- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-26
- Bylos Nr.
- e2A-940-430/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- D. E. V.
- Atsakovas
- akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“
- Trečiasis asmuo
- K. M., L. M.
- Kategorijos
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. E. V. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais L. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. E. V. ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl draudimo išmokos priteisimo, su trečiaisiais asmenimis byloje K. M. ir L. M., bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais L. M. patikslintą ieškinį atsakovei dėl draudimo išmokos priteisimo, su trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, UADBB „Drausma“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. E. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 18 275 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog 2019 m. liepos 29 d. su atsakove sudarė įprastinės transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. LT/AKA 1431662 bei 2019 m. liepos 29 d. automobilių savanoriškojo draudimo sutartį Nr. 270 0229242, kuriuo apdraustas jai nuosavybės teise priklausantis automobilis BMW 335i GT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog apdraustosios transporto priemonės valdytojas, trečiasis asmuo K. M. 2019 m. spalio 4 d. Gudelių k., Lazdijų r., kelyje Veisiejai – Lazdijai pateko į eismo įvykį, t. y. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su šioje eismo juostoje važiuojančiu automobiliu Jaguar XF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo trečiasis asmuo L. M.. Minėto eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Nurodo, kad trečiasis asmuo K. M. 2019 m. 7 d. nuvykęs į atsakovės filialą Panevėžyje užpildė pranešimą apie įvykį, paaiškinimuose taip pat nurodė, kad po avarijos, kiek pamena, buvo be sąmonės, o atvykus greitajai pagalbai, K. M. ir L. M. buvo išvežti į ligoninę. Vėliau gydytojams nustačius, kad automobilių vairuotojai nėra patyrę sveikatai pavojingų sužalojimų, jie abu buvo sugrąžinti į autoįvykio vietą. Nurodo, kad nesant ginčo dėl autoįvykio kilimo aplinkybių ir dėl to, kas autoįvykio metu pažeidė Kelių eismo taisykles, abu eismo dalyviai užpildė ir pasirašė eismo įvykio deklaracijas. Atsakovė 2020 m. vasario 26 d. pranešimu informavo, kad, remiantis 2020 m. sausio 29 d. Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertizės akto Nr. 11-2134 (19/ 11 2231 (19) 11-2306 (19) išvadomis, neturi teisinio pagrindo mokėti draudimo išmokos, kadangi nustatytos eismo įvykio aplinkybės prieštarauja dalyvių nurodytoms aplinkybėms. Ieškovė nesutinka su tokia atsakovo pozicija, kadangi visą sutarties laikotarpį tinkamai vykdė automobilių savanoriškojo draudimo (KASKO) sutarties Nr. 270 0229242/2019 sąlygas, t. y. laiku mokėjo draudimo įmokas, laiku pranešė apie eismo įvykį, be to pagal Kelių transporto priemonių savanoriško draudimo taisykles Nr. 006 draudimo išmoka dėl draudimo dalyku esančio automobilio sugadinimų padarytai žalai atlyginti mokama nepriklausomai nuo eismo įvykio priežasties. Atsižvelgiant į tai prašo priteisti iš atsakovo paskaičiuotą draudimo išmoką, lygią 18 275 Eur sumai.
Atsiliepimas
3. Atsakovė akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad su ieškove 2019 m. liepos 29 d. sudarė automobilių savanoriškojo draudimo (KASKO) sutartį Nr. 270 0229242, kurios pagrindu apdraudė transporto priemonę BMW 335i GT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 7 d. iš BMW vairuotojo K. M. gavo pranešimą apie tai, kad 2019 m. spalio 4 d., apie 20 val. 15 min. kelyje Lazdijai – Druskininkai įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis BMW kaktomuša susidūrė su kitu automobiliu Jaguar XF valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotu Vokietijoje. Paaiškino, kad K. M. pranešime apie įvykį nurodė įvykio aplinkybes. 2019 m. spalio 9 d., dalyvaujant K. M., apžiūrėjo sugadintą automobilį BMW ir surašė defektinį aktą. Tęsdamas pranešto įvykio tyrimą 2019 m. spalio 19 d. iš K. M. gavo detalius eismo įvykio aplinkybių patikslinimus. Apie eismo įvykį 2019 m. spalio 8 d. jam pranešė ir paaiškino įvykio aplinkybes kitas eismo įvykio dalyvis L. M.. Atsakovė 2019 m. spalio 9 d. apžiūrėjo sugadintą automobilį Jaguar bei surašė defektinį aktą. Tęsdama pranešto įvykio tyrimą 2019 m. spalio 22 d. gavo detalų L. M. įvykio aplinkybių patikslinimą. Atsakovė paaiškino, kad susipažinus su eismo įvykio dalyvių paaiškinimais, apžiūrėjus eismo įvykio vietą, atlikus įvykio vietos matavimus bei foto fiksaciją, deklaruotos įvykio aplinkybės sukėlė rimtų įtarimų dėl tikrumo, todėl dėl šios priežasties visa surinkta tyrimo medžiaga buvo perduota Lietuvos teismo ekspertizių centrui ekspertinio tyrimo atlikimui. Ekspertas nurodė, kad tikėtina, jog automobilių vairuotojų nurodytos eismo įvykio aplinkybės dėl transporto priemonių judėjimo greičių iki susidūrimo, taip pat dėl staigios kliūties susidarymo automobilio BMW judėjimo kryptimi, neatitinka tyrimo metu nustatytų aplinkybių, todėl vadovaudamasi ekspertizės akto išvadomis bei tyrimo metu surinkta informacija 2020 m. vasario 26 d. raštu Nr. 19/270-3490 informavo ieškovę, kad atsisako išmokėti draudimo išmoką.
5. Trečiasis asmuo K. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti.
6. Papildomai paaiškino, kad eismo įvykio deklaracijoje, pasirašytoje abiejų eismo įvykio dalyvių, nurodyta, kad kaltas dėl eismo įvykio yra jis – K. M., šios aplinkybės jis neginčija ir ją pripažįsta. Pažymėjo, kad atsakovė, informuodama ieškovę dėl atsisakymo išmokėti draudimo išmoką, nepateikė jokių argumentų, kuriais remiantis būtų įrodyta, jog jis susitarė su L. M. dėl eismo įvykio.
