- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-14
- Bylos Nr.
- e2-1306-1019/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21094-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Atsakovas
- L. B.
- Advokatai
- Jūratė Matonienė, Lukas Vitauskas
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Lukui Vitauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui L. B. dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „(duomenys neskelbtini)“ prašė teismo priteisti iš atsakovo L. B. 18 884,81 Eur procesinių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams L. B., R. G. ir ieškovei (toliau – ir Byla dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo). Pirmosios instancijos teismas sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti visiškai ir pripažinti atsakovų L. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sudarytą Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) bei taikyti restituciją, L. B. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinant žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš L. B. priteisiant 579 240,03 Eur sumą, priteisti ieškovui R. G. iš atsakovo R. G. ir atsakovo L. B. po 10 929,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas ieškovei išdavė (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą, kuriuo ieškovei iš atsakovo išieškotina 579 240,03 Eur dydžio suma. Antstolis Arminas Naujokaitis 2021 m. gegužės 11 d. mokėjimu pervedė ieškovui 579 487,53 Eur, išieškotas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo vykdoma pagal (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo nebuvo nuspręsta dėl procesinių palūkanų priteisimo. Byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini). Antstolis Arminas Naujokaitis mokėjimą pagal sprendimą, priimtą Byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, atliko 2021 m. gegužės 11 d., t. y. procesinės palūkanos skaičiuotinos už laikotarpį 2020 m. rugsėjo 15 d. - 2021 m. gegužės 11 d. Per šį laikotarpį susikaupė 18 884,81 Eur procesinių palūkanų suma.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti. Pažymi, kad atsakovas neturėjo finansinių galimybių sumokėti 579 240,03 Eur, pervedant pinigines lėšas bankine operacija. Teismo sprendimo įvykdymas galėjo būti tik pardavus turimą turtą. Atsakovas savarankiškai realizuoti turto neturėjo galimybių, kadangi po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo (duomenys neskelbtini) Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo areštuotas atsakovui priklausantis turtas. Aktyvūs išieškotojo ir antstolio veiksmai iš esmės užkirto atsakovui galimybę savarankiškai, išvengiant priverstinio vykdymo veiksmų ir išlaidų, vykdyti teismo sprendimą. Objektyvių duomenų, kad atsakovas turimą registruotą turtą slėps, atsižvelgiant į vykdomosios bylos medžiagą, nebuvo. Pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, atsakovas buvo sąžiningas ir aktyvus skolininkas. Tokias aplinkybes patvirtina kartu su atsiliepimu teikiami atsakovo prašymai/pranešimai antstoliui: (i) (duomenys neskelbtini) atsakymas į patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriame atsakovas nurodo, kad sutinka bendradarbiauti su išieškotoju, deda pastangas, kad areštuotas turtas būtų kuo greičiau realizuotas CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas pažymi, kad derybas su išieškotoju sunkina aplinkybė, kad vyksta bankroto procedūros ir nėra aiški situacija, su kokiu asmeniu reikia/galima sudaryti taikos sutartį vykdymo procese; (ii) (duomenys neskelbtini) prašymas dėl areštuoto nekilnojamojo turto kainos nustatymo. Nurodytame prašyme atsakovas pažymi, kad siekia kuo skubiau atsiskaityti su išieškotoju, nori, kad turtas būtų realizuotas CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka, dėl ko atsakovas prašė įvertinti nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertę. Vykdomojoje byloje buvo skelbiamos varžytynės, tačiau varžytynėse nebuvo nupirktas atsakovui priklausantis turtas. Patvarkymo dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui pagrindu buvo