Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. G. kaltę dėl veikų, numatytų BK 254 straipsnio 2 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje pripažino visiškai, dėl kitų nusikalstamų veikų pripažino kaltę iš dalies. 2018-10-12 teisiamojo posėdžio metu prašė teismo remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi praėjo nemažai laiko ir gerai visko neatsimena. Teisiamojo posėdžio metu perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino. Papildomai paaiškino, kad neturėjo tyčios atimti gyvybę ar pasikėsinti atimti gyvybę nukentėjusiems. Tiesiog stengėsi peršauti automobilio ratą, kad nebegalėtų jo vytis ir partrenkti. Pirmas šūvis į automobilio duris buvo paleistas, kadangi niekaip negalėjo prasiveržti pro juos. Nebuvo kitos galimybės pabėgti, kaip tik veržtis pro keleivio pusės dureles. Jo brolį D. Š. užpuolė kaltinamajam nepažįstamas asmuo, atėjęs nuo devynaukščio namo antros laiptinės. Kitoje pusėje sustojo baltos spalvos automobilis Honda Civic. R. G. pradėjo bėgti ir nubėgdamas šovė į keleivio pusės priekines dureles. Gatvelė labai siaura, automobilio keleivio durelės buvo pradarytos, šalia to namo, prie tų atidarytų durelių augo spygliuotas krūmas. Kad jis galėtų pabėgti turėjo prasiveržti pro tą jaunuolį, kuris pradaręs automobilio duris stovėjo. Jis, prabėgdamas pro automobilį, šovė. Vėliau, automobilis pradėjo važiuoti atbuline eiga ir prisivijo kaltinamąjį, jam pasirodė, kad norėjo jį partrenkti, todėl iššovė dar kartą, taikydamas į automobilio ratą. Šovė dėl to, kad sustabdytų automobilį. Neįsivaizduoja, kaip kulka galėjo pataikyti K. į šlaunies nugarinį paviršių virš pakinklio. Nematė krypties kur šauna. Nuo ginklo įgijimo iki šio įvykio praėjo gal savaitė. Nežino, kodėl būtent šią dieną pasiėmė ginklą. Ketino tą ginklą atiduoti. 2015-05-27 buvo pirma diena, kai pasiėmė ginklą. Jam buvo neįprastas sesers dingimas, todėl ir pasiėmė ginklą. Nekilo minčių pranešti policijai apie ginklą, nes galvojo, kad su juo susidoros tie asmenys, iš kurių paėmė ginklą. Prieš pirmą šūvį D. K. buvo užpuolęs jo brolį, bandė prasiveržti pro automobilį ir buvo šūvis. Jautė pavojų savo gyvybei iš tų asmenų, kurie sėdėjo automobilyje. Prie parduotuvės paleido vieną šūvį į žemę, kadangi norėjo pagąsdinti. Norėjo šauti į žemę, tačiau pataikė į koją. Vienam iš vaikinų sudavė ginklu į galvą (S.). Visi pabėgo, o vienas tiek buvo įsijautęs į savo veiksmus, kad teko jį atplėšti. Nepamena iš kokio atstumo šovė. Šis įvykis vyko prie pat parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“ įėjimo. Brolis gulėjo šalia parduotuvės įėjimo, jį apspitę visa gauja jaunuolių trypė ir spardė, o jis stovėjo už jų visų. Jo brolis bandė įbėgti į parduotuvę, bet prie parduotuvės jį kažkoks žmogus tiesiog pargriovė ir visi jaunuoliai pradėjo jį mušti. Tuo momentu viskas taip atrodė, kad reikia taip elgtis, kad reikia šauti į žemę, tačiau nieko sužeisti ar nužudyti nenorėjo. Suprato, kad naudojasi ginklu, tačiau iki pirmo šūvio nesuprato jo paskirties, galvojo, kad dujinis. Vėliau suprato, kad ginklas gali būti mirtinai pavojingas. Ginklą po įvykio išmetė ir pabėgo su broliu į užsienį, išsigandę atsakomybės ir bijojo dėl savo ir brolio gyvybės. Gailisi dėl to, kad viskas taip įvyko, atsiprašė nukentėjusių, civilinius ieškinius pripažįsta iš dalies. Pilnai pripažįsta ieškinį dėl turtinės žalos, dėl neturtinės žalos mano, kad per didelės sumos, tačiau palieka spręsti teismui.

R. G., ikiteisminio tyrimo metu 2017-09-07 įtariamojo apklausos metu parodė, kad kuo yra įtariamas supranta, įtarimo esmė aiški, kaltu dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažįsta iš dalies. Jis kartu su savo artimaisiais, kai mama S. Ž. gavo socialinį būstą asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną atsikraustė gyventi maždaug 2015 m. kovo mėn. pabaigoje ar balandžio mėnesio pradžioje. Tame mikrorajone gyvenančių jaunuolių nepažinojo. 2015 m. gegužės mėn., maždaug prieš savaitę laiko iki pranešime apie įtarimą nurodyto įvykio, tikslios dienos neprisimena, tą dieną nelijo, vakare, jau buvo sutemę, apie 23 val. vienas ėjo stumdamasis dviratį link savo namų iš (duomenys neskelbtini) mikrorajono, kur anksčiau gyveno. Jam einant pro parduotuvę "(duomenys neskelbtini)", esančią (duomenys neskelbtini), pamatė stovintį vieną nepažįstamą vaikiną, apie 20-22 metų amžiaus, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, jis svirduliavo, be to rankoje turėjo alaus butelį, iš kurio gėrė. Girdėjo, kaip jis kažką rėkavo kalbėdamas su kažkuo telefonu, jis vilkėjo pilkos spalvos "Nike" treningo bliuzoną, o už mūvėtų pilkos spalvos šortų "Nike" juosmens, priekyje buvo užsikišęs daiktą, panašų į ginklą, tamsios spalvos, kaip chrominės. Jis buvo apie 170 - 178 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, tamsių trumpai kirptų plaukų, mano, kad atpažinti jį galėtų. Kažkokių jo išskirtinių bruožų, t.y. kokių randų, tatuiruočių, nepastebėjo, tik matė, kad jo veidas spuoguotas. Jam praeinant pro šį vaikiną, kai tarp jų buvo nedidelis, maždaug 8 m atstumas, jis pakėlė galvą, ir kaip suprato, pamatęs jį,t.y. R. G., kreipėsi šūktelėdamas: iš kur tu čia būsi? Jam atsakė: koks tavo reikalas? Jis pasakė: mano reikalas - va, - ir tai sakydamas išsitraukė minėtą daiktą, panašų į ginklą. Kadangi tuo metu suprato, kad tai gali būti tikras ginklas, pasidėjo ant žemės dviratį ir priėjęs prie jo pasakė: šauk. Šis vaikinas, kaip matė, tartum sudvejojo, ir R. G., pasinaudodamas jo nustebimu, jį sugriebė rankomis ir parvertė ant žemės, jis nukrito ant nugaros ir R. G., pritūpęs prie jo, prispaudė kairiu keliu jo dešinę ranką ir tada iš jo dešinės rankos išplėšė minėtą ginklą. Jis pasiėmė tą ginklą ir pasitraukęs nuo jo, nuėjo link savo dviračio, pasiėmė jį ir nuėjo namo. Nueidamas matė, kad tas nepažįstamas vaikinas, keliasi nuo žemės ir kažką plūsdamasis ir traukdamas iš kažkur telefoną, gal iš kišenės ar nuo žemės, nematė gerai, nes buvo sutemę ir ta vieta buvo apšviesta nuo gretimai esančių elektros stulpų, šnekėjo, ką jis ten kalbėjo ir su kuo, nesuprato ir nesiklausė. Grįžęs tą vakarą namo, nuėjo į savo kambarį, kuriame gyveno vienas, ir tą atimtą iš vaikino ginklą paslėpė ant kambaryje stovėjusios spintos, nes namuose dar buvo 5 nepilnamečiai įvairaus amžiaus broliai ir seserys, ir jie radę ginklą galėjo susižaloti. Apie rastą ginklą niekam iš šeimos narių nepasakojo. Prieš paslėpdamas ginklą, jį apžiūrėjo: jis buvo chrominės spalvos, aprūdijęs, jo rankena ir dėtuvė buvo apvyniotos juodos spalvos izoliacine medžiaga, todėl galvodamas, kad jis sulūžęs, jo labiau neapžiūrinėjo, ar jame buvo šovinių - nežinojo, nes jo neardė ir izoliacinės medžiagos neatvyniojo. Ant minėto ginklo buvo kažkokie užrašai, bet jų neprisimena. Suprato, kad elgiasi neteisėtai, nepranešdamas policijai ir laikydamas namuose neteisėtai ginklą. Tuo metu manė, kad anksčiau ar vėliau reiks tą ginklą grąžinti asmeniui, iš kurio jį atėmė, bet iš jo išvaizdos suprato, kad jis yra ne iš tų, kurie kreiptųsi į policiją dėl prarasto ginklo, todėl pistoleto neišmetė. Ar tai kovinis ginklas, ar dujinis, nesuprato. Nuo tos dienos iki pranešime apie įtarimą nurodytos dienos, t.y. 2015-05-27, šis pistoletas buvo jo namuose, jo kambaryje, ant spintos, kur jį buvo paslėpęs, jo niekam nerodė, apie jį niekam nepasakojo, jo su savimi nesinešiojo. 2015-05-27, vakare, apie 20.30 val., jam vaikštant su savo drauge D. A., (duomenys neskelbtini) parke, jam į jo mobiliojo ryšio telefoną, kurio numerio neprisimena, paskambino mama S. iš savo telefono, iš mamos balso suprato, kad ji susijaudinusi. Mama pasakė, kad dingo sesuo S. Š., kuriai tuo metu buvo 13 m., sesers telefonas buvo išjungtas, ko anksčiau niekada nebuvo buvę, kad ji neišvedė jų šuniuko į lauką, ko taip pat anksčiau niekada nebuvo buvę. Iš pokalbio su mama suprato, kad sesei galėjo kažkas atsitikti. Jis savo draugę palydėjo iki jos namų, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, adreso neprisimena, nieko jai nesakė apie ką kalbėjo su mama, pats bandė iš savo telefono prisiskambinti sesei S., bet jai prisiskambinti irgi nepavyko dėl išjungto jos telefono. Palydėjęs draugę, nuėjo namo, pasakė broliui D., kuris buvo namuose, kad eitų ieškoti sesės. D. yra vyriausias iš kitų turimų brolių ir su juo labai gerai sutardavo, santykiai buvo labai geri. Tuo metu dar pasikalbėjo su mama, matė, kad ji jaudinasi dėl sesers dingimo, ir, jam atrodo, kad pasakęs mamai, kad su broliu eina ieškoti sesės, išėjo iš namų, jis prieš išeidamas pasiėmė minėtą namuose laikytą ginklą tam, kad jaustųsi saugesnis, nes jų vietinis rajono jaunimas nepažinojo, arba jei sutiks tą vaikiną, iš kurio buvo atėmęs ginklą, kad jį atiduotų. Ėjo link "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) mokyklos, kur rinkdavosi vietinis jaunimas, bet sesės ten nerado, o einant atgal į namų pusę sutiko sesės S. draugę A., gali būti, kad jos buvo klasiokės, jos pavardės neprisimena, ir paklausė jos, ar nematė S. A. atsakė, kad ką tik matė. Beeidami toliau netrukus sutiko sesę S. su kažkokia tamsiaplauke drauge, jos vardo nežino. Priėjęs prie sesės, ją pabarė, klausdamas, kodėl nepareina namo, kodėl jos telefonas išjungtas, sakė, kad mama dėl jos jaudinasi. Sesė atsakė, kad lyg tai jos telefonas išsikrovė, o kiek valandų, ji nežinojo, todėl negrįžo įprastu laiko namo. Pabarė sesę ir pasakė, kad eitų palydėjusi draugę namo. Su D. tada ėjo toliau link namų kažkokia siaura gatvele, prie kurios yra kažkokie garažai, garažai jiems einant link namų buvo kairėje pusėje, nepriėjus "(duomenys neskelbtini)" parduotuvės, esančios lyg tai (duomenys neskelbtini). Jiems beeinant, pro juos ta pačia gatvele pravažiavo baltos spalvos automobilis "Honda Civic" modelio, valst. Nr. nežino. Automobilis važiavo nuo "(duomenys neskelbtini)" parduotuvės pusės link "(duomenys neskelbtini)" mokyklos. Jis pamatė, kad automobilį vairavęs vaikinas, kurį atpažinti galėtų, pažiūrėjo į jį net persikreipdamas, taip pat juos nužvelgė ir šalia keleivio priekinėje sėdynėje sėdėjęs vaikinas. Jie važiavo dviese automobiliu. Tų vaikinų jis nepažinojo, anksčiau matęs nebuvo. Jie pravažiuodami nebuvo sustoję, nieko nesakė, lėtai pravažiavo. Nei jis, nei brolis irgi nieko jiems nieko nesakė, nešūkavo, jokių gestų nerodė. Dar paėjus apie 10-15 metrų, priėjus prie šalia įvažiavimo į kiemą prie daugiabučio namo - devynaukščio su daug laiptinių - pamatė ateinantį iš minėto devynaaukščio namo kiemo link jų vieną nepažįstamą jaunuolį, tačiau tai buvo jaunuolis ne iš tų vaikinų, kurie buvo pravažiuojančiame minėtame automobilyje. Vaikinas buvo už jį aukštesnis, apie 190 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, ką vilkėjo neprisimena, bet prisimena, kad buvo užsidėjęs ant galvos tamsios spalvos kepurę su snapeliu, atpažinti jį galėtų. Šis vaikinas pradėjo kažką grubiai šūkauti, eidamas link jų, bet jo žodžių neprisimena. Jis tam vaikinui irgi kažką grubiai atsakė, lyg tai: atšok. Vaikinas ateidinėjo jiems iš dešinės pusės. Brolis tuo metu buvo nuo jo maždaug 1-2 metrų atstumu iš dešinės pusės, ir jis buvo arčiau ateinančio jaunuolio pusės. Tada tas vaikinas prieidamas sušvilpė ir puolė brolį: stvėrė rankomis už brolio vilkimų drabužių atlapų, vaikinas su broliu susistumdė. Tuo metu pamatė, kaip prie vienos iš tolimų minėto devynaukščio namo laiptinių, prie kurios augo krūmai, ar iš už tų krūmų iškišo galvą kažkoks nematytas jaunuolis, ir tuo pačiu metu išgirdo sustojančio už jo automobilio garsą. Atsisukęs į sustojusį automobilį, pamatė, kad tai tas pats automobilis, kuris buvo pravažiavęs gatvele pro juos. Tada staigiai atidarė abejas dureles automobilyje buvę vaikinai, o vairuotojo vietoje sėdėjęs vaikinas truputį išlindęs iš automobilio šūktelėjo: čiupkit juos, - žiūrėdamas link devynaukščio namo pusės. Kam jis šaukė, nežino, tačiau tuo metu nusisuko nuo jo link minėto namo pusės ir pamatė apie 10 jaunuolių grupę, atbėgančią link jų. Tai pamatęs, sukosi dairydamasis, kur galėtų bėgti. Sukdamasis matė, kad brolis vis dar stumdosi su anksčiau minėtu vaikinu, bet tiksliau nurodyti, ką jie ten darė negali, nes viskas vyko labai greitai. Dairydamasis dar pamatė, kad pabėgti nelabai turi galimybių, nes už nugaros buvo sustojęs automobilis, iš jo keleivio pusės iššokęs vaikinas, kurį galėtų atpažinti, stovėjo tokioj pozoj, kad suprato, kad jis pasiruošęs vytis jį, jei bandys bėgti. Jis kažką laikė dešinėje rankoje, tačiau, ką jis turėjo, negali nurodyti, nes viskas vyko labai greitai, gal per 2 minutes laiko. Vairuotojas buvo automobilyje. Tada jis išsitraukė iš vidinės kišenės juodos spalvos bliuzono, tokio, kaip balonkės, užsegamo priekyje užtrauktuku, su savimi pasiimtą pistoletą ir laikydamas jį dešinėje rankoje, sušuko, kreipdamasis į brolį: bėgam. Tai sušukęs, pradėjo bėgti link namų, rankoje laikydamas ginklą. Nubėgdamas iš gatvelės, kurioje tuo metu buvo prie įėjimo į minėtą kiemą, vieną kartą šovė į minėto automobilio priekinių keleivio pusės pradarytų durelių pusę, ir matė, kad prie keleivio pusės stovėjęs vaikinas krito į keleivio pusės sėdynę. Ar jį buvo sužeidęs, nematė, apie tai net nepagalvojo, kadangi šovė į automobilio dureles, į žmogų šauti nesitaikė, ką nors sužaloti neketino, norėjo tik pagąsdinti. Tada bėgo link parduotuvės "(duomenys neskelbtini)" pusės, pagrindine gatve. Matė, kaip minėtas automobilis išsuko iš kiemo atbuline eiga ir pasivijęs jį, nes jis buvo nubėgęs tik kelis metrus, vairuotojas, važiuodamas automobiliu vis dar atbuline eiga, bandė jį partrenkti. Tada jis, staigiai šoktelėjo ir atsidūrė iš automobilio kairės pusės, t.y. ties ratu už vairuotojo pusės galinės keleivio sėdynės. Tada bėgdamas dar kartą šovė link automobilio kairiojo galinio rato, šalia kurio tuo metu buvo. Ar pataikė šaudamas, nežino, bet po šūvio automobilis sustojo. Šaudamas neketino sužaloti žmogaus, nes, jo manymu, turėjo pataikyti į galinio rato padangą ar į panašią vietą. Automobiliui sustojus, jis bėgo toliau link namų, ginklą buvo įsidėjęs vėl į vidinę bliuzono kišenę, kad neišgąsdintų žmonių, kuriuos galėjo sutikti bebėgdamas. Nubėgęs iki už parduotuvės "(duomenys neskelbtini)" esančių penkiaaukščių gyvenamųjų namų, kairiau, atsisukęs dairėsi, kur brolis. Pamatęs, kad brolio nėra, bėgo atgal į minėtą įvykio vietą, ieškoti brolio. Bebėgdamas atgal matė, kad toje vietoje, kur antrą kartą šovė, to automobilio nebebuvo, kur ir kada jis nuvažiavo, nematė. Pribėgęs prie parduotuvės "(duomenys neskelbtini)", prie pat įėjimo į parduotuvę durų, pamatė stovintį pagyvenusį vyrą, kurį galėtų atpažinti, jis buvo neaukštas, apie 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, iš jo išvaizdos atrodė, kad jis yra dažnai vartojantis alkoholį, ir šalia jo, kokių 2 metrų atstumu matė, kad brolis D. nukritęs ant žemės, o jį spardo apie 10 vaikinų, apie kuriuos minėjo anksčiau. Tada vėl išsitraukė iš kišenės turėtą ginklą, ir lyg tai kažką šūktelėjo. Atsisukę kai kurie prie brolio buvę vaikinai, nors ir turėjo pamatyti, kad jis rankoje laiko ginklą, neatrodė išsigandę, jam tuo metu net atrodė, kad jie galėjo būti vartoję kažką, gal kokius narkotikus, nes visiškai nesimatė baimės laikytam rankoje ginklui. Tada jis, stovėdamas nuo jų kokių 4-5 metrų atstumu, šovė į žemę link jų, nepagalvodamas, kad kažką gali sužeisti. Po šūvio matė, kad tie vaikinai išsigando ir beveik visi pradėjo bėgti link minėto devynaukščio, bet vienas iš jų liko prie brolio ir toliau jį spardė. Šis vaikinas buvo stambiausias iš jų, buvo žemesnio už R. G. ūgio, apie 175-178 cm ūgio. Ką jis vilkėjo, neprisimena. Tada pribėgęs prie jo, trenkė jam lyg tai į kairės pusės galvą ties smilkiniu, nes nebenorėjo daugiau šaudyti. Tada pabėgo ir šis vaikinas, bėgdamas link nubėgusių vaikinų. Visus vaikinus, kurie spardė brolį, galėtų atpažinti. Matė, kad D. yra sumuštas, ant jo veido matė mėlynes, t.y. kraujosruvas. Pasakė broliui: kelkis. Matė, kad jis sunkiai orientavosi, mano, kad taip buvo dėl sumušimo. Kai pamatė, kad brolis stojasi nuo žemės, pasakė: bėgam, - ir bėgo link namų. Brolis bėgo iš paskos. Bebėgdamas ginklą išmetė į konteinerį, esantį prie jo namo, jo kieme. Tuo metu taip pagalvojo, kad reikia išmesti ginklą, todėl taip ir padarė. Nežino, ar kas matė, kaip išmetė ginklą. Su broliu nubėgo į miškelį, esantį už monolito. Ten buvo gal kokie penki maži bunkeriai - iš žemės išlindę pastatai. Sėdėdami viename iš jų, galvojo su broliu, ką darys toliau. Jis buvo išsigandęs, manė, kad jo ieškos policija, o su likusiu laisvėje broliu susidoros minėti juos puolę vaikinai. Brolis buvo dar labiau išsigandęs, todėl sugalvojo, kad jiems reikia bėgti kur nors toliau nuo tos vietos. Pasakęs broliui, kad eina į namus paimti daiktų, kai jau buvo aptemę, kiek laiko buvo praėję nuo įvykio tiksliai nežino, gal 15 min. ar pusvalandis, vienas nuėjo namo, brolis liko laukti bunkeryje. Nuėjęs namo paėmė šiek tiek drabužių sau ir broliui, pasiėmė savo ir D. asmens dokumentus, kažkiek pinigų, gal 800 eurų, kuriuos turėjo susitaupęs, ir niekam nieko nesakęs išėjo. Kai buvo grįžęs namo, niekas iš artimųjų jo nematė, beeidamas iš bunkerio ir grįždamas nieko nesutiko. Kai grįžo pas brolį, tada abu kartu su juo ėjo gatve link geležinkelio stoties, perėjo viaduką per geležinkelį, tada nulipo laiptukais žemyn ir prie pat geležinkelio stoties esančiame sustojime įlipo į troleibusą ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, išlipdami (duomenys neskelbtini) sustojime. Tada su D. nuėjo į prie (duomenys neskelbtini), netoli prie "(duomenys neskelbtini)" klubo. Tada abu persirengė ir vilkėtus rūbus išmetė į upę tam, kad kas nors jų neatpažintų. Pralaukę naktį minėtoje vietoje, ryte iš dar vieno su savim turėto mobiliojo ryšio telefono, naudodamas iš anksčiau įsigytą iki tol nenaudotą SIM kortelę, kurios Nr. neprisimena, paskambino turėtu į ankstesnę SIM kortelę įsivestu telefono numeriu kažkokiam vairuotojui, vežančiam keleivius į užsienį. Jo telefono numerio neprisimena. Su tuo žmogumi susitarė, kad jis jį ir brolį tą pačią dieną prie klubo "(duomenys neskelbtini)" paims ir juos nuveš į (duomenys neskelbtini). Visą laiką iki sutarto išvažiavimo su D. praleido toje pačioje vietoje prie (duomenys neskelbtini). Niekam daugiau neskambino, sutartu laiku atvažiavus mikriukui, jis su D. išvažiavo į (duomenys neskelbtini), ir gyveno (duomenys neskelbtini) su svetimais dokumentais tol, kol buvo sulaikyti. Svetimus dokumentus įsigijo (duomenys neskelbtini) iš vaikino, vardu D.. Būdamas (duomenys neskelbtini), interneto kavinėje sužinojo iš skelbiamos informacijos internete, kad jam ir broliui yra paskelbta paieška, kad jie įtariami nužudę žmogų, o kitą sužaloję. Tokių pasekmių, šaudamas į automobilį, nesitikėjo, sužaloti ar nužudyti nieko neketino, nes buvo įsitikinęs, kad galėjo pataikyti tik į automobilį, iš pradžių netgi tikėjosi, kad tas pistoletas galėjo būti dujinis, todėl šaudė norėdamas tuos vaikinus pagąsdinti, nes su broliu buvo tik dviese, jų buvo gerokai daugiau, ir tai padarė išsigandęs, kad bus stipriai sužaloti. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, sužaloto vaikino bei nužudyto vaikino artimųjų esant galimybei atsiprašys, jei žinotų banko sąskaitos numerį, pagal galimybes norėtų pradėti atlyginti padarytą žalą (4 t. 70-74 b.l.).

