Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-185-856/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-05-05
Bylos Nr.: 2A-185-856/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irena Stasiūnienė, Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas: (duomenys neskelbtini)
Atsakovas: (duomenys neskelbtini)

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-185-856/2021Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02889-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 5 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ieškinį (patikslintą ieškinį) atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsakovo (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovei (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo (kompensacijos priteisimo) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. G. esmė

1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)) patikslintu ieškiniu prašė: 1) panaikinti Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) padarytą akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos tarp ieškovės (duomenys neskelbtini) ir atsakovo (duomenys neskelbtini) įtraukimo į apskaitą Civilinės metrikacijos skyriuje, pripažįstant, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovės pavardę po akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo palikti dabartinę – (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovo ieškovei 1450 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) pripažinti, kad ieškovė transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsigijo asmeninės nuosavybės teisėmis; 4) pripažinti, kad ieškovė 5/8 dalis transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsigijo asmeninės nuosavybės teisėmis; 5) padalinti ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą natūra tokiu būdu: a) ieškovei priteisti natūra šiuos kilnojamuosius daiktus: dvivietį suoliuką – 150 Eur; paveikslą „(duomenys neskelbtini)“ – 90 Eur; paveikslą „(duomenys neskelbtini)“ – 230 Eur; paveikslą „(duomenys neskelbtini)“ – 115 Eur; paveikslą „(duomenys neskelbtini)“ – 230 Eur; paveikslą „(duomenys neskelbtini)“ – 115 Eur; sieninę spintą veidrodinėmis durimis – 60 Eur; kilimus, „(duomenys neskelbtini)“, laiptinėje, 2 vnt. – bendros 80 Eur; veidrodį su ornamentais puoštais rėmais – 60 Eur; mažą raudoną kėdę – 70 Eur; apvalų veidrodį – 60 Eur; aukšto slėgio įrenginį „(duomenys neskelbtini)“ – 85 Eur; konsolę – 200 Eur; veidrodį virš konsolės – 145 Eur; spinteles kiniškais motyvais, 3 vnt. – bendros 170 Eur; antikvarinę kėdę, mėlyną – 70 Eur; kailinį kilimą, rudą – 15 Eur; vonios spintelę – 50 Eur; vonios veidrodį, šviestuvą, pakabą – 100 Eur; medinį suolą – 90 Eur; pastatomą staliuką su stiklinėmis lentynomis – 30 Eur; varpus (dekoracija) – 60 Eur; pusrūsio veidrodį – 30 Eur; spintelę raižytomis kojomis, žalią – 100 Eur; svetainės šviestuvus, 2 vnt. – 100 Eur; šviestuvą baro kambaryje – 50 Eur; šviestuvą viduriniame kambaryje – 50 Eur; šviestuvą miegamojo kambaryje – 80 Eur; virtuvės šviestuvą – 30 Eur; šviestuvą tualete – 20 Eur; papuošalų mažą dėžutę – 30 Eur; 2 papuošimo pagalvėles – 30 Eur; vilnonį kilimą iš vidurinio kambario – 100 Eur; 6 karnizus su užuolaidomis – 420 Eur; vietinės televizijos stiprintuvą su instaliacine įranga – 30 Eur; alkoholinių gėrimų barą – 400 Eur; lovos čiužinius – 200 Eur; alkoholinių gėrimų kolekciją – 150 Eur; odinį minkštų baldų komplektą – 300 Eur; 2 dramblių skulptūras – 60 Eur; puoštą ornamentais žalvarinį indą – 30 Eur; medines vazas – 20 Eur; veidrodį tualete – 20 Eur; kėdes prie baro, 2 vnt. – 140 Eur; veidrodį virtuvėje – 85 Eur; lovos užtiesalą – 175 Eur; mažą kėdę, rusvos spalvos (fotelio formos) – 90 Eur; dekoratyvines dėžes, 6 vnt. – 45 Eur; kailinį kilimėlį, baltą – 15 Eur; sieninę 6 stumdomų durų spintą – 400 Eur; dviejų durų šaldytuvą „(duomenys neskelbtini)“ – 400 Eur; mikrobangų krosnelę „(duomenys neskelbtini)“ – 150 Eur; pastatomą ant spintelės šviestuvą – 100 Eur; virtuvės baldus – 300 Eur; dujinę viryklę – 20 Eur; karnizą su žaliuzėmis, virtuvėje – 30 Eur; stalą su kampiniu suoleliu ir kėdėmis – 100 Eur; skalbimo mašiną „(duomenys neskelbtini)“ – 300 Eur; skalbinių džiovintuvą – 30 Eur; namų signalizaciją – 200 Eur; priepirčio šviestuvus, 2 vnt. – 60 Eur; markizes, 3 vnt. – 90 Eur; miegamojo lovą ir 2 naktines spinteles – 850 Eur; stogą šašlykinei – 85 Eur, viso ieškovei prašomo priteisti natūra turto vertė – 8 190 Eur; b) atsakovui priteisti natūra šiuos kilnojamuosius daiktus: spintelę kiniškais motyvais ir du paveikslus, dengtus kriauklėmis – 600 Eur; paveikslą „(duomenys neskelbtini)“ – 230 Eur; paveikslą „(duomenys neskelbtini)“, dideli rėmai – 175 Eur; paveikslą „(duomenys neskelbtini)“, dideli rėmai – 230 Eur; paveikslą „(duomenys neskelbtini)“, dideli rėmai – 175 Eur; paveikslą „(duomenys neskelbtini)“, dideli rėmai – 230 Eur; paveikslą „(duomenys neskelbtini)“ (autorius (duomenys neskelbtini)) – 725 Eur; paveikslą „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini) m.) – 175 Eur; paveikslą „(duomenys neskelbtini)“ – 60 Eur; fotoaparatą „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ – 30 Eur; paveikslą „(duomenys neskelbtini)“ (autorius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m.) – 580 Eur; paveikslą „(duomenys neskelbtini)“ (be rėmų) – 60 Eur; zodiako ženklo „(duomenys neskelbtini)“ paveikslėlį – 15 Eur; televizorių „(duomenys neskelbtini)“ – 30 Eur; komodą (dekupažas) – 30 Eur; antikvarinį staliuką, žalia oda, su stalčiumi – 70 Eur; vazą, baltą, su skulptūra – 15 Eur; kabyklą, aukso spalvos – 15 Eur; vazas, 5 vnt. – 60 Eur; didelę žvakę su žvakide – 30 Eur; žalvarines statulėles, 2 vnt. – 180 Eur; žalvarinę skulptūra šviestuvą – 350 Eur; akmeninį staliuką – 175 Eur; nešiojamą kompiuterį „Toshiba“ – 0 Eur; pufą dermantininį – 0 Eur; dekoratyvines pagalvėles, 6 vnt. – 30 Eur; 105 cm įstrižainės televizorių „Philips“ – 100 Eur; HD grotuvą ((duomenys neskelbtini)) – 100 Eur; antikvarinę kėdę, žalią – 70 Eur; antikvarinį staliuką, sudarytą iš 3 vnt., sustumiamą – 100 Eur; žalvarinę arklio skulptūrą – 300 Eur; žalvarinę skulptūrą („(duomenys neskelbtini)“) – 300 Eur; žvakidę – 30 Eur; svetainės baldus – 800 Eur; trijų dalių su stiklu komodą – 435 Eur; 3-jų durų komodą, žemą – 520 Eur; kampinę komodą – 175 Eur; namų kino sistemą – 145 Eur; televizoriaus staliuką (marmurinis, pilkas) – 130 Eur; staliuką, žalią, nedidelį – 15 Eur; palydovinės televizijos komplektą – 0 Eur; kokteilių plaktuvą su priedais – 60 Eur; taures – 80 Eur; kokteilių mikserius, 2 vnt. – 45 Eur; valgomojo stalą su kėdėmis – 520 Eur; gėrimų stovą – 30 Eur; vilnonį kilimą svetainėje – 230 Eur; antikvarinį staliuką, 6 kampų, aukštą – 80 Eur; spausdintuvą – 10 Eur; gaublį – 30 Eur; senovines knygas – 60 Eur; dulkių siurblį – 60 Eur; rašomąjį stalą – 60 Eur; kėdę prie rašomojo stalo – 145 Eur; gėrimų stovą, mažą – 15 Eur; kavos aparatą „(duomenys neskelbtini)“ – 50 Eur; rankų darbo staliuką nešiojamam kompiuteriui – 30 Eur; antikvarines svarstykles – 30 Eur; pastatomą šviestuvą, baltą, iš baro – 30 Eur; indus – 200 Eur; stiklinį barą – 60 Eur; veidrodį, pirktą iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės – 40 Eur; bambukinius lauko baldus – 80 Eur; kiemo baldus, pintus, plastmasinius – 90 Eur; mažą gėrimų šaldytuvą – 30 Eur; dulkių siurblį – 60 Eur; priepirčio kilimėlius – 0 Eur; minkštą baldų komplektą, pagamintą (duomenys neskelbtini) Federacijoje – 150 Eur; dušo kabiną su vonia – 100 Eur; kepsninę – 85 Eur; išlankstomą lauko staliuką – 60 Eur; krūmapjovę „(duomenys neskelbtini)“ – 130 Eur; didelį lauko vazoną – 60 Eur; terasos markizes – 100 Eur; lauko fontano komplektą – 70 Eur; aliumininį radiatorių – 60 Eur; metalinį šulinio papuošimą – 90 Eur; metalinį gėlių stovą – 15 Eur; projektorių „(duomenys neskelbtini)“ – 100 Eur; teleskopą – 115 Eur; išlankstomą gultą – 30 Eur; gramofoną – 70 Eur; ginklų kolekciją – 1 160 Eur; autonominius akumuliatoriaus suktukus („(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“) – 300 Eur; elektrinį diskinį pjūklą „(duomenys neskelbtini)“ – 85 Eur; elektrinį pjūklą „(duomenys neskelbtini)“ – 85 Eur; elektrinį stūmoklinį pjūklą „(duomenys neskelbtini)“ – 85 Eur; didelį perforatorių – 145 Eur; transformatorių, 1 vnt. – 30 Eur; lazerį – 130 Eur; spiritinius gulsčiukus „(duomenys neskelbtini)“, 2 vnt. – 85 Eur; aukšto slėgio (garo) įrenginį – 85 Eur; ekraną projektoriui – 290 Eur; gultą, šezlongą – 150 Eur; dvi faneros plokštes – 115 Eur; du išlankstomus staliaus suoliukus – 30 Eur; prailginimo laidus – 60 Eur; rankinius staliaus įrankius – 70 Eur; metalinę įrankių lentyną – 140 Eur; aliuminines sulankstomas kopėčias – 45 Eur; kampinio pjovimo stakles „(duomenys neskelbtini)“ – 115 Eur; elektros generatorių – 500 Eur; metalinių profilių rėmą – 30 Eur; sodo dėžę su vežimu – 120 Eur; suolelį automobilio remontui – 40 Eur; aliumininę surenkamą platformą darbui aukštyje – 1 000 Eur; nešiojamą kompiuterį „Toshiba“ – 0 Eur; automobilį „(duomenys neskelbtini)“ – 0 Eur; vakarėlių pavėsinę – 500 Eur; profesionalų fotoaparatą „(duomenys neskelbtini)“ – 200 Eur, golfo lazdų rinkinį su krepšiu – 145 Eur, viso atsakovui prašomo priteisti natūra turto vertė – 16 590 Eur; 6) priteisti iš atsakovo ieškovei 2 906 Eur piniginę kompensaciją; 7) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad santuoka su atsakovu faktiškai jau seniai yra iširusi, jų bendras gyvenimas kartu yra nebeįmanomas. 2012 m. gruodį atsakovui grįžus iš užsienio, ji pranešė, jog ketina su juo nutraukti santuoką, kadangi jau ilgą laiką gyveno atskirai, nevedė bendro ūkio, buvo atitolę vienas nuo kito. Atsakovas tai išgirdęs įniršo, sukėlė didžiulį žodinį konfliktą. Kurį laiką atsakovas grasino jai bei jos tėvams, aiškino, kad jai tai blogai baigsis, jog ją nužudys, jog susidoros su ja bei jos artimaisiais. 2012 m. gruodžio 17 d. jai su atsakovu būnant jos tėvų namuose, atsakovas pradėjo jai grasinti žodžiais, sakydamas, kad sugadins visus jos daiktus, kad sutryps ją ir jos tėvus, „padės“ ją į vietą, kad nužudys, sugadins, atims jos automobilį. 2012 m. gruodžio 23 d. paaiškėjo, kad dalį savo grasinimų atsakovas įvykdė. Grįžusi namo rado išmėtytus bei atsakovo sugadintus praktiškai visus savo (duomenys neskelbtini). Atsakovas šiuos jos asmeninius daiktus suniokojo nepataisomai, tuo padarydamas jai didelę turtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavo, jog pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai teisingai nustatė, kad ieškovės asmeninius daiktus sunaikino ir sugadino atsakovas (duomenys neskelbtini). Dėl tokių nepaliaujamų atsakovo psichologinių išpuolių ji gyveno nuolatinėje baimėje, patyrė didžiulį stresą, stiprų dvasinį sukrėtimą, pasijuto emociškai sugniuždyta bei pažeminta. To pasekmėje pašlijo jos emocinė pusiausvyra, ji jautė nuolatinę įtampą bei nerimą. Dėl tokio atsakovo netinkamo, žiauraus elgesio su ja prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Dėl atsakovo amoralių veiksmų, jo viešai ir atvirai demonstruojamos nepagarbos, grasinimų, jos orumą žeminančio bei žiauraus elgesio ji patyrė stiprų dvasinį sukrėtimą, prarado emocinę bei dvasinę pusiausvyrą. Visi įvardyti išgyvenimai atsirado atsakovo neteisėto, žiauraus elgesio su ja įtakoje, kas lėmė neturtinės žalos jai padarymą.