7. Trečiasis asmuo L. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog prašo ieškinį tenkinti.
8. Paaiškino, kad 2019 m. spalio 4 d. vakare, tamsiu paros metu vairuodamas automobilį Jaguar XF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo keliu Veisėjai - Lazdijai, prieš posūkį į dešinę link Gegutės kaimo į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė priešais į priešpriešinę eismo juostą išvažiavęs K. M. vairuojamas automobilis BMW 335, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl minėtame eismo įvykyje abiejų automobilių vairuotojų gautų sužalojimų, nepajėgdami pildyti eismo įvykio deklaracijos, apie eismo įvykį pranešė policijai, atvykę pareigūnai paaiškino, kad dėl KET pažeidimo yra kaltas BMW automobilio vairuotojas, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, todėl jie eismo įvykio aplinkybių tyrimo nepradės, bet už vairuotojus supildys eismo įvykio deklaraciją. Trečiasis asmuo nesutinka Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto V. L. 2020 m. sausio 29 d. ekspertizės aktu, kuriuo vadovaudamasi atsakovė atsisakė mokėti draudimo išmoką. Paaiškina, kad draudikui paprašius paaiškinimą rašė pats savarankiškai. Niekas jo neklausė, kokiu greičiu jis važiavo susidūrimo momentu, ar stabdė, kokioje padėtyje buvo jo automobilis susidūrimo momentu. Paaiškino, kad nėra specialistas ir nežino, kokios autoįvykio detalės yra reikšmingos tyrimui. Mano, kad ekspertizė buvo atlikta manipuliuojant paviršutiniškais ir nedetaliais – savarankiškai surašytais eismo įvykio dalyvių paaiškinimais, bei eismo įvykio schemoje nubraižytu piešiniu, todėl jos negali vertinti kaip tinkami atlikto eismo įvykio aplinkybių tyrimo. Atsisakymas mokėti draudimo išmoką negali būti grindžiamas ekspertinėmis prielaidomis.
Šalies argumentai
9. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais L. M. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 10 000 Eur draudimo išmoką, 692 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
10. Nurodė, kad palaiko atsiliepime į ieškovės ieškinį išdėstytus paaiškinimus. Papildomai paaiškino, jog eismo įvykio metu apgadintą automobilį įsigijo 2020 m. rugsėjo 20 d. Vokietijoje už 10 000 Eur, jis apdraustas nebuvo ir į kitą draudimo kompaniją dėl išmokos gavimo nėra kreipęsis ir išmokos nėra gavęs. Neginčija, kad jam priklausantį automobilį Jaguar nėra tikslinga remontuoti, tačiau nesutinka su atsakovės pateiktoje 2019 m. lapkričio 27 d. Transporto priemonės rinkos vertės skaičiuotėje nurodoma transporto priemonės rinkos verte – 6 940 Eur. Mano, kad atsakovė nepagrįstai padidino liekanų vertę ir taip sumažino galimos draudimo išmokos dydį. Todėl prašo priteisti jam visą automobilio rinkos vertę, sandorio šalių nustatytą dvi savaites iki autoįvykio t. y. 10 000 Eur.
11. Atsakovė pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens ieškinį su pateiktais ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti.
12. Palaikė atsiliepime į ieškovės ieškinį išdėstytus paaiškinimus. Papildomai pasisakė, kad domėjosi galimybe ištirti Jaguar automobilio skaitmeninius duomenis, tačiau iš ekspertinės įstaigos buvo gauta informacija, jog tokios techninės galimybės nėra. Nurodė, kad iš automobilio BMW surinktos medžiagos akivaizdu, kad K. M. bandė suklaidinti dėl neva natūraliai susiklosčiusios eismo įvykio situacijos, kai sukeliama eismo įvykio situacija iš šalutinio kelio netikėtai išvažiuojant automobiliui. Paaiškino, kad jeigu daryti prilaidą, kad visgi eismo įvykis įvyko eismo įvykio dalyvių nurodomomis aplinkybėmis, tai trečiasis asmuo K. M. dėl eismo įvykio visiškai neatsakingas, nes tuomet eismo įvykį sukėlė nenustatyto trečiojo automobilio vairuotojo veiksmai. Aplinkybę, kad eismo įvykio situacijoje dalyvavo trečias automobilis patvirtina ir L. M.. Taigi K. M. civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio nekyla. Atsakovė nesutiko su L. M. teiginiais apie neva neteisingai nustatytą automobilio Jaguar vertę. Paaiškino, kad automobilio vertė nustatyta lyginamuoju metodu vadovaujantis Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija, tapatūs lyginamieji objektai paimti iš internetinių skelbimų portalų Jungtinėje Karalystėje (www.autotrader.co.uk, www.carcraft.co.uk). Pažymėjo, kad L. M. nesutinkant su atliktu vertės nustatymu niekas nedraudžia jam atlikti turto vertinimo savo iniciatyva ir pateikti tai kaip įrodymą ginčijant Draudiko atliktą vertės nustatymą. Tuo labiau, kad būtent L. M., o ne jai kaip atsakovei, šiuo atveju tenka pareiga įrodinėti ieškinio dydį.
13. Trečiasis asmuo K. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo sutinko su L. M. ieškiniu, palaikė poziciją, kad atsakovės atsisakymas išmokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką yra nepagrįstas.
14. Ieškovė D. E. V. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog visiškai palaiko trečiojo asmens L. M. ieškinį.
15. Sutiko su argumentais, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė trečiajam asmeniui išmokėti draudimo išmoką. Papildomai pažymėjo, kad atsakovė savo sprendimo nemokėti draudimo išmokos nemotyvavo, nepaaiškino, kas konkrečiai buvo nurodyta ne taip, kas be ekspertizės akto patvirtina šias aplinkybes.
