Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-206-877/2019

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-03-04
Bylos Nr.: e2-206-877/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-14016-2018-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rita Liukaitytė
Ieškovas: MB „Novus nexus“
Atsakovas: UAB „Solidas“

Civilinė byla Nr. e2-206-877/2019;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14016-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10; 2.7.1; 2.8.1; 3.2.6.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 4 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė,sekretoriaujant Rozalinai Gerulaitienei, Vaidai Drūlytei,

dalyvaujant ieškovės MB „Novus nexus“ atstovėms advokatei A. V., advokato padėjėjai J. K.,

atsakovės UAB „Solidas“ atstovui advokatui V. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės MB „Novus nexus“ ieškinį atsakovei UAB „Solidas“ dėl autoriaus turtinių ir neturtinių teisių gynimo, nesąžiningos konkurencijos, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje VšĮ Žinių šulai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ginčas kilęs dėl autorių teisių gynimo.

Šalies argumentai

2. Ieškovė mažoji bendrija „Novus nexus“ 2018 m. rugpjūčio 23 d. d. ieškiniu prašė: 1) įpareigoti UAB „Solidas“ nutraukti neteisėtus veiksmus, susijusius su MB „Novus nexus“ parengtų asmens duomenų apsaugos dokumentų ir/ar jų fragmentų atgaminimu, perdirbimu, platinimu ir naudojimu savo veikloje; 2) įpareigoti UAB „Solidas“ informuoti visus fizinius ir juridinius asmenis, kuriems pažeidžiant MB „Novus nexus“ autorines teises, buvo perduoti asmens duomenų apsaugos dokumentai, apie MB „Novus nexus“ autorių turtines teises į šiems asmenims perduotą asmens duomenų apsaugos dokumentaciją; 3) priteisti iš UAB „Solidas“ ieškovei MB „Novus nexus“ 19 000 eurų dydžio kompensaciją už pažeistas turtines autorių teises; 4) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

2.1. Ieškinyje nurodė, kad MB „Novus nexus“ yra nuo 2013 metų veikianti įmonė, kuri specializuojasi duomenų apsaugos srityje. Ieškovė teikia konsultacijas asmens duomenų apsaugos klausimais, ruošia įmonių asmens duomenų apsaugos dokumentaciją bei įdiegia paruoštą duomenų apsaugos tvarką įmonėse, teikia asmens duomenų apsaugos pareigūno paslaugas. UAB „Solidas“ yra su informacinėmis technologijomis susijusias paslaugas teikianti įmonė, kuri specializuojasi kompiuterių remonto, kompiuterių kursų ir vaizdo stebėjimo paslaugose. Šiuo metu atsakovė, be visa kita, siūlo įmonėms Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR) reikalavimų įgyvendinimo paslaugą, kuri apima asmens duomenų apsaugos teisinės dokumentacijos parengimą, duomenų apsaugos ir informacinių technologijų aplinkos vertinimą (auditą) bei įmonės kibernetinės saugos užtikrinimą. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovė turėjo ilgametę patirtį duomenų apsaugos srityje ir į tai, kad tuo metu atsakovė specializavosi informacinių technologijų (toliau – IT) srityje, tačiau norėjo teikti kompleksines duomenų apsaugos paslaugas, apimančias teisinės dokumentacijos bei IT ūkio priežiūros paslaugas, 2018 m. kovo 7 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Asmens duomenų apsaugos atitikties konsultacijų sutartį Nr. ADA 18.03.07 (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo teikti atsakovės pavedimu tris asmens duomenų apsaugos atitikties dokumentų paketus atsakovės nurodytoms įmonėms – UAB „Eltaka“, UAB „Dantima“ ir UAB „Medexy“ (toliau – Įmonės). Pagal Sutartį Ieškovė turėjo parengti trims Atsakovės klientėms – Įmonėms duomenų apsaugos atitikties dokumentaciją pagal BDAR, į kurią įeina šių įmonių vidaus duomenų apsaugos taisyklės (išskyrus įmonėse naudojamų elektroninių duomenų valdymo ar apskaitos sistemų funkcionalumo ir saugumo nuostatos ar pan.), įsakymai, klientų ir darbuotojų supažindinimų, klientų ir darbuotojų sutikimų formos, registracijos žurnalų formos, ir kiti dokumentai ir formos reikalingos pagal įmonių poreikius, asmens duomenų apsaugos politikai įmonei įdiegti (toliau – Dokumentų paketas) (Sutarties 1.2 punktas). Atsakovė Sutarties 2.2.8. punktu įsipareigojo „nekopijuoti, nedalinti, neparduoti ir kitaip neplatinti, tiesioginėje ar netiesioginėje savo veikloje nenaudoti Konsultanto [Ieškovės] pateiktos informacijos ir dokumentacijos. Taip pat informacijos ir dokumentacijos nenaudoti neteisėtais tikslais ir/ar pažeidžiant galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus.“ Šalių sudaryta Sutartis buvo vienkartinė (Sutarties 4.5 punktas), o visi Ieškovės parengti dokumentai pateikiami tik popierinėje formoje (Sutarties 1.2 punktas). Sutarties 4.4 punktu šalys susitarė, kad „visos teisės aktuose numatytos Autorių turtinės teisės į bet kuriuos kūrinius ir/ar jų dalis (įskaitant, bet neapsiribojant, parengtus teisinius dokumentus, jų šablonus ar formas), kurie sukuriami vykdant šioje Sutartyje numatytus darbus, yra Konsultanto nuosavybė nuo jų sukūrimo momento ir gali būti naudojami tik sutarties 1 punkte numatytų Įmonių veikloje, be teisės kopijuoti, perduoti tretiesiems asmenims, parduoti ar kitaip skleisti informaciją.“

2.2. Ieškovė, rengdama Dokumentų paketus Įmonėms, naudojo savo parengtus šablonus, iš kurių atrinkdavo Įmonei reikalingus dokumentus bei atitinkamai juos papildydavo pagal Įmonių pateiktą informaciją.

2.3. 2018 m. gegužės 11 d. atsakovė pateikė ieškovei el. paštu vienos iš Įmonių – uždarosios akcinės bendrovės „Eltaka“ užpildytas duomenų lenteles. Ieškovė atsakovei buvo pateikusi lenteles, kurias atsakovė turėjo pateikti Įmonėms ir grąžinti užpildytas ieškovei, tačiau atsakovė 2018 m. gegužės 11 d. pateikė uždarosios akcinės bendrovės „Eltaka“ duomenis ne ieškovės pateiktoje lentelėje, o tokiu formatu, kokiu ieškovė pateikdavo gautus duomenis (t. y. tokiu formatu, kokiu tokius duomenis ieškovė pateikia Duomenų pakete, kurį atsakovė buvo gavusi 2018 m. balandžio 17 d.)7. Iš šių aplinkybių matyti, kad atsakovė skaitmenizavo ieškovės 2018 m. balandžio 17 d. atsakovei pateiktus spausdintus Dokumentų paketo dokumentus. Atsakovei siunčiant ieškovei uždarosios akcinės bendrovės „Eltaka“ duomenis, buvo pridėtas dokumentas pavadinimu „DUOMENU VALDYTOJU SARASAS.docx“, kurį atsidarius antraštėje buvo nurodyta jau kitos įmonės „UAB „ASTRIDA“ DUOMENŲ VALDYTOJŲ SĄRAŠAS“. Atsakovės lentelė su UAB „ASTRIDA“ duomenimis buvo pateikta tokio paties formato, kokią Ieškovė įtraukia į Dokumentų paketus. Atsakovė į ieškovę nesikreipė dėl asmens duomenų dokumentacijos rengimo UAB „Astrida“, todėl Iieškovei kilo įtarimas, kad atsakovė galimai, pažeisdama Sutartį, naudoja savo veikloje Ieškovės parengtus dokumentus. Ieškovei patikrinus uždarosios akcinės bendrovės turizmo ir prekybos rūmai „Astrida“ internetinę svetainę, esančią adresu www.astrida.lt, paaiškėjo, kad šioje svetainėje skelbiamos Asmens duomenų tvarkymo ir apsaugos bendrosios taisyklės yra identiškos Ieškovės parengtoms ir perduotoms atsakovei Asmens duomenų tvarkymo ir apsaugos bendrosioms taisyklėms,11 kurios buvo parengtos Įmonėms pagal Sutartį. Dėl duomenų apsaugos dokumentacijos parengimo Astridai ieškovė ir atsakovė nesitarė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė gavo el. laišką iš atsakovės su UAB „ASTRIDA“ duomenų lentele, ieškovė pagrįstai mano, kad Astrida yra atsakovės klientė, kuriai atsakovė rengė asmens duomenų apsaugos dokumentaciją. Atsižvelgiant į tai, kad Astridos taisyklės yra identiškos ieškovės taisyklių šablonui, ieškovė mano, kad atsakovė, pažeisdama tarp šalių sudarytą Sutartį, neteisėtai pasinaudojo ieškovės autoriniu darbu ir jį perdavė tretiesiems asmenims, taip pažeisdama ieškovės turtines autorių teises.

2.4. 2018 m. balandžio 23 d. atsakovė ir VšĮ K. G. slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė, į. k. 135134113, esanti adresu Kruonio g. 21, Kaunas, (toliau – Griniaus ligoninė) sudarė Paslaugų sutartį Nr. VS-1312, kuria atsakovė įsipareigojo teikti Griniaus ligoninei asmens duomenų tvarkymo ir apsaugos atitikimo BDAR reikalavimams vertinimo bei įdiegimo paslaugas. VšĮ K. G. slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės prašymų ir skundų, dėl asmens duomenų tvarkymo, nagrinėjimo taisyklės, patvirtintos VšĮ K. G. slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės direktorės 2018 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. BP-23 (toliau – Skundų nagrinėjimo taisyklės). Šių Skundų nagrinėjimo taisyklių II skyrius, kuriame pateikiamos taisyklėse vartojamos sąvokos yra beveik identiškos Ieškovės taisyklių šablono 2 skyriui „Taisyklėse vartojamos sąvokos“. Skundų nagrinėjimo taisyklių II skyrius nuo Ieškovės taisyklių šablono 2 skyriaus skiriasi numeracija bei: 17.1. 1.1 punkte nurodyti įmonės rekvizitai; 17.2. Ieškovo taisyklių šablone apibrėžimai „Duomenų valdytojas“ ir „Duomenų tvarkytojas“ yra pateikti viename punkte, o Skundų nagrinėjimo taisyklėse – išskirta į du atskirus punktus, tačiau patys apibrėžimai identiški; 17.3. Skundų nagrinėjimo taisyklėse nėra apibrėžti terminai „Sveikatos duomenys“ ir „Pseudonimų suteikimas“.

