Kauno apygardos teismo nutartis

2019-07-11 · Civilinė byla Nr. e2A-1088-587/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-03-04Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-07-11Kauno apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2020-03-26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-11
Bylos Nr.
e2A-1088-587/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14016-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Rimdeikaitė, Arvydas Žibas, Lina Žemaitienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Solidas“
Ieškovas
mažosios bendrijos „Novus nexus“
Civilinė byla Nr. e2A-1088-587/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14016-2018-3

Procesinio dokumento kategorijos: 2.7.1.1; 2.8.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Solidas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-206-877/2019 pagal ieškovės mažosios bendrijos „Novus nexus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Solidas“ dėl autoriaus turtinių ir neturtinių teisių gynimo, nesąžiningos konkurencijos, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje viešoji įstaiga „Žinių šulai“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė mažoji bendrija „Novus nexus“ (toliau – ir MB „Novus nexus“) prašė:

1.1. Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Solidas“ (toliau – ir UAB „Solidas“) nutraukti neteisėtus veiksmus, susijusius su MB „Novus nexus“ parengtų asmens duomenų apsaugos dokumentų ir / ar jų fragmentų atgaminimu, perdirbimu, platinimu ir naudojimu savo veikloje;

1.2. įpareigoti UAB „Solidas“ informuoti visus fizinius ir juridinius asmenis, kuriems pažeidžiant MB „Novus nexus“ autorines teises, buvo perduoti asmens duomenų apsaugos dokumentai, apie MB „Novus nexus“ autorių turtines teises į šiems asmenims perduotą asmens duomenų apsaugos dokumentaciją;

1.3. priteisti iš UAB „Solidas“ ieškovei MB „Novus nexus“ 19 000,00 Eur dydžio kompensaciją už pažeistas turtines autorių teises;

1.4. priteisti ieškovei iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

2. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

2.1. ieškovė MB „Novus nexus“ yra nuo 2013 m. veikianti įmonė, teikia konsultacijas asmens duomenų apsaugos klausimais, ruošia įmonių asmens duomenų apsaugos dokumentaciją bei įdiegia paruoštą duomenų apsaugos tvarką įmonėse, teikia asmens duomenų apsaugos pareigūno paslaugas. Atsakovė UAB „Solidas“ yra su informacinėmis technologijomis susijusias paslaugas teikianti įmonė, kuri specializuojasi kompiuterių remonto, kompiuterių kursų ir vaizdo stebėjimo paslaugose. Šiuo metu atsakovė, be visa kita, siūlo įmonėms Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR) reikalavimų įgyvendinimo paslaugą, kuri apima asmens duomenų apsaugos teisinės dokumentacijos parengimą, duomenų apsaugos ir informacinių technologijų aplinkos vertinimą (auditą) bei įmonės kibernetinės saugos užtikrinimą. 2018 m. kovo 7 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Asmens duomenų apsaugos atitikties konsultacijų sutartį Nr. ADA 18.03.07 (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo teikti atsakovės pavedimu tris asmens duomenų apsaugos atitikties dokumentų paketus atsakovės nurodytoms įmonėms – UAB „Eltaka“, UAB „Dantima“ ir UAB „Medexy“ (toliau – ir Įmonės). Sutartimi ieškovė įsipareigojo parengti trims atsakovės klientėms – Įmonėms duomenų apsaugos atitikties dokumentaciją pagal BDAR: 1) įmonių vidaus duomenų apsaugos taisyklės (išskyrus įmonėse naudojamų elektroninių duomenų valdymo ar apskaitos sistemų funkcionalumo ir saugumo nuostatos ar pan.), 2) įsakymai, klientų ir darbuotojų supažindinimų, klientų ir darbuotojų sutikimų formos, registracijos žurnalų formos, ir kiti dokumentai ir formos reikalingos pagal įmonių poreikius, asmens duomenų apsaugos politikai įmonei įdiegti (toliau – ir Dokumentų paketas) (Sutarties 1.2 punktas). Atsakovė Sutarties 2.2.8. punktu įsipareigojo „nekopijuoti, nedalinti, neparduoti ir kitaip neplatinti, tiesioginėje ar netiesioginėje savo veikloje nenaudoti Konsultanto (Ieškovės) pateiktos informacijos ir dokumentacijos. Taip pat informacijos ir dokumentacijos nenaudoti neteisėtais tikslais ir / ar pažeidžiant galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus.“ Šalių sudaryta Sutartis buvo vienkartinė (Sutarties 4.5 punktas), o visi ieškovės parengti dokumentai pateikiami tik popierine forma (Sutarties 1.2 punktas). Sutarties 4.4 punktu šalys susitarė, kad „visos teisės aktuose numatytos Autorių turtinės teisės į bet kuriuos kūrinius ir / ar jų dalis (įskaitant, bet neapsiribojant, parengtus teisinius dokumentus, jų šablonus ar formas), kurie sukuriami vykdant šioje Sutartyje numatytus darbus, yra Konsultanto nuosavybė nuo jų sukūrimo momento ir gali būti naudojami tik sutarties 1 punkte numatytų Įmonių veikloje, be teisės kopijuoti, perduoti tretiesiems asmenims, parduoti ar kitaip skleisti informaciją.“

2.2. Ieškovė, rengdama Dokumentų paketus Įmonėms, naudojo savo parengtus šablonus, iš kurių atrinkdavo Įmonei reikalingus dokumentus bei atitinkamai juos papildydavo pagal Įmonių pateiktą informaciją.

2.3. 2018 m. gegužės 11 d. atsakovė pateikė ieškovei el. paštu vienos iš įmonių – uždarosios akcinės bendrovės „Eltaka“ (toliau – ir UAB „Eltaka“) užpildytas duomenų lenteles. Ieškovė atsakovei buvo pateikusi lenteles, kurias atsakovė turėjo pateikti Įmonėms ir grąžinti užpildytas ieškovei. Atsakovė 2018 m. gegužės 11 d. pateikė UAB „Eltaka“ duomenis ne ieškovės pateiktoje užpildyti lentelėje, o tokiu formatu, kokiu ieškovė pateikdavo gautus duomenis (t. y. tokiu formatu, kokiu tokius duomenis ieškovė pateikia Duomenų pakete, kurį atsakovė buvo gavusi 2018 m. balandžio 17 d.). Iš šių aplinkybių matyti, kad atsakovė skaitmenizavo ieškovės 2018 m. balandžio 17 d. atsakovei pateiktus spausdintus Dokumentų paketo dokumentus. Atsakovei siunčiant ieškovei UAB „Eltaka“ duomenis, buvo pridėtas dokumentas pavadinimu „DUOMENU VALDYTOJU SARASAS.docx“, kurį atsidarius antraštėje buvo nurodyta jau kitos įmonės „UAB „ASTRIDA“ DUOMENŲ VALDYTOJŲ SĄRAŠAS“. Atsakovės lentelė su UAB „ASTRIDA“ duomenimis buvo pateikta tokio paties formato, kokią ieškovė įtraukia į Dokumentų paketus. Atsakovė į ieškovę nesikreipė dėl asmens duomenų dokumentacijos rengimo UAB „Astrida“, todėl ieškovei kilo įtarimas, kad atsakovė, galimai, pažeisdama Sutartį, naudoja savo veikloje ieškovės parengtus dokumentus. Ieškovei patikrinus uždarosios akcinės bendrovės turizmo ir prekybos rūmų „Astrida“ (toliau – ir UAB „Astrida“) internetinę svetainę, esančią adresu www.astrida.lt, paaiškėjo, kad šioje svetainėje skelbiamos Asmens duomenų tvarkymo ir apsaugos bendrosios taisyklės yra identiškos ieškovės parengtoms ir perduotoms atsakovei Asmens duomenų tvarkymo ir apsaugos bendrosioms taisyklėms, kurios buvo parengtos Įmonėms pagal Sutartį. Dėl duomenų apsaugos dokumentacijos parengimo UAB „Astrida“ ieškovė ir atsakovė nesitarė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė gavo el. laišką iš atsakovės su UAB „Astrida“ duomenų lentele ir į tai, kad UAB „Astrida“ taisyklės yra identiškos ieškovės taisyklių šablonui, ieškovė pagrįstai mano, kad UAB „Astrida“ yra atsakovės klientė ir kad atsakovė, pažeisdama tarp šalių sudarytą Sutartį, neteisėtai pasinaudojo ieškovės autoriniu darbu ir jį perdavė tretiesiems asmenims, taip pažeisdama ieškovės turtines autorių teises.

2.4. 2018 m. balandžio 23 d. atsakovė ir VšĮ K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė (toliau – ir VšĮ K. Griniaus ligoninė) sudarė Paslaugų sutartį Nr. VS-1312, kuria atsakovė įsipareigojo teikti VšĮ K. Griniaus ligoninei asmens duomenų tvarkymo ir apsaugos atitikimo BDAR reikalavimams vertinimo bei įdiegimo paslaugas. VšĮ K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės prašymų ir skundų dėl asmens duomenų tvarkymo nagrinėjimo taisyklės, patvirtintos VšĮ K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės direktorės 2018 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. BP-23 (toliau – ir Skundų nagrinėjimo taisyklės). Šių Skundų nagrinėjimo taisyklių II skyrius, kuriame pateikiamos taisyklėse vartojamos sąvokos yra beveik identiškos ieškovės taisyklių šablono 2 skyriui „Taisyklėse vartojamos sąvokos“. Skundų nagrinėjimo taisyklių II skyrius nuo ieškovės taisyklių šablono 2 skyriaus skiriasi numeracija bei: 17.1. 1.1 punkte nurodyti įmonės rekvizitai; 17.2. Ieškovės taisyklių šablone apibrėžimai „Duomenų valdytojas“ ir „Duomenų tvarkytojas“ yra pateikti viename punkte, o Skundų nagrinėjimo taisyklėse – išskirta į du atskirus punktus, tačiau patys apibrėžimai identiški; 17.3. Skundų nagrinėjimo taisyklėse nėra apibrėžti terminai „Sveikatos duomenys“ ir „Pseudonimų suteikimas“. Skundų nagrinėjimo taisyklėse pateikiamos 12 terminų sąvokos – šių sąvokų pateikimo eiliškumas, formatavimas (sąvoka rašoma paryškintu šriftu, iš didžiosios raidės, po sąvokos apibrėžimo dedamas kabliataškis) bei pačių terminų ir jų sąvokų formuluotės yra identiškos ieškovės taisyklių šablonui. Nors sąvokų apibrėžimų eiliškumas yra toks, koks BDAR, tačiau abejuose dokumentuose sąvokos nėra identiškos BDAR pateikiamiems šių sąvokų apibrėžimams – apibrėžimai trumpesni nei BDAR, „priežiūros institucijos“ apibrėžimas skiriasi nuo BDAR (tačiau yra identiškas abiejuose dokumentuose), be to tiek ieškovės taisyklių šablone, tiek Skundų nagrinėjimo taisyklėse „duomenų gavėjas“ apibrėžime vartojama „ES“, o „priežiūros institucija“ apibrėžime – „Sąjungoje“, nors BDAR visais atvejais vartojama „Sąjunga“. Skundų nagrinėjimo taisyklėse ir ieškovės taisyklių šablone prie sąvokų „Įmonė“ kartojasi du kartus – kaip pirmoji sąvoka, kurioje nurodomi konkrečios įmonės rekvizitai bei prieš „Priežiūros institucijos“ apibrėžimą, kuriama nurodyta: „Įmonė (bendrovė) – bet kokios teisinės formos ekonomine veikla užsiimantis fizinis arba juridinis asmuo, įskaitant reguliaria ekonomine veikla užsiimančias ūkines bendrijas arba susivienijimus“. Šie ieškovės taisyklių šablono ir Skundų nagrinėjimo taisyklių sutapimai mažai tikėtina, jog gali būti atsitiktiniai, todėl ieškovei pagrįstai kyla įtarimas, kad atsakovė, rengdama asmens duomenų apsaugos dokumentaciją VšĮ K.Griniaus ligonei, pasinaudojo ieškovės Dokumentų paketu ir / ar Dokumentų paketo fragmentais.