Atsiliepimas
16. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė atsiliepimą byloje, kuriame nurodė, kad eismo įvykio metu galiojo UADBB „Drausma“ Draudimo tarpininkų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis PCAD 055570, kurioje numatyta 10 000 Eur besąlyginė išskaita.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ iš ieškovės D. E. V. ir trečiojo asmens L. M. 391,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 195,63 Eur iš kiekvieno. Priteisė valstybės naudai lygiomis dalimis iš ieškovės D. E. V. ir trečiojo asmens L. M. 45,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 22,83 Eur iš kiekvieno.
18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teismo ekspertas, ištyręs automobilio BMW oro pagalvių kontrolės modulio duomenis, nurodė, jog K. M. į priešpriešinio judėjimo eismo juostą įvažiavo dar prieš sankryžą ir taip judėdamas kirto minėtą sankryžą. Teismo ekspertas pateikė išvadą, kad vairuotojo K. M. nurodytos aplinkybės dėl staigaus manevro į kairę vengiant susidūrimo su iš dešinėje esančio kelio įvažiavusiu nenustatytu lengvuoju automobiliu pagrįsti negalima. Beveik analogiškai nustatyta ir draudiko užsakymu atliktoje specialisto išvadoje. Teismo vertinimu, abejoti specialias žinias turinčių asmenų pateiktomis išvadomis nėra teisinio pagrindo, nes tiek specialisto išvados tiek teismo ekspertizės išvados yra pagrįstos iš eismo įvykyje dalyvavusio automobilio BMW kompiuterinėje atmintyje užfiksuotų ir nuskaitytų objektyvių duomenų. Minėtais duomenimis iki eismo įvykio likus 5 sekundėms automobilis BMW nuvažiavo 86 metrus ir per visą tą kelią vairuotojas neatliko jokio vairo posūkio į kairę pusę. Nors byloje nėra duomenų, kodėl vairuotojas nurodė klaidingas aplinkybes apie jo elgesį prieš eismo įvykį, tačiau teismo vertinimu, tokio vairuotojo elgesio nagrinėjamu atveju vertinti sąžiningu klydimu nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad draudikas pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką pagal Automobilių savanoriškojo draudimo sutartį, todėl ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog įvyko eismo įvykis, kurio metu atsitrenkė trečiojo asmens K. M. vairuojamas automobilis BMW į L. M. vairuojamą automobilį Jaguar, kilo dėl K. M. veiksmų. Tačiau pažymėjo, kad tuo atveju, jei aplinkybės apie nenustatytą automobilį būtų nustatytos ir patvirtinta, jog eismo įvykis kilo būtent dėl nenustatyto automobilio veiksmų, atsakovei prievolė išmokėti draudimo išmoką kiltų tik tuo atveju, jei nenustatyto automobilio civilinė atsakomybė būtų apdrausta atsakovės bendrovėje. Teismas pažymėjo, kad nėra nustatyta dėl kokių priežasčių K. M. dar iki sankryžos išvažiavo į priešingo eismo kelio juostą ir ja važiavo iki pat susidūrimo. Taip pat nenustatyta, dėl kokių priežasčių L. M., ketindamas sukti į dešinę, automobilį buvo pasukęs į kairę pusę. Tačiau eismo įvykio dalyviams nenurodžius tikrųjų eismo įvykį lėmusių aplinkybių, teismo vertinimu, draudikas pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes įrodė, jog eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis nei teigia eismo dalyviai, t. y. draudžiamasis įvykis neįvyko, todėl L. M. savarankiškas reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
20. Pasisakydamas dėl trečiojo asmens L. M. argumentų, dėl atsakovės paskaičiuotos draudimo išmokos pirmosios instancijos teismas nurodė, kad reiškiant reikalavimą dėl konkretaus dydžio žalos atlyginimo priteisimo, įrodinėjimo našta tenka būtent reikalavimą reiškiančiam, ne nuo jo besiginančiam asmeniui. Teismo vertinimu, pirkimo pardavimo sandoryje šalių laisva nustatyta automobilio kaina negali būti vertinama kaip pagrindas abejoti draudimo bendrovės atlikto automobiliui eismo įvykiu padaryto žalos įvertinimo teisingumu. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė kaip neįrodytą, L. M. poziciją, kad automobiliui Jaguar eismo įvykio metu buvo padaryta 10 000 Eur žala.
21. Pasisakydamas dėl atsakovės teisės mažinti draudimo išmoką 30 procentų dėl to, kad automobilis yra skirtas JAV rinka, teismas sprendė, kad draudikui, iš vizualiai matomų požymių, turėjo būti apie tai žinoma, todėl ieškinio tenkinimo atveju nebūtų pagrindo draudimo išmokos mažinimui 30 procentų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
22. Ieškovė D. E. V. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jos ieškinys panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1 Teismas sukūrė dviprasmišką situaciją, kuri leidžia galvoti, jog teismas vertino, jog K. M. eismo įvykį sukėlė tyčia, tačiau teismas, atmesdamas ieškinį pasisakė, jog nėra teisinio pagrindo vertinti K. M. sąžiningai klydus.
22.2 Vadovaujantis suformuota teismų praktika, šioje byloje teismas turėjo vertinti K. M. gebėjimus suvokti, prisiminti ir atpasakoti eismo įvykio detales. Tačiau teismas vadovavosi teismo eksperto nustatytais duomenimis, kad K. M. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą 5 sekundės iki susidūrimo likus 86 metrams atstumui. Teismas nevertino, kad eismo įvykis įvyko naktį tamsiame kelyje.
22.3 Eismo įvykio dalyviai esmines eismo įvykio mechanizmo aplinkybes pateikia teisingai. K. M. išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą aplinkybes tiek policijos pareigūnams, tiek draudikui aiškino savarankiškai, taip, kaip jis suvokė, atsiminė. Byloje nenustatyta, kad K. M. atsakingas draudikas paaiškino, kad jo parodymai bus vertinami pagal aukščiausius tikslumo standartus, taikant teisinį vertinimą. Teismas laikė, kad K. M. paaiškinimus vertinti sąžiningu klydimu nėra pagrindo. Tačiau nevertino, kad esant Kasko ir vairuotojo civilinės atsakomybės sutartims, vairuotojui K. M. šiuo konkrečiu atveju nėra tikslo sąmoningai teikti tikrovės neatitinkančią informaciją.
