Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo MB „Baltos konsultacijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1459-808/2020 pagal ieškovo MB „Baltos konsultacijos“ ieškinį atsakovams AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Karovita“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas MB „Baltos konsultacijos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Karovita“ 4 382 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. vasario 28 d. ieškovas ir atsakovas UAB „Karovita“ sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo nuo 2017 m. kovo 1 d. vykdyti ieškovo buhalterinę apskaitą, sudaryti finansines, mokestines ir statistines ataskaitas ir tekti jas ataskaitų vartotojams įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovas atsakovui kiekvieną mėnesį teikė teisingą, tikslią ir išsamią informaciją apie ūkines operacijas, sąskaitas–faktūras ir kitus pirminius apskaitos dokumentus, kuriuos atsakovas turėjo tinkamai ir savalaikiai įregistruoti, sugrupuoti ir apibendrinti buhalterinės apskaitos sistemoje bei apskaičiuoti visų privalomų mokėtinų mokesčių sumas. Nepaisant to, atsakovas UAB „Karovita“ neapskaičiavo ieškovui privalomai mokėtino pridėtinės vertės mokesčio, neįformino nustatyta tvarka ir nepranešė ieškovui apie atsiradusią prievolę mokėti PVM. Dėl atsakovo nerūpestingumo, neatidumo ir aplaidumo, netinkamai tvarkant ieškovo buhalterinę apskaitą, ieškovas PVM mokėtoju buvo įregistruotas tik 2019 m. sausio 31 d., nors turėjo būti įregistruotas dar 2018 m. kovo mėn. 2018 m. kovo mėn.–2019 m. sausio 31 d. laikotarpiu iš ieškovo gautų pajamų išskaičiuotas PVM mokestis sudarė 4 382 Eur, todėl ieškovas neteko galimybės PVM sumą atgauti iš paslaugų pirkėjų. Tokiu būdu ieškovas dėl atsakovo UAB „Karovita“ neteisėtų veiksmų patyrė 4 382 Eur žalą, kurią sudaro PVM nepriemoka. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ yra atsakovo UAB „Karovita“ civilinės atsakomybės draudikas, todėl atsakovai žalą ieškovui privalo atlyginti solidariai (CK 6.246–6.249 str.).

2. Atsakovas UAB „Karovita“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal šalių sudarytą buhalterinių paslaugų sutartį neprivalėjo stebėti ieškovo pajamų kiekio. Ieškovas neprašė konsultuoti dėl PVM ir nesuteikė jokių įgaliojimų dėl ieškovo registravimo PVM mokėtoju. Ieškovas nebuvo PVM mokėtoju, todėl toks mokestis nebuvo skaičiuojamas, o buvo skaičiuojami tik mokesčiai pagal pateiktus pirminius dokumentus. Atsakovas visas sutartyje sulygtas paslaugas vykdė tinkamai. Registruotis PVM mokėtoju yra įmonės vadovo atsakomybė. Gavus ieškovo vadovo prašymą, buvo atlikta analizė, po kurios atlikimo paaiškėjo, kad privalu registruotis PVM mokėtoju (CPK 178 str.).

3. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčo laikotarpiu buvo UAB „Karovita“ bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudiku. Atsakovas pretenziją dėl ginčo įvykio gavo 2019 m. balandžio 25 d., tačiau ginčo įvykis (draudėjas savo kliento laiku neinformavo apie jo prievolę registruotis PVM mokėtoju, šio mokesčio neapskaičiavo ir nedeklaravo kliento vardu) nebuvo pripažintas draudžiamuoju, nes ieškovas ir atsakovas UAB „Karovita“ nebuvo susitarę dėl PVM, t. y. draudėjo vykdyta veikla, kuri nėra susijusi su buhalterinės apskaitos vykdymu, pagal sutartį nebuvo apdrausta. Už žalos atsiradimą yra atsakingas ieškovo vadovas, todėl jo atsakomybė negali būti perkelta kitiems asmenims (CPK 178 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 27 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.

5. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas UAB „Karovita“ 2017 m. vasario 28 d. sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią UAB „Karovita“ nuo 2017 m. kovo 1 d. įsipareigojo vykdyti ieškovo buhalterinę apskaitą: sudaryti finansines, mokestines ir statistines ataskaitas, jas teikti ataskaitų vartotojams įstatymų nustatyta tvarka, apskaičiuoti ir nustatyta tvarka įforminti mokėtinas pagal darbo sutartis sumas, gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokas bei kitas privalomų klientui mokėti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus mokesčių sumas, pateikti klientui mokėtinų mokesčių sumas, tvarkyti ilgalaikio turto apskaitą, tikrinti, ar gaunami apskaitos dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus, garantuoti visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įtraukimą į apskaitą pagal kliento pateiktus apskaitos dokumentus. Ieškovas pagal sutartį įsipareigojo atsakyti už pateiktos informacijos tikrumą ir dokumentų atitikimą realiai situacijai. Šalys taip pat sutarė, kad UAB „Karovita“ atlieka paslaugas, remdamasis kliento pateiktais dokumentais ir neatsako už dokumentų tikrumą, atitikimą realiai situacijai bei už galimas klientui taikytinas dėl šios priežasties sankcijas.