R. G., 2018-07-03 įtariamojo apklausos metu parodė, kad visas inkriminuojamas veikas pripažįsta, tai yra prisipažįsta padaręs šias nusikalstamas veikas, dėl to labai gailisi (4 t., 78-79, 113-114 b.l.).

Kaltinamasis D. Š. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymo nepripažino. Paaiškino, kad nukentėjusiajam D. K. nesudavė, nieko jam nepadarė. Jį pasitiko D. K. prie įėjimo į daugiabučio namo kiemą, (duomenys neskelbtini). D. K. jį čiupo už krūtinės, kartu pradėjo stumdytis, jis nuo D. K. atsiplėšė ir bėgo. Šūvį girdėjo, nesuprato iš kur tie šūviai. Kai atsiplėšė nuo D. K., bėgo link parduotuvės, iš paskos atbėginėjo jaunuoliai. Neužfiksavo ar automobilis stovėjo. Jo tikslas buvo bėgti į parduotuvę, nes manė, kad ten jam saugiausia. Prie parduotuvės jį pargriovė nepažįstamas vyriškis, spėjo užsidengti galvą ir tada pribėgo nepažįstami jaunuoliai ir pradėjo jį mušti, spardyti. Tų jaunuolių buvo apie 7-8. Stengiausi dengtis rankomis veidą, todėl nematė smūgių, tik jautė. Buvo padarytos mėlynės ir sumušimai, į medikus nesikreipė. Nežino, kiek tas mušimas truko laiko, gal net sąmonę buvo praradęs. Pamena, kad pargriuvo, susirietė, susiėmė už galvos, o po to, kad jo brolis liepia keltis ir bėgti. Negali paaiškinti, kaip tie vaikinai atsitraukė nuo jo. Šūvių negirdėjo. Kad brolis buvo pasiėmęs ginklą, nežinojo. Prašo išteisinti, nes tikrai niekam nesudavė ir nepadarė jokio nusikaltimo, nes jis pats stipriai buvo sumuštas ir nukentėjo.

Nukentėjusysis A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tuose įvykiuose tiesiogiai nedalyvavo. Tą vakarą buvo tik išėjęs iš dušo, buvo skambutis, pradžioje nelabai suprato kas dedasi prie vartelių. Pamatė, kad įstrižai kelio stovi jo sūnaus M. automobilis Honda Civic baltos spalvos. Tai buvo 2015-05-27 apie 21.30 val. adresu (duomenys neskelbtini). Stovėjo jo sūnaus automobilis ir jau buvo sustabdytas vienatūris, modelio nepasakys. Kai pribėgo prie mašinos, tai R. su vairuotoju buvo sūnų perkėlę į kitą automobilį. Pradžioje pagalvojo, kad M. K. pasikartojo epilepsijos priepuolis, tačiau K. sušuko, kad greičiau jį vežtų, nes jį peršovė. Nebuvo kraujo, tačiau jis buvo visas suglebęs. Vyko kartu į ligoninę. Į ligoninę atvyko R. K., buvo dar atneštas D. K., jam buvo peršautos kojos, jį taip pat išvežė į operacinę. R. nesuprato, kad jis yra peršautas, tik seselė pamatė, kad nuo jo bėga kraujas. R. K. buvo peršauta šlaunis. Jo sūnus M. K. žuvo. Kalbėjo apie įvykį su kitais asmenimis, dalyvavusiais jame. R. K. pasakojo, kad jis paprašė M. pavežti, nes jis planavo švęsti šimtadienį. M. buvo susitaręs susitikti su savo drauge. Jie atvažinėjo nuo parduotuvės (duomenys neskelbtini), pravažiuojant prasilenkė su kaltinamaisiais, tai buvo (duomenys neskelbtini) g. prie (duomenys neskelbtini) namo. R. K. tiksliai neprisiminė, ar jiems pasakė, ar jie atsakė, tik prisimena pro atidarytą langą įkištą ginklą ir atremtą jam į pilvą, jis sakė, kad nepajuto kaip pašoko į viršų ir nepajuto skausmo, todėl pamanė, kad tai dujinis ginklas. Tada M. puolė išvažinėti iš kiemo atbuliniu, sušuko ,,ui“, susiėmė už šono, po to, pasukus iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gatvę M. pasakė: ,,Mažiau imk laikyk vairą, nes man akyse temsta“, ir prarado sąmonę. Bandė aiškintis, kas galėjo išprovokuoti tokią kaltinamojo agresiją, tačiau nieko nesužinojo. M. nebuvo konfliktiškas, nes jis alkoholio nevartojo. Draugai pasakojo, kad jei vakarėlyje būdavo kokie nors barniai, tai M. tuos kivirčus užgesindavo. Prašo priteisti 250 000 eurų neturtinės žalos ir turtinę žalą. Įvykio metu sūnus buvo pasiėmęs akademines atostogas, nes norėjo stoti į profesinę mokyklą, susijusią su automobilių remontu.

Nukentėjusioji O. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra M. K. mama. 2015-05-27 buvo svečiuose, paskambinęs sutuoktinis pranešė, kad M. ligoninėje. Jai nuvykus į ligoninę, tarpduryje pamatė policininką su vaikinuku. Prisėdo prie sutuoktinio ir liko sėdėti. Kai sužinojo, kad į M. buvo šauta, jai buvo nesuvokiama. Po kokių 40 minučių atėjo gydytojas ir pasakė, kad M. negyvas. Policijos pareigūnas kalbėjo su tuo vaikinuku, kuris buvo kartu su M. Tas vaikinukas išgirdęs, kad M. negyvas, nusikeikė ir norėjo išeiti. Tai R. K.. Po to R. K. rodė, kad jam šovė, jis parodė, kad jis sėdėjo šalia M., kad jam buvo ginklas nutaikytas į pilvą, tačiau jis pašoko. Jis kilstelėjo nuo sėdynės. Atvažiavo po kiek dienų D. vėžimėlyje ir paprašė parodyti M. automobilį. D. privažiavo prie automobilio ir pradėjo verkti. Prisimena, kaip jis pyko ant tų, kurie nušovė M. ir juos labai plūdo, daugiau jis nieko nepasakojo. R. K. nieko nepasakojo, tik parodė, kaip jis pašoko, kad išvengė šūvio. Per atidarytą langą buvo įkištas ginklas. R. K. sakė, kad M. atbulas išvažinėjo iš kiemo, pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pasakė, kad jam tamsu akyse. Kai šovė į R., tai tada M. puolė išvažinėti atbulas ir tada turbūt šovė į M. Daugiau apie šį įvykį nieko nežino. Prašo tenkinti civilinį ieškinį visiškai. Žmogaus sveikata ir gyvybė yra aukščiausia vertybė, todėl sūnaus gyvybė yra neįkainuojama. Jo staigi mirtis buvo labai netikėta. Su sūnumi kartu gyveno, juos siejo ypatingai stiprus ryšys. Dėl jo nužudymo labai išgyveno, patyrė šoką, didžiulį sielvartą, sunkų dvasinį išgyvenimą. Tai ypatingai skaudžiai paveikė jos gyvenimą ir sukėlė sunkią dvasinę kančią.

Nukentėjusysis D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nelabai atsimena įvykių, nes ir prieš, ir po įvykio vartojo narkotikus. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino. Paaiškino, kad jau keturi metai praėjo, tai nelabai atsimena, jau viską paaiškino. Nepamena, ar Š. jam trenkė į veidą, neatsimena daug dalykų.

Ikiteisminio tyrimo metu D. K. parodė, kad su draugais buvo (duomenys neskelbtini) g. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Buvo 6-iese ar 7-iese. Buvo jis, panelė vardu M. Buvo su R., E., T. S., A. Po kiek laiko atvažiavo M. K. su R., automobiliu HONDA CIVIC arba PRELIUDE, automobilis lyg pilkos arba baltos spalvos. Jie įsuko į jų kiemą, juos pamatęs jis pradėjo eiti link automobilio. Ir tuo metu pamatė, kad iš to pačio kampo, iš kurio atvažiavo M., išlindo (atėjo du vaikinai). Juos matė pirmą kartą. Jie apie 20 metų amžiaus. Už jį šiek tiek aukštesni. Abu buvo apsirengę su treningais, tačiau tiksliau neįsidėmėjo. Jie kažką perdavė D. K. draugams, buvusiems automobilyje praeidami pro juos. Draugai tada kažką atsakė. Tada vienas iš nepažįstamų jaunuolių išsitraukė ginklą ir priėjo prie draugų automobilio ir šovė pirmą kartą į automobilį, kiek atsimena. Tada draugai iš karto išvažiavo automobiliu ir greit kažkur dingo. O jis tada staiga sušaukė "puolam" ir su draugais pasileido paskui tuos 2 nepažįstamus, kurie nubėgo link „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Tas, kuris šovė, pabėgo toliau, o kitą pasigavo iškart prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir pradėjo jį spardyti. Kol spardė nepažįstamas, turėjęs ginklą, grįžo atgal ir šovė 2 ar daugiau kartų į jų minią. Iš pradžių šovė į jį, bet nepataikė, tada jis pradėjo bėgti. Vaikinas šovė antrą kartą ir pataikė jam į kojas, sužeidė abi kojas iš vidinės pusės ties kirkšnimis, taip pat jis pamatė, kad draugas T. S. buvo susiėmęs už galvos. Nuo to laiko nematė tų dviejų įtariamųjų. Ginklą turėjo ir šovė tik vienas iš jų. Koks ginklas nematė. Kai vaikinai pabėgo, jie visi atsisėdo 4 –iese į mašiną, tame tarpe ir T., atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Kas galėjo į juos šaudyti neįsivaizduoja. Vaikinus matė pirmą kartą, pamatęs prieš save juos tikriausiai atpažintų. Jis su savo kompanija ir draugais su niekuo nekonfliktuoja, jokių priešų neturi. M. pažįsta apie 4 metus, su juo yra draugai. M. labai ramus žmogus ir su nieko niekada nekonfliktuoja. R. pažįsta mažiau, bet jis irgi yra ramus ir nekonfliktuojantis. Daugiau nieko neatsimena ir negali paaiškinti (1 t., 175-176 b.l.).