22.4 Teismas neskyrė ribos tarp sąžiningo klydimo, K. M. gebėjimo perteikti įvykio aplinkybes ir sąmoningo tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimo. Vairuotojai nėra atsakingi už vienas kito manevravimą, judėjimo trajektorijas, atliktus manevrus, nes nėra nustatyta, kad visa tai buvo koordinuojama. Teismas neatsakė, ar dėl to, kad vairuotojas K. M. negali atkurti eismo įvykio aplinkybių, turi atsirasti pasekmės draudėjai, kuri neįtakojo nei vairuotojų veiksmų ir kiekvieno jų gebėjimų atpasakoti eismo įvykio aplinkybes.
22.5 K. M. pirminį suvokimą, kad naktį priešais jį „ į dešinę esantį šalutinį kelią staiga prieš jį įvažiavo nežinomos markės automobilis“ gali paaiškinti eksperto išvada, kad automobilis Jaguar susidūrimo metu stovėjo arba judėjo minimaliu greičiu, K. M. iš kairės, pasisukęs dešinėn, nes K. M. turėjo matyti L. M. automobilio žibintų šviesas, kas jį, judantį kelio vingiu, galėjo suklaidinti. Policijos pareigūnai nepažymėjo, ar L. M. nurodė, iš kairės ar iš dešinės išvažiavo automobilis ir kirto pagrindinį kelią. Toks vairuotojų eismo įvykio mechanizmo pateikimas yra labai abstraktus, bet to negalima vertinti pagal nesąžiningumo kriterijus. Policijos pareigūnai neapklausė eismo įvykio dalyvių jiems esant adekvačioje būsenoje, detaliai įvykio aplinkybių nesiaiškino, nefiksavo, netyrė, piktnaudžiaudami savo teisėmis už eismo įvykio dalyvius užpildė eismo įvykio deklaraciją. Teismas remdamasis byloje liudytojais neapklaustų policijos pareigūnų paaiškinimais, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
22.6 Teismas nevertino K. M. paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, nevertino tai, kad nei policijos pareigūnai nei atsakingas draudikas neišaiškino prievolės labai detaliai išdėstyti eismo įvykio aplinkybes, manevravimą, greičio režimus, judėjimo trajektoriją. Tokių detalių paaiškinimų K. M. neteikė. Taip pat teismas nevertino, jog K. M. paaiškinimai surašyti abstrakčia žmogiška kalba pagal jo suvokimo gebėjimą pateikti svarbias įvykio aplinkybes, kurios pateiktos pakankamai abstrakčiai, bet teismo vertinamos pagal aukščiausius tikslumo ir išsamumo standartus. Paaiškinimuose K. M. nėra sakęs, kad staiga suko, kad jo judėjimo trajektorijoje staiga atsirado kliūtis, t. y., kad jam artėjant prie sankryžos iš šalutinio kelio dešinėje į pagrindinį išvažiavo automobilis ir sankryžoje tapo kliūtimi.
22.7 Draudimo kompanija, gavusi pareiškimą nesiaiškino, į kur „išlindo“ automobilis, kokiu atstumu nuo K. M. automobilio, ir kitų svarbių manevravimo, judėjimo trajektorijos ir greičio režimo aplinkybių, ar jis norėjo išvengti susidūrimo, ar reikėjo išvengti susidūrimo. Byloje nenustatyta, kad eismo įvykio dalyviai ar kuris nors iš eismo įvykio dalyvių eismo įvykį būtų sukėlę tyčia, būtų inscenizavę tokį stiprų ir staigų susidūrimą. Teismo ekspertas pasisako, jog eismo įvykį sąlygojo K. M. įvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, tai paneigia teismo išvadą, kad negalima nustatyti kalto asmens.
23. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais L. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jo ieškinys ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
23.1 Nors tai tiesiogiai nenurodyta, iš sprendime akcentuojamų aplinkybių galima daryti išvadą, kad teismas mano, kad K. M. eismo įvykį sukėlė tyčia. Tačiau transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo atveju visų pirma siekiama užtikrinti nukentėjusiojo interesų apsaugą. Dėl šios priežasties draudikas privalo mokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam net ir tada, kai ši žala padaryta tyčia. Tokiu atveju bei kitais jam pagal padarinius prilygintais ir TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje išvardytais atvejais draudikas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį.
23.2 Dėl L. M. veiksmų sprendime nurodyta, kad nenustatyta, dėl kokiu priežasčių jis, ketindamas sukti į dešinę, automobilį buvo pasukęs į kairę pusę. Tačiau tai yra paaiškinama tam tikros dalies vairuotojų įpročiu „užsimoti“ prieš posūkį, t.y. prieš darant posūkį iš pradžių trumpam vairą pasukti į priešingą pusę, kad įvažiuoti statmenai judėjimo krypčiai.
23.3 Sprendimą priėmęs teismas vadovavosi bendromis draudimą reglamentuojančiomis teisės normomis, neatsižvelgė į Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ypatumus, todėl nepagrįstai atmetė L. M. ieškinį. Jei teismas manė, kad eismo įvykis įvyko dėl tyčinių K. M. veiksmų, L. M. ieškinys turėjo būti patenkintas, o atsakovas įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį, t.y. K. M..
23.4 Išanalizavus atsakovo išvados apie transporto priemonės rinkos vertę lyginamuosius objektus, akivaizdu, jog tai yra netapačių automobilių duomenys. Atsakovo pateikta išvada apie transporto priemonės likutinę vertę neatitinka Kelių Transporto priemonės vertinimo instrukcijos reikalavimų 5 p. Sprendime kritikuojama, kad L. M., atstovaujamas kvalifikuoto teisininko, turėjo pateikti savo prašomą atlyginti žalą pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Tačiau teismas nevertino, kad tokie įrodymai buvo teikiami – automobilis JAGUAR buvo pritaikytas dešinės pusės eismui, tai pareikalavo papildomų lėšų, tačiau tai pakėlė ir automobilio rinkos vertę. Pastebėtina, kad atsakovas lygindamas automobilius, paėmė dešinės krypties eismui nepritaikytų automobilių kainas, o tai dar kartą patvirtina teiginį, kad lyginami buvo visiškai netapatūs objektai. Neteisingas automobilio rinkos vertės apskaičiavimas savaime reiškia, kad neteisingai buvo apskaičiuota ir jo likutinė vertė bei priklausanti išmoka.