6. Teismas pažymėjo, kad šalių sudarytoje sutartyje nėra nuostatų, pagal kurias UAB „Karovita“ įsipareigotų pranešti ieškovui apie pareiga registruotis PVM mokėtoju atsiradimą, taip pat nėra įsipareigojimo stebėti ieškovo apyvartą. Teismas nurodė, kad UAB „Karovita“ darbų apimtis ir kaina yra apibrėžta sutartyje ir joje nenumatyta atsakovo pareiga teikti mėnesinę PVM ataskaitą. Teismas iš elektroninių laiškų nustatė, kad šalys nuolat bendradarbiavo ir keitėsi informacija. Ieškovas į UAB „Karovita“ dėl PVM kreipėsi tik 2019 m. sausio 21 d. 2019 m. sausio 31 d. atsakovas atsakė, kad bendra mokėtina PVM suma už 2018 m. kovo mėn.–2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpį yra 4 279 Eur. Atsakovo profesinės civilinės atsakomybės draudikas AB „Lietuvos draudimas“ 2019 m. birželio 17 d. nepripažino ginčo įvykio draudiminiu ir draudimo išmokos neišmokėjo.

7. Teismas konstatavo, kad ieškovo ir atsakovo UAB „Karovita“ sudarytoje sutartyje atsakovui nebuvo nustatyta pareiga informuoti ieškovą apie atsiradusią pareigą įsiregistruoti PVM mokėtoju, todėl UAB „Karovita“ nurodytos paslaugos neprivalėjo teikti. Teismas įvertino šalių sudarytos sutarties nuostatas ir nurodė, kad jos neapima atsakovo UAB „Karovita“ pareigos informuoti ieškovą apie pareigos registruotis PVM mokėtoju atsiradimą. Teismo vertinimu, sutarties nuostatų plečiamasis aiškinimas neatitiktų pačios sutarties turinio ir šalių valios.

8. Teismas pažymėjo, kad šalių sudarytoje buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartyje nesant atsakovo pareigos stebėti ir pranešti ieškovui, nuo kada jis tampa PVM mokėtoju ir už ieškovą pateikti prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl registracijos PVM mokėtoju, atsakovui, iš esmės tinkamai vykdžiusiam savo sutartinius įsipareigojimus, negali kilti sutartinė atsakomybė. Ieškovo vadovas turi pareigą elgtis rūpestingai, tinkamai tvarkyti įmonės finansinius dokumentus, t. y. stebėti ir, esant įstatymuose nustatytiems pagrindams, kreiptis dėl įmonės įregistravimo PVM mokėtoja, todėl ieškovas negali šios pareigos perkelti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Dėl netinkamo įstatymuose nustatytos pareigos teikti prašymą registruotis PVM mokėtoju vykdymo, ieškovas padarinius (dalies pelno praradimą) už tokį veikimą (neveikimą) prisiima pats ir negali reikalauti nuostolių atlyginimo iš šalies, kuri sutarties pagrindu teikė kitas paslaugas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė ieškinį atmesti, nes ieškovas neįrodė atsakovo UAB „Karovita“ neteisėtų veiksmų (CK 2.87 str., 6.189 str., 6.193 str., 6.200 str., 6.245 str.–6.249 str.; Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str., 21 str.; Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9. Ieškovas MB „Baltos konsultacijos“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant solidariai iš atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Karovita“ 4 382 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas UAB „Karovita“ nėra atsakingas už žalos padarymą ieškovui. Prievolė skaičiuoti ir mokėti PVM siejama išimtinai su PVM įstatymo 71 str. 2 d. numatytų sąlygų (per 12 paskutinių mėnesių gauto atlygio suma viršija 45 000 Eur) atsiradimu, nepriklausomai nuo to, ar apmokestinamas asmuo yra ar nėra įregistruotas PVM. Prievolė registruotis PVM mokėtoju yra formalus veiksmas, kurį reikia atlikti apmokestinamiesiems asmenims, ketinant įgyvendinti teisę į PVM atskaitą, tačiau niekaip neįtakoja pačios prievolės apskaičiuoti ir mokėti PVM. Ieškovo ir UAB „Karovita“ sudarytoje sutartyje aiškiai apibrėžtas visų privalomų ieškovei mokėti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus mokesčių apskaičiavimas ir/ar įforminimas bei visų būtinų ataskaitų ir dokumentų rengimas. PVM laikytinas privalomu mokėti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus mokesčiu. Vadinasi, šalių sudarytos sutarties nuostatos (2.4 p., 2.8 p.) taip pat apėmė PVM apskaičiavimo ir/ar įforminimą bei PVM ataskaitų ir kitų būtinų dokumentų rengimą, todėl ieškovas turėjo teisėtą lūkestį tikėtis, kad visi privalomi mokesčiai atsakovo, kaip savo srities profesionalo, bus tinkamai įforminti nuo pareigos juos mokėti atsiradimo momento.

