projektiniai pasiūlymai. Šie projektiniai pasiūlymai žymiai skiriasi nuo Projekto, kurio pagrindu buvo išduotas Statybos leidimas. Atsakovas nepateikė kitų įrodymų, kokia informacija apie ketinamą atlikti rekonstrukciją buvo pateikta ieškovei, prašant sutikimo rekonstrukcijai atlikti.
29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat laikė, kad aplinkybę, jog ieškovė sutikimu sutiko tik dėl ūkinio pastato ir vienbučio gyvenamojo namo rekonstrukcijos išplečiant užstatymo plotą, tačiau nedidinant pastatų aukščio, patvirtina ir byloje esantys kitų Gretimo žemės sklypo bendraturčių sutikimai dėl pastatų rekonstrukcijos – juose išreikštas sutikimas, kad atsakovas rekonstruotų, remontuotų esamus ūkinį pastatą, garažą, įėjimą į rūsį ir vienbutį gyvenamąjį namą ir padidintų šių pastatų užstatymo plotą, tūrį ir aukštį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, kad skirtinga ieškovės sutikimo ir kitų Gretimo žemės sklypo bendraturčių sutikimų apimtis ir ta aplinkybė, jog ieškovė Sutikimu sutiko tik su rekonstruojamų ūkinio pastato ir vienbučio gyvenamojo namo užstatymo ploto, bet ne aukščio didinimu, turėjo būti aiški tiek atsakovei, išdavusiai Statybos leidimą, tiek atsakovui, besikreipusiam dėl Statybos leidimo išdavimo, teikusiam ieškovės sutikimą ir kitų Gretimo sklypo bendraturčių sutikimus ir vykdančiam statybą pagal Statybos leidimą.
30. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad ginčijamas Statybos leidimas buvo išduotas nesant ieškovės sutikimo, nors šis, pagal STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 7 priedo „Besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ir valdytojų rašytinių sutikimu privalomumo atvejai“ 4 ir 8 punkto reikalavimus, buvo būtinas.
31. Tai konstatavęs, apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys atmestas, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą, kuriuo panaikino ginčijamo Statybos leidimo dalies rekonstruoti pastatus galiojimą ir įpareigojo atsakovą savo lėšomis per 6 mėnesius išardyti Statybos leidimo pagrindu perstatytas ir pertvarkytas bei naujai įrengtas rekonstruotų statinių dalis (Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalis, 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 1 punktas); taip pat nurodė, kad, atsakovui per šį terminą neįvykdžius šio reikalavimo, pagal Statybos leidimą perstatytos ir pertvarkytos bei naujai įrengtos rekonstruotų statinių dalys bus išardomos atsakovo lėšomis (Statybos įstatymo 33 straipsnio 4 dalis)
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-69-1075/2024 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį, kuria tenkinta ieškovės ieškinio dalis ir atsakovas M. T. įpareigotas savo lėšomis per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti 2020 m. vasario 17 d. išduoto leidimo Nr. LRS-01-200217-00020 pagrindu perstatytas ir pertvarkytas bei naujai įrengtas rekonstruotų statinių dalis bei nurodyta, kad, atsakovui M. T. per šį terminą neįvykdžius šio reikalavimo, 2020 m. vasario 17 d. išduoto leidimo Nr. LRS-01-200217-00020 pagrindu perstatytos ir pertvarkytos bei naujai įrengtos rekonstruotų statinių dalys išardomos atsakovo M. T. lėšomis, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį, kuria šalims paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-69-1075/2024 konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismo pagrįstai nuspręsta, kad ieškovės ieškinys pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, reikšmingas nustatant sužinojimo apie ginčijamą individualų teisės aktą momentą, laikytinas paduotu nepraleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino, taip pat pagrįstai pripažino neteisėtu ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 17 d. išduoto leidimo Nr. LRS-01-200217-00020 galiojimą.