3. Pažymi, jog 2009 m. vasario 19 d. tarp jos ir (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią už 32 000 Lt (9 268 Eur) ieškovė įsigijo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Iš 32 000 Lt, kuriuos sumokėjo už šią transporto priemonę, 20000 Lt (5 792 Eur) buvo jos tėvų dovana. Jos mama (duomenys neskelbtini) 2009 m. vasario 17 d. iš banko sąskaitos išėmė 5 600 Lt (1 622 Eur), 7 800 Lt (2 259 Eur) ir 2 000 Lt (579 Eur), iš viso 15 400 Lt (4460 Eur), kuriuos padovanojo jai, o ji juos panaudojo pirmiau minėto automobilio įsigijimui. Likusius 4 600 Lt (1 332 Eur), kuriuos jai jos tėvai padovanojo, jie turėjo grynais. Tokiu būdu 5/8 dalys pirmiau minėtos transporto priemonės buvo įsigytos iš jai asmenine nuosavybe priklausančių piniginių lėšų, todėl ši transporto priemonės dalis buvo jos asmeninė nuosavybė, ką žinojo bei sutiko įsigijimo metu ir atsakovas. 2016 m. lapkričio 15 d. šią transporto priemonę ji pardavė už 6 900 Eur. Teismo prašė pripažinti, kad 5/8 dalys pirmiau minėtos transporto priemonės buvo įsigytos jos asmeninės nuosavybės teise, todėl dalintina tarp jos ir atsakovo jos gauta už minėtą transporto priemonę 2 587,50 Eur suma. 2008 m. liepos 29 d. įsigijo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 2 000 Eur. Šį automobilį įsigijo iš jos tėvų jai dovanotų 7 000 Lt (2 027 Eur) piniginių lėšų. 2 000 Lt (579 Eur) jos mama 2008 m. liepos 28 d. nuėmė iš banko sąskaitos, kitus 2 000 Lt (579 Eur) nuėmė iš minėtos sąskaitos 2008 m. liepos 29 d., ir juos jai tėvai padovanojo. Likusius 3 000 Lt (869 Eur), kuriuos padovanojo tėvai šiai transporto priemonei įsigyti, jie turėjo grynais. Kadangi ši transporto priemonė buvo įsigyta iš jos asmeninių lėšų, ji irgi buvo jos asmeninė nuosavybė, ką žinojo bei sutiko įsigijimo metu ir atsakovas. 2017 m. balandžio 28 d. šią transporto priemonę pardavė kaip metalo laužą. Jų su atsakovu santuokoje įgyto bei jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančio dalintino turto vertė – 24 780 Eur. Už transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ieškovė gavo 2 587,50 Eur (už 3/8 jos dalis), kurie priklausė abiem šalims, o tai įvertinus, ieškovei atitekančio turto vertė – 10 777,50 Eur. Už atsakovui atitenkantį didesnės vertės turtą natūra ji teismo prašo iš atsakovo jai priteisti 2 906 Eur piniginę kompensaciją. Vietoj šios piniginės kompensacijos ji sutiktų natūra paimti ir konkrečius daiktus, kuriuos pirmiau nurodė kaip priteistinus natūra atsakovui, - pvz., paveikslą „(duomenys neskelbtini)“ – 230 Eur; antikvarines svarstykles – 30 Eur; veidrodį, pirktą iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės – 40 Eur; kepsninę – 85 Eur; išlankstomą gultą – 30 Eur.

4. Atsakovas (duomenys neskelbtini) patikslintu priešieškiniu prašė: 1) nutraukti šalių santuoką, konstatuojant, kad santuoka nutraukiama dėl sutuoktinės kaltės; 2) priteisti atsakovui iš ieškovės 41 897,50 Lt dydžio pinginę kompensaciją už jų šeimos daiktus, kurie buvo sugadinti, o ieškovei priteisti šiuos visus daiktus asmeninės nuosavybės teise; 3) priteisti atsakovui iš ieškovės 19 900 Lt dydžio piniginę kompensaciją už ieškovės vienasmeniškai pasisavintas jų šeimos mezgimo ir siuvimo mašinas, kurios buvo laikomos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbiniuose ūkio pastatuose; 4) priteisti atsakovui iš ieškovės 70 112,50 Lt dydžio piniginę kompensaciją už kartu su ieškove santuokos metu sugyventą turtą, o ieškovei priteisti natūra visus jos ieškinyje nurodytus daiktus, išskyrus automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį prašo priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise.

