- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- e2-1459-808/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26739-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Ieškovas
- MB „Baltos konsultacijos“
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Karovita“
- Advokatai
- Dalia Baranauskienė, Dalia Barkauskienėp
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės MB „Baltos konsultacijos“ ieškinį atsakovėms AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Karovita“ dėl žalos, atsiradusios neįvykdžius sutartyje nustatytos pareigos, priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
Šalies argumentai
Ieškovė MB „Baltos konsultacijos“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama priteisti solidariai iš atsakovių AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Karovita“ 4382,00 Eur žalą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. vasario 28 d. ieškovė su atsakove UAB „Karovita“ sudarė Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 2008-79 (toliau - Sutartis), kurios 1.1 punktu atsakovė įsipareigojo nuo 2017 m. kovo 1 d. vykdyti ieškovės buhalterinę apskaitą, sudaryti finansines, mokestines ir statistines ataskaitas ir tekti jas ataskaitų vartotojams įstatymų nustatyta tvarka. Kiekvieną mėnesį elektoriniu paštu. atsakovei UAB „Karovita“ buvo teikiama teisinga, tiksli ir išsami informacija apie ūkines operacijas, sąskaitas-faktūras ir kitus pirminius apskaitos dokumentus, kuriuos atsakovė turėjo tinkamai ir savalaikiai įregistruoti, sugrupuoti ir apibendrinti buhalterinės apskaitos sistemoje bei apskaičiuoti visų privalomų mokėtinų mokesčių sumas. Jau 2018 metų kovo mėnesį, ieškovės gaunama bendra atlygio už suteiktas paslaugas suma per metus (12 mėnesių) viršijo 45000,00 Eur. Atsakovė UAB „Karovita“, pažeisdama Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - PVMĮ) 71 straipsnio 2 dalies nuostatas ir Sutarties 2.4, 2.8 ir 2.2. punktus, nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta (konkrečiu atveju tai 2018 m. kovo mėn.), neapskaičiavo privalomai mokėtino PVM, jo neįformino nustatyta tvarka, t.y. savalaikiai neįformino būtinų dokumentų, reikalingų PVM apskaičiuoti ir nepranešė ieškovei apie atsiradusią prievolę mokėti PVM. Dėl atsakovės nerūpestingumo, neatidumo ir aplaidumo netinkamai tvarkant ieškovės buhalterinę apskaitą, pastaroji kaip PVM mokėtoja buvo įregistruota tik 2019 m. sausio 31 d.. Laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2019 m. sausio 31 d. iš ieškovės gautų pajamų išskaičiuotas PVM mokestis sudarė 4382,00 Eur ieškovės gautų pardavimo pajamų, todėl ieškovė neteko galimybės PVM sumą atgauti iš paslaugų pirkėjų. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) buvo patirtas 4382,00 Eur praradimas, kurį sudaro PVM nepriemoka VMI už laikotarpį nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2019 m. sausio 31 d. ir toks ieškovės pajamų sumažėjimas yra nuostoliai, kurie nebūtų patirti jei atsakovė tinkamai vykdytų sutartines prievoles.
Atsiliepimas
Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovės Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 059 (2015-12-15 redakcija, galioja nuo 2016-01-04) (toliau – Taisyklės) pagrindu sudarė Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį (Draudimo liudijimas (polisas) LD Nr. 113630747, TIA Nr. 536243313) (toliau - Draudimo sutartis), kurioje draudimo objektas yra draudėjo turtiniai interesai, susiję su jo, kaip mokesčius apskaičiuojančio asmens, profesine civiline atsakomybe už žalą, kilusią tik dėl buhalterinės apskaitos veiklos bei įstatymuose numatytų baudų ir nuobaudų skyrimo trečiajam asmeniui. Draudimo sutarties šalys susitarė dėl 290,00 Eur besąlyginės išskaitos. Šios sutarties galiojimo metu (2019-04-25) buvo gautas Draudėjo pranešimas apie 2019 m. balandžio 18 d. įvykį - Pretenziją, kad draudėjas savo kliento laiku neinformavo apie jo prievolę registruotis PVM mokėtoju, šio mokesčio neapskaičiavo ir nedeklaravo kliento vardu. Atlikus žalos administravimą, buvo priimtas sprendimas įvykį nepripažinti draudžiamuoju ir nemokėti draudimo išmokos. Jeigu už ieškovės patirtą žalą būtų atsakinga UAB „Karovita“ ir įvykis būtų proipažintas draudiminiu, maksimali suma, kuri galėtų būti atlyginta yra 4092,00 Eur (4382-290). Kadangi taro ieškovės ir atsakovės UAB „Karovita“ nebuvo susitarimo dėl PVM, atitinkamai tokia veikla nebuvo apdrausta Draudimo sutartimi, todėl nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti UAB „Karovita“ buvus pareigąs registruoti ieškovę PVM mokėtoja,juolab, kad tam nebuvo suteiktas įgaliojimas. Tokia paslauga nesusijusi su buhalterinės apskaitos tvarkymu. Ieškovės vadovo pareiga yra elgtis rūpestingai, tinkamai tvarkyti įmonės finansinius dokumentus, o šiuo konkrečiu atveju, jo pareiga, esant įstatymuose nustatytiems pagrindams, kreiptis dėl registravimosi PVM mokėtoja ir tai negali būti perkelta kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims.