34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-69-1075/2024 konstatavo, kad, spręsdamas dėl kitų byloje pareikštų reikalavimų, susijusių su neteisėtos statybos padarinių šalinimo proporcingumu, taip pat išlaidų už neteisėtos statybos padarinių pašalinimą paskirstymu, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė įstatyme (Statybų įstatymo 27 straipsnio 26 dalyje, 33 straipsnio 3 dalyje) šiems klausimams išspręsti nustatytų principų, nukrypo nuo kasacinio teismo šiais klausimais suformuotos praktikos. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nesprendė proporcingos padarinių šalinimo priemonės pritaikymo (parinkimo) pagal kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus klausimo, neįvertino, ar neegzistuoja teisinių ir faktinių aplinkybių, galbūt lemiančių realias atsakovo atliktų statybos (rekonstrukcijos) darbų įteisinimo galimybes, taip pat nenustatė kaltų dėl neteisėtai išduoto Statybos leidimo asmenų, jų atsakomybės laipsnio, t. y. nenustatė faktinių aplinkybių, reikšmingų taikant ginčo santykį reglamentuojančias materialiosios teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
35. Byloje kilo ginčas dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo, neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonių ir jų parinkimo, asmenų, atsakingų už savavališkos statybos padarinių pašalinimą, kaltės. Byloje nustatyta, jog ieškovė davė sutikimą statyti priestatus ir rekonstruoti esamus statinius mažesniais negu norminiai atstumais iki savo sklypo ribos. Atsakovas teigė, kad jis nepastatė naujo pastato mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki ieškovės sklypo ribos, nes toks pastatas jau buvo (ir, be to, mažesniu, nei nustatyta teisės aktuose, atstumu), atsakovas jį tik rekonstravo. Atsakovas byloje neginčijo ir to fakto, kad jo 2,70 m ūkio pastatas į vieno aukšto su rūsiu (cokoliu) kūrybinių dirbtuvių pastatą rekonstruojamas paaukštinant iki 5,40 m, t. y. aukštis pakinta (net) 2,7 m.
36. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1496-565/2023 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys, ir dėl šios bylos dalies priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkino, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 17 d. išduoto leidimo Nr. LRS-01-200217-00020 dalies rekonstruoti statinius galiojimą ir įpareigojo atsakovą M. T. savo lėšomis per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti 2020 m. vasario 17 d. išduoto leidimo Nr. LRS-01-200217-00020 pagrindu perstatytas ir pertvarkytas bei naujai įrengtas rekonstruotų statinių dalis. Teismas nurodė, kad, atsakovui M. T. per šį terminą neįvykdžius šio reikalavimo, 2020 m. vasario 17 d. išduoto leidimo Nr. LRS-01-200217-00020 pagrindu perstatytos ir pertvarkytos bei naujai įrengtos rekonstruotų statinių dalys išardomos atsakovo M. T. lėšomis. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
37. Nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismui buvo pagrindas ieškovės sužinojimo apie ginčijamo Statybos leidimo išdavimo atsakovui momentą sieti būtent su 2022 m. balandžio 25 d. data. Taigi klausimas dėl ieškinio senaties, statybą leidžiančio dokumento galiojimo yra išspręstas, tačiau neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonės ir jų parinkimas, neteisėtos statybos padarinių pašalinimo klausimai perduoti naujai nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Dėl atsakovo M. T. prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir nustatyti šalims terminą pateikti papildomus įrodymus, paaiškinimus ir argumentus dėl kasacinio teismo nutartyje pateiktų išaiškinimų
38. Atsakovas prašo atnaujinti apeliacinės bylos nagrinėjimą iš esmės, nes byloje turėjo būti nustatyta tiek abiejų atsakovų – M. T. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, tiek (galbūt) kitų subjektų, dalyvavusių ginčijamo Statybos leidimo išdavimo procese, kaltė ir atsakomybės laipsnis dėl neteisėtai perstatytų ir pertvarkytų bei naujai įrengtų atsakovo rekonstruotų statinių dalių.
39. Atsakovas pažymėjo, kad byloje nebuvo spręsti ir kiti svarbūs teisinės atsakomybės taikymo klausimai, t. y.: a) galimų statybos padarinių šalinimo priemonės, b) nenustatyti kalti dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenys. Ieškinys pirmosios instancijos teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimu buvo atmestas, šalys dėl statybos padarinių šalinimo priemonių bei už neteisėtai išduotą statybos leidimą atsakingų asmenų nepasisakė ir apeliacinės instancijos teisme, tokios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Atsakovas M. T. neturėjo galimybės pateikti šio prašymo anksčiau, nes nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimą.