2.5. Skundų nagrinėjimo taisyklėse pateikiamos 12 terminų sąvokos – šių sąvokų pateikimo eiliškumas, formatavimas (sąvoka rašoma paryškintu šriftu, iš didžiosios raidės, po sąvokos apibrėžimo dedamas kabliataškis) bei pačių terminų ir jų sąvokų formuluotės yra identiškos Ieškovo taisyklių šablonui. Nors sąvokų apibrėžimų eiliškumas yra toks, koks BDAR,14 tačiau abejuose dokumentuose sąvokos nėra identiškos BDAR pateikiamiems šių sąvokų apibrėžimam – apibrėžimai trumpesni nei BDAR, „priežiūros institucijos“ apibrėžimas skiriasi nuo BDAR (tačiau yra identiškas abiejuose dokumentuose), be to tiek Ieškovės taisyklių šablone, tiek Skundų nagrinėjimo taisyklėse „duomenų gavėjas“ apibrėžime vartojama „ES“, o „priežiūros institucija“ apibrėžime – „Sąjungoje“, nors BDAR visais atvejais vartojama „Sąjunga“. Skundų nagrinėjimo taisyklėse ir Ieškovės taisyklių šablone prie sąvokų „Įmonė“ kartojasi du kartus – kaip pirmoji sąvoka, kurioje nurodomi konkrečios įmonės rekvizitai bei prieš „Priežiūros institucijos“ apibrėžimą, kuriama nurodyta: „Įmonė (bendrovė) – bet kokios teisinės formos ekonomine veikla užsiimantis fizinis arba juridinis asmuo, įskaitant reguliaria ekonomine veikla užsiimančias ūkines bendrijas arba susivienijimus“. Šie Ieškovės taisyklių šablono ir Skundų nagrinėjimo taisyklių sutapimai mažai tikėtina, jog gali būti atsitiktiniai, todėl Ieškovei pagrįstai kyla įtarimas, kad atsakovė, rengdama asmens duomenų apsaugos dokumentaciją Griniaus ligonei, pasinaudojo Ieškovės Dokumentų paketu ir/ar Dokumentų paketo fragmentais.

2.6. UAB „Odontėja“ (į. k. 302557549, buveinės adresas Latako g. 1-17, Vilnius) (toliau – Odontėja), kreipėsi į Ieškovę dėl įmonės asmens duomenų apsaugos dokumentacijos audito. 2018 m. birželio 28 d. Odontėja pateikė ieškovei el. paštu įmonei parengtą asmens duomenų apsaugos dokumentaciją,15 kurios pagrindu Ieškovė atliko įmonės atitikties asmens duomenų apsaugos reglamentavimui vertinimą (auditą). Ieškovei gavus Odontėjos dokumentus paaiškėjo, kad įmonėje yra naudojamas Ieškovės Dokumentų paketas papildytas keletu dokumentų, nors ieškovė šiai įmonei asmens duomenų apsaugos dokumentacijos nerengė. Iš Odontėjos ieškovei atsiųstų 34 užpildytų įmonės asmens duomenų apsaugos dokumentų, 29 yra parengti naudojant ieškovės Dokumentų paketą. Pažymėtina, kad netgi dokumentų eiliškumas dokumentų pakete sutampa. Lyginant ieškovės Dokumentų paketo Asmens duomenų tvarkymo bendrąsias taisykles su Odontėjos, pastarosios skiriasi labai nežymiai, dauguma skirtumų priskirtini rašymo apsirikimams. Nors Ieškovė neturi duomenų, kas rengė UAB „Odontėja“ asmens duomenų apsaugos dokumentaciją, tačiau atsižvelgiant į tai, kad būtent atsakovei buvo perduotas Ieškovės Dokumentų paketas, kuriame dokumentai, panaudoti UAB „Odontėja“ asmens duomenų apsaugos dokumentacijoje, Ieškovei pagrįstai kyla įtarimas, kad atsakovė ar su atsakove susijęs asmuo galėjo rengti asmens duomenų apsaugos dokumentus UAB „Odontėja“.

2.7. Ieškovė parengdama Dokumentų paketą savo intelektine veikla sukūrė dokumentų rinkinį, kuris buvo išreikštas elektroniniu formatu kaip tekstas, o perduodant atsakovei – atspausdintas. Ieškovė Dokumentų paketą, kurį perdavė atsakovei, sukūrė laikotarpyje nuo 2018-02-14 iki 2018-04-20. Dokumentų paketo autorius yra ieškovės direktorė R. S.. Autorių turtinės teisės gali būti perduodamos sutartimi, paveldėjimo tvarka ir kita įstatymų nustatyta tvarka (ATGTĮ 38 straipsnio 1 d.). R. S. turtines autorių teises į kūrinį (Dokumentų paketą) dešimčiai metų perleido ieškovei 2016 m. gruodžio 28 d. sutarties dėl autorių turtinių teisių perdavimo Nr. 119 pagrindu, todėl ieškovė yra turtinių teisių, dėl kurių pažeidimo kreipiasi į teismą, turėtoja.

Atsiliepimas

3. Atsakovė 2018 m. rugsėjo 12 d. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir iš ieškovės atsakovės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.1. Atsiliepime nurodo, kad ieškovė autorinių teisių objektu laiko 2016-12-28 sutartimi Nr. 1 R. S., kuri tuo pačiu buvo ieškovės vadovė, už 1 EUR per metus atlyginimą perduotus dokumentų šablonus, duomenų rinkinius, skirtus teikti paslaugas įmonėms, įgyvendinant ES Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (toliau – BDAR). Ieškovės nurodomas autorių teisių objektas yra sukurtas taip, kad atitiktų teisės akto (BDAR) reikalavimus, jame naudojamos šio teisės akto sąvokos, terminologija, konstrukcijos bei reikalavimai t. y. R. S. paruošti šablonai objektyviai neatitinka originalumo reikalavimo. Asmens duomenų apsaugos atitikties konsultacijų sutartimi ADA Nr. 18.03.07 atsakovui buvo perduotas standartizuotas šabloninių dokumentų, parengtų pagal BDAR reikalavimus, paketas ir šiuos dokumentus pagal 2.2.4 Sutarties punktą pildyti privalo pats užsakovas, t.y. atsakovas. Dėl šios priežasties, kyla pagrįstas klausimas kaip „autorius“ tokiu būdu tikisi apsaugoti vieną iš savo neturtinių autorinių teisių – teisę į kūrinio neliečiamybę (arba vientisumą), nes jo „kūrinius“ užsakovas gali, ir privalo, koreguoti pagal poreikį, kadangi standartiniuose šablonuose esantys reikalavimai gali būti pertekliniai, arba keistini. Todėl nėra suprantama, kur kartu su ieškiniu pateiktuose šabloniniuose dokumentuose ieškovas įžvelgia originalias autoriaus mintis, jo pasaulėžiūrą ir unikalų stilių. Ieškovo parengtas šabloninių dokumentų paketas nelaikytinas autorių teisių objektu.

3.2. Šiuo atveju aktuali dokumentacija yra naudojama įmonių veikloje, jos laikymasis yra privalomas adresatams (duomenų tvarkytojams, duomenų valdytojams ir kt.) ji visiškai atitinka individualaus teisės akto apibrėžimą, todėl tokiai dokumentacijai yra taikytina ATGTĮ 5 straipsnio 2 punkte numatyta išimtis, t. y. ji nelaikytina autorių teisių objektu, kadangi yra teisės aktas.

Šalies argumentai

3.3. Ieškinyje vadovaujantis ATGTĮ 83 straipsnio nuostatomis, prašoma iš atsakovės priteisti 19.000, EUR dydžio kompensaciją už tariamą jos autorių teisių pažeidimą. Ieškovės reikalaujamos kompensacijos dydis yra nepagrįstas. Ieškovo nurodoma dokumentacija negali būti laikoma autorių teisių objektu, o šiuo atveju ieškovas įrodinėja pastarajam padarytą žalą dėl atsakovo veiksmų, nors atsakovas arba nėra perdavęs ieškovo nurodomoms įmonėms jokių dokumentų, arba perdavė tik jų dalį. ieškinyje nuolat daroma nuoroda į Sutarties 4.4 punktą, kuriame nustatyta, jog ieškovo parengti dokumentai, kuriuos pagal Sutarties 2.2.4 punktą pildo atsakovas, ir kurie naudojami kitų įmonių (UAB „ELTAKA“, UAB „DANTIMA“ ir UAB „MEDEXY“) veikloje, yra ieškovo nuosavybė, be teisės šiuos dokumentus kopijuoti, perduoti tretiesiems asmenims, parduoti ar kitaip skleisti informaciją. Ieškovo ir atsakovo sudaryta Sutartis yra dvišalė, ir nei apie jos sudarymą, nei joje numatytus reikalavimus UAB „ELTAKA“, UAB „DANTIMA“ ir UAB „MEDEXY“ nieko nežino, tuo tarpu ir pastarosioms šia sutartimi iš esmės yra uždrausta disponuoti jų pačių vidiniais dokumentais, t. y. minėtoms įmonėms Sutartimi nustatyti įpareigojimai. Atsakovas neturi jokių objektyvių galimybių užtikrinti, kad aukščiau išvardintos įmonės nekopijuotų, neperduotų tretiesiems asmenims, neparduotų ar kitaip neskleistų informacijos. Sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu ir šalys dėl jos sąlygų nesiderėjo, o atsižvelgiant į aukščiau nurodytos Sutarties 4.4 nepagrįstą įpareigojimą sutarties šalimi nesančių asmenų atžvilgiu bei neįgyvendinamumą – ši sąlyga laikytina siurprizine atsakovui. BDAR 13 ir 14 straipsniai numato duomenų valdytojo (t. y. aukščiau nurodytų įmonių) pareigą viešai skelbti Asmens duomenų tvarkymo taisykles ir privatumo politiką, tuo tarpu šis sutarties punktas tokią galimybę riboja, t. y. jis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Dėl šių priežasčių, mano, kad teismas ex officio turėtų pripažinti šį Sutarties punktą negaliojančiu.

