Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovui A. B., trečiajam asmeniui G. B. dėl sandorio pripažinimo galiojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir . absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį.

12. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Dėl šios suinteresuoto asmens teisės įgyvendinimo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pateikus ieškinį, teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, turi išsiaiškinti, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieškovo atsisakymo ieškinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2022, 18 punktas).

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo pareikšto ieškinio priėmimo klausimą, nustatė, kad Šiaulių apygardos teismas 2024 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-141-883/2024 tenkino ieškovo A. B. (šioje byloje – atsakovo) ieškinį ir priteisė iš atsakovo S. G. (šioje byloje – ieškovo) 146 258,10 Eur (šioje byloje taip pat ginčo sumą). Pažymėjo, kad minėtoje byloje atsakovas S. G. gindamas savo teises bandė įrodyti, kad ieškovas yra atleidęs jį nuo prievolės įvykdymo, nes paskolintus pinigus – 146 528,10 Eur padovanojo, tai patvirtindamas raštu – surašydamas 2015 m. lapkričio 30 d. dovanojimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tai iš esmės atitinka ieškovo S. G. pateikto ieškinio reikalavimą, kuriuo prašoma pripažinti 2015 m. lapkričio 30 d. pinigų dovanojimo sutartį galiojančia dovanojimo sutartimi, kuria atsakovas A. B. atleido ieškovą S. G. nuo turtinės pareigos grąžinti jam 146 258,10 Eur, kuriuos atsakovas A. B. ieškovui S. G. pervedė į jo banko sąskaitą 2009 m. birželio 11 d., 2010 m. spalio 11 d. ir 2012 m. gegužės 31 d. mokėjimo nurodymais. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl S. G. ieškinį atsisakė priimti.

14. Apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi motyvuodamas tuo, kad S. G. ir A. B. ieškinių dalykai visiškai skirtingi, skirtingi materialieji santykiai ir gynybos būdai, atitinkamai, nesant visų elementų sutapimo, teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį.

15. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti tapataus ieškinio (tapačios bylos) sampratą, yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-969/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-823/2021; 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-1075/2023). Pripažįstant ieškinius (bylas) tapačiais, turi būti nustatyti visi minėti jų tapatumo požymiai (tiek šalių, tiek dalyko, tiek ir pagrindo tapatumas), o nesant bent vieno iš jų, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškiniai (bylos) tapatūs, bei atsisakyti priimti ieškinį, remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu.

16. Taigi, sprendžiant ieškinių (bylų) tapatumo klausimą, pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-421/2022, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl šalių tapatumo.

17. Antrasis tapataus ieškinio (bylos) požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Ieškinio dalykas – tai reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020).

18. Trečiasis tapataus ieškinio (bylos) požymis siejamas su ieškinio faktiniu pagrindu. Ieškinio pagrindas – tai aplinkybės, patvirtinančios ieškovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumą. Ieškovo reikalavimas atsakovui išplaukia iš konkretaus teisinio santykio, iš subjektinės ieškovo teisės. Taigi ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tai faktai, su kurių (ne)buvimu teisės aktai sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą arba pasibaigimą, tokie, kaip, pvz., sutarties sudarymas, žalos padarymas ir pan. Nors CPK nenustatytas reikalavimas, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą, tačiau faktai juridinę reikšmę įgauna tik tuo atveju, jei būtent su jais materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčo teisinį santykį, sieja juridinių faktų atsiradimą, t. y. šalis siejančių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą, pasibaigimą. Vadinasi, ieškovas, ieškinyje nurodydamas esminius faktus, turi atsižvelgti į atitinkamas materialiosios teisės normas, taip pat į proceso teisės normas pagal bylos kategoriją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2021). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas, kokio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020).

19. Nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2024 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-141-883/2024 tenkino ieškovo A. B. (šioje byloje – atsakovo) ieškinį ir priteisė iš atsakovo S. G. (šioje byloje – ieškovo) 146 258,10 Eur (šioje byloje taip pat ginčo sumą). Minėtoje byloje ieškovo A. B. ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad jis savo broliui S. G., kaip šeimos nariui, kuriam buvo reikalinga finansinė pagalba namo statybai, laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 11 d. iki 2012 m. gegužės 31 d., paskolino 146 258,10 Eur (505 000,00 Lt), mokėjimo nurodymas Nr. 621, kurių mokėjimo paskirtyse nurodyta „suteikiama beprocentinė paskola“, paskolos sutartys sudarytos nebuvo. Atsakovas nuo pareikšto ieškinio gynėsi tuo, kad ieškovas, kaip ūkininkas pervedė ieškinyje nurodytas lėšas atsakovui, kurios buvo apskaitomos atsakovo, kaip ūkininko, buhalterinėje apskaitoje iki 2015 m., kuomet buvo sudaryta 2015 m. lapkričio 30 d. pinigų dovanojimo sutartis, kuria ieškovas padovanojo atsakovui 146 258,100 Eur, t. y. 2009 m. birželio 11 d., 2010 m. spalio 11 d. ir 2012 m. gegužės 31 d. mokėjimo nurodymais pervestas lėšas, dovanojimo sutartyje nurodant jų atitikmenį eurais, todėl prievolė buvo užbaigta. Šioje byloje pareikštu ieškiniu, ieškovas prašo minėtą 2015 m. lapkričio 30 d. pinigų dovanojimo sutartį pripažinti galiojančia CK 1,93 straipsnio 4 dalies pagrindu. Ieškinys grindžiamas tuo, kad nors šalių sudaryta dovanojimo sutartis nėra patvirtinta notariškai, šia sutartimi buvo išreikšta atsakovo valia atleisti ieškovą nuo turtinės pareigos grąžinti jam pinigus, kuriuos atsakovas ieškovui pervedė 2009 m. birželio 11 d., 2010 m. spalio 11 d. ir 2012 m. gegužės 31 d. mokėjimo nurodymais, o ieškovas tokią atsakovo valią ir jos išraišką priėmė bei patvirtino sutartį savo parašu, ir tokiu būdu dovaną priėmė.

20. Pažymėtina, kad pagal šioje byloje ieškovo suformuluotą bylos nagrinėjimo dalyką teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis turi nustatyti, dėl kokių teisinių santykių šalys susitarė ir ar yra pagrindas taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nurodytos išimtį, t. y. įvertinti, ar egzistuoja tam būtinos sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Tuo tarpu Šiaulių apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-141-883/2024 suformuluotas reikalavimas buvo kildinamas iš paskolos teisinių santykių.

21. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog tam, kad galima būtų konstatuoti ieškinio pagrindo sutapimą, turi būti įvertinamos ne tik kiekviename ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės, bet turi būti atsižvelgiama ir į teisės normą, kuria grindžiamas atitinkamas ieškinys. Net sutampant faktinėms aplinkybėms, bet skiriantis teisės normai, kuria grindžiamas ieškinys, nebus teisinio pagrindo konstatuoti ieškinio pagrindo sutapimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-611/2020, 79 punktas; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2021).

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šioje byloje ir minėtoje civilinėje byloje pareikštų reikalavimų ir atsakovo atsikirtimų esmę, tikslus bei įrodinėjimo dalyką, neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai dėl ieškinių tapatumo. Minėtoje byloje teismų (pirmosios ir apeliacinės instancijos) priimtuose procesiniuose sprendimuose nustatytos aplinkybės neabejotinai turės prejudicinę reikšmę šiai ieškovo S. G. inicijuotai civilinei bylai. Tačiau tiek lingvistiniu, tiek jo faktinio pagrindo suformulavimo aspektu, matyti, jog nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas siekia dovanojimo sutartį pripažinti galiojančia CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu, o civilinėje byloje Nr. e2-141-883/2024 pareikštas reikalavimas dėl skolos priteisimo, t. y., bylose iš esmės siekiama skirtingo teisinio rezultato. Taigi, nors minėtoje byloje atsakovas nuo ieškinio gynėsi tais pačiais argumentais ir teismai dėl šių argumentų pagrįstumo pagal minėtoje byloje esančius įrodymus pasisakė, tačiau tai savaime neįrodo nei ieškinio dalyko, nei pagrindo tapatumo, kadangi skyrėsi įrodinėjimo dalykas bei teisinis rezultatas, kurio siekė šalys ieškinyje suformuluotais reikalavimais (vienu atveju, tai sutartinių įsipareigojimų nevykdymas teigiant kad prievolė pasibaigė dovonojimo sutartimi bei skolos priteisimas, kitu atveju, reikalavimas pripažinti minėtą dovanojimo sutartį galiojančia taikant CK 1.93 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį). Minėta, kad net sutampant faktinėms aplinkybėms, bet skiriantis teisės normai, kuria grindžiamas ieškinys, nebus teisinio pagrindo konstatuoti ieškinio pagrindo sutapimą.

23. Apibendrindamas nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Įvertinus nurodytą, skundžiama nutartis dalyje dėl atsisakymo priimti ieškinį naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovo S. G. ieškinį atsakovui A. B. panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.