40. Teisėjų kolegija, įvertinusi 20254 m gegužės 8 d. pateikto prašymo argumentus, priimta šalies pateiktą procesinį sprendimą ir dėl prašyme išdėstytų aplinkybių vertinimo pasisakys išnagrinėjusi bylą.
Dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo susijusių klausimų
41. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, panaikinęs apeliacinės instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą, nurodė: <...> kriterijai, vertinant atsakovo neteisėtu pripažinto Statybos leidimo pagrindu perstatytų ir pertvarkytų bei naujai įrengtų rekonstruotų statinių dalių nugriovimą (išardymą) kaip kraštutinę priemonę, yra svarbūs ir nagrinėjamoje byloje. Tuo tarpu iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies (sprendimo 46 punktas) matyti, kad su pareikštais ieškinio reikalavimais dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo susiję klausimai apeliacinės instancijos teismo nebuvo tinkamai, pagal pirmiau aptartus kriterijus, išnagrinėti (nutarties 110 punktas).
42. Teisėjų kolegija, ištyrusi patikslinto ieškinio reikalavimą, nustatė, jog ieškovė prašė įpareigoti atsakovą išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis. Vilniaus apygardos teismo sprendimu šalys buvo grąžintos į status quo padėtį, nors ieškovė buvo davusi sutikimą rekonstruoti statinį, nekeičiant aukštingumo. Šią aplinkybę pažymėjo ir trečiasis asmuo, pareiškęs savarankišką reikalavimą, Š. K., t. y. Sutikimas buvo išduotas konkretiems darbams – didinti užstatymo plotą. Didinti aukščio sutikimas išduotas nebuvo. Taigi byloje buvo gauti Sutikimai:
42.1. rekonstruoti ūkio pastatą;
42.2. rekonstruoti vienbutį gyvenamąjį namą (tai nėra ginčo dalykas);
42.3. įrengti/pertvarkyti akliną tvorą iki ne daugiau kaip 2 m. aukščio.
43. Tiriant kasacinio teismo nutarties 110 punkte numatytą įpareigojimą, nustatyta, kad būtina išspręsti savavališkos statybos padarinių pašalinimo priemonę, taikant protingumo ir proporcingumo principus, nes įpareigoti visiškai išardyti 2020 m. vasario 17 d. išduoto leidimo Nr. LRS-01-200217-00020 pagrindu perstatytas ir pertvarkytas bei naujai įrengtas rekonstruotų statinių dalis nėra teisinio pagrindo, kai Sutikimu buvo leista atlikti statinių rekonstravimą, išplečiant užstatytą plotą.
44. Kitaip tariant, rekonstrukcijos darbus tiek, kiek tai susiję su statinio ploto pakeitimu, galima įteisinti gavus naujos laidos statybą leidžiantį dokumentą, todėl taikyti įrengtų rekonstruotų visų statinių dalių nugriovimą (išardymą) kaip kraštutinę priemonę negalima (CK 1.5 straipsnis).
45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juo atveju, kai teismas savo sprendimu panaikina neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento galiojimą, spręsdamas dėl pasirinktino tokios statybos padarinių šalinimo būdo, privalo įvertinti, ar statyba iš esmės yra galima pagal: pirma, galiojantį detalųjį planą (kai toks yra); bendruosius teritorijų planavimo dokumentus; specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus (jei tokie yra būtini) ir, antra, ar tai neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Tik įvertinęs išvardytas aplinkybes teismas gali pagrįstai spręsti dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo būdo, t. y. įpareigoti statytoją ar kitą įstatyme nustatytą asmenį nugriauti statinį, išardyti perstatytas ar pertvarkytas jo dalis, atstatyti statinį arba pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016, 36 punktas).
46. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas gavo iš ieškovės ir trečiojo asmens susitikimą rekonstrukcijai ir tai yra teisinė prielaida prašyti pertvarkyti projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, t. y. galima perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį. Ieškovė konkrečiai sutiko su šių veiksmų atlikimu: (i) rekonstruoti esamus Ūkio pastatą ir Gyvenamąjį namą, išplečiant pastatų užstatymo plotą ir pastatant priestatus arčiau nei 1 m (vieno metro) atstumu iki Ieškovei nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo ribos; (ii) savo lėšomis įrengtų/pertvarkytų ant sklypo ribos akliną tvorą iki h < 2,00 m. arčiau nei 1 m. (vieno metro) atstumu iki Ieškovei nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo ribos.