4. Ieškovė 2018 m. spalio 2 d. pateiktame dublike ieškinio reikalavimus palaikė.

4.1. Nurodė, kad dokumentacijos rengimas reikalauja daug išmanymo bei intelektinių pastangų – autorius ne tik surenka informaciją, tačiau ją adaptuoja, pritaiko, ne tik sugalvoja strategiją, tačiau tą idėją pritaiko pagal teisės aktų reikalavimus bei pateikia tam tikra forma (nustato, kokios apimties ir kokių rūšių dokumentus paruošti, juos surašo – tekstas yra ne teisės aktų nuostatų rinkinys, o originalus autoriaus tekstas, aprašymas, kuriame yra autoriaus originalių raiškos elementų). Todėl dokumentacija laikytina literatūros kūriniu išreikštu objektyvia forma – raštu (dokumentacija buvo perduota Atsakovui atspausdinta). Jei ieškovės sukurta asmens duomenų apsaugos dokumentacija nebūtų autorių teisių objektu, tai sukurtų galimybę juridiniams asmenims pelnytis naudojant kitų darbą, taip sukuriant precedentą nesąžiningai konkurencijai. Atsakovė neturėjo pakankamai įgūdžių ir žinių asmens duomenų srityje, pasitelkė ieškovę dokumentacijos parengimui atsakovės klientams. Šalys sudarė Sutartį, kuria aiškiai susitarė, kad ieškovė parengs asmens duomenų dokumentaciją trims įmonėms, šią dokumentaciją perduos atsakovei, tačiau ieškovė nesuteikė teisės atsakovei naudoti šią dokumentaciją kokiems nors kitokiems tikslams, o taip pat naudoti savo veikloje ar perduoti tretiesiems asmenims. Be to, atsakovė pagal šalių sutarties 4.4 punktą privalėjo tinkamai informuoti įmones apie dokumentacijai taikomą autorių teisių apsaugą- kad perduota dokumentacija gali būti naudojama tik įmonių veikloje be teisės kopijuoti, perduoti tretiesiems asmenims, parduoti ar kitaip skleisti informaciją.

Šalies argumentai

4.2. Ieškovė nurodo, kad asmens duomenų apsaugos dokumentacija nėra oficialus administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio teisės aktas, todėl nepatenka į ATGTĮ 5 straipsnyje įtvirtintas išimtis - autorių teisių nesaugomų objektų sąrašą.

4.3. Kadangi atsakovė veikė nesąžiningai ir tyčia, iš to turėjo ekonominės naudos, ieškovė negavo pajamų, o taip pat prarado konkurencinį pranašumą dėl neteisėto ieškovės rengtos dokumentacijos ir (ar) jos fragmentų panaudojimo ir platinimo. Tokie atsakovės veiksmai sumažino ieškovės konkurencingumą bei galimybes gauti komercinę naudą iš ieškovės sukurtos asmens duomenų apsaugos dokumentacijos ir dėl to ieškovė patyrė žalą, todėl teismas turi vadovautis ATGTĮ 83 straipsnio 3 dalimi, priteisti kompensaciją, tokiu būdu kompensuojant ieškovei dėl teisių pažeidimo patirtus neigiamus turtinius padarinius.

4.4. Atsakovei perduota asmens duomenų apsaugos dokumentacija buvo sukurta specialiai atsakovės užsakymu, t. y. ji skiriasi nuo ieškovės kitiems savo klientams pateiktos asmens duomenų apsaugos dokumentacijos. Vien tik tai, kad autorius skirtingiems klientams parengė taisykles, reguliuojančias tuos pačius procesus, kuriuos reglamentuoja tie patys teisės aktai, suponuoja, kad asmens duomenų apsaugos dokumentacijai parengti reikalinga autoriaus intelektinė veikla bei tokie dokumentai atitinka originalumo kriterijų. Kūrinio teisinei apsaugai užtenka formos originalumo, kuris pasireiškia tuo, kad kūrinys yra paties autoriaus sukurtas (šią aplinkybę Ieškovė įrodinėja prie Ieškinio pateiktais asmens duomenų apsaugos dokumentacijos dokumentais bei šių dokumentų sukūrimo kompiuteryje informacija). Svarbu ir tai, kad ieškovės asmens duomenų apsaugos dokumentacija rengta kitiems klientams skiriasi nuo pateiktos atsakovei. Ieškovės rengto asmens duomenų apsaugos paketo atveju, šis paketas išsiskiria iš kitų asmens duomenų apsaugos dokumentacijų savo apimtimi, o ir bendra informacija, kuri pagal galiojantį teisinį reglamentavimą privalo būti pateikta tokio pobūdžio dokumentuose, pateikta ne kopijuojant įstatymų nuostatas, tačiau autoriaus originalia išraiška, autorius perteikia informaciją paprastesne nei teisės aktuose, autoriui būdinga kalba.

4.5. Jei Ieškovės sukurta asmens duomenų apsaugos dokumentacija nebūtų autorių teisių objektu, tai sukurtų galimybę juridiniams asmenims pelnytis naudojant kitų darbą, taip sukuriant precedentą nesąžiningai konkurencijai. Ieškovės manymu, šiuo atveju taip ir atsitiko – atsakovė, neturėdama pakankamai įgūdžių ir žinių asmens duomenų apsaugos srityje, pasitelkė Ieškovę, kad ši parengtų asmens duomenų apsaugos dokumentaciją konkretiems atsakovės klientams – Įmonėms. Atsakovė pagal ieškovės instrukcijas ir pateiktus klausimynus bei su Ieškovės pagalba gavo reikalingus duomenis iš Įmonių, kad Ieškovė galėtų parengti Įmonių dokumentaciją. Atsakovė visus surinktus duomenis perdavė Ieškovei ir ši pagal šiuos duomenis parengė Įmonių dokumentaciją, tinkamai naudoti Įmonių veikloje. Šalys sudarė Sutartį, kuria aiškiai susitarė, kad Ieškovė parengs asmens duomenų apsaugos dokumentaciją trims Įmonėms ir šią dokumentaciją perduos atsakovei, tačiau ieškovė nesuteikė teisės atsakovei naudoti šią dokumentaciją kokiems nors kitiems tikslams, pavyzdžiui, savo veikloje ar perduoti tretiesiems asmenims (t. y. kam nors kitam nei Įmonėms, kurioms buvo skirta dokumentacija). O taip pat Sutartimi atsakovė įsipareigojo informuoti Įmones, kurioms bus perduota asmens duomenų apsaugos dokumentacija, apie Sutarties 4.4 punktą, t. y. atsakovė privalėjo tinkamai informuoti Įmones apie dokumentacijai taikomą autorių teisių apsaugą – kad perduota dokumentacija gali būti naudojama tik Įmonių veikloje be teisės kopijuoti, perduoti tretiesiems asmenims, parduoti ar kitaip skleisti informaciją.

Atsiliepimas

5. Atsakovė 2018 m. spalio 16 d. triplike nurodo, kad ieškovės dublike išdėstyti argumentai yra nepagrįsti.

5.1. Dublike teigiama, kad „Ieškovės pagal Atsakovės užsakymą parengtos taisyklės ir įsakymai, t. y. tekstai, kurių visuma sudaro įmonės asmens duomenų apsaugos politiką, apibūdina jos įgyvendinimą“, t. y. pati ieškovė faktiškai pripažįsta, kad minima dokumentacija atitinka teisės aktų sąvoką, pateiktą atsakovo atsiliepime į ieškinį.

5.2. Taip pat anot ieškovės, „dokumentacijos rengimas reikalauja daug išmanymo bei intelektinių pastangų – autorius ne tik surenka informaciją, tačiau ją adaptuoja, pritaiko, ne tik sugalvoja strategiją, tačiau tą idėją pritaiko pagal teisės aktų reikalavimus bei pateikia tam tikra forma (nustato, kokios apimties ir kokių rūšių dokumentus paruošti, juos surašo – tekstas yra ne teisės aktų nuostatų rinkinys, o originalus autoriaus tekstas, aprašymas, kuriame yra autoriaus originalių raiškos elementų). Todėl dokumentacija laikytina literatūros kūriniu išreikštu objektyvia forma – raštu (dokumentacija buvo perduota Atsakovui atspausdinta). Su tokiu ieškovės savo paties darbo įvertinimu sutikti negalime ir tą galime pagrįsti pakankamai paprastu pavyzdžiu - Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspektoriaus 2016-03-14 įsakymu Nr. EV-78 buvo patvirtintos ir viešai paskelbtos „Vaizdo duomenų tvarkymo valstybinėje darbo inspekcijoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taisyklės“ (1 priedas). Jeigu palyginsime šias taisykles su ieškovės atsakovo užsakymu parengtomis UAB „DANTIMA“ vaizdo stebėjimo taisyklėmis (2 priedas) – dauguma abiejose taisyklėse naudojamų sąvokų, sakinių konstrukcijų yra identiški. Ieškovė autorių teisių objektu laiko 2016-12-28 iš jos paties tuometinės vadovės įsigytą šabloninių dokumentų paketą, t. y. galima pagrįstai teigti, kad ruošiant ieškovės dokumentaciją buvo naudojamos tiek paminėtos valstybinės darbo inspekcijos taisyklės, tiek kitų viešojo administravimo subjektų paruošta dokumentacija. Šios aplinkybės tik pagrindžia atsiliepime į ieškinį pateiktus argumentus, kad tokio pobūdžio dokumentuose, kurie sudaromi laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamente (toliau – BDAR) numatytų reikalavimų, iš principo nėra įmanoma kita terminologija ir net sakinių konstrukcijos. Tuo tarpu iš kitų subjektų paruoštų dokumentų paimtų sąvokų ir sakinių sudėliojimas šiek tiek kitokiu eiliškumu, neturėtų būti vertinamas kaip reikalaujantis „daug išmanymo bei intelektinių pastangų“, ar kažkokios tai „strategijos“.

5.3. Taip pat dublike teigiama, kad „atsižvelgiant į įmonės poreikius ir veiklos specifiką yra parengiama originali tvarka (taisyklės)“ ir kad, „dokumentacijos parengimas yra autoriaus intelektinės veiklos rezultatas – autorius, atsižvelgdamas į klientų poreikius ir veiklą bei įvertindamas teisės aktų reikalavimus, parengia individualią tvarką, taisykles, įsakymus (tekstus), kurie yra skirti konkrečiai įmonei“. Anot ieškovo, „vien tik tai, kad autorius skirtingiems klientams parengė taisykles, reguliuojančius tuo pačius procesus, kuriuos reglamentuoja tie patys teisės aktai, suponuoja, kad asmens duomenų apsaugos dokumentacijai parengti reikalinga autoriaus intelektinė veikla bei tokie dokumentai atitinka originalumo kriterijų“. Su šiais argumentais sutikti negalime, kadangi jais visiškai įprastą kasdienę veiklą norima pateikti kaip autorių teisės apsaugos normomis apsaugotą intelektinę veiklą. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su dubliku yra pateikiamas susirašinėjimas (dubliko 2 priedas), kuris pagrindžia, jog atsakovui buvo atsiųsti tušti įmonių veikloje tvarkomų duomenų sąrašai, kurias pildė atsakovas kartu su savo užsakovais. Tuo tarpu gavęs iš atsakovo šiuos duomenis, ieškovė jau prie parengto ir turimo taisyklių šablono pridėjo atsakovo bei jo kliento užpildytus sąrašus. Be to, palyginus ieškovės pateiktas taisykles (dubliko 3 priedas), parengtas skirtingoms įmonėms, vykdančioms skirtingą veiklą (UAB „DANTIMA“ – odontologijos ir implantologijos paslaugų teikimas; UAB „ELTAKA“ – gamybinių prekių pardavimas; UAB „MEDEXY“ – dermatologinių prekių pardavimas), galima pagrįstai teigti, kad jos yra praktiškai identiškos. Pažymime, kad ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau – LAT) praktikoje yra išaiškinta, kad vertinant kūrinio originalumą neturi stigti individualių išraiškos elementų, leidžiančių išskirti tokią išraišką ir trukdančių ją prilyginti darbų rezultatams, kurie neišeina už kasdienės ir įprastos veiklos rėmų (LAT 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-611/2015).