2.5. Uždaroji akcinė bendrovė „Odontėja“ (toliau – ir UAB „Odontėja“) kreipėsi į ieškovę dėl įmonės asmens duomenų apsaugos dokumentacijos audito. 2018 m. birželio 28 d. UAB „Odontėja“ pateikė ieškovei el. paštu įmonei parengtą asmens duomenų apsaugos dokumentaciją, kurios pagrindu ieškovė atliko įmonės atitikties asmens duomenų apsaugos reglamentavimui vertinimą (auditą). Ieškovei gavus UAB „Odontėja“ dokumentus paaiškėjo, kad įmonėje yra naudojamas ieškovės Dokumentų paketas, papildytas keletu dokumentų, nors ieškovė šiai įmonei asmens duomenų apsaugos dokumentacijos nerengė. Iš UAB „Odontėja“ ieškovei atsiųstų 34 užpildytų įmonės asmens duomenų apsaugos dokumentų, 29 yra parengti naudojant ieškovės Dokumentų paketą. Pažymėtina, kad netgi dokumentų eiliškumas dokumentų pakete sutampa. Lyginant ieškovės Dokumentų paketo Asmens duomenų tvarkymo bendrąsias taisykles su UAB „Odontėja“, pastarosios skiriasi labai nežymiai, dauguma skirtumų priskirtini rašymo apsirikimams. Nors ieškovė neturi duomenų, kas rengė UAB „Odontėja“ asmens duomenų apsaugos dokumentaciją, tačiau atsižvelgiant į tai, kad būtent atsakovei buvo perduotas ieškovės Dokumentų paketas, kuriame dokumentai, panaudoti UAB „Odontėja“ asmens duomenų apsaugos dokumentacijoje, ieškovei pagrįstai kyla įtarimas, kad atsakovė ar su atsakove susijęs asmuo galėjo rengti asmens duomenų apsaugos dokumentus UAB „Odontėja“.

2.6. Ieškovė parengdama Dokumentų paketą savo intelektine veikla sukūrė dokumentų rinkinį, kuris buvo išreikštas elektroniniu formatu kaip tekstas, o perduodant atsakovei – atspausdintas. Ieškovė Dokumentų paketą, kurį perdavė atsakovei, sukūrė laikotarpyje nuo 2018 m. vasario 14 d. iki 2018 m. balandžio 20 d. Dokumentų paketo autorius yra ieškovės direktorė R. S.. Autorių turtinės teisės gali būti perduodamos sutartimi, paveldėjimo tvarka ir kita įstatymų nustatyta tvarka (ATGTĮ 38 straipsnio 1 dalis). R. S. turtines autorių teises į kūrinį (Dokumentų paketą) dešimčiai metų perleido ieškovei 2016 m. gruodžio 28 d. sutarties dėl autorių turtinių teisių perdavimo Nr. 119 pagrindu, todėl ieškovė yra turtinių teisių, dėl kurių pažeidimo kreipiasi į teismą, turėtoja. Dokumentacijos rengimas reikalauja daug išmanymo bei intelektinių pastangų – autorius ne tik surenka informaciją, tačiau ją adaptuoja, pritaiko, ne tik sugalvoja strategiją, tačiau tą idėją pritaiko pagal teisės aktų reikalavimus bei pateikia tam tikra forma (nustato, kokios apimties ir kokių rūšių dokumentus paruošti, juos surašo – tekstas yra ne teisės aktų nuostatų rinkinys, o originalus autoriaus tekstas, aprašymas, kuriame yra autoriaus originalių raiškos elementų). Todėl dokumentacija laikytina literatūros kūriniu išreikštu objektyvia forma – raštu (dokumentacija buvo perduota atsakovei atspausdinta). Atsakovė neturėjo pakankamai įgūdžių ir žinių asmens duomenų srityje, pasitelkė ieškovę dokumentacijos parengimui atsakovės klientams. Šalys sudarė Sutartį, kuria aiškiai susitarė, kad ieškovė parengs asmens duomenų dokumentaciją trims įmonėms, šią dokumentaciją perduos atsakovei, tačiau ieškovė nesuteikė teisės atsakovei naudoti šią dokumentaciją kokiems nors kitokiems tikslams, o taip pat naudoti savo veikloje ar perduoti tretiesiems asmenims. Be to, atsakovė pagal šalių sutarties 4.4 punktą privalėjo tinkamai informuoti įmones apie dokumentacijai taikomą autorių teisių apsaugą – kad perduota dokumentacija gali būti naudojama tik įmonių veikloje be teisės kopijuoti, perduoti tretiesiems asmenims, parduoti ar kitaip skleisti informaciją.

2.7. Ieškovė nurodo, kad asmens duomenų apsaugos dokumentacija nėra oficialus administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio teisės aktas, todėl nepatenka į Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ir ATGTĮ) 5 straipsnyje įtvirtintas išimtis – autorių teisių nesaugomų objektų sąrašą. Vien tik tai, kad autorius skirtingiems klientams parengė taisykles, reguliuojančias tuos pačius procesus, kuriuos reglamentuoja tie patys teisės aktai, suponuoja, kad asmens duomenų apsaugos dokumentacijai parengti reikalinga autoriaus intelektinė veikla bei tokie dokumentai atitinka originalumo kriterijų. Kūrinio teisinei apsaugai užtenka formos originalumo, kuris pasireiškia tuo, kad kūrinys yra paties autoriaus sukurtas. Atsakovei perduota asmens duomenų apsaugos dokumentacija buvo sukurta specialiai atsakovės užsakymu, t. y. ji skiriasi nuo ieškovės kitiems savo klientams pateiktos asmens duomenų apsaugos dokumentacijos. Ieškovės asmens duomenų apsaugos dokumentacija rengta kitiems klientams skiriasi nuo pateiktos atsakovei. Ieškovės rengto asmens duomenų apsaugos paketo atveju, šis paketas išsiskiria iš kitų asmens duomenų apsaugos dokumentacijų savo apimtimi, o ir bendra informacija, kuri pagal galiojantį teisinį reglamentavimą privalo būti pateikta tokio pobūdžio dokumentuose, pateikta ne kopijuojant įstatymų nuostatas, tačiau autoriaus originalia išraiška, autorius perteikia informaciją paprastesne nei teisės aktuose, autoriui būdinga kalba.

2.8. Atsakovė, neturėdama pakankamai įgūdžių ir žinių asmens duomenų apsaugos srityje, pasitelkė ieškovę, kad ši parengtų asmens duomenų apsaugos dokumentaciją konkretiems atsakovės klientams – Įmonėms. Atsakovė pagal ieškovės instrukcijas ir pateiktus klausimynus bei su ieškovės pagalba gavo reikalingus duomenis iš Įmonių, kad ieškovė galėtų parengti Įmonių dokumentaciją. Atsakovė visus surinktus duomenis perdavė ieškovei ir ši pagal šiuos duomenis parengė Įmonių dokumentaciją, tinkamai naudoti Įmonių veikloje. Šalys sudarė Sutartį, kuria aiškiai susitarė, kad ieškovė parengs asmens duomenų apsaugos dokumentaciją trims Įmonėms ir šią dokumentaciją perduos atsakovei, tačiau ieškovė nesuteikė teisės atsakovei naudoti šią dokumentaciją kokiems nors kitiems tikslams, pavyzdžiui, savo veikloje ar perduoti tretiesiems asmenims (t. y. kam nors kitam nei Įmonėms, kurioms buvo skirta dokumentacija). O taip pat Sutartimi atsakovė įsipareigojo informuoti Įmones, kurioms bus perduota asmens duomenų apsaugos dokumentacija, apie Sutarties 4.4 punktą, t. y. atsakovė privalėjo tinkamai informuoti Įmones apie dokumentacijai taikomą autorių teisių apsaugą – kad perduota dokumentacija gali būti naudojama tik Įmonių veikloje be teisės kopijuoti, perduoti tretiesiems asmenims, parduoti ar kitaip skleisti informaciją.

2.9. Kadangi atsakovė veikė nesąžiningai ir tyčia, iš to turėjo ekonominės naudos, ieškovė negavo pajamų, o taip pat prarado konkurencinį pranašumą dėl neteisėto ieškovės rengtos dokumentacijos ir (ar) jos fragmentų panaudojimo ir platinimo. Tokie atsakovės veiksmai sumažino ieškovės konkurencingumą bei galimybes gauti komercinę naudą iš ieškovės sukurtos asmens duomenų apsaugos dokumentacijos ir dėl to ieškovė patyrė žalą, todėl teismas turi vadovautis ATGTĮ 83 straipsnio 3 dalimi, priteisti kompensaciją, tokiu būdu kompensuojant ieškovei dėl teisių pažeidimo patirtus neigiamus turtinius padarinius. Ieškovė mano, kad jos prašoma 19 000 eurų (500 MGL) dydžio kompensacijos suma (pusė pagal įstatymą maksimaliai leistinos kompensacijos sumos) yra teisinga, kadangi ieškovė jau daugiau kaip šešerius metus dirba asmens duomenų apsaugos srityje. Tuo tarpu atsakovės pagrindinė veiklos sritis iki jai pradedant bendradarbiauti su ieškove – IT paslaugos asmens duomenų apsaugos srityje tik tiek, kiek tai susiję su IT klausimais. Be to, atsakovė aiškiai žinojo, kad neturi teisės naudoti ieškovės kūrinio ir/ar jo fragmentų, nes Sutartimi buvo įsipareigojusi ieškovės Dokumentų paketą naudoti tik pagal Sutartyje numatytą paskirtį – rengiant asmens duomenų apsaugos dokumentaciją ir politiką bei jos įdiegimą įmonėse UAB „Eltaka“, UAB „Dantima“ ir UAB „Medexy“ (Sutarties 1.1 p.).