parduotas atsakovui priklausančio ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis. Žemės sklypo dalies kaina – 357 000 Eur. Iš antstolio banko sąskaitos matyti, kad atsakovo pasiūlytas pirkėjas žemės sklypo kainą sumokėjo per 3 mokėjimus: (i) 2021-04-01 – 35 000 Eur; (ii) 2021-04-12 - 11 300 Eur; (iii/) 2021-04-13 - 310 000 Eur. Ne nuo atsakovo priklausančios valios ir veiksmų gautos piniginės lėšos už parduotą žemės sklypo dalį nebuvo pervestos ieškotojui (ieškovei), tokiu būdu mažinant skolos dydį ir skaičiuotinas procesines palūkanas. Vertinant faktines vykdymo proceso aplinkybes teigtina, kad sprendimą iš dalies buvo galima įvykdyti 2021-04-01, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė pirmąją įmoką už įsigytą žemės sklypą antstoliui. Dėl nurodytų argumentų teigtina, kad sprendimas (iš dalies) įvykdytas ne kaip ieškovė nurodo per 238 dienas nuo sprendimo pradėjimo, o per 197 dienas, todėl ir procesinių palūkanų dydis turi būti mažintinas. Atsakovo vertinimu, dėl teisinio reguliavimo vykdymo procese negali nukentėti jis, kaip sąžiningas vykdymo proceso dalyvis, mokant procesines palūkanas, kai teismo sprendimas yra iš esmės įvykdytas. Šiuo konkrečiu atveju ginčas buvo ne dėl skolos, kurią vengė atsakovas sumokėti, o dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Atsakovui prievolė sumokėti ieškovei kilo po teismo – Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo, todėl nesutiktina su CK 6.37 straipsnyje numatytų procesinių palūkanų paskirties įgyvendinimu šiuo konkrečiu ginčo atveju. Teismo teisė mažinti palūkanas kyla iš CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatų, pagal kurias šalių susitarimas dėl palūkanų privalo neprieštarauti įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Palūkanų, kaip ir netesybų, mažinimo pagrindai įtvirtinti įstatyme. Šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Ieškovas prašo priteisti procesines palūkanas, numatytas ne šalių susitarimu, o numatytas įstatyme. Tačiau aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės paneigia LR CK 6.37 straipsnyje numatytų procesinių palūkanų paskirties buvimą šiame ginče, kadangi atsakovas iškart po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo aktyviai įsitraukė į vykdomosios bylos eigą ir atliko veiksmus, kad teismo sprendimas būtų kuo operatyviau įvykdytas.
Atsakovo vertinimu, bankrutuojanti įmonė nepatyrė papildomų nuostolių iki vykdymo proceso metu buvo įvykdytas teismo sprendimas Vertinant palūkanų mažinimo klausimą, atsakovo vertinimu, turi būti vertinamas ne tik teisinis reguliavimas, tačiau turi būti atsižvelgta į atsakovo kaip sąžiningos šalies veiksmus. Aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad: (i) vykstant ilgiems teisminiams procesams, atsakovas ne tik neteko nekilnojamojo turto, tačiau patyrė bylinėjimosi išlaidas (tiek savo, tiek kitos proceso šalies). Įsipareigojimus pagal teismo sprendimą siekė kuo greičiau įvykdyti; (ii) procesinių palūkanų neišsprendimas toje pačioje civilinėje byloje, teikiant atskirus reikalavimus dėl procesinių palūkanų, atsakovas patiria papildomas bylinėjimosi išlaidas. Tokia procesinė situacija atsakovo atžvilgiu negali būti vertinama kaip sąžininga. Dėl patirtų išlaidų tiek teismine tvarka, tiek vykdyme ir šiuo metu nagrinėjant civilinę bylą, tiesiogiai nukenčia ne tik atsakovas, tačiau ir visa jo šeima, kurioje auga (duomenys neskelbtini) nepilnamečiai vaikai, iš kurių (duomenys neskelbtini). Būtina atsižvelgti į tai, kad dėl atsakovo sąžiningų veiksmų, bankrutuojanti įmonė gavo ženklią sumą, kuri turėjo būti paskirstyta kreditoriams, tokiu būdu užtikrinant jų teises ir teisėtus interesus. Atsakovas prašo sumažinti procesines palūkanas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atliko visus nuo jo valios priklausančius veiksmus, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo greičiau ir iš dalies teismo sprendimas buvo įvykdytas 2021-04-01, t. y. po 197 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, sudaro faktinį ir teisinį pagrindą mažinti procesines palūkanas.