5.4. atsakovo atstovas į ieškovą kreipėsi, nes dėl turimo darbo apimčių kiekio tuo metu neturėjo galimybių tinkamai teikti savo esamiems klientams viso paslaugų spektro, o ne dėl to, kad ieškovas turėjo išskirtinę kompetenciją, ar intelektinę nuosavybę, kurios nėra niekur kitus rinkoje, ar kurios neturi pats atsakovas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, galima pagrįstai teigti, kad šiuo atveju ieškovo atlikti darbai negali būti vertinami kaip autorių teisių apsaugos normomis saugoma intelektinė veikla, o kasdieniai, įprasti techninio pobūdžio darbai. Pačiame dublike yra teisingai nurodoma, kad Lietuvoje naudojama subjektyvioji kūrinio originalumo samprata, t. y. originalus kūrinys sukuriamas intelektine veikla, kūrybiniu darbu, autoriui naudojant individualias raiškos priemones, individualius sprendimus, t. y. autoriui save išreiškiant kūrinyje. Tuo tarpu iš dublike pateiktų argumentų lieka neaišku, ką vis dėl to ieškovė savo dokumentacijoje traktuoja kaip autoriaus tik jai būdingu stiliumi išreikštomis originaliomis mintimis, pasaulėžiūra, gyvenimo patyrimu ir pan. Byloje esanti informacija leidžia pagrįstai tvirtinti, kad ieškovės dokumentacija neatitinka teisės aktuose, teismų praktikoje bei doktrinoje įtvirtintų originalumo kriterijų ir kad pati ieškovė ruošdama dokumentaciją naudojo kitų organizacijų paskelbtus dokumentus. Ieškovo dokumentacijoje nėra originalaus turinio.

5.5. Patvirtina, kad su ieškovu sudarytų sutarčių 4.4 punkto sąlygą atsakovas įvykdė tinkamai, kadangi perduodant įmonėms UAB „DANTIMA“, UAB „MEDEXY“ ir UAB „ELTAKA“ ieškovo pagalba parengtą dokumentaciją, perdavimo priėmimo aktuose minėtos įmonės buvo informuotos apie tai, kad dokumentacijai taikomos visos teisės aktuose numatytos Autorių turtinės teisės į bet kuriuos kūrinius ir/ar jų dalis (įskaitant, bet neapsiribojant, parengtus teisinius dokumentus, jų šablonus ar formas), ir kad įmonės neturi teisės kopijuoti, perduoti tretiesiems asmenims, parduoti ar kitaip skleisti informaciją (7 priedas). Šią informaciją perdavimo-priėmimo aktuose atsakovas minėtoms įmonėms nurodė išimtinai vykdydamas savo su ieškovu sudarytų sutarčių sąlygas, o ne dėl to, kad pats yra įsitikinęs ieškovo dokumentacijai taikytina autorių teisių apsauga.

5.6. Dublike nesutinkama su atsiliepime į ieškinį išdėstyta nuomone, kad Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos įstatymo (toliau – ATGTĮ) 5 straipsnio 2 dalis neapima ieškovo parengtos dokumentacijos, kadangi pastaroji nevertintina kaip vietinis (lokalinis) įmonės aktas. Savo argumentams pagrįsti ieškovė vadovaujasi ATGTĮ 4 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata, kur atskirai išskiriami kaip saugotini autorių teisių objektai teisės aktų, oficialių administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentų, nurodytų ATGTĮ 5 straipsnio 2 punkte, neoficialūs vertimai, ir kad oficialiai neįregistruoti teisės aktų projektai gali būti autorių teisių objektu. Kadangi šiuo atveju ginčo objektas nėra nei neoficialus teisės aktų vertimas, nei neįregistruotas teisės akto projektas, remtis šiomis išimtimis, ar jas kaip nors traktuoti kaip analogiškas ieškovo parengtai dokumentacijai – nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad asmens duomenų apsaugos politiką ir su tuo susijusią dokumentaciją ruošia ir skelbia tiek valstybinės, tiek savivaldybių institucijos, tiek valstybinės įmonės, tiek viešosios organizacijos, ir jos šiuos dokumentus pagal BDAR reikalavimus privalo skelbti viešai. Akivaizdu, kad įstaigose asmens duomenų apsaugos dokumentacija yra tvirtinama įsakymais, skelbiama viešai ir jais nustatomos privalomojo pobūdžio elgesio taisyklės. Tuo tarpu, kaip buvo minėta atsiliepime į ieškinį, teisės teorija apibrėžia ir individualiuosius teisės aktus, formuluojančius tęstines elgesio taisykles, kurios yra skiriamos konkretiems asmenims, ar institucijoms. Traktuoti privačiuose subjektuose direktoriaus įsakymais tvirtinamas asmens duomenų apsaugos taisykles kaip skirtingas nuo viešuose subjektuose tvirtinamų taisyklių nėra jokio teisinio, ar faktinio pagrindo, kadangi jose irgi formuluojamos elgesio taisyklės skirtos konkretiems asmenims (pvz. darbuotojams), ar institucijoms.

5.7. Dublike taip pat vadovaujamasi Berno konvencijos 2 str. 4 d., kurioje šalims suteikiama teisė nustatyti įstatymų, oficialių administracinių bei teismų dokumentų, t. y. įstatymų leidėjo priimamų teisės aktų bei kitų viešojo administravimo subjektų bei teismų oficialių aktų, apsaugą. Kadangi šiuo atveju Lietuvos įstatymų leidėjas ATGTĮ normomis teisės aktams autorių teisių apsaugos nesuteikia, nėra jokio teisinio pagrindo vadovautis minėta nuorodą į Berno konvenciją.

5.8. Ieškovė reikalaudama priteisti 19.000,00 EUR kompensacijos dydį tokio dydžio nepagrindžia jokiais tinkamais argumentais, ar įrodymais.

6. Trečiasis asmuo VšĮ „Žinių šulai“ 2018 m. gruodžio 20 d. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2018 m. yra parengusi asmens duomenų apsaugos dokumentaciją 21 juridiniam asmeniui.

7. Šalių atstovai teismo posėdyje palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas faktines aplinkybes, reikalavimus ir atsikirtimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatytos aplinkybės

8. Ieškovė MB „Novus nexus“, į. k. 303192256, turinti registruotą buveinę Pramonės pr. 59-95 Kaune, yra nuo 2013 metų veikiant įmonė, kuri specializuojasi duomenų apsaugos srityje. Ieškovė teikia konsultacijas asmens duomenų apsaugos klausimais, ruošia įmonių asmens duomenų apsaugos dokumentaciją bei įdiegia paruoštą duomenų apsaugos tvarką įmonėse, teikia asmens duomenų apsaugos pareigūno paslaugas.

9. 2018 m. kovo 7 d. MB „Novus nexus“ ir UAB „Solidas“ sudarė Asmens duomenų apsaugos atitikties konsultacijų sutartį ADA Nr. 18.03.07 (Konsultacijų sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo parengti atsakovės klientėms UAB „Eltaka“, UAB „Dantima“ ir UAB „Medexy“ asmens duomenų apsaugos paketus (Konsultacijų sutarties 1.1 p.). Bendra Sutarties vertė – 3100 Eur (Konsultacijų sutarties 1.4 p.) (1 t., b. l. 18).

10. Ieškovė parengdama Dokumentų paketą savo intelektine veikla sukūrė dokumentų rinkinį, kuris buvo išreikštas elektroniniu formatu kaip tekstas, o perduodant Atsakovei – atspausdintas. Ieškovė Dokumentų paketą, kurį perdavė Atsakovei, sukūrė laikotarpyje nuo 2018-02-14 iki 2018-04-20 (2018 m. liepos 4 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-18-100 ).

11. Dokumentų paketo autorius yra ieškovės direktorė R. S., kuri turtines autorių teises į kūrinį (Dokumentų paketą) dešimčiai metų perleido Ieškovei 2016 m. gruodžio 28 d. sutarties dėl autorių turtinių teisių perdavimo Nr. 1 pagrindu.

12. Konsultacijų sutarties 2.2.8. punktu Atsakovė įsipareigojo „Nekopijuoti, nedalinti, neparduoti ir kitaip neplatinti, tiesioginėje ar netiesioginėje savo veikloje nenaudoti Konsultanto pateiktos informacijos ir dokumentacijos. Taip pat informacijos ir dokumentacijos nenaudoti neteisėtais tikslais ir/ar pažeidžiant galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus“ (1 t., b. l. 19).

13. Konsultacijų sutarties 4.4 punktu šalys susitarė, kad visos teisės aktuose numatytos autorių turtinės teisės į bet kuriuos kūrinius ir/ar jų dalis (įskaitant parengtus teisinius dokumentus, jų šablonus ar formas), sukurtus vykdant šioje sutartyje numatytus darbus, yra konsultanto nuosavybė nuo jų sukūrimo ir gali būti naudojami tik sutarties 1 punkte numatytų Įmonių veikloje, be teisės kopijuoti, perduoti tretiesiems asmenims, parduoti ar kitaip skleisti informaciją (1 t., b. l. 20).

14. 2018 metų laikotarpiu atsakovė asmens duomenų apsaugos dokumentacijos rengimo paslaugas suteikė aštuonioms įmonėms, trims iš jų (UAB „Medexy“, UAB „Eltaka“ ir UAB „Dantima“) dokumentaciją rengė ieškovė, dviem – UAB „Astrida“ ir UAB „Šeimos gydytojas“ asmens duomenų apsaugos dokumentaciją rengė atsakovė kartu su trečiuoju asmeniu VšĮ „Žinių šulai“ (6 t., b. l. 84) (sutartį dėl asmens duomenų apsaugos dokumentacijos rengimo pasirašė UAB „Astrida“ su atsakove (3 t., b. l. 93), darbų priėmimo perdavimo aktas pasirašytas tarp UAB „Astrida“ ir trečiojo asmens VšĮ „Žinių šulai“ (3 t., b. l. 101), o sąskaitas faktūras už paslaugas išrašė atsakovė (3 t., b. l. 103) ir trečiasis asmuo VšĮ „Žinių šulai“ (3 t., b. l. 105). VšĮ K. G. slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės skelbtą viešąjį pirkimą atsakovė laimėjo 2018 m. gegužės mėn., t. y. ieškovei ir atsakovei jau bendradarbiaujant (4 t., b. l. 169). Į bylą nėra pateikta duomenų, kad atsakovė būtų suteikusi kam nors asmens duomenų apsaugos dokumentų rengimo paslaugas iki Konsultacijų sutarties pasirašymo tarp ieškovės ir atsakovės.

