Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas.

V. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

V. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2024 m. sausio 24 d., apie 01.52 val., adresu (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) žiede, jis pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus nuo alkoholio, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, v. n. (duomenys neskelbtini), kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,56 promilės etilo alkoholio koncentracija.

V. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. K. nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Vairavo transporto priemonę, išvažiavo iš savo namų, nes norėjo nusipirkti cigarečių. Sprendimas vykti buvo priimtas spontaniškai, neblaiviai mąstant. Atsitrenkė į saugumo salelę ir taip įvyko autoįvykis. Iškvietė policiją ir buvo įformintas autoįvykis. Įvykis įvyko sausio 24 d., (duomenys neskelbtini) žiede. Alkoholį vartojo iki dvyliktos valandos, įvykis įvyko apie pirmą valandą, po pirmos. Vartojo alkoholinius kokteilius, neskaičiavo kiekio, tačiau galėjo būti nemažas. Alkoholį vartojo su draugais. Sutinka su nustatyta alkoholio koncentracija. Tuo metu nepagalvojo, kad gali būti neblaivus. Jautėsi blaivus. Vairuota transporto priemonė „Mercedes Benz“ priklauso jo įmonei, oficialiai lizingo kompanijai. Automobilį įsigijo prieš metus. Automobilio padangos buvo nekokybiškos slydo, bet atsirado salelė žiede, kurios jis nepastebėjo, tiesiog jos ankščiau nebuvo. Turėjo įtakos alkoholio kiekis įvykiui. Pats iškvietė pareigūnus. Gavo administracinę baudą 5 Eur, žalos savivaldybei nebuvo padaryta. Kiek kalbėjo su tyrėja nebuvo padaryta žala. Neturi priklausomybių. Alkoholį vartoja dabar labai retai, per šventes. Gailisi dėl savo veiksmų. Iš nuomojamo buto adreso važiavo pirkti cigarečių. Įvykio metu žmona miegojo. Savo veiksmus vertina kaip neatsakingą poelgį. Turi vieną butą šiuo metu ten gyvena uošvienė, o jie su žmona nuomoja kitą butą, turi savo verslą 3-4 metus, atlyginimo faktiškai neturi išsimoka metų gale apie 10-20 tūkst. Eur, turi paskolą šiai dienai 50 tūkst. Eur, turi vaiką (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Automobilio vertė, kai jis buvo įsigytas – 45 000 Eur. Už jį moka po 500 Eur per mėnesį. Įvykio metu buvo sugadinta transporto priemonė, šiuo metu yra suremontuota.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, kaltinamasis, jo gynėjas bei prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo V. K. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2024 m. sausio 30 d. įtariamojo apklausos protokole V. K. nurodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažįsta visiškai. Jis turi jo įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį Mercedes Benz valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Šios įmonės vadovas yra jis, daugiau darbuotojų šioje įmonėje nėra. 2024 m. sausio 23 d., nuo 19.00 val. jis vartojo alkoholį su draugais, kurių įvardinti nenori. Išgėrė taurę vyno, tačiau, kokio šiuo metu neatsimena, kadangi jau buvo įpiltas vynas į taures. Po to gėrė kokteilius. Jis jų išgėrė apie 5-6 taures. Po to su taksi automobiliu grįžo namo. Grįžus į namus, apie 01.00 val., alkoholio nevartojo ir pastebėjo, kad neturi cigarečių ir nusprendė savo įmonės automobiliu nuvykti iki degalinės nusipirkti cigarečių. Nusprendė važiuoti automobiliu, nusipirkti, kadangi jautėsi gerai. Po ko jam išvažiavus iš namų (duomenys neskelbtini) jis, iškarto, išvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. ir jam važiuojant (duomenys neskelbtini) g., prieš pat (duomenys neskelbtini) žiedą, jis nesuvaldė automobilio ir užvažiavo pėsčiųjų perėjoje esančios salelės ir apgadino savo automobilį, kadangi salelė yra su aukštu bordiūru, išvažiavo į (duomenys neskelbtini) žiedą ir sustojo, bei paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu ir pranešė apie įvykį. Po ko atvyko policijos pareigūnai ir nustatė jam neblaivumą, kurio neginčijo. Dėl savo tokio elgesio labai gailisi ir save labai graužia (b. l. 51).

