Kauno apygardos teismo sprendimas

2015-02-04 · Civilinė byla Nr. 2A-346-259/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-04
Bylos Nr.
2A-346-259/2015
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02158-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Atsakovas
E. O.
Ieškovas
V. Č.
Kategorijos
  • 26.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-346-259/2015Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02158-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 26.6;35.3.6;35.5;44.2.4.2;121.18;121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. O. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2781-292/2014 pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovui E. O. dėl skolos priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 260,66 Eur (900 Lt) už atliktą darbą ir 1448,10 Eur (5000 Lt) neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad pagal žodinį susitarimą su atsakovu, iš vėjovartų (duomenys neskelbtini) urėdijos (duomenys neskelbtini) eiguvoje ruošė medieną atsakovo gyvenamojo namo statybai. Medienos ruošimo vietą parodė eigulys M. M. kartu su atsakovu. Medieną jis turėjo paruošti iš vėjovartų, praūžus viesului, todėl apie konkrečių medžių sužymėjimą negalėjo būti nei kalbos. Eigulys tik nurodė plotą, iš kurio atsakovui jis turėjo pagaminti medieną, nurodydamas, kad atsakovui pagamintų normalius namo statybai tinkamus rąstus. Pradžioje pokalbis vyko apie 15 kietmetrių rąstų. Su atsakovu sutarė, kad rąstus jis išpjaus ir savo technika juos ištrauks iš miško į sandėlį, taip pat susitarė, kad už kietmetrį atsakovas jam sumokės po 10,14 Eur (35 Lt). Iš viso jis paruošė 40 kietmetrių rąstų, todėl atsakovas jam turėjo už darbą sumokėti 405,47 Eur (1400 Lt). Tačiau atsakovas jam sumokėjo tik 144,81 Eur (500 Lt), pažadėdamas, kad likusius pinigus sumokės, kai bus paruoštas kitos medienos miškovežis. Po atliktų darbų atsakovas delsė su juo atsiskaityti, vengė susitikti. Kadangi po pakrovimo liko keli rąstai tinkami tik malkoms, atsakovas prašė paruošti dar vieną miškovežį malkų. Dalis malkų buvo paruošta, tačiau atsakovui neatsiskaičius už atliktą darbą, toliau ruošti malkas jis atsisakė, o suderinęs su eiguliu M. M., jis savo pagamintas malkas nusipirko ir parsivežė namo. Atsakovas (duomenys neskelbtini) miestelyje skleidžia melą, kad jis pavogė atsakovo medieną. Kai paprašė grąžinti skolą už atliktus darbus, atsakovas parduotuvės darbuotojų akivaizdoje iš jo išsityčiojo. Jaučiasi labai pažemintas ir įžeistas, todėl prašo atsakovo atlyginti jam padarytą neturtinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš E. O. V. Č. 260,66 Eur (900 Lt) už atliktą darbą, ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Teismas pripažino, kad tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis, ginčas yra kilęs dėl atsiskaitymo už paruoštą medieną, atsakovui ginčijant paruoštos medienos kiekį, todėl šioje byloje svarbu, kokia buvo rangos sutarties užduotis (CK 6.644 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad ieškovas pagal susitarimą su atsakovu turėjo pjauti mišką eigulio M. M. nurodytame išvartų plote, nes nei leidimo kirsti mišką, nei sutarties sudarytos tarp (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos ir atsakovo E. O., iš kurių būtų matyti parduodamo nenukirsto miško kiekis, atsakovas ieškovui darbų pradžioje, o ir vėliau, nepateikė, t. y. ieškovas, leidus eiguliui, kirto mišką tam tikrame išvartų plote. Teismas nurodė, kad atsakovas savo atsikirtimus, jog ieškovas paruošė tik 15 m³ medienos, už kurių iškirtimą ir atvežimą ieškovui jis sumokėjo 144,81 Eur (500 Lt), grindė 2011-05-06 tarp (duomenys neskelbtini) urėdijos ir atsakovo sudaryta nenukirsto miško pirkimo-pardavimo sutartimi (45 b. l.), iš kurios matyti, kad atsakovas nusipirko 14,66 m³ padarinės ir malkinės medienos, už kurią 2011-05-16 miškų urėdijai sumokėjo 59,27 Eur (204,64 Lt) (44 b. l.), todėl ieškovui nebeliko skolingas. Tačiau iš ieškovo, atsakovo paaiškinimų, liudytojų S. N., A. G., V. S., N. B. parodymų, kitos byloje esančios medžiagos (4-8,10, 14-15, 19-21, 26 b. l.) teismas nustatė, kad ieškovas atsakovo užduotį įvykdė ir perdavė ieškovui 40 m³ paruoštos medienos, šią medieną atsakovas priėmė, tačiau už ją atsiskaitė tik iš dalies, sumokėdamas ieškovui 144,81 Eur (500 Lt), likdamas ieškovui skolingas 260,66 Eur (900 Lt) (ginčo dėl medienos paruošimo kainos už 1 m³ nėra - 10,14 Eur (35 Lt)). Todėl teismas sprendė, kad ieškovas savo prievolę įvykdė, o atsakovas už darbus nesumokėjo, todėl savo prievolės neįvykdė.

Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, dar nepatvirtina, kad pažeista ieškovo garbė ir orumas, tačiau atsižvelgiant į visuomenėje nusistovėjusius garbės ir orumo kriterijus, teiginys, kad asmuo padarė nusikaltimą - vagystę, įrodinėti, kad šie duomenys pažeidžia asmens garbę ir orumą, nereikia. Kadangi ieškovas nepateikė duomenų ir neįrodinėjo apie garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimą bent vienam asmeniui, todėl ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo teismas atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas E. O. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo atmesti. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:

1. Teismo sprendime išdėstytos aplinkybės neatitinka realių faktų. Apeliantas nesutinka su sprendime išdėstytais ieškovo argumentais, jog (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos eigulys M. M. parodė ieškovui medienos ruošimo vietą, tačiau numatomų kirsti medžių visiškai nepažymėjo. Apeliantas nurodo, kad tuo momentu, kai ieškovui, kuris turėjo iškirsti medžius po praūžusio viesulo (duomenys neskelbtini) girininkijoje, dalyvavo ir jis, todėl pats matė, kai eigulys M. M. balionėliu su spalva apipurškė tuos medžius, kuriuos ieškovas turėjo nukirsti, sutvarkyti ir ištemti iš miško. Šią aplinkybę dėl žymėjimo patvirtino ir liudytojas V. S., kuris 2014-09-24 teismo posėdžio metu pasakė, jog medžiai buvo sužymėti, tačiau ieškovas kirto ir kitus nesužymėtus medžius. Liudytojas V. S. pažymėjo ir tai, kad jis padėjo dirbti ieškovui ruošiant medieną atsakovui. Su ieškovu liudytojas susitarė, kad liudytojas padės dirbti ir gaus už tai malkinės medienos iš to paties tvarkomo ploto. Liudytojas pažymėjo ir tai, jog ieškovas tvarkė ir tempė visus medžius ir žymėtus, ir ne. Pats ieškovas rūšiavo, kuri mediena rąstams, kuri malkoms. Liudytojas už darbą gavo malkinės medienos. Darytina išvada, jog pats ieškovas elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo ir be girininkijos eigulio žinios iškirto daugiau medienos nei buvo pažymėta ir leista. Tokiu būdu atsiskaitė su liudytoju V. S. už jo darbą, sumokėdamas jam natūra, t. y. mediena iš valstybei priklausančio miško. 2011-05-06 tarp atsakovo E. O. ir (duomenys neskelbtini) urėdijos pasirašytoje sutartyje nurodyta, kad šia sutartimi urėdija pardavė atsakovui girininkijoje nenukirsto miško 14,66 m³ kiekį, taip pat sutartyje nurodyta, kad nenurodyti medžiai nekirstini, o kirtimo atliekos turi būti sukrautos į krūvas. Akivaizdu, kad kirsdamas medžius ieškovas nurodytų reikalavimų nesilaikė, netgi pasinaudojo susiklosčiusia situacija, t. y. kertant valstybinį mišką, atsiskaitė liudytojui už darbą ne savo lėšomis, o valstybei priklausančiu turtu.

