Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja V. Kurtkienė Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00419-2012-3 Procesinio sprendimo kategorija

34.5.;63.3.;121.21.

NUTARTIS

2012 m. gruodžio 20 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. P. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-578-874/2012, iškeltoje pagal ieškovo UAB „General Financing“ ieškinį atsakovei R. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Priteisė iš atsakovės R. P. paveldėto turto pagal apyrašą po sutuoktinio G. P. mirties apimtyje 5962,81 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5962,81 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-04-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 179,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „General Financing“. Priteisė iš atsakovės R. P. 15,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.

1. Nurodo, kad teismas skundžiamu sprendimu visiškai tenkindamas ieškovo ieškinį ir priteisdamas iš atsakovės skolą, delspinigius ir palūkanas, turto, atsakovės paveldėto pagal apyrašą po sutuoktinio G. P. mirties, apimtyje, išėjo už ieškinio reikalavimo ribų. Ieškovas teismui pateiktame ieškinyje prašė priteisti skolą, delspinigius ir palūkanas tuo pagrindu, kad atsakovė, kaip mirusiojo G. P. sutuoktinė, yra jo įpėdinė pagal įstatymą, ir reikalavo priteisti skolą iš atsakovės, nekonkretizuojant, iš kokio turto. Toks teismo sprendimas prieštarauja CPK 270 str. 5 d. 1 p. apibrėžtiems reikalavimams rezoliucinei sprendimo daliai.

2. Teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovas nepraleido CK 5.63 str. 1 d. numatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams. Ieškovo telefoniniai skambučiai ir reikalavimas vykdyti mirusiojo G. P. su ieškovu sudarytą vartojimo sutartį nelaikytini kreditoriaus reikalavimu priėmusiam palikimą įpėdiniui CK 5.63 str. 1 d. prasme. Ieškovas neprašė teismo atnaujinti praleistą CK 5.63 str. 1 d. numatytą terminą. Tuo metu, kai praėjus kelioms dienoms po G. P. mirties, ieškovas telefonu reikalavo mokėti įmokas pagal G. P. sudarytą vartojimo sutartį, grasindamas areštuoti atsakovės banko sąskaitą, kurią atsakovė turėjo tik vieną ir į kurią buvo pervedamos jos nepilnamečiams vaikams našlaičių pašalpos, ir atsakovė padarė du pervedimus, ji dar nebuvo priėmusi palikimo (palikimą priėmė 2011-08-10), be to, ji nežinojo apie vartojimo kredito sutarties tarp G. P. ir ieškovo sudarymą, neturėjo jokių tokios sutarties egzistavimą patvirtinančių įrodymų, nes sutartis buvo sudaryta be jos žinios ir gauti pinigai nebuvo panaudoti šeimos reikmėms. Ieškinį teismui ieškovas pateikė tik 2012 m. balandžio mėn., t. y. praleidęs trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, kurio atnaujinti neprašė, todėl ieškinys turėjo būti atmestas.

3. Teismas neatskleidė bylos esmės ir priėmė sprendimą, kurio nėra galimybės įvykdyti. Atsakovė teismui nurodė, kad G. P. skoliniai įsipareigojimai jo mirties dieną gerokai viršijo jo turėtą turtą. Be to, yra ir daugiau G. P. kreditorių, pareiškusių reikalavimus: K. M., pareiškęs 55600,00 Lt reikalavimą; A. T., pareiškusi 55600,00 Lt reikalavimą; „Swedbank“, AB, pareiškęs 3811,46 Lt reikalavimą; Ž. G., pareiškęs 23650,00 eurų reikalavimą. Teismas, priteisdamas skola iš ieškovės pagal apyrašą paveldėto turto, iš viso nevertino atsakovės nurodytu aplinkybių ir pateiktų įrodymu apie paveldėto turto mastą. Teismas priteisė skolą iš turto, kurio realiai atsakovė nepaveldėjo, nes ji viena turi įvykdyti solidarią jos ir G. P. prievolę AB DNB bankui. Atsakovė palikimą priėmė pagal apyrašą, todėl palikėjo kreditoriams yra atsakinga tik paveldėtu turtu (CK 5.53 str. 1 d.), neturi pareigos atsakyti už paveldėto turto vertę viršijančias skolas, todėl teismas, tenkindamas ieškinį, turėjo nustatyti, ar atsakovės paveldėto turto pakanka ieškovo reikalavimams patenkinti.

