- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-14
- Bylos Nr.
- 2A-942-109/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Virginija Gudynienė, Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- V. R., I. D.
- Advokatai
- Diana Višinskienė, Dana Žvingilienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės ir Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei, Elenai Skruodenienei, dalyvaujant ieškovo V. M. atstovei advokatei Danai Žvingilienei, atsakovų V. R. atstovei advokatei Dianai Višinskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1175-54/2010 pagal ieškovo V. M. patikslintą ir papildomą ieškinius atsakovams V. R., I. D. dėl praleisto 3 mėnesių termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti pratęsimo, sumokėto avanso, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. M. patikslintu ieškiniu prašė priteisti ieškovui iš atsakovų V. R. ir I. D. 30 000 Lt sumokėtą avansą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t. b. l. 88, 2 t. b. l. 80-81). Papildomu ieškiniu ieškovas prašė pratęsti įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus po V. A. mirties (2008-03-31) palikimą priėmusiems įpėdiniams - atsakovams V. R. ir I. D., pripažįstant, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (2 t. b. l. 26). Nurodė, kad siekdamas įsigyti sau būstą, 2007-04-01 pasiskolino 40 000 Lt iš A. O. M. būsto įsigijimui ir kreipėsi į antstolių kontorą, tikėdamasis būstą įsigyti už jam priimtiną kainą. 2007-05-08 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu įsigijo 1/2 dalį dviejų kambarių buto bei 19/100 dalį neįrengtos palėpės, esančius (duomenys neskelbtini). Perkant butą nežinojo, kad pusė buto priklauso V. A. sutuoktiniui, kadangi registro pažymėjime tai nefiksuota. Šį nekilnojamąjį turtą sutiko įsigyti pačios V. A. siūlymu tik todėl, kad ji siūlė parduoti ir kitą jai priklausančią 1/2 buto dalį. 2007-08-20 ieškovas su V. A. pasirašė Preliminariąją sutartį, pagal kurią V. A. įsipareigojo ieškovui parduoti jai nuosavybės teise priklausiusią kitą 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) su garažu, esantį (duomenys neskelbtini) už 100 000 Lt. Parduoti dalį buto be garažo V. A. nesutiko. Pirkimo - pardavimo sutartis turėjo būti pasirašyta notarų biure iki 2008-06-20. Nurodė, kad sutartį pasirašė pas V. A. kaimynę T. Ž.. Ten pasirašyti sutartį pasiūlė pati V. A.. Sutarties pasirašymo metu dalyvavo T. Ž., ieškovas ir V. A., kuri gavo iš jo 30 000 Lt avansą, pinigus perskaičiavo ir pinigų gavimą pati patvirtino parašu. Kiek pamena, sumokėjo V. A. 100 Lt kupiūromis. Likusią sumą – 70 000 Lt ieškovas įsipareigojo sumokėti pasirašant pirkimo - pardavimo sutartį. Ieškovui apie V. A. sutuoktinį buvo žinoma, nes jie gyveno viename bute, tačiau jis sakė, kad kalbėti reikia su V. A., kadangi viskas surašyta jos vardu. Buvo nurodytas sutarties terminas, nes V. A. norėjo pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti tik tada, kai ji susiras kitą būstą. Kadangi ieškovas yra tik dalinai darbingas, jam valstybės mokama pašalpa yra nedidelė - 239,40 - 284,40 Lt, banko paskolos negali gauti, todėl kreipėsi į draugus, kurie sutiko jam paskolinti pinigų būsto kitos dalies ir garažo įsigijimui. V. A. nuo 2008 m. kovo mėnesio pabaigos ėmė ieškovo vengti, ieškovas negalėjo jos surasti, į skambučius neatsiliepė. Jos vyras sakydavo, kad V. A. nėra, kad išėjusi, vieni kaimynai sakė, kad mirusi, kiti, kad nematė. Taip tęsėsi tol kol terminas sandoriui įforminti pasibaigė ir jis kreipėsi į teismą, nes jam turi būti grąžinta tai, ką turto pardavėja iš ieškovo yra gavusi. Tik vėliau sužinojo, kad V. A. yra skolinga ir kitiems asmenims, ir kad sandoris neįvyko dėl jos mirties. Sutarties 6 punkte buvo aptarta, kad Pirkimo-pardavimo sandoriui neįvykus dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas įsipareigoja sumokėti 30 000 Lt baudą pirkėjui. Kadangi sandoris neįvyko dėl V. A. mirties, jis neprašo iš V. A. turto paveldėtojų priteisti baudą, o prašo priteisti tik jo sumokėtą 30 000 Lt avansą. Kadangi atsakovai savo atsiliepimuose į patikslintą ieškinį nurodė, kad jis yra praleidęs terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus V. A. turto paveldėtojams, prašo šį terminą pratęsti, kadangi jis praleistas dėl objektyvių priežasčių. Ieškovas iškart po to kai nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, kreipėsi į teismą, nes apie V. A. mirtį jis nežinojo. Sužinojęs apie jos mirtį, tikslino ieškinį ir atsakovu nurodė V. A. sutuoktinį, vėliau jo teisių perėmėją.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu patikslintą ir papildomą ieškinius patenkino, priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų V. R. ir I. D. 30000,- Lt sumokėto avanso, 1970,- Lt bylinėjimosi išlaidų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (30000,- Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-01-21) iki visiško sprendimo įvykdymo, priteisė solidariai iš atsakovų V. R. ir I. D. valstybės naudai 137,- Lt bylinėjimosi išlaidų.
