Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-10-06 · Civilinė byla Nr. e2S-2394-864/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-06
Bylos Nr.
e2S-2394-864/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13081-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Ramunė Mikonienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
A. E., L. E.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2394-864/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13081-2022-8Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.6.1.1.3.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 6 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, suinteresuoti asmenys A. E., L. E., antstolis Dalius Traigys.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI) kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo bei prašė nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) A. E. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine L. E. priklauso ½ dalis pareiškėjos prašyme detalizuoto turto. Pareiškėja paaiškino, kad ji yra išieškotoja antstolio Daliaus Traigio vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0241/22/00208 dėl 527 873,10 Eur išieškojimo iš skolininko A. E.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo A. E. pateiktame atsiliepime į prašymą prašė sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-186-869/2022 dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir prievolių kreditoriams pobūdžio nustatymo. Teigė, kad šiuo metu nėra žinoma, koks yra būtent ginčo prievolės pobūdis. Nurodė, kad santuokos nutraukimo bylą nagrinėjantis teismas dėl prievolės pobūdžio gali priimti trejopą sprendimą, t. y. pripažinti, kad prievolė yra skolininko A. E. asmeninė arba solidari su sutuoktine L. E., arba bendra dalinė su sutuoktine. Paaiškino, kad VMI 2022 m. sausio 4 d. priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kuriuo nusprendė išieškoti 527 873,10 Eur sumą. Pažymėjo, kad didžiąją dalį, t. y. 498 870,66 Eur šios sumos sudaro gyventojų pajamų mokestis ir delspinigiai, atsidarę iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdyto nekilnojamojo turto pardavimo. Papildomai nurodė, kad sutuoktiniai 2014 m. liepos 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Pardavus nekilnojamąjį turtą, suinteresuotas asmuo A. E. 2015 m. pateikė gyventojų metinę pajamų deklaraciją, o 2019 m. ją patikslino. Pažymėjo, kad nors buvo parduotas bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytas turtas, tačiau deklaracijoje bendro turto pardavimą deklaravo tik A. E., tokiu būdu atsirado 329 140,78 Eur mokestinė prievolė, o iš šios gyventojų pajamų mokesčių skolos susidarė 169 729,88 Eur delspinigių. Teigė, kad mokestinė nepriemoka kilo sutuoktiniams kartu bendru sutikimu pardavus nekilnojamąjį turtą, kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, už pardavimą gautos pajamos yra bendros sutuoktinių pajamos, todėl ir gyventojų pajamų mokestis, atsiradęs dėl minėtų bendrai gautų pajamų, laikytinas bendra solidaria sutuoktinių prievole. Suinteresuoto asmens manymu, VMI pasirinko neteisėtą mokestinės nepriemokos išieškojimo būdą tik iš vieno sutuoktinio turto, nors nekilnojamąjį turtą pardavė ir pajamas gavo abu sutuoktiniai, todėl VMI privalo įtraukti L. E. kaip bendraskolininkę. Nurodė, kad nesant santuokos nutraukimo bylą nagrinėjančio teismo sprendimo dėl prievolės pobūdžio nustatymo, kai šį prievolės pobūdį nustatyti yra būtina, egzistuoja ne fakultatyvus, bet privalomasis pagrindas stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą.