5. Patikslintame priešieškinyje atsakovas nurodė, kad reiškia papildomą ieškinio reikalavimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo iš ieškovės už santuokos metu įgytą turtą. Kadangi jo atžvilgiu galioja kardomoji priemonė, kuri buvo paskirta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jis neturi galimybės tinkamai pateikti teismui santuokoje su ieškove įgyto turto apyrašo. Jam nėra žinoma santuokoje įgyto turto tikroji apimtis, nes visus jų šeimos daiktus nuo pat šio civilinės bylos proceso pradžios savo žinioje laiko ir šiais daiktais vienasmeniškai naudojasi ieškovė. Dėl kardomosios priemonės galiojimo jo atžvilgiu jis negali patekti į jo šeimos gyvenamąsias patalpas, jam yra uždrausta bendrauti su sutuoktine. Ieškovė ieškinyje dėl santuokos nutraukimo dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo nėra nurodžiusi dalies santuokos metu įgytų daiktų, todėl akivaizdu, kad ieškovė ieškinyje yra netinkamai sudariusi sutuoktinių santuokos metu įgyto turto balansą. Santuoką nutraukti siekia būtent ieškovė, todėl teismo sprendime turi būti konstatuota, jog santuoka nutraukiama dėl ieškovės kaltės. Ikiteisminio tyrimo metu tirti daiktai taip pat yra jų santuokos metu bendrai sugyvento bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės objektas. Šie daiktai yra dalintini, o kadangi ieškovė juos laikė savo žinioje jų šeimos gyvenamojo namo patalpose, tačiau dėl jam nežinomų priežasčių nepateisinamai jų neišsaugojo nuo sugadinimo, todėl atsakovas reikalauja, kad jam būtų priteista 1/2 dalis šių daiktų vertės pinigais, o daiktai natūra būtų priteisti ieškovei.

6. Pažymėjo, jog 1995 metais atsakovas kartu su ieškove nusipirko (duomenys neskelbtini) mezgimo mašiną (duomenys neskelbtini) už 32 000 Lt. Ši mezgimo mašina buvo nauja, pagaminta (duomenys neskelbtini), mezgimo mašina iš (duomenys neskelbtini) buvo atvežta jiems pagal užsakymą į (duomenys neskelbtini) ir ji buvo jų kartu patalpinta tuometinėje jų šeimos gyvenamojoje vietoje – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniuose – pagalbinio ūkio pastatuose. Jie šeimos pinigais tuomet sumokėjo 1 000 Lt meistrams, kurie šią mezgimo mašiną parengė mezgimo darbų vykdymui. Taip pat papildomai iš jų šeimos pinigų sumokėjo 600 Lt asmeniui, kuris šią mezgimo mašiną suderino ir paleido darbiniu režimu. Papildomai iš jų šeimos pinigų pirko 600 vnt. mezgimo adatų, kurių vertė buvo 300 Lt, ir elektroninį valdymo blokelį už 400 Lt. Kadangi mezgimo mašina buvo didelio svorio, todėl ji buvo į kiemą įvežta su sunkvežimiu, o iškrauta su krovinių kėlimo krano pagalba. Už transporto paslaugas jie sumokėjo 400 Lt. Atsakovas kartu su sutuoktine papildomai buvo įsigiję dar kelias paprastas mezgimo mašinas: s klasės (duomenys neskelbtini) mezgimo mašinas, pagamintas (duomenys neskelbtini), 5 vnt. po 500 Lt, iš viso jų bendra vertė – 2 500 Lt; (duomenys neskelbtini) klasės (duomenys neskelbtini) mezgimo mašiną, pagamintą (duomenys neskelbtini), l vnt., 500 Lt; (duomenys neskelbtini)klasės (duomenys neskelbtini) mezgimo mašinas, pagamintas (duomenys neskelbtini), 2 vnt., iš viso jų bendra vertė – 2 vnt. x 500 Lt = 1 000 Lt; l vnt. namų darbo gamybos mezgimo mašiną, kurios vertė 300 Lt; l vnt. kilpų darymo (duomenys neskelbtini)siuvimo mašiną, kurios vertė 300 Lt; l vnt. (duomenys neskelbtini) siuvimo mašiną, kurios vertė 300 Lt. 2012 m. gruodžio 13 d. sugrįžęs atostogų į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini) atsakovas pastebėjo, kad jų šeimos gyvenamojo namo pagalbinio ūkio pastatuose visų mezgimo mašinų su priedais nėra. Atsakovas nuolat žmonai siuntė iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą pinigus įvairioms išlaidoms ir pragyvenimui. Kadangi ieškovė be atsakovo sutikimo savo asmenine iniciatyva visas jų šeimos siuvimo ir mezgimo mašinas perleido tretiesiems asmenims, todėl ieškovė privalo jam atlyginti pinigais 1/2 dalį viso jų šeimos mezgimo cecho vertės. Viso į mezgimo (duomenys neskelbtini) jų šeimos buvo investuota 39 900 Lt, todėl atsakovas prašo jam iš ieškovės priteisti 19 950 Lt dydžio piniginę kompensaciją.

7. Ieškovė ieškinyje nurodė jų šeimos turto vertę – 153 725 Lt, tačiau atsakovas neturi galimybės įsitikinti ir pamatyti šiuos daiktus natūroje, kadangi visi daiktai yra ieškovės žinioje, o jis negali patekti į jų šeimos gyvenamąsias patalpas dėl jo atžvilgiu galiojančios kardomosios priemonės, todėl prašo teismo jam priteisti ieškovės nurodytų daiktų 1/2 dalies vertę pinigais. Atsakovo manymu, jam asmeninės nuosavybės teise turi būti priteistas šeimos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė, ieškovės vertinimu, yra 27 000 Lt. Ieškovei natūra liktų kitas šeimos automobilis bei visi santuokos metu jų užgyventi daiktai. Ieškovei nuosavybės teise priteisus visus jų šeimos daiktus, teismo turi būti nustatyta piniginė kompensacija atsakovui pagal ieškovės ieškinyje nurodytas daiktų vertes. Kadangi visi šeimos daiktai liktų ieškovės asmeninėje nuosavybėje, o atsakovui - tik piniginė kompensacija už šiuos daiktus, būtų teisinga atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti vieną iš didesnės vertės automobilių, t. y. „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovui priteistina piniginės kompensacijos suma turėtų būti 70 112,50 Lt.

Atsiliepimas

8. Ieškovė (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į atsakovo patikslintą priešieškinį su juo nesutiko. Atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog sugadinti rūbai, batai, rankinės negalėtų būti vertinami kaip realiai egzistuojantis dalintinas turtas. Mezgimo mašinas šalys nupirko 1996 metais, jos buvo dėvėtos, kainavo po 100-200 Lt. Kilpų darymo mašina taip pat buvo labai sena. Pramoninės siuvimo mašinos jie niekada neturėjo. (duomenys neskelbtini)buvo nupirkta 1997 metais, tačiau ne už 32 000 Lt, kaip kad nurodo atsakovas, o už 4000 Lt. Ši mašina nebuvo nauja, niekas pagal jokį užsakymą jos nevežė. Visos šios mašinos nuo 1998 metų stovėjo be darbo. Laikotarpiu nuo 2002 metų lapkričio mėnesio iki 2003 metų balandžio mėnesio šalys bendru sutarimu pardavė visas mezgimo mašinas po 100-200 Lt. Liko tik kilpų darymo mašina ir (duomenys neskelbtini), kurios niekas nepirko, tada jos buvo parduodamos į metalo laužo supirktuves. 2003 m. balandį atsakovas išvyko į (duomenys neskelbtini). Jis nuolat sakydavo ieškovei, kad ji dėtų skelbimus į skelbimų laikraštį apie parduodamą (duomenys neskelbtini). Jos tada buvo siūlomos pirkti po 500 – 2 000 Lt. 2010 m. gruodį, grįžus atsakovui, kartu sutarė (duomenys neskelbtini) parduoti į metalo laužą. Darbuotojai iš metalo laužo supirktuvės su savo technika ją ištraukė ir išsivežė. Už tai sumokėjo 852,55 Lt, tai įrodo anksčiau pateikta 2011 m. vasario 1 d. metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartis. Visi gauti pinigai už mašinas buvo panaudoti šeimos interesais. 2011 m. kovo 19 d. kavinėje šventė jos tėčio gimtadienį. Atsakovas ta proga buvo grįžęs į (duomenys neskelbtini). 2011 m. gruodį atsakovas grįžo į (duomenys neskelbtini) kasmetinių atostogų, tada taip pat matė, kad pirmiau minėtos mašinos nėra, jokių priekaištų nereiškė. Iš pateikto laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) numerio matyti, kad mezgimo mašinos (duomenys neskelbtini). parduodamos po 200 - 300 Lt, iš (duomenys neskelbtini) numerio matyti, kad mezgimo mašinos (duomenys neskelbtini). parduodamos po 200 Lt, iš (duomenys neskelbtini) numerio matyti, kad mezgimo mašina (duomenys neskelbtini) parduodama už 500 Lt, iš (duomenys neskelbtini) numerio matyti, kad mezgimo mašina (duomenys neskelbtini) parduodama už 400 Lt, iš (duomenys neskelbtini) numerio matyti, kad mezgimo mašina (duomenys neskelbtini)buvo parduodama už 8 500 Lt.