Dėl įstatymu nustatyto termino partęsimo teismas nurodė, kad iš civilinės bylos Nr. 2-17857-54/2008 matyti, jog V. M. į teismą dėl nuostolių atlyginimo kreipės 2008-09-26. Byloje duomenų apie V. A. mirtį nebuvo, todėl negalima teigti, kad ieškovui apie V. A. mirtį buvo žinoma ieškinio padavimo metu. Tai, kad jis galėjo nueiti pas T. Ž., kuri buvo V. A. kaimynė, ir sužinoti apie jos mirtį dar nereiškia, kad jis tą privalėjo daryti. Tiek ieškovas, tiek liudytoja apklausta T. Ž. nenurodė, kad jie buvo draugai ar bendraudavo. Tai, kad preliminarios sutarties sudarymas vyko T. Ž. namuose dar nereiškia, kad ieškovas turėjo toliau su T. Ž. bendrauti. Tai, kad ieškovas skambino ir V. A. nerasdavo visai tikėtina, kadangi teismo procesiniai dokumentai teismui taip pat grįždavo neįteikti su atžyma „nerasta“ nors tuo metu V. A. jau buvo mirusi, o tame bute gyveno jos sutuoktinis A. A.. Dėl šių priežasčių teismas negalėjo daryti išvados, kad ieškovas savo teisių negynė. Ieškovas kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą ir sužinojo, kad V. A. mirė. Savo iniciatyva jis kreipėsi į Kauno miesto 9-ąjį notarų biurą dėl V. A. paveldėtojų. Jam buvo išduota pažyma, kad po V. A. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Net ir nesant jos turto paveldėtojų, bet tikintis, kad palikimą priims jos sutuoktinis, ieškovas patikslino ieškinį ir atsakovu nurodė V. A. sutuoktinį. Ir kaip jau nustatyta aukščiau, bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl A. A. mirties ir kol galų gale buvo nustatyti V. A. įpėdiniai. Nors atsakovai nurodo, kad ieškovas galėjo laiku sužinoti apie V. A. mirtį, tačiau kaip rodo prijungtos bylos Nr. 2-2-7779-221/2009 medžiaga, sau tokio kriterijaus netaiko. V. R. ir I. D. pareiškime nurodo, kad apie savo sesers V. A. mirtį sužinojo tik 2009 m. sausio viduryje. Atsakovų nuomone, svetimas V. A. žmogus turėtų apie jos mirtį žinoti anksčiau nei jos tikra sesuo ir brolis, kuris advokatės teigimu „su seserimi bendraudavo bent du kartus per du mėnesius ir kartą per mėnesį pasimatydavo“, nors 2010-11-24 Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro A. K. nutarime nurodyta, kad pats V. R. duodamas parodymus nurodė, kad nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio nebuvo pas savo sesę, nežinojo kaip jo sesuo pasirašydavo, nėra matęs jos parašo (2 t. b. l. 70). Patys atsakovai tik beveik po 1,5 metų kreipėsi dėl paveldėjimo. V. R. ir I. D. kreipėsi į teismą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo ir jis jiems buvo atnaujintas, nes buvo nustatyta, kad atstovės teigimu jie apie sesers mirtį sužinojo iš giminaitės jau po V. A. mirties. A. A. paveldėjimo byloje yra 2008-04-01 V. A. mirties įrašas Nr. 1172, kuriame pareiškėju nurodytas atsakovas V. R. ir yra jo parašas. Leidimas laidoti V. A. išduotas taip pat V. R. (prijungta c. b. Nr. 2-S2-14124-521/2009 b. l. 19). Šie rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad V. R. apie savo sesers V. A. mirtį žinojo nuo pat pradžių ir dėl paveldėjimo laiku nesikreipė, o vėliau pateikė teismui pareiškimą melagingai nurodydamas, kad apie sesers mirtį sužinojo tik 2009 metais sausio mėnesį. Atsakovas kaltina ieškovą nesąžiningumu, kai rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pats atsakovas elgėsi nesąžiningai. Advokato pagalba ieškovas naudojasi tik nuo 2009-10-21, tą patvirtina byloje esanti atstovavimo sutartis (1 t. b. l. 74), dėl ko teismas laikė nepagrįstais atsakovų argumentus, kad ieškovas, naudodamasis kvalifikuota advokato pagalba galėjo reikšti kreditorinį reikalavimą anksčiau. Teismo nuomone, ieškovas aktyviai gynė savo teises, nes netrukus po