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Solidas“ atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir iš ieškovės atsakovei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad:

3.1. ieškovė autorinių teisių objektu laiko 2016 m. gruodžio 28 d. sutartimi Nr. 1 R. S., kuri tuo pačiu buvo ieškovės vadovė, už 1 Eur per metus atlyginimą perduotus dokumentų šablonus, duomenų rinkinius, skirtus teikti paslaugas įmonėms, įgyvendinant ES Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (toliau – BDAR). Ieškovės nurodomas autorių teisių objektas yra sukurtas taip, kad atitiktų teisės akto (BDAR) reikalavimus, jame naudojamos šio teisės akto sąvokos, terminologija, konstrukcijos bei reikalavimai, t. y. R. S. paruošti šablonai objektyviai neatitinka originalumo reikalavimo. Asmens duomenų apsaugos atitikties konsultacijų sutartimi ADA Nr. 18.03.07 atsakovei buvo perduotas standartizuotas šabloninių dokumentų, parengtų pagal BDAR reikalavimus, paketas, kuriuos pagal 2.2.4 Sutarties punktą pildyti privalo pats užsakovas, t. y. atsakovė. Dėl šios priežasties, kyla pagrįstas klausimas, kaip „autorius“ tokiu būdu tikisi apsaugoti vieną iš savo neturtinių autorinių teisių – teisę į kūrinio neliečiamybę (arba vientisumą), nes jo „kūrinius“ užsakovas gali, ir privalo, koreguoti pagal poreikį, kadangi standartiniuose šablonuose esantys reikalavimai gali būti pertekliniai, arba keistini. Todėl nėra suprantama, kur kartu su ieškiniu pateiktuose šabloniniuose dokumentuose ieškovė įžvelgia originalias autoriaus mintis, jo pasaulėžiūrą ir unikalų stilių. Ieškovės parengtas šabloninių dokumentų paketas nelaikytinas autorių teisių objektu. Pati ieškovė dubliku faktiškai pripažįsta, kad minima dokumentacija atitinka teisės aktų sąvoką, pateiktą atsakovės atsiliepime į ieškinį. Šiuo atveju aktuali dokumentacija yra naudojama įmonių veikloje, jos laikymasis yra privalomas adresatams (duomenų tvarkytojams, duomenų valdytojams ir kt.), ji visiškai atitinka individualaus teisės akto apibrėžimą, todėl tokiai dokumentacijai yra taikytina ATGTĮ 5 straipsnio 2 punkte numatyta išimtis, t. y. ji nelaikytina autorių teisių objektu, kadangi yra teisės aktas.

Šalies argumentai

3.2. Ieškinyje vadovaujantis ATGTĮ 83 straipsnio nuostatomis, prašoma iš atsakovės priteisti 19000,00 Eur dydžio kompensaciją už tariamą jos autorių teisių pažeidimą. Ieškovės reikalaujamos kompensacijos dydis yra nepagrįstas. Ieškovės nurodoma dokumentacija negali būti laikoma autorių teisių objektu, o šiuo atveju ieškovė įrodinėja padarytą žalą dėl atsakovės veiksmų, nors atsakovė arba nėra perdavusi ieškovės nurodomoms įmonėms jokių dokumentų, arba perdavė tik jų dalį. Ieškinyje nuolat daroma nuoroda į Sutarties 4.4 punktą, kuriame nustatyta, jog ieškovės parengti dokumentai, kuriuos pagal Sutarties 2.2.4 punktą pildo atsakovė, ir kurie naudojami kitų įmonių (UAB „Eltaka“, UAB „Dantima“ ir UAB „Medexy“) veikloje, yra ieškovės nuosavybė, be teisės šiuos dokumentus kopijuoti, perduoti tretiesiems asmenims, parduoti ar kitaip skleisti informaciją. Ieškovės ir atsakovės sudaryta Sutartis yra dvišalė, ir nei apie jos sudarymą, nei joje numatytus reikalavimus UAB „Eltaka“, UAB „Dantima“ ir UAB „Medexy“ nieko nežino, tuo tarpu ir pastarosioms šia sutartimi iš esmės yra uždrausta disponuoti jų pačių vidiniais dokumentais, t. y. minėtoms įmonėms Sutartimi nustatyti įpareigojimai. Atsakovė neturi jokių objektyvių galimybių užtikrinti, kad aukščiau išvardintos įmonės nekopijuotų, neperduotų tretiesiems asmenims, neparduotų ar kitaip neskleistų informacijos. Sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu ir šalys dėl jos sąlygų nesiderėjo, o atsižvelgiant į aukščiau nurodytos Sutarties 4.4 nepagrįstą įpareigojimą sutarties šalimi nesančių asmenų atžvilgiu bei neįgyvendinamumą – ši sąlyga laikytina siurprizine atsakovei. BDAR 13 ir 14 straipsniai numato duomenų valdytojo (t. y. aukščiau nurodytų įmonių) pareigą viešai skelbti Asmens duomenų tvarkymo taisykles ir privatumo politiką, tuo tarpu šis sutarties punktas tokią galimybę riboja, t. y. jis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Dėl šių priežasčių atsakovė mano, kad teismas ex officio turėtų pripažinti šį Sutarties punktą negaliojančiu.

Atsiliepimas

3.3. Atsakovė nesutinka su ieškovės pateiktu jos pačios parengtos dokumentacijos įvertinimu, jog dokumentacija laikytina literatūros kūriniu, išreikštu objektyvia forma – raštu. Šį argumentą grindžia tuo, jog Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspektoriaus 2016 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. EV-78 patvirtintose ir viešai paskelbtose „Vaizdo duomenų tvarkymo valstybinėje darbo inspekcijoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taisyklėse“, jas palyginus su ieškovės, atsakovės užsakymu parengtomis UAB „Dantima“ vaizdo stebėjimo taisyklėmis, matyti, jog dauguma abiejose taisyklėse naudojamų sąvokų, sakinių konstrukcijų yra identiški. Ieškovė autorių teisių objektu laiko 2016 m. gruodžio 28 d. iš jos paties tuometinės vadovės įsigytą šabloninių dokumentų paketą, t. y. galima pagrįstai teigti, kad ruošiant ieškovės dokumentaciją buvo naudojamos tiek paminėtos valstybinės darbo inspekcijos taisyklės, tiek kitų viešojo administravimo subjektų paruošta dokumentacija. Šios aplinkybės tik pagrindžia atsiliepime į ieškinį pateiktus argumentus, kad tokio pobūdžio dokumentuose, kurie sudaromi laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR) numatytų reikalavimų, iš principo nėra įmanoma kita terminologija ir net sakinių konstrukcijos. Tuo tarpu iš kitų subjektų paruoštų dokumentų paimtų sąvokų ir sakinių sudėliojimas šiek tiek kitokiu eiliškumu, neturėtų būti vertinamas kaip reikalaujantis „daug išmanymo bei intelektinių pastangų“, ar kokios tai „strategijos“.

Šalies argumentai

3.4. Ieškovė ieškinyje nurodytų aplinkybių, susijusių su dokumentacijos rengimo procesu, pagrindu jai visiškai įprastą kasdienę veiklą nori pateikti kaip autorių teisės apsaugos normomis apsaugotą intelektinę veiklą. Be to, palyginus ieškovės pateiktas taisykles, parengtas skirtingoms įmonėms, vykdančioms skirtingą veiklą (UAB „Dantima“ – odontologijos ir implantologijos paslaugų teikimas; UAB „Eltaka“ – gamybinių prekių pardavimas; UAB „Medexy“ – dermatologinių prekių pardavimas), galima pagrįstai teigti, kad jos yra praktiškai identiškos. Pažymėjo, kad ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vertinant kūrinio originalumą neturi stigti individualių išraiškos elementų, leidžiančių išskirti tokią išraišką ir trukdančių ją prilyginti darbų rezultatams, kurie neišeina už kasdienės ir įprastos veiklos rėmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-611/2015). Byloje esanti informacija leidžia pagrįstai tvirtinti, kad ieškovės dokumentacija neatitinka teisės aktuose, teismų praktikoje bei doktrinoje įtvirtintų originalumo kriterijų ir kad pati ieškovė ruošdama dokumentaciją naudojo kitų organizacijų paskelbtus dokumentus. Ieškovės dokumentacijoje nėra originalaus turinio.

3.5. Atsakovės atstovas į ieškovę kreipėsi, kadangi dėl turimo darbo apimčių kiekio tuo metu neturėjo galimybių tinkamai teikti savo esamiems klientams viso paslaugų spektro, o ne dėl to, kad ieškovė turėjo išskirtinę kompetenciją, ar intelektinę nuosavybę, kurios nėra niekur kitur rinkoje, ar kurios neturi pati atsakovė. Atsakovės įmonės vadovas nuo 2017 m. studijuoja asmens duomenų apsaugą, intelektinės nuosavybės teisę ir kitus susijusius mokymo dalykus, atsakovės vadovui yra išduotas pažymėjimas apie baigtus asmens duomenų apsaugos pareigūnų mokymus, jis yra Lietuvos asmens duomenų pareigūnų asociacijos narys. Atsakovė apie teikiamas asmens duomenų apsaugos teikimo paslaugas savo internetinėje svetainėje paskelbė dar 2018 m. sausio 25 d., t. y. iki sutarčių su ieškove sudarymo. Ieškovė parengė asmens duomenų apsaugos dokumentaciją tik nedidelei daliai atsakovės klientų, daugumai jų dokumentaciją rengė pati atsakovė.