47. Teisėjų kolegija pagal proceso įstatymą negali keisti ginčo nagrinėjimo ribų. Tokią teisę turi šalys, pirmosios instancijos teisme (CPK 13 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nesant reikalavimo, išreikšto priešinio ieškinio forma dėl siekio gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, negali išspręsti klausimo dėl alternatyvaus savavališkų statybos padarinių pašalinimo priemonių taikymo.
48. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
49. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pati atkreipė dėmesį į tai, kad ji yra išdavusi atsakovui Sutikimą rekonstruoti esamus ūkio pastatą ir vienbutį gyvenamąjį namą, išplečiant pastatų užstatymo plotą ir pastatant priestatus arčiau nei 1 m atstumu iki jos sklypo ribos. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas šią aplinkybę, privalėjo pasiūlyti tikslinti ginčo ribas, išaiškinti atsakovui teisę reikšti priešieškinį. Kasacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas bylą, pabrėžė, jog <...> sutikimas yra galiojantis ir nenuginčytas. Ginčo dėl to byloje nėra. Nagrinėjamas ginčas taip pat vyksta ne dėl Sutikimo išdavimo fakto, o tik dėl šio Sutikimo turinio. Vadinasi, ieškovės, kaip besiribojančio žemės sklypo savininkės, tam tikros apimties sutikimas egzistuoja <...> (nutarties 111 punktas).
50. Apeliacinės instancijos teismas, sistemiškai vertindamas bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, kad būtent pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti dėl galimybės pašalinti neteisėtos statybos padarinius nevisiškai išardant perstatytas ir pertvarkytas bei naujai įrengtas po rekonstrukcijos statinių dalis, tačiau taikant alternatyvius būdus, pavyzdžiui, be kita ko, per protingą laiką suteikiant atsakovui galimybę įteisinti statybą, inicijuojant bei gaunant tiek gretimų sklypų savininkų pritarimą / teigiamą sprendimą pertvarkymo darbams atlikti, o pastariesiems tokio sutikimo nedavus / neduodant – suteikiant atsakovui galimybę ir pasiūlant nagrinėjamoje byloje priešieškinio forma ar atskiro civilinio proceso tvarka ginti savo teises, prašant leisti įteisinti statybą / atlikti statybos darbus pagal pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, ar / ir naudojantis kitais teisių gynimo būdais.
51. Teisėjų kolegija atskirai pažymi, kad 2020 m. vasario 17 d. atsakovui M. T. išduotas leidimas Nr. LRS-01-200217-00020 jam priklausančiame sklype statyti naujus statinius: tvorą, buitinių nuotekų tinklus, vandentiekio įvadą, bei rekonstruoti statinius: įėjimą į rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (būsimas pavadinimas kūrybinės dirbtuvės) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (būsimas pavadinimas kūrybinės dirbtuvės) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal projektą ,,Kūrybinių dirbtuvių pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas. Vilniaus apygardos teismas panaikino šį leidimą, bet pasisakė tik dėl dalies padarinių, kaip savavališkų pašalinimo, – įpareigojo išardyti perstatytas ir pertvarkytos bei naujai įrengtas rekonstruotų statinių dalis. Vadinasi, kita atliktų dalis darbų liko be juos legalizuojančio dokumento.
52. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas).
53. Teisėjų kolegija taip pat vertina kaip teisiškai pagrįstus atsakovo argumentus, jog byloje nėra nustatyti kalti dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenys. Atsiliepime į ieškinį atsakovas atkreipė dėmesį, kad Leidimas buvo išduotas pagal projektuotojo UAB „Senojo miesto architektai“ parengtą statinio projektą. Byloje taip pat nustatyta, kad Inspekcija 2022 m. vasario 7 d. kreipėsi į UAB „ACTUM STATYBA“ kaip statybos dalyvį, prašydama pateikti draudimo dokumentus objekte adresu (duomenys neskelbtini). Inspekcijoje 2022 m. vasario 21 d. gautas UAB „ACTUM STATYBA“ elektroninis laiškas, kuriame nurodyta: ,,UAB „Actum statyba“ pagal rangos sutartį nuo 2021-03-01 iki 2021-03-15 atlikinėjom garažo patalpų demontavimo darbus. Buvo demontuota pastato stogas, sienos, perdanga ir dalis pamatų esančių sklypo vidinėje pusėje. <...> Visi darbai buvo atlikti pagal projektą. Inspekcija statinio statybos techninės priežiūros vadovui V. G. 2022 m. birželio 13 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-1226.