3. Suinteresuotas asmuo L. E. atsiliepime į prašymą prašė sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-186-869/2022. Pažymėjo, kad nors A. E. santuokos nutraukimo byloje kvestionuoja ginčo prievolės pobūdį, t. y. siekia pripažinti ją bendra sutuoktinių prievole, tačiau L. E. su tuo nesutinka ir laikosi pozicijos, kad tai spręs santuokos nutraukimo bylą nagrinėjantis teismas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 5 d. nutartimi netenkino suinteresuotų asmenų prašymų dėl bylos sustabdymo.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo A. E. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė stabdyti bylą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-186-869/2022, taip pat teigė nesutinkantis su VMI prašymu. Suinteresuotas asmuo palaikė savo atsiliepime į prašymą išdėstytą poziciją, papildomai paaiškino, kad VMI nurodė ne visą suinteresuotiems asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, nes jiems taip pat priklauso 100 vnt. uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Velkoma“ akcijų. Dėl to pareiškėjai siūlytina į bendrą sutuoktinių turto sąrašą įtraukti ir nurodytas akcijas. Teigė, kad VMI prašo nustatyti, jog skolininkui A. E. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine L. E. priklauso ½ dalis turto, kuris yra registruotas išimtinai A. E. vardu, nenurodo turto vertės, tuo tarpu būtent sutuoktinės vardu registruotos 100 vnt. UAB „Velkoma“ akcijų, kurios bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, galimai turi didžiausią rinkos vertę iš viso turimo sutuoktinių turto ir pilnai patenkintų VMI reikalavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-186-869/2022.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartyje, kuria nutarta atmesti prašymus dėl bylos sustabdymo, be pagrindo pripažinta, kad bylos sustabdymo būtinybės negali lemti aplinkybė, jog civilinėje byloje Nr. e2-186-869/2022, be kita ko, yra pareikštas reikalavimas dėl prievolės VMI pobūdžio nustatymo. Šiuo atveju teismas pritarė suinteresuoto asmens A. E. nuomonei, kad būtina stabdyti šios bylos nagrinėjimą iki civilinėje byloje Nr. e2-186-869/2022 bus nuspręsta dėl suinteresuotų asmenų prievolės VMI pobūdžio.

8. Nutartyje akcentuojama, kad iš esmės analogiškose situacijose Vilniaus apygardos teismas laikosi pozicijos, jog esant iškeltai civilinei bylai, kurioje dar tik bus pasisakyta dėl skolininko prievolės pobūdžio, bylos dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 667 straipsnio nuostatas nagrinėjamas turėtų būti stabdomas (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-544-854/2021, 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1551-661/2021).

9. Teismas pažymėjo, kad nuo to, kokį sprendimą santuokos nutraukimo bylą nagrinėjantis teismas priims dėl prievolės VMI pobūdžio, priklausys ir šios bylos tolesnis nagrinėjimas (pavyzdžiui, pripažinus suinteresuotų asmenų prievolę solidaria, šios bylos nagrinėjimas neteks teisinės reikšmės). Papildomai pažymėjo, kad teoriškai santuokos nutraukimo byloje teismas per sutuoktinių turto balansą, turto padalijimą ir kompensacijų mechanizmą, jeigu ši byla nebūtų stabdoma ir VMI patenkintų savo reikalavimą iki santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo pabaigos, galėtų perskirstyti kiekvienam sutuoktiniui tenkantį turtą, mokėtinas kompensacijas, tačiau akivaizdu, kad dėl to išaugtų suinteresuotų asmenų teisinės padėties neapibrėžtumas. Nurodė, kad vykdymo procese turi būti užtikrinta tiek kreditoriaus, tiek skolininko interesų pusiausvyra ir jos apsauga. Įvertinus bendrą išieškotinos sumos dydį, taip pat VMI nurodyto suinteresuotų asmenų bendro turto apimtį, spręstina, kad suinteresuotų asmenų galimybės kiek įmanoma greičiau išspręsti santuokos metu įgyto turto ir įsipareigojimų padalijimo klausimus, jeigu būtų tęsiamas šios bylos nagrinėjimas, būtų ženkliai apribotos.

10. Teismas taip pat priėjo prie išvados, kad bylos sustabdymas turėtų padėti išlaikyti bylos šalių interesų pusiausvyrą. Nors santuokos nutraukimo byla nagrinėjama ne vienerius metus, tačiau nėra pagrindo laikyti, kad suinteresuoti asmenys vilkintų bylos nagrinėjimą ar kliudytų kreditoriams patenkinti savo reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad laikinas VMI galimybės patenkinti savo reikalavimą atidėjimas bylos sustabdymo forma yra pateisinamas dėl to, kad priklausomai nuo santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo rezultato gali būti išplėstas suinteresuotiems asmenims bendrai priklausančio turto skaičius, t. y. bendru turtu pripažintos UAB „Velkoma“ akcijos. Teismas taip pat pastebėjo, kad VMI, be kita ko, prašo nustatyti turto dalį į daiktus (ginklus ir automobilius), kurie faktiškai yra nedalūs, ir sėkmingas išieškojimas iš jų dalies faktiškai yra mažai tikėtinas. Tuo tarpu santuokos nutraukimo byloje dalis ginčo turto turėtų būti padalinta taip, kad atskiri objektai būtų priteisti konkrečiam asmeniui, o tai vykdymo procese būtų reikšminga aplinkybė, nes išieškojimas iš viso daikto (o ne jo dalies) įprastai yra paprastesnis ir efektyvesnis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir prašymo dėl bylos sustabdymo netenkinti. Atskirajame skunde nurodo, kad:

