Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Anos Ancevičienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovei Anai Ancevičienei dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas nepilnai ir nevisapusiškai įvertinus visas bylos aplinkybes: ieškovas pripažino, kad apie jo reikalavimų galimą įtraukimą į paveldimo turtą apyrašą žinojo ir dėl to kreipėsi į antstolį – tai paneigia apeliantės, kaip paveldėtojos nesąžinigumą bei tai, kad buvo pažeista informavimo pareiga ir nuslėptas kreditorius. Ieškovas veikia nesąžiningai ir klaidina teismą. Be to, ieškovo reikalavimas nebuvo įtrauktas į turto apyrašą, kadangi jam kreipusis į antstolį, buvo praleistas terminas. Ieškovo teiginiai, kad skolos raštelis buvo pasirašytas ir apeliantės tėvui pinigai buvo perduoti yra nepagrįsti. V. I., kaip invidualios įmonės savininkas negalėjo parduoti lizinginius, t.y. bankui priklausančius automobilius, todėl ir užstatas negalėjo būti paimtas. Be to, paimti pinigai turėjo būti įnešti į įmonės kasą, o tokių duomenų byloje nėra.Pirmosios instancijos sprendimas atnaujinti terminą pareikšti V. I. įpėdiniams kylančius reikalavimus prieštarauja teisės normoms, kadangi spręsdamas termino atnaujinimo klausimus, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, kiek jis praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui kreiptis į teismą. Ieškovas žinojo apie galimai pažeistas jo teises, tačiau ginti savo teisių per nustatytą terminą nepradėjo, nepagrįstai ilgai uždelsė pareikšti reikalavimus.

Atsakovė žinojo apie pagrįstus ieškovo reikalavimus, ne kartą buvo informuota telefonu, tiek ieškovui atvykus pas ją. Ieškovas turėjo pagrindo tikėtis, kad atsakovė sumokės skolą, todėl jam nebuvo pagrindo kreiptis į antstolį. Be to, atsakovės nesąžiningumą įrodo ir civilinės bylos vilkinimas, su byla nesusiję bendro pobūdžio svarstymai apie kuro vagystes ar žalą įmonės turtui; atsakovė, žinodama apie pagrįstus ieškovo reikalavimus, neatskleidė jų turto apyrašo sudarymo metu.Atsakovė ginčija ne pinigų perdavimo faktą, bet susitarimo galiojimą ir jo turinį – tai dar kartą įrodo jos nesąžiningumą. Be to, V. I. buvo individualios įmonės savininkas, todėl galėjo užtikrinti, kad įmonė įvykdytų lizingo sutarties sąlygas ir perduotų nuosavybę. Reikalavimų pagrįstumui neturi reikšmės tai, ar gautus pinigus V. I. įnešė į kasą, ar ne.Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovo pastangas apginti savo pažeistas teises ir konstatavo, kad jo negalima kaltinti aplaidumu įgyvendinant savo teisę pareikšti savo reikalavimus dėl skolos. Ieškovas rūpinosi savo perduotais pinigais ir iš to kylančiomis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai įvertinus faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija atmeta tokius apeliantės argumentus kaip nepagrįstus. LR CPK 185 str. 1 d. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus LR CPK nustatytas išimtis. Taigi, šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-350/2008). Be to, teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (LR CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str.). Nagrinėjamoje byloje, kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas ištyrė ir įvertino visus šalių į bylą pateiktus įrodymus, juos visumoje įvertino ir padarė atitinkamas išvadas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad byloje esantys įrodymai – skolos raštelis (b.l. 35, 25), ieškovo teismo posėdyje nurodytos aplinkybės (b.l. 83), Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (b.l. 36-37) – patvirtina, kad atsakovės tėvas V. I. pagal 2008-09-10 pasirašytą raštelį iš ieškovo paėmė 10 000 Lt kaip užstatą už automobilį VW Golf (valst. nr. (duomenys neskelbtini)). Raštelyje esantis įrašas apie lėšų gavimą patvirtina jų gavimo faktą, o Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, jog pagal rašysenos tyrimo specialisto išvadą ginčijamą skolos raštelį surašė ir pasirašė pats V. I., patvirtina faktą, jog raštelį pasirašė atsakovės tėvas. Todėl apeliantės argumentai, jog jos tėvas V. I. minėto raštelio nepasirašė, yra nepagrįsti.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suformavęs ir išplėtojęs gausią ir vienodą įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką, kai nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, kai byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo, t.y. taikyti įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri reiškia, kad išvada apie faktų buvimą gali būti daroma ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar jų nebuvimą (CPK 176 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį bei pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; kt.).