9.2. PVM apskaičiavimas, deklaravimas ieškovo buhalterinėje apskaitoje ir ieškovo informavimas apie PVM prievolę, atsiradusią imperatyvių įstatymo nuostatų pagrindu, yra tarpusavyje susiję veiksmai, todėl teismas nepagrįstai atsakomybę perkėlė ieškovo vadovui. Atsakovui, kaip profesionalias buhalterinės apskaitos ir mokesčių apskaičiavimo paslaugas teikiančiai įmonei, buvo ar turėjo būti žinoma, kad pareiga mokėti PVM atsiranda nuo PVM įstatyme numatytų sąlygų, susijusių su gautinų pajamų apyvarta, atsiradimo momento. Atitinkamai atsakovas buvo įpareigotas stebėti ir analizuoti ieškovo apyvartą pagal profesinei veiklai taikomus teisės aktų reikalavimus. PVM nepriemoka susidarė už ilgą laikotarpį, todėl akivaizdu, kad atsakovas ne tik nebendradarbiavo su ieškovu, bet ir netikrino iš ieškovo gaunamų apskaitos dokumentų atitikimo teisės aktų reikalavimams.

9.3. Teismas neįvertino, kad atsakovo UAB „Karovita“ neteisėti veiksmai lėmė ieškovui 4 382 Eur žalos padarymą, nes PVM mokestis, taikomas ieškovui nuo 2018 m. kovo mėn., buvo apskaičiuotas ir uždeklaruotas tik 2019 m. sausio 31 d., todėl nurodyta suma buvo išskaičiuota tiesiogiai iš ieškovo gautų pardavimo pajamų, ieškovui praradus galimybę PVM sumą atgauti iš savo paslaugų pirkėjų. Jei atsakovas tinkamai vykdytų sutartinę prievolę, t. y. laiku apskaičiuotų ir/ ar įformintų PVM bei informuotų ieškovą apie atsiradusių pareigą mokėti PVM, ieškovas jau nuo 2018 m. kovo mėn. prie sutarto už tiekiamas paslaugas atlygio papildomai skaičiuotų privalomai mokėtiną PVM ir PVM dydžio sumą įtrauktų į savo pirkėjams išrašomas sąskaitas–faktūras. Akivaizdu, kad žalos atsiradimą lėmė neteisėti atsakovo UAB „Karovita“ veiksmai, pasireiškę netinkamai vykdant šalių sudarytą sutartį (CK 6.196 str., 6.200 str., 6.246–6.249 str., 6.256 str.; Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 str., 92 str.; CPK 176–177 str., 183 str., 185 str.).

2. Atsakovas UAB „Karovita“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti ieškovo MB „Baltos konsultacijos“ apeliacinį skundą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė teisingai. Ieškovas nebuvo perdavęs atsakovui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. didelę dalį sutartyje neaptartų klausimų ieškovas pasiliko sau. Ieškovo vadovas pats ruošė pirminius apskaitos dokumentus, žinojo apie sudarytas sutartis, todėl galėjo prognozuoti gaunamas pajamas, spręsti dėl išrašomų sąskaitų dydžio. Šalių sudarytos sutarties kaina siekė 60 Eur per mėnesį. Tokia maža kaina buvo nustatyta, įvertinus sutarties sudarymo metu žinomus darbus, skaičiuotinus mokesčius. PVM mokėjimo pradžios momentą galima nustatyti tik atliekant kasmėnesinę gautų pajamų už paskutinius 12 mėnesių analizę, dėl kurios atlikimo šalys nebuvo susitarę. Atitinkamai ieškovas negalėjo tikėtis, kad atsakovas atliks šalių sutartyje nesulygtus darbus. Pradėjus skaičiuoti PVM, šalių sudarytos sutarties kaina padidėjo iki 100 Eur. Akivaizdu, kad ieškovas suvokė, jog papildomi darbai turi būti papildomai apmokami (CPK 178 str.).

3. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti ieškovo MB „Baltos konsultacijos“ apeliacinį skundą. Nurodė, kad apeliantas neįrodė, jog jis ir UAB „Karovita“ buvo susitarę dėl papildomų paslaugų teikimo, už kurių neįvykdymą apeliantas reikalauja žalos atlyginimo. AB „Lietuvos draudikas“ yra atsakovo UAB „Karovita“ profesinės civilinės atsakomybės draudikas, todėl, neįrodžius draudėjo civilinės atsakomybės sąlygų, draudikas taip pat negali būti laikomas atsakingu už žalos atsiradimą. Savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškoje byloje ieškovo, siekiančio žalos atlyginimo už buhalterinės įmonės neinformavimą apie pareigos registruotis PVM mokėtoju atsiradimą, ieškinys buvo atmestas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-553-345/2018). Šalių buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis buvo koreguota paties ieškovo, t. y. sutarties sąlygas pasiūlė pats ieškovas, kuris atsakovo pareigų, susijusių su PVM, nenurodė. Vadinasi, šalys dėl atsakovo pareigų, susijusių su PVM, nebuvo susitarę. Apie įmonės tapimo PVM mokėtoju momentą atsakovui užsiminė pats ieškovas, kuris jokių pretenzijų dėl savalaikio neįregistravimo neturėjo. Šalių elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovas suprato, jog jokių pareigų, susijusių su PVM, atsakovui UAB „Karovita“ jis nebuvo perdavęs. Teismų praktika patvirtina, kad ieškovo sumokėtas PVM mokestis valstybei nėra jo patirta žala, nes, nepriklausomai nuo atsakovo UAB „Karovita“ veiksmų, ieškovas būtų turėjęs įstatyminę pareigą ją sumokėti (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-456-450/2017). Apeliantas taip pat neįrodė, kad jis neteko galimybės PVM sumą atgauti iš paslaugų pirkėjų (CPK 178 str.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