2. Teismas neteisingai interpretavo ir aplinkybę, kad atsakovas nepateikė nei leidimo kirsti mišką, nei sutarties dėl parduodamo nenukirsto miško. Tokių dokumentų ieškovas nereikalavo iš atsakovo, nors atsakovas jam siūlė, be to, pats eigulys M. M. parodė ieškovui ir pažymėjo kirstino miško medžius spalvotu balionėliu. Apeliantas pažymi, jog jis, nusipirkęs iš (duomenys neskelbtini) urėdijos medienos, turėjo pasirūpinti jos kirtimu, sutvarkymu ir išvežimu. Susipažinęs su ieškovu ir žinodamas, kad jis tokia veikla užsiima, paprašė jo iškirsti pažymėtus medžius ir ištemti iš miško. Neginčija, kad ieškovui už atliktą darbą, t. y. už 15 m³ iškirstos ir ištemtos medienos sumokėjo 144,81 Eur (500 Lt), po 10,14 Eur (35 Lt) už kubą. Iškirstame medienos kiekyje buvo įvairios medienos, ir malkinės, ir pakankamai gražių rąstų, tinkamų statybai ar apdailai. Todėl nepagrįstas ieškovo teiginys, jog eigulys jam liepė kirsti tik ypatingai gražius medžius, nes eigulys pažymėjo, kokius medžius galima kirsti.

3. Nepagrįstas teismo teiginys, jog atsakovas neigė rangos sutarties užduotį, o ją neigdamas, neigė ir prievolę atsiskaityti. Apeliantas nurodo, kad už sutartą su ieškovu ir atliktą darbą, t. y. už iškirstą 15 m³ medienos, jis atsiskaitė, tai patvirtino ir pats ieškovas. Daugiau jokių susitarimų tarp jo ir ieškovo nebuvo, todėl jis nėra skolingas ieškovui. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad buvo susitarimas kirsti daugiau medienos, be to, atsakovas medienos negalėjo imti, nes tai valstybinis miškas, o jam kirsti būtina pasirašyti sutartį urėdijoje. Atsakovas daugiau pas eigulį nesilankė ir papildomos sutarties dėl dar didesnio medienos kiekio nepasirašė. Apeliantas nurodo, kad po praūžusio viesulo, privatūs asmenys pardavinėjo už labai mažas kainas iškirstų privačių miškų medieną. Jis pasinaudojo šia galimybe ir dar nusipirko apie 45 m³ medienos. Tačiau nesutinka su teismo teiginiu, jog atsakovo paaiškinimai teismo posėdžio metu prieštaringi ir nenuoseklūs. Apeliantas nurodo, jog pirko didesnį kiekį nei 15 m³ medienos, tačiau valstybinio miško jis pirko iš urėdijos tik 15 m³ ir už juos sumokėjo urėdijai, taip pat už darbą ir ieškovui, o likusį kiekį pirko iš privačių asmenų, kurie jam jokių pirkimo pardavimo dokumentų nedavė, todėl teismui pateikti jų negali. Apelianto nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai nusprendė, jog atsakovas turi prievolę sumokėti už atliktą darbą. Ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą, nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių, jog jis gavo iš atsakovo prašymą kirsti dar daugiau medienos iš valstybinio miško.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. Č. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skunde pateikia aplinkybes, kurios prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. 