2015-05-28 papildomos liudytojo apklausos metu nukentėjusysis D. K. parodė, kad vakar, t.y. 2015 gegužės 27 dieną, apie 11.30 val susitiko su R. B., su kuriuo iš vakaro buvo susitarę, kad trečiadienį važiuos į D. K. buvusią mokyklą pažiūrėti paskutinio skambučio šventės. Jis matė, kad M. su savo „Honda“ automobiliu baltos spalvos įsukinėja į kiemą. Matė, kad su M. automobilyje yra dar R. M. iš lėto važiavo link jų, nes kelias labai duobėtas,jis ėjo link atvažiuojančio automobilio. Jam einant link automobilio pamatė, kad nuo automobilio serviso pusės ateina du vaikinai, kurie ėjo link M. automobilio. Kadangi M. automobilis važiavo iš lėto, tie du nepažįstami vaikinai aplenkė automobilį, nes jie ėjo spartesniu žingsniu. Jie abu ėjo iš keleivio pusės, kur sėdėjo R. Jie kažką pasakė R. Ką sakė, negirdėjo. Matė, kad R. jiems kažką atsakė. Ką atsakė, negirdėjo. Jis vis dar ėjo link automobilio, M. sustabdė automobilį tuo momentu, kai vaikinai R. kažką pasakė. Tas vaikinas, kuris R. buvo kažką pasakęs, dar pasakė kažką panašaus „Ai tu čia taip“ ir išsitraukė pistoletą. Pistoletą išsitraukė dešine ranka, iš kurios pusės nepamena, pamatė, tik kad kažką abiem rankom ginklui padarė. Gal saugiklį išjungė. Tiksliai nepamena. Ir tada vaikinas greitai pribėgo prie automobilio iš R. pusės ir šovė. Ar jis ginklą įkišo pro durelių pravirą stiklą į automobilio vidų ar prie durelių laikė, nepamena, tik jis staigiai šovė. Nematė, ar šovė į R. ar į M. Jis tuo metu stovėjo priešais automobilį maždaug 7 m. atstumu. To nepažįstamo draugas irgi stovėjo. Jis atsisuko į tą antrą vaikiną, ir šis jam trenkė kumščiu į nosį. Po smūgio jis atsitraukė truputėlį ir pamatė, kad M. atbuliniu labai greitai išvažinėja iš kiemo. O paskui automobilį pradėjo bėgti tas vaikinas, kuris šaudė, bėgo rankose turėdamas šautuvą. O paskui šį vaikiną pradėjo bėgti tas, kuris trenkė jam. Draugai, išgirdę šūvį, pamatė, kad čia kažkas vyksta, išlindo iš krūmų. M. nusuko su automobiliu link autoserviso. Tie du nepažįstami pasuko į priešingą pusę ir nubėgo link „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Jis draugams surėkė „čiumpam“ ir nusivijo bėglius. Bėgo T., E., R. ir jis, gal dar D. Tas, kuris su savimi turėjo šautuvą, spėjo pabėgti už „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. O tą kitą, kuris bėgo link „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės įėjimo, nepažįstamas suaugęs vyras už drabužių pagavo, tuo metu ir jie jį sučiupo. Gali būti taip, kad jis tą vaikiną pirmas „čiupo“ ir parvertė ant žemės. Tiksliai nepamena. Ir parvertę vaikiną ant žemės prie įėjimo jie visi spardė. Vieną kartą jiems bespardant tą vaikiną, suaugęs vyras jį atitraukė, tačiau jis atsistojo atgal ir spardė tą vaikiną, kuris gulėjo ant žemės. Jiems bespardant vaikiną, iš už „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės išlindo tas kitas vaikinas su šautuvu ir šovė į juos, bet atrodo, kad nepataikė. Jie greitai nusisuko ir pradėjo bėgti nuo šaudančiojo vaikino. Tada vaikinas šovė antrą kartą ir pataikė jam į koją. Iš skausmo surėkė, nukrito bet atsikėlė ir bandė bėgti. Jautė, kad skauda dešinę koją, ją palietė ir pamatė, kad visa ranka kruvina. Iš skausmo negalėjo bėgti, todėl ėjo link R. laiptinės atgal. Prie laiptinės atsistojęs nusimovė kelnes ir pamatė, kad abiejų kojų šlaunys kruvinos ir bėga kraujas. Visi draugai, kurie spardė, bėgo atgal su juo. Kažkuris pasakė jam: „D., tu peršautas“. A. su M. visą laiką buvo prie automobilio. Gal R., tiksliai nepamena, pasakė, kad sėstų į A. automobilį ir,kad jį vežtų į ligoninę. Automobilyje su juo važiavo A., T. ir R. Jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Tie vaikinai, kurie šaudė, nubėgo už „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės per kiemus. Prie R. namų nebuvo jokių muštynių. Tik tas vienas smūgis, kai jam trenkė tas vaikinas. Daugiau niekas nesimušė (1 t., 177-182 b.l.).

Nukentėjusysis R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog tikslios įvykių datos neatsimena, pirminiai parodymai teisingi, išsamūs. Abu važiavo su M., ėjo du vaikinai, susirodė kažką ir pradėjo šaudyti, kišo ginklą pro mašinos langą, koją peršovė, pataikė į M. ir jie tada išvažiavo. Juos su M. apšaudė „lygioj vietoj“, anksčiau kaltinamųjų nematė ir nekonfliktavo, sėdėjo mašinoj. Kai pradėjo šaudyti, jį peršovė, po to važiavo atbuli ir M. prarado sąmonę. K. išėjo iš to namo, pamatė, kas vyksta, ir atbėgo, nematė, ką K. darė, jis pradėjo šaukti, o jie jau po įvykio, kai įkišo ginklą, tai vaikinas buvo su pamušta akim, ginklas rankoj, kišo šautuvą, paaiškino, kad tai kaltinamasis R. G.. Koks ginklas, tai neatsimena, į jį šovė vieną kartą ir vieną kartą į duris. Kai šovė į jį, tai M. iškart atbulinį jungė ir pradėjo atgal važiuoti, ar M. langas atviras, tai neatsimena, šovė į dureles, žino, kur pataikė, o kur buvo taikytasi, tai į žmogų. Kaltinamieji buvo blaivūs, tačiau agresyvūs. Vėliau skambino draugams, važiavo į ligoninę, jam buvo peršauta koja. Kaltinamasis jam taikėsi į krūtinę, bet jis nustūmė ranka ir įvyko šūvis, pataikė į koją. Jokių konfliktų su kaltinamaisiais anksčiau neturėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu R. K. parodė, kad 2015-05-27 d. 21.28 val. (duomenys neskelbtini), įvažinėjant į kiemą automobiliu HONDA CIVIC, kuris priklauso M. K., pribėgo nepažįstamasis asmuo, šovė pro atidarytą priekinį keleivio pusės langą, R. K. kliudė dešinę koją. Antrą šūvį šovė pro vairuotojo duris ir draugui M. K. peršovė kairį šoną. Po šių šūvių, išvažiavo į draugo kiemą, kuriame sustojęs M. K. sakė, kad prastai jaučiasi, temsta akyse, tuomet jis iškvietė greitosios medicinos pagalbą, kuri M. K. pristatė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Šaudantis jaunuolis buvo apsirengęs sportinį geltonos spalvos treningą, 18-20 metų amžiaus. Žino, kad jis yra A. P. pusbrolis (1 t., 159 b.l.). Liudytojas K. V. O. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Įvykis buvo 2015 m. gegužės mėnesio pabaigoje, vakare apie 21.30 val. privažiavo prie namo automobilis, o M. jau buvo negyvas. Nuvežė M. į ligoninę, bet jau jam nepadėjo, nes jis jau buvo negyvas. Automobilis buvo M., o vairavo jo draugas. Kiek žino, kad šovė į duris ir pataikė į M. Aplinkiniai kalbėjo, kad buvo muštynės.

Liudytoja Z. G. O. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną ji buvo namuose su tėvu ir A. K.. Paskambino skambutis į duris, per langą pamatė stovintį R. už tvoros. Atidarius namo duris, R. sušuko: ,,M. pašovė“. Matė M. pasodintą automobilyje, jis jau buvo negyvas. M. dar staigiai nuvežė į ligoninę. Tačiau vėliau sužinojo, kad M. negyvas. Apie patį įvykį nieko nežino, tik girdėjo, kad M. tik draugą vežė švęsti paskutinį skambutį.

Liudytojas T. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo su draugais prie R. namo. Buvo D. K., E. U., R. B., A. D. ir D. B.. Buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo numerio nežino, ten gyvena R. Prie to namo laukė R. K. su M. K.. Sunkiai atsimena įvykio aplinkybes dėl vartoto alkoholio. Atvažinėjo M. su R. K., pasigirdo šūviai, tada D. K. sušuko, kad bėgam, gaudom. Kai R. atvažinėjo buvo šviesu. Iš tos vietos, kur visi jie stovėjo, nesimatė ta vieta pro kur turėjo įvažiuoti M. Nepamena ar girdėjo šūvius. Kiek pamena, tai gaudė jaunesnį brolį. Pavijo asmenį, kurį vijosi, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Nepamena visų įvykių. Pavijus tą asmenį įvyko muštynės, jie mušė D., jis šviesių plaukų. Tai D. Š.. Negali pasakyti, kodėl mušė. Tą įvykį prisimena sunkiai, kadangi buvau neblaivus ir praėjo nemažai laiko. Gavo per galvą į dešinį galvos šoną. Dar pamena, kad D. K. vežė į ligoninę, nes jam buvo peršautos kojos. Kai gavo per galvą, daugiau nieko nematė. Vyresnio brolio nematė įvykio vietoje. Pagarsinus liudytojo T. S. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, tomas 2, 1-3, 5, 6-7 bylos lapai, jis juos patvirtino, nurodė, kad teisingi. Prie parduotuvės kaltinamasis buvo atkišęs pistoletą į visus, nežino kiek buvo šūvių. Kad buvo sužalotas, jam pasakojo ar K., ar B., nepamena. Sakė, kad jam vyresnis brolis trenkė su ginklu į galvą. Iki įvykio nebuvo sužalotas. Teigia, kad būtent to įvykio metu buvo sužalotas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas T. S. parodė, kad 2015-05-27 su draugu E. U. jis girtavo nuo pietų, jie girtavo E. U. mokyklos pabaigimo proga. Kartu su jais buvo bendras draugas A. D., jis juos vežiojo savo automobiliu. Vakare jie su draugais susitarė susitikti prie R. B. namų, esančių (duomenys neskelbtini), prie namo antrosios laiptinės, tai yra jų nuolatinė susitikimų vieta. Pokalbio metu su draugais jis sužinojo, kad prie jų dar turėjo prisijungti draugai M. K. ir R. K., jie buvo kažkur pakeliui. Netrukus gatvėje pasigirdo M. K. automobilio garsas, tas garsas buvo būdingas tik jo automobiliui, išskirtinai labai garsiai dirbo jo automobilio duslintuvas. Į kiemą nuo laiptinės nuėjo D. K., kaip jis suprato, D. K. norėjo pasitikti M. K.. Jis tuo metu bendravo su kitais draugais, visi kartu buvo prie laiptinės po stogeliu. Girdėjo, kad M. K. automobilis įvažiavo į kiemą ir kažkur netoliese sustojo, nes girdėjosi nurodytas duslintuvo garsas, kur jis sustojo ir ką veikė buvo neaišku, nes jis nieko nematė ir net nekreipė į tai jokio dėmesio. Staiga kažkur prie įvažiavimo į kiemą, maždaug toje pusėje, nes nieko nematė, pasigirdo vienas skardus, panašus į šūvį, garsas, tuoj po to prie jų pribėgo D. K. ir pasakė, kad jį kažkas užpuolė ir reikia jį pagauti. Besivejant nubėgantį vaikiną jis negirdėjo daugiau jokių šūvių. Nubėgantį vaikiną jie pagavo prie PC „(duomenys neskelbtini)“ durų, ten jį pargriovė ant grindinio ir spardė. Staiga jis iš nugaros išgirdo skardų garsą, panašų į šūvį, jo draugai pradėjo šaukti, kad atėjo antras vaikinas ir jis turi ginklą, todėl visi leidosi bėgti nuo jo. Atsisukęs pastebėjo jam už nugaros stovintį antrą iš matymo pažįstamą vaikiną, kurį jis anksčiau matė kartu su A. D. kaimynu, pas jį rankose matė tamsios spalvos pistoletą. Šis antras vaikinas nieko nesakė, jis buvo į priekį atkišęs pistoletą ir taikėsi į juos visus, todėl jie jo nepuolė, o leidosi bėgti nuo jo. Jam pabėgus prie parduotuvės girdėjo dar vieną šūvį. Apsižiūrėję jie pastebėjo, kad buvo sužeistas D. K., pastarajam buvo peršautos abi kojos, jam buvo sužalotas viršugalvis. Muštynių įkarštyje jis nepajuto, kuriuo metu ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo sužalotas, žino iš draugų žodžių, jam apie tai pasakė R. B., kad antras vaikinas su ginklu jam sudavė į galvą vieną kartą pistoleto rankena, vėliau juos apšaudė. Jis sužinojo, kad pirmas šūvis, kurį jis girdėjo būdamas prie laiptinės, buvo paleistas į R. K., dėl to M. K. ir išvažinėjo iš kiemo, norėdamas išvengti konflikto. Už tai tas pats vaikinas šaudė antrą kartą į nuvažiuojantį M. K. automobilį, dėl ko M. K. buvo mirtinai sužalotas, bet jis šio šūvio visiškai neįsidėmėjo. Vėliau, kai jie buvo prie parduotuvės ir mušė pirmąjį vaikiną, tas pats antras vaikinas priėjo prie jų ir juos apšaudė, iššovė du kartus, tik tada jis ir pastebėjo šį antrąjį vaikiną su pistoletu (2 t., 5 b.l.).