5. Byloje kilo ginčas dėl buhalterines paslaugas teikiančios įmonės civilinės atsakomybės už su klientu sudarytoje sutartyje nustatytų pareigų, susijusių su privalomų mokesčių apskaičiavimu, nevykdymą.

6. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad ūkio subjekto apskaitą gali tvarkyti pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo.

7. Teismas pažymi, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.) ir sutarties šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.). CK 6.38 str. 1 d. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.

8. Šalių sudarytos buhalterinės apskaitos teikimo paslaugų sutarties nuostatas reglamentuoja CK 6.716–6.724 str. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atlygintinas paslaugas bendrąja prasme vienija tai, kad tokia sutartimi paslaugų teikėjas įsipareigoja klientui (paslaugų gavėjui) pagal šio užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2014). Įstatymo reglamentuotose atlygintinų paslaugų normose civilinės atsakomybės už netinkamą paslaugų teikimo sutarčių vykdymą taikymas nenustatytas, todėl taikytinos bendrosios CK 6.245–6.249 str. nuostatos, pagal kurias ieškovas turi įrodyti atsakovo visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Neįrodžius bent vienos iš šių sąlygų, atsakovui civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Įrodžius atsakovo neteisėtus veiksmus, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str., 6.256 str. 4 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas, siekdamas įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, privalo įrodyti, kad atsakovas netinkamai vykdė jų sudarytą buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį ir tai lėmė žalos padarymą. Sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės už netinkamą atlygintinų paslaugų teikimą, turi būti įvertinta, ar paslaugų teikėjo veiksmai atitiko sutarties sąlygas, taip pat ar atitinka CK 6.718 str. taisykles, kurios įpareigoja teikėją veikti sąžiningai, protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų kliento interesus, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, laikytis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, neteikti paslaugų, jeigu kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos ir etikos taisyklėms, standartams, sutarties sąlygoms ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009).

9. Pagal CK 6.718 str. 1 d. paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų. To paties straipsnio 3 d. nurodyta, kad paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus. Jei kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos taisyklėms, standartams, profesinės veiklos etikai ar sutarties sąlygoms, paslaugų teikėjas turi teisę atsisakyti vykdyti tokius nurodymus ir sutartį nutraukti. CPK 6.718 str. 4 d. nustatyta, kad paslaugų teikėjas turi teisę nukrypti nuo sutarties sąlygų ar kliento nurodymų, jeigu pagal konkrečias aplinkybes tai būtina dėl kliento interesų ar užsakymui įvykdyti ir jeigu vykdytojas negalėjo iš anksto kliento atsiklausti. Šiuo atveju vykdytojas privalo pranešti klientui apie nukrypimus, kai tik pasidaro galima pranešti. To paties straipsnio 5 d. numatyta, kad jeigu sutartis numato paslaugų teikėjo pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, paslaugų teikėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės už šios pareigos neįvykdymą tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad jos negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

10. Mokesčių administravimo įstatymo 2 str. nurodyta, kad mokestis – tai mokesčio įstatyme mokesčio mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, kad būtų gauta pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti. Mokesčių administravimo įstatymo 5 str. 1 d. 1–16 p. nustatytas Lietuvos Respublikos mokesčių sąrašas, kuriame vienu iš administruojamų mokesčių yra pridėtinės vertės mokestis (PVM).

11. PVM reguliuojamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, kuriame nustatyti PVM mokantys subjektai, mokesčio objektas, nustatytas prekių, neapmokestinamų PVM, sąrašas, apmokestinamoji vertė, mokesčio apskaičiavimo laikas, tarifai, mokesčio apskaičiavimo tvarka, apskaita, mokėjimo į biudžetą tvarka, mokesčio kontrolė, ekonominės sankcijos už pažeidimą ir pan. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 5 str. 1 d. PVM apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą: juridiniai asmenys, juridinio asmens teisių neturinčios įmonės, užsienio valstybių ūkio subjektų padaliniai, veikiantys Lietuvos Respublikoje, ir fiziniai asmenys, atitinkantys Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 6 str. nuostatas. Asmenys, nesantys PVM mokėtojais, neturi teisės šio mokesčio imti iš prekių pirkėjų ir/ar paslaugų gavėjų (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 8 str.).

12. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 str. 2 d. Lietuvos Respublikos juridinis ar fizinis asmuo šalies teritorijoje vykdantis bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą, už tiekiamas paslaugas privalo skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą pateiktas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 45 000 Eur. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. Už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo nurodytosios 45 000 Eur sumos, PVM neskaičiuojamas. To paties straipsnio 4 d. nustatyta, kad prašymo įregistruoti PVM mokėtoju nepateikimas neatleidžia apmokestinamojo asmens nuo prievolės skaičiuoti PVM už jo tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas bei įsigyjamas iš kitos valstybės narės prekes ir mokėti jį į biudžetą, jeigu tai privaloma daryti pagal šio straipsnio 1–3 dalių ir 71¹ straipsnio nuostatas.

13. Bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės yra suformuluotos CK 6.193 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, o visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama, nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sprendžiant klausimą, ar sutarties neįvykdė kuri nors šalis ir ar ji atsakinga už neįvykdymą, turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir šalių tarpusavio santykių praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).

15. Nagrinėjant tikruosius sutarties šalių ketinimus, derinamas subjektyvusis sutarties aiškinimo principas su jos teksto lingvistine analize. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 str. 1, 3, 5 dalys). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018). Tais atvejais, jeigu šalių ketinimai nesutampa, svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012).