Atsiliepimas
Ieškovė dublike nurodo, kad nesutinka su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais. Atsakovas turėjo galimybę pats geranoriškai įvykdyti teismo sprendimą, tačiau to nepadarė. Nesutikdamas su atsakovo argumentais, kad jis pats neturėjo galimybių įvykdyti Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, nes (duomenys neskelbtini) Turto arešto aktu buvo areštuotas jo turtas, jog jis buvo aktyvus ir dėjo visas pastangas Teismo sprendimo įvykdymui, nurodė, kad sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini), Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus apeliacinį skundą, antstolis Arminas Naujokaitis atsakovo turtą areštavo tik (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovas turėjo 10 dienų teismo sprendimui įvykdyti pats, tačiau to nepadarė. Nepateikė jokių įrodymų, jog būtų bandęs tartis su antstoliu dėl Teismo sprendimo įvykdymo geranoriškai. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų dokumentų, tik praėjus pusantro mėnesio nuo Teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovas susisiekė su antstoliu dėl Teismo sprendimo vykdymo. Išieškotojas (kreditorius) turi teisę gauti kompensacines palūkanas už laikotarpį, kuriuo išieškotojo pinigais naudojasi skolininkas. Ieškovas nesutinka su atsakovo teiginiu, kad Teismo sprendimo įvykdymo data būtų galima laikyti pirmos pirkėjo įmokos atlikimo data, t. y. 2021 m. balandžio 1 d., nes CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. įstatyme tiesiogiai numatyta, jog palūkanos turi būti mokamos ne iki pirmos įmokos sprendimui vykdyti atlikimo, bet iki visiško sprendimo įvykdymo. Be to, kaip matyti iš antstolio Armino Naujokaičio (duomenys neskelbtini) patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini), pirmoji įmoka - 10 proc. turto pardavimo kainos - atliko užstato rolę. Patvarkymo 5 punkte nurodoma, kad tuo atveju, jei pirkėjas per 30 dienų terminą nesumokės visos kainos už perkamą turtą, tai pirkėjas teisės pirkti turtą neteks, o sumokėti 10 proc. bus skirti vykdymo išlaidoms ir skolai padengti. Tad, 2021 m. balandžio 1 d. gauta įmoka nepatvirtino, kad visa kaina už žemės sklypą tikrai bus sumokėta, todėl dar ir dėl šios priežasties minėtos dienos laikyti sprendimo įvykdymo data nėra pagrindo. Ieškovė pažymi, jog iš atsakovo prašo priteisti procesines palūkanas ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos, kaip kad numatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, tačiau nuo Teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo tada, kai atsirado atsakovo prievolė ieškovei grąžinti 579 240,03 Eur. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog atliko visus nuo jo valios priklausančius veiksmus, kad Teismo sprendimas būtų greičiau įvykdytas. Atsakovas tik po pusantro mėnesio nuo Teismo sprendimo įsiteisėjimo kreipėsi į antstolį dėl sprendimo vykdymo. Atsakovas taip pat turėjo galimybę surasti ir pasiūlyti pirkėją turtui, tačiau tokį pirkėją pasiūlė praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo Teismo sprendimo įsiteisėjimo. Tai, kad atsakovas pats pasiūlė pirkėją ir netrukdė vykdymo veiksmų atlikimui tėra tinkamas paties atsakovo naudojimasis civilinio proceso kodekso suteiktomis teisėmis, tačiau nesudaro pagrindo paneigti ieškovės teisės gauti jo patirtų nuostolių atlyginimą. Ieškovė patyrė nuostolių dėl negalėjimo naudotis jai priklausančiomis lėšomis. Negalėdama naudotis pinigais, kurie pagal niekinį sandorį buvo perduoti atsakovui, ieškovė ilgą laiką patyrė nuostolius ir buvo suinteresuota kuo greičiau tokias lėšas atgauti. Tai, kad ieškovė yra bankrutuojanti bendrovė, priešingai atsakovo teiginiams, kaip tik įrodo, kad lėšų neatgavimas kelia nuostolius bendrovei ir jos kreditoriams. Ieškovės prašomos 5 proc. dydžio metinės palūkanos yra nustatytos įstatymo, todėl negali būti mažinamos. Tai, kad atsakovas turi (duomenys neskelbtini) vaikus, iš kurių (duomenys neskelbtini), nepatvirtina poreikio ar pagrindo mažinti palūkanas. Atsakovas turi tris butus (duomenys neskelbtini), butą (duomenys neskelbtini), pastatą (duomenys neskelbtini), pastatą (duomenys neskelbtini), po pusę keturių žemės sklypų, t. y. atsakovo turtinė padėtis yra gera. Todėl vien tik aplinkybė, kad atsakovas turi vaikų, kai tuo tarpu atsakovo finansinė situacija yra puiki, nesudaro jokio pagrindo mažinti palūkanų, kurias iš atsakovo priteisti prašo bankrutuojanti bendrovė.
