Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl jai paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nuosprendžiu J. K. pripažinta kalta padariusis nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. Už minėtas veikas jai skirtas laisvės atėmimo bausmė ir atidėtas jos vykdymas 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei paskirta 198 MGL (7456,68 eurų) bauda. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. balandžio 27 d.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnyje yra nustatyta, jog baudos bausmė įvykdoma savanoriškai (tokiu atveju nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai sumoka baudą) arba priverstinai (tokiu atveju baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta bauda, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jei bauda per nustatytą terminą nesumokama, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. BK 47 straipsnio 7 dalis numato, kad tuo atveju, kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Tais atvejais, kai asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti priverstinai, teismas antstolio teikimu gali pakeisti baudą laisvės apribojimu (BK 47 straipsnio 8 dalis). Sistemiškai aiškinant pateiktas nuostatas matyti, jog įstatymų leidėjas visgi prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Tai yra akcentuojama ir naujausioje teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-78-935/2020, T-13-1121/2020, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-88-177/2018, 1S-40-518/2019).

Pagal naujai formuojamą teismų praktiką teismas bausmės vykdymo procese, vadovaudamasis BPK 362 straipsnio 4 dalimi, gali spręsti klausimą dėl termino baudai sumokėti pratęsimo (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-78-935/2020, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-40-518/2019). Tais atvejais, kai nuteistasis pateikia teismui prašymą, susijusį su paskirtos baudos mokėjimo terminais, turi būti įvertintos nuteistojo objektyviai turėtos bei turimos galimybės sumokėti paskirtą baudą per įstatyme numatytą ar teismo nustatytą terminą, taip pat atsižvelgta į nuteistajam paskirtos baudos dydį, nuteistojo pateiktus duomenis apie jo gaunamas pajamas, jo pastangas pagerinti savo materialinę padėtį, sudarančias sąlygas įvykdyti bausmę, ar byloje yra duomenų, jog nuteistasis vengia sumokėti baudą, ar prašymas atidėti paskirtos baudos sumokėjimą (pratęsti jos terminą) pateiktas teismui iki termino pradėti priverstinį baudos išieškojimą pradžios.

Iš nuteistosios J. K. prašymo matyti, kad ji ketina sumokėti jai paskirtą baudą, dalį (200 eurų) jau sumokėjo. Tačiau nuteistajai paskirta ganėtinai didelė – 7456,68 eurų bauda. Visos baudos dėl savo finansinės padėties J. K. teigia negalėjusi sumokėti per du mėnesius. Nuteistosios prašymas 2020 m. birželio 22 d., taigi ji kreipėsi į teismą prašydamas pratęsti baudos sumokėjimo terminą jam nepasibaigus, nepradėjus priverstinio baudos išieškojimo proceso. Iš prie prašymo pridedamų dokumentų matyti, kad jos darbo užmokestis yra apie 950 eurų per mėnesį, ji viena augina nepilnametę dukrą, registruotino turto neturi, turi finansinių įsipareigojimų bankui. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, jog nuteistoji siekia sumokėti baudą savanoriškai, tačiau padaryti tą per įstatymo nustatytą 2 mėnesių terminą neturėjo objektyvių galimybių.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į bausmės paskirtį, teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga suteikti nuteistajai galimybę savanoriškai sumokėti paskirtą baudą per ilgesnį terminą taip išvengiant neigiamų priverstinio baudos išieškojimo pasekmių. J. K. nustatytinas dviejų metų savanoriško baudos mokėjimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nuosprendžio įsiteisėjimo, t. y. nuo 2020 balandžio 27 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistosios J. K. prašymą tenkinti ir nustatyti dvejų metų terminą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-112-1053/2019 paskirtai 198 MGL (7456,68 eurų) dydžio baudai sumokėti, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.