Atsiliepimas
24. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašė juos atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
24.1 . Priešingai nei teigia apeliantė pirmosios instancijos teismas itin išsamiai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą ir teisėtą išvadą apie tai, kad eismo įvykio dalyviai teikdami paaiškinimus tiek atsakovei, tiek teismui nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes.
Šalies argumentai
24.2 K. M. nurodytas aplinkybes paneigė net dvi byloje atliktos ekspertizės. Abiejų ekspertizių atveju nustatyta, kad automobilis BMW į kairę apskritai nebuvo sukamas, o dar gerokai prieš sankryžą išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir nestabdydamas trenkėsi į priešingoje eismo juostoje stovinį automobilį JAGUAR vairuojama apelianto L. M. Nepaisant įvykio dalyvių bandymo proceso metu aplinkybes aiškinti savo naudai, bylos nagrinėjimo metu gauta Lazdijų rajono policijos komisariato ginčo eismo įvykio registracijos forma, kurioje nurodyta, kad K. M. policijos pareigūnams paaiškino, jog privažiavus sankryžą iš dešinėje esančio šalutinio kelio staiga prieš jį išvažiavo nežinomos markės automobilis ir norėdamas išvengti susidūrimo jis pasuko vairą į priešpriešinę eismo juostą dėl ko susidūrė su priešpriešine eismo juosta važiuojančiu automobiliu. Iš policijos pateiktos informacijos matyti, kad buvo užfiksuoti ir L. M. paaiškinimai įvykio vietoje t.y. neva jis taip pat matė kaip iš šalutinio kelio išvažiavo automobilis ir kirto pagrindinį kelią prieš pat BMW automobilį, todėl šis staiga pasukęs vairą atsitrenkė į jo vairuojamą JAGUAR. Atsakovo vertinimu, abejoti policijos užfiksuota informacija iš karto po eismo įvykio nėra jokio faktinio pagrindo. Atsakovas laiko, jog eismo įvykio dalyviai, jau žinodami ekspertinių tyrimų rezultatus, įvykio aplinkybes dirbtinai bando aiškinti savo naudai.
24.3 Byloje surinktų įrodymų apie eismo įvykio mechanizmą ir jo kardinalaus neatitikimo eismo įvykio dalyvių nurodomoms aplinkybėms negalima paaiškinti jokiu sąžiningu eismo įvykio dalyvių klydimu. Apeliantės argumentas, kad teismas neturėjo teisės remtis iš Lazdijų policijos komisariato gauta informacija apie eismo įvykį, nes teismo posėdžio metu nebuvo apklausti policijos pareigūnai, apskritai nepagrįstas. Jeigu apeliantė norėjo apklausti eismo įvykio vietoje buvusius policijos pareigūnus, tokį prašymą galėjo pateikti bylos nagrinėjimo metu, tačiau to nepadarė, tokio klausimo apskritai nekėlė.
Motyvuojamoji dalis
24.4 Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai reikšmingų argumentų dėl ko apeliacinis skundas turėtų būti tenkinamas.
24.5 Versijos, kad automobiliu sukdamas į dešinę įvykio metu buvo pasisukęs į kairę dėl „įpročio“ prieš sukant į dešinę posūkyje „užsimoti“ apeliantas pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo iškėlęs. Be to tai niekaip nepaaiškina ekspertinių tyrimų metu nustatytos aplinkybės dėl ko Apeliantas įvykio metu stovėjo, nors prieš sukant į dešinę sustoti nėra jokios būtinybės. Ekspertizės aktą surašęs ekspertas paaiškino, jog apelianto automobilio Jaguar padėtis įvykio metu nebuvo natūrali – t.y. nerodė jo pasirengimo sukti sankryžoje į dešinę.
24.6 Pasisakant dėl apelianto įvardijamos atsakovo kaip draudiko pareigos atlyginti nuostolius pagal TPVCAPD draudimo sutartį turėtų būti nustatyti kalti automobilio BMW valdytojo K. M. veiksmai, tačiau šiuo konkrečiu atveju abu eismo įvykio dalyviai aiškina, kad eismo įvykis įvyko dėl nenustatyto trečiojo asmens neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis tokia įvykio dalyvių versija atsakomybė turėtų tekti ne atsakovui kaip BMW automobilio valdytojų civilinės atsakomybės draudikui, o nenustatyto trečiojo asmens automobilio valdytojui. Visgi ši versija, nors ja ir remiasi įvykio dalyviai, tiek draudimo bylos administravimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepasitvirtino.
25. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo L. M. prašė jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
25.1 Ieškovė išsamiai ir motyvuotai paaiškino, kodėl laikytina, kad eismo įvykio neinscenizavo ir tyčia nesukėlė kito automobilio vairuotojas K. M.. Apeliantų pozicijos viena kitai neprieštarauja, priešingai, papildo viena kitą.
25.2 Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais visiškai sutinka ir su tuo, kad teismo išvadą, jog negalima nustatyti kalto asmens, paneigia eksperto pasisakymas, jog eismo įvykį sąlygojo K. M. įvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą. Remiantis teisiniu reglamentavimu galima daryti išvadą, kad K. M. šiame eismo įvykyje pažeidė KET 140.1 punkto reikalavimus ir todėl yra kaltas dėl eismo įvykio. Dėl eismo įvykio jis būtų nekaltas tuo atveju, jei būtų likęs savo eismo juostoje ir atsitrenkęs į nenustatytą automobilį.