11.1. Tuo atveju, jei santuokos nutraukimo byloje prievolė VMI būtų pripažinta solidaria sutuoktinių prievole jau po prievolės įvykdymo, A. E. įgytų teisę regreso tvarka reikalauti kompensacijos už ½ dalį prievolės. Apeliantės teigimu, nepagrįsta riboti išieškotojos teisę patenkinti turimą reikalavimą iš skolininko turto vien todėl, kad ateityje už prievolę išieškotojui gali tapti solidariai atsakingas ir kitas asmuo. Tvirtina, kad nėra jokios objektyvios priežasties, dėl kurios VMI teisė patenkinti reikalavimą turėtų būti apribojama iš esmės neribotam laikui. Skundžiamos nutarties motyvai, kad santuokos nutraukimo byloje gali būti išplėstas suinteresuotiems asmenims priklausančio turto skaičius ir padalintas nedalomas turtas (ginklais, automobiliai), negali pateisinti laikino VMI galimybės patenkinti savo reikalavimą atidėjimo sustabdant nagrinėjamą civilinę bylą.

11.2. Nagrinėjamu atveju bylos stabdymas atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymą uždraudžiant išieškotojui vykdyti išieškojimą iš skolininko turto, taigi bylos stabdymu buvo apeitas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas. Apeliantės nuomone, teismui sprendžiant, kad nėra pagrindo nustatyti turto dalį į dalį nedalomų daiktų, kurių realizavimas vykdymo procese būtų apsunkintas, teismas turėtų tiesiog tokios dalies nenustatinėti išnagrinėjus prašymą, o ne stabdant bylą.

11.3. Civilinėje byloje Nr. e2S-1551-661/2021, kurios motyvais vadovaujamasi skundžiamoje nutartyje, teismo padarytos išvados, tikėtina padarytos dėl specifinių bylos faktinių aplinkybių. Teigia, kad jas taikant kiekvienu atveju bylose dėl turto dalies nustatymo, reikštų, jog kiekviena byla dėl turto dalies nustatymo turi būti privalomai stabdoma iki bus išnagrinėta byla dėl santuokos nutraukimo, nes kiekvienoje byloje dėl santuokos nutraukimo gali būti pasisakoma dėl prievolių pobūdžio. Tokios bendros taisyklės nustatymas sudarytų galimybę skolininkams išvengti priverstinio išieškojimo pasikreipus į teismą dėl santuokos nutraukimo. Pabrėžia, kad šiuo atveju santuokos nutraukimo byla nagrinėjama nuo 2019 m. lapkričio 29 d. ir net teisminės mediacijos metu nepasiekus sutarimo, tikėtina, kad santuokos nutraukimo byla, įskaitant apeliaciją, tęsis dar bent pusantrų metų.

11.4. Aplinkybė, kad vykdomas išieškojimas gali turėti įtakos dalintino turto masei, nesudaro pagrindo stabdyti priverstinio išieškojimo. Pabrėžia, kad A. E. atsakys už mažiausiai ½ dalį prievolės, tačiau sustabdžius bylą, VMI neturi galimybės patenkinti net dalies prievolės, už kurią neabejotinai bus atsakingas A. E. ir kuriai negali daryti įtakos teismo sprendimas skyrybų byloje.

