Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1963-653/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-17
Bylos Nr.: e2A-1963-653/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-22804-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
Ieškovas: akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas: J. S.

Kategorijos

2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
2.6.8.2Viešoji sutartis

Civilinė byla Nr. e2A-1963-653/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22804-2020-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.1; 2.6.8.2.; 3.3.1.18.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos (pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei J. S. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė akcinė bendrovė NEO Finance (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. S. (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 4 696,00 Eur pagal sutartį negrąžinto kredito dalį, 463,54 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020 m. liepos 14 d. t. y. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 23,55 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 696,00 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 10 d.), 2 201,64 Eur tarpininkavimo mokesčio, 9,69 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 11 d., iki kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. liepos 14 d., 23,55 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 696,00 Eur), nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, 166 Eur žyminio mokesčio ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2020 m. vasario 10 d. su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 4 696,00 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2025 m. vasario 10 d. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ieškovei ir bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3 336,80 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 23,55 proc.) ir 2 201,64 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2025 m. vasario 10 d. Taip pat atsakovė įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas, t. y. grąžinti kreditą ir mokėti kredito kainą kiekvieną mėnesį. Atsakovė prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir mėnesinių įmokų pagal vartojimo kredito sutartį neatliko, todėl ieškovė 2020 m. liepos 14 d. nutraukė Sutartį ir kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl susidariusios skolos iš atsakovės priteisimo ir kitų iš to kylančių reikalavimų patenkinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovės J. S. 4 696,00 Eur negrąžinto kredito dalį, 463,54 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 14 d.), 2 201,64 Eur tarpininkavimo mokesčio, 9,69 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. kovo 11 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 14 d.), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 370,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 366 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt šešių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; likusioje dalyje ieškinį atmetė.

4. Teismas įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo neteisėtumą, taip pat nesant įrodymų apie gauto kredito grąžinimą ieškovei iš atsakovės priteistina 4 696,00 Eur negrąžinto kredito.

5. Teismas, spęsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 463,54 Eur pelno (mokėjimo) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. liepos 14 d., t. y. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, vadovavosi kasacinio teismo praktika. Teismas nurodė, kad pagal tarp šalių sudarytos Sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovė įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 23,55 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos Sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovė turėjo mokėti iki 2025 m. vasario 10 d. Sutartį nutraukus 2020 m. liepos 14 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 463,54 Eur mokėjimo palūkanas iki Sutarties nutraukimo dienos, todėl teismas sprendė, kad toks reikalavimas, atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

6. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 23,55 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 4 696,00 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 10 d.), teismas, įvertinęs ieškinio ir Sutarties turinį, darė išvadą, kad ieškovė negautoms pajamoms prilygino Sutartyje numatytas atsakovės mokėtinas 23,55 procento metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Tačiau, kaip matyti iš naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįstų ir tikėtinų. Įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė. Teismas pažymėjo, kad iš esmės tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020), konstatavę, jog mokėjimo (pelno) palūkanos pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos nebegali būti skaičiuojamos.

7. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 2 201,64 Eur tarpininkavimo mokesčio, teismas nurodė, jog, kaip matyti iš kredito sutarties specialiųjų sąlygų ir bendrųjų sąlygų 1.29 punkto, ieškovė, sudarydama kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Vartojimo kredito sutartyse numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas patvirtina, kad sutinka mokėti sutarties mėnesinį tarpininkavimo mokestį, kaip yra nurodyta jam skirtame individualiame paskolos grąžinimo grafike. Atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių sudaryta sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovei kas mėnesį mokėti tarpininkavimo mokestį, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 2 201,64 Eur tarpininkavimo mokestį teismas pripažino pagrįstu ir tenkintinu.

8. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 9,69 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2020 m. kovo 11 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. liepos 14 d., pažymėjo, kad šis palūkanų dydis neviršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus dydžio, todėl šį reikalavimą tenkino ir iš atsakovės priteisė 9,69 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų.

9. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 23,55 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias metines palūkanas už negrąžintą 4 696,00 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teismas nurodė, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali būti didesnės nei 464,36 Eur (4 696,00 Eur + 463,54 Eur) x 0,05 proc.) x 180 dienų). Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 23,55 procentų kompensacines palūkanas prašo priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir šis kompensacinių palūkanų reikalavimas yra sąlyginis bei negali būti apibrėžtas konkrečia suma, teismas negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis viršys nurodytą 464,36 Eur sumą, todėl šį reikalavimą atmetė.

10. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas iš atsakovės priteisė 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 370,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

11. Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė patirtas bylinėjimosi išlaidas – 166 Eur dydžio žyminį mokestį ir 200 Eur išlaidų už teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai, 7 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Neo Finance“ prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliantei iš atsakovės 23,55 procento negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 696,00 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 10 d.); kitą Vilniaus miesto apylinkė teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Žemesnės instancijos teismas

13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Be suteikto vartojimo kredito sumos, atsakovė įsipareigojo sumokėti apeliantei Sutarties 1.8, punkte apibrėžtą vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (Sutarties 2.1., 5.2., 5.4. punktai). Sutarties specialiojoje dalyje yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 3 336,80 Eur. Atsakovei Sutartį vykdant tinkamai, apeliantė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė sumokės visą Sutarties grafike nurodytą grąžinamą palūkanų sumą bei pagrįstai tikėjosi gauti šias mokėjimo (pelno) palūkanas. Vadovaujantis formuojama teismų praktika, atsakovei nevykdant Sutartyje numatytų įsipareigojimų, apeliantė nutraukė sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų vykdoma tinkamai.

Žemesnės instancijos teismas

13.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė neįrodė negautų pajamų (nuostolių) realumo. Pažymėjo, kad teismui pateikto priedo „Refinansavimo pasiūlymas“ skiltyje „Dalinių įmokų mokėjimas ir (tam tikrais atvejais) paskirstymo tvarka“ yra nurodytas mokėjimų grafikas, kuriame aiškiai atsispindi gražinama palūkanų suma, kurią atsakovė turi sumokėti iki Sutarties termino pabaigos.

Šalies argumentai

13.3. Apeliantės reikalavimas priteisti nurodytas negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos, kurias apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei Sutartis būtų įvykdyta tinkamai bei aiškiai atsispindi teismui pateiktame mokėjimų grafike, neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodytiems išaiškinimams dėl mokėjimo palūkanų skaičiavimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

4. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims.

5. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi pranešė dalyvaujantiems byloje asmenims apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas bei nustatė terminą rašytiniams paaiškinimams, papildantiems apeliacinio skundo argumentus.

6. Apeliantė pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė:

18.1. Pelno palūkanos buvo pradėtos skaičiuoti nuo pirmos mėnesinės įmokos, t.y. nuo 2020 m. kovo 10 d. ir buvo skaičiuojamos iki Sutarties nutraukimo, t.y. iki 2020 m. liepos 14 d.; palūkanų suma sutarties nutraukimo dieną sudarė 463,54 Eur.

18.2. Negautų pajamų (nuostolių) tiksli suma, paskaičiuota nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 14 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 10 d.), yra 2 872,57 Eur. Apeliantas šias pajamas tikėjosi gauti iki Sutarties termino pabaigos. Atsižvelgiant į aukščiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje Nr. e3K-7-823/2020 suformuotą praktiką bei Vilniaus apygardos teismo išaiškinimus 2020 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1795-580/2020, apeliantas turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą Sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

18.3. Sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 5,00 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos (vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. p.) ir kad apskaičiuojamas 5.3.2. p. nustatyta tvarka, kuri yra išsamiai aptarta vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punkte. Taip pat, vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos – 2 201,64 Eur, yra nurodyta kokio dydžio suteikta tarpininkavimo mokesčio nuolaida – 1 800,00 Eur bei nurodyta tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida, kuri yra 401,64 Eur.