26. Ieškovė pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais apeliacinį skundą, kuriuo sutiko su reikalavimais, tačiau nesutiko su motyvais, kuriais remiantis L. M. prašo patenkinti jo ieškinį ir suteikti atsakovui teisę į regresinį reikalavimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
26.1 Kaip kad nurodo teismo ekspertas, pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis buvo K. M. išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, todėl nepagrįsta tiek atsakovo, tiek teismo pozicija, kad negalima priteisti draudimo išmokos nei vienam iš eismo įvykio dalyvių, nes neaišku, kam kyla atsakomybė. Kas liečia žalos atlyginimą L. M., tai vienareikšmiškai atsakingo draudimo atsakomybė kildinama iš ieškovės sudarytos vairuotojo privalomosios civilinės atsakomybės sutarties, todėl apie jokią regreso teisę į K. M. negali būti ir kalbos.
26.2 Kadangi L. M. apeliaciniame skunde kelia regresinio reikalavimo teisės klausimą, ieškovė mano, kad L. M. patirtos žalos dydį atsakingas draudikas nustatė teisingai, ji turi būti L. M. priteista.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
28. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
29. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimas civilinėje byloje, kurioje ginčas kilo dėl draudiko atsisakymo mokėti savanoriškojo automobilio draudimo (Kasko) ir privalomojo transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo išmoką.
30. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2019 m. spalio 4 d. Lazdijų r. sav. Veisiejų sen., Gudelių kaimo teritorijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės: „BMW GT 335i“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis ieškovei, ir „Jaguar XF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais. Įvykio metu automobilį BMW vairavo ieškovės sūnus K. M., automobilį Jaguar – trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais L. M.. Eismo įvykio metu automobilis BMW buvo apdraustas Seesam Vienna Insurance Group (šiuo metu jos teisių perėmėja - ADB Compensa Vienna Insurance Group) Automobilių savanoriškuoju draudimu (Kasko) bei įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovė kaip automobilio BMW savininkė ir draudėja, kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos pagal automobilių savanoriškąjį draudimą (Kasko) išmokėjimo; L. M. į atsakovę kreipėsi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pagrindu dėl automobiliui Jaguar padarytos žalos atlyginimo. 2020 m. vasario 26 d. raštu ieškovei buvo pranešta, jog remiantis draudimo taisyklių Nr. 006 punktu 8.1.23 draudimo išmoka nebus sumokėta, nes eismo įvykio dalyviai nurodė tikrovės neatitinkančias jo aplinkybes. 2020 m. vasario 26 d. pranešimu draudimo bendrovė informavo L. M. apie tai, jog neturi teisinio pagrindo mokėti draudimo išmoką dėl Jaguar automobilio apgadinimo, kadangi eismo įvykio dalyviams nurodžius tikrovės neatitinkančias įvykio aplinkybes nėra galimybės nustatyti, kuriam iš eismo įvykio dalyvių kyla civilinė atsakomybė. Ieškovė pateikė ieškinį prašydama priteisti iš atsakovės 18 275 Eur draudimo išmoką. L. M. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 10 000 Eur draudimo išmoką, 692 Eur delspinigius.
31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ir trečiojo asmens reikalavimus atmetė, konstatavęs, kad nėra pagrindo nesutikti su draudiko sprendimu nemokėti draudimo išmokos dėl draudžiamojo įvykio nebuvimo, kadangi byloje atliktos teismo ekspertizės išvados iš esmės patvirtino atsakovės poziciją, kad eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis nei nurodė eismo įvykio dalyviai.
32. Ieškovė ir trečiasis asmuo su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir pateiktais apeliaciniais skundais prašo jį panaikinti bei tenkinti jų pareikštus reikalavimus dėl draudimo išmokų priteisimo.
33. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką, įvykus draudžiamajam įvykiui. Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 10, 33 dalys, CK 6.987 straipsnis). Pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalies nuostatas draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Nagrinėjamu atveju draudikas (atsakovė) atsisakė mokėti draudimo išmoką motyvuodamas tuo, kad eismo įvykio dalyviai nurodė tikrovės neatitinkančias jo aplinkybes. Pagal šalių sudarytos Draudimo sutarties priedo Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 006 8.1.23 punktą draudikas neatlygina žalos apdraustam objektui jei klastojami duomenys apie įvykį ar jo padarinius, draudikui nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės arba kitais būdais siekiama neteisėtai ir (arba) nesąžiningai gauti draudimo išmoką ar ją padidinti.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų
34. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi rėmėsi posėdyje neapklaustų policijos pareigūnų paaiškinimais, nors jie detaliai nesiaiškino įvykio aplinkybių ir neapklausė eismo įvykio dalyvių jiems esant adekvačioje būsenoje. Apeliantės nuomone, teismas neskyrė ribos tarp sąžiningo klydimo ir sąmoningo tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimo, neanalizavo K. M. gebėjimų prisiminti ir atpasakoti eismo įvykio, įvykusio naktį tamsiame kelyje aplinkybių, neįvertino, jog jam nebuvo išaiškinta, kad jo paaiškinimai bus vertinami pagal aukščiausius tikslumo standartus.
35. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020).
36. Remiantis teismų praktika suformuluota ginčų kilusių dėl draudimo išmokos išmokėjimo bylose, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo arba draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai jis privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos sumokėjimo, t. y. kad įvykis nevertintinas kaip draudžiamasis. Tik pripažinus, kad toks įvykis yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties. Tuo tarpu nenustačius kurios nors būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, draudikas turi pareigą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-695/2017).
37. Nagrinėjamu atveju draudikė (atsakovė) aplinkybę dėl draudžiamojo įvykio nebuvimo įrodinėjo jos užsakymu atlikta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad automobilių vairuotojų nurodytos eismo įvykio aplinkybės dėl transporto priemonių judėjimo greičių iki susidūrimo, taip pat dėl staigios kliūties susidarymo automobilio BMW judėjimo kryptimi, neatitinka tyrimo metu nustatytų aplinkybių. Atsakovės teiginius, jog eismo įvykis įvyko kitokiomis aplinkybėmis nei nurodė eismo įvykio dalyviai patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu teismo paskirtos ekspertizės išvada.