15. 2018 m. balandžio 17 d. ieškovė atsakovei perdavė atspausdintą asmens duomenų apsaugos dokumentaciją, skirtą UAB „Dantima“ (1 t., b. l. 24). 2018 m. gegužės 14 d. ieškovė perdavė atsakovei UAB „Medexy“ ir UAB „Eltaka“ skirtus asmens duomenų apsaugos dokumentų paketus (1 t., b. l. 23).

16. Ieškovė nustatė ir byloje pateikti įrodymai patvirtina tokius atsakovei perduotų asmens duomenų apsaugos dokumentų kopijavimo atvejus:

16.1. UAB „Astrida“ perduotame asmens duomenų apsaugos pakete:

14.1.1.devyni asmens duomenų apsaugos dokumentai identiški arba labai panašūs į Ieškovės rengtus analogiškus dokumentus – du iš jų didelės apimties dokumentai, kuriuose tiesiogiai nėra panaudoti iš Įmonių gauti duomenys (lyginti UAB „Astrida“ pateikti dokumentai (3 t., b. l. 2-92) ir ieškovės atsakovei perduotų asmens duomenų apsaugos dokumentų šabloniniai variantai (1 t., b. l. 34-89);

14.1.2. sutampa dokumentų eiliškumas dokumentų pakete;

14.1.3. sutampančiuose dokumentuose pastebimi tik labai nežymūs pakeitimai/neatitikimai, kurie didesnės apimties tekstuose priskirtini korektūros klaidoms (ypač Asmens duomenų apsaugos tvarkymo ir apsaugos bendrosiose taisyklėse ir Darbuotojų asmens duomenų saugojimo ir tvarkymo taisyklėse dėl šių tekstų didelės apimties). 15 lapų apimties Asmens duomenų tvarkymo ir apsaugos bendrosiose taisyklėse pastebėti šie skirtumai:1.1 punkte skiriasi įmonių rekvizitai; 2.1 punkte skiriasi įmonių rekvizitai; 8.2 punkte vietoj „Įmonės“ – „įmonės“; 12.1.2 punkte vietoj „jeigu“ – „Jeigu“; 18.2 punkte vietoj „perkeliamumą“ – „perkelimą“; 21.4 punkte vietoj „pasitelkia“ – „pasiteikia“; 28.1 punkte vietoj „pvz.,“ – „pvz,,“); Įmonės veikloje tvarkomų asmens duomenų rūšių ir tvarkymo tikslų sąrašas (skiriasi tik sąraše nurodyti duomenys, kurie yra specifiniai kiekvienai įmonei); Įmonės veikloje tvarkomų asmens duomenų subjektų grupių sąrašas (dokumento tekste yra palikta ta pati gramatinė klaida: „sąrašas sudarytas remiantis nustatyti duomenų subjektų grupes“, skiriasi tik sąraše nurodyti duomenys, kurie yra specifiniai kiekvienai įmonei); Įmonės duomenų tvarkytojų ar tvarkytojų grupių sąrašas (Astridos dokumente tvarkytojų kontaktai iškelti į atskirą stulpelį bei sąrašo sudarytojo duomenys ir parašas nukelti į dokumento apačią, skiriasi sąraše nurodyti duomenys, kurie yra specifiniai kiekvienai įmonei); Įmonės duomenų valdytojų sąrašas (lentelės grafos pakeistos, tačiau dokumento tekstas ir išdėstymas sutampa, skiriasi sąraše nurodyti duomenys, kurie yra specifiniai kiekvienai įmonei); Įmonės veiklos tvarkomų asmens duomenų gavėjų ir tiekėjų sąrašas (sumažintas lentelių grafų kiekis ir pakeisti grafų pavadinimai); Kliento informavimas apie jo asmens duomenų tvarkymą bei kliento sutikimas su šių duomenų tvarkymu (pakeistas tik tvarkymo tikslas, nes tai yra specifinė informacija, priklausomai nuo įmonės veiklos specifikos); Darbuotojų asmens duomenų tvarkymo ir saugojimo taisyklės (4 lapų apimties tekste skirtumų nepastebėta); Įmonės darbuotojų asmens duomenų ir jų tvarkymo tikslų sąrašas (Astridos taisyklėse sutrumpinti grafų pavadinimai, pateikiant mažiau duomenų)

16.2. VšĮ „K. G. palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė“ dokumentuose (1 t., b. l. 121-124, 2 t., b. l. 110). Lyginant K. G. ligoninei pateiktas Darbuotojų asmens duomenų tvarkymo ir apsaugos taisykles su Ieškovės parengtomis taisyklėmis (b. t. I, p. 59-62) Tarp šių dviejų dokumentų yra tik keletas nežymių skirtumų: skiriasi 3, 5 ir 6 punktų dalies papunkčių numeracija; 3 punkte vietoj „t. y.“ naudojamas „–“; 6.7 punktas (kurio numeracija Griniaus ligoninės dokumente yra 6.1.5) yra perfrazuotas; Ieškovės dokumento 6.3 punktas nepanaudotas; 7.4, 7.5, 8.1, 9.1 ir 9.3 punktuose „Politika“ pakeista į „Taisyklės“.

16.3. UAB „Terra incognita“ viešai skelbiamuose dokumentuose (Asmens duomenų apsaugos bendrosiose taisyklėse) (Asmens duomenų apsaugos paslaugas teikė trečiasis asmuo VšĮ „Žinių šulai“ (6 t., b. l. 84). Lyginant UAB „Terra incognita“ taisykles (b. t. VI, p. 91-105) su atitinkamomis Ieškovės rengtomis taisyklėmis (b. t. I, p. 36-46) pastebėti tik šie nežymūs teksto skirtumai: Tituliniame puslapyje iš pavadinimo pašalinti žodžiai „TVARKYMO IR“; 8.2 punkte vietoj „Įmonės“ žodis parašytas mažąja raide; 12.1.2 punkte vietoj po kablelio parašyto žodžio „jeigu“ panaikintas skyrybos ženklas ir žodis pradėtas didžiąja raide – „Jeigu“; 24 punkte iš pavadinimo panaikintas kablelis tarp žodžių „DUOMENŲ“ ir „KONTROLĖ“; UAB „T. I.“ taisyklių punktų numeracijoje du kartus kartojasi 24 punktas (klaida numeracijoje), todėl nuo 25 punkto taisyklių punktų (bet ne papunkčių) numeracija skiriasi.

16.4. UAB „Odontėja“. Iš Ieškovui atsiųstų 34 užpildytų įmonės asmens duomenų apsaugos dokumentų, 29 yra parengti naudojant Ieškovės Dokumentų paketą.

Dėl ieškovės parengtų dokumentų paketo atitikimo autorių teisių objektui

17. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar ieškovės parengtas asmens duomenų apsaugos dokumentų paketas yra autorių teisių objektas, ar jis yra objektas, kurio autorių teisė nesaugo.

18. Autorių teisių objektai pagal ATGTĮ 4 straipsnio 1 dalyje apibrėžiami kaip originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Pagal ATGTĮ 2 straipsnio 19 dalį kūrinys – originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos.

19. Pagal ATGTĮ 5 straipsnio 2 punktą autorių teisių objektais nelaikomi teisės aktai, oficialūs administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentai (sprendimai, nuosprendžiai, nuostatai, normos, teritorijų planavimo ir kiti oficialūs dokumentai), taip pat jų oficialūs vertimai. A. V., komentuodamas ATGTĮ (Žin., 1999 Nr. 50-1598) 5 straipsnį, kurio turinys yra identiškas ir dabar galiojančioje įstatymo redakcijoje, nurodė, kad „nėra autorių teisių objektais ir privačių juridinių asmenų, įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, aktai (įstatai, nuostatai, reglamentai, taisyklės, valdymo organų nutarimai, sprendimai, įsakymai ir pan.). Minėtų teisės aktų projektus ruošia konkretūs asmenys, tačiau šiems aktams negalima taikyti autorių teisės nuostatų, nes jie priimami, keičiami, skelbiami ir taikomi specialia įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka, nepriklausomai nuo asmenų, paruošusių akto projektą, valios. <...> Teisės akto projektas yra kūrybinio darbo produktas. Todėl asmuo, parengęs teisės akto projektą, yra projekto autorius ir turi visas autoriaus teises į projektą. Jis sprendžia, kaip bus panaudotas projektas. Jeigu projektas perduodamas institucijai, turinčiai teisę priimti projektą kaip teisės aktą, ir įregistruojamas, jis tampa oficialiu šios institucijos dokumentu ir nustoja būti autoriaus teisių objektu, nes teisės aktų projektai svarstomi, keičiami, priimami ir skelbiami įstatymų nustatyta tvarka. Projekto autorius negali keisti įstatymų nustatytos tvarkos. Tačiau projekto negalima oficialiai registruoti prieš autoriaus valią“ (Vileita, Alfonsas. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo komentaras. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2001, 5 str., para. 2,5).

20. Iš šalių sutarties 1.1, 1.2, 2.2.4 punktų matyti, kad ieškovė įsipareigojo parengti asmens duomenų apsaugos atitikties dokumentaciją pagal EU 2016/679 reglamentą: įmonių vidaus duomenų apsaugos taisykles, įsakymus, klientų ir darbuotojų supažindinimų, klientų ir darbuotojų sutikimų formas, registracijos žurnalų formas ir kitus dokumentus ir formas, reikalingas pagal įmonių poreikius asmens duomenų apsaugos politikai įmonėje įdiegti. Šios dokumentacijos visuma vertintina kaip privačių juridinių asmenų lokaliniai teisės aktai (ar jų priedai), o ieškovė sutartimi įsipareigojo parengti minėtų dokumentų projektus. Ieškovei įvykdžius sutartį ir projektus perdavus atsakovei, atsakovė savo jėgomis ir atsakomybe pildo ieškovės parengtą dokumentaciją, formas ir žurnalus, bei atlieka visus darbus, kylančius užsakovui ir jo įmonėms iš pateiktų duomenų apsaugos taisyklių ir dokumentacijos (1 t., b. l. 18-22). Taigi, ieškovė atsakovei perdavė konkrečioms įmonėms pritaikytų lokalių teisės aktų projektus, kurie galėjo tapti įmonių lokaliais teisės aktais, juos papildžius įmonių duomenimis ir įmonių vadovams juos priėmus ir patvirtinus įstatymų nustatyta tvarka, tačiau tokio pobūdžio teisės aktų projektams ATGTĮ 5 straipsnio 2 punkte numatyta išimtis nėra taikoma.