2024 m. vasario 21 d. liudytojo apklausos protokole P. B. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio 24 d. jis dirbo, pagal iš anksto nustatytą grafiką, kartu su (duomenys neskelbtini) Ž. A. Kiek šiuo metu atsimena 2024 m. sausio 24 d. apie 02.00 val. gavo iš (duomenys neskelbtini) aps. (duomenys neskelbtini) budėtojo pranešimą, kad pranešėjas su automobiliu Mercedes-Benz, valstybinių numerių, šiuo metu, neatsimena, sukdamas iš (duomenys neskelbtini) g., į (duomenys neskelbtini) žiedą atsitrenkė į saugumo salelę. Atvykus nurodytu adresu pamatė automobilį Mercedes-Benz, kuris stovėjo iš (duomenys neskelbtini) g. išvažiavimo, (duomenys neskelbtini) žiede. Prie automobilio stovėjo vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo V., kitų duomenų šiuo metu neatsimena. Pastarasis jiems paaiškino, kad jam važiuojant su automobiliu Mercedes-Benz, (duomenys neskelbtini) g., link (duomenys neskelbtini) žiedo, dėl tamsaus paros meto, nepastebėjo prieš (duomenys neskelbtini) žiedą esančios pėsčiųjų perėjos salelės, kuri buvo nesenai įrengta, ir užvažiavo bei apgadino jo automobilį Mercedes-Benz. Po ko V. buvo paprašyta pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, jis sutiko. Patikrinus V. blaivumą buvo nustatyta, kad V. yra neblaivus, tačiau šiuo metu kiek V. pripūtė į alkotesterį neatsimena. Po įvykio buvo surašytas jo tarnybinis pranešimas, kuriame ir yra nurodytas neblaivumas. Su alkotesterio rodmenimis V. nesiginčijo ir sutiko. Kadangi baigėsi jų darbo laikas, V., tolimesniems procesiniams veiksmams, buvo perduotas kitam ekipažui (b. l. 10).

2024 m. sausio 24 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio R. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. sausio 24 d., apie 01.50 val., dirbdamas nustatytame maršrute, kartu su vyriausiuoju patruliu P. S., radijo ryšio šaukiniu (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) budėtojų, gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) g., vairuotojas su (duomenys neskelbtini) v. n. (duomenys neskelbtini) važiuojant iš (duomenys neskelbtini) gatvės, prie (duomenys neskelbtini) žiedo, atsitrenkė į saugumo salelę, laukia ir kolegoms (duomenys neskelbtini) reikalinga pagalba įregistruojant eismo įvykį, kadangi kolegos baigia darbą. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko kolegos (duomenys neskelbtini), kurie paaiškino atsitikusia situaciją, perdavė surinktą medžiagą, ir perdavė neblaivų vairuotoją V. K. Ekipažas (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas alkotesteriu, patikrino V. K. blaivumą ir nustatė 1,56 promilės girtumą. Apžiūrint automobilį MB v. n. (duomenys neskelbtini) matėsi, kad automobilio salone suveikė oro pagalvės, apgadinta priekinė dešinės pusės dalis. Įvykio vieta nufotografuota, nubraižyta eismo įvykio schema. V. K. įteiktas šaukimas, įregistruotas eismo įvykis ROIK: (duomenys neskelbtini), uždrausta automobiliui MB v. n. (duomenys neskelbtini) dalyvauti viešajame eisme, užpildytas neblaivumo aktas, apžiūrėtas automobilis MB v. n. (duomenys neskelbtini), automobilis MB v. n. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas į automobilio saugojimo aikštelę (b. l. 7).

2024 m. sausio 24 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio P. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. sausio 24 d. apie 02.03 val. iš (duomenys neskelbtini) aps. (duomenys neskelbtini) budėtojo buvo gautas pranešimas, kad pranešėjas su automobiliu MB v. n. (duomenys neskelbtini) važiuojant iš (duomenys neskelbtini) gatvės, prie (duomenys neskelbtini) žiedo, atsitrenkė į saugumo salelę, laukia. Atvykus į įvykio vietą rado pranešėją, tai V. K., kuris paaiškino, kad vairuojant automobilį MB v. n (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) žiedo, nepastebėjo pėsčiųjų salelės ir su automobiliu užvažiavo, dėl ko apgadino savo transporto priemonę, bei nulaužė kelio ženklus. V. K. buvo nustatytas pirmu pūtimu 1,85 promilės, antru pūtimu 1,56 promilės girtumas. Įvykis buvo perduotas (duomenys neskelbtini) ekipažui (b. l. 8).