18.4. Prieš suteikdamas vartojimo kreditą, atsakovei pateikė visą reikalingą informaciją apie kreditą (Standartinę informaciją). Skiltyje „Kitos su vartojimo kreditu susijusios Jūsų išlaidos“ aiškiai nurodyta, kad Bendrovei mokamas tarpininkavimo mokestis, kuris susideda iš: i) 5,00 proc. nuo kiekvienos vartojimo kredito gavėjo grąžintos įmokos sumos; ii) 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus i) punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą, tačiau ne daugiau negu 30 (trisdešimt) eurų. ii) punkte nurodytai sumai taikoma nuolaida ir jis lygus 0 EUR. Nuolaida nėra taikoma, jeigu Vartojimo kredito gavėjas nevykdo įsipareigojimų daugiau nei 30 dienų.

18.5. Vartojimo kredito gavėjui buvo aiškiai, išsamiai ir suprantamai nurodyta tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka, buvo aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio suma be nulaidos, buvo nurodyta kokio dydžio suteikiama tarpininkavimo mokesčio nuolaida bei buvo aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida, taip pat, buvo aiškiai nurodyta iš ko susideda tarpininkavimo mokestis. Šios sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio mokėjimo buvo pasirašytos laisva valia, atsakovė nebuvo klaidinama, jai buvo pateikta informacija apie visus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, taip pat ir apie tarpininkavimo mokestį bei jo apskaičiavimą. Be to, iš vartojimo kredito sutarties specialiųjų ir bendrųjų sąlygų 1.5. punkto matyti, kad Apeliantas, sudarydamas sutartį, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y., asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (VKĮ 2 straipsnio 14 dalis), todėl turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos

7. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinys atsakovei J. S. dėl skolos, palūkanų priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo dalies, kuria teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti apeliantei iš atsakovės 23,55 procento negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 696,00 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pareigos (2025 m. vasario 10 d.).

8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2020 m. vasario 10 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu 60 mėnesių laikotarpiui atsakovei suteiktas 4 696,00 Eur kreditas, metinė palūkanų norma – 23,55 procentų, mokėtina palūkanų suma – 3 336,80 Eur, mokėtinas tarpininkavimo mokestis be nuolaidos – 2 201,64 Eur, su nuolaida – 401,64 Eur; bendra atsakovo mokėtina vartojimo kredito suma yra 8 434,44 Eur (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 29,33 procentai) (toliau – Sutartis). Nurodyto dydžio kredito suma atsakovei išmokėta 2020 m. vasario 10 d. Ieškovės kartu su ieškiniu pateikti raginimo lydraščiai patvirtina, kad ieškovė 2020 m. birželio 11 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei raginimą padengti įsiskolinimą pagal Sutartį; 2020 m. liepos 8 d. išsiuntė atsakovei pranešimą dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, kad Sutarties nutraukimas įsigalioja nuo 2020 m. liepos 14 d.

9. Nagrinėjamu atveju, tarp ieškovės ir atsakovės 2020 m. vasario 10 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį pirmosios instancijos teismas kvalifikavo vartojimo kredito sutartimi, ginčo dėl to byloje nėra.

Dėl negautų pajamų.

Žemesnės instancijos teismas

10. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 23,55 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 4 696,00 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 10 d.), darė išvadą, kad ieškovė negautoms pajamoms prilygino Sutartyje numatytas atsakovės mokėtinas 23,55 procento metines mokėjimo (pelno) palūkanas bei, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė. Apeliantė su šia teismo išvada nesutiko motyvuodama tuo, kad vadovaujantis formuojama teismų praktika, atsakovei nevykdant Sutartyje numatytų įsipareigojimų, apeliantė nutraukė sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų vykdoma tinkamai, šis reikalavimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškinimus. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

11. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeitė esamą praktiką sprendžiant klausimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo. Kasacinis teismas šioje nutartyje išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52 punktas). Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 54 punktas).

12. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

13. Nagrinėjamu atveju, pagal šalių sudarytą Sutartį vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2025 m. vasario 10 d. Iš byloje esančios Sutarties specialiosios dalies bei pateikto priedo „Refinansavimo pasiūlymas“ skiltyje „Dalinių įmokų mokėjimas ir (tam tikrais atvejais) paskirstymo tvarka“ matyti, kad per visa Sutarties galiojimo laikotarpį atsakovė įsipareigojo sumokėti iš viso 3 336,80 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, metinė palūkanų norma 23,55 procento. Tai reiškia, kad iki Sutarties galiojimo pabaigos atsakovei tinkamai vykdant Sutartį ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti Sutartyje numatyto dydžio pajamas, t.y. 3 336,80 Eur palūkanų. Byloje nustatyta, kad atsakovei tinkamai nevykdant Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė nuo 2020 m. liepos 14 d. Sutartį nutraukė; iki Sutarties nutraukimo priskaičiavo 463,54 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų ir šią palūkanų sumą pirmosios instancijos teismas priteisė (ginčo dėl to byloje nėra). Todėl ieškovės negautos pajamos už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 14 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 10 d.) galėtų sudaryti 2 873,26 Eur suma (3 336,80 Eur – 463,54 Eur). Tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis sprendžia, jog aplinkybė, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei Sutartyje nurodyto dydžio pinigų sumą ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi Sutartį anksčiau Sutartyje nustatyto termino iki šiol nėra atgavusi nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovės negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktas yra įrodytas ir priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, toks reikalavimas neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje nurodytiems išaiškinimams dėl palūkanų skaičiavimo ir yra pagrįstas.

15. Vadovaujantis minėtoje kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti kaip negautas pajamas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta metinė palūkanų norma yra 23,55 procento, taip pat numatyta, kad per visą sutarties galiojimo laikotarpį ieškovė turėjo pagrindą gauti 3 336,80 Eur palūkanų sumą, iš kurios 463,54 Eur palūkanų suma už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo yra priteista teismo sprendimu. Ieškovė nurodyto dydžio palūkanas kaip negautas pajamas prašo priteisi už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 696,00 Eur nuo Sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad iš byloje esančio „Refinansavimo pasiūlymo“ skiltyje „Dalinių įmokų mokėjimas ir (tam tikrais atvejais) paskirstymo tvarka“ matyti, kad vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos kas mėnesį mažėja, todėl ieškovės reikalavimas priteisti šias palūkanas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei Sutarties termino pabaigos, skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, kadangi skaičiuojant palūkanas nuo visos kredito sumos per visą laikotarpį gautųsi žymiai didesnės suma, nei ieškovė tikėjosi gauti, t.y. daugiau nei 2 873,26 Eur.

16. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, neatsižvelgė į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimas už akių keistinas, ieškovei priteisiant 23,55 procento negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 4 696,00 Eur vartojimo kredito sumą nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos, t. y. 2025 m. vasario 10 d., ir neviršijant 2 873,26 Eur sumos.

Dėl tarpininkavimo mokesčio.

17. Teismas, kvalifikavęs sutartį vartojimo sutartimi, ex officio turi atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 ir kt.).

18. Kasacinio teismo praktikoje yra išskiriami du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektai: procedūrinis, t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė, ir materialinis, t. y. sutarties turinio kontrolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Materialinis sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolės aspektas reiškia sutarties sąlygų vertinimą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Pagal šią teisės normą nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama, jog nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (nuo pradžių), ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti. Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis nustato, kad kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas.

19. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau - VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

20. Nagrinėjamu atveju, ieškovė ieškiniu prašė priteisti 2 201,64 Eur tarpininkavimo mokestį, kurį grindė Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29., 5.3., 5.3.1.; 5.3.2.; 5.4., 5.11. punktais.

21. Šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29. punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su Bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė Bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (šiuo atveju 5 procentai) nuo Mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1. punktas); 1,2 procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne daugiau nei 30 Eur (5.3.2. punktas). Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punkte nustatyta, kad Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant Sutartį, Vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o Bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl Šalys susitaria, kad Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai Tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, t.y. vėluojant apmokėti bent vieną Mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi Sutarties 5.3.2. punkte nurodyta Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta Bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai Tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.11. punktu. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.11. punkte nustatyta, jog bet kokios nuolaidos, susijusios su Vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis Palūkanoms, Tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t.y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai Bendrovės Klientams), taikomos tik Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį. Jei Vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį, t.y. vėluoja mokėti bent vieną Mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

22. Taigi, pagal Sutarties nuostatas ieškovės prašomas priteisti 2 201,64 Eur tarpininkavimo mokestis susideda iš dviejų dalių: 401,64 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis (tarpininkavimo mokestis su nuolaida), paskaičiuota pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktą, kuri yra įtraukta į bendrą vartojimo kredito sumą – 8 434,44 Eur, bei 1 800,00 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis, paskaičiuota pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktą, kuriai pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punktą sutarties sudarymo metu nustatyta nuolaida ir ji lygi nuliui (ši tarpininkavimo mokesčio dalis nėra įtraukta į bendrą vartojimo kredito sumą).

23. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. ir 5.11. punktus, sutartyje nustatyta nuolaida tarpininkavimo mokesčio daliai, apskaičiuotai pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, yra sąlyginė ir taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia), ir tik pažeidus vartojimo kredito sutartį, t.y. daugiau kaip 30 dienų praleidus bent vienos įmokos mokėjimo terminą, minėta nuolaida nėra taikoma. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nagrinėjamu atveju, tarpininkavimo mokestis, paskaičiuotas pagal Sutarties 5.3.2. punktą (mokamas tik esant Sutarties pažeidimui) savo esme yra ne kas kita, kaip netesybų forma (CK 6.71 straipsnis) ir priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-625-661/2020, 2020 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-910/2020; 2020 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-696-656/2020, 2020 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-366-866/2020, 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1012-640/2020, 2020 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-966-577/2020; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-225-372/2020, 2020 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-318-368/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-924/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-181-459/2020, 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-110-796/2020, kt.).

24. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. ir 5.4. punkto nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisyklėmis, jų taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai. Tokios sąlygos yra neskaidrios, kadangi vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis, sutarties pažeidimo atveju, jo atžvilgiu bus taikomas, be to, Sutarties sudarymo metu sutarties tarpininkavimo suma nebuvo žinoma ir pačiai ieškovei (kredito davėjai), kadangi Sutarties sudarymo metu nebuvo aišku, ar Sutartis bus vykdoma tinkamai, bus skaičiuojamos vėlavimo palūkanos ar ne. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Sutarties bendrosios sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio taikymą ir apskaičiavimą, yra neskaidrios, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais taikyti vartojimo kredito gavėjui bet kokius kitus mokesčius, išskyrus šioje teisės normoje įtvirtinto dydžio netesybas už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad Sutarties specialiojoje dalyje yra aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos 2 201,64 Eur bei su nuolaida – 401,64 Eur, nesudaro pagrindo nurodytas Sutarties bendrosios dalies nuostatas vertinti kitaip, kadangi, kaip minėta, mokestis, kuris mokamas tik esant Sutarties pažeidimui savo esme yra ne kas kita kaip sutartinės netesybos.

25. Išanalizavusi ir įvertinusi aptartų Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3., 5.4., 5.11. punktų sąlygų, taip pat 1.29. punkto dalies, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, Sutarties specialiosios dalies sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles, turinį, pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad šios Sutarties sąlygos pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (CK 6.228⁴ straipsnio 3, 9 dalys), todėl atmestinas ieškovės reikalavimas priteisti 1 800,00 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas 401,64 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida, jo apskaičiavimo tvarka sutarties sudarymo metu buvo pakankamai aiški, bet to, šis mokestis yra įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito sumą, kurią atsakovė turi sumokėti, šis mokestis nesusietas su tinkamu Sutarties vykdymu. Be to, šia apimtimi taip pat sutiktina su apeliantės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais argumentais, jog asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis, paliktina galioti, nepaisant negaliojančiomis pripažintų sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydžio apskaičiavimo ir taikymo taisyklėmis (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieškovei iš atsakovės priteisė tą atsakovės nesumokėtą tarpininkavimo mokesčio dalį, kurios mokėjimas nebuvo susietas su atsakovės vėlavimu vykdyti prievolę ir buvo aiškiai nurodytas sutarties specialiosiose sąlygose, t. y. 401,64 Eur.

27. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimas už akių keistinas, ieškovei priteisiant 401,64 Eur tarpininkavimo mokesčio bei pripažįstant nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio 2020 m. vasario 10 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K911080025 sąlygas, numatytas Bendrųjų sąlygų 5.3, 5.4, 5.11 punktuose, 1.28 punkto dalį, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, sutarties Specialiosios dalies sąlygas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas.