4. Teismas nepagrįstai taikė CK 6.210 str. ir iš atsakovės priteisė procesines palūkanas. Atsakovė nebuvo vartojimo kredito sutarties šalis, neturėjo prievolės vykdyti šią sutartį, o ieškinio reikalavimas kildinamas iš paveldėjimo teisinių santykių. Teismo sprendimo įvykdymas iš turto, paveldėto pagal apyrašą, priklauso ne nuo atsakovės valios, nes turtui taikoma hipoteka, o vykdymą atlieka antstolis.

1. Ieškovas nėra praleidęs CK 5.63 str. 1 d. numatyto 3 mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimą priėmusiems palikimą įpėdiniams. 2011-05-17 ieškovo atstovas telefonu susisiekė su palikimą priėmusia įpėdine R. P.. Pokalbio metu asmeniškai atsakovė pranešė apie G. P. (palikėjo) mirtį bei pažadėjo sekančią dieną paskambint ir informuot apie mokėjimus. Ieškovas savo ruožtu informavo atsakovę apie palikėjo skolą bei pareiškė žodinį reikalavimą atsakovei sumokėti palikėjo skolą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011). Atsakovė savo pažado netesėjo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad net ir žodinis kreditoriaus reikalavimas palikimą priėmusiems asmenims yra tinkamas kreditoriaus reikalavimo pareiškimas ir nėra siejamas tik su ieškinio teismui padavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-347/2006).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančius įrodymus, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad Joniškio rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 18 d. sprendimu teisingai išsprendė ginčą, patenkindamas ieškovo UAB „General Financing“ ieškinį atsakovei R. P..

1. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės R. P. argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir priėmė sprendimą, kurio nėra galimybės įvykdyti, nes G. P. skoliniai įsipareigojimai jo mirties dieną gerokai viršijo jo turėtą turtą.

Bylos esmės atskleidimas apskritai neturi ryšio su šiais apeliantės nurodytais argumentais. Atsakovė savo apeliaciniame skunde pati atsakė į jos iškeltus klausimus, nurodžiusi, kad atsakovė palikimą priėmė pagal apyrašą, todėl palikėjo kreditoriams yra atsakinga tik paveldėtu turtu (CK 5.53 str. 1 d.) ir neturi pareigos atsakyti už paveldėto turto vertę viršijančias skolas. Todėl pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pagrįstai nurodė, kad UAB „General Financing“ skoliniai reikalavimai yra tenkinami tik atsakovės paveldėto pagal apyrašą turto ribose (CK 5.53 str. 1d.).

2. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas, tenkindamas ieškinį, turėjo nustatyti, ar atsakovės paveldėto turto pakanka ieškovo reikalavimams patenkinti, esant dar ir kitų kreditorių reikalavimams.

Nei įstatymas, nei teisminė praktika, nenumato, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl konkretaus kreditoriaus reikalavimų tokio pobūdžio bylose, aiškintųsi dar ir kitų kreditorių turto paveldėtojui pareikštus reikalavimus, šių reikalavimų dydį ir teisėtumą. Pagrindinė sąlyga, kurią numato įstatymas, t.y. LR CK 5.53 str. 1 d., ta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Pirmosios instancijos teismas šią sąlygą pagrįstai nurodė ginčijamame sprendime.

3. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovas nepraleido CK 5.63 str. 1 d. numatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams.

LR CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Nei CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, nei jos aiškinimo ir taikymo praktikoje neįtvirtinta reikalavimų, kokia forma (žodžiu ar raštu) kreditorius turi pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui. Net jeigu ši norma būtų aiškinama taip, kad priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui kreditorius turėtų reikalavimus pareikšti tik rašytine forma, tai rašytinės formos nesilaikymas nebūtų pagrindas kitokia negu rašytine forma pareikštiems kreditoriaus reikalavimams pripažinti negaliojančiais; tokiu atveju šalys netektų teisės, kilus ginčui dėl reikalavimų pareiškimo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 straipsnio 1, 2 dalys), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011).