54. Taigi nagrinėjamoje byloje turėjo būti nustatyta tiek abiejų atsakovų – M. T. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, tiek kitų subjektų, dalyvavusių ginčijamo Statybos leidimo išdavimo procese, kaltė ir atsakomybės laipsnis dėl neteisėtai perstatytų ir pertvarkytų bei naujai įrengtų atsakovo rekonstruotų statinių dalių. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo spręsti dėl naujų atsakovų įtraukimo į bylą, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apeliacijos objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis). Lietuvoje yra taikomas ribotos apeliacijos modelis, todėl apeliacinės instancijos teismas, minėta, ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o tik pagal įstatymo ir apeliacinį skundą pateikusių dalyvaujančių byloje asmenų nustatytas ribas. Tai lemia ir tam tikrus apeliacinio proceso ypatumus, dėl kurių apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kitų atsakovų įtraukimo į bylą klausimas sprendžiamas (CPK 45 straipsnis).
55. Formuodamas teismų praktiką dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo naštos paskirstymo, kasacinis teismas yra pasisakęs dėl atsakomybės laipsnio nustatymo, atkreipdamas dėmesį į EŽTT jurisprudenciją, kurioje laikomasi principo, kad valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims. Šie asmenys neprivalo užtikrinti, kad valdžios institucijos tvirtai laikytųsi visuomenei neprieinamų vidinių taisyklių ir procedūrų, pirmiausia skirtų atsakingumui ir veiksmingumui valdžios institucijos viduje užtikrinti. Valstybei, kurios valdžios institucijos nesilaikė savo vidinių taisyklių ir procedūrų, neturėtų būti leista gauti naudos dėl netinkamo savo institucijų elgesio ir išvengti pareigų vykdymo. Kitaip tariant, bet kokios valdžios institucijų klaidos padarymo riziką turi prisiimti valstybė ir klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita, ypač kai nėra kito konfliktuojančio privataus intereso. Sąžiningai besielgiantis asmuo iš principo turi teisę pasikliauti valstybės ar viešų pareigūnų, kurie, panašu, turi reikiamus įgaliojimus, tvirtinimais ir tuo, kad buvo laikytasi vidinių taisyklių ir procedūrų, nebent iš viešai prieinamų dokumentų (įstatymų ar įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų) aiškiai išplaukia arba asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad atitinkamas pareigūnas stokojo įgaliojimų „teisiškai susaistyti valstybę“ (žr. EŽTT 2009 m. birželio 11 d. sprendimą T. prieš Kroatiją; 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Lelas prieš Kroatiją).
56. Privatus asmuo neturi būti laikomas kaltu dėl neteisėtų valstybės institucijų aktų priėmimo, nebent konkrečiu atveju būtų nustatyta, kad jis žinojo arba turėjo žinoti, jog valstybės institucija ar pareigūnas veikia neteisėtai, tokiu atveju privataus asmens kaltės įrodymu galėtų būti, pvz., aiškus teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas, kuris asmeniui buvo (turėjo būti) žinomas, privataus asmens veiksmai ginčijamo valdžios institucijų akto priėmimo metu, neteisėti susitarimai su valdžios atstovais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-469/2015; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019, 43 punktas; 2019 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2019, 49 punktas).
57. Neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemones reglamentuojančiose teisės normose nedetalizuojama, kokie asmenys gali būti laikomi atsakingais pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktus, todėl turi būti vadovaujamasi kitomis šio įstatymo normomis. Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nustatyta, kad bylose dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai. Statybos įstatymo 27 straipsnio 26 dalyje įtvirtinta, kad už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti ar tikrinę statinio projektą ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Nurodytos nuostatos suteikia pagrindą daryti išvadą, kad tuo atveju, jeigu statybai vykdyti turi būti rengiamas projektas ir išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, ir jie išduoti pažeidžiant jų išdavimo tvarką, tai kaltais asmenimis Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktų prasme bus, be kita ko, už nurodytų dokumentų išdavimą (pritarimą jiems) atsakingi subjektai – kompetentingos institucijos, dalyvavusios statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese (pagal įstatymą statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese turinčios tiek pritarimo funkciją, tiek ir konkretaus dokumento išdavimo funkciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2013; 2014-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2014; 2015-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2015; 2020-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020). Tokia kasacinio teismo pozicija dėl atsakomybės subjektų, jų kaltės laipsnio nustatymo ir atitinkamai teisės į statinius praradimo padarinių šalinimo naštos paskirstymo koreliuoja su Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kurioje laikomasi principo, kad valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims. Šie asmenys neprivalo užtikrinti, kad valdžios institucijos tvirtai laikytųsi visuomenei neprieinamų vidinių taisyklių ir procedūrų, pirmiausia skirtų atsakingumui ir veiksmingumui valdžios institucijos viduje užtikrinti. Valstybei, kurios valdžios institucijos nesilaikė savo vidinių taisyklių ir procedūrų, neturėtų būti leista gauti naudos dėl netinkamo savo institucijų elgesio ir išvengti pareigų vykdymo. Kitaip tariant, bet kokios valdžios institucijų klaidos padarymo riziką turi prisiimti valstybė ir klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita, ypač kai nėra kito konfliktuojančio privataus intereso (EŽTT 2010-05-20 sprendimas byloje L. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 55555/08; 2009-06-11 sprendimas byloje T. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 35298/04).
58. Bet kuriuo atveju, nagrinėjamoje byloje būtina atlikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veikos ir kilusių pasekmių priežastinio ryšio vertinimą (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pasisakius dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaltės, reikėtų išspręsti, kokia apimtimi ši atsakovė turėtų prisidėti prie išardymo darbų kaštų. Byloje taip pat turėtų būti sprendžiamas ir kitų subjektų, dalyvavusių ginčijamo Leidimo išdavimo procese, kaltės bei atsakomybės, susijusios su statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimu, paskirstymu klausimai. Tai naujos ir pirmos instancijos teismo netirtos aplinkybės, todėl būtina tikslinti ieškinio faktinį pagrindą, tinkamai nurodyti atsakovus ir jiems suformuluoti reikalavimus (CPK 45, 135 straipsniai).
59. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendime nurodė, kad atsakovo 2020 m. vasario 17 d. išduoto leidimo Nr. LRS-01-200217-00020 pagrindu perstatytos ir pertvarkytos bei naujai įrengtos rekonstruotų statinių dalys išardomos M. T. lėšomis. Byloje nebuvo kilęs klausimas ir nenustatinėjama, kokia galėtų būti darbų sąmata, ardant statinius ir taip šalinant savavališkos statybos padarinius. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje reikėtų atlikti ekspertizę dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo kaštų, o, priteisus lėšas, atsakovams nebūtų galimybės pateikti apeliacinio skundo, taip pažeidžiant viešosios teisės normas (CPK 306, 320 straipsniai). Įprastai tokio pobūdžio ginčuose kasacinis teismas perduoda nagrinėti bylą iš naujo pirmosios instancijos teismui (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-378/2021 25 punktas).
60. Kita vertus, kaip jau nurodė teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje išlieka galimybė spręsti klausimą dėl naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo, jei atsakovas pareikštų tokią valią, o, nesidarius tokios galimybės, būtų pažeisti CPK 5 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis.
Dėl procesinės bylos baigties
61. Atsižvelgiant į tai, kad byloje būtina nustatyti tiek abiejų atsakovų – M. T. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, tiek kitų subjektų, dalyvavusių ginčijamo Statybos leidimo išdavimo procese, kaltę ir atsakomybės laipsnį dėl neteisėtai perstatytų ir pertvarkytų bei naujai įrengtų atsakovo rekonstruotų statinių dalių, skirti ekspertizę žalai apskaičiuoti, o taip pat taikyti alternatyvią savavališkos statybos padarinių pašalinimo priemonę – leisti statytojui ar kitam įstatyme nustatytam asmeniui pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, sprendimą dalyje dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir byla grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą dalyje dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.