Žemesnės instancijos teismas

21. Teismas pritaria ieškovėms argumentams, kad Bendrasis asmens duomenų apsaugos reglamentas (toliau – Reglamentas) nustatė asmens duomenų apsaugos standartus, tačiau neįtvirtino, kokiomis konkrečiomis priemonėmis šių standartų reikėtų pasiekti, o vietoj to įpareigojo duomenų valdytojus ir tvarkytojus įvertinti valdomus duomenis, atlikti duomenų auditus ir, atsižvelgiant į Reglamente įtvirtintus principus bei standartus, patiems nusistatyti tvarką, kurios laikydamiesi subjektai įgyvendins Reglamente įtvirtintas prievoles ir reikalavimus – duomenų valdytojai ir tvarkytojai įpareigoti turėti įmonės asmens duomenų tvarkymo taisykles bei jas įgyvendinti. Nėra nustatytų griežtų taisyklių, kokia turi būti įmonės duomenų apsaugos dokumentacija – kiek ir kokių dokumentų, kokios formos ir pan., todėl specialistas (autorius) rengiantis tokius dokumentus turi palyginus daug pasirinkimo laisvės tiek dėl dokumentacijos turinio, tiek renkantis dokumentų formą ir kokias išraiškos formas panaudoti. Nors asmens duomenų apsaugos dokumentacija ir yra rengiama įgyvendinant Reglamentą, tačiau ji yra labai individualizuota, o jos forma bei sandara nėra griežtai reglamentuota.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje autorių teisių objektais yra laikomi ne bet kokios, o kūrybinės veiklos (žmogaus intelektinės veiklos), susijusios su literatūra, menu ir mokslu, rezultatai, kurie yra išreikšti objektyvia forma. Antrasis autorių teisių objektus apibūdinantis požymis yra originalumas – pagrindinė sąlyga kūrinio teisinei apsaugai atsirasti. Teisės aktuose nėra pateikta kūrinio originalumo samprata: tai yra teismų praktikos aiškinimo ir doktrinos dalykas. Svarbu pažymėti ir tai, kad originalus kūrybinės veiklos rezultatas laikomas kūriniu ir saugomas, nepaisant jo meninės vertės, taigi saugomi bet kokie kūriniai, net jeigu jie meniniu požiūriu nėra vertingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010).

23. Originalumas vertinamas atsižvelgiant į konkretų objektą ir jo pobūdį. Kadangi originalumo nustatymas yra fakto klausimas, todėl, esant ginčui, tai turi nustatyti teismas, vertindamas reikšmingus klausimui spręsti įrodymus. Teisės doktrinoje, analizuojant originalumo reikalavimą, taip pat pažymima, kad neturi stigti individualių išraiškos elementų, leidžiančių išskirti tokią išraišką ir trukdančių ją prilyginti darbų rezultatams, kurie neišeina už kasdienės ir įprastos veiklos rėmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-611/2015).

24. Ieškovės parengti asmens duomenų apsaugos dokumentai (dokumentų rinkinys ir/ar jo dalys) yra skirti nustatyti juridinio asmens duomenų apsaugos taisykles, tvarkas, nurodyti įmonėje taikomas procedūras, jų taikymo tikslus. Taigi, tekstas yra taikomojo, instrukcinio pobūdžio. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad turėtų būti vertinama tai, kad rengdamas ginčo kūrinį autorius rinko medžiagą, ją sistemino, rinkosi kurią medžiagą panaudoti, priėmė sprendimus dėl kūrinio struktūros, apimties, tekste vartojamų išsireiškimų, žodžių konstrukcijų, apipavidalinimo ir pan. Nepaisant to, kad kūrinyje (dokumentacijoje) išreikštos idėjos turi atitikti Reglamento reikalavimus (t. y. kūriniu aprašoma tvarka turi neprieštarauti galiojantiems teisės aktams), autorius turi daug laisvės rengiant tokio pobūdžio dokumentaciją, o viešai skelbiami skirtingų įmonių dokumentai, parengti įgyvendinant Reglamento reikalavimus, yra labai skirtingi savo apimtimi, dokumentų išdėstymu, dokumentų sandara, kalbos elementais ir pan. Be to, funkcinės paskirties (ne meniniams) kūriniams originalumo standartas yra daug žemesnis.

25. Atsakovės teigimu, nagrinėjamoje civilinėje byloje autorių teisių objektas (kūrinys) yra sukurtas taip, kad atitiktų teisės akto (BDAR) reikalavimus, kūrinyje naudojamos šio teisės akto sąvokos, terminologija bei iš esmės sukurtas dokumentas atitinka teisės akto reikalavimus ir dėl to sukurtas kūrinys neatitinka originalumo reikalavimo (2 t., b. l. 106). Lietuvos teisės mokslo doktrinoje (Mizaras V. Autorių teisė. I tomas. Vilnius: Justitia, 2008, p. 162, 165) nurodoma, kad „autorių teisė saugo kūrybinės veiklos rezultatų objektyvią išraiškos formą, bet ne idėjas, išreikštas kūrinyje. <...> teisinė apsauga taikoma tik idėjų išraiškai. <...> Saugoma gali būti tik informacijos ir faktų pateikimo forma, sudėliojimas, t. y. išraiška, tačiau ne informacija“. Aplinkybės, kad ieškovės dokumentų paketas sukurtas taip, kad atitiktų teisės aktų reikalavimus bei kad jame buvo panaudoti kiti dokumentai, tekstai (pvz. Valstybinės duomenų inspekcijos vaizdo stebėjimo taisyklės, rekomendacijos dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymo ir kiti šios institucijos viešai skelbiami dokumentai), nesudaro pagrindo spręsti, jog visas kūrinys neatitinka originalumo kriterijaus. Į bylą nėra pateikti jokie įrodymai, kad būtent tokio turinio dokumentų paketas egzistavo anksčiau, nei jį parengė ieškovė. Ta aplinkybė, kad atsakovė nutarė įsigyti ieškovės parengtą dokumentų paketą, patvirtina, jog labiau tikėtina, kad ginčo duomenų paketą parengė būtent ieškovė nurodytu laikotarpiu, o tokio pobūdžio dokumentų paketų viešai visiems prieinamoje erdvėje nebuvo (CPK 178 str.).

26. Sutiktina su ieškove, kas vertinant jos parengtų asmens duomenų apsaugos dokumentų originalumą, turi būti atsižvelgta į funkcinę teksto paskirtį, į tai, kad autorius turėjo laisvę priimti sprendimus dėl kūrinio ir nors tie pasirinkimai buvo ribojami kūrinio paskirties, tačiau autorius turėjo galimybę rinktis, nebuvo suvaržytas taisyklių, nuo kurių negalima nukrypti ar kurios neleistų priimti bent minimalių sprendimų, nulemiančių kūrinio formą. Rengiant asmens duomenų apsaugos dokumentų paketo dokumentus nebuvo patvirtintų asmens duomenų apsaugos dokumentų paketų pavyzdžių ar griežtų nurodymų, koks turi būti dokumentų paketas, kokie dokumentai ir kokiu eiliškumu turi tokį dokumentų paketą sudaryti. Todėl ieškovės parengti asmens duomenų apsaugos dokumentai gali būti autorių teisių objektu, nes atitinka kūriniui keliamus originalumo reikalavimus. Nesutiktina su atsakove, kad ieškovės parengti dokumentai turi būti prilyginti darbų rezultatams, kurie neišeina už kasdienės ir įprastos veiklos rėmų.

27. Atsakovė pasitelkė ieškovę, kad ši parengtų asmens duomenų apsaugos dokumentaciją konkretiems atsakovės klientams – Įmonėms. Atsakovė pagal ieškovės instrukcijas ir pateiktus klausimynus bei su ieškovės pagalba gavo reikalingus duomenis iš Įmonių, kad ieškovė pagal savo metodiką galėtų parengti Įmonių dokumentaciją. Atsakovė visus surinktus ir dokumentacijai parengti reikalingus duomenis perdavė ieškovei ir ši pagal šiuos duomenis parengė Įmonių dokumentaciją, tinkamą naudoti Įmonių veikloje. Šalys sudarė Sutartį, kuria aiškiai susitarė, kad ieškovė parengs asmens duomenų apsaugos dokumentaciją trims Įmonėms ir šią dokumentaciją perduos atsakovei, tačiau ieškovė nesuteikė teisės atsakovei naudoti šią dokumentaciją kokiems nors kitiems tikslams, pavyzdžiui, savo veikloje ar perduoti tretiesiems asmenims (t. y. kam nors kitam nei Įmonėms, kurioms buvo skirta dokumentacija). Taigi, šalys Konsultacijų sutartimi aiškiai susitarė, kad turtinės autorių teisės į perduodamus asmens duomenų apsaugos dokumentus nėra perduodamos atsakovei, ieškovė dėjo visas pastangas, kad būtų kuo labiau sumažinta galimybė kopijuoti jos kūrinį (dokumentai buvo perduodami atspausdinti, o ne elektroninėje laikmenoje), tačiau atsakovė ieškovės asmens duomenų apsaugos dokumentacijos dalis panaudojo savo veikloje, tokiu būdu taip pat nesąžiningai konkuruodama.

28. Neturi teisinės reikšmės, ar atgaminant saugomą kūrinį sukuriamas naujas autorių teisių objektas (kūrinys) ar ne – abiem atvejais kūrinį atgaminantis asmuo turi gauti autorių teisių subjekto leidimą. Sisteminė ATGTĮ normų analizė patvirtina, kad ir sukurdamas naują kūrinį, pavyzdžiui, jį išversdamas ar perdirbdamas, sudarydamas kūrinių rinkinius ir pan., autorius privalo gauti autorių, kurių kūrinius panaudoja, leidimą (ATGTĮ 4 straipsnio 3, 4 dalys). Tokio leidimo nereikia tik tuo atveju, kai saugomo kūrinio naudojimas patenka į vieną iš ATGTĮ nustatytų autorių turtinių teisių apribojimų (ATGTĮ 19-33 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2009). Nepaisant to, kad atsakovė pripažįsta, jog naudojo tik dalį ieškovės sukurto dokumentų paketo ar jo fragmentus kurdama savo klientams asmens duomenų apsaugos dokumentaciją, tokie atsakovės veiksmai, atlikti be ieškovės sutikimo ir atsakovei pažeidžiant Konsultacijų sutartį, pažeidė ieškovės turtines autoriaus teises ir atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Dėl tokių neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą – negavo pajamų.

29. Ieškovė nurodo, kad jai nėra tiksliai žinoma, kaip plačiai atsakovė naudojo ieškovės parengtą duomenų paketą, todėl negali tiksliai įvertinti jai padarytos žalos dydžio, todėl prašo pripažinti ieškovės teises į atsakovės platinamą asmens duomenų apsaugos dokumentaciją, įpareigoti nutraukti Atsakovę neteisėtus veiksmus – nenaudoti ieškovės Dokumentų paketo ir/ar jo fragmentų ir sumokėti kompensaciją (ATGTĮ 77 str. 1 d. 1 p., 2 p., 7 p.).

30. ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad autorių teisių subjektai, gindami savo teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti sumokėti kompensaciją. ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vietoj dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti: 1) kompensacijos, kurios dydį iki 1000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus; arba 2) atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais ar kitais šio Įstatymo saugomų teisių objektais (tai yra gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo.