Taigi reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pateikimas, atliekami CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra daugiau informavimo veiksmas, kurio atlikimas teisiškai reikšmingas ta prasme, kad informacija apie palikėjo skolas bei galimus jo kreditorius yra lemianti vienokį ar kitokį šią informaciją gaunančio asmens elgesį – įpėdinis gali atsisakyti palikimo arba priimti jį, pateikdamas teismui prašymą sudaryti paveldimo turto apyrašą ir taip apibrėždamas savo atsakomybės pagal kreditoriaus pareikštas turtines pretenzijas dėl jo paveldimų palikėjo skolinių pareigų apimtį, taip pat gali patenkinti kreditoriaus reikalavimą; testamento vykdytojas ar palikimo administratorius privalo informuoti įpėdinį apie palikėjo skolas ir kt. Įpėdinio informavimo apie kreditoriaus reikalavimus veiksmo bet kuriuo CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu – pareiškiant reikalavimą tiesiogiai įpėdiniui arba pateikiant ieškinį teisme – atlikimas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos siejamas su tuo, kad būtent toks terminas nustatytas įstatyme (CK 5.50 straipsnio 2 dalyje) nurodytiems palikimo priėmimo veiksmams atlikti. Taigi CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatų, įpareigojančių palikėjo kreditorius informuoti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos apie palikėjo skolines pareigas, paskirtis – skatinti kreditorius operatyviai reaguoti dėl savo teisių gynimo ir per protingą terminą informuoti mirusio asmens įpėdinius apie turtinius palikėjo įsipareigojimus, pagal kuriuos atsakomybė po palikėjo mirties pereina jiems, ir taip užtikrinti tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių teisių teisinį tikrumą.

Byloje nustatyta, kad G. P., su kuriuo ieškovas UAB „General Financing“ 2009 m. balandžio 17 d. buvo sudaręs Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį Nr. 1, mirė (duomenys neskelbtini) Palikimą pagal apyrašą 2011 m. rugpjūčio 24 d. priėmė G. P. sutuoktinė R. P.. Šių faktų šalys neginčijo.

Taip pat byloje buvo nustatyta, kad atsakovei R. P. vėliausiai 2011-06-16, t. y. praėjus mėnesiui po G. P. mirties ((duomenys neskelbtini)), jau buvo žinoma apie G. P. skolinį įsipareigojimą ieškovui, nes UAB „General Financing“ apie tai pranešė telefonu, o taip pat 2011-06-16 ir 2011-07-22 R. P. atliko du mokėjimus po 250 Lt (b. l. 6-7). Byloje atsakovė iš esmės neginčijo ieškovo žodinio reikalavimo telefonu, praėjus kelioms dienoms po G. P. mirties, padengti skolą (b. l. 52), tik teigė, kad ieškovas telefonu reikalavo mokėti įmokas, grasindamas areštuoti atsakovės banko sąskaitą. Atsakovės argumentai, kad iki G. P. mirties ji nežinojusi apie palikėjo ir ieškovo sutartinius santykius, kad, būdama G. P. sutuoktinė nedavė sutikimo sudaryti sandorį su UAB „General Financing“, kad gautos lėšos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams, kad buvo išsigandusi dėl pareikšto reikalavimo sumokėti skolą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovas apie savo kreditorinius reikalavimus informavo ją kaip paveldėtoją nepraleidęs LR CK 5. 63 str. 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl termino atnaujinimo.

Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas.

Pažymėtina, kad UAB „General Financing“ ir G. P. 2009 m. balandžio 17 d. sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal šią sutartį skolininko G. P. nesumokėtos skolos, atsakovė R. P. byloje neginčijo.

4. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu visiškai tenkindamas ieškovo ieškinį ir priteisdamas iš atsakovės skolą, delspinigius ir palūkanas, turto, atsakovės paveldėto pagal apyrašą po sutuoktinio G. P. mirties, apimtyje, išėjo už ieškinio reikalavimo ribų.