Liudytoja M. L., teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dienos datos nepamena. Stovėjo prie B. namo laiptinės, adreso nežino. Prie tos laiptinės buvo ji ir gal 6 vaikinai, D. K., E., jo pavardės nežino, B., kitų asmenų nepamena. Buvo vakaras, tačiau dar buvo šviesu. Visi kalbėjosi, po kiek laiko pasigirdo šūviai. Nepamena kiek buvo šūvių, visi stovėję kartu sukluso. Nematė pačio įvykio, kai buvo šūviai. Po to visi nubėgo prie automobilio, kuriuo atvažiavo M. K.. Vėliau sužinojo, kad tai M. buvo atvažiavęs, kad jis buvo pašautas. K. grįžo su pašauta koja, jie išvažiavo į ligoninę, o ji nuėjo namo. Kai pasigirdo šūviai, tai visi vaikinai buvo prie laiptinės. Po šūvių vaikinai nubėgo, jie kurį laiką negrįžo. Vėliau pamatė grįžtančius vaikinukus, jų buvo 3-4, vienas su peršauta koja, kitas su prašauta ausim. Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino, nurodė, kad teisingi. Nežino, ar K. sudavė vaikinui, ar vaikinas sudavė K. Nepamena ar buvo koks triukšmas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta M. L. parodė, kad 2015-05-27 vakare jai su draugais būnant prie R. B. namų, prie (duomenys neskelbtini) namo, apie 21.30 val., tiksliai laikotarpio negali nurodyti, prie jų privažiavo BMW markės automobilis, kuriuo atvažiavo A. D., T. S. ir E. U., pastarieji du vaikinai buvo labai smarkiai apsvaigę nuo alkoholio. Kai atvažiavo antras automobilis D. K. nuėjo nuo jų link įvažiavimo į kiemą. Ji iš smalsumo iškišo galvą iš už kampo, norėjo pasižiūrėti kur eina D. K.. Matė, kad jis ėjo prie įvažiavime į kiemą stovėjusio automobilio Honda Civic, baltos spalvos, vėliau ji sužinojo, kad tai M. K. automobilis. Tuo metu ji nematė, kas buvo automobilyje. Ji matė, kad D. K. ateinant prie stovinčio M. K. automobilio, prie automobilio tuo metu buvo jai visiškai nepažįstami du vaikinai. Vienas vaikinas liko prie automobilio, stovėjo prie pat priekinių keleivio durelių, o kitas vaikinas ėjo link D. K.. Kitas vaikinas, kuris ėjo link D. K., priėjo prie D. ir nieko nesakęs vieną kartą sudavė kumščiu jam į veidą, taip pat ji nematė į kurią tiksliai vietą jis gavo smūgį, matė tik tiek, kad į veido sritį. Po šio smūgio D. K. nepuolė muštis su šiuo nepažįstamu vaikinu, jis iš karto grįžo prie jų, pasiliko savo bliuzoną, kepurę ir piniginę, viską numetė ant žemės ir kartu su kitais vaikinais nubėgo gaudyti šių dviejų vaikinų. Tuo pat metu kieme ji girdėjo du šūvio garsus, pirmas buvo duslus, ji nesuprato kas atsitiko, atrodė, kad būtų kažkur toli šaudę, kitas buvo garsus. Liudytoja neprisiminė kuriuo laikotarpiu buvo pirmas šūvis, ar prieš konfliktą su D. K. ar tuoj po jo, antras šūvis buvo po konflikto su D. K.. Ji nematė, kas šaudė ir kur šaudė. Iš garso ji gali spėti, kad šaudė prie M. K. automobilio, nes garsas sklido iš tos pusės (2 t., 47 b. l.).

Liudytojas E. U., teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tai buvo 2015 m. gegužės gale. Nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) g. prie R. B. namo, ten buvo susitikimo vieta. Prie laiptinės buvo A. D., T. S., R. B., E. D., D. K. ir jis. Visi išgėrinėjo. Įvyko kažkoks konfliktas. Lyg D. K. nuėjo iki automobilio Honda Civic, ko jis nuėjo nežino, jis nieko nesakęs nuėjo. Buvo sekundžių reikalas, šūviai, vieni pradėjo bėgti, kiti pradėjo bėgti. Jis stovėjo prie laiptinės, tai automobilis Civic buvo už kokių 50 metrų. Jam atrodo, kad K. net nespėjo prieiti iki automobilio Civic. Lyg jam beeinant buvo tie šūviai, jis pradėjo bėgti atgal. Tiksliai įvykio aplinkybių neatsimena. Lyg D. K. kažką sušaukė, tačiau nepamena ką, gal jis visus pakvietė bėgti ar dar kažką. Nematė, kad kažkas suduotų K., ar K. kažkam sudavė. Jei ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad buvo smūgiai, tai taip ir gali būti, nes įvykis buvo senokai. Matė kaip visi bėga link (duomenys neskelbtini) parduotuvės, jis bėgo kartu. Kažkas įbėgo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę ir pasiėmė šluotą, kažkas guli ant žemės, jį lyg spardo, po to buvo šūviai. Kai buvo šūviai, tai buvo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) kampo. Jis šaudžiusio asmens veido nematė, matė tik siluetą. Po antro šūvio visi išsibėgiojo. Pamena, kad po viso to visi grįžo prie tos laiptinės. Lyg kai automobilis Civic pavažiavo atgal, tada gal buvo šūviai, tada jis automatiškai nuvažiavo ne į tą pusę, paskui apsisuko važiuoti link 3-čios ligoninės, ir tada visi pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Nematė, kas šaudė. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu jis juos patvirtino, papildomai nurodė, kad K. su K. buvo atvažiavę į kiemą, tada jie pradėjo išvažinėti atbuliniu iš kiemo, tai tada viskas ir įvyko. Jie tikrai buvo atvažiavę į kiemą ir sustojo šalia A. D. automobilio BMW. Gali būti, kad jie buvo atvažiavę kažkokiais reikalais. Trenkęs asmuo K. buvo vienas, antro asmens nematė. Kai automobilis Civic išvažinėjo, tai niekas nebėgo, automobilis ramiai išvažinėjo iš kiemo. Smūgis K. buvo suduotas tarpe tarp pirmos ir antros laiptinės, bent jis taip mano. Atsimena, kad kažkas trenkia K. ir tada M. įvažiuoja į kiemą. Smūgis tikrai buvo suduotas K.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. U. parodė, kad 2015-05-27 buvo jo išleistuvių vakaras. Privažiavę prie R. B. namo, automobilių stovėjimo aikštelėje esančioje namo kieme sustojo, ten jau buvo ir M. K. su R. K., jie buvo automobiliu Honda Civic, tai pat buvo ir D. K., R. B.. Minėti visi vaikinai jau buvo išlipę ir stovėjo ties R. B. laiptine. Buvo viso septyniese. Taip pastovėjus pats pamatė kaip prie stovinčio D. K. priėjo gal 20 metų amžiaus vaikinas, kuris buvo apsirengęs mėlynos (daugiau į žydrumą) spalvos striuke. Priėjęs prie D. trenkė jam kumščiu į veidą. Vėliau bėgo link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Nuo jų bėgo tas vaikinas vienas, jis nubėgo prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės durų ir pastebėjo kaip jis nukrito ant žemės netoli kažkur prie įėjimo į parduotuvę. Tas vaikinas gulėjo susirietęs, dengdamas veidą. Tuo metu pasigirdo vienas šūvis. Šūvis nuaidėjo jam už nugaros, t.y. būnant veidu atsisukus į gulintį ant žemės vaikiną. Po to šūvio išgirdo dar du šūvius. Po pirmo šūvio atsisuko ir pamatė, kad nuo jo 5-7 metrai atstumu stovi trumpų plaukų vaikinas, kuris suėmęs abiem rankomis laikė pistoletą ir stovėjo ginklą nukreipęs tiesiai į juos visus. Po to šūvio jis po truputį pradėjo atsitraukinėti atgal nuo to gulinčio ant žemės vaikino ir tada išgirdo antrą šūvį. Ir tada pamatė kaip link R. namo laiptinės pradėjo bėgti jo draugai. Pats pradėjo bėgti link laiptinės, vaikinas šaudęs jam už nugaros pasiliko iš dešinės pusės. Bėgant išgirdo trečią šūvį (2 t., 37-40 b.l.).

Liudytoja K. B., teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo 2015 m. gegužės pabaigoje. Draugę lydėjo iki devynaukščio, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje. Buvo šviesus paros metas, dar nebuvo sutemę. Brolius atpažįsta, kaip kaltinamuosius. Kai broliai nuėjo link tos laiptinės, jos ėjo toliau, matė kaip pravažiavo M. K. su automobiliu. Su M. dar kažkas važiavo su mėlyna striuke. M. įsuko į tą gatvelę kur nuėjo broliai ir kur buvo vaikinų kompanija. Kai M. įvažinėjo į (duomenys neskelbtini) gatvės kiemą, tai broliai jau buvo ten nuėję. Po to išgirdo garsų garsą, pamanė, kad sprogo M. automobilio padanga. Atsisukus pamatė, kad (duomenys neskelbtini) sukasi atgal ir tada pamatė vyresnį brolį, kad jis šovė. Kai M. bandė apsisukti, tai vyresnis brolis šovė. Viskas labai greitai vyko, prisimena, kad šovė, po to pamena, kad visa vaikinukų kompanija kažką nusivijo link parduotuvės. Prie atbulom išvažiuojančio automobilio matė vyresnį brolį prie automobilio vairuotojo pusės. Brolis pribėgo prie vairuotojo pusės ir šovė, tik nepamena, kiek kartų. Kai M. išvažinėjo atbulas iš kiemo, šalia jo buvo keleivis. Tiksliai negali pasakyti ar R. G. buvo prie keleivio pusės, tačiau prisimena, kad buvo prie keleivio pusės, todėl negali pasakyti, kiek tiksliai buvo šūvių.

2015-05-28 ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. B. parodė, kad 2015-05-27 apie 21.30 val. vakare matė kaip buvo šaudoma į mašiną ir į žmones. Kai išėjo iš daugiabučių namų aikštelės ir pasukę į (duomenys neskelbtini) gatvę, ėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) mokyklos stadioną, maždaug priešais (duomenys neskelbtini) sutiko einančius gatve S. brolius R. ir D. Po to, kai išsiskyrė su S. broliais, praėjus gal kokioms apie 3 minutėms, dar kol vis ėjo (duomenys neskelbtini) gatve ir buvo maždaug prie autoserviso pradžios, išgirdo kažkokį garsą „pokšt“. Kai išgirdo tą garsą „pokšt“, atsisuko pasižiūrėti, nes pagalvojo, kad M. automobilio ratas sprogo. Atsisukusi pamatė, kad M. su mašina važiuoja visu greičiu atbulas iš to kiemo į (duomenys neskelbtini) gatvę, paskui M. automobilį atbėginėjo R. M. išvažiavo į gatvę ir prie garažų bandė apsisukinėti, kad galėtų važiuoti link (duomenys neskelbtini) gatvės. Kol M. apsisukinėjo, prie mašinos pribėgo R. ir šovė du kartus į mašiną. Pirmas šūvis buvo iš vairuotojo pusės, o antras iš keleivio. R. šovė būdamas lauke, jis prie mašinos priėjęs nebuvo. Atstumas R. nuo mašinos buvo gal kokie apie 6-7 metrai. Kai R. iššovė pirmą šūvį į vairuotojo pusę, tuomet jis pro mašinos galą apibėgo ir antrą šūvį šovė į keleivio pusę. Po tų dviejų šūvių R. pabėgo. Kai M. pro jas pravažiavo, S. pačioje pradžioje atsitūpė, labai susinervino ir pasakė : “Taigi mano brolis sės. Jis gi jau buvo atidavęs tą šautuvą, kam jis jį vėl pasiėmė? Gal kad manęs ieškojo?“ (2 t., 50-53 b.l.).

Liudytojas B. G., teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015-05-27 išeidamas iš savo kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo einančius jaunuolius, jie tarpusavyje pykosi, sprendžiant iš žodžių. Norėjo dar jiems duoti pastabą, bet pagalvojo, kad kam to reikia. Jis nuėjo (duomenys neskelbtini) parduotuvės link. Jam jau žengiant pro duris išgirdo ir pajuto žingsnius, kad kažkas lyg atbėga, stovėdamas tarpduryje atsisuko ir pamatė, kad vieną jaunuolį vejasi grupė jaunuolių. Tas jaunuolis, kurį vijosi kiti, norėjo įbėgti į parduotuvę, tačiau jis jam užstojo praėjimą. Tie jaunuoliai, kurie jį vijosi, jį pasiguldė ir pradėjo mušti tarpduryje. Nežinodamas esmės ir viso kito pradėjo ginti tą jaunuolį, kuris buvo perverstas ant žemės. Pasidarė makalynė, gal ne viską gali pasakyti, nes buvo adrenalinas. Jam sustojo vaizdas tada, kada vienas jaunuolis atsitraukė kokius 3-5 metrus nuo tos muštynių vietos ir išgirdo šūvį. Gal buvo ir daugiau šūvių. Pagalvojo, kad tai dujinis ginklas. Kai viskas baigėsi ir visi išsilakstė iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės išėjo apsauginis, paklausė kas čia buvo. Iš namų išėjo ir ėjo link (duomenys neskelbtini) parduotuvės, pakeliui pamatė konfliktuojančius jaunuolius. Konfliktuojantys jaunuoliai buvo ant šaligatvio ties jo namo tvora. Jo namas ((duomenys neskelbtini)) stovi gretimai (duomenys neskelbtini) namo. Jo namas, po to (duomenys neskelbtini) namas, tarp jo namo ir (duomenys neskelbtini) namo yra įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Už (duomenys neskelbtini) namo, už gatvės, yra parduotuvė (duomenys neskelbtini). Ties jo namo tvora trys jaunuoliai, gal keturi, tarpusavyje koliojosi žodžiais. Iš konteksto suprato, kad kažko nepasidalina. Konfliktas vyko žodžiais, veiksmais nebuvo.

Liudytojas D. V., teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su R. B. įvažiavo į namo kiemą, matė, kad prie jo laiptinės yra draugų. Nusprendė su jais pabendrauti. Prie jo laiptinės auga didelis alyvų krūmas, todėl nematė, kas įvažiavo į kiemą, bet iš garso suprato, kad tai M. K. automobilio garsas. D. nuėjo link automobilio, pakeliui susitiko vieną iš kaltinamųjų ir įvyko konfliktas. Tada išgirdo šūvį vieną ar du, kaltinamieji pradėjo bėgti, jų grupė vaikinų pradėjo bėgti iš paskos link parduotuvės, jis nebėgo. Nuėjęs iki parduotuvės, pamatė, kad D. peršautas. Pamena tik tiek. Įvykio aplinkybes sunkiai pamena. K. įvažiavo pro tą patį įvažiavimą kur ir jis, nes ten tik vienas įvažiavimas į kiemą. Nematė automobilio per alyvų krūmą. Pamatė, kad D. nueidinėdamas pradėjo konfliktuoti su vienu kaltinamųjų. Kaltinamieji turbūt ateidinėjo nuo stadiono pusės. Matė tik vieną kaltinamąjį, jo atpažinti negali, kadangi tuo metu buvo be akinių. Kaltinamasis pradėjo konfliktuoti su D. Kitas kaltinamasis buvo prie automobilio prie vairuotojo pusės. Išgirdo šūvį ir draugai pradėjo vytis kaltinamuosius. Kai D. nuėjo nuo laiptinės, jis pradėjo su vienu iš kaltinamųjų kalbėtis, stumdytis. Nežino, kas pradėjo konfliktą. Suduotų smūgių nematė. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu D. V. parodė, kad išgirdus M. K. automobilio garsą, D. K. nuėjo M. pasitikti. Jis taip pat išėjo į kiemą, matė, kad M. K. automobilis stovėjo vos įvažiavęs į kiemą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Prie automobilio jis pastebėjo stovinčius du visiškai nepažįstamus vaikinus, vienas stovėjo arčiau automobilio, buvo prie pat priekinių keleivio durelių, kitas buvo automobilio priekyje prie pat D. K.. Tas asmuo, kuris buvo prie automobilio žiūrėjo į salono vidų, suprato, kad jis galėjo bendrauti su keleiviu, matė, kad buvo atidarytas keleivio durelių langas. Tuo metu jis dar nežinojo, kad keleivio vietoje sėdėjo R. K., jam iš toli nesimatė kas sėdi automobilio viduje. Antras vaikinas staiga sudavė vieną kartą kumščiu D. K. į veidą, D. K. jam sudavė atgal. Šį konfliktą pastebėjo ir kiti draugai, D. K. grįžo prie laiptinės, nusimetė savo daiktus ir nubėgo kartu su kitais draugais gaudyti užpuoliką. Kai visi draugai leidosi bėgti gaudyti D. K. užpuoliką kieme nuaidėjo du šūviai, jis nematė, kas ir kur šaudė, jis tuo metu buvo prie laiptinės ir nematė kas darėsi kieme. Draugams nubėgus link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ jis liko kieme kartu su M. L. ir A. D.. Kol jie ėjo iki namo kampo jis girdėjo prie parduotuvės dar du ar tris šūvius, tiksliai negali prisiminti, kas šaudė nematė. Draugai grįžę papasakojo, kad prie parduotuvės durų jie pasivijo nepažįstamą vaikiną, kuris sudavė smūgius D. K., pargriovę puolė mušti. Kol jie mušė vieną nepažįstamą vaikiną prie jų sugrįžo antras ir juos apšaudė, todėl jie paleido pirmąjį nepažįstamą vaikiną. Jis nematė kaip buvo apšaudytas M. K. automobilis, girdėjo tik šūvių garsus (2 t., 45 b.l.).

Liudytojas A. D., teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio aplinkybių nepamena, prieš metus buvo sumuštas, turėjo galvos traumą. M. K. pažinojo, tačiau įvykio aplinkybių nepamena. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu jis juos patvirtino, nurodė, kad teisingi, nes šiuo metu nieko nepamena.