11.5. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad byla stabdoma CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, tačiau įvertinus tai, kad byla sustabdyta iki bus išnagrinėta kita civilinė byla, nagrinėjama byla tikėtina sustabdyta CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, to tiesiogiai nenurodant skundžiamoje nutartyje.

11.6. Nagrinėjamoje byloje sutuoktinių atsakomybės už prievolę pobūdis nėra įrodinėjimo dalykas, kadangi byloje nėra ginčo, kad išieškomą prievolę deklaravo A. E. ir, kad neįvykdytos prievolės išieškojimas vykdomas būtent iš jo. Pažymi, kad teismas šioje byloje gali nustatinėti prievolės pobūdį ir jei vis tik spręstų, kad tą padaryti būtina, ir tą padarytų operatyviau nei byloje dėl santuokos nutraukimo, taip nepažeidžiant išieškotojos teisių.

Atsiliepimas

12. Suinteresuotas asmuo A. E. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašo atmesti atskirąjį skundą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad:

12.1. Nors pareiškėja, kaip skolininko kreditorė, turi teisę kuo greičiau ir operatyviau įvykdyti savo reikalavimo teisę, tačiau šie principai negali prieštarauti esminiam civilinio proceso principui – teisingam bylos išnagrinėjimui. Teigia, kad nustačius, jog skundžiama nutartis buvo priimta paneigus imperatyvią pareigą tokiose bylose nustatyti ginčo prievolės pobūdį, ji naikintina. Pažymi, kad nors santuokos nutraukimo byla pradėta 2019 m., tačiau teisminė mediacija baigta, pasirengimas bylos nagrinėjimui baigtas, todėl tikėtina, kad 2022 m. ji bus išnagrinėta. Teigia, kad prievolės pareiškėjai pobūdis bei skolininkui tenkanti įvykdyti šios prievolės apimtis, nepakenktų nei proceso ekonomiškumo bei koncentracijos principams, nei paneigtų VMI teisę kuo greičiau įvykdyti ginčo prievolę.

Šalies argumentai

12.2. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog nagrinėjamu atveju bylos stabdymas atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymą uždraudžiant išieškotojui vykdyti išieškojimą iš skolininko turto, nes pirmosios instancijos teismas neuždraudė vykdyti išieškojimo. Atvirkščiai, teismas atsižvelgė į tai, jog abu sutuoktiniai siekia padalinti tarpusavyje turtą tokiu būdu, jog neliktų bendrosios dalinės nuosavybės, tad bet kokiu atveju kreditoriui ekonomiškai naudingiau ne nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, o nukreipti išieškojimą į jau atidalintą sutuoktinių turtą natūra.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta sustabdyti civilinę bylą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje iki kol bus išnagrinėta civilinę byla dėl santuokos nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos sustabdymo (ne)pagrįstumo

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis Dalius Traigys vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0241/22/00208 dėl 527 873,10 Eur išieškojimo iš skolininko A. E. pareiškėjos VMI naudai. Vykdomosios bylos vykdymo metu išieškotoja VMI kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, kad skolininkui A. E. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine L. E. priklauso ½ dalis pareiškėjos prašyme detalizuoto turto. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-186-869/2022 pagal ieškovės L. E. ieškinį ir atsakovo A. E. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių klausimų. Nurodyta civilinė byla yra nevieša. Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens L. E. teigimu, jos sutuoktinis santuokos nutraukimo byloje kvestionuoja prievolės VMI pobūdį, t. y. siekia pripažinti ją bendra sutuoktinių prievole, tačiau L. E. su tuo nesutinka.

16. Kaip paaiškino suinteresuotas asmuo A. E., abu sutuoktiniai 2014 m. liepos 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). A. E. 2015 m. pateikė gyventojų metinę pajamų deklaraciją, o 2019 m. ją patikslino. Nurodė, kad VMI sprendimu buvo nustatyta 329 140,78 Eur dydžio mokestinė prievolė, o iš šios gyventojų pajamų mokesčių skolos susidarė 169 729,88 Eur delspinigių. Teigė, kad mokestinė nepriemoka kilo sutuoktiniams bendru sutikimu pardavus nekilnojamąjį turtą, kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, už pardavimą gautos pajamos yra bendros sutuoktinių pajamos, todėl ir gyventojų pajamų mokestis, atsiradęs dėl minėtų bendrai gautų pajamų, laikytinas bendra solidaria sutuoktinių prievole. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoti asmenys prašė sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo.