Šalies argumentai
Ieškovas pateiktame dublike papildomai nurodė, kad Sutartyje buvo nustatytos ir aptartos atsakovės sutartinės pareigos, taip pat ir apskaičiuoti bei nustatyta tvarka įforminti mokėtinas pagal darbo sutartis sumas, gyventojų pajamų mokesčio (toliau GPM) ir socialinio draudimo įmokas, taip pat pateikti mokėtinų mokesčių sumas ir tikrinti, ar gaunami apskaitos dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus, garantuoti visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įtraukimą į apskaitą pagal Kliento pateiktus apskaitos dokumentus (žr. 2.4, 2.5 ir 2.7 punktus). Sutaarties 2.4 punkte nenumatyta išlyga „išskyrus pridėtinės vertės mokestį“. Kadangi PVM yra privalomai mokėtinas mokestis, atsakovė UAB „Karovita“ privalėjo nuo PVMĮ 71 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų atsiradimo momento, apskaičiuoti ir įstatymų nustatyta tvarka įforminti PVM.
Teismo posėdyje ieškovės atstovai N. A. ir E. B. iš esmės palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės UAB „Karovita“ atstovė advokatė Dalia Barkauskienė prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad Sutarties variantą pateikė ieškovė, nes jai netiko standartinis sutarties variantas, o ji norėjo papildomų sąlygų. Pati ieškovė susirašė visus darbus, kuriuos turėtų atlikti UAB „Karovita“. Įmonės vadovui turi būti akivaizdu, kad dėl kiekvienos paslaugos privaloma susitarti. Pagal Sutartį, paslaugos teikėjas neprivalėjo sekti kliento (ieškovės) pajamų kiekio. Norėdama, kad būtų aptarti PVM klausimai, jie turėjo būti įtraukti į Sutartį. Ieškovė neprašė konsultuoti dėl PVM ir nesuteikė jokių įgaliojimų UAB „Karovita“ dėl ieškovės registravimo PVM mokėtoja. Tai yra veiksmas, kurį daro įmonės vadovas. UAB „Karovita" visas paslaugas pagal Sutartį vykdė ir teikė tinkamai (nebuvo gauta pretenzijų), todėl ieškinys turėtų būti atmestas.
Teismo posėdyje atsakovo UAB „Karovita“ atstovė I. S. papildomai paaiškino, kad norint tapti PVM mokėtoju, reikia atlikti analizę, tačiau Sutartyje tai nebuvo numatyta. Kadangi ieškovė nebuvo PVM mokėtoja, toks mokestis nebuvo skaičiuojamas. Pagal Sutartį buvo įsipareigota skaičiuoti mokesčius pagal kliento pateiktus pirminius dokumentus. Visos faktūros buvo be PVM, todėl ir nebuvo klausimo dėl tokio mokesčio. Stebėti PVM yra būtinas atskiras susitarimas. Su ieškove tokio susitarimo nebuvo. Registruotis PVM mokėtoju yra įmonės vadovo atsakomybė. Gavus ieškovės vadovo prašymą, buvo atlikta analizė ir tada paaiškėjo, kad privalu registruotis PVM mokėtoju. Nuo tada tai buvo nurodoma sąskaitose-faktūrose.
Teismo posėdyje atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovė S. P. iš esmės palaikydama procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti.
