Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3527-802/2010 priteistą materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. K. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3527-802/2010 buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje buvo susitarta, kad atsakovas teiks materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. K. po 210 Lt (60,82 Eur) kas mėnesį nuo 2010 m. birželio 2 d. iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas priteisto išlaikymo sūnui reguliariai nemokėjo, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Per laikotarpį nuo išlaikymo priteisimo pasikeitus valiutai, sparčiai išaugus prekių ir paslaugų kainoms, didėjant nepilnamečio sūnaus poreikiams, 60,82 Eur suma per mėnesį sūnui tapo per maža. Šios sumos pakanka tik sumokėti už sūnaus lankomą darželį (duomenys neskelbtini). Atsakovas papildomai geranoriškai neteikia savo augančiam sūnui daugiau lėšų, nenuperka jam reikalingų daiktų. Atsakovo turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė, t. y. sprendimo priėmimo metu atsakovo pajamas sudarė apie 1 200 Lt dydžio darbo užmokestis, o šiuo metu atsakovo pajamos yra kur kas didesnės, atsakovas turi pastovų nuolatinį darbą, tikriausiai dar uždarbiauja privačiai. Kai buvo priteistas išlaikymas, atsakovas gyveno kartu su savo motina jos bute. Šiuo metu atsakovas gyvena atskirame bute, iš to galima spręsti, kad jo turtinė padėtis žymiai pagerėjo. 2010 m. liepos 13 d. sprendimo priėmimo metu ieškovės pajamas sudarė 632,19 Lt dydžio socialinė pašalpa. Ieškovės pajamos šiuo metu yra 60,82 Eur, ji neturi papildomų pajamų ir santaupų, kito turto, yra motinystės atostogose, su nepilnamečiais sūnumis E. K. ir E. I., gimusiu (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su sūnaus E. I. tėvu jam priklausančiame name. Sūnus E. K. lanko Marijampolės miesto vaikų darželį (duomenys neskelbtini), už šį darželį per mėnesį reikia mokėti 52,5 Eur. Šiuo metu nepilnamečio sūnaus E. K. poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 315 Eur suma (maistas namuose – 100 Eur, vitaminai – 10 Eur, vaistai – 10 Eur, higienos priemonės – 10 Eur, rūbai, avalynė – 50 Eur, vaiko intelektą lavinantys žaislai – 20 Eur, pasakų knygelės – 35 Eur, kitos nenumatytos išlaidos – 10 Eur, sportinės, ugdymo priemones – 20 Eur, sūnui tenkanti gyvenamojo būsto išlaikymo mokesčių dalis – 30 Eur, sūnaus vežiojimo į darželį išlaidos – 20 Eur). Atsakovas, būdamas jaunas ir sveikas, turėdamas pastovų nuolatinį darbą ir nemažas pajamas, savo nepilnamečio sūnaus išlaikymui neskiria pakankamai lėšų, nors nuo šios pareigos nėra atleistas ir turi visas galimybes vienodai rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį atmesti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Statistikos departamento viešai prieinami duomenys rodo, kad paskutiniais dvejais metais vartotojų kainų indeksai periodinėms išmokoms indeksuoti sumažėjo. Pripažįsta, kad turi 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl jo sunkios turtinės padėties. Atsakovo pajamos paskutiniu metu sudaro 331,45 Eur. Bendraudamas su sūnumi, atsakovas nepastebėjo ryškių sūnaus poreikių pasikeitimų, ieškovė nepateikė juos patvirtinančių įrodymų. Atsakovas visuomet rūpinosi sūnumi, jį lankė. Atsakovas ir jo artimieji papildomai geranoriškai perka vaiko protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi reikalingus daiktus, dovanas Kalėdų ar gimtadienio proga. Atsakovas yra sudaręs kredito sutartį lengvajam automobiliui įsigyti. Atsakovui automobilis būtinas vykti į darbą, darbe, aplankyti sūnų. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, gyvena draugams priklausančiame bute panaudos pagrindais, moka mokesčius už komunalinius patarnavimus. Ieškovės finansinė padėtis yra labai gera, nes ji turi puikiai finansiškai apsirūpinusį sugyventinį, kuris ją išlaiko, aprūpina prabangiomis transporto priemonėmis, gyvena pas jį visiškai neseniai įrengtame erdviame name. Dėl to ieškovės finansinė situacija yra žymiai geresnė nei atsakovo. Teismui padidinus vaiko išlaikymo dydį, atsakovas nesugebės vykdyti tokios prievolės, nes ji nebus reali atsakovo gaunamų pajamų atžvilgiu. Atsakovas teigė, kad, pagerėjus jo turtinei padėčiai, jis pats pasiūlys ieškovei pakeisti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, padidinant atsakovo teiktino išlaikymo dydį.