2024 m. kovo 12 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrimas apžiūros objektas yra 2024 m. sausio 24 d. dienos keturi „Body“ kameros vaizdo įrašai. Vaizdo įrašai filmuojami policijos pareigūno (-ės) kūno kamera. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu "PSS-20240124-020432UTC+0200". Įrašo trukmė 19 min. 35 s. Vaizdo įrašas filmuojamas policijos pareigūno Nr. 1 (toliau – P1) kūno kamera. Paleidus įrašą matoma, jog pareigūnai yra automobilyje, atvyksta į įvykio vietą, kur laukia vyras (toliau – V) ir aiškinasi situaciją. 00.00.42 V: Nu, nepykit, žinokit, aš vairavau. P1: Jūs vairavot? V: Taip, taip. P1: Kiek išgėrėt alkoholio? V: (nesuprantami žodžiai). Toliau pareigūnas kartu su vyru nueina prie automobilio. 00:01:06: P1: Tai gerai, kad nenumušėt žmogaus tokiam stovyje. V: Taip. Dabar gėriau. P1: Dabar gėrėt ir... tai kodėl sugalvojot vairuot? V: Nežinau. Toliau pareigūnai pasodina išgėrusį vyrą į policijos automobilį, eina į jo automobilį ieškoti dokumentų, kadangi taip nurodė eismo įvykį padaręs asmuo, tačiau pareigūnas jų neranda. Vėliau tikrinamas blaivumas, gautas rezultatas – 1.85 promilės. Toliau pareigūnas įsėda į automobilį ir pildo dokumentus. Vėliau atvyksta kiti pareigūnai ir jie kartu kalbasi. Daugiau šiame vaizdo įraše reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašas baigiasi (b. l. 34).

2024 m. sausio 24 d. neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad 2024 m. sausio 24 d. V. K., pirmo tikrinimo metu 02.10 val. buvo nustatyta 1,85 promilės etilo alkoholio koncentracija, antro tikrinimo metu 02.27 val. buvo nustatyta 1,56 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 15).

VĮ Regitra duomenimis, automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku yra „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), o valdytoju MB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 25).

VŠĮ Emprekis duomenimis, vidutinė kaina automobilio „Mercedes-Benz“ (duomenys neskelbtini), Lietuvoje 46 220 Eur su PVM (b. l. 27).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Kaltinamasis V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl vairavimo būnant neblaiviam pripažino. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad įvykio dieną iki dvyliktos valandos jis vartojo alkoholį su draugais. Grįžus į namus, apie 01.00 val., pastebėjo, kad neturi cigarečių ir nusprendė nuvažiuoti jų nusipirkti. Savijauta buvo gera, nesijautė neblaivus. Išvažiavo iš namų ir (duomenys neskelbtini) žiede atsitrenkė į saugumo salelę. Eismo įvykiui įtakos turėjo pavartotas alkoholis. Vairuota transporto priemonė „Mercedes Benz“ priklauso jo įmonei, oficialiai lizingo kompanijai. Įvykio metu apgadino vairuotą automobilį. Pats iškvietė policiją. Ikiteisminio tyrimo metu V. K. nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, patikslino suvartoto alkoholio kiekį, kad įvykio dieną išgėrė taurę vyno, po to gėrė kokteilius, išgėrė apie 5-6 taures.