3.6. Patvirtino, kad su ieškove sudarytų sutarčių 4.4 punkto sąlygą atsakovė įvykdė tinkamai, kadangi perduodant įmonėms UAB „Dantima“, UAB „Medexy“ ir UAB „Eltaka“ ieškovės pagalba parengtą dokumentaciją, perdavimo priėmimo aktuose minėtos įmonės buvo informuotos apie tai, kad dokumentacijai taikomos visos teisės aktuose numatytos Autorių turtinės teisės į bet kuriuos kūrinius ir / ar jų dalis (įskaitant, bet neapsiribojant, parengtus teisinius dokumentus, jų šablonus ar formas), ir kad įmonės neturi teisės kopijuoti, perduoti tretiesiems asmenims, parduoti ar kitaip skleisti informaciją. Šią informaciją perdavimo-priėmimo aktuose atsakovė minėtoms įmonėms nurodė išimtinai vykdydama savo su ieškove sudarytų sutarčių sąlygas, o ne dėl to, kad pati yra įsitikinusi ieškovės dokumentacijai taikytina autorių teisių apsauga.

3.7. Ieškovė, vadovaudamasi ATGTĮ 4 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata, kur atskirai išskiriami kaip saugotini autorių teisių objektai teisės aktų, oficialių administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentų, nurodytų ATGTĮ 5 straipsnio 2 punkte, neoficialūs vertimai, ir kad oficialiai neįregistruoti teisės aktų projektai gali būti autorių teisių objektu, nesutinka su atsakovės argumentu, kad ATGTĮ 5 straipsnio 2 dalis neapima ieškovės parengtos dokumentacijos, kadangi pastaroji nevertintina kaip vietinis (lokalinis) įmonės aktas. Kadangi šiuo atveju ginčo objektas nėra nei neoficialus teisės aktų vertimas, nei neįregistruotas teisės akto projektas, remtis šiomis išimtimis, ar jas kaip nors traktuoti kaip analogiškas ieškovės parengtai dokumentacijai – nėra jokio teisinio pagrindo.

3.8. Ieškovė reikalaudama priteisti 19 000,00 Eur kompensaciją, jos dydžio nepagrindžia jokiais tinkamais argumentais, ar įrodymais.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo VšĮ „Žinių šulai“ 2018 m. gruodžio 20 d. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2018 m. yra parengusi asmens duomenų apsaugos dokumentaciją 21 juridiniam asmeniui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

5.1. įpareigojo UAB „Solidas“ nutraukti neteisėtus veiksmus, susijusius su MB „Novus nexus“ parengtų asmens duomenų apsaugos dokumentų ir / ar jų fragmentų atgaminimu, perdirbimu, platinimu ir naudojimu savo veikloje;

5.2. įpareigojo UAB „Solidas“ informuoti visus fizinius ir juridinius asmenis, kuriems pažeidžiant MB „Novus nexus“ autorines teises, buvo perduoti asmens duomenų apsaugos dokumentai, apie MB „Novus nexus“ autorių turtines teises į šiems asmenims perduotą asmens duomenų apsaugos dokumentaciją;

5.3. priteisė iš atsakovės UAB „Solidas“ ieškovei MB „Novus nexus“ 9500,00 Eur dydžio kompensaciją už pažeistas turtines autorių teises;

5.4. paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad 2018 m. kovo 7 d. MB „Novus nexus“ ir UAB „Solidas“ sudarė Asmens duomenų apsaugos atitikties konsultacijų sutartį ADA Nr. 18.03.07 (toliau – ir Konsultacijų sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo parengti atsakovės klientėms UAB „Eltaka“, UAB „Dantima“ ir UAB „Medexy“ asmens duomenų apsaugos paketus. Bendra Sutarties vertė – 3100,00 Eur. Konsultacijų sutarties 2.2.8. punktu atsakovė įsipareigojo nekopijuoti ir kitaip neplatinti, tiesioginėje ar netiesioginėje savo veikloje nenaudoti Konsultanto (ieškovės) pateiktos informacijos ir dokumentacijos, informacijos ir dokumentacijos nenaudoti neteisėtais tikslais. Konsultacijų sutarties 4.4 punktu šalys susitarė, kad visos teisės aktuose numatytos autorių turtinės teisės į bet kuriuos kūrinius ir/ar jų dalis (įskaitant parengtus teisinius dokumentus, jų šablonus ar formas), sukurtus vykdant šioje sutartyje numatytus darbus, yra konsultanto nuosavybė nuo jų sukūrimo ir gali būti naudojami tik sutarties 1 punkte numatytų Įmonių veikloje be teisės kopijuoti, perduoti tretiesiems asmenims, parduoti ar kitaip skleisti informaciją. 2018 m. balandžio 17 d. ieškovė atsakovei perdavė atspausdintą asmens duomenų apsaugos dokumentaciją, skirtą UAB „Dantima“ (1 t., b. l. 24). 2018 m. gegužės 14 d. ieškovė perdavė atsakovei UAB „Medexy“ ir UAB „Eltaka“ skirtus asmens duomenų apsaugos dokumentų paketus (1 t., b. l. 23). 2018 metų laikotarpiu atsakovė asmens duomenų apsaugos dokumentacijos rengimo paslaugas suteikė aštuonioms įmonėms, trims iš jų (UAB „Medexy“, UAB „Eltaka“ ir UAB „Dantima“) dokumentaciją rengė ieškovė, dviem – UAB „Astrida“ ir UAB „Šeimos gydytojas“ asmens duomenų apsaugos dokumentaciją rengė atsakovė kartu su trečiuoju asmeniu VšĮ „Žinių šulai“ (6 t., b. l. 84, 3 t., b. l. 93, 101, 105). Teismas konstatavo, jog nėra duomenų, kad atsakovė būtų suteikusi kam nors asmens duomenų apsaugos dokumentų rengimo paslaugas iki Konsultacijų sutarties pasirašymo tarp ieškovės ir atsakovės. Ieškovė nustatė ir byloje pateikė įrodymus, patvirtinančius atsakovei perduotų asmens duomenų apsaugos dokumentų kopijavimo atvejus UAB „Astrida“ ir UAB „Šeimos gydytojas“ parengtoje asmens duomenų apsaugos dokumentacijoje ir VšĮ K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės, UAB „Terra incognita“, UAB „Odontėja“ viešai skelbiamuose dokumentuose (pirmosios instancijos teismo sprendimo 16 p.).

7. Iš Konsultacijų sutarties 1.1, 1.2, 2.2.4 punktų matyti, kad ieškovė įsipareigojo parengti asmens duomenų apsaugos atitikties dokumentaciją pagal EU 2016/679 reglamentą: įmonių vidaus duomenų apsaugos taisykles, įsakymus, klientų ir darbuotojų supažindinimų, klientų ir darbuotojų sutikimų formas, registracijos žurnalų formas ir kitus dokumentus ir formas, reikalingas pagal įmonių poreikius asmens duomenų apsaugos politikai įmonėje įdiegti. Šios dokumentacijos visuma vertintina kaip privačių juridinių asmenų lokaliniai teisės aktai (ar jų priedai). Ieškovė atsakovei perdavė konkrečioms įmonėms pritaikytų lokalių teisės aktų projektus, kurie galėjo tapti įmonių lokaliais teisės aktais, juos papildžius įmonių duomenimis ir įmonių vadovams juos priėmus ir patvirtinus įstatymų nustatyta tvarka, tačiau tokio pobūdžio teisės aktų projektams ATGTĮ 5 straipsnio 2 punkte numatyta išimtis nėra taikoma.

8. Teismas pritarė ieškovės argumentams, kad Bendrasis asmens duomenų apsaugos reglamentas (toliau – ir Reglamentas) nustatė asmens duomenų apsaugos standartus, tačiau neįtvirtino, kokiomis konkrečiomis priemonėmis šių standartų reikėtų pasiekti, o vietoj to įpareigojo duomenų valdytojus ir tvarkytojus įvertinti valdomus duomenis, atlikti duomenų auditus ir, atsižvelgiant į Reglamente įtvirtintus principus bei standartus, patiems nusistatyti tvarką, kurios laikydamiesi subjektai įgyvendins Reglamente įtvirtintas prievoles ir reikalavimus. Nėra nustatytų griežtų taisyklių, kokia turi būti įmonės duomenų apsaugos dokumentacija, todėl specialistas (autorius), rengiantis tokius dokumentus, turi palyginus daug pasirinkimo laisvės tiek dėl dokumentacijos turinio, tiek renkantis dokumentų formą ir kokias išraiškos formas panaudoti.

9. Ieškovės parengti asmens duomenų apsaugos dokumentai (dokumentų rinkinys ir/ar jo dalys) yra skirti nustatyti juridinio asmens duomenų apsaugos taisykles, tvarkas, nurodyti įmonėje taikomas procedūras, jų taikymo tikslus. Tekstas yra taikomojo, instrukcinio pobūdžio. Funkcinės paskirties (ne meniniams) kūriniams originalumo standartas yra daug žemesnis. Aplinkybės, kad ieškovės dokumentų paketas sukurtas taip, kad atitiktų teisės aktų reikalavimus bei kad jame buvo panaudoti kiti dokumentai, tekstai (pvz. Valstybinės duomenų inspekcijos vaizdo stebėjimo taisyklės, rekomendacijos dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymo ir kiti šios institucijos viešai skelbiami dokumentai), nesudaro pagrindo spręsti, jog visas kūrinys neatitinka originalumo kriterijaus. Byloje nebuvo įrodymų, kad būtent tokio turinio dokumentų paketas egzistavo anksčiau, nei jį parengė ieškovė. Ta aplinkybė, kad atsakovė nutarė įsigyti ieškovės parengtą dokumentų paketą, patvirtina, jog labiau tikėtina, kad ginčo duomenų paketą parengė būtent ieškovė nurodytu laikotarpiu, o tokio pobūdžio dokumentų paketų viešai visiems prieinamoje erdvėje nebuvo (CPK 178 str.).

10. Rengiant asmens duomenų apsaugos dokumentų paketo dokumentus nebuvo patvirtintų asmens duomenų apsaugos dokumentų paketų pavyzdžių ar griežtų nurodymų, koks turi būti dokumentų paketas, kokie dokumentai ir kokiu eiliškumu turi tokį dokumentų paketą sudaryti. Todėl ieškovės parengti asmens duomenų apsaugos dokumentai gali būti autorių teisių objektu, nes atitinka kūriniui keliamus originalumo reikalavimus.

11. Teismas konstatavo, jog neturi teisinės reikšmės, ar atgaminant saugomą kūrinį sukuriamas naujas autorių teisių objektas (kūrinys) ar ne – abiem atvejais kūrinį atgaminantis asmuo turi gauti autorių teisių subjekto leidimą. Nepaisant to, kad atsakovė pripažįsta, jog naudojo tik dalį ieškovės sukurto dokumentų paketo ar jo fragmentus, kurdama savo klientams asmens duomenų apsaugos dokumentaciją, tokie atsakovės veiksmai, atlikti be ieškovės sutikimo ir atsakovei pažeidžiant Konsultacijų sutartį, pažeidė ieškovės turtines autoriaus teises ir atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Dėl tokių neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą – negavo pajamų. Atsakovė nesikreipė į ieškovę dėl leidimo naudoti ieškovės autorinį kūrinį, nors turėjo tam visas galimybes.