Atsakovas triplike pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimu atsakovas buvo įpareigotas sumokėti labai didelę piniginių lėšų sumą, tai yra 579 240,30 Eur. Nurodytos piniginės sumos atsakovas neturėjo galimybių sumokėti iškart teismo sprendimui įsiteisėjus, kadangi tokių piniginių lėšų atsakovas neturėjo. Dešimties dienų terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki antstolio patvarkymo dėl turto arešto yra neracionalus ir neprotingas, kad būtų galima realizuoti turimą nekilnojamąjį turtą, tai yra surasti nekilnojamojo turto pirkėją ir oficialiai įtvirtinti sandorį pas notarą per dešimties dienų terminą objektyviai nebuvo galimybių. Šioje situacijoje būtina pažymėti, kad nurodytu laikotarpiu visos veiklos, įskaitant nekilnojamojo turto padavimą, notarų ir antstolių, buvo apribotos dėl COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) ir jos pajudėjo ne iš karto. Todėl ieškovės teiginiai, kad atsakovas turėjo realias galimybes įvykdyti teismo sprendimą operatyviai ir geranoriškai yra tik teoriniai, deklaratyvūs teiginiai, prasilenkiantys su objektyvia situacija. Pažymėtina, kad priverstinio vykdymo metu buvo realizuoti du žemės sklypai (jų dalys), kurių vertės yra pakankamai didelės – 357 000 Eur ir 351 258 Eur, parduotų žemės sklypų paskirtis – žemės ūkio ir kita (naudojimo būdas – susisekimo ir inžinerinių komunikacijų). Įvertinus žemės sklypų paskirtį, dydį ir vertę, teigtina, kad 10 dienų terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki antstolio patvarkymo dėl turto arešto parengimo nėra pakankamas ir protingas, kurio metu atsakovas galėtų realizuoti nekilnojamąjį turtą ir įvykdyti teismo sprendimą. Pažymėtina, kad antstolis (duomenys neskelbtini) Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo visą turimą atsakovo turtą. Areštavus turtą atsakovas neturėjo galimybių realizuoti savarankiškai turto ir įvykdyti teismo sprendimą kaip nurodo ieškovė. Ieškovė nurodo, kad vykdymo metu iki teismo sprendimas buvo įvykdytas patyrė ženklius nuostolius, tačiau nenurodo, kas sudarė patirtus nuostolius. Atsakovui priklauso ne trys butai, esantys (duomenys neskelbtini), o du. Kita vertus, turimas atsakovo nekilnojamasis turtas negali būti pagrindas, argumentas priteisti ieškovės prašomas palūkanas (visa apimtimi). Atsakovas neatsisako apmokėti palūkanas, kurios yra nustatytos įstatymu, tačiau prašo teismo prašomas priteisti palūkanas perskaičiuoti ir, atsižvelgus į nurodytas atsakovo aplinkybes, atitinkamai sumažinti jų dydį, kas yra teismo kompetencijos ribose.
2022 m. vasario 22 d. teismo posėdžio metu ieškovės advokatas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, papildomai paaiškino, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, kaip apskaičiuojamos palūkanos. Nors atsakovas nurodo, kad buvo sąžiningas, neva patyrė nuostolių, tačiau Apeliacinio teismo nutartyje (82 p.) yra konstatuotas jo nesąžiningumas, be to, nėra pagrindo kalbėti apie nuostolius, nes tai bylinėjimosi, vykdymo išlaidos. Neteisinga, kad varžytynėse pirkėjui pervedus užstatą balandžio 1 d. iš dalies įvykdytas sprendimas. Atlikus pirmą mokėjimą, antstolis nustatė 30 d. sumokėti visą kainą (pagal Patvarkymą), pervedė gegužės 10 d., nes suėjo apskundimo terminai. Iki tol pinigai buvo depozitinėje sąskaitoje, kuri galėjo būti grąžinta pirkėjui. Nurodė, kad skaičiuojant palūkanas sumos mažinamos po lėšų paskirstymo, bet nagrinėjamu atveju nebuvo lėšos antstolio paskirstytos. Įnašus mokėjo trečiasis asmuo, o ne atsakovas. Nėra pagrindo mažinti įstatyme nustatytų palūkanų, nes ieškovė neprašo didesnių palūkanų, įstatymas nustato minimalius nuostolius.