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas MB „Baltos konsultacijos“ ir atsakovas UAB „Karovita“ 2017 m. vasario 28 d. sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią UAB „Karovita“ nuo 2017 m. kovo 1 d. įsipareigojo vykdyti ieškovo buhalterinę apskaitą: nedelsiant raštu informuoti klientą apie bet kurias aplinkybes, kurios trukdo ar gali sutrukdyti paslaugų teikėjui tinkamai teikti paslaugas (2.2 p.); apskaičiuoti ir nustatyta tvarka įforminti mokėtinas pagal darbo sutartis sumas, gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokas, taip pat kitas privalomų klientui mokėti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus mokesčių sumas (2.4 p.); tikrinti, ar gaunami apskaitos dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus, garantuoti visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įtraukimą į apskaitą pagal kliento pateiktus apskaitos dokumentus (2.7 p.); rengti visas būtinas ataskaitas bei visus būtinus dokumentus privalomiems pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus mokesčiams sumokėti (2.8 p.); atsakyti už finansinių ataskaitų, mokesčių apskaičiavimo, kitų teisės aktuose nustatytų ataskaitų atitiktį bendriems apskaitos principams ir galiojantiems norminiams aktams (2.9 p.); užtikrinti, kad klientas, pasinaudojęs suteikta paslauga, nepatirtų žalos (2.10 p.). Ieškovas pagal sutartį įsipareigojo atsakyti už pateiktos informacijos tikrumą ir dokumentų atitikimą realiai situacijai (3 d.). Sutarties 5.4 p. atsakovas UAB „Karovita“ įsipareigojo atlikti paslaugas, remiantis ieškovo pateiktais dokumentais ir neatsakyti už dokumentų tikrumą, atitikimą realiai situacijai bei už galimas klientui taikytinas dėl šios priežasties sankcijas. 2018 m. kovo mėn. ieškovo gaunama bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje suteiktas paslaugas suma per metus (12 mėnesių) viršijo 45 000 Eur. Atsakovas UAB „Karovita“ 2019 m. sausio 31 d. įregistravo ieškovą MB „Baltos konsultacijos“ PVM mokėtoju. Iš ieškovo 2018 m. kovo mėn.–2019 m. sausio 31 d. deklaruoto atlygio valstybės naudai buvo išskaičiuotas 4 382 Eur PVM. 2019 m. balandžio 30 d. atsakovas UAB „Karovita“ atsisakė atlyginti ieškovui žalą. Nurodytu laikotarpiu atsakovo UAB „Karovita“ profesinė civilinė atsakomybės buvo apdrausta pas atsakovą AB „Lietuvos draudimas“. Atsakovų UAB „Karovita“ ir AB „Lietuvos draudimas“ draudimo polise nurodyta, kad draudimo objektas yra draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo, kaip mokesčius apskaičiuojančio asmens, profesine civiline atsakomybe už žalą, kilusią tik dėl buhalterinės apskaitos veiklos bei įstatymuose numatytų baudų ir nuobaudų skyrimo trečiajam asmeniui, besąlyginė išskaita – 290 Eur. AB „Lietuvos draudimas“ 2019 m. birželio 17 d. nepripažino ginčo įvykio draudiminiu ir draudimo išmokos ieškovui MB „Baltos konsultacijos“ neišmokėjo.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas UAB „Karovita“ neturėjo pareigos informuoti ieškovą MB „Baltos konsultacijos“ apie pareigą registruotis PVM mokėtoju. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas UAB „Karovita“ šalių sudarytoje buhalterinių paslaugų teikimo sutartyje įsipareigojo nedelsiant raštu informuoti klientą apie bet kurias aplinkybes, kurios trukdo ar gali sutrukdyti paslaugų teikėjui tinkamai teikti paslaugas (2.2 p.); apskaičiuoti ir nustatyta tvarka įforminti mokėtinas pagal darbo sutartis sumas, gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokas, taip pat kitas privalomų klientui mokėti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus mokesčių sumas (2.4 p.); tikrinti, ar gaunami apskaitos dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus, garantuoti visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įtraukimą į apskaitą pagal kliento pateiktus apskaitos dokumentus (2.7 p.); rengti visas būtinas ataskaitas bei visus būtinus dokumentus privalomiems pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus mokesčiams sumokėti (2.8 p.); atsakyti už finansinių ataskaitų, mokesčių apskaičiavimo, kitų teisės aktuose nustatytų ataskaitų atitiktį bendriems apskaitos principams ir galiojantiems norminiams aktams (2.9 p.); užtikrinti, kad klientas pasinaudojęs suteikta paslauga, nepatirtų žalos (2.10 p.). Akivaizdu, pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas atsakovas UAB „Karovita“ įsipareigojo ne tik informuoti apie ieškovo pareigą registruotis PVM mokėtoju, bet apskaičiuoti ir nustatyta tvarka įforminti mokėtinas privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus ieškovui mokėti mokesčių sumas, nes sutartyje jokių išlygų, susijusių su PVM, nenurodyta. Tokia atsakovo pareiga, t. y. informuoti apie aplinkybių pasikeitimą, apskaičiuoti ir įforminti privalomus mokėti mokesčius, nustatyta tiek šalių sudarytoje, tiek atsakovo tipinėje buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartyje. Prievolė mokėti ir skaičiuoti pridėtinės vertės mokestį yra privaloma, neatsižvelgiant į faktinį asmens įregistravimą PVM mokėtoju, ar konkretaus šio mokesčio nurodymo šalių sudarytoje sutartyje, todėl atsakovas UAB „Karovita“, neinformavęs apie ieškovo pareigą registruotis PVM mokėtoju, neįtraukęs ir neapskaičiavęs PVM ieškovo buhalterinėje apskaitoje, netinkamai tvarkė ieškovo buhalterinę apskaitą, netinkamai taikydamas Mokesčių administravimo ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymų nuostatas. Atitinkamai atsakovo UAB „Karovita“ argumentai, kad už ieškovo neįtraukimą į PVM mokėtojus yra atsakingas pats ieškovo vadovas, yra nepagrįsti, nes Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str. 1 d. 2 p. leidžia ūkio subjekto apskaitą tvarkyti pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei. Nagrinėjamu atveju šalys aiškiai susitarė, kad atsakovas UAB „Karovita“ apskaičiuos ir nustatyta tvarka įformins privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus ieškovui mokėti mokesčių sumas, taip pat informuos apie bet kurias aplinkybes, kurios trukdo ar gali sutrukdyti paslaugų teikėjui tinkamai teikti paslaugas, todėl atsakomybė už nesavalaikį PVM paskaičiavimą ir įmonės įregistravimą PVM mokėtoja negali būti perkeliama MB „Baltos konsultacijos“. Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta su profesionaliu tokias paslaugas teikiančiu subjektu, todėl akivaizdu, kad ieškovas pagrįstai tikėjosi, jog įmonės apskaita bus vedama tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų, įskaitant pareigos apskaičiuoti valstybei mokėtino PVM dydį, kadangi PVM apskaičiavimas, deklaravimas ir registravimasis PVM mokėtoju yra tiesiogiai tarpusavyje susiję veiksmai. Šiuo atveju neturi reikšmės, kad atsakovas neturėjo teisės savarankiškai registruoti ieškovo PVM mokėtoju, kadangi esminė atsakovo pareiga pagal sutartį nagrinėjamu atveju buvo būtent informuoti, apskaičiuoti ir įforminti ieškovo privalomus mokėti mokesčius valstybei. Aplinkybė, kad vėliau šalys (2018 m. gruodžio 12 d.) sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties pakeitimą, jame nurodant papildomas atsakovo prievoles ir padidinant sutarties kainą, nepateisina atsakovo iki tol prisiimtų pareigų nevykdymo.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Pridėtinės vertės įstatymo 71 str., 92 str. nuostatas PVM turi būti sumokėtas nepriklausomai nuo to, ar asmuo, privalantis šį mokestį skaičiuoti, deklaruoti ir mokėti, buvo pateikęs prašymą dėl įregistravimo PVM mokėtoju. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas buhalterinės apskaitos paslaugas ieškovui teikė nuo 2017 m. kovo mėn., o ieškovas savo pareigas pagal sutartį vykdė tinkamai, t. y. teikė informaciją apie įmonės vykdomą veiklą, apmokėjo už suteiktas paslaugas, todėl sutiktina su apelianto argumentais, kad atsakovui, kaip buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo profesionalui, turėjo būti žinoma apie pareigos ieškovui mokėti PVM atsiradimą 2018 m. kovo mėn. Ieškovo 2018 m. kovo mėn.–2019 m. sausio 31 d. PVM mokėtoju neįregistruoto asmens PVM apyskaitos patvirtina, kad už nurodytą laikotarpį ieškovui kilo pareiga į valstybės biudžetą sumokėti 4 382 Eur PVM mokestį, kuris buvo sumokėtas tik po deklaracijų užpildymo 2019 m. sausio–vasario mėn. Darytina išvada, kad atsakovas UAB „Karovita“ tinkamai ir laiku neįvykdė savo pareigos tvarkyti ieškovo buhalterinę apskaitą, nors tokia pareiga buvo nustatyta šalių sutartyje, todėl laikytina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą.