to kai nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, kreipėsi į teismą ir kaip jau nustatyta anksčiau, pats savo iniciatyva kreipėsi į notarą, domėjosi V. A. turto paveldėtojais, priklausomai nuo to tikslino savo reikalavimus. Įvertinus ieškovo, atsakovų atstovų paaiškinimus, aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, kad termino pratęsimas nepažeis V. A. įpėdinių V. R. ir I. D. teisių, kadangi jie V. A. palikimą priėmė pagal antstolio M. Petrovskio sudarytą apyrašą ir žinojo, kad palikimas yra apsunkintas skolomis, žinojo, kad yra kreditorius V. M., teismas pažymėjo, kad atsakovo elgesys viso bylos nagrinėjimo metu, atsakovų atstovų prašymai atidėti bylos nagrinėjimus ir paskutiniai prašymai stabdyti bylos nagrinėjimą, rodo atsakovų siekį kiek įmanoma ilgiau tęsti bylos nagrinėjimą ir sulaukti 3 metų naikinamojo termino, kuris baigiasi 2011-03-31, t. y. teismo nuomone, atsakovai elgiasi nesąžiningai ir visais įmanomais būdais stengiasi išvengti V. A. turtinės prievolės vykdymo, nors apie ją žinojo priimdami palikimą, o priėmęs palikimą įpėdinis priima ne tik palikėjo teises, bet ir visas pareigas.
Dėl avanso priteisimo teismas nurodė, kad preliminari sutartis sudaryta 2007-08-20, ji atitinka keliamus reikalavimus, nėra nuginčyta, pagrindinė sutartis nesudaryta, kadangi dar iki preliminarioje sutartyje nurodyto termino pabaigos (2008-06-20) sutarties šalis V. A. mirė. V. A. pagal minėtą sutartį gavo 30 000 Lt avansą. Pinigų gavimą patvirtino savo parašu. Tai, kad V. A. gavo 30 000 Lt avansą ir, kad pinigus perskaičiavo nurodė ieškovas, šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja T. Ž.. Teismas netikėti ieškovo ir liudytojos parodymais neturi pagrindo. Atsakovo atstovė nurodė, kad ieškovas pamatęs V. A. gyvenimo būdą negalėjo jai palikti tokios sumos, nurodė, kad V. A. piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, tačiau byloje nėra įrodymų, kad V. A. būtų piktnaudžiavusi alkoholiu. Liudytoja T. Ž., kuri buvo V. A. kaimynė, šių aplinkybių nepatvirtino. Nors teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad jos atstovaujamojo teigimu V. A. piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau prijungtos civilinės bylos Nr. S2-14124-521/2009 medžiaga patvirtina, kad atsakovai nežinojo kokį gyvenimo būdą vedė jų sesuo ir jos sutuoktinis. Šią aplinkybę nurodė patys atsakovai savo prašyme dėl turto apyrašo sudarymo. Dar vienas atsakovų argumentas buvo tas, kad ieškovas yra iš dalies nedarbingas, jo gaunamos pajamos nedidelės ir jis negalėjo turėti tokios sumos. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad iš tiesų ieškovas yra iš dalies nedarbingas (darbingumas 40 proc.) (prij. c. b. 2-17857-54/2008 b. l. 8), jo gaunamos pajamos nedidelės (prij. c. b. 2-17857-54/2008 b. l. 9), tačiau ieškovas nurodė, kad pinigus skolinosi iš močiutės ir draugų. Byloje esantis paskolos raštelis patvirtina, kad 2007-04-01 ieškovas iš savo močiutės A. O. M. skolinosi 40 000 Lt. Ši paskolos sutartis nenuginčyta ir teismas neturi pagrindo ja netikėti. Apklaustas liudytojas N. B. patvirtino, kad jis skolino ieškovui 30 000 Lt buto pirkimui. Nurodė, kad žinojo, jog pinigai jam bus grąžinti, nes ieškovas turėjo dalį buto miesto centre, kurį pardavinėjo. Patvirtino, kad skola jam grąžinta (2 t. b. l. 84). Byloje esanti teismo nutartis dėl teismo leidimo išdavimo patvirtina, kad ieškovas turėjo 527/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir kreipėsi į teismą dėl leidimo jį parduoti. Todėl netikėti šio liudytojo parodymais teismas taip pat neturėjo pagrindo. Tai, kad V. A. turėjo skolų ir apie jas ieškovas galėjo žinoti