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 22 d. sprendimu patenkino ieškinį: pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3527-802/2010 priteistą materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. K. ir iš atsakovo priteisė materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. K. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016 m. kovo 14 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; ieškovę paskyrė nepilnamečiam sūnui E. K. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Atsakovui nepateikus duomenų apie savo šeimos sudėtį, teismas sprendė, kad atsakovo šeimos pajamos yra jo darbo užmokestis. Konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų aplinkybėms dėl pagerėjusios ieškovės turtinės padėties pagrįsti. Pažymėjo, kad viešų registrų duomenys paneigia atsakovo teiginius ir leidžia daryti išvadą, jog atsakovo vardu registruota transporto priemonė yra prabangesnė už ieškovės šeimoje gyvenančio jos sugyventinio. Atkreipė dėmesį, jog aplinkybė, kad ieškovės šeimos narys (sugyventinis) gauna didesnes pajamas negu atsakovas ir geranoriškai prisideda prie vaiko E. K. išlaikymo, nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu atsakovo turtinė padėtis yra geresnė už ieškovės, kadangi ieškovė turi du su ja gyvenančius nepilnamečius vaikus, kuriais ji rūpinasi, prižiūri ir išlaiko, atsakovas neturi daugiau išlaikytinių, išskyrus sūnų E. K. Sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį, sudaro pagrindą teigti, kad nuo 2013 metų atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, nes jis, būdamas atsakingas už savo veiksmus asmuo, ir įvertinęs savo galimybes dėl kredito grąžinimo, žinodamas, kad privalo išlaikyti nepilnametį sūnų, prisiėmė papildomą finansinę atsakomybę. Nustatė, kad šalių nepilnamečiam sūnui išlaikymas po 60,82 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis priteistas 2010 m. liepos 13 d., kuomet vaikas buvo (duomenys neskelbtini) mėnesių amžiaus. Nuo to laiko praėjo beveik šešeri metai, vaikas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. taps moksleiviu, jį reikės ruošti į mokyklą, o tai dar labiau padidins jo išlaikymo išlaidas. Pripažino svarbia aplinkybe padidėti būtinosioms išlaidoms vaiko išlaikymui ir žymiai padidėjusias prekių ir paslaugų kainas po konvertuojamos valiutos pakeitimo. Nors atsakovas prašė teismo, vertinant būtinumą padidinti išlaikymą vaikui, vadovautis Lietuvos Respublikos Statistikos departamento viešai prieinamais duomenimis, rodančiais, jog paskutiniais dvejais metais vartotojų kainų indeksai periodinėms išmokoms indeksuoti sumažėjo, tačiau teismas sprendė, kad šis atsakovo argumentas nėra pagrįstas, juo nesivadovavo, motyvuodamas tuo, kad yra akivaizdu ir visuotinai pripažinta, jog, įvedus eurą, prekių ir paslaugų kainos valstybėje išaugo. Teismas konstatavo, kad 2010 m. liepos 13 d. šalių nepilnamečiam sūnui iš atsakovo priteistas išlaikymas po 60,82 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra aiškiai per mažas. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, šalių turtinę padėtį, vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekdamas užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, sveikas, neturi kitų išlaikytinių, išskyrus nepilnametį sūnų E. K., teismas patenkino ieškinį.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nepagrįstai atsakovo turtinės padėties pagerėjimas vertintas ne pagal gaunamų pajamų padidėjimą, o pagal prisiimtų įsipareigojimų padidėjimą. Nelogiška, kad, asmeniui prisiėmus įsipareigojimų, jo turtinė padėtis pagerėja. Iš tikrųjų atsakovo turtinė padėtis nuo 2010 metų, kada buvo nustatytas išlaikymas, netgi nereikšmingai pablogėjo – atsakovo gaunamos pajamos sumažėjo nuo 347,82 Eur (1 200 Lt) iki 331,45 Eur (1 143,5 Lt).