19. Tai, kad nepriklausomai nuo atsakovo UAB „Karovita“ veiksmų ieškovas vis tiek privalėjo sumokėti valstybei PVM, savaime nereiškia, kad sumokėta PVM suma negali būti laikoma ieškovo patirta žala, nes ieškovas neteko galimybės PVM sumą atgauti iš jo paslaugų pirkėjų. CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra pripažįstamos asmens negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų kito asmens veiksmų. Negautos pajamos atlyginamos tik nustačius visas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti sąlygas ir atsižvelgiant į negautų pajamų dydžio realumą. Kasacinio teismas yra išaiškinęs, kad turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo, visais atvejais svarbu nustatyti, ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis yra nulemtas atsakovo neteisėtų veiksmų ir ar iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių pavidalu atsirado neigiamų padarinių ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2010). CK 6.249 str. 1 d. įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-493/2010). Kita vertus, ši įstatymo nuostata neatleidžia žalos atlyginimo prašančio asmens nuo įrodinėjimo pareigos, nes jis turi teikti visus prieinamus įrodymus. Bet kuriuo atveju žalos dydžio skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2014).

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.200 str. 2 d. aiškiai įtvirtina vieną iš svarbiausių sutarties vykdymo principų – bendradarbiavimą, kuris reikalauja, kad šalys prireikus keistųsi reikšminga informacija, laiku praneštų apie kylančias sutarties įvykdymo kliūtis, o šalių elgesys turi atitikti lūkesčius, kuriuos kiekviena šalis savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad jei atsakovas būtų laiku nustatęs pareigos ieškovui mokėti PVM atsiradimą ir apie tai pranešęs ieškovui, tai neabejotinai ieškovas būtų galėjęs PVM įtraukti į savo teikiamų paslaugų pardavimo kainą. Ieškovo ir jo klientų (UAB „Garsų pasaulis“ ir UAB „Užmojai su garantijomis) 2017 m. kovo 24 d. ir 2018 m. kovo 8 d. paslaugų teikimo sutartyse nurodyta, kad paslaugų gavėjai prie nustatyto atlyginimo už paslaugas papildomai moka PVM ir visus kitus pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus privalomus mokėti mokesčius bei mokėjimus. Byloje nėra ginčo, kad 2018 m. kovo mėn.–2019 m. sausio mėn. ieškovas teikė paslaugas būtent nurodytiems klientams. Ieškovo pelno ataskaitos ir PVM apyskaitos patvirtina, ieškovo pajamos 2018 m. kovo mėn. buvo 45 675 Eur, balandžio mėn. – 46 150 Eur, gegužės mėn. – 46 400 Eur, birželio mėn. – 46 600 Eur, liepos mėn. – 46 800 Eur, rugpjūčio mėn. – 47 437,50 Eur, rugsėjo mėn. – 47 137,50 Eur, spalio mėn. – 47375 Eur, lapkričio mėn. – 49 975 Eur, gruodžio mėn. – 51 375 Eur, 2019 m. sausio mėn. – 45 596 Eur. Už nurodytas pajamas, viršijančias 45 000 Eur sumą, ieškovas sumokėjo 4 382 Eur PVM. Byloje nepaneigta, kad ieškovas negalėjo papildoma suma padidinti suteiktų paslaugų kainos nurodytiems pagrindiniams klientams. Atsižvelgiant į ieškovo pardavimo pajamas, jų dydį ir gavimo laikotarpį, sutartis su klientais, yra akivaizdu, kad ieškovas prie savo teikiamų paslaugų kainos turėjo galimybę skaičiuoti ir deklaruoti PVM, tokiu būdu ieškovas būtų realizavęs galimybę PVM sumą atgauti iš paslaugų pirkėjų. Atsakovui UAB „Karovita“ netinkamai vykdant savo pareigas pagal šalių sudarytą sutartį, ieškovui MB „Baltos konsultacijos“ 4 382 Eur PVM teko sumokėti nuo gauto atlygio už savo suteiktas paslaugas, tokiu būdu prarandant dalį gautų pajamų ir galimybę PVM sumą atgauti iš paslaugų pirkėjų.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai, nes precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2016). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nurodyta teismų praktika, kaip precedentais, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-456-450/2017 ir 2018 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-553-345/2018, nėra pagrindo remtis, nes nurodytų bylų ir šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Civilinėje byloje Nr. e2A-456-450/2017 pagal faktines aplinkybės, sprendžiant dėl žalos dydžio, nebuvo nustatyta reali galimybė prie teikiamų paslaugų kainos skaičiuoti PVM. Civilinėje byloje Nr. e2A-553-345/2018 pagal faktines aplinkybes buvo priteistas žalos atlyginimas už delspinigius dėl pavėluoto PVM sumokėjimo bei už sumokėtas išlaidas dėl kitos įmonės atliktų buhalterinės apskaitos darbų.

22. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas MB „Baltos konsultacijos“ įrodė, jog dėl atsakovo UAB „Karovita“ neteisėtų veiksmų, t. y. dėl nesavalaikio PVM mokesčio neapskaičiavimo ir įforminimo, ieškovui buvo padaryta 4 382 Eur žala ir egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei nurodytos žalos dydžio. Atsakovas UAB „Karovita“ savo kaltės prezumpcijos nepaneigė, kadangi jo nurodyti argumentai nepaneigia šalių sudarytos sutarties nuostatų, pagal kurias atsakovas įsipareigojo apskaičiuoti ir nustatyta tvarka įforminti mokėtinas privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus ieškovui mokėti mokesčių sumas.

23. Pagal CK 6.987 str. civilinė atsakomybė gali būti draudžiama, o įstatymų nustatytais atvejais – privalo būti draudžiama. Civilinės atsakomybės draudimo sutartimi siekiama sumažinti atlygintinos žalos neigiamus padarinius atsakingo už žalą asmens turtinei padėčiai. Šios sutarties esmė yra įstatymo nustatyta tvarka perkelti vieno asmens – padariusio žalą – civilinę atsakomybę kitam asmeniui – žalos tiesiogiai nepadariusiam, bet už ją atsakingam pagal sutartį. Buhalterinės apskaitos įstatymo 102 str. 1 d. nurodyta, kad apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę bendrosios civilinės atsakomybės draudimu.

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo UAB „Karovita“ civilinė atsakomybė ginčui aktualiu laikotarpiu buvo apdrausta atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartimi, pagal kurią buvo apdrausti UAB „Karovita“ turtiniai interesai, susiję su draudėjo, kaip mokesčius apskaičiuojančio asmens, profesine civiline atsakomybe už žalą, kilusią tik dėl buhalterinės apskaitos veiklos bei įstatymuose numatytų baudų ir nuobaudų skyrimo trečiajam asmeniui, besąlyginė išskaita – 290 Eur.

25. Civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolės solidarumas reiškia, kad žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti, jog žalą atlygintų tiek jie abu, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Kadangi draudiko prievolė atlyginti žalą kyla iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties yra ribota šioje sutartyje nustatyta draudimo suma, o žalą padaręs asmuo privalo padarytą žalą atlyginti visiškai, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovų UAB „Karovita“ ir AB „Lietuvos draudimas“ sudarytoje profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartyje sulygtą besąlyginę išskaitą 290 Eur sumai, sprendžia, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant ieškovo MB „Baltos konsultacijos“ naudai: iš atsakovo UAB „Karovita“ – 290 Eur žalos atlyginimo, solidariai iš atsakovų UAB „Karovita“ ir AB „Lietuvos draudimas“ – 4 092 Eur žalos atlyginimo (CK 6.38 str., 6.193 str., 6.200 str., 6.246–6.249 str., 6.716 str., 6.718 str.; Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str., 21 str.; Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 str., 92 str.; CPK 178 str., 185 str.).

26. Ieškovo pagal CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d. reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas, priteisiant už 290 Eur sumą iš atsakovo UAB „Karovita“ ir už 4 092 Eur sumą solidariai iš atsakovų ieškovo naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas už nurodytas sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas pažymi, kad pagrindas priteisti šias palūkanas yra atsakovų atsakomybė už tai, kad jie neatlygino ieškovui žalą geruoju, dėl to ieškovas turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką atsakovai naudojosi ieškovui priklausančiomis lėšomis, gavo iš to naudos, tuo pažeisdami ieškovo interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos, kaip minimalūs ieškovo nuostoliai (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

27. Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

28. Ieškovas MB „Baltos konsultacijos“ už ieškinio ir apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo po 99,35 Eur žyminį mokestį, viso 198,70 Eur. Kadangi ieškovo ieškinys ir apeliacinis skundas yra tenkinami ir bylą iš esmės laimėjo ieškovas, iš atsakovų UAB „Karovita“ ir AB „Lietuvos draudimas“ lygiomis dalimis priteistina 198,70 Eur (po 99,35 Eur iš kiekvieno) pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovo naudai.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Karovita“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 4 092 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4 092 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugsėjo 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo MB „Baltos konsultacijos“ naudai

Priteisti iš atsakovo UAB „Karovita“ 290 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 290 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugsėjo 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo MB „Baltos konsultacijos“ naudai.

Priteisti iš atsakovų UAB „Karovita“ ir AB „Lietuvos draudimas“ po 99,35 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo MB „Baltos konsultacijos“ naudai.

Šis apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.