38. Remiantis kasacinės instancijos teismo formuojama praktika civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, nustatytos įrodinėjimo pareigos taisyklės (CPK 12, 178 straipsniai), be kita ko, suteikia teisę ir kartu nustato procesinę pareigą šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Atsakovei remiantis ir įrodinėjant aplinkybę, kad nėra nustatyta draudžiamojo įvykio fakto, o ieškovei remiantis priešinga aplinkybe, t. y. kad draudžiamasis įvykis buvo, šios aplinkybės įrodinėjimo bei atsakovės pateiktų įrodymų paneigimo pareiga teko ieškovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-531-701/2016). Taigi, nagrinėjamos bylos atveju, apeliantė ir savarankiškus reikalavimus pareiškęs trečiasis asmuo turėjo pareigą paneigti tiek draudimo bendrovės specialisto išvadas, tiek teismo eksperto išvadas, tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad jie tokią pareigą įvykdė.
39. Apeliaciniu skundu ieškovė siekia įrodyti, kad K. M. sąžiningai klydo dėl eismo įvykio aplinkybių ir analizuoja, kokios aplinkybės galimai lėmė (sveikatos būklė po įvykio, tamsus paros metas, nežinojimas, kad paaiškinimai bus vertinami teisiškai), kad eismo įvykio dalyvių nurodytos įvykio aplinkybės ekspertų vertintinos neatitinkančios tikrovės. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai laikytini subjektyvaus pobūdžio pamąstymais apie kitų asmenų veiksmus, prieštaraujantys specialias žinias turinčių ekspertų išvadoms. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad remiantis byloje turimų duomenų visuma, eismo įvykio dalyvių paaiškinimuose negalima įžvelgti vien tik nežymaus ir pateisinamo suklydimo dėl eismo įvykio aplinkybių. Nors apeliantė akcentuoja, kad K. M. nenurodė, kad eismo įvykio metu staiga suko, kad jo judėjimo trajektorijoje staiga atsirado kliūtis, tačiau teismo vertinimu, tokią poziciją apie eismo įvykio mechanizmą suponuoja jo paties paaiškinimai, kad „dėl staiga jam iš dešinės pusės atsiradusio automobilio, siekdamas išvengti susidūrimo, jis suko vairą į kairę pusę“. Apeliantė neargumentuoja, kaip kitaip galima suprasti tokius vairuotojo paaiškinimus. Kita vertus apeliantės bandymai sau palankia linkme interpretuoti K. M. paaiškinimus nepaneigia eksperto išvadų, kad vairuotojas nesiėmė jokių veiksmų stabdyti, greitis nesikeitė ir vairas nebuvo pasuktas į kairę, o toks elgesys yra netipinis atsiradus kliūčiai. Be to specialisto išvadoje, nurodyta, kad į priešpriešiniam eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę automobilio BMW vairuotojas įvažiavo dar toli iki sankryžos, kurioje nurodo pamatęs kliūtį.
40. Apeliantė taip pat kritikuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi posėdyje neapklaustų policijos pareigūnų persakytomis aplinkybėmis, kurias jiems nurodė dėl eismo įvykio „pritrenkti“ eismo įvykio dalyviai, nors jie detaliai nesiaiškino įvykio aplinkybių ir neapklausė eismo įvykio dalyvių jiems esant adekvačioje būsenoje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Pirma, pažymėtina, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi ne kokiu nors vienu konkrečiu įrodymu, o jų visuma. Antra, byloje nustatyta, kad pareigūnai eismo įvykio deklaraciją užpildė eismo įvykio dalyvių sutikimu, be to joje užfiksuotų duomenų teisingumas patvirtintas jų parašais. Pažymėtina, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis). Ieškovė į bylą pateikė eismo įvykio deklaraciją ir Alytaus apskrities policijos Lazdijų rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 6 d. raštą dėl informacijos apie eismo įvykį pateikimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo juos vertinti priimdamas skundžiamą sprendimą, tuo tarpu apklausti eismo įvykio vietoje dirbusius pareigūnus šalys neprašė. Be to apeliantė nenurodo, kokią reikšmingą informaciją galėjo suteikti apklausti pareigūnai, kaip ta informacija būtų paveikusi eismo įvykio aplinkybių tyrimo rezultatą. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra duomenų leidžiančių sutikti su apeliante, kad eismo įvykio dalyviai paaiškinimus policijos pareigūnams davė būdami neadekvačios būsenos. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų ir iš pačių eismo įvykio dalyvių paaiškinimų, nustatyta, kad abu vairuotojai nors buvo išvežti į ligoninę, tačiau po apžiūros grąžinti į eismo įvykio vietą, tai sudaro pagrindą spręsti, kad jie nebuvo tokios būklės, jog būtų reikalinga medicininė ar kitokia pagalba.
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl K. M. galimybes suvokti ir paaiškinti eismo įvykio aplinkybes, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad jis pagal savo darbo pobūdį visą dieną praleidžia už vairo, taigi vertintina, kad yra patyręs vairuotojas. Apeliantė taip pat akcentuoja, kad K. M. nebuvo nurodyta, kad jo paaiškinimai bus vertinami pagal aukščiausius teisingumo standartus. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad įvykio dalyvių pateikti duomenys yra tikslūs tiek, kiek to galima reikalauti iš specialių žinių neturinčio, bet teisę vairuoti turinčio asmens, juolab, kad tokios aplinkybė, kurias nustatė ekspertai ir kurios nesutampa su įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, nėra tokios sudėtingos, kurių nebūtų galima objektyviai atsiminti ar įvertinti neturint specialių žinių. Esant nurodytų aplinkybių visumai, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad įvykio dalyvių nurodytų ir dviejų specialias žinias turinčių ekspertų objektyviai nustatytų aplinkybių skirtumai negali būti pateisinami sąžiningu, nežymiu klydimu.
