Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui V. M. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė L. B. ir jos atstovė advokatė R. L. palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad ieškovė šiuo metu prižiūri mažametę dukrą, todėl įsidarbinti negali. Nuo rudens mažametė dukra turėtų pradėti eiti į darželį, todėl žada įsidarbinti. Ieškovės pajamos per mėnesį yra apie 210,90 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Civilinio Kodekso ( toliau- CK ) 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) [...] ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Išlaikymo dydis gali būti keičiamas pasikeitus vaiko poreikiams (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kuris atitinka jo tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai, svarbiausia užtikrinti, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos iš kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko raidai ir ugdymuisi užtikrinti.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečių vaikų F. M., gim. m. d., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. M., gim. , a/k (duomenys neskelbtini) motina – ieškovė L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) o tėvas – atsakovas V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2, iš atsakovo V. M. priteistas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams F. M. ir N. M. mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt (ekvivalentas eurais 57,92 Eur) kas mėnesį iki jų pilnametystės.

Ieškovė nedirba, jos pajamos per mėnesį yra 210,90 Eur. Atsakovas dirba A. S. individualioje įmonėje vairuotoju, važinėja į tolimuosius reisus užsienyje, iš jo darbovietės pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad jo gaunamos išmokos 2019 metais buvo: 01 mėn.- 1600 Eur, 02 mėn.-1400 Eur, 04 -698,86 Eur, 05-1100 Eur, 06-1800 Eur, viso už 2019 metų šešis mėnesius-6598,86 Eur. Pažymėtina, kad atsiliepime ieškovas nurodė gaunąs darbo užmokestį vidutiniškai apie 370-380 Eur ir kad turi įvairių skolinių įsipareigojimų.

Ieškovė nurodė, kad siekiant užtikrinti vaikų tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas nepilnamečių vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, sveikam bei doroviniam vystymuisi, reikalinga išlaikymo suma kiekvienam vaikui yra 400,00 Eur per mėnesį, kurią sudaro: mokymosi reikmenys, maistas, papildomas ugdymas, drabužiai, avalynė, higienos reikmenys, dienpinigiai ir kitos medicininės priemonės ir paslaugos, jų dalis už būsto mokesčius. Ieškinyje ji išdėstė vidutinį paskaičiavimą šių būtinų išlaidų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, ir kt.). Tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad „minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Kitoje kasacinio teismo nutartyje taip pat pasisakyta, kad „minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d.. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Taigi, vertinant vaikų poreikius, būtina pagrįstai atsižvelgti į šalyje nustatytą minimalią mėnesinę algą, kuri leidžia orientuotis apie šalies pragyvenimo lygį ir reikalingą pinigų sumą tenkinti žmogaus minimalius būtinuosius poreikius. Nuo 2019 metų minimali mėnesinė alga Lietuvoje yra 555 Eur.

Konstatuotina, kad nepilnamečių vaikų poreikiai yra ženkliai padidėję, nes vaikai nuo 2012 metų smarkiai paaugo, atsakovo dukrai Faustai jau yra 15 metų, o sūnui Nojui jau yra beveik 9 metai, paaugusių nepilnamečių vaikų poreikiai padidėjo, padidėjo ir jų išlaikymui reikalingos ir būtinos lėšos, nes nuo 2012 metų ženkliai pakito prekių ir paslaugų kainos.

Teismas pažymi, kad sprendžiant ieškovės ieškinio reikalavimo padidinti išlaikymo sumą nepilnamečiams vaikams tenkinimo klausimą, vertinama atsakovo galimybė mokėti prašomą išlaikymo sumą. Atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, yra darbingo amžiaus asmuo, neturi sveikatos problemų, kitų išlaikytinių neturi, nes tokių duomenų byloje nėra, turi galimybę bei privalo rūpintis savo nepilnamečiais vaikais.

Bylos kontekste, tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Konstatuotina, kad atsakovas yra jauno amžiaus, neturi sveikatos problemų, gyvena ir dirba, jo gaunamos pajamos yra laikytinos pakankamomis teikti tinkamą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams.

Ieškovė įrodė, kad vaikams reikalingos išlaidos, būtinos normaliam tų metų, t.y. 15 metų ir 8 metų vaikų augimui, vystymuisi ir ugdymui. Tačiau įvertintina ir tai, kad atsakovas turi kreditorinių įsiskolinimų, neturi nekilnojamojo turto, registruotų transporto priemonių, moka už komunalines paslaugas.

Laikytina kad tikslinga padidinti priteisiamo vaikams išlaikymo dydį iki 200 Eur, ir ši išlaikymo suma negali būti vertinama kaip nepagrįstai didelė, reikalaujanti ypatingo, išsamaus pagrindimo (pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas); Vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį būtina vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir neturėtų būti susietas išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos), ypatingai tais atvejais, kai siekiama pigiau įsigyti tam tikras prekes; trečia, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad, kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010).

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytą, laiko, kad ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti po 250,00 Eur kiekvienam nepilnamečiui vaikui kas mėnesį išlaikymo dydis yra mažintinas iki 200,00 Eur kiekvienam vaikui, laikant kad ši išlaikymo suma yra būtina, proporcinga, atsižvelgiant į vaikų amžių, jų poreikius, ir toks išlaikymo dydis laikytinas realiu, įvertinus atsakovo gaunamas darbines pajamas, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisti iš atsakovo jo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis).

Pažymėtina, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), taigi, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, bylos duomenimis jam nėra nustatytas neįgalumas, jis dirba A. S. IĮ, todėl, teismo vertinimu, būdamas nepatenkintu savo materialine padėtimi, atsakovas turi stengtis ir ieškoti geriau apmokamo darbo, taip gerindamas savo turtinę padėtį bei galimybę prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo. Taigi, nėra pagrindo spręsti, jog 200 Eur išlaikymo vaikams nustatymas gali pažeisti paties atsakovo teises, ar kad atsakovas neturi galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą, įvertinus jo gaunamas darbines pajamas, tokios pozicijos laikosi ir Šiaulių apygardos teismas ( Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-92-210/2019 ).

Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnis).

Ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys tai yra padidinti išlaikymo dydį, tenkintinas, todėl iš atsakovo priteistinos 312 Eur išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Žyminis mokestis išieškotinas iš ieškovo į valstybės pajamas patenkintų reikalavimų dalyje – 76,00 Eur ( 200 Eur – 57,92 Eur) 142,08 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.x 2, CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 5 dalimi, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš dalies pakeisti 2012 m. d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr., ir priteisti nepilnamečių vaikų F. M., gim. m. d., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. M., gim. , a/k (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200,00 Eur ( du šimtus eurų) mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2019 m. kovo 14 d. iki vaikų pilnametystės iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečių vaikų F. M., gim. m. d., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. M., gim. , a/k (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 312 Eur ( tris šimtus dvylika eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, mokama į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 76,00 Eur ( septyniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio valstybei, mokama į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.