9. 2013 m. spalio 31 d. buvo surašytas antstolio (duomenys neskelbtini) faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, kad vykdant (duomenys neskelbtini) prašymą, antstolis atvyko su padėjėju (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), bei kartu su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apžiūrėjo namą bei kitus kieme esančius statinius. Tokiu būdu atsakovui buvo sudaryta reali galimybė apžiūrėti ir užfiksuoti šalių įsigytus daiktus. Atsakovas automobilio „(duomenys neskelbtini)“ nepirko, jo įsigijimui neieškojo, ieškovė jį pirko sau, šiuo automobiliu atsakovas niekada nesirūpino, jo neremontavo, jo nedraudė, visas eksploatavimo išlaidas dengė ieškovė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškovės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, atsakovo (duomenys neskelbtini) patikslintą priešieškinį atmetė.

11. Teismas santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), dabartinė santuokinė pavardė (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei (duomenys neskelbtini) paliko dabartinę santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini), atsakovui (duomenys neskelbtini) paliko pavardę – (duomenys neskelbtini); padalino santuokos metu įgytą turtą natūra, ieškovei priteisiant natūra šiuos kilnojamuosius daiktus: dvivietis suoliukas – 150 Eur, paveikslas „(duomenys neskelbtini)“ – 90 Eur, paveikslas „(duomenys neskelbtini)“ – 230 Eur, paveikslas „(duomenys neskelbtini)“ – 115 Eur, paveikslas „(duomenys neskelbtini)“ – 230 Eur, paveikslas „(duomenys neskelbtini)“ – 115 Eur, sieninė spinta veidrodinėmis durimis – 60 Eur, kilimai, „(duomenys neskelbtini)“, laiptinėje, 2 vnt. – bendra 80 Eur, veidrodis su ornamentais puoštais rėmais – 60 Eur, maža raudona kėdė – 70 Eur, apvalus veidrodis – 60 Eur, aukšto slėgio įrenginys „(duomenys neskelbtini)“ – 85 Eur, konsolė – 200 Eur, veidrodis virš konsolės – 145 Eur, spintelės kiniškais motyvais, 3 vnt. – bendra 170 Eur, antikvarinė kėdė, mėlyna – 70 Eur, kailinis kilimas, rudas – 15 Eur, vonios spintelė – 50 Eur, vonios veidrodis, šviestuvas, pakaba – 100 Eur, medinis suolas – 90 Eur, pastatomas staliukas su stiklinėmis lentynomis – 30 Eur, varpai (dekoracija) – 60 Eur, pusrūsio veidrodis – 30 Eur, spintelė raižytomis kojomis, žalia – 100 Eur, svetainės šviestuvai, 2 vnt. – 100 Eur, šviestuvas baro kambaryje – 50 Eur, šviestuvas viduriniame kambaryje – 50 Eur, šviestuvas miegamojo kambaryje – 80 Eur, virtuvės šviestuvas – 30 Eur, šviestuvas tualete – 20 Eur, papuošalų maža dėžutė – 30 Eur, 2 papuošimo pagalvėlės – 30 Eur, vilnonis kilimas iš vidurinio kambario – 100 Eur, 6 karnizai su užuolaidomis – 420 Eur, vietinės televizijos stiprintuvas su instaliacine įranga – 30 Eur, alkoholinių gėrimų baras – 400 Eur, lovos čiužiniai – 200 Eur, alkoholinių gėrimų kolekcija – 150 Eur, odinis minkštas baldų komplektas – 300 Eur, 2 dramblių skulptūros – 60 Eur, puoštas ornamentais žalvarinis indas – 30 Eur, medinės vazos – 20 Eur, veidrodis tualete – 20 Eur, kėdės prie baro, 2 vnt. – 140 Eur, veidrodis virtuvėje – 85 Eur, lovos užtiesalas – 175 Eur, maža kėdė, rusvos spalvos (fotelio formos) – 90 Eur, dekoratyvinės dėžės, 6 vnt. – 45 Eur, kailinis kilimėlis, baltas – 15 Eur, sieninė 6 stumdomų durų spinta – 400 Eur, dviejų durų šaldytuvas „(duomenys neskelbtini)“ – 400 Eur, mikrobangų krosnelė „(duomenys neskelbtini)“ – 150 Eur, pastatomas ant spintelės šviestuvas – 100 Eur, virtuvės baldai – 300 Eur, dujinė viryklė – 20 Eur, karnizas su žaliuzėmis, virtuvėje – 30 Eur, stalas su kampiniu suoleliu ir kėdėmis – 100 Eur, skalbimo mašina „(duomenys neskelbtini)“ – 300 Eur, skalbinių džiovintuvas – 30 Eur, namų signalizacija – 200 Eur, priepirčio šviestuvai, 2 vnt. – 60 Eur, markizės, 3 vnt. – 90 Eur, miegamojo lova ir 2 naktinės spintelės – 850 Eur, stogas šašlykinei – 85 Eur, iš viso turto už 8 190 Eur; atsakovui priteisė natūra šiuos kilnojamuosius daiktus: spintelė kiniškais motyvais ir du paveikslai, dengti kriauklėmis – 600 Eur (šis daiktas yra pas atsakovą), paveikslas „(duomenys neskelbtini)“ – 230 Eur, paveikslas „(duomenys neskelbtini)“, dideliais rėmais – 175 Eur, paveikslas „(duomenys neskelbtini)“, dideliais rėmais – 230 Eur, paveikslas „(duomenys neskelbtini)“, dideliais rėmais – 175 Eur, paveikslas „(duomenys neskelbtini)“, dideliais rėmais – 230 Eur, paveikslas „(duomenys neskelbtini)“ (autorius (duomenys neskelbtini)) – 725 Eur, paveikslas „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini) m.) – 175 Eur, paveikslas „(duomenys neskelbtini)“ – 60 Eur, fotoaparatas „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ – 30 Eur, paveikslas „(duomenys neskelbtini)“ (autorius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m.) – 580 Eur, paveikslas „(duomenys neskelbtini)“ (be rėmų) – 60 Eur, zodiako ženklo „(duomenys neskelbtini)“ paveikslėlis – 15 Eur, televizorius „(duomenys neskelbtini)“ – 30 Eur, komoda (dekupažas) – 30 Eur, antikvarinis staliukas, žalia oda, su stalčiumi – 70 Eur, vaza, balta, su skulptūra – 15 Eur, kabykla, aukso spalvos – 15 Eur, vazos, 5 vnt. – 60 Eur, didelė žvakė su žvakide – 30 Eur, žalvarinės statulėlės, 2 vnt. – 180 Eur, žalvarinė skulptūra šviestuvas – 350 Eur, akmeninis staliukas – 175 Eur, nešiojamas kompiuteris „Toshiba“ – 0 Eur, pufas dermantininis – 0 Eur, dekoratyvinės pagalvėlės, 6 vnt. – 30 Eur, 105 cm įstrižainės televizorius „Philips“ – 100 Eur, HD grotuvas ((duomenys neskelbtini)) – 100 Eur, antikvarinė kėdė, žalia – 70 Eur, antikvarinis staliukas, sudarytas iš 3 vnt., sustumiamas – 100 Eur, žalvarinė arklio skulptūra – 300 Eur, žalvarinė skulptūra („(duomenys neskelbtini)“) – 300 Eur, žvakidė – 30 Eur, svetainės baldai – 800 Eur, trijų dalių su stiklu komoda – 435 Eur, 3-jų durų komoda, žema – 520 Eur, kampinė komoda – 175 Eur, namų kino sistema – 145 Eur, televizoriaus staliukas (marmurinis, pilkas) – 130 Eur, staliukas, žalias, nedidelis – 15 Eur, palydovinės televizijos komplektas – 0 Eur, kokteilių plaktuvas su priedais – 60 Eur, taurės – 80 Eur, kokteilių mikseriai, 2 vnt. – 45 Eur, valgomojo stalas su kėdėmis – 520 Eur, gėrimų stovas – 30 Eur, vilnonis kilimas svetainėje – 230 Eur, antikvarinis staliukas, 6 kampų, aukštas – 80 Eur, spausdintuvas – 10 Eur, gaublys – 30 Eur, senovinės knygos – 60 Eur, dulkių siurblys – 60 Eur, rašomasis stalas – 60 Eur, kėdė prie rašomojo stalo – 145 Eur, gėrimų stovas, mažas – 15 Eur, kavos aparatas „(duomenys neskelbtini)“ – 50 Eur, rankų darbo staliukas nešiojamam kompiuteriui – 30 Eur, antikvarinės svarstyklės – 30 Eur, pastatomas šviestuvas, baltas, iš baro – 30 Eur, indai – 200 Eur, stiklinis baras – 60 Eur, veidrodis, pirktas iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės – 40 Eur, bambukiniai lauko baldai – 80 Eur, kiemo baldai, pinti, plastmasiniai – 90 Eur, mažas gėrimų šaldytuvas – 30 Eur, dulkių siurblys – 60 Eur, priepirčio kilimėliai – 0 Eur, minkštas baldų komplektas, pagamintas (duomenys neskelbtini) Federacijoje – 150 Eur, dušo kabina su vonia – 100 Eur, kepsninė – 85 Eur, išlankstomas lauko staliukas – 60 Eur, krūmapjovė „(duomenys neskelbtini)“ – 130 Eur, didelis lauko vazonas – 60 Eur, terasos markizės – 100 Eur, lauko fontano komplektas – 70 Eur, aliumininis radiatorius – 60 Eur, metalinis šulinio papuošimas – 90 Eur, metalinis gėlių stovas – 15 Eur, projektorius „(duomenys neskelbtini)“ – 100 Eur, teleskopas – 115 Eur, išlankstomas gultas – 30 Eur, gramofonas – 70 Eur, ginklų kolekcija – 1160 Eur, autonominiai akumuliatoriaus suktukai („(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“) – 300 Eur, elektrinis diskinis pjūklas „(duomenys neskelbtini)“ – 85 Eur, elektrinis pjūklas „(duomenys neskelbtini)“ – 85 Eur, elektrinis stūmoklinis pjūklas „(duomenys neskelbtini)“ – 85 Eur, didelis 20 perforatorius – 145 Eur, transformatorius, 1 vnt. – 30 Eur, lazeris – 130 Eur, spiritiniai gulsčiukai „(duomenys neskelbtini)“, 2 vnt. – 85 Eur, aukšto slėgio (garo) įrenginys – 85 Eur, ekranas projektoriui – 290 Eur, gultas, šezlongas – 150 Eur, dvi faneros plokštės – 115 Eur, du išlankstomi staliaus suoliukai – 30 Eur, prailginimo laidai – 60 Eur, rankiniai staliaus įrankiai – 70 Eur, metalinė įrankių lentyna – 140 Eur, aliumininės sulankstomos kopėčios – 45 Eur, kampinio pjovimo staklės „(duomenys neskelbtini)“ – 115 Eur, elektros generatorius – 500 Eur, metalinis profilių rėmas – 30 Eur, sodo dėžė su vežimu – 120 Eur (neišpakuota), suolelis automobilio remontui – 40 Eur, aliumininė surenkama platforma darbui aukštyje – 1000 Eur, nešiojamas kompiuteris „Toshiba“ – 0 Eur, automobilis „(duomenys neskelbtini)“ – 0 Eur, vakarėlių pavėsinė – 500 Eur, profesionalus fotoaparatas „(duomenys neskelbtini)“ – 200 Eur, golfo lazdų rinkinys su krepšiu – 145 Eur, iš viso turto už 16 590 Eur; priteisė iš atsakovo ieškovei kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį – 1 420,06 Eur; priteisė iš atsakovo ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 695 Eur; likusią ieškovės patikslinto ieškinio dalį atmetė. Teismas sprendimu valstybei priteisė: iš atsakovo - 520,74 Eur žyminio mokesčio ir 24,08 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš ieškovės - 9,37 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

12. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu atsakovas ne kartą nurodė, jog ieškovė buvo jam neištikima dar jam gyvenant (duomenys neskelbtini), nes gyveno su sugyventiniu (duomenys neskelbtini). Liudyti pakviestas (duomenys neskelbtini) nurodė, kad su ieškove kaip šeima gyvena nuo 2013 metų vasaros. Liudytoja (duomenys neskelbtini), buvusi (duomenys neskelbtini) žmona, nurodė, kad ieškovė jau 2013 m. gegužės mėnesį apsigyveno (duomenys neskelbtini) name, o santykiai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prasidėjo dar 2012 m. vasarą. Bylos nagrinėjimo metu teismas taip pat nustatė, jog ieškovė ir atsakovas, jau kurį laiką iki ieškinio teismui dėl santuokos nutraukimo padavimo, kartu negyveno, t. y. atsakovas 2003 metais išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) ir retai grįždavo į Lietuvą. Teismas vertino, kad per tokį laiko tarpą – 10 metų, santuokinis ryšys susilpnėjo, tačiau nė vienas iš sutuoktinių nedėjo pastangų santuokai išsaugoti. Teismas atkreipė dėmesį, jog kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovė, dar iki įvykio, kai atsakovas sugadino visus jos daiktus, nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio ji visiškai nuo jo atsiribojo, nustojo su juo bendrauti ir buvo apsisprendusi nutraukti santuoką. Atsakovas ne kartą teismo posėdžio metu nurodė, jog į užsienį išvyko uždirbti pinigų šeimai, tačiau iš byloje pateiktų ieškovės metinių pajamų deklaracijų teismas nustatė, jog ieškovės 2006-2012 metų pajamos gerokai viršijo vidutinės Lietuvos šeimos gaunamas pajamas, byloje nėra jokių duomenų, kad šalys būtų turėję skolų, todėl teismas darė išvadą, jog akivaizdu, kad ne galimybių, o noro nebuvimas sutuoktinius paskatino toliau gyventi atskirai, o ne kartu. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas konstatavo, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

13. Teismas, nurodęs, jog santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesprendė klausimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes šiai žalai priteisti nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

14. Teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas po santuokos sudarymo, jei dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. CK 6.469 straipsnio 1 dalyje (2001 m. liepos 1 d. – 2015 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) buvo nurodyta, kad sutartis, kai dovanojama didesnė kaip penkių tūkstančių litų suma, turi būti rašytinės formos. Teismas konstatavo, jog nors ieškovė ir teigė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo pirktas už tėvų dovanotą 7 000 Lt sumą, tačiau nepateikė tai įrodančios pinigų dovanojimo sutarties. Pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį, įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį, dėl to teismas darė išvadą, kad ieškovės tėvų dovanotų 7 000 litų dovanojimo faktas yra neįrodytas. Dėl paminėtų aplinkybių teismas ieškovės prašymą pripažinti, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ji įgijo asmeninės nuosavybės teise, atmetė kaip nepagrįstą.

15. Teismas padarė išvadą, jog ieškovės kitas patikslinto ieškinio reikalavimas pripažinti, kad 5/8 dalį automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ji įgijo asmeninės nuosavybės teise, iš esmės yra analogiškas ieškovės prašymui dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pripažinimo jos asmenine nuosavybe. Ir šiuo nagrinėjamu atveju ieškovė savo prašymą grindžia (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašais, iš kurių matyti, kad ieškovės (duomenys neskelbtini) motina (duomenys neskelbtini) 2009 m. vasario 17 d. iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išėmė 5 600 Lt (1 622 Eur), 7 800 Lt (2 259 Eur) ir 2 000 Lt (579 Eur), iš viso 15 400 Lt (4 460 Eur), tačiau teismas sprendė, jog šis sąskaitos išrašas nepatvirtina to fakto, kad minėti pinigai buvo perduoti ir/ar padovanoti ieškovei, o vėliau panaudoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimui. Be to, teismas nurodė, jog kaip ir ankstesniu atveju galimai dovanota pinigų suma viršija įstatymu nustatytą pinigų sumą, kada privalomas dovanojimo fakto įforminimas rašytine forma, todėl, esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės (duomenys neskelbtini) prašymą dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pripažinimo jos asmenine nuosavybe atmetė kaip nepagrįstą.

16. Teismas pažymėjo, kad atsakovas iš esmės nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl šalių turtas neturėtų būti padalintas natūra. Jo paaiškinimus, kad jis negalėjo apžiūrėti šalių užgyvento turto ir nustatyti jo vertės, nes jam buvo taikytos kardomosios priemonės, o vėliau jis bijojo lankytis patalpose, kuriose šalys gyveno ir laikė jų bendrą turtą, atmetė. Atsakovas iki kardomosios priemonės – uždraudimo lankytis (duomenys neskelbtini), skyrimo ten ne kartą nevaržomai lankėsi bei kartu su broliu (duomenys neskelbtini) išsivežė dalį šalių daiktų. Be to, nepaneigtas tas faktas, kad atsakovas kartu su antstoliu 2013 m. spalio 31 d. lankėsi minėtose patalpose ir sudarė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksavo šalių dalintinus daiktus, kas paneigia jo argumentus, kad jam nebuvo galimybės apžiūrėti daiktų. Dalis daiktų yra paveikslai, skulptūros ir pan., kurie iš esmės laikui bėgant nepraranda savo vertės, o be to, dėl ilgai užsitęsusio teismo proceso nemenka atsakomybės dalis tenka ir atsakovui, kuris per visą procesą ne mažiau kaip 4 kartus siekė bylą stabdyti, dėl įvairiausių priežasčių siekė nušalinti teisėjus bei visą teismą – 3 kartus, neatvykdavo į teismo posėdžius, dėl ko jam teismas net skyrė baudą.

17. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad atsakovas prieštaravo, jog šalių daiktai įvertinti netinkamai, tačiau pats jokių įrodymų apie dalintinų daiktų vertę teismui neteikė. Ir net ieškovei pateikus patikslintą ieškinį, atsakovas ne tik netikslino savo patikslinto priešieškinio, tačiau nepateikė ir atsiliepimo į patikslintą ieškovės ieškinį, todėl teismas šioje dalyje priėmė sprendimą vadovaudamasis ieškovės pateikta daiktų verte. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas tenkino patikslinto ieškinio dalį dėl patikslintame ieškinyje nurodyto šalių turto padalijimo natūra.

18. Teismas nurodė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 2 906 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, tačiau netenkinus jos prašymų dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pripažinimo jos asmenine nuosavybe, teismas sprendė, jog šios transporto priemonės turėtų būti dalinamos lygiomis dalimis tarp šalių. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad ieškovė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavė kaip metalo laužą už 79,93 Eur, o automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavė už 6 900 Eur. Atsakovas patikslinto priešieškinio reikalavimu prašė priteisti jam asmeninės nuosavybės teise automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau paaiškėjus, kad minėtas automobilis parduotas, prašė priteisti jam kompensaciją už automobilio realizaciją be jo žinios. Teismas konstatavo, jog atsakovas nepateikė jokių argumentų, kodėl minėtas automobilis turėtų (turėjo) būti pripažintas jo asmenine nuosavybe, todėl šį atsakovo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

19. Teismas byloje nenustatė, jog pinigai, gauti pardavus abu automobilius, buvo panaudoti tenkinti šalių šeimos interesus, todėl pusę gautos sumos – 39,97 Eur už automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir 3 450 Eur už automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priteisė iš ieškovės atsakovui, bendra suma – 3 489,97 Eur. Kadangi ieškovei priteistino turto natūra vertė mažesnė nei atsakovui tenkančio turto vertė, todėl šios turto vertės skirtumą, kaip kompensaciją, teismas priteisė iš atsakovo, į šios kompensacijos dalį įskaičiuojant iš ieškovės priteistą kompensaciją už parduotus automobilius. Šią kompensaciją teismas apskaičiavo taip: ieškovei priteista turto natūra dalis - 8 190 Eur + už parduotus automobilius ieškovei tenkanti pusė sumos, kurios dalis – 3 489,97 Eur, viso – 11 697,97 Eur; skirtumas tarp ieškovei ir atsakovui priteisto turto - 16 590 Eur – 11 697,97 Eur = 4910,03 Eur; iš atsakovui tenkančios didesnės 4 910,03 Eur turto dalies vertės išskaitoma iš ieškovės atsakovui priteista kompensacija už automobilius – 3 489,97 Eur, ir iš atsakovo ieškovei priteistina kompensacija už jam tenkančią didesnę turto vertę – 1 420,06 Eur.

Šalies argumentai

20. Teismas nurodė, kad atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 41 897,50 Lt (12134,35 Eur) dydžio kompensaciją už šalių šeimos daiktus, kurie buvo sugadinti, o ieškovei visus šiuos daiktus priteisti asmeninės nuosavybės teise. Teismas pažymėjo, jog atsakovo minimi daiktai, kuriuos jis įvardino kaip šalių šeimos daiktus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažinti ieškovės asmeniniu turtu, todėl esant nustatytam prejudiciniam faktui atsakovo prašymą šioje dalyje atmetė.

Atsiliepimas

21. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu bei atsiliepime į patikslintą priešieškinį ieškovė neginčijo to fakto, jog šalių šeima turėjo mezgimo ir siuvimo mašinas, nurodytas atsakovo patikslintame priešieškinyje, tačiau nurodė, kad dalis mašinų buvo parduotos dar iki 2003 metų, t. y. prieš atsakovui išvykstant į (duomenys neskelbtini), o mezgimo mašina „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduota į metalo laužą 2011 m. vasario 1 d. Teismas atkreipė dėmesį į atsakovo parodymų nenuoseklumą, nes patikslintame priešieškinyje nurodęs, jog ieškovė be jo žinios išpardavė visas jų turėtas mezgimo mašinas, teismo posėdžio metu jau pripažino, kad mezgimo mašinos, išskyrus „(duomenys neskelbtini)“, buvo parduotos prieš jam išvykstant į (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad iš pateiktų įrodymų neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, jog mezgimo mašina „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduota dar 2011 metais, dar gerokai prieš ieškovei kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo, o likusios mezgimo mašinos buvo parduotos dar ankščiau, ką teismo posėdžio metu pripažino ir atsakovas. Ieškovė mašinų pardavimo metu kartu su atsakovu bendrai vedė ūkį, nėra duomenų, kad atsakovas nežinojo apie mezgimo mašinų pardavimą, kad mezgimo mašinos buvo parduotos be jo sutikimo, taigi, pinigai, pardavus mezgimo mašinas, buvo panaudoti šalims gyvenant santuokoje ir vedant bendrą ūkį, todėl teismas pažymėjo, jog negali daryti išvados, kad ieškovė sumažino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį. Byloje nesant duomenų, kad minimas lėšas atsakovė būtų panaudojusi tik savo poreikiams tenkinti, teismas atsakovo prašymą dėl kompensacijos už mezgimo mašinas priteisimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo argumentai

22. Apeliaciniu skundu ieškovė (duomenys neskelbtini) prašo: Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą dalyse, kuriose: 1) atmesti ieškovės reikalavimai pripažinti, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ir priteisti iš atsakovo 1 450 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) atmesti ieškovės reikalavimai pripažinti, jog ieškovė transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir 5/8 dalis transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsigijo asmeninės nuosavybės teisėmis, panaikinti ir šiose dalyse priimti naują sprendimą: pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir priteisti ieškovei iš atsakovo 1 450 Eur neturtinės žalos atlyginimą; pripažinti, kad ieškovė transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir 5/8 dalis transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsigijo asmeninės nuosavybės teisėmis, bei padidinti ieškovei iš atsakovo priteistą piniginę kompensaciją iki 2 906 Eur; kitose dalyse Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu atsakovą nuteisė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį. Teismas pripažino, kad atsakovas sunaikino ir sugadino svetimą turtą, t. y. asmeninius savo sutuoktinės (ieškovės) daiktus, kurie, remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, laikytini asmenine ieškovės nuosavybe. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendį ir paliko galioti pirmiau minėtą Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendį su pakeitimais. Kadangi atsakovas padarė tyčinį nusikaltimą, nukreiptą prieš ieškovę, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisės normą preziumuojama, kad jis kaltas dėl šalių santuokos iširimo. Šios prezumpcijos atsakovas nepaneigė.

Atsiliepimas

22.2. Atsakovo teiginiai dėl tariamos ieškovės neištikimybės teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Kaip nustatyta byloje, ieškovė su (duomenys neskelbtini) pradėjo gyventi 2013 m. vasarą, kada jau atsakovas prieš ieškovę buvo įvykdęs nusikalstamą veiką bei buvo užvesta byla pagal ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės. Atsakovo deklaratyvūs teiginiai apie dėmesio iš ieškovės jam stoką, pirma, yra labai abstraktūs, antra, niekaip neįrodyti, trečia, niekaip neįrodo sutuoktinio pareigų pažeidimo iš esmės.

22.3. Skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybės, kad atsakovas dar 2003 metais išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini)ir retai grįždavo į Lietuvą, nenulėmė šalių santuokos iširimo, nes nei ieškovė, nei atsakovas nesikreipė į teismą dėl jų santuokos nutraukimo remdamiesi tuo, jog kažkuris iš jų tariamai būtų atsiribojęs nuo bendravimo, kad dėl kokių tai kitų priežasčių, susijusių su atsakovo darbu ir gyvenimu ne Lietuvoje, jų santuoka yra iširus.

22.4. Sutiktina su teismu, jog sutartis, kai dovanojama didesnė kaip 5 000 Lt suma, turėjo būti rašytinės formos, tačiau šio reikalavimo nesilaikymas nedaro negaliojančia dovanojimo sutarties, kas yra įtvirtinta CK 1.93 straipsnio 2 dalyje. Kaip yra nurodęs kasacinės instancijos teismas, bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau įstatymo reikalaujamos rašytinės formos nesilaikiusios šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ar jo įvykdymo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014).