2022 m. vasario 22 d. teismo posėdžio metu atsakovo advokatė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, papildomai nurodė, kad atsakovas atliko veiksmus operatyviai, bendraudamas su antstoliu. Siekė, kad užtektų parduoti vieną turtą, bet nepakako. Atsakovas neteikė prašymo išdėstyti mokėjimą, nedarė kliūčių, kad būtų įvykdytas. Turi būti pusiausvyra tarp kreditoriaus ir skolininko – kreditorius nuostolių nepatyrė, o atsakovas patyrė – ekspertams sumokėjo 2000 Eur, antstoliui, bylinėjimosi išlaidos ieškovui apie 11 000 Eur. Nurodė, kad ieškovas neteisingai skaičiuoja palūkanas, jos turi būti skaičiuojamos nuo pirmos įmokos – 2021 m. balandžio 1 d. sumokėta antstoliui 35 700 Eur, 2021 m. balandžio 7 d. – 24 660 Eur, 2021 m. gegužės 3 d. galutinės lėšos pervestos antstoliui, o ieškovei pervedė tik 2021 m. gegužės 10 d. Procesinių palūkanų suma būtų apie 16 972 Eur, jei palūkanos būtų skaičiuojamos nuo kiekvienos sumos. Atsakovas antstolio veiksmų neskundė, nes nebuvo tam pagrindo. Palūkanos nebuvo priteistos, nebuvo svertų skubėti. Nesitikėjo, kad bus kitas reikalavimas. Prašo atsižvelgti į atsakovo geranoriškumą, pandeminę situaciją. Atsakovas patyrė papildomai apie 40 000 Eur išlaidų. Palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo tada, kada gautos lėšos į antstolio sąskaitą. Prašo mažinti palūkanas iki 10 000 Eur. Reikalavimą dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo priteisimą atmesti, nes palūkanos skaičiuojamos nuo palūkanų, tai nėra skola. Bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, nes byla nėra sudėtinga. Atkreipė dėmesį, kad sąskaita faktūra už teisines paslaugas yra 2021 m. liepos 30 d., apmokėta tik 2022 m. vasario 21 d.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovams L. B., R. G. ir ieškovei, kuriuo nusprendė pripažinti atsakovų L. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sudarytą Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) bei taikyti restituciją, L. B. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinant žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš L. B. priteisiant 579 240,03 Eur sumą, priteisti ieškovui R. G. iš atsakovo R. G. ir atsakovo L. B. po 10 929,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) ieškovei išdavė vykdomąjį raštą, kuriuo ieškovei iš atsakovo išieškotina 579 240,03 Eur dydžio suma. Antstolis Arminas Naujokaitis 2021 m. gegužės 11 d. mokėjimu pervedė ieškovui 579 487,53 Eur, išieškotus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo vykdoma pagal (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini).
Byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo nebuvo spręsta dėl procesinių palūkanų priteisimo, todėl ieškovė nagrinėjamojoje byloje ieškiniu prašo priteisti 18 884,81 Eur procesinių palūkanų laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (nuo sprendimo byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo įsiteisėjimo) iki 2021 m. gegužės 11 d. (kai antstolis Arminas Naujokaitis atliko mokėjimą pagal sprendimą). Taigi, ieškovė prašo priteisti palūkanas už kitoje civilinėje byloje priteistą ir išieškotą sumą CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu. Atsakovas, nesutikdamas su pareikštu ieškiniu, nurodo, kad ieškovė neteisingai paskaičiavo palūkanas, nes priteista suma buvo sumokėta dalimis, taip pat prašo sumažinti procesines palūkanas iki 10 000 Eur.
Taigi byloje kilo ginčas dėl procesinių palūkanų už kitoje civilinėje byloje priteistą sumą mokėjimo iki sprendimo visiško įvykdymo, taip pat dėl galimybės mažinti įstatymu nustatytą procesinių palūkanų dydį.
Dėl procesinių palūkanų skaičiavimo ir priteisimo
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Taigi viena iš procesinių palūkanų paskirčių yra kompensuoti kreditoriaus nuostolius, patiriamus nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką nevilkinti teismo proceso, greičiau įvykdyti prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015, ir joje nurodytą praktiką). Kompensuojamosios palūkanos mokamos tik esant piniginei prievolei, t. y. tokiai prievolei, kurios dalyką sudaro skolininko pareiga perduoti kreditoriui atitinkamą pinigų sumą ir atitinkamai kreditoriaus teisė reikalauti iš skolininko ją sumokėti (CK 6.37 straipsnis). Pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikant restituciją nėra pripažįstama jau praeityje egzistavusi prievolė, o sukuriama nauja restitucijos prievolė, kurios atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas. Dėl šios priežasties tais atvejais, kai dėl restitucijos taikymo tarp šalių atsiranda piniginė prievolė, yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti kreditoriui iš skolininko procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).
Byloje nėra ginčo, kad procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo įsiteisėjimo, t. y. (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, procesinės palūkanos skaičiuotinos iki išieškotų lėšų pervedimo ieškovei, t. y. 2021 m. gegužės 11 d. Atsakovo teigimu, priteista suma buvo sumokėta į antstolio depozitinę sąskaitą dalimis, todėl atitinkamai turi būti skaičiuojamos palūkanos.
