Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4799-767/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių grūdai“ ieškinį atsakovams T. K. ir A. M. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.1. Teismas nepagrįstai nurodo, kad kol nėra išnagrinėta baudžiamoji byla nėra jokio pagrindo teigti, kad iš šio areštuoto turto bus galima išieškoti šioje byloje mokėtiną žyminį mokestį, nes jei atsakovas bus išteisintas galės pilnai disponuoti savo nuosavybe, o jei bus pripažintas kaltu ir patenkinus turtinius reikalavimus nebeturės jokio turto, tai sudarys pagrindą atsakovą visiškai atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų.

6.2. Teismas darė nepagrįstą išvadą, kad už apeliacinį skundą mokėtinas 383 Eur žyminis mokestis, nes iš atsakovų solidariai priteista 17 016,12 Eur nuostolių atlyginimo, todėl 3 procentai nuo ginčijamos sumos sudaro 511 Eur, o atsakovai yra du, todėl žyminis mokestis sudaro 255 Eur.

6.3. Nesutinka, kad privalėjo teismui pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad jis turi aukštąjį teisinį išsilavinimą arba apeliacinis skundas turi būti pasirašytas advokato, nes tokia teismo išvada nenuosekli, prieštarauja teismo priimto skundžiamo sprendimo motyvams, riboja atsakovo teisę kreiptis į teismą. Nurodo, kad atsakovas yra pakankamai kompetentingas ir jam advokato pagalba nereikalinga, o be to neturi teisinių galimybių reikalauti advokato pasirašyti atsakovo jau surašytą apeliacinį skundą, kas daro teismo nurodytą apeliacinio skundo trūkumą nepašalinamu. Akcentuoja, kad atsakovas neturėjo realios galimybės gauti advokato paslaugas per trumpą, 30 dienų, terminą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

2. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

3. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

4. Byloje ginčas kilo dėl apeliacinio skundo trūkumų nustatymo, t. y. kad apeliacinis skundas turi būtų pasirašytas advokato ir žyminio mokesčio (ne)atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl žyminio mokesčio atidėjimo

Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką (CPK 83, 84 straipsniai). Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Byloje keliamas CPK 84 straipsnio taikymo ir aiškinimo klausimas. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami duomenys, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

Apeliaciniame skunde atsakovas prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 straipsnis). Nurodė, kad atsakovo turtui yra pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-73-767/2018, kurią nagrinėja teisėja V. Š., todėl žyminis mokestis galės būti išieškotas išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir panaikinus laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą. Akcentuojama, kad atsakovas neturi pajamų, negali disponuoti savo turtu, todėl negali sumokėti žyminio mokesčio – 255 Eur.

Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui. Šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje nustatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).

Taigi, siekiant žyminio mokesčio atidėjimo reikia įrodyti dvi aplinkybes. Pirma, kad prašančio atidėti žyminį mokestį asmens turtinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybės šiuo metu sumokėti žyminio mokesčio. Antra, kad ateityje jo finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį. Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis). (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018)

Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo materialinę padėtį ir apie galimą turtinės padėties pagerėjimą artimiausiu metu. Turtinę asmens padėtį rodo Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Tai, kad atsakovas nurodo, jog žyminis mokestis galės būti išieškotas išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir panaikinus laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą, taikytą jo vardu registruotam nekilnojamajam turtui, nelaikytinas pagrįstu, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, baudžiamoji byla nėra išnagrinėta, nesant konkretaus sprendimo nėra jokio pagrindo teigti, kad iš šio turto bus galima išieškoti apeliacinėje byloje mokėtiną žyminį mokestį. Atsižvelgus į išdėstytą, laikytina, kad atsakovas ne tik, kad neįrodinėjo savo sunkios turtinės padėties, bet taip pat ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis bus pajėgus sumokėti žyminį mokestį sprendimo (nutarties) priėmimo dieną. Akcentuotina, kad pareiga rinkti įrodymus ir juos pareikti į bylą tenka reikalavimus teisme pareiškusiam asmeniui, o ne teismui (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), o CPK 84 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas ir prie prašymo turi būti pridedami duomenys, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

Apeliantas nesutinka, kad už apeliacinį skundą mokėtinas 383 Eur žyminis mokestis ir teigia, kad mokėtinas žyminis mokestis sudaro 255 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apelianto teiginiu ir nurodo, kad CPK 80 straipsnio 4 d. numato, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose), o turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškovei bankrutuojančiai akcinei bendrovei „Šiaulių grūdai“ solidariai iš atsakovų T. K. ir A. M. priteista 17 016,12 Eur nuostolių atlyginimas. Taigi už apeliacinį skundą, atsižvelgus į ieškinio sumą (17 016,12 Eur) ir tai, kad apeliantas ginčiją visą teismo sprendimą, mokėtinas žyminis mokestis sudaro 383 Eur (17 016,12 Eur x 3 % x 75 %). Apelianto atskirojo skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog už apeliacinį skundą mokėtinas 383 Eur žyminis mokestis, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl trūkumų šalinimo instituto taikymo ir asmens, turinčio teisę surašyti apeliacinį skundą

Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto procesinio dokumento. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį procesinį dokumentą, asmeniui sudaromos sąlygos pašalinti esančius procesinio dokumento trūkumus (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Taigi, procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto paskirtis - užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. CPK 306 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad apeliacinį skundą surašo advokatas. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad dėl procesinės aplinkybės – apeliacinio skundo trūkumo (kai skundą dalyvaujančio byloje asmens (apeliacinio skundo subjekto) vardu pasirašo tinkamai neįgaliotas asmuo) – apeliacinio proceso iniciatyvos teisę turinčiam subjektui negali būti varžoma teisė į apeliaciją. Dėl to apeliacinio skundo trūkumų šalinimo procedūros metu gali būti pašalintas apeliacinio skundo trūkumas, susijęs su netinkamu atstovavimu, kartu nesuvaržant apeliacijos subjekto teisės į bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje. Tokią teismų praktiką kasacinis teismas formuoja aiškindamas ir taikydamas proceso teisės normas, reglamentuojančias teisės į apeliaciją įgyvendinimą tokiais atvejais, kada paduodant apeliacinį skundą netinkamai įgyvendinama atstovavimo teisė – tai padaryti siekia tokios teisės neturintis subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2010; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2011; 2012 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2012; kt.). Tokios praktikos privalu laikytis ir tuo atveju, kai apeliacinį skundą byloje dalyvaujančio asmens vardu pateikia asmuo, neturintis teisės jam atstovauti pagal pavedimą (CPK 56 straipsnio 1 dalis). Taigi kasacinio teismo praktika dėl galimybių sudaryti sąlygas byloje dalyvaujančiam asmeniui būti tinkamai atstovaujamam yra suformuota, pabrėžiant, kad net ir tokiu atveju, jeigu dalyvaujančio asmens vardu procesinį dokumentą pasirašo asmuo, neturintis įgaliojimų atstovauti teisme (negalintis būti atstovu pagal pavedimą), taikomas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-708/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018).

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto atskirojo skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas riboja jo teisę kreiptis į teismą, reikalaudamas pateikti įrodymus, kad apeliacinį skundą pasirašė tinkamas subjektas, o teismo nurodytas apeliacinio skundo trūkumas yra nepašalinamas. Teismas turi pareigą patikrinti, ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam įstatymo keliamus reikalavimus ir ar nėra kliūčių sklandžiam procesui. Todėl atitinkami teismo procesiniai veiksmai – apeliacinio skundo trūkumų, termino jiems pašalint nustatymas, objektyviai negali būti vertinami kaip neteisėti ar užkertantys teisę pasinaudoti teismine gynyba.

Dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą

Apeliantas atskirajame skunde prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis išaiškintų, ar CPK 306 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintai asmens teisei kreiptis į teismą, Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam draudimui monopolizuoti rinką, konstitucinės valstybės principui.

CPK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį, prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Taigi teisė spręsti dėl būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai pagal įstatymą tenka bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas turi kreiptis į Konstitucinį Teismą tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumu. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat pažymima, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-218/2013; 2010 m. spalio 4 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-373/2010). Taigi, tai yra teismo teisė, bet ne pareiga. Sprendžiant, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, atsižvelgiama į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kadangi pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą gali būti konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai.

Pažymėtina, kad apeliantas, siekdamas pagrįsti savo abejonę dėl CPK 306 straipsnio 3 dalies atitikties Konstitucijai, nepateikė teisinių argumentų, kurie patvirtintų būtinybę šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą tam, kad byla būtų teisingai išnagrinėta, o apsiribojo bendro ir deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju teismui, išnagrinėjus bylos medžiagą, nustatytas bylos faktines aplinkybes, įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, nekyla abejonių dėl apelianto nurodytos teisės normos galimo neatitikimo Konstitucijai dėl apelianto išdėstytų teiginių, nesudaro pagrindo abejoti įstatymų leidėjo CPK 306 straipsnio 3 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo atitiktimi Konstitucijai ir joje įtvirtintiems konstituciniams principams, todėl nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ).

Dėl bylos procesinės baigties

5. Apeliacinio teismo vertimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje aiškiai ir suprantamai nurodė kokius konkrečius trūkumus ir kokiu būdu privalo pašalinti asmuo, pateikęs trūkumų turintį apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Siekiant proceso ekonomiškumo bei operatyvumo, atsižvelgiant į Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutartimi nurodytus trūkumus, nustatytinas apeliantui A. M. dešimties kalendorinių dienų terminas, skaičiuojamas nuo šios nutarties įteikimo dienos, pašalinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 9 d. nurodytus apeliacinio skundo trūkumus.

6. Byloje nepateikta duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4799-767/2018 palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantui A. M. dešimties kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įteikimo dienos, pašalinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 9 d. nurodytus apeliacinio skundo trūkumus.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.