2011 m. birželio mėn. pagal žodinį susitarimą su atsakovu iš (duomenys neskelbtini) urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijoje jis turėjo paruošti 15 kietmetrių padarinės medienos atsakovo gyvenamojo namo statybai. Sklypą, kuriame jis turėjo ruošti medieną, parodė eigulys M. M., kartu dalyvaujant atsakovui. Į išvartytą mišką nėjo, miškas po praūžusio viesulo atrodė siaubingai. Per gulinčių medžių kamienus ir šakas prieiti prie atskirų medžių ir juos atžymėti buvo tiesiog neįmanoma ir jie negalėjo būti žymimi. Nuo kelio eigulys M. M. parodė tik plotą, iš kurio atsakovui jis turėjo pagaminti medieną. Iš jų kalbos suprato, kad jie iš anksto apie viską buvo susitarę. Eigulys M. M. tik pasakė, kad jis pagamintų normalius, namo statybai tinkamus padarinius rąstus, kertamus medžius pasirenkant pačiam kirtimo metu. Jokių dokumentų neparodė, nei eigulys M. M., nei atsakovas. Su atsakovu sutarė, kad rąstus išpjaus ir savo technika juos ištrauks iš miško į sandėliavimo vietą po 10,14 Eur (35 Lt) už kietmetrį. Ieškovas nurodo, kad paruošė 15 kietmetrių rąstų, tinkamų gyvenamo namo statybai. Pranešus apie tai atsakovui, jis paprašė, kad ieškovas surastų miškovežį medienai parvežti. Miškovežį ieškovas surado, tačiau vairuotojas pasakė, kad 15 kietmetrių rastų vežimo kainą bus ta pati, kaip pilnai pakrauto miškovežio. Tuomet atsakovas pasakė, kad ieškovas paruoštų medienos iki pilno miškovežio. Ieškovas paruošė rąstų papildomai apie 7 kietmetrius. Kai į miškovežį pakraunant apmatavo, tai sutilpo 21 kietmetris rastų. Dalį pinigų - 144,81 Eur (500 Lt) atsakovas sumokėjo. Liko keli netilpę į miškovežį rąstai. Tuomet atsakovas paprašė ieškovo, kad jis paruoštų gražių namo statybai tinkamų rąstų dar vieną miškovežį (apie 20 kiemetrių) ir pasakė, kad su eiguliu viskas suderinta. Pirmąjį rąstais pakrautą miškovežį su 21 kietmetrių rąstų vairuotojas nuvežė atsakovui ir iškrovė į jo nurodytą vietą. Ieškovas paruošė antrą miškovežį gerų, namo statybai tinkamų rastų. Rąstus miškovežis pasikrovė dalyvaujant jam ir atsakovui, jų buvo 19 kietmetrių. Rąstus miškovežis nuvežė į tą pačią, kaip ir pirmąjį kartą, medienos pjovimo vietą. Kadangi buvo likę namo statybai netinkamų rastų, atsakovas paprašė, kad ieškovas paruoštų dar vieną miškovežį malkų. Malkas ieškovas paruošė ir pasakė, kad kol nebus atsiskaityta už visus pagamintus rąstus, tol neskambins miškovežio vairuotojui dėl malkų parvežimo. Atsakovas atsiskaityti delsė, neatsiskaitė. Ieškovas sutarė su eiguliu M. M., kad paruoštas malkas perkasi sau. Eiguliui M. M. sumokėjo 57,92 Eur (200 Lt) ir malkas parsivežė sau. Ieškovo nuomone, jo nurodomais teiginiais, kuriuos patvirtino ir liudytojai, įrodyta, kad atsakovui buvo paruošta 40 m³ rąstų, tinkamų namo statybai ir jis juos gavo. Nurodo, kad už jų paruošimą pagal sutartą įkainį atsakovas turėjo sumokėti 405,47 Eur (1400 Lt). Sumokėjo tik 144,81 Eur (500 Lt), liko skolingas 260,66 Eur (900 Lt) sumą, kurią teismas skundžiamu sprendimu ir priteisė. Apelianto nurodomos aplinkybės dėl rąstų pirkimo iš privačių asmenų akivaizdžiai neįtikėtinos. Atsakovas, iš daugelio asmenų tariamai nupirkęs tokį didelį kiekį – 45 m³, medienos, negalėjo teismui pateikti nei rąstų pirkimo dokumentų, nei nurodyti bent vieną medienos pardavėją, nenurodė net vietos, kur buvo jo perkami rastai. Ieškovo nuomone, apeliantas melą dėl rąstų pirkimo iš fizinių asmenų pateikia siekdamas išvengti atsakomybės už valstybinio miško pasisavinimą bei atsiskaityti su ieškovu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiama dėl žodinės rangos sutarties sąlygų nustatymo, šios sutarties vykdymo tvarkos ir atsiskaitymo pagal sutartį, taip pat dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodymų vertinimo.

Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas nustatė, jog 2011 m. birželio mėnesį ieškovas su atsakovu sudarė žodinį susitarimą, pagal kurį ieškovas įsipareigojo iš medžių vėjovartų (duomenys neskelbtini) urėdijos (duomenys neskelbtini) eiguvoje paruošti 15 kubinių metrų medienos ir ją atvežti prie atsakovo statomo gyvenamojo namo, o atsakovas įsipareigojo sumokėti po 10,14 Eur (35 Lt) už 1 kubinį metrą. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad paruošė prašomą medienos kiekį, vėliau tarp jo ir atsakovo buvo pakeistos žodinės sutarties sąlygos, atsakovas paprašė paruošti papildomai medienos, tad ieškovas paruošė, pakrovė ir atvežė atsakovui su miškovežiu pirmą kartą 21 kubinį metrą rąstų, o prašant atsakovui paruošė, pakrovė ir antrą kartą atvežė atsakovui su miškovežiu apie 20 m³ rąstų. Ieškovas teigė, kad atsakovas sumokėjo jam tik už 15 m³ rąstų 144,81 Eur (500 Lt) sumą, liko skolingas už kitą dalį atvežtos medienos 260,66 Eur (900 Lt) sumą. Atsakovas byloje įrodinėjo, kad jis buvo išsipirkęs tik 14,66 m³ medienos (duomenys neskelbtini) urėdijos (duomenys neskelbtini) eiguvoje, tiek medienos jam paruošė, pakrovė ir atvežė ieškovas, su juo jis yra pilnai atsiskaitęs. Atsakovas nurodė, jog 2011-05-06 jis iš (duomenys neskelbtini) urėdijos pirko 14,66 m³ miško, buvo sudaryta su urėdija rašytinė sutartis, kertami rąstai atsakingo urėdijos asmens buvo pažymėti specialiais dažais, kitų, taip nepažymėtų medžių, nebuvo galima kirsti, daugiau miško medienos iš urėdijos jis nepirko, šalių pasirašytoje sutartyje nurodyta, kad šia sutartimi urėdija pardavė atsakovui girininkijoje nenukirsto miško 14,66 m³ kiekį. Atsakovas įrodinėjo, kad pats ieškovas galimai elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo ir be girininkijos eigulio žinios iškirto daugiau medienos nei buvo pažymėta ir leista, nes atsiskaitė su liudytoju V. S. už jo pagalbą ruošiant medieną malkomis iš valstybinio miško, taip pat dalį medienos parsivežė ir sau už ją atsiskaitęs su urėdija. Atsakovas kitą jam reikalingą medieną pigiau pirko iš kitų fizinių asmenų, turinčių miško.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš E. O. V. Č. 260,66 Eur (900 Lt) už atliktą darbą, ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Teismas iš byloje surinktų įrodymų visumos nustatė, kad ieškovas atsakovo užduotį įvykdė ir perdavė ieškovui 40 m³ paruoštos medienos, šią medieną atsakovas priėmė, tačiau už ją atsiskaitė tik iš dalies, sumokėjo ieškovui už 15 m³ rąstų 144,81 Eur (500 Lt) sumą, liko ieškovui skolingas 260,66 Eur (900 Lt), nes ginčo dėl medienos paruošimo kainos už 1 m³ 10,14 Eur (35 Lt), tarp šalių nėra.

Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija atsakovas, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismo sprendimo išvados neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių, nes kirstini medžiai buvo pažymėti specialiu būdu, ieškovas kirto ir žymėtus ir nežymėtus medžius, taip piktnaudžiavo, nes be girininkijos žinios iškirto daugiau medienos, nei atsakovas buvo pirkęs, neteisėtai ieškovas atsiskaitė su liudytoju V. S. už jo darbą, sumokėdamas jam natūra, t. y. mediena iš valstybei priklausančio miško. Už sutartą su ieškovu ir atliktą darbą, t. y. už jo iškirstą ir atvežtą 15 m³ medienos, apeliantas atsiskaitė, tai patvirtino ir pats ieškovas, daugiau jokių susitarimų tarp jo ir ieškovo dėl didesnio kiekio medienos paruošti ir atvežti nebuvo, todėl jis nėra skolingas ieškovui. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad buvo šalių susitarimas kirsti daugiau medienos, be to, atsakovas medienos daugiau negalėjo paimti, nes tai valstybinis miškas, o jam kirsti būtina pasirašyti sutartį urėdijoje. Atsakovas daugiau pas eigulį nesilankė ir papildomos sutarties dėl kito, didesnio medienos kiekio nepasirašė. Apeliantas nurodo, kad po praūžusio viesulo, privatūs asmenys pardavinėjo už labai mažas kainas iškirstų privačių miškų medieną. Jis pasinaudojo šia galimybe ir dar nusipirko iš tokių asmenų apie 45 m³ medienos. Jis nesutinka su teismo sprendimo išvada, jog jo paaiškinimai teismo posėdžio metu prieštaringi ir nenuoseklūs.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka vertina, jog Alytaus rajono apylinkės teismas teisingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, nustatė visas svarbias bylos faktines aplinkybes, tačiau jas netinkamai įvertino, todėl padarė byloje neteisingas išvadas, kad ieškovas ir atsakovas pakeitė žodinę rangos sutartį, susitardami dėl didesnio nei išpirktų atsakovo 15 kietmetrių medienos paruošimo ir atvežimo, jog atsakovas turėjo teisę ir galimybę išsivežti iš miško didesnį kiekį medienos, nei buvo nustatyta tvarka jos išsipirkęs, jog ieškovas byloje pateikė tinkamus ir leistinus įrodymus, kad jis iškirto, paruošė ir atvežė atsakovui ne 15 m³, o 40 m³ medienos. Šių neteisingų išvadų pagrindu Alytaus rajono apylinkės teismas klaidingai sprendė, kad atsakovas liko skolingas ieškovui 260,66 Eur (900 Lt) sumą už iškirstą ir atvežtą dalį medienos, todėl šioje ginčo dalyje buvo priimtas neteisingas sprendimas. Kadangi byloje yra nustatytos visos svarbios reikalingos ginčui išspręsti aplinkybės, Kauno apygardos teismas panaikina teismo sprendimo dalį, kuria priteista ieškovui iš atsakovo 260,66 Eur (900 Lt) suma, šioje dalyje priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį dėl 260,66 Eur (900 Lt) sumos priteisimo atmeta (LR CPK 178 str., 185 str., 326 str. 1 d. 2 p.). Kitoje dalyje – dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismo sprendimo šalys neginčijo.

Kauno apygardos teismas pažymi, kad teismo procesinis sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatyme nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs išsamią įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, kurioje, be kita ko, pažymėta, kad, spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Elektrotonas“ v. T. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Kasacinio teismo pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-176/2012; kt.). Kartu pripažįstama, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. K. ir kt. v. AB „Vilniaus Sigma“, bylos Nr. 3K-3-124/2012).