Nevertinta, kokių priemonių ieškovė ėmėsi, kad gautų atitinkančias jos amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Ieškovė, būdama beveik 27 metų amžiaus, bylos duomenimis, neturi jokio darbo stažo. Aplinkybė, jog ieškovės pajamos yra mažesnės už atsakovo, neatleidžia jos nuo pareigos išlaikyti vaiką ir nėra pakankamas pagrindas visą vaiko išlaikymo pareigą perkelti tik atsakovui, kadangi tėvų pareigos vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis).

Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius rašytinėje savo išvadoje neteisingai nurodė, kad atsakovas turi vadybininko specialybę, nes atsakovas turi tik vidurinį išsilavinimą ir neturi jokios specialybės. Teismo sprendime apsirikta nustatant ir automobilio „Opel Astra“ pirmosios registracijos datą – turi būti 2006 metai, o ne 2013 metai. Teismo sprendime neteisingai konstatuota, kad atsakovas panaudos pagrindu nuomojamame bute gyvena su drauge, nes nuomojamame bute atsakovas gyvena vienas ir byloje nėra kitokių duomenų.

Netinkamai vertintos aplinkybės, nepilnamečio vaiko poreikius pripažįstant padidėjusiais. Ieškovė nepateikė duomenų apie papildomų vaiko priežiūros išlaidų atsiradimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016 nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Aplinkybė, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad vaiko poreikiai iš esmės padidėjo. Atsakovui abejonių kelia ieškovės nurodytų kasmėnesinių išlaidų dydžiai: 35 Eur pasakų knygelėms, 10 Eur kitoms nenumatytoms išlaidoms, 20 Eur vaiko intelektą lavinantiems žaislams, 20 Eur sportinėms, ugdymo priemonėms, 50 Eur rūbams ir avalynei, 10 Eur vaistams, 10 Eur vitaminams, 100 Eur maistui namuose, nes nepilnametis vaikas gauna maitinimą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, be to, pats atsakovas, būdamas suaugęs, tenkinasi maistui išleidžiama kur kas mažesne suma. Jau ir šiuo metu atsakovo poreikiai yra mažiau tenkinami, nei prašoma teismo tenkinti nepilnamečio sūnaus poreikius. Be to, yra susikaupusi teikiamo išlaikymo 800 Eur nepriemoka, kuri tik augs, nes priteistas išlaikymo dydis atsakovo atžvilgiu nėra realus. Atsakovas, turėdamas tik vidurinį išsilavinimą, negauna geriau apmokamo darbo, nors deda pastangas jį gauti. Objektyviai nėra pagrįsta reikalauti iš atsakovo didesnių pajamų.

Teismas nurodė, kad akivaizdu ir visuotinai pripažinta, jog, įvedus eurus, prekių ir paslaugų kainos valstybėje išaugo, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Statistikos departamento viešai prieinamais duomenimis, pagal kuriuos paskutiniais dvejais metais vartotojų kainų indeksai periodinėms išmokoms indeksuoti sumažėjo. Nors teismas kvestionavo valstybės nustatytą tvarką, tačiau, priteisdamas padidintą išlaikymą, ją pripažino, nurodydamas, kad išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nemotyvuota, kodėl išlaikymas padidintas 2,5 karto. Tokį didinimą turėtų sąlygoti kažkokios ypatingos aplinkybės, kurios turėtų būti pasikeitusios iš esmės, tačiau byloje nėra duomenų apie aplinkybių pasikeitimą iš esmės.