22.5. CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyta, kad CK 1.93 straipsnio 2 dalis netaikoma, kai yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių, sandorio sudarymo įrodymų. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kurie (nors ir netiesiogiai) patvirtina tarp jos ir jos tėvų dovanojimo sutarčių sudarymą – (duomenys neskelbtini) 2008 m. liepos 1 d. - rugpjūčio 1 d. banko sąskaitos išrašą, 2009 m. vasario mėnesio banko sąskaitos išrašą. Iš jų matyti, kad ieškovės mama ne tik kad disponavo minimomis piniginėmis lėšomis, tačiau būtent 2008 m. liepos 28 d. ir 29 d. iš banko sąskaitos išėmė 4 000 Lt, o iki 2009 m. vasario 17 d. iš banko sąskaitos išėmė 15 400 Lt, kai tuo tarpu automobilis „(duomenys neskelbtini)”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsigytas 2008 m. liepos 29 d., o automobilis „(duomenys neskelbtini)”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsigytas 2009 m. vasario 19 d. Taigi, automobilių pirkimo pardavimo sutartys buvo sudarytos iš esmės būtent tomis dienomis, kada ieškovės mama (duomenys neskelbtini) iš banko sąskaitos išėmė pirmiau minėtas pinigų sumas.

22.6. Atsižvelgiant į susiklosčiusius tarpusavio santykius, sandorių prigimtį, draudimas ieškovei panaudoti liudytojų parodymus dovanojimo sutartims įrodyti prieštarautų ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Kadangi ieškovės nurodyti pinigų kaip dovanų gavimo iš tėvų faktai pagrįsti kitokiais galimais įrodymais, iš jos neturėtų būti atimta teisė dovanojimo sutarčių buvimo faktą įrodyti kitais nei rašytinė sutartis įrodymais. Šie įrodymai, be jau minėtų sąskaitos išrašų, yra tiek pačios ieškovės paaiškinimai, tiek ieškovės tėvų, kaip liudytojų, parodymai, tiek išvardintų automobilių pirkimo pardavimo sutarčių datos, praktiškai sutampančios su pinigų išėmimais iš banko sąskaitų datomis. Atsakovas neįrodinėjo, kad šiuos pinigus ieškovės tėvai dovanojo bendrojon jungtinėn šalių nuosavybėn.

22.7. Teismo nurodyta CK 6.469 straipsnio 1 dalies teisės norma žodžiu leido sudaryti dovanojimo sandorius, kurių sumos neviršija 5 000 Lt. Teismui suabsoliutinus šios teisės normos taikymą, neaišku, kodėl teismas nenustatė, kad bent dalyse dėl 5 000 Lt ir 5 000 Lt dovanojimo sutartys 2008 m. liepą ir 2009 m. vasarį tarp ieškovės ir jos tėvų laikytinos įrodytomis.

Šalies argumentai

23. Atsakovas (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

25. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantė nesutinka su tokiu teismo vertinimu ir apeliaciniame skunde sutuoktinio (atsakovo) kaltę grindžia CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis aplinkybės, kurioms esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija, t. y. kad sutuoktinis žiauriai elgėsi su ja ir buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą. Pažymėtina, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau ieškovei tenka įrodyti faktus, su kuriais ji sieja kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

27. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė savo procesiniuose dokumentuose teigė, kad 2012 m. gruodį atsakovui grįžus iš užsienio, ji pranešė, jog ketina su juo nutraukti santuoką, kadangi jau ilgą laiką gyveno atskirai, nevedė bendro ūkio, yra atitolę vienas nuo kito. Atsakovas, tai išgirdęs, įniršo, sukėlė didžiulį žodinį konfliktą. 2012 m. gruodžio 17 d. jai su atsakovu būnant jos tėvų namuose, atsakovas pradėjo ieškovei grasinti žodžiais. 2012 m. gruodžio 23 d. grįžusi namo ieškovė rado išmėtytus bei atsakovo sugadintus savo (duomenys neskelbtini). Atsakovas šiuos ieškovės asmeninius daiktus suniokojo nepataisomai, tuo padarydamas jai didelę turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad santykiai su atsakovu iš esmės pasibaigė nuo 2002 m., kai atsakovas išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini) ir jis grįždavo retai. Ieškovė nuo atsakovo visiškai atsiribojo 2012 m. rugpjūčio mėnesį, kai kalbant per „Skype“ atsakovas pasakė, kad kai grįš Kalėdoms, jis turės labai didelių pretenzijų. Kai atsakovas grįžo 2012 m. gruodžio mėnesį, tada ieškovė ir pasakė, kad skiriasi. Atsakovas savaitę laiko bandė tartis, paskui pradėjo grasinti. Ieškovės santykiai su (duomenys neskelbtini) prasidėjo 2013 metų pavasarį, tačiau nebuvo santuokos iširimo priežastis. Dar kol šalys gyveno kartu dažnai pykdavosi ir kalbėdavo apie skyrybas, bet jos neįvyko.

28. Atsakovas patikslintu priešieškiniu taip pat prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinės (duomenys neskelbtini) kaltės. Savo prašymą grindė tuo, jog santuoka iširo dėl sutuoktinės santuokinės neištikimybės ir ieškovės abejingumo bei dėmesio stokos atsakovui. Atsakovas teigė, kad santuokos nutraukimo iniciatorė buvo ieškovė, o jis siekė išsaugoti santuoką.

29. Liudytojas (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškove kaip šeima gyvena nuo 2013 metų vasaros. Liudytoja (duomenys neskelbtini), buvusi (duomenys neskelbtini) žmona, nurodė, kad ieškovė jau 2013 m. gegužės mėnesį apsigyveno (duomenys neskelbtini) name, o santykiai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prasidėjo dar 2012 m. vasarą. Taigi, kaip matyti, liudytoja (duomenys neskelbtini) nurodė kitą ieškovės ir (duomenys neskelbtini) santykių pradžios laikotarpį (2012 m.) nei nurodė ieškovė (2013 m.).

30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu (duomenys neskelbtini) (atsakovas) buvo nuteistas už tai, kad 2012 m. gruodžio 23 d. sugadino ir sunaikino svetimą turtą, t. y. sugadino (duomenys neskelbtini) (ieškovei) priklausančią (duomenys neskelbtini) ir sunaikino įvairius jos daiktus ((duomenys neskelbtini)). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo (duomenys neskelbtini) baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, (duomenys neskelbtini) išteisino, pripažindamas, jog nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo sudėties požymių visumos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikino Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendį ir paliko galioti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendį su pakeitimais.

31. Aukščiau nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ieškovė, anot jos pačios, nuo atsakovo visiškai atsiribojo 2012 m. rugpjūčio mėnesį, o tų pačių metų gruodžio mėnesį ieškovė pranešė atsakovui apie ketinimą nutraukti santuoką. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas nusikalstamus veiksmus ieškovės atžvilgiu atliko po ieškovės nurodomo faktinio santuokos iširimo laikotarpio, todėl apelianto veiksmai, už kuriuos jis buvo nuteistas, nebegalėjo turėti jokios įtakos faktiškai jau iširusiai santuokai ir neįrodo jo kaltės dėl santuokos iširimo CK 3.60 straipsnio 3 dalies pagrindu. Kartu pažymėtina, kad apeliantės nurodomos aplinkybės apie atsakovo vartojamą psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu ir grasinimus apima laikotarpį, kuomet šalių santuoka jau buvo faktiškai iširusi, t. y. ieškovė nurodo aplinkybes apie atsakovo elgesį tuomet, kai sutuoktinių tarpusavio santykiai jau buvo faktiškai nutrūkę ir ji pati jau nebesitikėjo, kad šalys vėl galės pradėti gyventi kartu. Todėl abiejų sutuoktinių elgesys po to, kai jie bendro ūkio jau nebevedė, jų santuokiniai ryšiai buvo faktiškai nutrūkę, negali būti pagrindu santuokos nutraukimo priežastims nustatyti.

32. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

33. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad per dešimties metų laiko tarpą, kada atsakovas atskirai gyveno (duomenys neskelbtini)(nuo 2002 metų), santuokinis ryšys tarp šalių susilpnėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių kaltinimai vienas kitam dėl santuokos iširimo patvirtina, kad nebuvimas santuokoje tarpusavio pagalbos ir supratimo būtent ir turėjo lemiamos įtakos santuokos iširimui. Byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl atsakovo netinkamo elgesio. Įvertinus tai konstatuotina, jog abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl transporto priemonių įgijimo asmeninės nuosavybės teisėmis

34. Ieškovė įrodinėjo, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2008 m. liepos 29 d. buvo jos pirktas (automobilio kaina 2 000 Eur) už jos tėvų jai 2008 m. liepos mėnesį dovanotus 7 000 Lt (2027,34 Eur). Ieškovė pateikė rašytinį įrodymą – ieškovės mamos (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog (duomenys neskelbtini) 2008 m. liepos 28 ir 29 dienomis išgrynino iš savo sąskaitos 4000 Lt (po 2 000 Lt (po 579,24 Eur). Ieškovė įrodinėjo, jog likusius 3 000 Lt (868,86 Eur) jos tėvai jai dovanojo grynaisiais pinigais, todėl ieškovė prašė pripažinti, kad šį automobilį ji įsigijo asmeninės nuosavybės teisėmis.

