- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-01
- Bylos Nr.
- 1-2406-1131/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- T. S.
- Advokatai
- Aldevinas Antanas Švedas
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Kiti BK IX skyriaus nuostatų taikymo klausimai
- 1.2.25.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. S. 2020 m. rugpjūčio 5 d. apie 20.00 val. Vilniuje, R. J. g. 15, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen Xsara“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,59 promilės etilo alkoholio koncentracija. T. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis T. S. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną, grįžęs iš darbo namo, prisiparkavo mašiną prie gatvės, nes nebuvo vietos kieme. Nuėjo namo. Namuose pavalgė, truputį išgėrė degtinės namie ir prisiminė, kad mašina palikta prie gatvės. Automobilį norėjo pastatyti kieme. Išėjo į kiemą ir pamatė, kad kieme yra vietos ir sėdo tada už vairo, norėdamas prisiparkuoti į tą vietą. Labai siaura vieta buvo ir važiuodamas kliudė veidrodėlį, esantį šalia stovinčios kitos mašinos. Pamatė, kad savo irgi kliudė, nuleido langą, atstatė atgal tą veidrodėlį. Jokios žalos jis nepadarė, bet tos mašinos šeimininkas pamatė pro langą ir išėjo į lauką. Apžiūrėjo vienas kito mašinas, jokių nuostolių nebuvo, bet pareigūnai jam nustatė 1,59 prom. neblaivumą. Pažymėjo, kad jau antrą savaitę ne prie vairo, tai labai sunku ir sudėtinga darbe. Dirba montuotoju, bet jo darbas toks, kad jis važinėja po visą Lietuvą. Specialiai alkoholio nevartoja, kartą ar dukart per metus, jam pagalbos nereikia. Vertina šią situaciją blogai. Darbe tą dieną galėjo įvykti nelaimė, nes darbo mašina sugedo, iššovė svirtis, tai vakare, parėjęs namo, norėjo atsipalaiduoti ir išgėrė alkoholio. Be jo vairuoja automobilį žmona, bet tuo metu ji dirbo ir negalėjo pervaryti mašinos. Nurodė, kad galimas laiduotojas V. M. (V. M.) yra jam autoritetas. Jie pažįstami daug metų ir jis, ir kaip specialistas, ir kaip draugas yra geras, nepalieka bėdoje.
Laiduotojas V. M., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta 25 metus. Jie pradėjo dirbti vienoje darbo vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, po to jis išėjo į kitą darbą. Kai išėjo į kitą darbo vietą, bendravo labai dažnai. Jis turėjo būti priimtas serviso vadovu, nes jis prieš tai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, aptarnaudavo Seimo pastatą. Ten jam buvo daug darbo, sunku, tai perėjo dirbti pas jį. Kadangi jis neturės teisių, tai gaunasi, kad jie važinės visur kartu. T. S. ir jis ir dabar 50-80 proc. laiko dirba kartu. Dabar, kai jis neturės teisių, tai visi darbai bus kartu, tik viename objekte jis bus atskirai, kur bus paskirtas vietiniu vadovu, bet ten yra kontrolė. Žmogui nebus jokios galimybės vartoti alkoholį. Pažymėjo, kad praktiškai visą laiką jis bus arba jo prižiūrimas, arba objekte, kur yra kontrolė. Kartais bendrauja po darbo, nuvažiuoja pas jį į sodą padėti. Paskutiniu metu su juo vartoti alkoholio neteko, nes jis pats arba vairuoja, arba žaidžia tinklinį, tai nėra galimybės išgerti. Anksčiau kaltinamasis išgėręs ateiti į darbą negalėjo. Jis ateidavo į darbą ir būna viduje, todėl nemano, kad jei kaltinamasis nuolat gertų, jis galėtų nepastebėtas išdirbti 10 metų. Nurodė, kad jo darbe nėra geriančių žmonių, pats neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Su kaltinamuoju nebuvo tokių atvejų, kad jis ateitų į darbą neblaivus arba praneštų, jog neateis į darbą, nes yra neblaivus. Mano, jog T. S. yra autoritetas, teismas gali juo pasitikėti. Mano, kad gali daryti teigiamą poveikį, tačiau šis atvejis yra išskirtinis, labiau klaida.