12. Norint pripažinti atsakovės atliktus veiksmus nesąžiningos konkurencijos veiksmais, būtina konstatuoti dvi esmines sąlygas – nustatyti konkurencijos santykį tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų ir nustatyti, kad atitinkami konkurento veiksmai atliekami turint tikslą konkuruoti, bei būtent atliekant tokius veiksmus yra naudojamasi kitų subjektų reputacija, produktų, žymenų imitavimu ar kitais nesąžiningais veiksmais (vartotojų klaidinimu ir pan.), sąmoningai siekiant tapti konkuruojančiu subjektu. Šiuo atveju bylos šalys užsiima tokia pačia komercinio pobūdžio veikla, iš kurios yra gaunamos pajamos – teikia asmens duomenų teisinės apsaugos paslaugas, todėl laikytini konkurentais. Atsakovė savo veikloje naudoja ieškovės sukurtus dokumentus (jų fragmentus), dėl ko ieškovė patiria nuostolius, o atsakovė – naudą. Konstatavo, kad atsakovė, nukopijavusi ieškovės parengtus dokumentus, juos platinusi kitiems asmenims už atlygį, atliko neteisėtus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, t. y. pažeidė ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus.

13. Spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, teismas svarbia aplinkybe pripažino, kad atsakovė kitoms įmonėms parengė dokumentus neilgai trukus po to, kai 2018 m. balandžio 17 d. ieškovė atsakovei perdavė atspausdintą asmens duomenų apsaugos dokumentaciją, skirtą UAB „Dantima“ (1 t., b. l. 24) bei 2018 m. gegužės 14 d. – atsakovei UAB „Medexy“ ir UAB „Eltaka“ skirtus asmens duomenų apsaugos dokumentų paketus (1 t., b. l. 23), į tai, jog atsakovė šioje srityje iki 2018 metų jokios patirties neturėjo ir stengėsi perimti ieškovės sukauptą patirtį. Pažymėjo, kad atsakovės vadovas V. Š. yra susijęs su VšĮ „Žinių šulai“, kuri taip pat teikia asmens duomenų apsaugos paslaugas bei savo veikloje naudojo ieškovės parengtus dokumentų projektus. Per itin trumpą laiką po dokumentų priėmimo-perdavimo ieškovės ir su ja susijusių asmenų ieškovės parengti dokumentai ir jų fragmentai buvo panaudoti mažiausiai VšĮ K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės, Turizmo ir prekybos rūmų „Astrida“, VšĮ Ignalinos rajono ligoninės, UAB „Terra Incognita“, UAB „Odontėja“ (ši įmonė nepripažino, kad dokumentus jai parengė atsakovė ar susiję su ja asmenys) dokumentams parengti.

14. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė teikia itin paklausias rinkoje paslaugas, sprendė, kad jos pajamos negali būti vertinamos kaip mažos. Nustačius, kad atsakovė pažeidė sutarties 4.4 punktą, atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustatė, kad egzistuoja visos sąlygos taikyti atsakovei civilinę atsakomybę. Atsižvelgiant į panaudotų duomenų mastą (šioje byloje duomenų panaudojimas nustatytas mažiau nei penkiais atvejais), aplinkybę, kad sutarties pažeidimas buvo užfiksuotas netrukus po dokumentų perdavimo, truko neilgą laiko tarpą, atsakovė dokumentus platino sąmoningai, siekdama finansinės naudos (tyčia), tačiau nenustatyti daugkartiniai dokumentų platinimo atvejai, atskiriems subjektams buvo naudojamas ne visas dokumentacijos paketas, o jo fragmentai, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais teismas sprendė, kad ieškovės patirtai žalai atlyginti turi būti priteista ¼ dalis įstatyme nustatytos maksimalios kompensacijos, t. y. 9500,00 Eur (ATGTĮ 83 str. 4 d. 1 p.).

15. Pripažinus, kad ieškovės parengtiems dokumentams taikytina autorių teisių apsauga ir nustačius, kad atsakovė sutartyje ir įstatyme numatytas ieškovės teises pažeidė, ieškovei prašant taikė ir kitus įstatyme numatytus teisių gynimo būdus – UAB „Solidas“ įpareigojo nutraukti neteisėtus veiksmus, susijusius su MB „Novus nexus“ parengtų asmens duomenų apsaugos dokumentų ir/ar jų fragmentų atgaminimu, perdirbimu, platinimu ir naudojimu savo veikloje; 2) UAB „Solidas“ įpareigojo informuoti visus fizinius ir juridinius asmenis, kuriems pažeidžiant MB „Novus nexus“ autorines teises, buvo perduoti asmens duomenų apsaugos dokumentai, apie MB „Novus nexus“ autorių turtines teises į šiems asmenims perduotą asmens duomenų apsaugos dokumentaciją (ATGTĮ 77 str. 1 d. 2 p., 4 p.; CPK 178 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Atsakovė UAB „Solidas“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2019 m. kovo 4 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti apeliantei iš ieškovės visas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir taip neteisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei netinkamai pritaikė byloje taikytinas teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

16.1. Nepaisant skundžiamame teismo sprendime teismo pacituotos doktrinos ir pripažinimo, kad ginčo dokumentacija yra laikytina lokaliu įmonės teisės aktu, pirmosios instancijos teismas vis tiek nusprendė, jog ieškovė šiuo atveju parengė lokalių teisės aktų projektus, kuriems netaikoma ATGTĮ įstatymo 5 straipsnio 2 punkte numatyta išimtis.

16.2. Tam, kad intelektinės veikos rezultatas būtų pripažįstamas kaip intelektinės nuosavybės objektas, jis turi būti nurodomas įstatyme ir atitikti būtinus teisinius intelektinės nuosavybės objekto kriterijus. Autorių teisių objekto sąvokos tarptautiniai ir ES teisės aktai tiesiogiai nepateikia. Autorių teisių objektais yra laikomi ne bet kokios, o kūrybinės veiklos (žmogaus intelektinės veiklos), susijusios su literatūra, menu ir mokslu, rezultatai, kurie yra išreikšti objektyvia forma. Antrasis autorių teisių objektus apibūdinantis požymis yra originalumas – pagrindinė sąlyga kūrinio teisinei apsaugai atsirasti. Teisės aktuose nėra pateikta kūrinio originalumo samprata, tai yra teismų praktikos aiškinimo ir doktrinos dalykas, esant ginčui, tai turi nustatyti teismas, vertindamas reikšmingus klausimui spręsti įrodymus.

16.3. Mano, kad civilinėje byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog ieškovės parengta dokumentacija neatitinka autorių teisės apsaugos reikalavimus tenkinančio originalumo kriterijaus, kadangi: ieškovės standartizuotų, šabloninių dokumentų ir lentelių paketas objektyviai negali būti vertinamas kaip literatūros, meno ar mokslo kūrinys; ieškovės šabloniniai dokumentai yra parengti pagal BDAR reikalavimus, t. y. šiuo atveju ieškovės nurodomas autorių teisių objektas yra sukurtas taip, kad atitiktų teisės akto (BDAR) reikalavimus, jame naudojamos šio teisės akto sąvokos, terminologija, konstrukcijos bei reikalavimai; pagal Sutarties 2.2.4 punktą ieškovės pateiktus dokumentus pildyti privalėjo pats užsakovas, t. y. apeliantė, todėl nėra suprantama, kaip šiuo atveju tikimasi apsaugoti vieną iš pagrindinių neturtinių autorinių teisių – teisę į kūrinio neliečiamybę (arba vientisumą); ieškinio reikalavime kaip autoriaus teisių pažeidimai cituojami bendriniai lietuvių kalbos žodžiai, atkreipiamas dėmesys į juose padarytas klaidas, tačiau galima pagrįstai teigti, kad tokio pobūdžio dokumentuose, kurie sudaromi laikantis BDAR numatytų reikalavimų, iš principo nėra įmanoma kita terminologija ir net sakinių konstrukcijos.

16.4. Nėra iki galo aišku, ką šioje civilinėje byloje ieškovė laiko savo autorių teisių saugomu kūriniu, kadangi ieškinyje nurodoma, kad autorių teisių objektu yra laikytini 2016 m. gruodžio 28 d. sutartimi Nr. 1 R. S., kuri tuo pačiu buvo ieškovės vadovė, už 1 Eur per metus atlyginimą perduoti dokumentų šablonai, duomenų rinkiniai, skirti teikti paslaugas įmonėms, įgyvendinant BDAR numatytus reikalavimus, o dublike ieškovė nurodo, kad atsakovei perduota asmens duomenų apsaugos dokumentacija buvo sukurta specialiai atsakovės užsakymu, t. y. skiriasi nuo ieškovės kitiems savo klientams pateiktos asmens duomenų apsaugos dokumentacijos; civilinės bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu apklaustas ieškovės vadovas taipogi nurodė, kad apeliantei buvo perduota kažkokia kitokia, „prastesnė“ dokumentacija. Dėl šių priežasčių, nėra aiškios ieškovės manymu jos intelektiniam darbui taikytinos autorių teisių apsaugos ribos.

16.5. Civilinėje byloje nebuvo pateikta jokių duomenų apie ieškovės veiklos ar dokumentacijos, išskirtinumą rinkoje, nėra jokių įrodymų, kad konkuruodama rinkoje ieškovė turi kokį tai pranašumą prieš kitus konkurentus būtent dėl savo dokumentacijos autorystės ir išskirtinumo.

16.6. Ieškovės dokumentacija negali būti vertintina kaip autorių teisių objektas dar ir dėl to, kad šiuo atveju tokiai dokumentacijai, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, yra taikytina ATGTĮ 5 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis – tokiai dokumentacijai negali būti taikoma autorių teisių apsauga, nes ji yra įmonių lokalinis teisės aktas. Aktuali dokumentacija yra naudojama įmonių veikloje, jos laikymasis yra privalomas adresatams (duomenų tvarkytojams, duomenų valdytojams ir kt.) ji visiškai atitinka individualaus teisės akto apibrėžimą, todėl tokiai dokumentacijai yra taikytina ATGTĮ 5 straipsnio 2 punkte numatyta išimtis, t. y. ji nelaikytina autorių teisių objektu, kadangi yra lokalinis teisės aktas. Su asmens duomenų apsauga susijusią dokumentaciją ruošia ir skelbia tiek valstybinės, tiek savivaldybių institucijos, tiek valstybinės įmonės, tiek viešosios organizacijos, ir jos šiuos dokumentus pagal BDAR reikalavimus privalo skelbti viešai. Pati ieškovė savo dokumentacijoje naudoja valstybinės įstaigos viešai paskelbtą dokumentą ir yra įsitikinusi, jog turi autorines teises į nukopijuotą šio dokumento turinį.