Ikiteisminio tyrimo metu A. D. parodė, kad M. K. buvo jo draugas. 2015-05-27 jis mirė, nes buvo nušautas. 2015-05-27 buvo prie R. B. namo laiptinės, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). M. savo automobiliu įsukinėjo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Kai pamatė M. įsukinėjantį į kiemą, tuo pačiu metu pamatė, priešais M. automobilį, link jų, t.y. link antros laiptinės einančius du jaunuolis. Kai juos pamatė, tai jie buvo nugara pasisukę į M. automobilį. Vieną jų atpažino, nes jis yra jo kaimynas iš (duomenys neskelbtini). Kai pamatė savo kaimyną su draugu einančius link jų, tai jie nieko nedarė, jie tiesiog ėjo. Tuomet D. pasakė:“o M. atvažiavo“ ir pradėjo nuo laiptinės eiti link važiuojančio M. automobilio. Netrukus išgirdo pakeltus balso tonus, riksmus ir keiksmažodžius. D. parbėgęs prie laiptinės, ant žemės numetė asmeninius savo daiktus, tai piniginę, cigarečių pakelį ir raktus. Tai padaręs jis sakė kažkaip panašiai „einam muštis, užmušim“. Tai pasakęs D. pradėjo bėgti, link jo kaimyno ir jo draugo, D. iš paskos bėgo visi prie laiptinės buvę vaikinai, tai R., T., E., „B.“. D. tuo metu buvo kartu su juo prie jo automobilio. Kai vaikinai pradėjo bėgti, tuomet ir jis su D. pradėjo bėgti link savo draugų. Pabėgus apie kokius 5 metrus, jis išgirdo šūvius. Išgirdo 3 šūvius. Tuomet apsisuko ir nubėgo atgal prie R. laiptinės. Atbėgę prie laiptinės atsisuko į vaikinų pusę, tai asmeniškai jis pamatė kaip jo kaimynas su draugu bėga pro (duomenys neskelbtini) namo pirmąją laiptinę, pasuka už namo ir bėga gilyn (duomenys neskelbtini) gatve, link „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės pusės, o paskui juos bėgo visi jo draugai, t.y. R., T., E., „B.“, D. Jiems nubėgus už namo, išgirdo vėl šūvius, tačiau kiek neįsidėmėjo, nes buvo sutrikęs (2 t., 23-26 b. l.).

BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojo D. B. parodymai. 2015-05-28 apklaustas liudytoju D. B. parodė, kad 2015-05-27 vakare, galėjo būti apie 18 val. buvo susitikęs su savo draugais D. K., R. B. ir M. L., jie yra kiemo draugai, jis turi pravardę „B.“. Susitikę vaikščiojo stadione prie (duomenys neskelbtini), paprastai jie taip leidžia laiką. Stadione visiškai atsitiktinai sutiko apie 15 amžiaus mergaites S. ir A. Šias mergaites pažįsta tik iš matymo, jos labai dažnai taip pat vaikščioja stadione, kartais su jomis bendrauja. Tą dieną S. kažką pokštavo su D. K., kažkaip jį pravardžiavo ir pastūmė, dėl ko D. K. ją pagavo ir pargriovė ant žemės. Nepastebėjo, kad D. K. ką nors jai darytų, tikrai jos nespardė, pargriovė ir paleido. S. dėl to neužpyko ant D. K., su šiomis mergaitėmis išsiskyrė juokaudami. Vėliau visi kartu nuėjo prie R. B. namų, (duomenys neskelbtini), antros laiptinės, paskambino M. K., susitarė ten susitikti. Taip pat susiskambino su kitais draugais T. S., E. U. ir A. D., jie taip pat ruošėsi privažiuoti. Turi pasakyti, kad paprastai su draugais renkasi būtent šioje vietoje, tai yra jų susibūrimo vieta. Kol jie laukė draugų R. B. kartu su D. V. kažkur trumpam buvo išvažiavę. Po kiek laiko, tai galėjo būti apie 21 val. privažiavo A. D., kartu su juo atvažiavo T. S. ir E. U.. T. S. ir E. U. buvo labai smarkiai apsvaigę nuo alkoholio, visi kiti buvo blaivūs. Po kelių minučių atvažiavo R. B. su D. V.. Dar po kelių minučių pasigirdo M. K. automobilio kriokimas. Visi su draugais suprato, kad atvažiavo M. K., jį pasitikti nuėjo D. K.. Visi kartu stovėjo prie antrosios laiptinės po stogeliu, todėl kiemo ir įvažiavimo nematė, nes vaizdą užstojo dalinai stogelio siena ir krūmas augantis prie pat laiptinės. Pamatyti įvažiavimą reikėjo išeiti šiek tiek į kiemą. Matė, kad M. K. pasitikti į kiemą išėjo D. K., kuris nuėjo link įvažiavimo į kiemą. Netrukus prie įvažiavimo pasigirdo skardus sprogimo garsas, labai panašus į petardos, todėl jis ir kiti vaikinai išėjo į kiemą pasižiūrėti, kas vyko. Prieš sprogimo garsą jokio garsų, konflikto nesigirdėjo, buvo tiesiog smalsu pasižiūrėti, kas įvyko. Išėjęs į kiemą pastebėjo, kad M. K. automobilis atbulas išvažinėjo iš kiemo, tuo metu jis buvo ties įvažiavimu į kiemą, prie šaligatvio. Prie įvažiavimo stovėjo vienas nepažįstamas vaikinas, jis dairėsi į M. K. automobilį, kitas nepažįstamas vaikinas ėjo link D. K.. Tas vaikinas, kuris dairėsi į M. K. automobilį, buvo apie 20 m amžiaus, apie 175 cm ūgio, atletiško kūno sudėjimo, trumpai kirptų tamsių plaukų, buvo apsirengęs tamsiais viršutiniais drabužiais. Nepastebėjo jo rankose jokių daiktų. Antras vaikinas, kuris ėjo link D. K., buvo apie 18 m amžiaus, apie 180 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, trumpų šviesių plaukų, buvo apsirengęs mėlynos spalvos striuke, jo rankose taip pat nieko nepastebėjo. Matė, kad šis vaikinas priėjęs prie D. K. smogė jam vieną kartą į veidą, kodėl šis vaikinas užpuolė D. K. nesuprato. D. K. nespėjo jam suduoti atgal, nes šis vaikinas leidosi bėgti nuo jo link parduotuvės, D. K. šaukė jį gaudyti. Kadangi D. K. buvo užpultas be jokios priežasties, todėl visi leidosi gaudyti šį šviesų jaunuolį, norėjo išsiaiškinti kodėl jis mušė jų draugą. Kai leidosi visi bėgti prie įvažiavimo pasigirdo dar vienas skardus sprogimo garsas, kaip ir pirmą kartą. Tuo momentu M. automobilis apsisukinėjo prie išvažiavimo ir dideliu greičiu nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Kas ten įvyko nesuprato, viskas įvyko labai greitai. Matė, kad ir pirmas tamsus vaikinas, taip pat leidosi bėgti link parduotuvės. Šviesus jaunuolis bėgo link parduotuvės per pievelę, tamsus vaikinas bėgo keliu, jo niekas negaudė. Prie parduotuvės kartu su T. S., D. K., E. U. ir R. B. pavijo ir pargriovė ant grindinio šviesų vaikiną, pradėjo jį mušti rankomis ir kojomis, jam keršyti, jis taip pat spardėsi. Netrukus prie jų priėjo tamsus vaikinas, jį pastebėjo kai R. B. pradėjo šaukti, kad jie saugotųsi. Šis tamsus vaikinas stovėjo priešais D. B., jis buvo atkišęs į priekį abi rankas ir juose laikė pistoletą juodos spalvos. Tai buvo tikrai pistoletas, nes nebuvo būgnelio kaip pas revolverius, pistoletas buvo pakankamai didelis, vamzdžio matėsi apie 15 cm. Turi pasakyti, kad yra trumparegis, paprastai nešioja akinius, tuo momentu buvo be akinių. Todėl šiuos abu vaikinus įsižiūrėjo tik dabar prie parduotuvės, kaip jie buvo prie pat. Pamatęs pistoletą pas tamsų vaikiną rankose suprato, kad tai jis šaudė prieš tai, nes prie parduotuvės jis šovė į D. B. pusę, bet nepataikė, buvo toks pat skardus garsas kaip ir prieš tai du nurodyti. Tamsus vaikinas šovė į D. B. pusę, ginklą nutaikęs laikė jam krūtinės aukštyje ir nukreipęs į jį, kodėl jis nepataikė nežino, nors jis šovė iš maždaug 2 m atstumo, gal taikėsi pro šalį, norėjo tik pagąsdinti. Po to kai jis šovė visi leidosi bėgti atgal į kiemą, kur prieš tai buriavosi. Šiek tiek buvo atsilikęs D. K., nubėgdamas girdėjo dar vieną šūvį prie parduotuvės, atsisukęs po šūvio matė kaip D. K. krito ant žemės, jam padėjo atsikelti ir nubėgti R. B.. Šie du nepažįstami vaikinai kažkur pabėgo, nepastebėjo kuria kryptimi jie nubėgo. Grįžę prie laiptinės apsižiūrėjo, pastebėjo, kad D. K. buvo peršautos abi kojos, jis kraujavo, taip pat buvo sužalotas T. S., jam buvo praskelta kakta, daugiau sužalotų nebuvo. T. S. buvo labai girtas, todėl jis pats nesuprato kaip jis buvo sužalotas. T. S. tamsus vaikinas turėjo suduoti į galvą galbūt pistoleto rankena, bet tikrai nešaudyti į jį, nes buvo tik du šūviai, vienas buvo nukreiptas į D. B. pusę, kitas buvo nukreiptas į D. K., dėl to jis buvo sužalotas. Tik tada sužinojo, kad tamsus vaikinas apšaudė ir M. K. automobilį. Kodėl šviesus vaikinas užpuolė D. K., o tamsus apšaudė M. K. automobilį nesuprato, nes prieš tai niekada anksčiau su jais nebendravo, nekonfliktavo, net nėra jų matę. Vėliau A. D. papasakojo, kad šviesus vaikinas yra jo kaimynas, gyvena jo laiptinėje, jis yra S. brolis, apie tamsų vaikiną niekas nieko nežinojo. Tuoj po konflikto D. K. buvo nuvežtas į ligoninę, vėliau sužinojo, kad ligoninėje mirė M. K., nes jis buvo pašautas. Taip pat sužinojo, kad buvo pašautas ir kartu su M. K. važiavęs R. K.. Iš R. K. sužinojo, kad jie kartu su M. K. vos tik įvažiavo į kiemą prie jų priėjo tamsus vaikinas, pro atidarytą automobilio durelių lango stiklą tamsus vaikinas įkišo pistoletą ir iššovė vieną kartą. Kaip suprato šis tamsus vaikinas kažko paklausė, R. K. jam kažką atsakė, todėl tamsus vaikinas į jį šovė. Šūvio metu R. K. kažkaip pasitraukė ir jam buvo nežymiai sužalotas šlaunis. Tuo po šio šūvio M. K. pradėjo važiuoti atbulas ir išvažiuoti iš ten, tačiau tamsus vaikinas antrą kartą šovė ir pataikė į M. K.. M. K. bevažiuodamas ties savo namais prarado sąmonę ir vėliau buvo nugabentas į ligoninę. Su R. K. apie tai kalbėjo telefonu, todėl labai smulkiai jo neklausinėjo. Suprato, kad nei M. K., nei R. K. niekada neturėjo jokio ryšio su šiais dviem vaikinais, R. K. negalėjo paaiškinti, kodėl jie buvo užpulti. Apie ką jie spėjo pasikalbėti su tamsiu vaikinu, dėl ko jis taip galėjo užpykti, nesuprato (2 t., 42-43 b.l.).

2017-10-20 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje R. G. patvirtino 2017-09-07 įtariamojo apklausos metu duotus parodymus (4 t., 117-124 b. l.).

2015-06-12 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis R. K. atpažino R. G. kaip asmenį, kuris į jį šaudė. Jį atpažįsta iš bendrų veido bruožų, veido ovalo, akių, lūpų. Apklausoje šį asmenį nurodo įvardinęs R. (1 t., 163-164 b.l.).

2015-06-12 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu R. K. atpažino D. Š. kaip jaunesnį brolį vardu D., kuris atėjo kartu su R. Jį atpažįsta iš bendrų veido bruožų, veido ovalo, akių, lūpų, šukuosenos (1 t. 166-169 b.l.).

2015-06-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu T. S. atpažino D. Š. kaip asmenį, kurį jis su draugais vijosi ir vėliau mušė prie parduotuvės, jį atpažįsta iš bendrų veido bruožų (2 t. 9-12 b.l.).

2015-06-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu T. S. atpažino R. G. kaip asmenį, kuris šaudė į jį ir jo draugus, atpažįsta jį iš bendrų veido bruožų, veido ovalo, akių, lūpų (2 t. 13-16 b.l.).

2015-06-01 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. D. atpažino D. Š. kaip asmenį, kurį savo apklausoje yra nurodęs kaip kaimyną gyvenantį (duomenys neskelbtini). Jį anksčiau nuolat sutikdavo laiptinėje, jie pasisveikindavo, tačiau jokių reikalų neturėjo. Šį asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų (2 t. 28-30 b. l.).

2015-06-01 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. D. atpažino R. G. kaip asmenį, kurį savo apklausoje yra nurodęs kaip kaimyno draugą, kuris atėjo kartu, jo anksčiau nėra matęs. Šį asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų (2 t. 31-33 b.l.).

2015-05-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu K. B. atpažino R. G. kaip asmenį vardu R., S.vyriausią brolį, jis 2015-05-27 apie 21.30 val. šaudė į M. automobilį, jį atpažįsta iš bendrų veido bruožų (2 t., 54-56 b.l.).

2015-05-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu K. B. atpažino D. Š. kaip asmenį vardu D., S. vyresnį brolį, jį atpažįsta iš bendrų veido bruožų (2 t., 57-59 b.l.).

2015-07-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktoje Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojama, kad M. K. mirties priežastis - šautinis kiauryminis kairės juosmens pusės sužalojimas su pilvinės aortos kiauriniu, dešinės kepenų skilties kiauriniu bei kairio inksto ir jo kapsulės kiauriniu, kairio klubinio raumens kiauriniu pažeidimu. Tai komplikavosi vidiniu kraujavimu į pilvo ertmę bei pilvo ir mažojo dubens minkštuosius audinius, nukraujavimu, šoku. M. K. mirė (duomenys neskelbtini) val. ((duomenys neskelbtini) ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys). M. K. konstatuotas šautinis kiauryminis kairės juosmens pusės sužalojimas su kiauriniais pilvinės aortos, dešinės kepenų skilties, kairio inksto ir jo kapsulės bei kairio klubinio raumens pažeidimais, padarytas vieno trauminio poveikio - šūvio - pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku. Šautinis sužalojimas griuvimui nebūdingas (3 t., 4-7 b.l.).

2015-08-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktoje Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojama, kad R. K. nustatyta žaizda kairės šlaunies nugariniame paviršiuje viduriniame trečdalyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimo aprašymas medicininiuose dokumentuose, parinkta gydymo taktika rodo, kad jis galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (3 t., 12 b.l.).

2015-08-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktoje Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojama, kad D. K. konstatuoti šie sužalojimai: šautinės žaizdos šlaunyse, iš kurių kairėje šlaunyje žaizda kiaurinė, o dešinėje šlaunyje akla ir minkštuosiuose audiniuose rastas svetimkūnis - tai yra sviedinys (kulka ar pan.). Sviedinys detaliau neaprašytas, rentgenogramų nėra. Sprendžiant pagal sužalojimų išsidėstymą kūne, labiausiai tikėtina, jog šie sužalojimai padaryti vienu šūviu ir vienu sviediniu, šaunant iš kairės kūno pusės nukentėjusiojo atžvilgiu ir šūvio kanalas pervėrė kiaurai kairės šlaunies audinius, įeidamas išoriniame šlaunies paviršiuje, išeidamas šlaunies užpakaliniame- vidiniame paviršiuje ir įeidamas į dešinę šlaunį užpakaliniame - vidiniame paviršiuje ir kanalas aklai baigiasi šlaunies minkštuosiuose audiniuose, iš kur operacijos metu buvo pašalintas metalo svetimkūnis (sviedinys). Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą laiką ir aplinkybes (GMP iškvietimo laikas nenurodytas, tačiau atvykimo laikas nurodytas 22:31 val.). Sužalojimai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus, nes sveikata esant tokiam sužalojimui sutrikdoma ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (3 t., 18-19 b.l.).

2015-08-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktoje Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojama, kad T. S. konstatuota odos nubrozdinimas galvoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas, galimai šaunant iš šaunamojo ginklo. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t.y. 2015- 05-27 (3 t., 24 b. l.).