Byloje nustatyta, jog ieškovas įrodinėjo ieškinį jo prašytų apklausti teismo posėdyje liudytojų S. N., D. G., V. S., N. B. parodymais (b. l. 59) ir jo pateiktais Prienų apylinkės prokuratūros nutarimais, Daugų policijos nuovados tyrėjo nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl medienos grobimo fakto. Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka sprendime nurodytų liudytojų parodymų pagrindu ir byloje esančių: Seimo nario A. P. rašto (b.l. 4-8), Daugų policijos nuovados tyrėjo 2011 10 17 nutarimo (b. l. 10), Alytaus rajono apylinkės prokuratūros 2011 11 09 nutarimo atsisakyti patenkinti skundą (b. l. 14, 15), Prienų apylinkės prokuratūros 2012 05 31 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 19-21), Prienų rajono apylinkės prokuratūros 2012 07 12 nutarimo atmesti V. Č. skundą (b.l. 26) pagrindu padarė išvadą, kad ieškovas ir atsakovas susitarė paruošti ir atvežti 40 kubinių metrų medienos, jog ieškovas atsakovo užduotį įvykdė, perdavė pastarajam 40 kubinių metrų paruoštos medienos, šią medieną atsakovas priėmė, tačiau atsiskaitė tik iš dalies - sumokėjo 500 Lt sumą, liko skolingas 900 Lt sumą.

Kauno apygardos teismas nesutinka su šiais Alytaus rajono apylinkės teismo sprendime padarytais vertinimais. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išklausius liudytojų S. N., D. G., V. S., N. B. duotus parodymus bylą nagrinėjant Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 09 24 posėdyje (b. l. 58), nustatyta, kad liudytojų pateikti duomenys nepagrindė ieškovo teiginių, jo įrodinėjamų aplinkybių – ieškovo ir atsakovo susitarimo parduoti tam didesnį kiekį medienos, jų žodinio susitarimo pakeitimo fakto, padidinant užsakytą paruošti medienos kiekį iki nuo 15 iki 40 kubinių metrų, aplinkybių dėl tikro atvežtos E. O. medienos kiekio, nes šių liudytojų parodymai buvo neinformatyvūs, nekonkretūs, fragmentiški, dalinai grįsti prielaidomis, grįsti girdėjimais, todėl nepatikimi ir dalinai prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams. Kauno apygardos teismas nustatė, jog liudytojas S. N. 2014 09 24 teismo posėdyje paaiškino, jog turi gaterį ir pjovė atsakovo O. prašymu prie jo statomo namo buvusius medienos rąstus. Nors ieškovo iniciatyva kviestas liudytojas paaiškino, kad ieškovas du kartus vežė medieną atsakovui su miškovežiu, tačiau nurodė, kad jis tik vieną kartą matė ieškovą miškovežyje, kitą kartą ieškovo “neįžiūrėjo”. Šis liudytojas nieko apie susitarimus dėl sutarto paruošti ir atvežti medienos kiekio tarp ieškovo ir atsakovo nežinojo. Liudytojas D. G. 2014 09 24 teismo posėdyje paaiškino, jog pas O. buvo atvežti 2 miškovežiai medienos, tai buvo statybinė mediena. Liudytojas buvo girdėjęs, kad ieškovas tą medieną ištraukė iš miško ir vežė ją O., ieškovas jam buvo sakęs, kad O. neatsiskaitė. Ar buvo ieškovas tuose miškovežiuose, kurie atvežė medieną O. -nežino, liudytojas teismo posėdžio metu nepatvirtino. Liudytojas tik matė medieną pas O. ir ieškovas jam skundėsi, kad O. nesumokėjo dalies pinigų. Liudytojas V. S. 2014 09 24 teismo posėdyje paaiškino, jog padėjo dirbti miške ieškovui Č., ruošė sau malkas, kartu ir padėjo prikabinėti V. Č. traktoriumi traukiamus rąstus, dirbo pora pusdienių. Susitarė, kad ieškovas už darbą duos jam malkų. Nežino, neatsimena ar kertami medžiai buvo pažymėti specialia raudona spalva. Nežino liudytojas kam medžiai buvo kertami ir skirti. Išvartas reikėjo imti iš eilės ir tai jie darė. Nurodė, kad lyg kai kurie rąstai buvo atžymėti dažais. Pagamintą savo malkinę medieną jis iš