Be V. K. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ir liudytojo P. B. parodymai, liudytojas nurodė, jog 2024 m. sausio 24 d. apie 02.00 val. gavo iš (duomenys neskelbtini) budėtojo pranešimą, kad pranešėjas su automobiliu Mercedes-Benz, sukdamas iš (duomenys neskelbtini) g., į (duomenys neskelbtini) žiedą atsitrenkė į saugumo salelę. Atvykus nurodytu adresu prie automobilio stovėjo vyriškis, kuris paaiškino, kad jam važiuojant su automobiliu Mercedes-Benz, (duomenys neskelbtini) g., link (duomenys neskelbtini) žiedo, dėl tamsaus paros meto, nepastebėjo prieš (duomenys neskelbtini) žiedą esančios pėsčiųjų perėjos salelės, kuri buvo nesenai įrengta, ir užvažiavo, bei apgadino jo automobilį Mercedes-Benz. Patikrinus V. K. blaivumą buvo nustatyta, kad vyriškis yra neblaivus, alkotesterio rodmenų nesiginčijo. Analogiškos įvykio aplinkybės nurodytos ir 2024 m. sausio 24 d. R. S. ir P. B. tarnybiniuose pranešimuose, kuriuose nustatyta, jog įvykio metu kaltinamajam pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,85 promilės, antru pūtimu 1,56 promilės girtumas. Įvykio aplinkybes papildo bei detalizuoja 2024 m. kovo 12 d. kitų objektų apžiūros protokolas, o aplinkybę, jog V. K. automobilį vairavo būdamas neblaivus patvirtina 2024 m. sausio 24 d. neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys (b. l. 13-14).

Iš kaltinamojo duotų parodymų ir nustatytų objektyvių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad V. K. suvokė, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus bei norėjo taip veikti (neblaivumo akto duomenimis kaltinamasis nurodė, jog vartojo alkoholį prieš 2 val. iki įvykio, teisiamojo posėdžio metu teigė, jog jautėsi blaivus ir alkoholį vartojo iki dvyliktos valandos), t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, kad V. K. 2024 m. sausio 24 d., apie 01.52 val., adresu (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) žiede, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus nuo alkoholio, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, v. n. (duomenys neskelbtini), kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,56 promilės etilo alkoholio koncentracija.

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą motyvai

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį (duomenys neskelbtini) A. M.-K. atsakomybėn (b. l. 109-110, 111-112).

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. K. yra neteistas. Taigi jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki vienerių metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlygą. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, teigė, jog gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų. Teismui nekyla abejonių dėl V. K. gailėjimosi nuoširdumo. Taigi teismas konstatuoja, kad egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nustatyta, kad vairuodamas automobilį būdamas neblaivus V. K. sukėlė eismo įvykį, tačiau pasak kaltinamojo turtinė žala nebuvo sukelta, buvo tik apgadintas jo vairuojamas automobilis, pažymėtina, jog byloje taip pat nėra duomenų apie eismo įvykio metu kilusią turtinę žalą. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta sąlyga nepažeista.

Teismo vertinimu, byloje taip pat yra pagrindas pagrįstai išvadai, jog V. K. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ši išvada daroma atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis savo elgesį teisiamojo posėdžio metu vertino kritiškai, apgailestavo dėl jo veiksmais sukeltų padarinių. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, savo veikos nepateisina. Taigi, teismo vertinimu, vien pats baudžiamasis procesas kaltinamajam tikėtina darys įtaką teigiamam jo elgesiui ateityje. Kaltinamasis V. K. praeityje neteistas (b. l. 60-61). Nors per pastaruosius 5 metus baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai yra mažo pavojingumo, nepasižymintis sistemiškumu, baudos sumokėtos (b. l. 62-64). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, dirba įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) metų, (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) sūnų. Visa tai rodo, jog iš esmės kaltinamasis laikosi įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, o jo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio ir nėra požymių, kad neteisėtas elgesys būtų linkęs kartotis. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytą, sprendžia, kad byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti.

Be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Nagrinėjamoje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo (duomenys neskelbtini) A. M.-K. Pateiktame A. M.-K. prašyme atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodoma, kad laiduotojos asmeninės savybės ir veiklos pobūdis V. K. padarys teigiamą įtaką. Laiduotoja teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad stengiasi šeimą vesti sveikos gyvensenos principu, mato, kad reikia kitaip gyventi – sportuoti, neturėti žalingų įpročių, nevartoti alkoholio. Su vyru yra virš (duomenys neskelbtini) metų kartu, V. K. klauso jos patarimų. Mano, jog darys teigiamą įtaką, domėsis apie alkoholizmą, kokias tai gali turėti pasekmes. Stengsis laiką leisti kartu ir kad aplinkoje nebūtų alkoholio. Žingsnis po žingsnio pasiekiama, kad visiškai atsikratytų žalingų įpročių. Jai ir vyrui šis įvykis buvo labai didelis sukrėtimas, apie įvykį kalbėjosi trumpai, tačiau, labai stipriai sureikšmino šį įvykį, tai buvo ženklas, kad reikia kažką keisti.