Ginčo teisenos tvarka pareikštas ieškinys (lot.k. „actio“) be bendrų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų turi atitikti ir specialiuosius (CPK 115 str., 135 str. 1 d.). Ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės. Šios dvi sudedamosios ieškinio dalys vadinamos ieškinio elementais – ieškinio dalyku ir pagrindu. Kiekvieną konkretų ieškinį individualizuoja jo elementai. Ieškinio dalykas (lot. k. „petitium“) – tai atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas ( CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Šiame reikalavime ieškovas turi nurodyti konkretų asmenį, kuris galimai pažeidė jo subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai suformuluoti patį reikalavimą, t.y. ko jis prašo teismo. Ieškinio pagrindas (lot. k. „causa petendi“) – faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Ieškovas neprivalo nurodyti ieškinio juridinio pagrindo, t. y. konkrečių materialiosios teisės normų, kurios reguliuoja ginčijamą materialųjį teisinį santykį ir kurių pagrindu teismas tenkina ieškinį, tačiau turi įvardyti įrodymus, kurie patvirtina ieškovo išdėstytas faktines aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 3 p.).

Šioje byloje ieškovas prašė priteisti iš atsakovės visą negrąžintą paskolos sumą su palūkanomis ir delspinigiais, grįsdamas savo reikalavimą palikėjo G. P. ir ieškovo UAB „General Financing“ sudarytos 2009 m. balandžio 17 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygomis ir tomis faktinėmis bei teisinėmis aplinkybėmis, kad po G. P. mirties priimdama palikimą pagal apyrašą, atsakovė priėmė pareigą atsakyti už likusią skolą neviršijant paveldėto turto ribų. Pirmosios instancijos teismas ieškovo pareikštą ieškinį faktiškai patenkino iš dalies, nes nurodė, kad skola ir kiti su ja susiję ieškovo reikalavimai patenkinti tik pagal apyrašą atsakovės paveldėto turto ribose. Toks teismo sprendimas neprieštarauja įstatymui.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vadovaujantis Joniškio rajono apylinkės teismo 2011-08-10 nutartimi ir pareiškėjos R. P. prašymu 2011-08-24 buvo sudarytas G. P., mirusio (duomenys neskelbtini), „Paveldimo turto apyrašas“, kuriame G. P. kreditoriumi taip pat nurodytas ieškovas UAB „General Financing“.

Įpėdiniui (įpėdiniams) kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis). Palikimo apyrašas sudaromas tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių interesais; jį sudarius, nustatoma palikimo sudėtis. Palikimo apyrašas riboja įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas tik tikrąja paveldėto turto verte (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas, ginčijamame sprendime nurodęs, kad UAB „General Financing“ reikalaujamą skolą priteisia „iš atsakovės R. P. paveldėto turto pagal apyrašą po sutuoktinio G. P. mirties apimtyje“, įstatymo nepažeidė.

Todėl kolegija pripažįsta formaliais ir nepagrįstais apeliantės argumentus apie ieškinio ribų peržengimą šioje byloje, nes pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas ieškinį, sprendimą grindė tuo pačiu faktiniu pagrindu ir teisiniu pagrindu.

5. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.210 str. ir iš atsakovės priteisė 5 proc. procesines palūkanas.

LR CK 6.37 str. 2 dalyje numatyta, kad piniginės prievolės įvykdymo terminą praleidusi šalis privalo mokėti kitai šaliai palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, LR CK 6.210 straipsnyje nustatytas šių palūkanų dydis. Kadangi byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl piniginės prievolės įvykdymo, o priimdamas paveldėjimą įpėdinis priima mirusio fizinio asmens turtines teises ir pareigas, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino šį reikalavimą.

Teismai, spręsdami analogiškas bylas, taip pat laikosi šios praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2016-611/2012; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-942-109/2011; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1000-253/2010, 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-981-538/2011).

Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, priimti dalį palikimo (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Jis priima besąlygiškai visą palikimą, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas. Taigi, įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis). Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąjį poveikį, nes palikimą priėmusiam įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, bet nuo jo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnis, 5.9 straipsnio 4 dalis). Tai patvirtina CK 4.47 straipsnis, kuriame, be kitų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, paveldėjimas nustatytas kaip savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).

Dėl išdėstyto, R. P. apeliacinis skundas atmestinas, Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.