Kadangi kaltinamasis T. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltinamasis ir jo gynėjas bei prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Liudytojas A. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad patruliuojant tarnybiniu automobiliu šaukiniu V1865 kartu su vyriausiuoju patruliu A. K. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), kieme pranešėjo „Toyota Auris“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė kitas automobilis „Citroen Xsara“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Citroen Xsara“ automobilio vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėjas V. M., kuris paaiškino, kad būdamas namuose pamatė automobilį „Citroen Xsara“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris atlikdamas manevrą automobilių stovėjimo aikštelėje kliudė jam priklausantį automobilį „Toyota Auris“ ir apgadino vairuotojo pusės šoninio matymo veidrodėlį. Dėl to V. M. išėjo į lauką pasikalbėti su „Citroen Xsara“ automobilio vairuotoju. Kadangi jam kilo įtarimas, kad vairuotojas yra galimai neblaivus, jis paskambino 112 ir iškvietė policiją. Vairuotojas, kaip vėliau buvo nustatyta, T. S. prisipažino, kad manevruodamas automobilių stovėjimo aikštelėje kliudė kitą automobilį. Kadangi nuo T. S. sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl įtardami, kad jis vairavo automobilį neblaivus, nusprendė patikrinti vairuotojo girtumą. Jis alkotesteriu T. S. 20.26 val. nustatė 2,01 prom. girtumo laipsnį, vėliau 20.46 val. nustatė 1,59 prom. girtumo laipsnį. Jis paklausė T. S., kada jis paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, jis nurodė, kad tai darė prieš valandą. Dėl eismo įvykio T. S. surašė protokolą dėl administracinio pažeidimo. T. S. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus AVPK OVS, o automobilis „Citroen Xsara“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 22-24).
Liudytojas V. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas namuose per namų langą pastebėjo kaip automobilio „Citroen Xsara“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, parkuodamasis prie jam priklausančio automobilio „Toyota Auris“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užkabino jo automobilio vairuotojo pusės šoninio matymo veidrodėlį. Jis iš karto išėjo į lauką ir nuėjo prie savo automobilio. „Citroen Xsara“ automobilio vairuotojas sėdėjo savo automobilyje, paklausus jo, ar tai jis apgadino V. M. automobilio veidrodėlį, jis prisipažino. Vairuotojas išlipo iš automobilio, paklausus, ar jis šiuo metu yra blaivus, jis atsakė, kad yra truputį išgėręs. Jis telefonu iškvietė policiją, pareigūnams atvykus, asmuo buvo sulaikytas. Kol laukė policijos pareigūnų automobilio, „Citroen“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) ir iš ten automobiliu atvyko iki (duomenys neskelbtini), perstatyti savo automobilio. Jo automobilis nebuvo apgadintas, žalos jam nepadaryta, tačiau vairuotojas tikrai gailėjosi ir norėjo atlyginti žalą. Pretenzijų jam dėl automobilio neturi, kadangi jam žala nepadaryta (b. l. 25-28).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. apie 19.59 val. kieme, (duomenys neskelbtini), pranešėjo automobilį „Toyota Auris“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė „Citroen Xsara“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 5).
2020 m. rugpjūčio 5 d. neblaivumo nustatymo akte nustatyta, kad T. S. iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba nerišli (b. l. 35).
Alkotesterio „Draeger Alcotest 6810“ rodmenų kopijos patvirtina, kad T. S. 2020 m. rugpjūčio 5 d. 20.26 val. nustatytas – 2,01 promilių girtumas, 20.46 val. ? 1,59 promilių girtumas (b. l. 36).
Pagal alkotesterio „Draeger Alcotest 6810“ patikros sertifikato Nr. 1179176 kopiją šio alkotesterio patikra galioja iki 2020 m. spalio 25 d. (b. l. 34).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „Citroen Xsara“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pridėtos foto nuotraukos (b. l. 6–9).
Bylos duomenimis automobilis ,,Citroen Xsara“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso T. S. (b. l. 18).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio ,,Citroen Xsara“ vertė yra 1240 Eur su PVM (b. l. 17).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog T. S. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį ,,Citroen Xsara“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo iškvėptame ore buvo 1,59 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino T. S. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu T. S. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes prieš tai vartojo alkoholį (degtinę). Tai, jog T. S. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – tiesioginio liudytojo V. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir jo rašytinis paaiškinimas (b. l. 25) (teismas nenustatė priežasčių abejoti šio liudytojo objektyvumu ir patikimumu); liudytojo A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir jo tarnybinis pranešimas (b. l. 16); BIRT ataskaitų žiūryklė (b. l. 5); 2020 m. rugpjūčio 5 d. neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 35); alkotesterio „Draeger Alcotest“ rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti (alkotesterio patikra galioja iki 2020 m. spalio 25 d. (b. l. 34)). Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad T. S. 2020 m. rugpjūčio 5 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen Xsara“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,59 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo T. S. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo T. S.
2020 m. rugpjūčio 19 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis T. S. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tiek laiduotojas V. M. pateikė teismui rašytinį prašymą dėl T. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo jo atsakomybėn pagal laidavimą. Šio teisiamojo posėdžio metu laiduotojas ir kaltinamasis palaikė šį prašymą ir prašė T. S. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad T. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką T. S. padarė pirmą kartą, anksčiau jis nėra teistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (b. l. 43). Trečia, kaltinamasis T. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad jo gailėjimasis nėra deklaratyvus, jis akivaizdus iš jo elgesio proceso metu. Ketvirta, dėl T. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. vairavimo esant neblaiviam, nebuvo padaryta žala kitiems asmenis.
Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena aplinkybė, kurią turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad T. S. praeityje administracine tvarka baustas už du KET pažeidimus (b. l. 42), anksčiau neteistas ir jo atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra (b. l. 40), dirbantis (b. l. 40), duomenų byloje apie jo gydymą psichiatrijos ligoninėje, priklausomybės ligų centre nėra. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kaip netinkamą poelgį, iš jo elgesio teismo posėdyje matyti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis T. S. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011).
Nagrinėjamu atveju atleisti T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo įmonės, kurioje dirba kaltinamasis, darbų vadovas bei tiesioginis viršininkas V. M.. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog V. M. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas 2015 m. (už rinkliavos pastačius automobilį mokamoje vietoje nesumokėjimą), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. M. charakterizuojamas teigiamai. Teismo posėdžio metu galimas laiduotojas paaiškino, kad su T. S. dirba didžiąją laiko dalį kartu. Dabar, kai jis neturės teisių, tai visi darbai bus kartu, visą darbo laiką bus kartu su juo. Žmogui nebus jokios galimybės vartoti alkoholį. Be to, kartais bendrauja po darbo, nuvažiuoja pas jį į sodą padėti. Kaip matyti iš teismo posėdžio metu duotų V. M. paaiškinimų, jis rūpinasi savo darbuotojo ateitimi, juo pasitiki, už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų, iš karto po padarytos veikos su juo kontaktavo, ėmėsi priemonių. Paties kaltinamojo T. S. teigimu, V. M. yra jam autoritetas, kuris gali daryti jam teigiamą įtaką. Teismas sprendžia, kad V. M. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojo pareigas, ir nekyla abejonių, kad jis darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Atsižvelgiant į tai, kad jis yra T. S. darbų vadovas (tiesioginis viršininkas), tokia jo pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę už darbuotoją yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojo pareigas. Todėl pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotojas V. M. yra vertas teismo pasitikėjimo, jo asmenybė teigiama, jis kritiškas kaltinamojo elgesiui, jo vertybinė orientacija pozityvi, jis tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimas jo aplinkos žmogus (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant V. M. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį V. M. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant dvejų metų laidavimo terminą be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo T. S.
BK 67 straipsnio 2 dalis numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, T. S. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 1,59 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad T. S. vairavo, kai jam nustatytas 1,59 promilės neblaivumas, t. y. nežymiai viršijus neblaivumo ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė, praeityje neteistas, baustas už du KET pažeidimus (b. l. 42), savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, t. y. artimam sankcijoje nurodytam minimaliam laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018). Šiuo atveju teismas pažymi, kad svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam T. S., iš bylos medžiagos matyti iš esmės nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad T. S. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo T. S. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis T. S. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios transporto priemonės vertė – 1240 Eur (su PVM) (b. l. 17), t. y. vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė, tuo tarpu kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus, tai darė vakare, pavojingai manevruodamas, sukėlė eismo įvykį. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytojas-savininkas yra pats T. S. (b. l. 18-19). Teismo vertinimu, kaltininkui esant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, būtent baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimas kartu su specialiosios teisės atėmimu, yra proporcingos padarytai nusikalstamai veikai ir pakankamos BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad T. S. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Citroen Xsara“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribotos nuosavybės teisės į T. S. priklausančią transporto priemonę „Citroen Xsara“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), nustatant terminą nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d., turto saugotojų paliekant T. S. (b. l. 60). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Kaltinamajam T. S. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 56) – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ ,,Regitra“.
T. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. 20.26 val. iki 2020 m. rugpjūčio 6 d. 13.08 val. (b. l. 48, 59).
BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos transporto priemonės „Citroen Xsara“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo UAB „Tomadas“ aikštelėje išlaidos, kurias sudaro 9 Eur su PVM. Šios išlaidos BPK 105 straipsnio 2 dalies pagrindu priteistinos iš kaltinamojo T. S. (b. l. 32-33).
Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį T. S. yra 52 Eur. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BK 51 str. 1 d. 9 p.). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį T. S., nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–4 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
T. S. (T. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą be užstato.
Baudžiamąją bylą T. S. nutraukti.
Paskirti T. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos ? 2020 m. rugpjūčio 6 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti T. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Citroen Xsara“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į T. S. priklausančią transporto priemonę „Citroen Xsara“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), kuriuo terminas nustatytas nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d., turto saugotojas T. S., palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ ,,Regitra“.
Priteisti iš T. S. 9 Eur (devynis eurus) proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (į. k. 191688326, a. s. LT327044060001188548) naudai.
Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Jis, būdamas laiduotojas, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.