2017-11-10 specialistė Z. M. paaiškinimo protokole nurodė, kad pagal tyrėjo N. G. užduotį pateikė specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nustatė, kad T. S. padarytas odos nubrozdinimas galvoje, kuris galimai padarytas šaunant iš šaunamojo ginklo. Tai konstatuodama turėjo omenyje, kad sužalojimas padarytas pagal pateiktas aplinkybes įvykio galimai iš šaunamojo ginklo, tačiau kategoriškai nurodyti daikto, sukėlusio sužalojimą, negalima. Gali pasakyti, kad sužalojimas nepadarytas kulka ar šratu, kadangi odoje būtų likę apdegimai, ko šiuo atveju nėra. Sužalojimas galėjo būti padarytas kažkuriai šaunamojo ginklo paviršiaus daliai vieną kartą kontaktuojant su viršugalviu. Sužalojimo mechanizmo nurodyti negalima, tačiau vienas iš sužalojimo padarymo būdų - suduodant smūgį. Kuria tiksliai šaunamojo ginklo dalimi sužalojimas padarytas kategoriškai nustatyti nėra galimybės, tačiau šia dalimi galėjo būti ir ginklo buožė (3 t., 25-26 b.l.).

2015-05-28 atlikta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurioje užfiksuotas 9 aukštų ir dviejų laiptinių gyvenamasis namas priešais kurį yra 1.5 m. pločio šaligatvis ir 3 m. pločio įvažiavimo prie namo keliukas. Apžiūros metu niekas nerasta ir nepaimta (1 t., 85-89 b.l.).

2015-05-27 atlikta automobilio Honda Civic Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, kurios metu nustatyta, kad automobilis yra baltos spalvos, dviejų durų. Ant automobilio kairės pusės vairuotojo durelių, tarp stiklo ir rankenėlės matoma kiaurymė, kurios diametras 9 mm. Kiaurymė yra 51.5 cm nuo durelių viršaus ir 10.5 cm nuo durelių dešiniojo krašto. Durelių vidinėje pusėje, ant durelių apdailos paviršiaus matoma 10x5 mm kiaurymė, kurios kraštai nelygūs. Kiaurymė yra 52 cm nuo durelių viršaus ir 7 cm nuo apdailos kairiojo krašto. Priekinėje keleivio sėdynėje, ant sėdimos dalies, 15 cm nuo priekinio jos krašto ir 23 cm nuo dešinio krašto, randama skylė, kurios diametras 9 mm. Ant vairuotojo sėdynės atlošo kairiojo krašto randamos kraujo spalvos dėmės. Galinėje, dešinėje keleivio vietoje, ant grindų, 31 cm atstumu nuo galinės sėdynės, rasta gulinti geltonos spalvos metalo šovinio tūtelė ant kurios dugnelio yra matomi užrašai (S&B 09, 9x19). Po priekine keleivio sėdyne 16 cm nuo priekinio krašto ir 20 cm nuo dešinio krašto, ant grindų, guli geltonos spalvos metalo, deformuota 16x10 mm kulka (1 t., 96-112 b.l.).

2017-02-10 atlikta automobilio Honda Civic Valst.Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, kurios metu nustatyta, kad automobilis turi du šautinius pažeidimus: priekiniu, kairės pusės (vairuotojo) durelių ir priekinės dešinės pusės (keleivio) sėdynės pasostės. Vairuotojo durelių pažeidimas - kiauryminis, turi įėjimo ir išėjimo angas. Įėjimo anga yra iš lauko pusės, išėjimo - vidinėje durelių pusėje, įėjimo angos metalo skardos kraštai palenkti į vidų. Angos skersmuo - 9 mm. Išėjimo angos durelių apmušimo medžiagos kraštai nelygūs, įplyšę. Įėjimo angos padėtis: 830 mm - nuo žemės paviršiaus. 605 mm - nuo durelių apatinio galinio išorinio kampo. 545 mm - nuo durelių viršutinio išorinio kampo. Išėjimo angos padėtis: 560 mm - nuo durelių apatinio galinio išorinio kampo, 580 mm - nuo durelių viršutinio išorinio kampo. Šūvio kryptis žiūrint į automobilį iš kairės į vairuotojo pusės: 66 laipsniai iš viršaus į apačią ir 66 laipsniai iš dešinės į kairę (iš automobilio galo į priekį). Priekinės dešinės pusės keleivio sėdynės pasostės pažeidimas turi tik įėjimo kiaurymę viršuje. Apačioje, metalo skardoje, susiformavęs sferos formos metalo iškilimas, kurio viršūnė nukreipta žemyn. Įėjimo angos pasostės medžiagos kraštai nelygūs, įplyšę. Kulkos pasostėje nėra. Įėjimo angos padėtis: 250 mm - nuo priekinio kairiojo pasostės kampo. 220 mm - nuo priekinio dešiniojo pasostės kampo žiūrint iš viršaus. Šūvio kryptis žiūrint į automobilį iš dešinės (keleivio) pusės: 85 laipsniai iš viršaus į apačia ir 85 laipsniai iš dešinės į kairę (iš automobilio priekio į galą). Šūvio metu ginklas buvo automobilyje virš priekinės dešinės pusės (keleivio) sėdynės pasostės, ginklo vamzdis nukreiptas žemyn (1 t., 116-121 b.l.).

2015-10-19 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro pateiktoje Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojama, kad tirti pateiktos trys kulkos ir dvi tūtelės yra šaudmenų dalys (Čekija), 9 mm kalibro Luger (9x19) šovinių kulkos ir tūtelės. Tirti pateiktos tūtelės ir kulkos galėjo būti šautos 9 mm kalibro pistoletų Smith &Wesson modeliuose SW9M, 39, 39-2,39-SS, 3904, 3913, 439, 459, 469, 559, 59, 5904, 5906, 639, 659, 669, 6946, CS9, Super 9, Target Champion, 910, 915, M&P9, M&P9c arba kitame ginkle, paliekančiame analogišką pėdsakų kompleksą, duomenų apie kurį LP KTC nėra. Tirti pateiktos trys kulkos buvo iššautos iš vieno ginklo egzemplioriaus (teigiama identifikacija). Tirti pateikta tūtelė, rasta automobilyje, ir tūtelė, kurią pateikė liudytojas E. J. yra šautos viename ginklo egzemplioriuje (teigiama identifikacija) (3 t,. 45-49 b. l.).

2018-01-24 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro pateiktoje Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojama, kad įtariamojo R. G. įtariamojo apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytos aplinkybės, susijusios su šaunamojo ginklo panaudojimu, neatitinka ikiteisminio tyrimo metu nustatytų įvykio aplinkybių: vienas šūvis buvo atliktas automobilio Honda Civic salone - šūvio metu ginklas buvo automobilyje, virš priekinės dešinės pusės (keleivio) sėdynės pasostės, jo vamzdis buvo nukreiptas žemyn. Antrasis šūvis buvo atliktas į automobilio vairuotojo dureles - šūvio kryptis žiūrint į automobilį iš kairės (vairuotojo) pusės: 66 laipsniai iš viršaus į apačią ir 66 laipsniai iš dešinės į kairę (iš automobilio galo į priekį). Šaulys tikėtinai stovėjo prie kairės pusės (vairuotojo) galinio rato priekinės dalies (3 t. 56-58 b.l.).

Kaltinamasis R. G. prisipažino kaltu visiškai padaręs šias nusikalstamas veikas. Kaltinamasis teisme pats pripažino, kad 2015 m. gegužės mėn., maždaug prieš savaitę laiko iki susitikimo su M. K. bei jo draugais jam vakare einant pro parduotuvę "(duomenys neskelbtini)", esančią (duomenys neskelbtini), prie jo prikibo akivaizdžiai neblaivus jam nepažįstamas vaikinas ir pradėjo demonstruoti šaunamąjį ginklą. Tada jis priėjo prie vaikino ir liepė jam šauti, vaikinui sudvejojus, jis sugriebęs rankomis parvertė nepažįstamąjį ant žemės, prispaudė kairiu keliu jo dešinę ranką ir iš dešinės rankos išplėšęs ginklą nuėjo namo. Apie tai policijai nepranešė, ginklą laikė paslėpęs savo kambaryje ant spintos, apie ginklą niekam nepasakojo. Prieš paslėpdamas ginklą, jį apžiūrėjo, matė, kad ginklo rankena ir dėtuvė buvo apvyniotos juodos spalvos izoliacine medžiaga, todėl pamanė, kad ginklas sulūžęs. Ar pistolete buvo šovinių nežino. R. G. nurodė supratęs, kad elgiasi neteisėtai, nepranešdamas policijai ir laikydamas namuose neteisėtai ginklą. Tuo metu manė, kad anksčiau ar vėliau reiks tą ginklą grąžinti asmeniui, iš kurio jį atėmė, bet iš jo išvaizdos suprato, kad jis yra ne iš tų, kurie kreiptųsi į policiją dėl prarasto ginklo, todėl pistoleto neišmetė. Ar tai kovinis ginklas, ar dujinis, nesuprato. Nuo tos dienos iki 2015-05-27 šis pistoletas buvo jo namuose, jo kambaryje, ant spintos, kur jį buvo paslėpęs, jo niekam nerodė, apie jį niekam nepasakojo, jo su savimi nesinešiojo.

Taip pat M. K. automobilyje rastos tūtelė ir kulka, liudytojo J. pateikta tūtelė, kulka išimta iš D. K. kūne rasto šautinio sužalojimo, remiantis Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro pateikta Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), visos tirti pateiktos trys kulkos ir dvi tūtelės yra šaudmenų dalys (Čekija), 9 mm kalibro Luger (9x19) šovinių kulkos ir tūtelės. Tirti pateiktos tūtelės ir kulkos galėjo būti šautos 9 mm kalibro pistoletų Smith &Wesson modeliuose SW9M, 39, 39-2,39-SS, 3904, 3913, 439, 459, 469, 559, 59, 5904, 5906, 639, 659, 669, 6946, CS9, Super 9, Target Champion, 910, 915, M&P9, M&P9c arba kitame ginkle, paliekančiame analogišką pėdsakų kompleksą, duomenų apie kurį LP KTC nėra. Tirti pateiktos trys kulkos buvo iššautos iš vieno ginklo egzemplioriaus (teigiama identifikacija). Tirti pateikta tūtelė, rasta automobilyje, ir tūtelė, kurią pateikė liudytojas E. J. yra šautos viename ginklo egzemplioriuje (teigiama identifikacija) (3 t,. 45-49 b. l.). Netikėti šiais kaltinamojo parodymais nėra pagrindo, kadangi juos patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai, o leidimo laikyti, gabenti minėtus šovinius ir šaunamąjį ginklą, kaltinamasis neturėjo. Atsižvelgiant į kaltinamojo parodymus, liudytojų, kurie matė kaltinamąjį R. G. šaunantį į M. K., R. K. bei šaudantį į grupę asmenų, buvusių prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), parodymų, minėtų specialistų išvadų, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, kitos rašytinės bylos medžiagos pakanka pripažinti kaltinamąjį padarius minėtas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį, jog pagrobė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą 9 mm kalibro pistoletą – šaunamąjį ginklą, su jame buvusiais ne mažiau kaip trimis 9 mm kalibro „Luger 9x19“ šoviniais ir norėjo taip veikti. Taip pat jis suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį, kad neteisėtai, t. y., neturėdamas leidimo, laikė pagrobtą 9 mm kalibro pistoletą - šaunamąjį ginklą bei ne mažiau kaip tris 9 mm kalibro „Luger 9x19“ šovinius savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. gegužės 27 d. apie 21.30 val., kada šiuo ginklu padarė nusikalstamas veikas, po ko šaunamąjį ginklą išmetė į (duomenys neskelbtini) esančiame kieme buvusį šiukšlių konteinerį ir norėjo taip veikti. Todėl kaltinamojo R. G. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir BK 254 straipsnio 2 dalį.

Akcentuotina, kad kaltinamojo R. G. parodymai prieštarauja kitoms objektyviai nustatytoms aplinkybėms, todėl teismas juos vertina kaip nepatikimus, o nustatant įvykio faktines aplinkybes, remiasi kitais byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai prisipažino padaręs minėtas nusikalstamas veikas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu prisipažino iš dalies ir nurodė, kad neturėjo tyčios atimti gyvybę ar pasikėsinti atimti gyvybę nukentėjusiems. Tiesiog stengėsi peršauti automobilio ratą, kad nebegalėtų jo vytis ir partrenkti. Pirmas šūvis į automobilio duris buvo paleistas, kadangi niekaip negalėjo prasiveržti pro juos. Nebuvo kitos galimybės pabėgti, kaip tik veržtis pro keleivio pusės dureles. Jo brolį D. Š. užpuolė kaltinamajam nepažįstamas asmuo, atėjęs nuo devynaukščio namo antros laiptinės. Kitoje pusėje sustojo baltos spalvos automobilis Honda Civic. R. G. pradėjo bėgti ir nubėgdamas šovė į keleivio pusės priekines dureles. Gatvelė labai siaura, automobilio keleivio durelės buvo pradarytos, šalia to namo, prie tų atidarytų durelių augo spygliuotas krūmas. Kad jis galėtų pabėgti turėjo prasiveržti pro tą jaunuolį, kuris pradaręs automobilio duris stovėjo. Jis, prabėgdamas pro automobilį, šovė. Vėliau, automobilis pradėjo važiuoti atbuline eiga ir prisivijo kaltinamąjį, jam pasirodė, kad norėjo jį partrenkti, todėl iššovė dar kartą, taikydamas į automobilio ratą. Šovė dėl to, kad sustabdytų automobilį. Nors kaltinamasis neigia norėjęs atimti ar pasikėsinti atimti gyvybę dviems ar daugiau žmonių, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu ir dėl chuliganiškų paskatų, tačiau šie kaltinamojo parodymai paneigti ištyrus byloje esančius įrodymus.

Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai T. S., M. L., E. U., K. B., D. V., A. D., patvirtino aplinkybes, kad esant šviesiam paros metui, daugiabučio namo kieme, be aiškios dingsties, kaltinamasis R. G. šovė į R. K. su ginklu pro atvirą automobilio langą, vėliau šovė antrą kartą į M. K. automobilio vairuotojo dureles. Liudytojai nurodė, kad visa kompanija su draugais buvo prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) laiptinės, šnekučiavosi, laukė kitų atvažiuojančių draugų. Vėliau išgirdo M. K. automobilio garsą. Po to išgirdo garsus, panašius į šūvio ar sprogimo, matė kaltinamąjį stovintį prie M. K. automobilio. Liudytoja M. L., teisiamojo posėdžio metu parodė, kad stovėjo prie B. namo laiptinės, adreso nežino. Prie tos laiptinės buvo ji ir gal 6 vaikinai, D. K., E., jo pavardės nežino, B., kitų asmenų nepamena. Buvo vakaras, tačiau dar buvo šviesu. Visi kalbėjosi, po kiek laiko pasigirdo šūviai. Nepamena kiek buvo šūvių, visi stovėję kartu sukluso. Nematė pačio įvykio, kai buvo šūviai. Po to visi nubėgo prie automobilio, kuriuo atvažiavo M. K.. Liudytojas E. U., teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tai buvo 2015 m. gegužės gale, buvo jo šimtadienis. Nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) prie R. B. namo, ten buvo susitikimo vieta. Prie R. B. laiptinės išgėrinėjo, laiptinė būtų antra nuo gatvės. Žino, kad turėjo atvažiuoti R. K. ir M. K.. Prie laiptinės buvo A. D., T. S., R. B., E. D., D. K. ir jis. Įvyko kažkoks konfliktas. Lyg D. K. nuėjo iki automobilio Honda Civic, ko jis nuėjo nežino, jis nieko nesakęs nuėjo. Buvo sekundžių reikalas, šūviai, vieni pradėjo bėgti, kiti pradėjo bėgti. Jis stovėjo prie laiptinės, tai automobilis Civic buvo už kokių 50 metrų. Liudytoja K. B., teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo 2015 m. gegužės pabaigoje. Draugę lydėjo iki devynaukščio, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ta draugė gyveno viename iš dviejų devynaukščių, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, o prie kito devynaukščio laiptinės stovėjo grupelė vaikinų. Buvo šviesus paros metas, dar nebuvo sutemę. Brolius atpažįsta, kaip kaltinamuosius. Kai broliai nuėjo link tos laiptinės, jos ėjo toliau, matė kaip pravažiavo M. K. su automobiliu. Su M. dar kažkas važiavo su mėlyna striuke. M. įsuko į tą gatvelę kur nuėjo broliai ir kur buvo vaikinų kompanija. Kai M. įvažinėjo į (duomenys neskelbtini) gatvės kiemą, tai broliai jau buvo ten nuėję. Po to išgirdo garsų garsą, pamanė, kad sprogo M. automobilio padanga. Atsisukus pamatė, kad M. automobiliu sukasi atgal ir tada pamatė vyresnį brolį, kad jis šovė. Viskas labai greitai vyko, prisimena, kad šovė, po to pamena, kad visa vaikinukų kompanija kažką nusivijo link parduotuvės. Prie atbulom išvažiuojančio automobilio matė vyresnį brolį prie automobilio vairuotojo pusės. Brolis pribėgo prie vairuotojo pusės ir šovė, tik nepamena, kiek kartų. Kai M. išvažinėjo atbulas iš kiemo, šalia jo buvo keleivis. Liudytojas D. V., teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su R. B. įvažiavo į namo kiemą, matė, kad prie jo laiptinės yra draugų. Nusprendė su jais pabendrauti. Prie jo laiptinės auga didelis alyvų krūmas, todėl nematė, kas įvažiavo į kiemą, bet iš garso suprato, kad tai M. K. automobilio garsas. D. nuėjo link automobilio, pakeliui susitiko vieną iš kaltinamųjų ir įvyko konfliktas. Tada išgirdo šūvį vieną ar du, kaltinamieji pradėjo bėgti, jų grupė vaikinų pradėjo bėgti iš paskos link parduotuvės, jis nebėgo. A. D. ir D. B. nurodė panašias aplinkybes.