Ieškinys netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove UAB „Karovita“ 2017 m. vasario 28 d. sudarė Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 2008-79, kurios 1.1 punktu UAB „Karovita“ nuo 2017 m. kovo 1 d. įsipareigojo vykdyti ieškovės buhalterinę apskaitą - sudaryti finansines, mokestines ir statistines ataskaitas, jas teikti ataskaitų vartotojams įstatymų nustatyta tvarka; taip pat teikti paslaugas pagal Sutartį - apskaičiuoti ir nustatyta tvarka įforminti mokėtinas pagal darbo sutartis sumas, gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokas bei kitas privalomų klientui mokėti pagal LR teisės aktus mokesčių sumas; pateikti klientui mokėtinų mokesčių sumas; tvarkyti ilgalaikio turto apskaitą; tikrinti, ar gaunami apskaitos dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus, garantuoti visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įtraukimą į apskaitą pagal kliento pateiktus apskaitos dokumentus (Sutarties 2 dalis). Minėta Sutartmi ieškovė įsipareigojo atsakyti už pateiktos informacijos tikrumą ir dokumentų atitikimą realiai situacijai (Sutarties 3 dalis). Šalys taip pat sutarė, kad paslaugų teikėjas (UAB „Karovita") atlieka paslaugas remdamasis kliento pateiktais dokumentais ir neatsako už dokumentų tikrumą, atitikimą realiai situacijai bei už galimas klientui taikytinas dėl šios priežasties sankcijas (Sutaties 5.4. punktas). Sutartyje nėra nuostatų, kuriomis atsakovė įsipareigotų pranešti ieškovei, nuo kada jai atsiranda pareiga registruotis PVM mokėtoja, taip pat nėra įsipareigojimo stebėti ieškovės apyvartos. Byloje nėra duomenų apie ieškovė reikštų šiai atsakovei kokias nors pretenxijas dėl netinkamo Sutarties vykdymo. Atsakovės UAB „Karovita“ darbų apimti ir kaina (60,00 Eur) yra apibrėžta Sutartyje ir joje nenumatyta atsakovės pareiga teikti mėnesinę PVM ataskaitą. Į byla pateikti el.laiškai rodo, kad Sutarties šalys nuolat bndradarbiavo ir keitėsi informacija. Dėl PVM ieškovė į atsakovę UAB „Karovita" kreipėsi tik 2019 m. sausio 21 d. el. laišku. Atsakovė UAB „Karovita“ atsisakė tenkinti 2019 m. balandžio 18 d. el.laišku pateiktą ieškovės reikalavimą atlyginti 4279,00 Eur. Atsakovės UAB „Karovita“ ir AB „Lietuvos draudimas“ Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 059 pagrindu sudarė Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį (Draudimo liudijimas (polisas) LD Nr. 113630747, TIA Nr. 536243313). Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ 2019 m. balandžio 25 d gavo Draudėjo pranešimą apie 2019 m. balandžio 18 d. įvykį (gautą Pretenziją), kad Draudėjas laiku neinformavo savo kliento apie jo prievolę registruotis PVM mokėtoju. Įvertinusi žalos administravimo metu surinkus dokumentus, atsakovė AB „Lietuvos draudimas nurodytą įvykį nepripažino draudžiamuoju ir neišmokėjo draudimo išmokos (2019-06-17 raštas). Atsakovė UAB „Karovita“, 2019 m. sausio 31 d. el. laiške ieškovei nurodė, kad bendra mokėtina PVM suma yra 4279,00 Eur (susidariusi nuo 2018 m. kovo mėn. iki gruodžio 31 d.)
Byloje tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovė UAB „Karovita“ sudaryta Sutartimi buvo įsipareigojusi informuoti ieškovę nuo kada ji (ieškovė) tampa PVM mokėtoja bei, ar buvo įsipareigojusi ieškovę įregistruoti PVM mokėtoja ir skaičiuoti PVM.
CK 6.193 straipsnio 1 - 3 dalių nuostatos numato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, pirmiausia išsiaiškinant tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Nesant galimybės nustatyti tikruosius šalių ketinimus, sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę tokiomis pat aplinkybėmis jai būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos ssutarties sąlygos aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, atsižvelgiant ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Abejojant dėl sąvokų, galinčių turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Sutarties nevykdymo teisiniai padariniai – sutartinė civilinė atsakomybė – kyla, kai yra neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Viena iš sąlygų, suteikiančių pagrindą konstatuoti sutarties šalies pareigą atsakyti už neįvykdytą ar netinkamai įvykdytą sutartį, yra sandorio šalies kaltė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Sutartyje nustatyti jos pažeidimo (t. y. neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo) padariniai kyla dėl tokio pažeidimo kaltai pripažintai sandorio šaliai (atskirais atvejais – ir abiem sandorio šalims) ir nors skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipisnio 1 dalis), tačiau jis, naudodamasis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, gali tokią prezumpciją paneigti, o taip pat įrodyti kitos sandorio šalies kaltę (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną teisinį reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnio nuostatose (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės. Kiekviena sutarties šalis turi ne tik sąžiningai bei tinkamai vykdyti savo prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau bendradarbiauti su kita šalim. Pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civlinėje byloje Nr. 3K-3-189/2012, 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civlinėje byloje Nr. 3K-3-213-701/2015 ir kt.). Pagal CK 6.156 straipsnio nuostatas, sutarties laisvės principas reiškia tai, jog šalys gali laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, t. y. šiuo atveju šalių teisė susitarti dėl sutarties sąlygų yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir ji yra privaloma bei turi būti šalių vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).
Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti visas jos sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltę. Civilinė atsakomybė taip pat atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal LR CK 6.247 str. nuostatas, yra atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra susiję su asmens veiksmų (veikimu ar neveikimu) rezultatu. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo yra kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties
Nagrinėjamoje byloje atsakovės UAB „Karovita“ civilinę atsakomybę - nevykymą pareigos pranešti ir/ar registruoti ieškovę PVM mokėtoja, ieškovė kildina iš šalių Sutarties 2.2., 2.4., 2.7. - 2.10 punktų nuostatų. Ieškovės teigimu atsakovė UAB „Karovita“ laiku nepranešė apie ieškovei atsiradusią pareigą įsireigistruoti PVM mokėtoja, dėl ko, ieškovė teigimu, patirta 4382,00 Eur žala, kurią sudaro PVM nepriemoka. Atsakovė UAB „Karovita“ nesutikimą su ieškinio reikalavimu grindžia argumentais, kad šalių Sutartyje nenumatyta tokia atsakovės pareiga. Konkrečiu atveju, pažymint, jog nėra sutartos ar užsakytos paslaugos - informuoti ieškovę dėl įsiregistravimo PVM mokėtoja, atsakovė UAB „Karovita“ tokios paslaugos neprivalėjo teikti. Pažymėtina, kad teisės aktų pagrindu tokia pareiga kyla pačiai ieškovei (jos vadovui). Kaip nustatyta, atsakovės UAB „Karovita“ įsipareigojimai aiškiai apibrėžti Sutarties 2 dalyje, o pagal pagal Sutarties 3 dalies nuostatas, ieškovė yra atsakinga už pateiktos informacijos tikrumą ir dokumentų atitikimą realiai situacijai. Aiškinant sistemiškai ieškovės ir atsakovės UAB „Karovita“ įsipareigojimus, numatytus Sutarties 2, 3 ir 5 dalyse, vertinant šalių ketinimus, yra pagrindas išvadai, kad nurodytos nuostatos neapima atsakovės UAB „Karovita“ pareigos informuoti ieškovę, nuo kada pastarajai kyla pareiga registruotis PVM mokėtoja. Taigi laikomi nepagrįstais ir yra atmetami ieškovės teiginiai, jog nurodyta pareiga atsakovei kyla iš Sutarties nuostatų. Teismo nuomone, minėtų Sutarties nuostatų plečiamasis aiškinimas neatitiktų pačios Sutarties turinio ir šalių valios.
Konkrečiu atveju aktualu pažymėti, kad vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai ir nuo tapimo bendrovės vadovu momento; jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, laikytis bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas valdant įmonę. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - BAĮ) 4 straipsnio nuostatas, ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, kurių sąrašą patvirtina ūkio subjekto vadovas, atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui (BAĮ 14 straipsnis, 21 straipsnio 1 ir 2 dalys). Prievolė skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM ir privalomas registravimasis PVM mokėtoju nustatyta Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį, išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
Nagrinėjamoje byloje, šalių (ieškovės ir atsakoės UAB „Karovita“) sudarytoje Sutartyje nesant atsakovės pareigos sekti ir pranešti ieškovei, nuo kada ji tampa PVM mokėtoja ir už ieškovę pateikti prašymą VMI dėl registracijos PVM mokėtoja, šiai atsakovei iš esmės tinkamai vykdžius savo sutartinius įsipareigojimus, negali kilti sutartinė atsakomybė. Pažymėtina, kad ieškovės vadovas turi pareigą elgtis rūpestingai, tinkamai tvarkyti įmonės finansinius dokumentus, konkrečiu atveju – sekti ir esant įstatymuose nustatytiems pagrindams, kreiptis dėl įmonės registravimosi PVM mokėtoja, todėl ieškovė negali šios pareigos perkelti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Dėl netinkamo įstatymuose nustatytos pareigos teikti prašymą registruotis PVM mokėtoja vykdymo, ieškovės padarinius - dalies pelno praradimą – už tokį veikimą (neveikimą) prisiima pati ir negali reikalauti nuostolių atlyginimo iš šalies, kuri sutarties pagrindu teikė kitas paslaugas.
Nagrinėjamoje byloje apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė atsakovės UAB „Karovita“ neteisėtų veiksmų, o neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinio reikalavimas dėl 4382,00 Eur žalos atlyginimo yra laikomas nepagrįstu ir yra atmetamas visoje apimtyje, taigi ir kitos atsakovės atžvilgiu.
Teismas, dėl šalių nurodytų kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovo. Nagrinėjamu atveju byloje nesant duomenų apie atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteistinos.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 5,00 Eur sumą, todėl valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 265, 382 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.