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad teismas pagrįstai neatsižvelgė į iš atsakovo darbo užmokesčio daromą kredito lėšų išskaitymą, kadangi už jo susidarymą yra atsakingas tik pats atsakovas. Ieškovė ir atsakovas fiziškai yra sveiki ir visiškai darbingi, tačiau ieškovė be sūnaus E. K. turi kitą išlaikytinį – sūnų E. I., gimusį (duomenys neskelbtini). Ieškovei tenka didesnė našta išlaikyti ir rūpintis sūnumi. Ieškovė teismo sprendimo priėmimo metu nedirbo, yra vaiko auginimo iki trejų metų atostogose, nuo 2015 m. sausio 1 d. ji nėra gavusi jokių socialinių išmokų. Atsakovas dirba su transporto priemonių prekyba susijusioje įmonėje vadybininku, todėl gali uždirbti didesnį nei minimalų darbo užmokestį. Atsakovo turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė, atsakovas yra sveikas, jaunas, turi nuolatinį pastovų darbą, gauna pastovų nuolatinį atlyginimą, tik nerodo iniciatyvos dirbti, pakankamai uždirbti ir teikti savo sūnui pakankamą išlaikymą. Sūnaus E. K. gyvenimo ir išlaikymo sąlygos nepagerėjo dėl to, kad atsakovas rūpinasi ir tenkina savo poreikius, įsigydamas ne pirmo būtinumo daiktus, su drauge nuomodamas butą. Auginti, prižiūrėti ir auklėti du mažamečius vaikus yra labai sunkus darbas. Ir dėl šios priežasties atsakovo padėtis yra žymiai geresnė, nes jam nereikia rūpintis vaiko gyvenimo sąlygomis, maitinimu, priežiūra, auklėjimu, laisvalaikio praleidimu, iš atsakovo apeliaciniame skunde minimų faktų galima daryti išvadą, kad atsakovas visiškai nesirūpina savo sūnaus auginimu, sveikata, vaiko poreikiais, nežino, ką reiškia prižiūrėti ir auginti mažą vaiką. Per šešerius metus nuo teismo sprendimo priėmimo kelis kartus išaugo vaiko mokyklinio lavinimo, sveikatos priežiūros, nemokyklinio gebėjimų lavinimo, aprūpinimo būtiniausiais sezoniniais metų laiką atitinkančiais drabužiais, avalyne, tinkamomis būsto sąlygomis poreikiai. Įstatymuose nėra tiksliai apibrėžtas nei minimalus, nei maksimalus išlaikymo vaikui dydis, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuri šiuo metu yra 380 Eur. Dėl to atsakovas turi pareigą vaiko išlaikymui teikti 190 Eur, tačiau ieškovė sumažino prašomą priteisti išlaikymo sumą iki 150 Eur sumos. Šiuo metu atsirado papildomos nenumatytos sūnaus išlaikymo išlaidos, nes, lankantis pas gydytoją, nustatytas padidėjęs sūnaus prakaitavimas, akių mirkčiojimas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje kilo ginčas dėl šalių nepilnamečiui sūnui priteisto išlaikymo padidinimo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

2016 m. kovo 14 d. A. K. kreipėsi į teismą dėl priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo padidinimo iki 250 Eur, vėliau patikslino reikalavimą ir prašė priteisti vaiko išlaikymui iš atsakovo po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išlaidomis. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Su sprendimu nesutinka atsakovas.

Dėl priteisto išlaikymo padidinimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti. CK 3.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu (CK 3.51 straipsnis), sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas; šią sutartį tvirtina teismas, prieš tai patikrinęs, ar ji nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta bendru sutarimu 2010 m. liepos 13 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3527-802/2010, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. K., iš A. K. sūnui E. K. priteistas išlaikymas po 210 Lt (60,82 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010 m. birželio 2 d. iki jo pilnametystės. Taigi šalys laisva valia, įvertinusios savo tuometę turtinę padėtį ir sūnaus, kuriam tuo metu nebuvo ir vienerių metų, poreikius, susitarė dėl jo išlaikymo, kurį teiks atsakovas, dydžio ir formos, o susitarimą patvirtinus teismo sprendimu, jis įgijo teismo sprendimo galią.

Tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir formą (CK 3.201 straipsnis). Kad išlaikymo dydis gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams, išaiškinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas įvertino abiejų šalių turtinę padėtį (ieškovė nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto, automobilių neturi, yra vaiko auginimo atostogose, nuo 2015 m. sausio 1 d. nėra gavusi jokių socialinių išmokų, turi du išlaikytinius; atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, jo mėnesio darbo užmokestis apie 340-400 Eur, nekilnojamojo turto neturi, turi 2006 metų gamybos automobilį „Opel Astra“, gyvena draugams priklausančiame bute panaudos pagrindu, kitų išlaikytinių, išskyrus sūnų E., neturi, turi kreditorinių įsipareigojimų bankui), pagrįstai pripažino, kad šalių padėtis nuo to momento, kai buvo priteistas išlaikymas, pasikeitė.

Apelianto teigimu, nelogiška, kad prisiėmus įsipareigojimų, jo turtinė padėtis pagerėjo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas 2014 m. lapkričio 6 d. su Bigbank AS sudaręs vartojimo kredito sutartį, kaip teigia atsakovas kreditas paimtas automobilio įsigijimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tėvas, prisiimdamas papildomus įsipareigojimus, privalėjo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, to nepadarius, atsakomybė už sąmoningai prisiimtų įsipareigojimų pasekmes tenka pačiam tėvui.

Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apylinkės teismas padarė klaidą, nurodydamas atsakovo automobilio gamybos metus, neturi didesnės reikšmės jo turtinės padėties vertinimui. Be to, pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Apeliantas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, neturintis sveikatos sutrikimų, gali imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti. Apelianto tvirtinimu, jis jokios specialybės neturi, Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje klaidingai įrašyta, jog jis turi vadybininko specialybę. Teisėjų kolegija pastebi, kad byloje yra duomenys, jog apeliantas dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, jo darbo užmokestis sudaro 340-400 Eur. Tėvo, privalančio teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą. Apelianto teiginys, kad deda pastangas gauti geriau apmokamą darbą, nepagrįstas jokiais įrodymais.

19. Apelianto teigimu, nevertinta, kokių priemonių ėmėsi ieškovė tam, kad gautų atitinkančias jos amžių ir profesines galimybes, pajamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, kaip nurodyta nutarties 15 punkte, yra vaiko auginimo iki trejų metų (vaikas gimęs (duomenys neskelbtini)) atostogose. Šią aplinkybę yra nurodęs ir įvertinęs pirmosios instancijos teismas.

20. Nesutiktina su apeliantu, kad priteisiant iš jo 150 Eur sūnaus išlaikymui, ieškovė nuo pareigos išlaikyti sūnų atleidžiama ir ši pareiga perkeliama atsakovui. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju, kaip tik šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, o tai lemia, jog jai tenka didesnė nei apeliantui rūpesčių bei finansinė našta išlaikant nepilnametį sūnų, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda. Tai, kad ieškovės sugyventinis gauna didesnes pajamas, prisideda prie apelianto sūnaus išlaikymo, neatleidžia vaiko tėvo nuo pareigos išlaikyti sūnų.

21.Pažymėtina, kad, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į vaiko amžių, tinkamai nustatė ir įvertino akivaizdžius vaiko poreikius, todėl atmestini apelianto argumentai dėl nepagrįstai padidinto išlaikymo priteisimo (nuo 60,82 Eur iki 150 Eur). Pažymėtina, kad orientaciniu priteistino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju, minimali mėnesinė alga šiuo metu yra 380 Eur (2016 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 644), o išlaikymas iš atsakovo padidintas iki 150 Eur, taigi yra mažesnis už išlaikymo dalį, jeigu teismas laikytųsi orientacinio ir vienam iš tėvų tenkančio 190 Eur dydžio kriterijaus.

22.Esant visoms nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad atsakovas yra pajėgus mokėti sūnaus išlaikymui 150 Eur sumą. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

23.Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes neturi reikšmės skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

24.Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės bei materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.