16.7. Nors pirmosios instancijos teismas dvigubai sumažino ieškiniu reikalautos kompensacijos dydį, apeliantė mano, kad teismas ne tik nepagrįstai priteisė šią kompensaciją, nes ieškovės dokumentacijai netaikoma autorių teisių apsauga, bet ir priteistas kompensacijos dydis yra vis tiek nepagrįstai didelis.

16.8. Civilinei atsakomybei atsirasti yra būtina konstatuoti tris elementus – neteisėtus veiksmus, žalą bei priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Aptariamu atveju privaloma nustatyti ir aktualios Sutarties pažeidimą.

16.9. Pagal Sutarties 4.4 punktą apeliantė privalėjo informuoti klientus apie pastarojo punkto sąlygas, t. y. kad autorių teisės į dokumentaciją nėra perduodamos ir dokumentaciją yra draudžiama kopijuoti, perduoti tretiesiems asmenims, parduoti ar kitaip skleisti informaciją. Apeliantė kartu su tripliku pateikė rašytinius įrodymus, kad nurodomą Sutarties sąlygą vykdė. Akivaizdu, kad apeliantė klientų veikloje nedalyvauja nei kaip jų dalyvis, nei kaip vadovas, ir jokių įgaliojimų ar galimybių kontroliuoti pastarųjų įmonių veiklą neturi, todėl iš apeliantės negalima reikalauti atlikti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est), t. y. užtikrinti kad ir klientai neplatintų ieškovės dokumentacijos tretiesiems asmenims.

Šalies argumentai

16.10. Apeliantė mano, kad netgi nustačius, jog apeliantė dalį ieškovės dokumentacijos perdavė Turizmo ir paslaugų įmonei „Astrida“ bei VšĮ K. Griniaus ligoninei, atsižvelgiant į apeliantės gautą atlygį už suteiktas paslaugas, ieškovei priteista kompensacija yra nepagrįstai didelė ir atlieka ne kompensacinio pobūdžio, o nepagrįsto ieškovės praturtėjimo funkcijas.

16.11. Mano, kad sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio už autorių teisių pažeidimą, turi būti atsižvelgiama į visus (bet ne į vieną ar keletą jų) nurodytus kriterijus, įskaitant pažeidėjo kaltę, numanomą žalą (tiek, kiek ją galima nustatyti), pažeidėjo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Tokiomis turinčiomis bylai aplinkybėmis, pavyzdžiui, gali būti pažeidimo trukmė ir dėl to kilę padariniai, kreditoriaus veiksmai, kurie susiję su pažeidimu ir jo padariniais. Civilinėje byloje nebuvo įrodyta, kad apeliantė skaitmenizavo ieškovės popierinių dokumentų paketą ir taip jį platino; tyčia naudojo būtent ieškovės parengtą asmens duomenų apsaugos dokumentaciją teikdamas paslaugas ieškinyje ir kituose procesiniuose ieškovės dokumentuose nurodytoms įmonėms. Civilinėje byloje buvo nustatyta, kad apeliantė neteikė jokių paslaugų nei UAB „Odontėja“, nei Klaipėdos implantologijos klinikai, nei UAB „Terra incognita“, tuo tarpu minėtų įmonių asmens duomenų apsaugos dokumentacija irgi yra panaši į ieškovės. Tokios aplinkybės tik pagrindžia apeliantės argumentus, jog pagal BDAR reikalavimus rengiami asmens duomenų apsaugos dokumentai iš principo negali skirtis iš esmės, nes jie rengiami pagal teisės aktų reikalavimus ir vadovaujantis valstybinių valdžios įstaigų rekomendacijomis. Atkreipė dėmesį, jog BDAR įsigaliojo nuo 2018 metų gegužės mėnesio, t. y. ieškovė objektyviai negalėjo turėti daugiau kaip šešerių metų patirties rengiant tokio pobūdžio dokumentaciją.

16.12. Mano, kad pirmosios instancijos teismas argumentuodamas savo sprendimą dėl kompensacijos iš apeliantės priteisimo nepagrįstai vadovavosi viešai prieinama informacija, kad „2012 m. kovo 5 d. straipsnis „Nubausti nelegalią programinę įrangą diegę kompiuterių pardavėjai“, publikuotas delfi.lt - matyti, kad 2012 m. UAB „Solidas“ turėjo sumokėti kompensaciją „Business Software Alliance“ (BSA) už autorių teisių pažeidimą neteisėtai platinus kompiuterines programas.“ Šiuo atveju nėra nagrinėjama administracinė, ar baudžiamoji byla, kurioje skiriant nuobaudos, ar bausmės, dydį turėtų įtakos ankstesni asmens teisės aktų pažeidimai. Toks teismo vadovavimasis 7 metų senumo informacija kelia pagrįstų abejonių dėl pastarojo išankstinio nusistatymo bei nešališkumo apeliantės atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

16.13. Pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisdamas ieškovei 9500,00 Eur dydžio reikalavimo dalį paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą 19.000,00 Eur sumai. Šiuo atveju, atsakovės sąskaita yra areštuota 50 procentų didesne suma, nei yra priteista teismo sprendimu, todėl apeliantė mano, kad šiuo atveju yra pažeistas ne tik ekonomiškumo principas, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Dėl šių priežasčių, turi būti sumažintas apeliantės atžvilgiu taikoma laikinųjų apsaugos priemonių apimtis.

Atsiliepimas

17. Ieškovė MB „Novus nexus“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl autoriaus teisių gynimo, ieškovei teigiant, kad atsakovė sutarties pagrindu gavusi iš ieškovės asmens duomenų apsaugos dokumentų rinkinį (toliau – ginčo dokumentacija), šį dokumentų rinkinį skaitmenizavo ir nesąžiningai konkuruodama, jį ar jo dalį pardavinėjo kaip savo sukurtą, tokiu būdu pažeisdama autoriaus teises. Apeliantė neįrodė, kad kažkas kitas yra sukūręs ginčo dokumentaciją, tuo tarpu ieškovė yra pateikusi duomenis apie tai, jog ji sukūrė ginčo dokumentaciją.

17.2. Iš principo atsakovė byloje neneigė, kad panaudojo ieškovės kūrybos rezultatą savo veikloje, teigė, jog naudojo tik dokumentų rinkinio dalis, o kaip kitos įmonės gavo dokumentaciją, nežino (pvz. UAB „Odontėja“). Atsakovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad ieškovės atliktas darbas – asmens duomenų apsaugos dokumentų paketo įmonėms parengimas – techninis darbas, nereikalaujantis ekspertinių žinių ir intelektinių pastangų, yra kasdienės veiklos rezultatas; ginčo dokumentacija nėra autorių teisių objektas, ginčo dokumentacijai taikoma ATGTĮ įstatymo 5 straipsnio 2 punkte numatyta išimtis, nes dokumentacija laikytina lokaliu teisės aktu.

17.3. Bylos nagrinėjimo metu neneigdama aplinkybių, jog iš ieškovės gauta ginčo dokumentacija buvo skaitmenizuota ir visa ar iš dalies panaudota teikiant paslaugas kitoms įmonėms, atsakovė šiuos faktus pripažino (CPK 187 str.). Dėl šios priežasties atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog byloje nebuvo įrodyta, kad ginčo dokumentaciją sukūrė ieškovė bei ginčo dokumentacija buvo atsakovės skaitmenizuota ir perduota tretiesiems asmenims.

17.4. Dėl autorių teisių objekto. Lietuvoje naudojama subjektyvioji kūrinio originalumo samprata, t. y. originalus kūrinys sukuriamas intelektine veikla, kūrybiniu darbu, autoriui naudojant individualias raiškos priemones, individualius sprendimus, t. y. autoriui save išreiškiant kūrinyje. Svarbu tai, kad originalumas yra subjektyvi samprata, kuri neturėtų būti taikoma tiesmukai. Originalumo laipsnis skiriasi priklausomai nuo kūrinio rūšies. Ieškovės parengti asmens duomenų apsaugos dokumentai (dokumentų rinkinys ir / ar jo dalys) yra skirti nustatyti juridinio asmens duomenų apsaugos taisykles, tvarkas, nurodyti įmonėje taikomas procedūras, jų taikymo tikslus. Taigi, tekstas yra taikomojo, instrukcinio pobūdžio. Teismas teisingai įvertino aukščiau nurodytus teismų praktikos kriterijus bei tai, kad rengdamas ginčo kūrinį autorius rinko medžiagą, ją sistemino, rinkosi kurią medžiagą panaudoti, priėmė sprendimus dėl kūrinio struktūros, apimties, tekste vartojamų išsireiškimų, žodžių konstrukcijų, apipavidalinimo ir pan. Nepaisant to, kad kūrinyje (dokumentacijoje) išreikštos idėjos turi atitikti Reglamento reikalavimus (t. y. kūriniu aprašoma tvarka turi neprieštarauti galiojantiems teisės aktams), autorius turi daug laisvės rengiant tokio pobūdžio dokumentaciją. Teismas taip pat teisingai konstatavo aplinkybę, jog „Rengiant asmens duomenų apsaugos dokumentų paketo dokumentus nebuvo patvirtintų asmens duomenų apsaugos dokumentų paketų pavyzdžių ar griežtų nurodymų, koks turi būti dokumentų paketas, kokie dokumentai ir kokiu eiliškumu turi tokį dokumentų paketą sudaryti. Todėl ieškovės parengti asmens duomenų apsaugos dokumentai gali būti autorių teisių objektu, nes atitinka kūriniui keliamus originalumo reikalavimus“. Dėl šios priežasties atmestinas apeliantės argumentas dėl originalumo nebuvimo, jog „...ieškovės nurodomas autorių teisių objektas yra sukurtas taip, kad atitiktų teisės akto (BDAR) reikalavimus...“.