Ieškovas nurodė, kad 10 000 Lt pinigų sumą jis V. I. perdavė tam, kad pastarasis sumokėtų dalį įmokų pagal automobilio VW Golf 2007-06-15 lizingo sutartį ir jie žodiniu susitarimu susitarė, kad V. I. individualiai įmonei baigus mokėti įmokas pagal lizingo sutartį už minėtą automobilį, ieškovas automobilį įsigis iš V. I. individualios įmonės atitinkamai 10 000 Lt mažesne suma. Atsižvelgiant į paminėtas bendrąsias civilinio proceso taisykles, įvertinus bylos medžiagą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šias aplinkybes patvirtina ir AB „SEB lizingas“ pateikta 2007-06-15 Finansinio lizingo sutartis, sudaryta tarp UAB „SEB lizingas“ bei (duomenys neskelbtini) įmonės, bei 2009-09-29 priėmimo perdavimo aktas, kuriuo 2009-09-29 automobilis VW Golf (valst. nr. (duomenys neskelbtini)) buvo grąžintas lizingo davėjui (b.l. 70-79), todėl tikėtina, jog nurodytos 2008-09-10 raštelio aplinkybės egzistavo ir ieškovas V. I. 10 000 Lt sumą sumokėjo. Tą paneigiančių duomenų atsakovė nenurodė, byloje tokių duomenų taip pat nėra. Be to, aplinkybė dėl V. I., individualios įmonės savininko, pagal raštelį gautų pinigų įnešimo/neįnešimo į įmonės kasą nepaneigia minėto raštelio sudarymo fakto bei neturi teisinės reikšmės ieškovo reikalavimo pagrįstumui, todėl tokie apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepagrįsti. Taip pat atmetami apeliantės motyvai, kuriuose ji nurodė, jog V. I. negalėjo parduoti dar AB „SEB lizingas“ priklausantį automobilį ir tai paneigia tokio susitarimo buvimą. Ginčo rašteliu šalys susitarė, kad automobilis VW Golf bus parduotas ieškovui tik išmokėjus visas įmokas pagal sudarytą 2007-06-15 Finansinio lizingo sutartį, t.y. V. I. individualiai įmonei įsigijus automobilį nuosavybės teise (b. l. 1-3; 83), o įstatymas nedraudžia sudaryti sutartį dėl daikto pardavimo, kurį asmuo ketina įgyti nuosavybėn ateityje, jeigu pirkėjui ši aplinkybė yra atskleista ir pirkėjas su tuo sutinka, taip kaip yra nagrinėjamos bylos atveju.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus atsakovės tėvui V. I., jo turtą pagal sudarytą paveldimo turto apyrašą paveldėjo atsakovė. Įstatymas numato, kad mirusio fizinio asmens turtinės ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės, taip pat turtinės prievolės pereina jo įpėdiniams paveldėjimo pagal įstatymą arba paveldėjimo pagal testamentą būdu (CK 5.1 str. 1 d.). Jeigu palikimas yra priimamas pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, kaip yra nagrinėjamu atveju, įpėdinis už palikėjo skolas atsako tik paveldėto turto ribose (CK 5.53 str. 1 d.). Pažymėtina, kad visais palikimo atsiradimo ir jo priėmimo atvejais palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto. Palikėjo kreditorių reikalavimai palikimą priėmusiems įpėdiniams gali būti pareikšti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. nuo palikėjo mirties momento (CK 5.3 str. 1 d., 5.63 str. 1 d.). Be to, kai reikalavimai arba ieškinys pavėluojamas pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai šis terminas dėl svarbių priežasčių teismo gali būti atnaujinamas, jeigu CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų buvo imtasi ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos. CK nenustatyta, kokios priežastys laikytinos svarbiomis. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad kiekvienu atveju turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo operatyviai ėmėsi veiksmų savo teisei realizuoti, ar terminas praleistas nežymiai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-173/2012).

V. I. mirė (duomenys neskelbtini), todėl nuo šios datos yra skaičiuojamas mirusiojo fizinio asmens palikimo atsiradimo momentas. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, ieškovas su reikalavimu grąžinti skolą kreipėsi į atsakovę nepraleidęs trijų mėnesių termino, ką patvirtinto ir pati atsakovė (b.l. 13-14,16; 84), be to, kreipėsi į antstolį M. D. su savo reikalavimu, siekė, kad V. I. skola jam būtų įtraukta į turto apyrašą, o terminą praleido labai nežymiai, ką patvirtino 2010-02-08 prašymas antstoliui (b.l. 63). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas termino ieškovo reikalavimui dėl skolos priteisimo pareikšti, atsižvelgė į minėtas aplinkybes, įvertino, kad atsakovas operatyviai ėmėsi veiksmų savo teisei realizuoti, todėl konstatuotina, kad pagrįstai ir teisėtai ieškovui atnaujino terminą reikalavimui dėl skolos priteisimo pareikšti. Be to, CK 5.53 str. 4 ir 7 d. numato įpėdinio pareigą pateikti antstoliui visus duomenis, reikalingus turto apyrašui sudaryti, o po turto apyrašo sudarymo sužinojus apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises ar skolines pareigas, numato pareigą nedelsiant kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo. Apeliantė, sužinojusi apie ieškovo reikalavimą, minėtos pareigos nevykdė ir antstolio apie tai neinformavo, todėl negali būti pripažįstama, kad ji veikė sąžiningai.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad CK 5.53 str. 1 d. numato, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, t.y. nagrinėjamu atveju atsakovė, priėmusi palikimą pagal turto apyrašą, už V. I. skolas atsako tik paveldėto turto suma, todėl pirmosios instancijos teismo 2011 m gruodžio 28 d. sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina, numatant, kad iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 10 000 Lt skola, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo neviršijant paveldėto turto pagal paveldimo turto apyrašą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant teismo sprendimo rezoliucinės dalies trečią sakinį:

„Iš atsakovės A.A. ieškovo S. G. naudai priteisti 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) skolos, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2010-02-10, iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo, tačiau neviršijant atsakovės A.A. paveldėto turto pagal paveldimo turto apyrašą vertės“.