17. Skundžiama nutartimi teismas sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-186-869/2022. Teismas priėjo prieš išvados, kad priklausomai nuo to, kokį sprendimą santuokos nutraukimo bylą nagrinėjantis teismas priims dėl prievolės VMI pobūdžio, priklausys ir šios bylos tolesnis nagrinėjimas.

18. Nesutikdama su skundžiama nutartimi, pareiškėja VMI teigia, kad nepagrįsta riboti išieškotojos teisę patenkinti turimą reikalavimą iš skolininko turto vien todėl, kad ateityje už prievolę išieškotojui gali tapti solidariai atsakingas ir kitas asmuo, t. y. suinteresuoto asmens A. E. sutuoktinė.

19. CPK 666 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per 30 dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad pagal CPK 667 straipsnyje paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

21. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad tinkamas sutuoktinių prisiimtų turtinių prievolių kvalifikavimas pirmiausia reikšmingas sutuoktinių santykiams su kreditoriais, nes, tik nustačius turtinės prievolės pobūdį, galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal turtinę prievolę subjektai – tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Tai reiškia, kad, priklausomai nuo to, kokia turtinė prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs tik vienas iš sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Sutuoktinių turtinių prievolių klasifikacija taip pat reikšminga sutuoktinių tarpusavio santykiams, nes, tik nustačius sutuoktinių turtinės prievolės pobūdį, galima atsakyti į klausimą, iš kokio turto – vieno sutuoktinio asmeninio turto, jo dalies bendrame sutuoktinių turte ar bendro sutuoktinių turto – turi būti vykdoma turtinė prievolė.

22. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl to, kad bylos sustabdymu varžoma išieškotojos VMI galimybė patenkinti turtinį reikalavimą. Pažymėtina, jog civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju bylos sustabdymo institutu siekiama sukurti teisinio apibrėžtumo situaciją, kurios pagrindu, viena vertus, paaiškėtų prievolės išieškotojai VMI pobūdis (ar tai asmeninė, ar solidari, ar dalinė prievolė), antra vertus, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, priklausomai nuo civilinės bylos Nr. e2-186-869/2022 išnagrinėjimo rezultato, bus detalizuota suinteresuotiems asmenims bendrai priklausančio turto apimtis. Pažymėtina, kad byloje yra duomenų, jog, kaip nurodė suinteresuotas asmuo A. E., mokestinė nepriemoka VMI šiuo atveju kilo sutuoktiniams kartu bendru sutikimu pardavus nekilnojamąjį turtą, kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau įvertinus tai, kad bendro turto pardavimą deklaravo tik A. E., tokiu būdu atsirado mokestinė prievolė tik šio asmens atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad santuokos nutraukimo byloje suinteresuotas asmuo A. E. siekia prievolės pripažinimo bendra sutuoktinių prievole, o suinteresuotas asmuo L. E. laikosi priešingos pozicijos, šiuo atveju sutiktina su skundžiamos nutarties motyvais, kad bylos sustabdymas turėtų padėti išlaikyti bylos šalių interesų pusiausvyrą. Tai iš esmės paneigia ir atskirojo skundo argumentą, kad nėra ginčo, jog išieškomą prievolę deklaravo A. E. ir, kad neįvykdytos prievolės išieškojimas vykdomas būtent iš jo, kadangi, kaip minėta, santuokos nutraukimo byloje siekiama modifikuoti prievolės rūšį bei VMI turėtų būti šios bylos dalyvis (trečiasis asmuo pareiškiantis arba nepareiškiantis savarankiškus reikalavimus).

23. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio tesimo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog esant iškeltai bylai dėl santuokos nutraukimo, ginčo teisenos tvarka nagrinėjamos bylos rezultatas, joje nustatytos aplinkybės neabejotinai yra svarbios skolininko turto dalies individualizavimui bendrojoje nuosavybėje, kai yra aišku (nustatyta), koks turtas jai priskirtinas. Esant iškeltoms santuokos nutraukimo ir skolininko turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalies nustatymo byloms, tikslinga ir operatyvu pirmiau išnagrinėti santuokos nutraukimo bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013).

24. Šiame kontekste nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad tuo atveju, jei santuokos nutraukimo byloje prievolė VMI būtų pripažinta solidaria sutuoktinių prievole jau po prievolės įvykdymo, A. E. įgytų teisę regreso tvarka reikalauti kompensacijos už ½ dalį prievolės. Teismo vertinimu, tokia situacija iš esmės stokotų teisinio apibrėžtumo ir užprogramuotų potencialų ginčą tarp sutuoktinių ateityje. Teismas nepagrįstu laiko atskirojo skundo argumentą, kad bylos sustabdymas atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymą uždraudžiant išieškotojui vykdyti išieškojimą iš skolininko turto, kadangi skundžiama nutartimi nebuvo uždrausta išieškotojai vykdyti išieškojimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai identifikavo šios bylos nagrinėjimo kliūtis, susijusias su prievoles pobūdžiu kol nebus išspręsta santuokos nutraukimo byla. Be to, pakartotinai akcentuotina, jog išnagrinėjęs santuokos nutraukimo bylą, teismas nustatys, koks turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise (jei nebus paneigta CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, susijusi su konkrečiu CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nurodytu turtu), asmeninės nuosavybės teise, sudarytas balansas (sumokant (priteisiant) iš bendro sutuoktinių turto ir asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančio turto mokėtinas skolas) ir nustatyta bendro dalytino turto visuma (CK 3.118 straipsnio 1–4 dalys).

25. Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad santuokos nutraukimo byloje spręstinų klausimų išnagrinėjimas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu užtikrins tiek išieškotojos, tiek skolininko (skolininkų) interesų pusiausvyrą vykdymo procese ir leis efektyviau įvykdyti išieškojimą. Bylos sustabdymas nagrinėjamu atveju tikslingas dėl to, jog santuokos nutraukimo byloje bus pasisakyta dėl prievolės pobūdžio, kurios nustatymas iš esmės lemia ir pareiškimo dėl skolininko turto dalies nustatymo tolimesnį nagrinėjimą ir civilinės bylos pagal tokį pareiškimą rezultatą. Šias išvadas papildomai pagrindžia skundžiamos nutarties motyvai, kad priklausomai nuo santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo rezultato, gali būti išplėstas suinteresuotiems asmenims bendrai priklausančio turto skaičius, t. y. bendru turtu pripažintos UAB „Velkoma“ akcijos, be to, dalis ginčo turto (pavyzdžiui, ginklai, automobiliai) turėtų būti padalinti tokiu būdu, kad atskiri objektai būtų priteisti konkrečiam sutuoktiniui.

26. Atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi cituojamomis Vilniaus apygardos teismo nutartimi bei nepagrįstai formulavo taisyklę, jog kiekviena byla dėl turto dalies nustatymo turi būti privalomai stabdoma iki bus išnagrinėta byla dėl santuokos nutraukimo. Šiuo atveju nesutiktina su apeliante, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties išvadas motyvavo ne tik cituojama Vilniaus apygardos teismo praktika, tačiau ir tinkamai bei visapusiškai įvertinęs nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Apeliantė taip pat teigia, kad nutartyje nurodoma, jog byla stabdytina CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, tačiau įvertinus tai, kad byla sustabdyta iki bus išnagrinėta kita civilinė byla, nagrinėjama byla tikėtina sustabdyta CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, reglamentuojančiu privalomą civilinės bylos sustabdymo pagrindą tuo atveju, kuomet negalima nagrinėti bylos, kol nebus išspręsta kita civiline tvarka nagrinėjama byla. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu, tačiau vertina, kad šis skundžiamos nutarties trūkumas nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su civilinės bylos sustabdymu, tuo tarpu apeliantė atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Mikonienė