miško išsivežė pats. Liudytoja N. B. 2014 09 24 teismo posėdyje paaiškino, jog dėl medienos ir malkų nieko nežino. Žino, kad Č. reikalavo pinigų iš atsakovo, pastarasis žadėjo atiduoti skolą, tačiau to nepadarė, buvo atvažiavusi kartu su ieškovu pas atsakovą, žino, kad skola 900 litų, atsakovas žadėjo skolą atiduoti vėliau. Šių liudytojų duotų parodymų analizė įrodo faktą, kad Č. ruošė medieną O., kad kažkokį kiekį medienos atvežė ieškovas į atsakovo nurodytą vietą, tačiau nepatvirtina tų aplinkybių, kad Č. susitarė su O. dėl didesnio nei atsakovo išpirktas 15 kubinių metrų medienos kiekis atvežimo, neįrodo, kad buvo atvežtas atsakovui 40 kubinių metrų medienos kiekis, todėl liudytojų parodymai nepagrindžia atsakovo prievolės buvimo sumokėti 900 litų sumą.

Kauno apygardos teismas sprendžia, kad ieškinio pagrįstumo neįrodo Alytaus rajono apylinkės teismo sprendime minimi: Seimo nario A. P. raštas (b.l. 4-8), Daugų policijos nuovados tyrėjo 2011 10 17 nutarimas (b. l. 10), Alytaus rajono apylinkės prokuratūros 2011 11 09 nutarimas atsisakyti patenkinti skundą (b.l. 14, 15), Prienų apylinkės prokuratūros 2012 05 31 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (b.l. 19-21), Prienų rajono apylinkės prokuratūros 2012 07 12 nutarimas atmesti V. Č. skundą (b.l. 26). Šiuose rašytiniuose įrodymuose nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad V. Č. ir E. O. susitarė, jog ieškovas pagamins ir atveš atsakovui 40 m³ medienos, kad jis susitarimą įvykdė, o E. O. priėmė medieną ir už dalį jos neatsiskaitė. Seimo nario laiške pareiškėjui V. Č. atsakoma į jo 2014 03 31 prašymą (b.l.3) ištirti, ar pagrobė ar ne E. O. ir M. M. 25 m³ medienos. Minėtuose policijos pareigūno ir Prienų apylinkės prokuratūros procesiniuose dokumentuose yra atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. Č. nurodomo medienos grobimo fakto, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl grasinimo, šiuose dokumentuose nėra leistinų įstatymo įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo teiginius, kad jis vykdydamas susitarimą su atsakovu, teisėtai pagamino ir perdavė jam didesnį nei 15 m³ medienos kiekį.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį šioje ginčo dalyje atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad didesnį, nei šalys susitarė medienos kiekį ieškovas gal ir ruošė (duomenys neskelbtini) urėdijos (duomenys neskelbtini) eiguvoje, tačiau atsakovui atsisakius tą medieną įsigyti, pats ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad jis tą medieną iš miškų ūkio nusipirko ir pasiėmė sau (b. l. 31).

Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, priteisiamos apelianto turėtos išlaidos (b.l. 68, 72) apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 93 str.), valstybei iš ieškovo priteisiamos turėtos išlaidos procesiniams dokumentams byloje įteikti (LR CPK 92 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš E. O. V. Č. 900 Lt už atliktą darbą, 72 Lt žyminis mokestis, iš viso: 972 Lt, priteista valstybei iš E. O. 45,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovo V. Č. reikalavimą priteisti iš E. O. 900 Lt (260,66 Eur) sumą atmesti.

Kitą Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti E. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš V. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 26,13 Eur turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš V. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 13,27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Teisėjas Arvydas Žibas