Nustatyta, kad, (duomenys neskelbtini) įsiteisėjus sprendimui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 579 240,03 Eur išieškojimo. Sprendimas geranoriškai nebuvo įvykdytas. Atsakovas nurodo, kad geranoriškai sprendimo įvykdyti negalėjo, nes priteista labai didelė suma, jo sąskaitos buvo areštuotos, o ieškovė dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi po 3 dienų įsiteisėjus sprendimui. Teismo vertinimu, šios aplinkybės negali būti pripažįstamos pateisinančiomis sprendimo nevykdymą (CPK 18 straipsnis). Teismas pažymi, kad atsakovas neprašė sprendimo vykdymo atidėti ar išdėstyti. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) Turto arešto aktu buvo areštuotas atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Kaip matyti iš į bylą pateiktų antstolio Armino Naujokaičio (duomenys neskelbtini) Patvarkymų, (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtos pirmosios varžytynės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kurios neįvyko, (duomenys neskelbtini) paskelbtos antrosios minėto turto varžytynės. (duomenys neskelbtini) Patvarkymu dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui Nr. (duomenys neskelbtini) tenkintas skolininko prašymas dėl ½ dalies žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo pasiūlytam pirkėjui, nustatytas terminas iki 2021-04-14 sumokėti 10 proc. turto pardavimo kainos (35 700 Eur), išaiškinta, kad visa kaina už perkamą turtą turi būti sumokėta per 30 dienų nuo pirkėjo sutikimo pirkti areštuotą turtą pateikimo antstoliui dienos. Kaip matyti iš antstolio Armino Naujokaičio depozitinės sąskaitos išrašo, 2021-04-01 pagal Patvarkymą dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 35 700 Eur, t. y. 10 procentų nustatytos kainos, 2021-04-12 – 11 300 Eur, 2021-04-13 – 310 000 Eur, t. y. sumokėta visa 357 000 Eur kaina. Be to, kaip matyti iš minėto išrašo, 2021-04-07 ir 2021-05-03 už varžytynėse nupirktą turtą buvo sumokėta 24 660 Eur ir 326 598 Eur. Antstolis 2021-05-10 ieškovei (išieškotojui) pervedė 579 487,53 Eur pagal vykdomąjį raštą.
Procesinės palūkanos skaičiuojamos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Taigi, sprendžiant klausimą, iki kada ir kaip skaičiuotinos procesinės palūkanos nagrinėjamu atveju, svarbu nustatyti momentą, kuris laikomas visišku prievolės įvykdymu, jeigu yra vykdomas teismo sprendimas vykdymo procese.
Ieškovės teigimu, procesinės palūkanos turi būti skaičiuojamos iki visų lėšų pervedimo į jos sąskaitą. Atsakovo teigimu, sprendimas buvo įvykdytas dalimis, už parduotą turtą pervedus pinigines lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, todėl neteisinga palūkanas skaičiuoti nuo visos išieškotinos sumos iki 2021-05-11, t. y. iki tada, kai antstolis visą išieškotą pinigų sumą pervedė išieškotojui.
Teismas pažymi, kad įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų vykdymas reglamentuojamas CPK VI dalyje, taip pat jos normų taikymo tvarką detalizuojančioje Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 587 straipsnyje nurodytus vykdomuosius dokumentus vykdo antstolis, kuris privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 1, 2 dalys). Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju yra aktualios Sprendimų vykdymo instrukcijos 133 punkto nuostatos, pagal kurias skolininkui sumokėjus vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą (be palūkanų), antstolis privalo apskaičiuoti palūkanas nuo vykdomajame dokumente nurodytos dienos iki vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos sumokėjimo dienos. Toks teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad prievolės įvykdymu, kai pagal prievolę atsiskaitoma vykdant teismo sprendimą vykdymo procese, laikomas pinigų sumokėjimas, kuris, atsižvelgiant į nurodymą antstolio patvarkyme, gali būti atliekamas tiek lėšas pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą, tiek į išieškotojo atsiskaitomąją sąskaitą. Palūkanų dydis konkrečiu momentu apskaičiuojamas nuo tuo momentu likusios nepadengtos vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos (be palūkanų), t. y. nuo nesumokėto skolos likučio. Palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos. Taigi pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 133 punktą palūkanų dydis konkrečiu momentu apskaičiuojamas tuo momentu (tai dienai), kai skolininkas sumoka vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą (be palūkanų) antstoliui, o ne tada, kad išieškotos sumos yra pervedamos išieškotojui. Pagal Instrukcijos 96 punktą vykdomosiose bylose išieškotojams tenkančios lėšos, viršijančios 100 eurų, išieškotojams pervedamos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo išieškotų lėšų įmokėjimo į antstolio depozitinę sąskaitą dienos. Antstoliui, vykdančiam išieškotojo pavedimą įvykdyti jo naudai priimtą teismo procesinį sprendimą, teisės aktuose suteikiama teisė nurodyti skolininko prievolės įvykdymo tvarką (kur ir kada konkrečiai turi būti pervedamos lėšos), taip pat skiriamas 30 dienų terminas visoms reikalingoms procedūroms įvykdyti ir lėšoms išieškotojui pervesti. Pažymėtina, kad šiame kontekste antstolis vertinamas kaip išieškotojo atstovas prievolės įvykdymui gauti. Jis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka gauna įvykdymą, todėl yra pagrindo vertinti, kad įvykdymą gavo ir jo atstovaujamasis, t. y. išieškotojas pagal teismo sprendimą vykdomojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2014).