Šalies argumentai

17.5. Ieškovė atsakovei pateikdama anketinius klausimus, nurodė, kokia informacija ir / ar duomenys yra reikalinga iš UAB „Eltaka“, UAB „Dantima“ ir UAB „Medexy“. Atsakovė surinko visą reikalingą informaciją bei duomenis ir pateikė ieškovei. Ieškovė, gavusi visą reikalingą informaciją iš Įmonių ir / ar atsakovės, parengė įmonių asmens duomenų apsaugos dokumentaciją. Parengusi dokumentaciją (ne šabloną, o individualizuotą ir pritaikytą konkrečiai įmonei su visais specifiniais būtent konkrečios įmonės duomenimis) asmens duomenų apsaugos dokumentacijos vieną spausdintą egzempliorių perdavė atsakovei. Tačiau net jei atsakovei būtų perduoti asmens duomenų apsaugos dokumentacijos šablonai, kuriuos ši galėtų naudoti (ir adaptuoti) Sutarties apimtyje, šie neprarastų autorių teisių apsaugos vien dėl to, kad atsakovei suteikta teisė šiuos dokumentus pildyti ir / ar koreguoti.

17.6. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog ieškovė šiuo atveju parengė lokalių teisės aktų projektus, kuriems netaikoma bei ATGTĮ įstatymo 5 straipsnio 2 punkte numatyta išimtis, tačiau neargumentuoja tokio savo nesutikimo bei kartoja tuos pačius, jau išnagrinėtus argumentus dėl lokalaus teisės akto. Ieškovė nurodė, jog ginčo dokumentaciją perdavė tame tarpe tik su įsakymų, patvirtinančių dokumentacijos galiojimą konkrečioje įmonėje, projektais, kuriuos apeliantė ar kiti asmenys galėjo patvirtinti arba ne. Apeliantė perduodavo tretiesiems asmenims dokumentaciją taip pat su įsakymų projektais, taigi tiek ieškovės, tiek apeliantės dispozicijoje buvo ne lokalus teisės aktas. Netgi laikant asmens duomenų apsaugos dokumentaciją lokaliu teisės aktu, kai ji yra patvirtinta kompetentingo valdymo organo, šio lokalaus teisės akto projektus šalys perdavinėjo tarpusavyje, o apeliantė perdavinėjo tretiesiems asmenims kaip lokalaus teisės akto projektą, o ne patį teisės aktą, nes projektas, perduotas tretiesiems asmenimis, vėliau nebūtinai turėjo pavirsti į lokalų teisės aktą. Todėl teismas teisingai laikė, jog ATGTĮ 5 straipsnio 2 punkte numatyta išimtis ginčo dokumentacijai nėra taikoma.

17.7. Ieškovė mano, jog asmens duomenų apsaugos dokumentaciją patvirtinus įmonės vadovui ir taip pavertus ją lokaliu teisės aktu, dokumentacijos rinkinio autoriaus teisės turėtų būti ginamos dėl savo išraiškos formos, kuri nėra reglamentuota įstatymu ir autorius yra laisvas pasirinkti, kokia forma pateikti taisykles (pvz. vaizdo, garso įrašo, piešinių, teksto ar kombinuota forma). Todėl nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog vien tai, kad asmens duomenų apsaugos dokumentacija bendrąja tvarka yra lokalinis teisės aktas ir tam tikrais atvejais privalomas skelbti viešai, sąlygoja, tai, jog jam negali būti taikoma autorių teisių apsauga.

17.8. Dėl kompensacijos. Apeliantė nesutinka su priteistos kompensacijos dydžiu, dėl to, jog ginčo dokumentacijai netaikoma autoriaus teisių apsauga, bei dėl to, jog kompensacijos dydis nepagrįstai didelis. Ieškovė laiko, jog teismas teisingai nustatė civilinės atsakomybės sąlygas bei žalos nustatymo kriterijus. Ieškovė, gindama savo pažeistas autorių teises, ieškiniu reiškė reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, t. y. ieškovė pasirinko ne žalos atlyginimą, bet kitą teisių gynimo būdą – kompensaciją. Kaip matyti iš bylos medžiagos bei teismo nustatytų aplinkybių, atsakovė, žinodama apie prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ginčo dokumentacijos atžvilgiu, jų nesilaikė, todėl veikė sąmoningai ir tyčia. Teismas teisingai įvertino atsakovės veiksmus konkurencijos teisės prasme bei sąžiningumo prasme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

20. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad 2018 m. kovo 7 d. MB „Novus nexus“ ir UAB „Solidas“ sudarė Asmens duomenų apsaugos atitikties konsultacijų sutartį ADA Nr. 18.03.07, kuria ieškovė įsipareigojo parengti atsakovės klientėms UAB „Eltaka“, UAB „Dantima“ ir UAB „Medexy“ asmens duomenų apsaugos paketus. Konsultacijų sutarties 2.2.8. punktu atsakovė įsipareigojo nekopijuoti ir kitaip neplatinti, tiesioginėje ar netiesioginėje savo veikloje nenaudoti Konsultanto (ieškovės) pateiktos informacijos ir dokumentacijos, informacijos ir dokumentacijos nenaudoti neteisėtais tikslais. Konsultacijų sutarties 4.4 punktu šalys susitarė, kad visos teisės aktuose numatytos autorių turtinės teisės į bet kuriuos kūrinius ir/ar jų dalis (įskaitant parengtus teisinius dokumentus, jų šablonus ar formas), sukurtus vykdant šioje sutartyje numatytus darbus, yra konsultanto nuosavybė nuo jų sukūrimo ir gali būti naudojami tik sutarties 1 punkte numatytų Įmonių veikloje be teisės kopijuoti, perduoti tretiesiems asmenims, parduoti ar kitaip skleisti informaciją.

21. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, ginčo dėl to ir nekyla, ieškovė savo įsipareigojimus parengti ir perduoti atsakovei asmens duomenų apsaugos paketus pagal sutartį įvykdė. Šalims jų sudaryta sutartis turi įstatymo galią. Sutarties šalių laisvės principas ir teisė yra susitarti dėl parengtų duomenų platinimo tretiesiems asmenims, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šio sutarties punkto dėl duomenų neplatinimo, naikinti savo iniciatyva teismas neturi pagrindo.

22. Tarp šalių byloje kilo ginčas ir byloje buvo sprendžiami klausimai dėl to: 1) ar ieškovės parengtas asmens duomenų apsaugos dokumentų paketas yra autorių teisės saugomas objektas ar objektas, kurio autorių teisė nesaugo; 2) ar atsakovė panaudojo ieškovės surinktus bei paruoštus dokumentų rinkinius, suteikdama teisę jais naudotis tretiesiems asmenims; 3) ar priteistos sumos dydis yra nustatytas teisingai.

Dėl autorių teisių saugomo objekto

23. ATGTĮ 4 straipsnyje yra nustatyta, kas yra autorių teisių objektai, 5 straipsnyje nustatyta, kokie yra autorių teisės nesaugomi objektai.

24. Iš esmės atsakovė teigia, kad ieškovės parengti duomenų paketai įeina į ATGTĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nesaugomų objektų sąrašą, kad tai yra teisės aktai. Ieškovės teigimu tai yra ATGTĮ 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas autorių teisių objektas – duomenų rinkinys, kuris dėl turinio parinkimo ir išdėstymo yra autoriaus intelektinės kūrybos rezultatas.

25. Iš Konsultacijų sutarties 1.1, 1.2, 2.2.4 punktų matyti, kad ieškovė įsipareigojo parengti asmens duomenų apsaugos atitikties dokumentaciją pagal EU 2016/679 reglamentą: įmonių vidaus duomenų apsaugos taisykles, įsakymus, klientų ir darbuotojų supažindinimų, klientų ir darbuotojų sutikimų formas, registracijos žurnalų formas ir kitus dokumentus ir formas, reikalingas pagal įmonių poreikius asmens duomenų apsaugos politikai įmonėje įdiegti. Ieškovė atsakovei perdavė konkrečioms įmonėms pritaikytų lokalių teisės aktų projektus, kurie galėjo tapti įmonių lokaliais teisės aktais, juos papildžius įmonių duomenimis ir įmonių vadovams juos priėmus ir patvirtinus įstatymų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad tokio pobūdžio teisės aktų projektams ATGTĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta išimtis nėra taikoma.

26. Sutiktina su argumentais, kad Bendrasis asmens duomenų apsaugos reglamentas (toliau – ir Reglamentas) nustatė asmens duomenų apsaugos standartus, tačiau neįtvirtino, kokiomis konkrečiomis priemonėmis šių standartų reikėtų pasiekti, o vietoj to įpareigojo duomenų valdytojus ir tvarkytojus įvertinti valdomus duomenis, atlikti duomenų auditus ir, atsižvelgiant į Reglamente įtvirtintus principus bei standartus, patiems nusistatyti tvarką, kurios laikydamiesi subjektai įgyvendins Reglamente įtvirtintas prievoles ir reikalavimus. Nėra nustatytų griežtų taisyklių, kokia turi būti įmonės duomenų apsaugos dokumentacija, todėl specialistas (autorius), rengiantis tokius dokumentus, turi palyginus daug pasirinkimo laisvės tiek dėl dokumentacijos turinio, tiek renkantis dokumentų formą, sprendžiant kokias išraiškos priemones panaudoti.

27. Tam, kad įgyvendinti šį Reglamentą, kiekvienai įmonei, įstaigai, organizacijai, panaudojant atitinkamas žinias, laiką bei lėšas, reikalinga parengti atitinkamą duomenų paketą, kuris atitiktų visus Reglamento bei kitų teisės aktų reikalavimus.

28. Ieškovės parengti asmens duomenų apsaugos dokumentai (dokumentų rinkinys ir/ar jo dalys) yra skirti nustatyti juridinio asmens duomenų apsaugos taisykles, tvarkas, nurodyti įmonėje taikomas procedūras, jų taikymo tikslus. Tekstas yra taikomojo, instrukcinio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog aplinkybės, kad ieškovės dokumentų paketas sukurtas taip, kad atitiktų teisės aktų reikalavimus bei kad jame buvo panaudoti kiti dokumentai, tekstai (pvz. Valstybinės duomenų inspekcijos vaizdo stebėjimo taisyklės, rekomendacijos dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymo ir kiti šios institucijos viešai skelbiami dokumentai), nesudaro pagrindo spręsti, jog visas kūrinys neatitinka originalumo kriterijaus. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad būtent tokio turinio dokumentų paketas egzistavo anksčiau. Ta aplinkybė, kad atsakovė nutarė įsigyti ieškovės parengtą dokumentų paketą, patvirtina, kad ginčo duomenų paketą parengė būtent ieškovė atsakovės užsakymu nurodytu laikotarpiu, o tokio pobūdžio dokumentų paketų viešai visiems prieinamoje erdvėje nebuvo (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad esant tokiems dokumentų paketams viešai prieinamoje erdvėje, atsakovei nebūtų buvę jokio reikalo už tokių dokumentų paketų parengimą mokėti ieškovei atitinkamą pinigų sumą. Tai, kad už dokumentų parengimą buvo atlyginama piniginėmis lėšomis, dar kartą įrodo, kad tokių duomenų viešoje erdvėje nebuvo.