A. M.-K. nebuvo teista (b. l. 128), tačiau per 5 metus buvo bausta administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą be techninės apžiūros, važiavo eismo juosta skirta tik maršrutiniam transportui, automobilio netinkamą stovėjimą draudžiamose vietose, transporto priemonės įvažiavimą ir pravažiavimą degant draudžiamam šviesoforo signalui, greičio viršijimą, baudos yra sumokėtos (b. l. 129-133).

Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad prašymą perduoti nusikalstamą veiką padariusį asmenį pagal laidavimą pateikęs asmuo buvo baustas administracine tvarka, savaime nereiškia, jog jis turėtų būti vertinamas kaip asmuo, nevertas teismo pasitikėjimo, tokiu atveju svarbu įvertinti ir padarytų teisės pažeidimų pobūdį bei jų padarymo laiką (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-120-530/2020). Nagrinėjamu atveju matyti, kad laiduotojos A. M.-K. padaryti nusižengimai susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais (stovėjimu neleistinoje vietoje ir greičio viršijimu ir kt.), Pažymėtina, kad A. M.-K. pastaruoju laikotarpiu padaryti administraciniai nusižengimai priskiriami mažiau pavojingiems KET pažeidimams, tai atspindi ir paskirtų nuobaudų dydis (15-60 Eur). Teismas konstatuoja, kad padaryti administraciniai nusižengimai nerodo, jog A. M.-K. būtų piktybinė teisės pažeidėja. Tai, kad A. M.-K. buvo bausta administracine tvarka, vertinama kaip neigiamai A. M.-K. charakterizuojanti aplinkybė, tačiau nesudaro esminių kliūčių laikyti ją tinkama laiduotoja. Aptariamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad laiduotojo tinkamumas, jo asmeninės savybės ir galėjimas daryti įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui kiekvienoje byloje turi būti įvertinti individualiai. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017).

Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo perdavimas pagal laidavimą vietoje baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju gali būti tinkama ir pakankama poveikio priemonė. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos. Šias išvadas lemia teismo įsitikinimas, pagrįstas Lietuvos teismų formuojama praktika ir bendraisiais teisės principais, įtvirtinančiais būtinybę kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir aplinkybes bei ją padariusio asmens asmenybę ir kiek tik įmanoma siekti pataisyti nusikaltimus padariusius asmenis, netaikant kriminalinių bausmių, tokiu būdu įpareigojant pačius asmenis ir laiduojančius už juos asmenis savarankiškai siekti pakeisti antivisuomenišką elgesį, įgusti labiau kontroliuoti savo elgesį ir kt., nes tai ilgainiui turi daug didesnį auklėjamąjį poveikį linkusioms taisytis asmenybėms, nei kriminalinių bausmių paskyrimas ir priverstinis jų įvykdymas.

Visgi, laiduotoją apibūdinančių aplinkybių visuma šiuo konkrečiu atveju sąlygoja išvadą, kad laidavimas galimas tik su užstatu. Teismo vertinimu laidavimas su užstatu bus didesnė paskata tiek pačiam kaltinamajam susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kad pateisintų jam parodytą valstybės ir (duomenys neskelbtini) kaip laiduotojos pasitikėjimą, tiek ir paskata laiduotojai dėti didesnes pastangas, darant teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis padarytų tinkamas išvadas, įrodytų supratęs savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą. Nustatant užstato dydį atsižvelgiama į tai, kad teisiamojo posėdžio metu laiduotoja A. M.-K. nurodė, kad esant poreikiui galėtų sumokėti laidavimo užstatą, teigė, kad jos gaunamas darbo užmokestis yra 3000 Eur neatskaičius mokesčių. Įvertinama ir aplinkybė, kad šeimoje auga (duomenys neskelbtini) vaikas, taip atsižvelgiant į kitas byloje išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad 1 000 Eur užstato suma bus proporcinga ir tinkamo dydžio bei sustiprins laidavimo instituto tinkamą įgyvendinimą. Be to, pažymėtina ir tai, kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, V. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos A. M.-K. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų 6 mėnesių terminą ir paskiriant 1000 Eur užstatą, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

V. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,56 promilės etilo alkoholio koncentracija t. y. nežymiai viršija ribą nuo kuriuos kyla baudžiamoji atsakomybė už vairavimą išgėrus. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamasis automobilį vairavo nakties metu, apie 01.52 val., ir nepastebėjęs saugumo salelės atsitrenkė į ją. Įvykio metu automobiliu važiavo vienas. Taigi nėra abejonių, kad V. K. kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, dėl jo veiksmų kilo eismo įvykis ir tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta skaudesnių padarinių tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir galimybę sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Skirdamas minėtą baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes į tai, kad kaltinamasis anksčiau nebuvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. V. K. nustatytas neblaivumo laipsnis nežymiai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Sukėlęs eismo įvykį pats iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 6). Sprendžiant proporcingumo klausimą, šiuo atveju lyginant rūšinį atsakomybės pavojingumą, teismas konstatuoja, jog įvertinus visas bylos aplinkybes V. K. padarytas nusikaltimas nėra tokio pavojingumo kaip panašaus pobūdžio veikos (kai nustatytas girtumas atitinka sunkų girtumo laipsnį (nuo 2,51 promilių ir daugiau)), todėl yra pagrindas skirti trumpesnį uždraudimo naudotis specialia teise terminą, nei prašo valstybinis kaltintojas (baigiamųjų kalbų metu prašė skirti draudimo naudotis vairuotojo teisėmis terminą 2 metams). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas akcentavo, kad teisė vairuoti V. K. yra itin svarbi ir prašė skirti kiek įmanoma trumpesnį baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Teismo vertinimu, skirti minimalų 1 metų uždraudimo naudotis specialiąja teise terminą būtų nepagrįsta. Antai, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje – transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), padarymą privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 (vienerių) metų iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonės terminas, kuris lygus ar mažesnis už administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminą, nustatytą už mažiau pavojingą administracinį nusižengimą, nebūtų proporcingas padarytai nusikalstamai veikai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn ir administracinėn atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas. Todėl atsižvelgiant į išdėstytą bei padaryto nusikaltimo pavojingumą (būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį), V. K. nustatytinas didesnis nei minimalus baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas – 1 metai 6 mėnesiai, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 30 d., t. y. nuo dienos, kai V. K. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 54-55).

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Kaip jau minėta, V. K. automobilį vairavo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje buvo mažiausia 1,56 promilių etilo alkoholio), mieste, naktį ir padarė eismo įvykį, taip sukeldamas akivaizdžią grėsmę eismo saugumui ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, todėl automobilis „Mercedes Benz“ v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir turi būti konfiskuojamas. Visgi iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis matyti, jog automobilis „Mercedes Benz“ v. n. (duomenys neskelbtini) veikos padarymo metu nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui – „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), o automobilio valdytoju yra MB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 25), (įmonė priklausanti V. K. (b. l. 26)). Byloje nėra duomenų, kad „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) būtų buvę žinoma, kad kaltinamasis panaudos šią transporto priemonę nusikalstamai veikai daryti, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies, 5 dalies nuostatomis, nesant galimybės konfiskuoti šio turto, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes Benz“ – vertę atitinkanti pinigų suma.

Nagrinėjamoje byloje keliamų klausimų aspektu yra aktualus turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jį nubausti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-91-303/2021). Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-788/2019, 2K-72-489/2020). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Tačiau teismų praktikoje labai aiškiai yra nurodyta, kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.

Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017). Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Mercedes Benz“, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 46 220 Eur su PVM Eur (b. l. 27). Atkreiptinas dėmesys, kad konfiskuotino turto vertė (taikant BK 72 straipsnio 5 dalį) turi būti nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Todėl spręstinas klausimas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos – 46 220 Eur – konfiskavimo pagrįstumo.

Baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė konfiskuoti pusę transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos – 22 000 Eur, kaltinamojo gynėjas dėl automobilio vertės konfiskavimo baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog konfiskavimas pusės sumos automobilio vertės, būtų labai didelė šeimai, kadangi, pateikti dokumentai iš VĮ „Registrų centras“ kokį turtą valdo šeima, taip pat ir kredito sutartį, kur nurodyta, kad likutis apie 50 tūkst. Eur. Pajamos, tiek pačio V. K., tiek (duomenys neskelbtini) nėra didelės ir pakankamos, kad būtų galima padengti tokią pinigų sumą. Todėl suma atsižvelgiant į turtinę padėtį turėtų būti mažesnė.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju V. K. vairuojamas automobilis „Mercedes Benz“, nuosavybės teise priklauso ne jam, o trečiajam asmeniui – „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis vairavo automobilį „Mercedes Benz“, už kurį lizingo sutarties pagrindu moka mėnesines įmokamas (po 500 Eur per mėnesį) minėto automobilio savininkui – „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad V. K. praeityje neteistas, dirbantis ir gaunantis pastovias pajamas, charakterizuojamas teigiamai, turi (duomenys neskelbtini) vaiką, finansinių įsipareigojimų, nustatytas neblaivumas nežymiai viršijo įstatyme apibrėžtą minimalią ribą, dėl nusikaltimo prisipažino kaltu ir gailėjosi. Visgi jis savo veiksmais kėlė akivaizdžią grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui, jo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo tyčinis, t. y. sąmoningas ir valingas kaltininko elgesys naudotis automobiliu būnant neblaiviam sudaro pagrindą pripažinti, kad nekonfiskavus turto vertę atitinkančios pinigų sumos būtų formuojama asmens nebaudžiamumo ir nepagarbos baudžiamajam įstatymui tendencija, nebūtų užtikrintas prevencinis baudžiamosios poveikio priemonės tikslas. Visgi, taikant turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą visą apimtimi ir išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią visą pinigų sumą (46 220 Eur) ar išieškant pusę konfiskuotino automobilio vertės (23 110 Eur), kaltinamasis patirtų išskirtinai per dideles neigiamas ir neproporcingas realizuojamai atsakomybei turtines pasekmes, kurios paveiktų kaltininko šeimos narius, jų tarpe auginamo (duomenys neskelbtini) vaiko interesus. Įvertinus kaltininko turtinę padėtį, jo ir šeimos labui turimus įsipareigojimus (paskolas), kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininkui taikomas kitas poveikio priemones – akivaizdu, kad automobilio „Mercedes Benz“ vertę atitinkančios visos pinigų sumos (46 220 Eur) išieškojimas iš V. K. būtų neadekvati poveikio priemonė, nes ji sukeltų žymiai didesnes neigiamas turtinės pasekmes, negu siekiama tinkamu baudžiamosios atsakomybės realizavimu ir atliktu ne prevencinę atgrasymo funkciją, bet nubaudimo funkciją. Pažymėtina, jog turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas negali būti prilyginamas bausmei.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo V. K. turi būti konfiskuojama tokia dalis automobilio vertės, kuri būtų pakankama pažeidėją atgrasinti nuo tokio pobūdžio teisės pažeidimų ateityje. Teismo vertinimu, tokius principus atitiktų trečdalio automobilio vertės t. y. 15 406,67 Eur išieškojimas iš V. K. kaip balansas tarp kaltinamojo turtinės padėties, jo padarytos nusikalstamos veikos turinio bei aptartai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.

Pažymėtina, kad V. K. turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jo priimtą nuosprendį (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per pageidautiną terminą.

2024 m. sausio 30 d. nutarimu V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. 2024 m. sausio 30 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas – paliekama galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios. 2024 m. sausio 30 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas ir paimtas dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (laikomas byloje prie asmens duomenų) perduotinas saugoti Valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu byloje esanti laikmena – CD (kompaktinis diskas) su vaizdo įrašais, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikomas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. K., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. M.-K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą su 1000 Eur užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti laiduotoją A. M.-K. per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstato sumą į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini) ir bylos numerį (duomenys neskelbtini) bei tai, kad jis mokamas už V. K. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Užstatas grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, jei V. K. per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra 2024 m. sausio 30 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Mercedes-Benz, v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) – vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 15 406,67 Eur (penkiolika tūkstančių keturis šimtus šešis eurus šešiasdešimt septynis centus) – valstybės naudai.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialiąja teise, vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikinti.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir paimtą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti Valstybės įmonei „Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – skaitmeninę laikmena su vaizdo įrašais, prisegtą prie bylos pirmojo tomo viršelio, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.