Dėl kompensuojamųjų palūkanų.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Pelno (mokėjimo) palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

29. Nagrinėjamu atveju, apeliantė prašė priteisti iš atsakovės 23,55 procento dydžio kompensuojamąsias palūkanas, kurias sudaro 9,69 Eur suma. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (nagrinėjamu atveju, 23,55 procentų dydžio metinės palūkanos) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos; visiško skolos sumokėjimo diena laikoma bendrovės darbo diena, kuria? darbo valandomis laiku neapmokėta suma yra įskaitoma i? bendrovės banko sąskaitą.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi šioje įstatymo nuostatoje yra įtvirtintos tokios taisyklės: 1) pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; 2) netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgiau kaip 180 dienų; 3) jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati – kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

31. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, yra pagrindas konstatuoti, jog Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas atsakovės, kaip vartojimo kredito gavėjos, atsakomybės dydis, taikomas pagal Sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytų 23,55 procento dydžio metinę palūkanų normą, viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų 18,25 procentų (0,05 proc. x 365 d.) dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punkte kompensuojamųjų palūkanų apibrėžimas, jas susiejant su mokėjimo palūkanų sąvoka, šią sąlygą daro neaiškią.

32. Kaip minėta, pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama, kas sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, yra nesąžininga. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensuojamųjų palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

33. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1. punkte numatytai atsakovės atsakomybei už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, atsižvelgiant į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą netesybų dydį, esant neproporcingai didelei, yra pagrindas minėtą sutartinę nuostatą laikyti nesąžininga bei negaliojančia nuo Kredito sutarties sudarymo momento (CK 1.80 straipsnis, 6.228⁴ straipsnio 8 dalis). Išdėstytų motyvų kontekste spręstina, jog ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti 9,69 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. kovo 11 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 14 d.) yra nepagrįstas.

34. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes šioje dalyje pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimas už akių taip pat keistinas, netankinant ieškovės reikalavimo priteisti 9,69 Eur kompensuojamųjų palūkanų bei pripažįstant nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2020 m. vasario 10 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K911080025 sąlygą, numatytą bendrųjų sąlygų 6.1 punkte, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal Sutarties specialiojoje dalyje nustatytą 23,55 procento dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.

Dėl bylos baigties.

35. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, yra pagrindas apeliantės apeliacinį skundą tenkinti, dėl ko iš dalies keičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, taip pat keičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl tarpininkavimo mokesčio bei kompensuojamųjų palūkanų priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

36. Pakeitus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą už akių, draudimas priimti apeliantei blogesnį sprendimą (lot. non reformatio in pejus) nepažeidžiamas, nes teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka peržengė apeliaciniame skunde nustatytas ribas, apie tokį ketinimą informavusi bylos šalis (CPK 313 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 1-4 dalys).

38. Patenkinus apeliacinį skundą bei pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 366,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (166 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti), todėl patenkinus apie 75,44 procentų ieškovės reikalavimų, jai iš atsakovės priteistina iš viso 276,11 Eur bylinėjimosi išlaidų.

39. Patenkinus apeliantės apeliacinį skundą, apeliantei priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 75,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos, iš viso 275 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo AB „Neo Finance“ apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei AB „NEO Finance“, į. k. 303225546, iš atsakovės, J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 696,00 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 00 ct) negrąžinto kredito dalį, 463,54 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus 54 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 14 d.), 23,55 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 4 696,00 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025m. vasario 10 d.) ir neviršijant 2 873,26 Eur sumos, 401,64 Eur (keturis šimtus vieną eurą ir 64 ct) tarpininkavimo mokesčio, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 370,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 276,11 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt šešių eurų ir 11 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio 2020 m. vasario 10 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, numatytas Bendrųjų sąlygų 5.3, 5.4, 5.11 punktuose, 1.28 punkto dalį, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, sutarties Specialiosios dalies sąlygas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2020 m. vasario 10 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal Sutarties specialiojoje dalyje nustatytą 23,55 procento dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.“

Priteisti ieškovei AB „NEO Finance“, į. k. 303225546, iš atsakovės J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 275,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasJelena Šiškina