35. Ieškovė taip pat įrodinėjo, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2009 m. vasario 19 d. buvo ieškovės pirktas (automobilio kaina 32 000 Lt (9 268 Eur)) panaudojant ieškovės asmenines 20 000 Lt (5 792 Eur) lėšas, kurias ji gavo kaip dovaną iš tėvų. Ieškovė pateikė rašytinį įrodymą – ieškovės mamos (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) iki 2009 m. vasario 17 d. iš banko sąskaitos išgrynino iš viso 15 400 Lt (4 460 Eur) (5 600 Lt (1 622 Eur), 7 800 Lt (2 259 Eur) ir 2 000 Lt (579 Eur). Ieškovė įrodinėjo, kad likusius 4 600 Lt (1 332 Eur) ieškovės tėvai jai dovanojo grynaisiais pinigais, todėl prašė pripažinti, kad šio automobilio 5/8 dalis ji įsigijo asmeninės nuosavybės teisėmis.

36. CK 3.88 straipsnyje įtvirtina prezumpciją, jog santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tokiu būdu pareiga nuginčyti minėtą prezumpciją tenka ieškovei. CK 3.98 straipsnio 2 dalis nustato sutuoktinio teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas po santuokos sudarymo, jei dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.

37. Faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymų leidėjas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) ar kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005). Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimas tam tikrų sandorių pagrindu turi būti vertinamas sistemiškai, pasitelkiant ne vieną kurį nors įrodymą (pavyzdžiui, turto registraciją ar lėšas, panaudotas jam sukurti) kaip visa lemiantį, bet įrodymų visumą, leidžiančią nuosekliai įvertinti ginčo šalių gyvenimo sąlygas, susitarimus, ketinimus ir lūkesčius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 42 punktas).

38. CK 6.469 straipsnio 1 dalyje (2001 m. liepos 1 d. – 2015 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) buvo nurodyta, kad sutartis, kai dovanojama didesnė kaip 5 000 Lt suma, turi būti rašytinės formos.

39. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis dovanojimo sutarčių sudarymo metu pagal tuomet galiojantį teisinį reguliavimą, fizinių asmenų sudaromoms dovanojimo sutartims, kurių vertė viršijo 5 000 Lt, buvo taikomas rašytinės formos reikalavimas. Nagrinėjamoje byloje šis reikalavimas nebuvo įvykdytas, o pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį, įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro ir negaliojantį. Šio straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, t. y. kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių, sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 straipsnio 6 dalis).

40. Apeliantė sutinka, kad dovanojimo sutartys turėjo būti rašytinės formos, tačiau, apeliantės vertinimu, šio reikalavimo nesilaikymas dovanojimo sutarčių nedaro negaliojančiomis, kadangi ieškovė pateikė rašytinius įrodymus (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1 punktas), kurie (nors ir netiesiogiai) patvirtina tarp jos ir jos tėvų dovanojimo sutarčių sudarymą – (duomenys neskelbtini) 2008 m. liepos 1 d. – rugpjūčio 1 d. banko sąskaitos išrašą, 2009 m. vasario mėnesio banko sąskaitos išrašą.

41. Kaip nustatyta iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad banko sąskaitų išrašai nepatvirtina fakto, jog ieškovės tėvų pinigai buvo perduoti ir/ar padovanoti ieškovei, o vėliau panaudoti automobilių pirkimui. Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

42. Ieškovės iš jos tėvų dovanų gavimas šiuo atveju gali būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmę išvadą apie realiai gautus pinigus (pvz. mokėjimo pavedimai, patvirtinantys lėšų judėjimą). Įstatymas nedraudžia įrodinėti ir netiesioginiais įrodymais, t. y. įrodymais, susijusiais su įrodinėjimo dalyką sudarančiomis aplinkybėmis, kurie gali patvirtinti ar paneigianti tiesioginių įrodymų pagrindu formuluojamas išvadas (pavyzdžiui: įrodymai apie tai, kokiomis lėšomis galėjo disponuoti asmuo, iš kurio galėjo būti gautos pajamos; banko sąskaitų išrašai, įrodymai apie lėšų panaudojimo aplinkybes ir pan.).

43. Iš byloje esančios 2013 m. vasario 13 d. VĮ „Regitra“ pažymos apie transporto priemones nustatyta, kad transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įregistruotos ieškovės (duomenys neskelbtini) (buvusios (duomenys neskelbtini)) vardu (I t., 18 b. l.). 2016 m. lapkričio 15 d. transporto priemonė (duomenys neskelbtini)”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) parduota už 6 900 Eur. 2017 m. balandžio 28 d. transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) parduota kaip metalo laužas (VI t., 9-10, 24-25 b. l.).

44. Nors apeliantė nurodo, kad į bylą pateikti minėti banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad ieškovės mama disponavo minimomis piniginėmis lėšomis, 2008 m. liepos 28 ir 29 d. iš banko sąskaitos išėmė 4 000 Lt, o iki 2009 m. vasario 17 d. iš banko sąskaitos išėmė 15 400 Lt, kai tuo tarpu automobilis „(duomenys neskelbtini)”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsigytas 2008 m. liepos 29 d., o automobilis „(duomenys neskelbtini)”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsigytas 2009 m. vasario 19 d., teisėjų kolegijos vertinimu, nesant tiesioginių įrodymų apie realiai ieškovei tėvų perduotus pinigus, vien ieškovės motinos banko sąskaitų išrašai, net ir įvertinus apeliantės nurodomą aplinkybę, jog sutartys buvo sudarytos iš esmės būtent tomis dienomis, kai buvo išimti pinigai iš banko sąskaitos, negali patvirtinti realaus pinigų perdavimo fakto ieškovei. Kitokių įrodymų, kurie patvirtintų realų pinigų gavimą, byloje nėra. Taigi, nuosekliai nustatyti dovanojimo sandorių sudarymo aplinkybių ir sąlygų nėra galimybės. Kartu pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog ieškovei pinigus galimai dovanojo artimi asmenys – tėvai, nepaneigia pareigos ieškovei įrodyti realaus pinigų perdavimo fakto.

45. Teisėjų kolegija, vertindama apeliantės nurodomas pinigų dovanojimo sandorių aplinkybes, atsižvelgdama į dovanotų pinigų sumas (20 000 Lt (5 792 Eur), 7 000 Lt (2 027,34 Eur)), kurios sandorių sudarymo 2008-2009 laikotarpiu laikytinos didelėmis, bei į tai, kad dalis pinigų buvo išimti iš banko sąskaitos, o kita dalis neva perduota grynaisiais, konstatuoja, jog esamomis aplinkybėmis (kaip nurodė ieškovė, santykiai su atsakovu iš esmės pasibaigė nuo 2002 m., kai atsakovas išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini) ir jis grįždavo retai), joks protingas ir atidus asmuo tokio dydžio dovanojamų pinigų nebūtų perdavęs, o apdovanotasis - nebūtų priėmęs, patikimais įrodymais neužfiksavus perdavimo fakto. Taigi, draudimas panaudoti liudytojų, šiuo atveju ieškovės tėvų, parodymus, nustatytų aplinkybių kontekste neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

46. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nors apeliantė teigia, kad tėvai jai pinigus dovanojo asmeniškai, tačiau byloje taip pat nėra įrodymų, kurie patvirtintų šį teiginį, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nepaneigta aplinkybė, kad galimai dovanoti pinigai buvo skirti šalių šeimyniniam gyvenimui ir buvo naudojami bendrai. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovas neįrodinėjo, jog šiuos pinigus ieškovės tėvai dovanojo bendrojon jungtinėn šalių nuosavybėn. Pažymėtina, kad būtent ieškovei teko pareiga įrodyti, jog pinigai buvo dovanojami jai asmeniškai.

47. Iš ieškovės pateiktų metinių pajamų mokesčių deklaracijų matyti, kad už 2008 metų mokestinį laikotarpį ieškovė deklaravo 59 585 Lt pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą, o už 2009 metų laikotarpį – 43 940 Lt pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą (I t, 154-157 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu apeliantė nepaneigė atsakovo nurodomų aplinkybių, kad santuokos metu jis nuolat siuntė jai iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą pinigus įvairioms išlaidoms ir pragyvenimui. Be to, byloje nėra duomenų apie metinių pajamų mokesčių deklaracijose deklaruotas ieškovės gautas dovanas už mokestinį 2008 – 2009 metų laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei gyvenant su atsakovu santuokoje, jie turėjo pakankamai piniginių lėšų, kad galėtų įsigyti minėtus automobilius.

48. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-340/2011 ir kt.).

49. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog remiantis apeliantės nurodytais argumentais nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė dovanojimą bei įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teises normas.

Dėl bylos procesinės baigties

50. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, remiantis išdėstytais motyvais, kasacinio teismo praktika, įstatymo nuostatomis, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visus pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina MuchtarovienėIrena Stasiūnienė