Nukentėjusysis R. K. išsamiai paaiškino įvykio aplinkybes, kadangi buvo kartu automobilyje su M. K.. Patvirtino aplinkybes, kad esant šviesiam paros metui, daugiabučio namo kieme, be aiškios dingsties kaltinamasis R. G. šovė į R. K. su ginklu pro atvirą automobilio langą, vėliau šovė antrą kartą į M. K. automobilio vairuotojo dureles. Kaltinamasis nukentėjusiajam R. K. taikėsi į krūtinę, bet jis nustūmė ranką ir įvyko šūvis, pataikė į koją. Šias aplinkybes patvirtina 2015-07-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateikta Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje konstatuojama, kad M. K. mirties priežastis - šautinis kiauryminis kairės juosmens pusės sužalojimas su pilvinės aortos kiauriniu, dešinės kepenų skilties kiauriniu bei kairio inksto ir jo kapsulės kiauriniu, kairio klubinio raumens kiauriniu pažeidimu. Tai komplikavosi vidiniu kraujavimu į pilvo ertmę bei pilvo ir mažojo dubens minkštuosius audinius, nukraujavimu, šoku. Iš 2015-08-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktos Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. K. nustatyta žaizda kairės šlaunies nugariniame paviršiuje viduriniame trečdalyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Taip pat iš 2018-01-24 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro pateiktos Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad R. G. įtariamojo apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytos aplinkybės, susijusios su šaunamojo ginklo panaudojimu, neatitinka ikiteisminio tyrimo metu nustatytų įvykio aplinkybių: vienas šūvis buvo atliktas automobilio Honda Civic salone - šūvio metu ginklas buvo automobilyje, virš priekinės dešinės pusės (keleivio) sėdynės pasostės, jo vamzdis buvo nukreiptas žemyn. Antrasis šūvis buvo atliktas į automobilio vairuotojo dureles - šūvio kryptis žiūrint į automobilį iš kairės (vairuotojo) pusės: 66 laipsniai iš viršaus į apačią ir 66 laipsniai iš dešinės į kairę (iš automobilio galo į priekį). Šaulys tikėtinai stovėjo prie kairės pusės (vairuotojo) galinio rato priekinės dalies. Nukentėjusiojo R. K. nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina 2017-02-10 atlikta automobilio Honda Civic Valst.Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, iš kurios matyti, kad automobilis turi du šautinius pažeidimus: priekiniu, kairės pusės (vairuotojo) durelių ir priekinės dešinės pusės (keleivio) sėdynės pasostės. Vairuotojo durelių pažeidimas - kiauryminis, turi įėjimo ir išėjimo angas. Įėjimo anga yra iš lauko pusės, išėjimo - vidinėje durelių pusėje, įėjimo angos metalo skardos kraštai palenkti į vidų. Angos skersmuo - 9 mm. Išėjimo angos durelių apmušimo medžiagos kraštai nelygūs, įplyšę. Įėjimo angos padėtis: 830 mm - nuo žemės paviršiaus. 605 mm - nuo durelių apatinio galinio išorinio kampo. 545 mm - nuo durelių viršutinio išorinio kampo. Išėjimo angos padėtis: 560 mm - nuo durelių apatinio galinio išorinio kampo, 580 mm - nuo durelių viršutinio išorinio kampo. Šūvio kryptis žiūrint į automobilį iš kairės į vairuotojo pusės: 66 laipsniai iš viršaus į apačią ir 66 laipsniai iš dešinės į kairę (iš automobilio galo į priekį). Priekinės dešinės pusės keleivio sėdynės pasostės pažeidimas turi tik įėjimo kiaurymę viršuje. Apačioje, metalo skardoje, susiformavęs sferos formos metalo iškilimas, kurio viršūnė nukreipta žemyn. Įėjimo angos pasostės medžiagos kraštai nelygūs, įplyšę. Kulkos pasostėje nėra. Įėjimo angos padėtis: 250 mm - nuo priekinio kairiojo pasostės kampo. 220 mm - nuo priekinio dešiniojo pasostės kampo žiūrint iš viršaus. Šūvio kryptis žiūrint į automobilį iš dešinės (keleivio) pusės: 85 laipsniai iš viršaus į apačia ir 85 laipsniai iš dešinės į kairę (iš automobilio priekio į galą). Šūvio metu ginklas buvo automobilyje virš priekinės dešinės pusės (keleivio) sėdynės pasostės, ginklo vamzdis nukreiptas žemyn (1 t., 116-121 b.l.)

Kaltinamojo veiksmai – šaunamojo ginklo įkišimas į automobilio saloną pro keleivio pusės langą, šovimas į priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjusį R. K. traktuojamas kaip siekimas automobilyje buvusiems žmonėms atimti gyvybę ir rodo jo tyčios kryptingumą. R. G. teiginiai, kad jis nieko nenorėjo žudyti, kad gynėsi nuo jo ir brolio D. Š. gyvybei iškilusio pavojaus, nepagrįsti jokiais duomenimis. Byloje nustatyta, kad nei D. Š., nei R. G. niekas iš liudytojų, nei automobilyje „Honda Civic“ sėdėję M. K. ar R. K. negrasino, neatliko jų atžvilgiu smurtinių ar kitokio pobūdžio veiksmų, nedemonstravo šaunamųjų ar nešaunamųjų ginklų, ar kitokių žmogaus žalojimui pritaikytų įrankių.

Šiose nusikalstamose veikose nusikaltimo padarymo įrankis yra šaunamasis ginklas. Šaunamasis ginklas pagal savo savybes, lyginant jį su kitais ginklais, yra labiausiai skirtas ir pritaikytas atimti žmogui gyvybę, ir tokia šaunamojo ginklo savybė yra žinoma normalios psichikos, suaugusiam žmogui. Asmuo panaudojęs šaunamąjį ginklą bet kuriuo atveju numato, kad gali atimti gyvybę nukentėjusiajam. Taip pat teismas įvertina ginklo panaudojimo aplinkybes – R. G. pirmąjį kartą šovė įkišęs ranką į automobilio saloną, antras šūvis į M. K. taip pat buvo iš nedidelio atstumo, pagal R. K. parodymus ir teismo medicinos specialistų, balistikos specialistų išvadas buvo taikytąsi į nukenėtjusiųjų krūtines, antrąjį kartą R. G. šovė į jau nuvažiuojantį automobilį, t.y. šauta į bandančius nuo kaltinamojo pabėgti nukentėjusiuosius. R. G. šaudė viešoje vietoje, netoli gyvenamųjų namų, už kelių dešimčių metrų buvo kiti pašaliniai asmenys, netoli automobilio buvo D. K. ir D. Š.. Šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad R. G., šaudamas šaunamuoju ginklu R. K. bei M. K. iš arti į gyvybiškai svarbią krūtinės sritį, suvokė savo veikos pavojingumą kito asmens gyvybei, numatė, kad dėl jo veikos bus atimta kito žmogaus gyvybė ir to norėjo, tačiau savo veikos atimti R. K. gyvybę nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Kaltinamasis R. G. panaudojo šaunamąjį ginklą – kuriuo šaudant buvo sukeltas realus pavojus gyvybei ne tik nukentėjusiajam bet ir kitiems, šalia buvusiems asmenims. Toks kaltinamojo elgesys – atviras, visiems matant, šaudymas iš šaunamojo ginklo į kitus asmenis, neturint aiškios dingsties, akivaizdžiai įrodo aiškų žmogaus ir visos visuomenės negerbimą, elementarių ir visuotinai pripažįstamų visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, todėl kaltinamojo R. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktus, bei 129 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus.

Taip pat nustatyta, kad tarp R. G. veiksmų – šūvio į R. K. koją ir jo sužalojimo, bei šūvio į M. K. ir jo mirties yra būtinasis priežastinis ryšys. Ši aplinkybė neginčytinai nustatyta aukščiau aptartomis specialisto išvadomis, kuriose nurodyta, kad R. K. nustatyta žaizda kairės šlaunies nugariniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, o M. K. mirė būtent nuo sužalojimų, kuriuos sukėlė R. G. atlikti šūviai. Pačių šūvio aplinkybių neginčijo ir kaltinamasis.

Aukščiau minėti nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia. Nes kaltinamasis suprato, kad šaudamas ginklu į M. K., turėjo ir galėjo suvokti pasekmes, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę ir to norėjo. Taip pat kaltinamasis suvokė, jog savo veiksmais, t.y. šaudamas ginklu į R. K., kėsinasi į R. K. gyvybę, numatė, kad gali jam atimti gyvybę, suvokė pasekmes, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes R. K., staigiai pakeldamas savo kūno apatinę dalį nuo automobilio sėdynės išvengė sužalojimo į kitas gyvybiškai pavojingas kūno vietas.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ištyrus įrodymus byloje, neginčijamai nustatyta, jog būtent R. G. 2015 m. gegužės 27 d. apie 21.30 val. viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) esančio kiemo įvažiavime, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aiškų visuomenės normų negerbimą bei jų ignoravimą, sutrikdydamas visuomenės rimtį, matant pašaliniams asmenims, neturėdamas aiškios dingsties, elgdamasis ypatingai įžūliai, siekdamas nužudyti R. K. ir M. K., tyrimo metu nenustatytu šaunamuoju ginklu tyčia šovė mažiausiai du šūvius į automobilio Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinėje keleivio pusės sėdynėje sėdintį R. K. bei vairuotojo vietoje sėdintį M. K., tuo padarydamas R. K. žaizdą kairės šlaunies nugariniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, taip sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą, M. K. šautinį kiauryminį kairės juosmens pusės sužalojimą su pilvinės aortos kiauriniu, dešinės kepenų skilties kiauriniu bei kairio inksto ir jo kapsulės kiauriniu, kairio klubinio raumens kiauriniu pažeidimu, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į pilvo ertmę bei pilvo ir mažojo dubens minkštuosius audinius, nukraujavimu bei šoku, dėl ko M. K. netrukus mirė gydymo įstaigoje, o tyčinio R. K. nužudymo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes R. K. staigiai pakeldamas savo kūno aptinę dalį nuo automobilio sėdynės tokiu būdu išvengė sužalojimo į kitas gyvybiškai pavojingas kūno vietas, be to M. K. po pirmojo šūvio nedelsdamas bandė išvairuoti automobilį iš įvykio vietos, o jis, t. y. R. G. buvo pastebėtas pašalinių asmenų ir kuo skubiau pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu, siekdamas nužudyti du žmones, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, dėl chuliganiškų paskatų, pasikėsino nužudyti R. K. bei kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, dėl chuliganiškų paskatų, nužudė M. K..

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Veika laikoma pasikėsinimu padaryti nusikaltimą tada, kai asmuo pradeda realizuoti objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Kėsinimasis į kito asmens gyvybę laikomas tyčiniu, jei kaltininkas sąmoningai veikia ar neveikia, suvokdamas, kad jo veika atims kito žmogaus gyvybę, ir to siekia (tiesioginė tyčia). Pasikėsinimas nužudyti galimas tik esant tiesioginei tyčiai. Tokia tyčia yra tada, kai kaltininkas sąmoningai veikia ar neveikia, suvokdamas, kad jo veika atims kito žmogaus gyvybę, tokių padarinių nori ir to siekia. Tokia kaltė nustatoma atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nužudymo įrankius ir būdą, žaizdų ir kitų sužalojimų skaičių, pobūdį, išsidėstymą gyvybiškai svarbių žmogaus organų atžvilgiu, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius nusikaltimo metu, prieš jį ir po jo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97-693/2015, 2K-79-489/2017 ir kitose).

Kėsinimasis į kito asmens gyvybę laikomas tyčiniu, jei kaltininkas sąmoningai veikia ar neveikia, suvokdamas, kad jo veika atims kito žmogaus gyvybę, ir to siekia (tiesioginė tyčia) Pasikėsinimas nužudyti galimas esant tik tiesioginei tyčiai. Tokia tyčia yra tada, kai kaltininkas sąmoningai veikia ar neveikia, suvokdamas, kad jo veika atims kito žmogaus gyvybę, tokių padarinių nori ir to siekia. Tokia kaltė nustatoma atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nužudymo įrankius ir būdą, žaizdų ir kitų sužalojimų skaičių, pobūdį, išsidėstymą gyvybiškai svarbių žmogaus organų atžvilgiu, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius nusikaltimo metu, prieš jį ir po jo.

Iš bylos duomenų matyti, kad R. G. taikėsi į gyvybiškai svarbias M. K. ir R. K. kūno sritis, t.y. krūtinę. Pasirinktas nusikalstamos veikos padarymo įrankis – nenustatytas šaunamasis ginklas - pistoletas ir juo paleisti du šūviai 9 mm kalibro šoviniais. Šauta buvo iš nedidelio atstumo į gyvybiškai svarbią žmogui krūtinės sritį, kurioje išsidėstę gyvybinių funkcijų centrai. Nors nukentėjusiajam R. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sunkesnių padarinių buvo išvengta tik todėl, kad šūvis atsitiktinai nepažeidė gyvybiškai svarbių žmogaus kūno centrų ir nukentėjusiajam laiku buvo suteikta medicininė pagalba. Kadangi nukentėjusiajam gyvybė nebuvo atimta dėl nuo kaltinamojo valios nepriklausančių aplinkybių, nors jis ir padarė viską, kad kiltų BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktuose numatyti padariniai, jo veika atitinka pasikėsinimo nužudyti kitą žmogų kvalifikuojančiomis aplinkybėmis požymius.

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą veika gali būti kvalifikuojama tuomet, kai nusikalstamos veikos metu kyla realus pavojus kito žmogaus gyvybei. Teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtino ir tai, kad kaltinamasis R. G., tyčia, viešoje vietoje, netoli gyvenamųjų namų, už kelių dešimčių metrų esant kitiems pašaliniams asmenims, šaunamuoju ginklu iššaudamas du šūvius, veikė daugelio viešoje vietoje buvusių žmonių gyvybei pavojingu būdu, todėl kaltinamojo veika (nužudymas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu) teisingai kvalifikuota pagal 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą.

BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nužudymą kvalifikuojantis požymis apibrėžia kito žmogaus gyvybės atėmimo motyvą – chuliganiškas paskatas. Kasacinės instancijos teismo bylose pažymima, jog chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Nužudymas nelaikomas padarytu dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas tarpusavio asmeninio konflikto ar nesutarimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-156/2010, Nr. 2K-446/2011, Nr. 2K-189/2013, Nr. 2K-381/2013, Nr. 2K-164/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-477-746/2015, Nr. 2K-40-697/2017). Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis R. G. į nukentėjusįjį R. K. ir žuvusį M. K. pradėjo šaudyti iš šaunamojo ginklo ir siekė atimti gyvybę, bei M. K. nužudė, nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiųjų. Pažymėtina, kad tarp kaltinamojo R. G. bei nukentėjusiųjų R. K. ir M. K., kažkokių asmeninių santykių, dėl ko būtų reikėję smurtauti, nebuvo. Beveik visi apklausti liudytojai taip pat nurodė, kad nesuprato, dėl ko kaltinamasis pradėjo šaudyti, nes anksčiau kaltinamojo niekas nepažinojo ir jokių konfliktų su juo nėra buvę. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad kaltinamasis R. G. šovė du kartus iš šaunamojo ginklo į nukentėjusiuosius R. K. ir M. K. dėl mažareikšmės priežasties ir tai darė dėl chuliganiškų paskatų.