42. Įstatymas įpareigoja draudėją, naudos gavėją ir (ar) nukentėjusįjį trečiąjį asmenį pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Ši pareiga turi būti vykdoma sąžiningai, nes klaidinančių ir neteisingų aplinkybių nurodymas nulemia draudiko sprendimą dėl draudimo išmokos (ne) mokėjimo (Draudimo įstatymo redakcijos, galiojusi eismo įvykio metu 98 straipsnio 1, 2, 4 dalys). Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir kasacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje. Pavyzdžiui, vienoje iš nagrinėtų panašaus pobūdžio bylų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl draudimo išmokos priteisimo, konstatavus, kad pagal byloje surinktus įrodymus, ekspertinę pažymą bei teismo eksperto išvadą eismo įvykio aplinkybės nėra aiškios, jis įvyko kitomis, nei nurodo vairuotojai, aplinkybėmis, todėl eismo įvykis, dėl kurio ieškovė reikalauja atsakovės išmokėti draudimo išmoką, nelaikytinas draudžiamuoju. Šia nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė, kad nenustatęs draudžiamojo įvykio fakto apeliacinės instancijos teismas padarė materialiosiose teisės normose įtvirtintą reglamentavimą atitinkančią išvadą, kad teisinio pagrindo išmokėti draudimo išmoką nenustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-531-701/2016).
43. Skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi apeliacinio skundo argumentai, kuriuose esminis dėmesys skiriamas K. M. (ieškovės sūnaus turinčio tam tikrą suinteresuotumą bylos baigtimi) paaiškinimų analizei. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia specialisto ir eksperto išvadų ir neįrodo, kad eismo įvykis įvyko K. M. ir L. M. paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-248/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020).
44. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė įrodinėjimo standartą civilinėje byloje, išsamiai ir visapusiškai ištyręs nagrinėjamos bylos aplinkybes, pradinius eismo įvykio dalyvių paaiškinimus palyginęs su vėliau draudimo bendrovei bei po ekspertų išvadų gavimo teismui duotais paaiškinimais, įvertinęs kitų liudytojų parodymus, byloje esančias specialisto bei teismo eksperto išvadas, priėmė pagrįstą išvadą, kad civilinės teisės prasme labiau tikėtina aplinkybė, jog eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodo eismo įvykio dalyviai, todėl draudikė (atsakovė) pagrįstai pripažino eismo įvykį nedraudžiamuoju.
Dėl trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais apeliacinio skundo argumentų
45. Trečiojo asmens L. M. vertinimu, sprendimą priėmęs teismas neatsižvelgė į Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ypatumus, todėl jei teismas manė, kad eismo įvykis įvyko dėl tyčinių K. M. veiksmų, L. M. ieškinys turėjo būti patenkintas, o atsakovas įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį, t.y. K. M.. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nesudarančius pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto sprendimo.
46. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – TPVCAPDĮ) 16 straipsnio 1 dalį, atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 straipsnis, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, bet tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Draudžiamasis eismo įvykis TPVCAPDĮ prasme vertintinas kaip eismo įvykis, kai transporto priemonės valdytojui (už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę) dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-695/2017). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo santykiuose nustatytos išimtys, kada draudikas gali nemokėti draudimo išmokos ar reikalauti ją grąžinti, apima du atvejus: 1) jei įvykis yra nedraudžiamasis (TPVCAPDĮ 21 straipsnis); 2) jei atsakingas už žalos padarymą asmuo ar nukentėjęs trečiasis asmuo buvo nesąžiningi ir (ar) elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai (TPVCAPDĮ 22 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-1075/2019).
47. Bylos nagrinėjimo metu konstatuota, kad ne tik K. M., tačiau abu eismo įvykio dalyviai nurodė kitokias eismo įvykio aplinkybes. Policijos pareigūnų užfiksuotais duomenimis apeliantas pasisakydamas dėl eismo įvykio aplinkybių taip pat paaiškino dėl staiga iš šalutinio kelio išvažiavusio automobilio, kuri vėliau ekspertų pripažinta kaip neatitinkanti tikrųjų įvykio aplinkybių. T.y. L. M. paaiškino kad „iš šalutinio kelio išvažiavo automobilis ir kirto pagrindinį kelią prieš pat BMW automobilį. Jis staiga pasuko vairą ir atsitrenkė į automobilį Jaguar“. Pažymėtina ir tai, kad teismo ekspertui abejones sukėlė ir paties apelianto vairuoto automobilio „Jaguar XF“ padėtis susidūrimo metu, kuri nėra būdinga dešinio posūkio kreive sankryžos išplatėjime judančiai transporto priemonei. Trečiasis asmuo tik apeliaciniame skunde iškėlė versiją kad tai paaiškinama dalies vairuotojų įpročiu „užsimoti“ prieš posūkį, nors įstatymas draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai nepaneigia eksperto išvados, kad pagal eismo įvykio dalyvių paaiškinimus sumodeliuotoje eismo įvykio situacijoje tokia apelianto vairuoto automobilio padėtis nėra būdinga. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog eismo įvykį sukėlė tyčiniai K. M. veiksmai. Kita vertus nagrinėjamos bylos dalykas buvo ne nustatyti, kokiomis aplinkybėmis įvyko eismo įvykis, o įvertinti ar draudikas pagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką tuo pagrindu, kad eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis nei nurodė eismo įvykio dalyviai. Nagrinėjamu atveju ieškovei įrodžius, kad eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis nei nurodė jo dalyviai, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nepakanka įrodymų konstatuoti, kad dėl eismo įvykio egzistuoja visos K. M. civilinės atsakomybės sąlygos, todėl kartu nekyla ir jo civilinę atsakomybę apdraudusios atsakovės prievolė mokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką.
48. Teisėjų kolegija atmeta kaip nesudarančius pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą apelianto argumentus susijusius su automobiliui Jaguar padarytos žalos dydžiu. Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi, nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo reikalaudamas priteisti 10 000 Eur draudimo išmoką turėjo pareigą įrodyti būtent tokį žalos dydį. Apeliantas kritikuoja atsakovės išvadų apie transporto priemonės rinkos vertę lyginamuosius objektus, tačiau objektyvių įrodymų ar savo iniciatyva atlikto automobilio vertinimo, kurie paneigtų atsakovės išvadą ir pagrįstų prašomos priteisti draudimo išmokos dydį, nepateikė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad automobilio pirkimo – pardavimo sutartis nėra pakankamas įrodymas ieškinio pagrįsti žalos dydžiui.
49. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
51. Atmetus ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismui nepateikė.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.