iš antstolio S. Užkuraičio nereiškia, kad ieškovas tikrai apie skolas žinojo, o jei ir žinojo, tai nereiškia, kad jis su V. A. negalėjo tartis dėl dalies buto ir garažo pardavimo. Tai, kad preliminari sutartis sudaryta pas V. A. kaimynę T. Ž. nereiškia, kad ji sudaryta netinkamai. Ieškovas nurodė, kad pas V. A. preliminarią sutartį norėjo sudaryti pati V. A.. Tai visai tikėtina, ypač V. A. žinant tai, kad faktiškai ji sudarė preliminarią sutartį parduoti jai nepriklausantį turtą, nes ji žinojo, kad 2007-02-06 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi šis turtas paskirtas jos sutuoktiniui V. A. (1 t. b. l. 66). Nagrinėjant bylą ji posėdyje dalyvavo, o jos sutuoktinis nedalyvavo ir galimai apie sutuoktinių turto dalių nustatymą nežinojo. Neaišku dėl kokių priežasčių ši nutartis nebuvo įregistruota ir minėtas turtas taip ir liko V. A. nuosavybe, kurią vėliau paveldėjo atsakovai. Tokiu būdu išeina, kad ieškovas V. A. buvo suklaidintas, kadangi jis apie tokios nutarties egzistavimą neturėjo ir negalėjo žinoti.
Atsižvelgiant į CK 6.37 str. 2 d. nuostatas, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo, privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, prievolės tinkamai neįvykdžius, įstatymas (CK 6.210 str.) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl solidariai iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-01-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.123 str., 6.210 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. R. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ieškovo reikalavimus atmesti:
1. Teismas nagrinėdamas bylą, netinkamai nustatė faktines aplinkybes, kas sąlygojo nevisapusišką su byla susijusių aplinkybių įvertinimą dėl termino pratęsimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas apie V. A. mirtį sužinojo 2009-01-21 gavus pažymą iš Gyventojų registro tarnybos, tačiau prašymą patęsti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti pateikė tik atsakovams atsileipime nurodžius, kad šis terminas praleistas. Tai rodo, kad terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl paties ieškovo aplaidumo.
2. Teismas išskirtinai vertino tik ieškovo pateiktus duomenis, kas duoda pagrindo manyti, jog sprendimas priimtas neobjektyviai, nevisapusiškai ir netinkamai nustatant bylos aplinkybes, pažeidžiant įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, darant išvadą priešingą esamiems byloje įrodymams. Sutinkamai su CK 5.52 straipsniu, įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, matydamas kad realiai palikėja turto neturi (bendrasantuokinis turtas buvo registruotas jos vardu), formaliai taikė atsakovų solidarią atsakomybę, CK 5.52 straipsnyje numatytą nuostatą, kad įpėdinis, priėmęs palikimą valdydamas turtą arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsakovo visu savo turtu, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kas šiuo atveju sąlygojo netinkamą materialinių teisės normų taikymą ir aiškinimą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. M. prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 t. b. l. 34-38) dėl šių motyvų:
1. Dėl termino pratęsimo. V. A. turto apyrašas buvo sudarytas 2009-06-15 antstolio M. Petrovskio, kuriame išieškotoju yra nurodytas V. M.. Su antstolio sudarytu apyrašu abu atsakovai sutiko, palikimą pagal apyrašą priėmė. Ginčo dėl to, kad mirusioji V. A. ieškovui liko skolinga 30000,- Lt, nėra. Dėl šių priežasčių nebuvo pagrindo kreiptis dėl termino kreditoriam reikalavimui pareikšti pratęsimo. Tik atsakovams atsiliepime paprašius taikyti ieškinio senatį, toks prašymas dėl termino pratęsimo ir buvo pareikštas.