Visuma aukščiau aptartų įrodymų visiškai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes ir patvirtina kaltinamojo R. G. kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktuose.

Akcentuotina, kad kaltinamojo R. G. parodymai iš dalies prieštarauja kitoms objektyviai nustatytoms aplinkybėms, todėl teismas juos vertina kaip nepatikimus, o nustatant įvykio faktines aplinkybes, remiasi kitais byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai prisipažino padaręs minėtas nusikalstamas veikas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu prisipažino iš dalies ir nurodė, kad po šūvių į automobilį jis bėgo prie parduotuvės "(duomenys neskelbtini) ", ieškojo brolio D. Š., ten jis pamatė, kad brolis D. nukritęs ant žemės, o jį spardo apie 10 vaikinų. Tada jis vėl išsitraukė iš kišenės turėtą ginklą, ir lyg tai kažką šūktelėjo. Atsisukę kai kurie prie brolio buvę vaikinai, nors ir turėjo pamatyti, kad jis rankoje laiko ginklą, neatrodė išsigandę, nes visiškai nesimatė baimės laikytam rankoje ginklui. Tada jis, stovėdamas nuo jų kokių 4-5 metrų atstumu, šovė į žemę link jų, nepagalvodamas, kad kažką gali sužeisti. Po šūvio matė, kad tie vaikinai išsigando ir beveik visi pradėjo bėgti link devynaukščio, bet vienas iš jų liko prie brolio ir toliau jį spardė. Tada pribėgęs prie jo, trenkė jam lyg tai į kairės pusės galvą ties smilkiniu, nes nebenorėjo daugiau šaudyti. Po tokių jo veiksmų pabėgo ir šis vaikinas. O jis su broliu D. pasišalino iš įvykio vietos. Šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės paneigtos teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, o būtent, nukentėjusysis D. K. patvirtino, kad jiems pasivijus D. Š. ir šį mušant, iš už parduotuvės išlindo R. G. su ginklu rankoje ir šovė į juos, bet jam pasirodė, kad nepataikė. Tada visa jų kompanija greitai pradėjo bėgti nuo šaudančiojo vaikino. Ir tada R. G. šovė antrą kartą bei pataikė jam į koją. Tik pribėgęs prie laiptinės ir nusimovęs kelnes pamatė, kad jam peršautos abiejų kojų šlaunys. T. S. taip pat patvirtino, kad kai jis kartu su D. K., R. B., E. U. ir D. B. mušė D. Š., norėjo šį sulaikyti už D. K. sumušimą ir šaudymą, staiga iš nugaros išgirdo skardų garsą, panašų į šūvį, jo draugai pradėjo šaukti, kad atėjo antras vaikinas ir jis turi ginklą, todėl visi leidosi bėgti nuo jo. Atsisukęs pamatė, kad R. G., nieko nesakydamas laikė į priekį atkišęs pistoletą ir taikėsi į juos visus, todėl jis ir jo draugai R. G. nepuolė, o leidosi bėgti nuo jo. T. S. pabėgus prie parduotuvės girdėjo dar vieną šūvį. Kur šie du iš matymo pažįstami vaikinai nubėgo jis nepastebėjo. Netrukus jie visi susitiko tam pačiame kieme kur buvo prieš tai. Apsižiūrėję jie pastebėjo, kad buvo sužeistas D. K., pastarajam buvo peršautos abi kojos, jam, t. y. T. S. buvo sužalotas viršugalvis. Muštynių įkarštyje jis nepajuto, kuriuo metu ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo sužalotas, žino iš draugų žodžių, jam apie tai pasakė R. B., kad antras vaikinas su ginklu jam sudavė į galvą vieną kartą pistoleto rankena, vėliau juos apšaudė. Liudytojas E. U. tvirtino, kad jam būnant prie ant žemės gulinčio D. Š., kuriam vaikinai porą kartų įspyrė į viršutinę kūno dalį, jam iš nugaros pasigirdo šūvis, viso buvo trys šūviai. Po pirmo šūvio atsisuko ir pamatė, kad nuo jo 5-7 metrų atstumu stovi vaikinas, suėmęs abiem rankomis laiko pistoletą ir stovi ginklą nukreipęs tiesiai į juos visus. Po to šūvio jis po truputį pradėjo atsitraukinėti atgal nuo to gulinčio ant žemės vaikino ir tada išgirdo antrą šūvį. Ir tada pamatė kaip link R. namo laiptinės pradėjo bėgti jo draugai. Pats pradėjo bėgti link laiptinės, vaikinas šaudęs jam už nugaros pasiliko iš dešinės pusės. Jis pats taip pat bėgo link R. namo. Bėgant išgirdo trečią šūvį. Liudytojas B. G. patvirtino, kad jam būnant prie įėjimo į parduotuvę pamatė melsva striuke bėgantį jaunuolį, kurį vijosi kiti trys vaikinai. Šiam vaikinui pribėgus arčiau jis pagriebė jį už rankos ir sustabdė, tikėjosi su juo ir jį besivejančiais vaikinais išsiaiškinti, kas vyksta. Viskas įvyko labai greitai, vos jam sulaikius už rankos pirmą vaikiną, prie jų pribėgo nurodyti trys, ir nieko nesakę puolė vaikiną mušti, pargriovė jį ant žemės ir spardė gulintį. Kadangi nežinojo dėl ko šie vaikinai muša kitą, bandė apgintį gulintį, stumdė nuo jo kitus. Staiga jam iš dešinės iš nugaros pasigirdo vienas šūvis, maždaug po 5 sekundžių pasigirdo antras šūvis, kas šaudė nepastebėjo, nes be nurodytų keturių jaunuolių daugiau jokių asmenų nepastebėjo. Tuoj po šių šūvių jokių parako dūmų, dujų neužuodė, kas ir kur šaudė nepastebėjo, tačiau iš garso gali spręsti, kad buvo šaudoma apie 5 metrus nuo jo.

2015-08-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktoje Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojama, kad D. K. konstatuoti šie sužalojimai: šautinės žaizdos šlaunyse, iš kurių kairėje šlaunyje žaizda kiaurinė, o dešinėje šlaunyje akla ir minkštuosiuose audiniuose rastas svetimkūnis - tai yra sviedinys (kulka ar pan.). Sviedinys detaliau neaprašytas, rentgenogramų nėra. Sprendžiant pagal sužalojimų išsidėstymą kūne, labiausiai tikėtina, jog šie sužalojimai padaryti vienu šūviu ir vienu sviediniu, šaunant iš kairės kūno pusės nukentėjusiojo atžvilgiu ir šūvio kanalas pervėrė kiaurai kairės šlaunies audinius, įeidamas išoriniame šlaunies paviršiuje, išeidamas šlaunies užpakaliniame- vidiniame paviršiuje ir įeidamas į dešinę šlaunį užpakaliniame - vidiniame paviršiuje ir kanalas aklai baigiasi šlaunies minkštuosiuose audiniuose, iš kur operacijos metu buvo pašalintas metalo svetimkūnis (sviedinys). Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą laiką ir aplinkybes (GMP iškvietimo laikas nenurodytas, tačiau atvykimo laikas nurodytas 22:31 val.). Sužalojimai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus, nes sveikata esant tokiam sužalojimui sutrikdoma ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (3 t., 18-19 b.l.).

2015-08-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktoje Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojama, kad T. S. konstatuota odos nubrozdinimas galvoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas, galimai šaunant iš šaunamojo ginklo. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t.y. 2015- 05-27 (3 t., 24 b. l.).

2017-11-10 specialistė Z. M. paaiškinimo protokole nurodė, kad pagal tyrėjo N. G. užduotį pateikė specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nustatė, kad T. S. padarytas odos nubrozdinimas galvoje, kuris galimai padarytas šaunant iš šaunamojo ginklo. Tai konstatuodama turėjo omenyje, kad sužalojimas padarytas pagal pateiktas aplinkybes įvykio galimai iš šaunamojo ginklo, tačiau kategoriškai nurodyti daikto, sukėlusio sužalojimą, negalima. Gali pasakyti, kad sužalojimas nepadarytas kulka ar šratu, kadangi odoje būtų likę apdegimai, ko šiuo atveju nėra. Sužalojimas galėjo būti padarytas kažkuriai šaunamojo ginklo paviršiaus daliai vieną kartą kontaktuojant su viršugalviu. Sužalojimo mechanizmo nurodyti negalima, tačiau vienas iš sužalojimo padarymo būdų - suduodant smūgį. Kuria tiksliai šaunamojo ginklo dalimi sužalojimas padarytas kategoriškai nustatyti nėra galimybės, tačiau šia dalimi galėjo būti ir ginklo buožė (3 t., 25-26 b.l.).

Kaltinamasis R. G., atsižvelgiant ir įvertinus jo elgesį mažiau nei prieš 5 minutes įvykusį šaudymą į R. K. ir M. K., šiuo atveju jau turėdamas dingstį, t.y. matydamas, kad mušamas jo brolis, vėl tyčia ir kryptingai nukreipė šaunamąjį ginklą į kitus žmones, tarp kurių buvo ir su konfliktu nesusijęs asmuo – liudytojas B. G.. Veiksmas vyko prie įėjimo į parduotuvę, viešoje vietoje, kur lankosi pašaliniai asmenys. G. nešovė į orą, jis, pasak liudytojų parodymų taikėsi būtent į žmones – iš nedidelio 5 metrų atstumo, buvo šauta mažiausiai vieną kartą, taip sako objektyviai konstatuoti šautiniai sužalojimai pas D. K., bei rasta viena tūtelė, tačiau liudytojai teigia, kad buvo mažiausiai du ar net trys šūviai, kuriuos išgirdę ir pamatę, kad R. G. ginklą nukreipęs tiesiai į juos, jie visi kuo skubiausiai iš tos vietos pasišalino, kas ir sutrukdė R. G. pabaigti nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegijos nuomone, ištyrus visus byloje esančius įrodymus, neabejotinai nustatyta, kad R. G. kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, siekdamas nužudyti du ar daugiau žmonių, kurie bandė sulaikyti jo brolį D. Š., kuris buvo įvykio vietoje, kai R. G. šaudė į R. K. ir M. K., tyrimo metu nenustatytu šaunamuoju ginklu tyčia šovė mažiausiai vieną kartą į T. S., D. K., E. U., R. B. ir D. B., tuo padarydamas D. K. šautinę žaizdą šlaunyse, iš kurių kairėje šlaunyje žaizda kiaurinė, o dešinėje šlaunyje akla, taip nesunkiai sutrikdydamas D. K. sveikatą, be to tyčia mažiausiai vieną kartą sudavė nenustatyto šaunamojo ginklo rankena nukentėjusiajam T. S. į galvą, tokiu būdu padarydamas T. S. odos nubrozdinimą galvoje, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes šaudamas nepataikė, taip pat buvo pastebėtas pašalinių asmenų ir siekdamas išvengti sulaikymo kuo skubiau pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu pasikėsino nužudyti du ir daugiau žmonių kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu.

Kaltinamasis R. G. pripažino, kad šovė vieną kartą į žemę, norėdamas pagąsdinti asmenis, kurie mušė jo brolį. Tačiau kaltinamojo nurodytas aplinkybes paneigė įvykį matę liudytojai, kurie nurodė, kad R. G. taikėsi ne į žemę, o būtent ginklą buvo nukreipęs tiesiai į asmenis, kurie mušė jo brolį. Tokios nustatytos aplinkybės įrodo, kad kaltinamasis turėjo tikslą ne pagąsdinti, o pasikėsinti atimti gyvybę visiems asmenims, mušusiems jo brolį. Ginklu nusitaikydamas ir šaudamas mažiausiai vieną kartą į T. S., D. K., E. U., R. B. ir D. B., R. G. suvokė, kad savo veika jis gali atimti gyvybę ir to norėjo. Kad jis to siekė, įrodo kaltinamojo veiksmai: jis šovė nukreipęs ginklą į aukščiau minėtus asmenis ir paršovė nukentėjusiajam D. K. abi kojas, bei vėliau, trenkė T. S. ginklu į galvą. Nukentėjusysis D. K. liko gyvas tik dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo kaltinamojo valios: D. K. pabėgus nuo kaltinamojo ir jam laiku buvo suteikta medicininė pagalba. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2009, 2K-248/2013, 2K-12-942/2018, 2K-13-976/2018, 2K-212-303/2018), todėl padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis ir pan. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką D. Š. veikė tiesiogine tyčia – jis viešoje vietoje, daugiaaukščio namo kieme, esant šviesiam paros metui, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės niekinimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį D. K., sudavė vieną kartą kumščiu į veidą. Be abejonės, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, kilo sumaištis. Nors kaltinamasis neigia sudavęs D. K. smūgį į veidą ir prašo jį išteisinti, nes jis nepadarė jokios nusikalstamos veikos, tačiau kaltinamojo parodymai paneigti byloje apklausus įvykio liudytojus. Padarinių atžvilgiu kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia, tai yra nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatė, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.

Kaltinamojo ir R. G. nurodytas aplinkybes, kad kaltinamasis D. Š. nesudavė smūgio D. K., paneigia įvykį tiesiogiai matę liudytojai, taip pat apklaustas nukentėjusysis.

Nukentėjusysis D. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, neatsiminė tikslių įvykio aplinkybių, nes praėjo daug laiko. Tačiau pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis patvirtino aplinkybę, kad D. Š. jam trenkė į veidą vieną kartą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis nurodė, kad išgirdęs specifinį M. K. automobilio važiavimo garsą išėjo nuo laiptinės, kur buvo su draugais į pravažiavimo keliuką pasitikti M. Matė, kad M. automobilį aplenkė du jam nematyti vaikinai. Vienas jų – R. G., pasilenkė prie priekinių keleivio durelių, kur sėdėjo R. K., kažką pasakė ir tada iš už juosmens išsitraukė ginklą bei vieną kartą iššovė į keleivio pusės langą. Ir tada antrasis vaikinas – D. Š. jam iš karto sudavė vieną kartą į veidą, pataikė į nosį. Smūgis jį šiek tiek apsvaigino, po to pamatė, kad M. K. išvažiavo atbulas iš kiemo ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatvės link, matė, kad R. G. bėgo automobiliui iš paskos, neįsidėmėjo, ar buvo daugiau šūvių. D. Š. sudavęs jam į veidą nubėgo link parduotuvės, o jis su savo draugais puolė vytis vaikinų. Liudytojas E. U. parodė, kad prie stovinčio D. K. priėjo gal 20 metų amžiaus vaikinas, kuris buvo apsirengęs melsvos spalvos striuke, ir trenkė D. kumščiu į veidą. Prieš tai negirdėjo, kad vaikinas būtų ką nors pasakęs D. K. ar kad D. K. būtų ką pasakęs tam vaikinui. Liudytojas D. B., ikiteisminio tyrimo metu, taip pat patvirtino, kad pasigirdus M. K. automobilio garsui D. K. nuo laiptinės nuėjo pasitikti M. Netrukus prie įvažiavimo pasigirdo skardus sprogimo garsas, labai panašus į petardos, todėl visi išlindo nuo laiptinės pasižiūrėti, kas vyko. Pamatė, kad M. K. automobilis atbulas išvažinėjo iš kiemo, o kažkoks nepažįstamas vaikinas žiūrėjo į M. K. automobilį, kitas vaikinas priėjęs prie D. K. smogė šiam vieną kartą į veidą. D. K. nespėjo jam suduoti atgal, nes šis vaikinas leidosi bėgti nuo jo link parduotuvės, D. K. šaukė visus gaudyti ir kadangi D. K. buvo užpultas be jokios priežasties, todėl visi leidosi gaudyti šį šviesų jaunuolį, norėjo išsiaiškinti, kodėl jis mušė jų draugą. Liudytojai D. V. ir M. L. taip pat nurodė analogiškas aplinkybes, matė kaip D. Š. trenkė vieną kartą kumščiu į veidą D. K.. Abejoti šių liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo, jų parodymai nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems, o jei ir yra tam tikrų netikslumų, tai tik dėl objektyvių priežasčių. Visi šie liudytojai patvirtino, kad nepažinojo D. Š. ir R. G., su jais niekas nebendravo, tą dieną nebuvo susitikę. Visi liudytojai ir nukentėjusieji stovėjo ir bendravo prie laiptinės ir D. K. neturėjo jokio preteksto provokuoti konflikto su jam nepažįstamu D. Š., juo labiau pirmas jam suduoti smūgio.