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos – tai atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi jo lėšomis (CK 6.210 straipsnis). Procesinės palūkanos, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Skolininkas, įmokėdamas lėšas į depozito sąskaitą, nustoja naudotis svetimomis lėšomis, todėl nėra pagrindo skaičiuoti palūkanas už sumokėtą sumą. Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą išaiškinimą dėl antstolio ir išieškotojo teisinio santykio, darytina išvada, kad, išieškomą sumą pervedus antstoliui, įvykdoma prievolė išieškotojo interesais veikiančiam subjektui, todėl laikytina, jog skolininko prievolė pasibaigė tinkamu įvykdymu. Atitinkamai, nuo šio momento (lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą) išieškotojas netenka teisės CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu reikalauti, kad toliau būtų skaičiuojamos procesinės palūkanos.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad už skolininko (atsakovo) parduotą turtą gauti pinigai į antstolio depozitinę sąskaitą buvo pervesti dalimis. Teismas, atsižvelgdamas į pateiktus argumentus ir išaiškinimus bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės pateiktas palūkanų apskaičiavimas, kuriame palūkanos apskaičiuotos už visą priteistą sumą iki datos, kurią išieškotos sumos buvo gautos į ieškovės sąskaitą, yra neteisingas, todėl teismas atliko savo skaičiavimą, procesines palūkanas skaičiuojant konkrečiu momentu nuo likusios nepadengtos vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos, t. y. nuo nesumokėto skolos likučio, įvertinus tai, kad dalimis išieškomos sumos buvo pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą 2021-04-01, 2021-04-07, 2021-04-12, 2021-04-13, 2021-05-03. Bylos duomenimis, ieškovė yra privatus juridinis asmuo, atsakovas – fizinis asmuo, todėl procesinių palūkanų dydis, šalims nesusitarus kitaip, nustatomas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tarifą – 5 proc. metinių palūkanų:
· už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki 2021 m. kovo 31 d. (skolos suma – 579 487,53 Eur; 5 proc. metinių palūkanų nuo skolos sumos – 28 974,38 Eur; iš viso 197 neatsiskaitymo dienos) 15 638,23 Eur (579 487,53 x 5 proc./365 x 197);
· už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 6 d. (skolos suma – 543 787,53 Eur; 5 proc. metinių palūkanų nuo skolos sumos – 27 189,38 Eur; iš viso 6 neatsiskaitymo dienos) 446,96 Eur (543 787,53 x 5 proc./365 x 6);
· už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 7 d. iki 2021 m. balandžio 11 d. (skolos suma – 519 127,53 Eur; 5 proc. metinių palūkanų nuo skolos sumos – 25 956,38 Eur; iš viso 5 neatsiskaitymo dienų) 355,57 Eur (519 127,53 x 5 proc./ 365 x 5);
· už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2021 m. balandžio 12 d. (skolos suma – 507 827,53 Eur; 5 proc. metinių palūkanų nuo skolos sumos – 25 391,38 Eur; iš viso 1 neatsiskaitymo diena) 69,57 Eur (507 827,53 x 5 proc. /365 x 1);
· už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 13 d. iki 2021 m. gegužės 2 d. (skolos suma – 197,827,53 Eur; 5 proc. metinių palūkanų nuo skolos sumos – 9891,38 Eur; iš viso 20 neatsiskaitymo dienų) 541,99 Eur (197,827,53 x 5 proc. / 365 x 20).
Taigi iš viso paskaičiuotų procesinių palūkanų suma – 17 052,30 Eur.
Teismas, įvertinęs visumą nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų konstatuoja, kad ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 18 884,81 Eur procesinių palūkanų tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteisiant 17 052,30 Eur procesinių palūkanų (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl palūkanų sumažinimo
Atsakovas prašo sumažinti priteistinų procesinių palūkanų dydį iki 10 000 Eur. Atsakovo teigimu, turi būti atsižvelgta į tai, kad prašomos palūkanos neatitinka procesinių palūkanų paskirties, atsakovas vykdymo procese elgėsi sąžiningai, veikė aktyviai, ieškovė nepatyrė nuostolių, o dėl patirtų išlaidų nukenčia ne tik atsakovas, bet ir jo šeima. Atsakovo nuomone, dėl šios priežasties yra pagrindas mažinti prašomas priteisti procesines palūkanas.