2. Dėl skolos priteisimo. Atsakovai neginčijo preliminariosios sutarties, todėl ji turi būti vykdoma. T. y. paveldėtojai paveldėjo ir pareigą atsiskaityti su mirusiosios kreditoriais. Nepagrįstai apeliantai nurodo, kad palikėja turto neturi, kadangi atsakovai patys kreipėsi dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nurodydami, kad V. A. paliko ½ dalį buto (duomenys neskelbtini) bei garažą G-5 (duomenys neskelbtini). Ar pakanka turto grąžinti ir kokia paveldėto turto vertė bus sprendžiama vykdymo procese, todėl teismas pagrįstai šių aplinkybių neanalizavo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovė apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovo atstovė apeliacinį skundą prašė atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Motyvuojamoji dalis
Dėl įpėdinių pareigos atsakyti už palikėjo prievoles ir kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos
Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. J. A. V., bylos Nr. 3K-3-152/2006). Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, priimti dalį palikimo (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Jis priima besąlygiškai visą palikimą, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas. Taigi įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis). Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąjį poveikį, nes palikimą priėmusiam įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, bet nuo jo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnis, 5.9 straipsnio 4 dalis). Tai patvirtina CK 4.47 straipsnis, kuriame, be kitų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, paveldėjimas nustatytas kaip savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje A. E. Ž. v. V. A. Ž., byla Nr. 3K-3-151/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB DK ,,ZU Lietuva“ v. D. V., byla Nr. 3K-7-190/2009).
Šioje byloje nustatyta, kad atsakovams V. R. ir I. D. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi atnaujinimo terminą palikimui pagal įstatymą priimti, kuris atsirado po V. A. mirties (prij. Civ. byla Nr.2-7779-221/2009, 43-44 b.l.). Atsakovai palikimą priėmė. Tai padarė pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. nutarties Nr.S2-14124-521/2009 pagrindu antstolio M.Petrovskio 2009 m. birželio 15 sudarytą turto apyrašą Nr.0123/09/01332 (prij. Civ. byla Nr.S2-14124-521/2009, 20 b.l.; paveldėjimo byla Nr.49/2009, 14 b.l.). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įpėdiniams, priėmusiems palikimą, perėjo pareiga atsakyti už palikėjos prievoles (CK 5.1 straipsnio 2 dalis).
Dėl įstatymu nustatyto termino kreditorių reikalavimams patenkinti atnaujinimo ir proceso normų pažeidimo
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 5.63 4 dalies nuostatas dėl įstatyme nustatyto termino atnaujinimo, nes ieškovas apie V. A. mirtį sužinojo 2009-01-21, gavęs pažymą iš Gyventojų registro tarnybos, tačiau prašymą patęsti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti pateikė tik atsakovams atsileipime į ieškinį nurodžius, kad šis terminas praleistas. Tai rodo, kad terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl paties ieškovo aplaidumo.
Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatų, įpareigojančių palikėjo kreditorius informuoti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos apie palikėjo skolines pareigas, paskirtis – skatinti kreditorius operatyviai reaguoti dėl savo teisių gynimo ir per protingą terminą informuoti mirusio asmens įpėdinius apie turtinius palikėjo įsipareigojimus, pagal kuriuos atsakomybė po palikėjo mirties pereina jiems, ir taip užtikrinti tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių teisių teisinį tikrumą. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme neįtvirtinta, taip pat paveldėjimo teisės normos ir jų aiškinimo bei taikymo praktika nesuponuoja reikalavimo, jog palikėjo kreditorius, atlikdamas ar ketindamas atlikti kurį nors iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų informavimo apie jo turtines pretenzijas veiksmų praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, visais atvejais kreiptųsi į teismą dėl šio termino pratęsimo. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą įpėdinių informavimo apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus tikslą, svarbu, kad informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo. Kai teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas – įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus – buvo atliktas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, taigi – kurio nors iš įstatyme nurodytų palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu įpėdiniui turint informacijos, reikšmingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo būdo, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Tokiomis aplinkybėmis nėra teisinio poreikio spręsti nurodyto trijų mėnesių termino pratęsimo klausimą. Būtent tokį CK 5.63 straipsnio nuostatų aiškinimą yra pateikęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartyje Nr.3K-3-63/2011 civ. byloje UAB Vilniaus energija v. VMI.