31. Kompensacija yra tik specialus žalos apskaičiavimo metodas (įstatyme nustatyto dydžio nuostoliai), įtvirtintas ATGTĮ dėl autorių teisių, kaip civilinės teisės objektų, specifikos. Sprendžiant dėl konkrečios priteistinos kompensacijos sumos būtina vadovautis ir civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-534-916/2015) . Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktas, kuriame įtvirtinta kompensacija, nesieja kompensacijos dydžio su žalos (nuostolių) dydžiu, todėl žalos dydis nereikšmingas, nes tokiu atveju netektų prasmės kompensacijos ir žalos (nuostolių) atlyginimo, kaip savarankiškų teisių gynimo būdų, teisinis atribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2011).

32. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 1 d). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Šiuo atveju atsakovė naudodamasi ieškovės parengtu Dokumentų paketu rengiant asmens duomenų apsaugos dokumentaciją savo klientams ir/ar perduodama ieškovės dokumentų paketą ir (ar) jo dalis tretiesiems asmenims - VšĮ „Žinių šulai“, pažeidė šalių sudarytą sutartį – atliko veiksmus, kuriuos aiškiai draudė Sutarties 4.4 punktas. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra susiję priežastiniu ryšiu su skolininko veiksmais (CK 6.247 str.) bei skolininko kalte (CK 6.248 str.), kuri gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu arba jei asmuo nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Nagrinėjamu atveju, ieškovė patyrė nuostolius – negavo pajamų už jos Dokumentų paketo (kūrinio) naudojimą, o atsakovė, galimai tyčia arba dėl didelio neatsargumo (nesilaikydama Sutarties 4.4 punkto įsipareigojimo) platino ieškovės rengtą asmens duomenų apsaugos dokumentaciją (arba jos dalis) arba bent jau neužtikrino, kad ši dokumentacija nebūtų platinama ir (ar) nebūtų perduota tretiesiems asmenims.

33. Ieškovė mano, kad jos prašoma 19 000 eurų (500 MGL) dydžio kompensacijos suma (pusė pagal įstatymą maksimaliai leistinos kompensacijos sumos) yra teisinga. Sprendžiant dėl kompensacijos dydžio, svarbu atsižvelgti į šias aplinkybes: (i) Ieškovės patirtį bei indėlį, sukuriant Dokumentų paketo turinį – Ieškovė jau daugiau kaip šešerius metus dirba asmens duomenų apsaugos srityje, tai yra ieškovės pagrindinė veikla, todėl ji yra sukaupusi šioje srityje didelę patirtį ir žinias. Tuo tarpu atsakovės pagrindinė veiklos sritis iki jai pradedant bendradarbiauti su ieškove– IT paslaugos. Ieškovės žiniomis iki šalims sudarant Sutartį, atsakovė dirbo asmens duomenų apsaugos srityje tik tiek, kiek tai susiję su IT (kibernetinio saugumo, kompiuterių remonto, kompiuterių kursų, vaizdo stebėjimo sistemų montavimo) klausimais. Duomenų, kad asmens duomenų apsaugos srityje atsakovė turi ilgametę patirtį, išskyrus apie atsakovės direktoriaus pateiktus duomenis apie studijų programas be įrodymų, kad V. Š. pagal šias programas studijas baigė (5 t., b. l. 27-33), kad V. Š. dalyvavo UAB „Žinių era“ organizuotuose 16 valandų akademiniuose mokymuose „Duomenų apsaugos pareigūnų akademija“ 2018 m. vasario 8 ir 9 d., 2018-02-06 tapo Lietuvos duomenų apsaugos pareigūnų asociacijos nariu (5 t., b. l. 128) atsakovė nepateikė.

34. Atsakovė pasinaudojo ieškovės sukauptomis žiniomis ir patirtimi. (ii) Atsakovės tyčinį elgesį – atsakovė aiškiai žinojo, kad neturi teisės naudoti Ieškovės kūrinio ir/ar jo fragmentų, nes Sutartimi buvo įsipareigojusi Ieškovės Dokumentų paketą naudoti tik pagal Sutartyje numatytą paskirtį – rengiant asmens duomenų apsaugos dokumentaciją ir politiką bei jos įdiegimą įmonėse UAB „Eltaka“, UAB „Dantima“ ir UAB „Medexy“ (Sutarties 1.1 p.). Šalys Sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad ieškovės Dokumentų paketo negalima kopijuoti („be teisės kopijuoti“) bei jis gali būti naudojamas tik Sutartyje nurodytoms trims įmonėms („gali būti naudojami tik sutarties 1 punkte numatytų Įmonių veikloje“) (Sutarties 4.4 p.). Svarbu ir tai, kad šalių pasirašytuose Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktuose, be visa kita, buvo įtrauktos nuorodos į Sutarties 4.1, 4.2 ir 4.3 punktus nurodant, kad „abi sutarties pusės užtikrina visišką sutarties ir informacijos konfidencialumą, bei garantuoja neatskleidimą tretiesiems asmenims“ bei Atsakovės patvirtinimas, kad jai yra suprantama, „jog pagal sutarties punktą 4.4. visos teisės aktuose numatytos Autorių turtinės teisės į bet kuriuos kūrinius ir/ar jų dalis (įskaitant, bet neapsiribojant, parengtus teisinius dokumentus, jų šablonus ar formas), kurie sukuriami vykdant šioje Sutartyje numatytus darbus, yra Konsultanto nuosavybė nuo jų sukūrimo momento“. Taigi akivaizdu, jog atsakovė žinojo ir suprato, kad ieškovės parengtą Dokumentų paketą bei kitus ieškovės jai perduotus asmens duomenų apsaugos dokumentus atsakovė gali naudoti tik Sutartyje numatytam tikslui ir neturi teisės šių dokumentų ir/ar jų dalių perduoti ir/ar naudoti teikiant paslaugas kitiems klientams ar kitaip perduoti šią informaciją ir duomenis tretiesiems asmenims. Nepaisant to, atsakovė ieškovės parengtą Duomenų paketą naudojo vykdydama savo ūkinę-komercinę veiklą ir iš to gavo pajamas. Vykdydama Sutarties 4.4 punktu prisiimtą įsipareigojimą informuoti Įmones apie tai, kad kūrinio turtinės teisės nėra perleidžiamos nurodė, kad autorių turtinės teisės priklauso ne ieškovei, o atsakovei. Atsakovė nesikreipė į ieškovę dėl leidimo naudoti ieškovės autorinį kūrinį, nors turėjo tam visas galimybes. Ieškovės pateiktais į bylą duomenimis atsakovė ne pirmą kartą pažeidžia autorių teises: iš viešai prieinamos informacijos - 2012 m. kovo 5 d. straipsnis „Nubausti nelegalią programinę įrangą diegę kompiuterių pardavėjai“, publikuotas delfi.lt - matyti, kad 2012 m. UAB „Solidas“ turėjo sumokėti kompensaciją „Business Software Alliance“ (BSA) už autorių teisių pažeidimą neteisėtai platinus kompiuterines programas. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir į tai, jog kompensacijos paskirtis yra ne tik atlyginti autorių teisių subjektui už jo pažeistas teises, bet turi ir prevencinę paskirtį, Ieškovė mano, kad jai turėtų būti priteista visa prašoma 19 000 eurų kompensacijos suma.

35. Tarptautinėje teisėje įtvirtintas draudimas nuo nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo, o nesąžininga konkurencija laikomas bet koks konkurencijos veiksmas, prieštaraujantis sąžiningiems pramonės ir prekybos reikalų vedimo papročiams, taip pat numatytas pavyzdinis tokių draudžiamų veiksmų sąrašas – draudžiami visi veiksmai, dėl kurių bet kuriuo būdu gali būti supainiotos įmonės, gaminiai arba konkurento pramoninė ar prekybinė veikla (Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 10bis straipsnio „Nesąžininga konkurencija“ 2, 3 dalys). Sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinę iniciatyvą užtikrina ir draudžia piktnaudžiauti teise Lietuvos Respublikos Konstitucija (Konstitucijos 28, 46 straipsniai). Konkurencijos laisvė garantuoja teisę ūkio subjektams pasirinkti priemones, kuriomis jie konkuruoja, tačiau ši teisė nėra absoliuti, o nesąžiningos konkurencijos veiksmai yra draudžiami (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnis). Ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant kito ūkio subjekto gaminio ar jo pakuotės imitavimą, to gaminio ar pakuotės formos, spalvos ar kitų skiriamųjų požymių kopijavimą, jeigu tai gali klaidinti dėl gaminio tapatybės arba jeigu šiais veiksmais siekiama pasinaudojant kito ūkio subjekto reputacija gauti nesąžiningos naudos (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Norint pripažinti atsakovės atliktus veiksmus nesąžiningos konkurencijos veiksmais, būtina konstatuoti dvi esmines sąlygas – nustatyti konkurencijos santykį tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų ir nustatyti, kad atitinkami konkurento veiksmai atliekami turint tikslą konkuruoti, bei būtent atliekant tokius veiksmus yra naudojamasi kitų subjektų reputacija, produktų, žymenų imitavimu ar kitais nesąžiningais veiksmais (vartotojų klaidinimu ir pan.), sąmoningai siekiant tapti konkuruojančiu subjektu.

36. Šiuo atveju bylos šalys užsiima tokia pačia komercinio pobūdžio veikla, iš kurios yra gaunamos pajamos – teikia asmens duomenų teisinės apsaugos paslaugas, todėl laikytini konkurentais. Atsakovė savo veikloje naudoja ieškovės sukurtus dokumentus (jų fragmentus), dėl ko ieškovė patiria nuostolius, o atsakovė - naudą. Konstatuotina, kad atsakovė, nukopijavusi ieškovės parengtus dokumentus, juos platinusi kitiems asmenims už atlygį, atliko neteisėtus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, t. y. pažeidė ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus.

37. Atsakovė ginčydama prašomos priteisti kompensacijos dydį nurodo, kad ieškovės prašoma suma jai būtų pernelyg didelė, tačiau į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų tokius atsakovės teiginius. Atsakovė vykdo veiklą, teikia šiuo metu paklausias IT, kibernetinio saugumo, asmens duomenų apsaugos paslaugas, kompiuterių remonto paslaugas, nurodo, kad turi daug ilgamečių klientų (4 t., b. l. 94-97), teikia plataus profilio paslaugas, duomenų apie jis sunkią turtinę padėtį byloje nėra.