29. Rengiant asmens duomenų apsaugos paketo dokumentus nebuvo patvirtintų asmens duomenų apsaugos dokumentų paketų pavyzdžių ar griežtų nurodymų, koks turi būti dokumentų paketas, kokie dokumentai ir kokiu eiliškumu turi tokį dokumentų paketą sudaryti. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės parengti asmens duomenų apsaugos dokumentai atitinka autorių teisių objektą, nes atitinka kūriniui keliamus originalumo reikalavimus.

30. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, jog neturi teisinės reikšmės, ar atgaminant saugomą kūrinį sukuriamas naujas autorių teisių objektas (kūrinys) ar ne – abiem atvejais kūrinį atgaminantis asmuo turi gauti autorių teisių subjekto leidimą. Nepaisant to, kad atsakovė pripažįsta, jog naudojo tik dalį ieškovės sukurto dokumentų paketo ar jo fragmentus kurdama savo klientams asmens duomenų apsaugos dokumentaciją, tokie atsakovės veiksmai, atlikti be ieškovės sutikimo ir atsakovei pažeidžiant Konsultacijų sutartį, pažeidė ieškovės turtines autoriaus teises ir atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Dėl tokių neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą – negavo pajamų. Atsakovė nesikreipė į ieškovę dėl leidimo naudoti ieškovės autorinį kūrinį.

31. Norint pripažinti atsakovės atliktus veiksmus nesąžiningos konkurencijos veiksmais, būtina konstatuoti dvi esmines sąlygas – nustatyti konkurencijos santykį tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų ir nustatyti, kad atitinkami konkurento veiksmai atliekami turint tikslą konkuruoti, bei būtent atliekant tokius veiksmus yra naudojamasi kitų subjektų reputacija, produktų, žymenų imitavimu ar kitais nesąžiningais veiksmais (vartotojų klaidinimu ir pan.), sąmoningai siekiant tapti konkuruojančiu subjektu. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad bylos šalys užsiima tokia pačia komercinio pobūdžio veikla, iš kurios yra gaunamos pajamos – teikia asmens duomenų teisinės apsaugos paslaugas, todėl laikytini konkurentais. Atsakovė savo veikloje naudoja ieškovės sukurtus dokumentus (jų fragmentus), dėl ko ieškovė patiria nuostolius, o atsakovė – naudą. Konstatavo, kad atsakovė, nukopijavusi ieškovės parengtus dokumentus, juos platinusi kitiems asmenims už atlygį, atliko neteisėtus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, t. y. pažeidė ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus.

Dėl dokumentų rinkinių panaudojimo bei suteikimo teisės jais naudotis tretiesiems asmenims

32. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pati atsakovė sutartyje pripažino, kad prašomas parengti duomenų paketas įeina į ATGTĮ saugomų objektų sąrašą. Taip pat iš minėtos sutarties esmės – kad už minėto paketo parengimą yra mokamos piniginės lėšos – matyti, jog tokių duomenų paketo parengimas yra išskirtinis, sudėtingas bei naujas darbas, tokio dokumentų paketo rinkoje nebuvo, priešingų įrodymų atsakovė byloje nepateikė. Taigi pati atsakovė šia sutartimi paneigia savo argumentus, kad tokių duomenų parengimas yra tik teisės aktų panaudojimas ir nebuvo pateikta jokių duomenų apie ieškovės veiklos ar dokumentacijos, išskirtinumą rinkoje. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad neesant išskirtinumo rinkoje, ieškovė nebūtų sudarinėjusi ginčo sutarties ir mokėjusi piniginių lėšų už tokių duomenų paketų parengimą bei už dar didesnę kainą pardavusi jų tretiesiems asmenims.

33. Byloje taip pat nustatyta, kad 2018 m. balandžio 17 d. ieškovė atsakovei perdavė atspausdintą asmens duomenų apsaugos dokumentaciją, skirtą UAB „Dantima“ (1 t., b. l. 24). 2018 m. gegužės 14 d. ieškovė perdavė atsakovei UAB „Medexy“ ir UAB „Eltaka“ skirtus asmens duomenų apsaugos dokumentų paketus (1 t., b. l. 23). 2018 metų laikotarpiu atsakovė asmens duomenų apsaugos dokumentacijos rengimo paslaugas suteikė aštuonioms įmonėms, trims iš jų (UAB „Medexy“, UAB „Eltaka“ ir UAB „Dantima“) dokumentaciją rengė ieškovė, dviem – UAB „Astrida“ ir UAB „Šeimos gydytojas“ asmens duomenų apsaugos dokumentaciją rengė atsakovė kartu su trečiuoju asmeniu VšĮ „Žinių šulai“ (6 t., b. l. 84, 3 t., b. l. 93, 101, 105). Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nėra duomenų, kad atsakovė būtų suteikusi kam nors asmens duomenų apsaugos dokumentų rengimo paslaugas iki Konsultacijų sutarties pasirašymo tarp ieškovės ir atsakovės. Ieškovė byloje pateikė įrodymus, patvirtinančius atsakovei perduotų asmens duomenų apsaugos dokumentų kopijavimo atvejus UAB „Astrida“ ir UAB „Šeimos gydytojas“ parengtoje asmens duomenų apsaugos dokumentacijoje ir VšĮ K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės, UAB „Terra incognita“, UAB „Odontėja“ viešai skelbiamuose dokumentuose. Tai detaliai išanalizuota pirmosios instancijos teismo sprendimo 16 p., teisėjų kolegija su šiais pirmos instancijos teismo sprendimo motyvais sutinka, bei daro išvadą, kad ieškovė aplinkybes nurodytas ieškinyje dėl dokumentų paketų perdavimo kitiems asmenims įrodė pilnai (CPK 177, 178 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos duomenis ir tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, plačiau nepasisako, teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

34. Taigi darytina išvada, kad atsakovė perdavė ieškovės rengtus dokumentų paketus tretiesiems asmenims, dėl kurių perdavimo susitarimo tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo, todėl buvo pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės kompensaciją (ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas, 7 punktas; Civilinio Proceso kodekso 178 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl priteistos sumos dydžio

35. Spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, pirmos instancijos teismas svarbia aplinkybe pripažino, kad atsakovė kitoms įmonėms parengė dokumentus neilgai trukus po to, kai 2018 m. balandžio 17 d. ieškovė atsakovei perdavė atspausdintą asmens duomenų apsaugos dokumentaciją, skirtą UAB „Dantima“ (1 t., b. l. 24) bei 2018 m. gegužės 14 d. – atsakovei UAB „Medexy“ ir UAB „Eltaka“ skirtus asmens duomenų apsaugos dokumentų paketus (1 t., b. l. 23). Atsižvelgė į tai, jog atsakovė šioje srityje iki 2018 metų jokios patirties neturėjo ir stengėsi perimti ieškovės sukauptą patirtį. Pažymėjo, kad atsakovės vadovas V. Š. yra susijęs su VšĮ „Žinių šulai“, kuri taip pat teikia asmens duomenų apsaugos paslaugas bei savo veikloje naudojo ieškovės parengtus dokumentų projektus. Per itin trumpą laiką po dokumentų priėmimo- perdavimo atsakovei, ieškovės parengti dokumentai ir jų fragmentai, buvo panaudoti VšĮ K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės, Turizmo ir prekybos rūmų „Astrida“, VšĮ Ignalinos rajono ligoninės, UAB „Terra Incognita“, UAB „Odontėja“ (ši įmonė nepripažino, kad dokumentus jai parengė atsakovė ar susiję su ja asmenys) dokumentams parengti. Su šiais pirmos instancijos teismo argumentais, nustatant kompensacijos dydį apeliacinės instancijos teismas sutinka visiškai.

36. Taip pat pirmos instancijos teismo sprendime teisingai atsižvelgta į tai, kad atsakovė teikia itin paklausias rinkoje paslaugas, teisingai sprendė, kad jos pajamos negali būti vertinamos kaip mažos. Nustačius, kad atsakovė pažeidė sutarties 4.4 punktą, atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustačius, kad egzistuoja visos sąlygos taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, ji buvo pritaikyta teisingai. Atsižvelgiant į panaudotų duomenų mastą (šioje byloje duomenų panaudojimas nustatytas ne mažiau nei penkiais atvejais), aplinkybę, kad sutarties pažeidimas buvo užfiksuotas netrukus po dokumentų perdavimo, truko neilgą laiko tarpą, atsakovė dokumentus platino sąmoningai, siekdama finansinės naudos (tyčia), tačiau nenustatyti daugkartiniai dokumentų platinimo atvejai, atskiriems subjektams buvo naudojamas ne visas dokumentacijos paketas, o jo fragmentai, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovės patirtai žalai atlyginti turi būti priteista ¼ dalis įstatyme nustatytos maksimalios kompensacijos, t. y. 9500,00 Eur (ATGTĮ 83 str. 4 d. 1 p.).

37. Pripažinus bei nustačius, kad ieškovės parengtiems dokumentams taikytina autorių teisių apsauga ir nustačius, kad atsakovė sutartyje ir įstatyme numatytas ieškovės teises pažeidė, ieškovei prašant taikė ir kitus įstatyme numatytus teisių gynimo būdus, priteisė teisingą kompensacijos dydį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl nekeistinas (ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas, 7 punktas; Civilinio Proceso kodekso 178 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

38. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas sprendimu priteisdamas ieškovei 9500 Eur dydžio reikalavimo dalį paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą 19000 Eur sumai. Mano, kad turi būti sumažintas apelianto atžvilgiui taikoma laikinųjų apsaugos priemonių apimtis.

39. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliantės argumentai, todėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi dydis mažintinas iki 9500 Eur (Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Kadangi pirmos instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme 595,32 Eur priteistinos ieškovei iš atsakovės (Civilinio Proceso kodekso 93 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti mažajai bendrijai „Novus nexus“, juridinio asmens kodas 303192256, iš uždarosios akcinės bendrovės „Solidas“, juridinio asmens kodas 300585044, 595,32 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt penkių eurų 32 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Solidas“, juridinio asmens kodas 300585044, atžvilgiu dydį iki 9500 Eur.

Nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Albina RimdeikaitėLina ŽemaitienėArvydas Žibas