Atsakovai priėmė palikimą pagal antstolio M.Petrovskio 2009 m. birželio 15 sudarytą turto apyrašą Nr.0123/09/01332, kuriame nurodyta, kad palikėjos turtui yra uždėtas areštas pagal V. M. (ieškovo) reikalavimus. Atsakovas V. R. palikimą priėmė 2009 m. liepos 3 d. paduodamas pareikšimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, kuriame nurodė, jog pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. nutarties pagrindu antstolio M.Petrovskio sudarytą turto apyrašą palikimą priima (paveldėjimo byla Nr.49/2009, 2 b.l.). Atsakovė I. D. palikimą priėmė 2009 m. liepos 27 d. paduodama pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, kuriame nurodė, jog pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. nutarties pagrindu antstolio M.Petrovskio sudarytą turto apyrašą palikimą priima (paveldėjimo byla Nr.49/2009, 3 b.l.). Taigi, akivaizdu, kad atsakovai palikimą priėmė žinodami apie palikėjos turtines prievoles ir ieškovo turtines pretenzijas jas patenkinti.
Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje konkrečioje byloje apskritai nėra praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas palikėjo kreditoriui pareikšti reikalavimus įpėdiniams. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinio skundo argumentai dėl įstatyme nustatyto termino praleidimo atmestini.
Dėl įpėdinių atsakomybės pagal palikėjo prievoles
Apelianto teigimu, palikimą priėmus pagal apyrašą įpėdiniams solidarioji atsakomybė pagal palikėjo prievoles netaikoma. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
CK 5.52 straipsnyje nustatyta, kad jeigu (turto valdymo perėmimu arba padavę pareiškimą notarui) palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. CK 5.53 straipsnyje, kuriame nustatytas palikimo priėmimas pagal apyrašą, nenumatyta, kaip įpėdiniai atsako už palikėjo skolas, tik apibrėžiamos atsakomybės paveldėtu turtu ribos. Nors CK 5.53 straipsnyje, kuriame nustatytas palikimo priėmimas pagal apyrašą, nenustatyta, kaip įpėdiniai atsako už palikėjo skolas – solidariai ar subsidiariai, o tik apibrėžiamos atsakomybės paveldėtu turtu ribos, tačiau CK 5.52 straipsnis laikytinas norma, įtvirtinančia bendrąją taisyklę, kad esant keliems įpėdiniams jie už palikėjo skolas atsako solidariai. Būtent toks aiškinimas leidžia apginti mirusiojo kreditorių interesus, nes priešingu atveju kreditoriai atsidurtų blogesnėje padėtyje, nei buvo iki palikėjo mirties. Jeigu vienas įpėdinis įvykdo visas palikėjo prievoles, tai tarp jo ir kitų įpėdinių susiklosto dalinės prievolės ir įvykdęs visas palikėjo prievoles įpėdinis įgyja teisę reikalauti iš kitų įpėdinių atitinkamos dalies, priklausomai nuo to, kokią palikimo dalį jis paveldėjo (CK 6.9 straipsnis). Teisės doktrina pripažįsta, kad siekiant apsaugoti kreditoriaus interesus, tais atvejais, kai yra keli įpėdiniai, jie už palikėjo skolas atsako solidariai (A. Vileita. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Penktoji knyga. Paveldėjimo teisė. Justitia, 2003, Nr. 5, p. 29). Tokiu atveju, kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6 straipsnio 4 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovų kaip solidariųjų skolininkų palikėjos piniginę skolą, tinkamai taikė atsakomybę už palikėjos skolas nustatančias normas.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovui priteistina 1210,- Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo (CPK 93 str. 1 d.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 765,- Lt atidėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (T.III, 29 b.l.) ir 7,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (T.III, 32 b.l.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
atsakovo V. R. apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 1 210 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo, bei valstybei 765 Lt (septynis šimtus šešiasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 7,70 Lt (septynis litus 70 ct.) turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).