38. Teismo įsitikinimu, sprendžiant dėl kompensacijos dydžio svarbi yra ta aplinkybė, kad atsakovės kitoms įmonėms parengti dokumentai neilgai trukus po to, kai 2018 m. balandžio 17 d. ieškovė atsakovei perdavė atspausdintą asmens duomenų apsaugos dokumentaciją, skirtą UAB „Dantima“ (1 t., b. l. 24) bei 2018 m. gegužės 14 d. ieškovė perdavė atsakovei UAB „Medexy“ ir UAB „Eltaka“ skirtus asmens duomenų apsaugos dokumentų paketus (1 t., b. l. 23). VšĮ K. G. slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje asmens duomenų apsaugos dokumentacija yra patvirtinta šios įstaigos direktoriaus 2018 m. gegužės 24 d. įsakymais. Kaip paaiškino byloje liudytoju apklaustas ieškovės darbuotojas D. J., atsakovės atstovas V. Š. ne tik prašė parengti dokumentaciją, bet ir aktyviai dalyvavo kiekviename ieškovės atstovo susitikime su UAB „Eltaka“, UAB „Dantima“ ir UAB „Medexy“, užsirašinėjo kiekvieną žodį, liudytojui susidarė įspūdis, kad sutartys buvo sudarytos tik tam, kad gauti informaciją ir dokumentus veiklos pradėjimui, kas pagrindžia byloje esančius duomenis, jog atsakovas šioje srityje iki 2018 metų jokios patirties neturėjo ir stengėsi perimti ieškovės sukauptą patirtį. Be to, V. Š. yra susijęs su VšĮ „Žinių šulai“, kuri taip pat teikia asmens duomenų apsaugos paslaugas bei savo veikloje naudojo ieškovės parengtus dokumentų projektus (pvz. VšĮ Ignalinos rajono ligoninei rengė Asmens duomenų tvarkymo taisykles, Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisykles, kurios yra beveik identiškos ieškovės rengtoms). Byloje nėra tikslių duomenų apie tai, kaip plačiai atsakovė pati ar per susijusius asmenis panaudojo ieškovės sukurtus įmonių veiklos dokumentus ar jų fragmentus, tačiau nustatyta, kad per itin trumpą laiką po dokumentų priėmimo - perdavimo ieškovės ir su ja susijusių asmenų ieškovės parengti dokumentai ir jų fragmentai mažiausiai buvo panaudoti VšĮ K. G. slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės, Turizmo ir prekybos rūmų „Astrida“, VšĮ Ignalinos rajono ligoninės, UAB „T. I.“, UAB „Odontėja“ (ši įmonė nepripažino, kad dokumentus jai parengė atsakovė ar susiję su ja asmenys). Trečiasis asmuo VšĮ „Žinių šulai“ nurodė, kad ji asmens duomenų dokumentacijos rengimo ir įdiegimo politikos paslaugas teikė 21 juridiniam asmeniui (6 t., b. l. 84). Atsakovė nepateikė duomenų apie dabartinę savo turtinę padėtį, paskutiniai viešai paskelbti duomenys VĮ Registrų centras yra 2015 m., tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė teikia itin paklausias rinkoje paslaugas, jos pajamos negali būti vertinamos kaip mažos. Nustačius, kad atsakovė pažeidė sutarties 4.4 punktą, atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustatyta, kad egzistuoja visos sąlygos taikyti atsakovei civilinę atsakomybę. Atsižvelgiant į panaudotų duomenų mastą (šioje byloje duomenų panaudojimas nustatytas mažiau nei penkiais atvejais), aplinkybę, kad sutarties pažeidimas buvo užfiksuotas netrukus po dokumentų perdavimo, truko neilgą laiko tarpą, atsakovė dokumentus platino sąmoningai, siekdama finansinės naudos (tyčia), tačiau nenustatyti daugkartiniai dokumentų platinimo atvejai, atskiriems subjektams buvo naudojamas ne visas dokumentacijos paketas, o jo fragmentai, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais teismas sprendžia, kad ieškovės patirtai žalai atlyginti turi būti priteista ¼ dalis įstatyme nustatytos maksimalios kompensacijos, t. y. 9500 Eur (ATGTĮ 83 str. 4 d. 1 p.).

39. Pripažinus, kad ieškovės parengtiems dokumentams taikytina autorių teisių apsauga ir nustačius, kad atsakovė sutartyje ir įstatyme numatytas ieškovės teises pažeidė, ieškovei prašant taikomi ir kiti įstatyme numatyti teisių gynimo būdai - UAB „Solidas“ įpareigojama nutraukti neteisėtus veiksmus, susijusius su MB „Novus nexus“ parengtų asmens duomenų apsaugos dokumentų ir/ar jų fragmentų atgaminimu, perdirbimu, platinimu ir naudojimu savo veikloje; 2) UAB „Solidas“ įpareigojama informuoti visus fizinius ir juridinius asmenis, kuriems pažeidžiant MB „Novus nexus“ autorines teises, buvo perduoti asmens duomenų apsaugos dokumentai, apie MB „Novus nexus“ autorių turtines teises į šiems asmenims perduotą asmens duomenų apsaugos dokumentaciją (ATGTĮ 77 str. 1 d. 2 p., 4 p.; CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

41. Ieškovė turėjo ir rašytiniais įrodymais pagrindė šias bylinėjimosi išlaidas: 542 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, 5271,97 Eur atlygis už advokatės ir advokatės padėjėjos paslaugas, 473,60 Eur išlaidos už antstolio paslaugas konstatuojant faktines aplinkybes bei užtikrinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Nustatyta, kad ieškovė žyminiu mokesčiu apmokėjo tik vieną neturtinį reikalavimą iš dviejų, todėl atsižvelgiant į tai, kad byla elektroninė, ieškovės valstybei nesumokėto žyminio mokesčio dalis sudaro 75 Eur.

42. Teikdama patikslintą ieškinį 2018 m. lapkričio 13 d., ieškovė sumokėjo 38 Eur už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tačiau 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi ieškinį atsisakyta priimti, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo sprendžiamas.

43. Ieškovės įmokėta 38 Eur žyminio mokesčio už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą suma įskaitoma į jos mokėtiną žyminio mokesčio dalį, iš ieškovės valstybei priteisiama jos nesumokėta žyminio mokesčio dalis 37 Eur (75-38).

44. Šioje byloje ieškovė pareiškė du neturtinius reikalavimus, kurie buvo visiškai patenkinti, bei turtinį reikalavimą, kurio patenkinta 50 procentų, t. y. bendra patenkintų reikalavimų dalis yra 83,33 procentai (33,33 + 33,33 + ½ x 33,33), atmesta dalis – 16,67 procentai.

45. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

46. Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija) 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), t. y. už 2018 m. balandį – birželį 884,8 Eur, 2018 m. liepą-rugsėjį 895,2 Eur, 2018 m. spalį – gruodį 926,7 Eur, 2019 m. I ketvirtį – 935,7 Eur koeficientas. Ieškinys parengtas 2018 m. birželio mėn., už jo parengimą rekomenduojama maksimali priteistina suma pagal 8.2 punktą yra 2212 Eur (884,8 x 2,5), dublikas parengtas 2018 m. spalio mėn., už jo parengimą rekomenduojama maksimali priteistina suma pagal 8.3 punktą yra 1390,05 Eur (926,7 x 1,5). Advokatė ir advokatės padėjėja atstovavo ieškovę ir 2018 m. gruodžio 3 d. teismo posėdyje, kurio trukmė 0 val. 47 min., 2019 m. sausio 23 d. teismo posėdyje, kurio trukmė 3:03 min., maksimali rekomenduojama priteisti suma 373,38 (926,7 x 1 + 935,7 x 3) x 0,1). Advokatė taip pat parengė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, raštu parengė išsamią baigiamąją kalbą, kurioje yra išsamiai išanalizuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Lietuvos ir užsienio teisės doktrina autorių teisės klausimais. Kasacinio teismo praktikoje dar nebuvo sprendžiamas klausimas dėl tokio pobūdžio dokumentų autorystės, todėl išsami aukščiau aptartos teismų praktikos ir teismo doktrinos analizė buvo reikalinga, siekiant tinkamai pagrįsti ieškinio reikalavimus. Byloje taip pat gausu rašytinių įrodymų, kuriais buvo grindžiamas ieškinys, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, procesinių dokumentų parengimui buvo reikalingas kruopštus šių dokumentų palyginimas, tačiau prašoma priteisti 5271,97 Eur suma, įvertinus visas advokatės ir advokatės padėjėjos suteiktas paslaugas nors ir yra artima maksimaliai šioje byloje priteistinai sumai Rekomendacijose, tačiau atsižvelgiant į sąlyginai nedidelę ieškinio sumą, į aplinkybę, kad iš esmės ginčijamas ir analizuojamas tik vienas konkretus teisinis klausimas dėl lokalių įmonės teisės aktų projektų autoriaus teisių gynimo, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, yra neproporcingai didelė. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisinga šioje byloje ieškovei priteisti 3000 Eur išlaidų už teisines paslaugas. Įvertinus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporciją, ieškovei iš atsakovės priteistina 2500 Eur (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 2 d., CK 1.5 str.; Rekomendacijų 2 p., 8-11 p.).

47. Atsakovė turėjo 1400 Eur išlaidų advokato V. I. paslaugoms apmokėti. Advokatas parengė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, atstovavo atsakovę teismo posėdžiuose. Prašomų priteisti išlaidų dydis atitinka Rekomendacijas, pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl jo dalis proporcingai priteistina atsakovei iš ieškovės 233,38 Eur (1400 x 16,67 proc.).

48. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 481,65 Eur žyminis mokestis, 394,65 už antstolio paslaugas ir 2500 Eur už advokatės ir advokato padėjėjos teisinę pagalbą, iš viso 3376,29 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 6 p., 7 d., 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 10 p.).

49. Vadovaujantis ekonomiškumo principu, šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos įskaitomos, ieškovei iš atsakovės priteisiama 3142,91 Eur (3376,29- 233,38) bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 273 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę „Solidas“, juridinio asmens kodas 300585044, nutraukti neteisėtus veiksmus, susijusius su MB „Novus nexus“ parengtų asmens duomenų apsaugos dokumentų ir/ar jų fragmentų atgaminimu, perdirbimu, platinimu ir naudojimu savo veikloje; 2

Įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę „Solidas“, juridinio asmens kodas 300585044, informuoti visus fizinius ir juridinius asmenis, kuriems pažeidžiant MB „Novus nexus“ autorines teises, buvo perduoti asmens duomenų apsaugos dokumentai, apie MB „Novus nexus“ autorių turtines teises į šiems asmenims perduotą asmens duomenų apsaugos dokumentaciją.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Solidas“, juridinio asmens kodas 300585044, mažajai bendrijai „Novus nexus“, juridinio asmens kodas 303192256, 9500 Eur (devynių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio kompensaciją už pažeistas turtines autorių teises.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Solidas“, juridinio asmens kodas 300585044, mažajai bendrijai „Novus nexus“, juridinio asmens kodas 303192256, 3142,91 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt du eurus 91 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš mažajai bendrijai „Novus nexus“, juridinio asmens kodas 303192256, 37 Eur (trisdešimt septynių eurų) žyminį mokestį valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Rita Liukaitytė