Teismas pažymi, kad palūkanų dydis (tarifas) priklauso nuo to, ar taikomos įstatymo nustatytos, ar šalių sutartos palūkanos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Palūkanų, kaip ir netesybų, mažinimo pagrindai įtvirtinti įstatyme. Nagrinėjamu atveju skaičiuotinos įstatyme nustatyto dydžio palūkanos. Palūkanos nustatytos CK 6.210 straipsnyje, įtvirtinančiame fiksuotus palūkanų dydžius (tarifus) už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad šio dydžio palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, 21 punktas).
CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje aiškindamas CK 6.37 straipsnio 3 dalį, pažymėjo, jog šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatyme nurodytas palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018).
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo būtent įstatymu nustatytų palūkanų, todėl, remiantis minėta teismų praktika, tokių palūkanų teismas mažinti negali, kadangi jie yra minimalūs kreditoriaus (ieškovės) nuostoliai ir skolininkas juos privalo atlyginti visais atvejais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas atmeta atsakovo prašymą mažinti priteistinas procesines palūkanas.
Dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo
Ieškovė prašo priteisti 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, nes, atsakovo teigimu, palūkanos nuo palūkanų negali būti skaičiuojamos.
Vadovaujantis palūkanų samprata Lietuvos civilinėje teisėje, išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Dviejų palūkanų funkcijų išskyrimas reikšmingas tuo, kad padeda nustatyti ne tik palūkanų vietą tarp kitų kreditoriaus interesų apsaugos būdų, bet ir palūkanų skaičiavimo tvarką bei išspręsti skirtingas funkcijas atliekančių palūkanų santykio problemas (pavyzdžiui, dvigubų palūkanų; CK 6.37 straipsnio 4 dalis). Siekiant identifikuoti palūkanų funkcijas, pirmiausia reikia įvertinti civilinį teisinį santykį, kurio pagrindu atsirado teisė reikalauti sumokėti palūkanas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojamas pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. CK 6.37 straipsnio 2 dalies norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas.
Įvertinęs tai, kad CK 6.37 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų, atsižvelgęs į tai, jog šiuo sprendimu priteistos procesinės palūkanos iki sprendimo kitoje civilinėje byloje įvykdymo, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju taikytinas CK 6.37 straipsnio 4 dalyje nustatytas apribojimas, todėl reikalavimas priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą procesinių palūkanų sumą nuo šios civilinės bylos iškėlimo dienos atmestinas, kadangi būtų priteistos palūkanos nuo palūkanų, ieškovė gautų dvigubą naudą, kas yra nesuderinama su sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovė, teikdama ieškinį, žyminio mokesčio nemokėjo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad tuo atveju, kai reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra reiškiamas toje pačioje byloje, kurioje sprendžiamas pagrindinio reikalavimo pagrįstumo klausimas, procesinių palūkanų reikalavimas yra šalutinis, todėl papildomai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Tais atvejais, kai dėl procesinių palūkanų išieškojimo reiškiamas atskiras ieškinys, šis ieškinys apmokestinamas žyminiu mokesčiu, apskaičiuotu vadovaujantis bendrosiomis žyminio mokesčio dydžio nustatymo taisyklėmis (CPK 80 straipsnis). Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistina 384 Eur žyminio mokesčio.
Ieškovė patyrė 3310,56 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas rengiant ieškinį, dubliką (Dok-32887). Atsakovas nepateikė įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo teigimu, ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos per didelės, byla nėra sudėtinga, 2021-07-30 išrašyta sąskaita-faktūra apmokėta tik 2022-02-21.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
Iš pateiktos 2022-02-21 Pažymos dėl teisinių paslaugų ir jų apmokėjimo civilinėje byloje Nr. e2-1306-1019/2022, 2021-07-30 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-09-28 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nagrinėjamojoje byloje ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidų už ieškinio, dubliko parengimą, šios išlaidos yra apmokėtos. Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų sudėtingumą, bylos apimtį, teismo posėdžių skaičių (vyko vienas teismo posėdis), teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodytos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. 90 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 2979,50 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 17 052,30 Eur (septyniolika tūkstančių penkiasdešimt du eurus 30 ct) procesinių palūkanų.
Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.
Priteisti ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2979,50 Eur (du tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 384 Eur žyminio mokesčio. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.