Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. (A. K.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis M. M., J. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

8. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

9. Remiantis vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis M. M. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0180/23/00880, pradėtą pagal 2022 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2SP-5907-328/2016, dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko A. K. išieškotojų A. K. ir M. K. naudai.

10. 2023 m. birželio 26 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-23-180-14517 „Dėl išlaikymo išieškojimo“, kuriame nurodyta, kad išlaikymo skola sudaro – 4 751 Eur. Taip pat 2023 m. birželio 26 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. S-23-180-14429 „Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo“, kuriame nurodyta, kad skolininkas privalo apmokėti 154,10 Eur administravimo išlaidas bei 528 Eur antstolio atlyginimą. 2023 m. liepos 5 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. S-23-180-15130 „Dėl vykdomosios bylos sustabdymo“, kuriame nurodyta, kad antstolio kontoroje gautas skolininko A. K. prašymas sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą vadovaujantis CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bei 2023 m. liepos 4 d. išieškotojos J. K. prašymu sustabdyti išlaikymo išieškojimą iki pasibaigs bankroto byla, minėtu patvarkymu antstolis sustabdė vykdomąją bylą Nr. 0180/23/008800 iki bankroto bylos pabaigos.

11. 2023 m. lapkričio 9 d. pareiškėjas gavo antstolio patvarkymą Nr. S-23-180-25859 „Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo“, iš kurio sužinojo, kad išlaikymo įsiskolinimas sumažintas iki 2 375,50 Eur vėliau pareiškėjas (skolininkas) gavo kitą antstolio M. M. 2023 m. lapkričio 9 d. patvarkymą Nr. S-23-180-25861, kuriame buvo nurodyta, kad išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas A. K. naudai nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.191 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ji tęsiant M. K. naudai, sumažino išlaikymo įsiskolinimą iš 4 571 Eur į 2 375,50 Eur. Be to, buvo pakeista 2023 m. birželio 26 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-23-180-14429 iš skolininko A. K. išieškoma suma iš 684,83 Eur į 489,10 Eur.

12. Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-5907-328/2016 patvirtino A. K. ir J. K. taikos sutartį, pagal kurios 1 punktą pareiškėjas A. K. įsipareigoja mokėti išlaikymą nepilnametėms dukroms – A. K. ir M. K., periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur kiekvienai, viso 600 Eur nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki vaikų pilnametystės, pinigus pervedant į mamos J. K. banko sąskaitą „Swedbank“, AB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), iki kiekvieno mėnesio 25 dienos. Suinteresuotas asmuo J. K. pateikdama vykdomąjį dokumentą vykdymui antstoliui nurodė, kad įsiskolinimas susidarė dėl indeksacijos netaikymo, t. y. A. K. mokėjo teismo nustatytą išlaikymą po 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį šių įmokų neindeksuodamas.

13. Pareiškėjas prašo panaikinti antstolio 2023 m. lapkričio 9 d. patvarkymą Nr. S-23-180-25859 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir 2023 m. lapkričio 9 d. patvarkymą Nr. S-23-180-25861 dėl skolos išieškojimo; vykdomąją bylą Nr. 0180/23/00880 dalyje dėl 4 751 Eur skolos išieškojimo iš A. K. nutraukti. Pirmosios instancijos teismas iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatė, kad išieškotoja J. K. pateikdama vykdomąjį dokumentą vykdymui nurodė, jog skolininkas priteistą išlaikymą moka jo neindeksuodamas, todėl dėl indeksacijos susidariusią skolą reikalinga išieškoti. Pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti duomenys bei įrodymai nepatvirtina, kad išlaikymas vaikams buvo mokamas taikant indeksaciją, nenustatė, kad vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti neteisėtai ar kad vykdomasis dokumentas įvykdytas, todėl pareiškėjo skundo netenkino.

14. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, neginčija, kad įstatymo numatyta tvarka neindeksavo išlaikymo, kurį turėjo mokėti nepilnamečiams vaikams. Tačiau pareiškėjas teigia, kad jokio įsiskolinimo neturi ir nepilnamečio vaiko motinos prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo yra nepagrįstas.

15. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis taip pat nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad civilinėje byloje Nr. 2SP-5907-328/2016, pareiškėja J. K. 2022 m. rugsėjo 8 d. pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nurodydama, kad A. K. nesilaiko Vyriausybės nustatytos tvarkos ir neindeksuoja mokamos išlaikymo sumos. Atsiliepimu į minėtą prašymą apeliantas be kita ko nurodė, kad vykdo teismo nutartį, t. y. kas mėnesį į pareiškėjos sąskaitą perveda po 600 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymui, o dėl vaikų išlaikymui skirtos periodinių išmokų sumos indeksavimo šalys, pasirašydamos sutartį, nesusitarė. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartimi pareiškėjos prašymas patenkintas. Apeliantas teigdamas, kad jokio įsiskolinimo neturi ir nepilnamečio vaiko motinos prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo yra nepagrįstas, duomenų patvirtinančių apelianto teiginius, nepateikė. Šiuo atveju apeliantas skolos susidarymą dėl indeksavimo nevykdymo patvirtino tiek teikdamas atsiliepimą į pareiškėjos J. K. prašymą išduoti vykdomąjį dokumentą patvirtindamas atliekamus mokėjimus po 600 Eur, tiek iš byloje esančio AB „Šiaulių bankas“ išrašo, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. birželio 20 d. matomi atlikti pavedimai iš pareiškėjo sąskaitos į J. K. banko sąskaitą, minėtu laikotarpiu išlaikymas nebuvo indeksuojamas.

16. Apeliantas atskirajame skunde taip pat pažymi, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartimi, buvo nutarta baigti A. K. ir J. K. fizinių asmenų bankroto bylą bei nurašyti nepatenkintus bankroto byloje finansinius reikalavimus, tačiau tarp kreditorių, kurių reikalavimai liko nepatenkinti, nėra kreditoriaus J. K. finansinio reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo. Jeigu toks įsiskolinimas iki bankroto bylos iškėlimo arba bankroto proceso metu egzistavo, tai J. K., būdama nepilnamečių vaikų uzufruktorė, privalėjo pareikšti bankroto byloje finansinį reikalavimą. J. K. neveikimas liudija, kad jokio įsiskolinimo nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 9 punkte numatyta, jog skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiausiai pačiam apeliantui yra nustatytas imperatyvus reikalavimas vykdyti minimo teisės akto nuostatas – mokant periodines išmokas savo noru, susižinoti ir pačiam indeksuoti periodines išmokas. Dėl nurodytų priežasčių apeliantas nepagrįstai kaltina J. K. dėl paties savo pareigos nevykdymo. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas jam nustatytos pareigos iki galo tinkamai nevykdė, išlaikymo išmokų tinkamai neindeksavo, dėl to vaikų mamai buvo išduotas vykdomasis dokumentas dėl išlaikymo skolos išieškojimo.

17. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip.

18. Apeliantas taip pat akcentuoja, kad sutuoktiniai savo susitarimu nutarė sumažinti mokėjimo išlaikymo dydį iki 300 Eur per mėnesį ir tokiu būdu siekti tenkinti kitų kreditorių finansinius interesus bankroto byloje. Tačiau byloje esantis AB „Šiaulių bankas“ išrašas, patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio kas mėnesį vaikų išlaikymui apeliantas perveda 600 Eur. Minėti duomenys patvirtina, kad nurodytu laikotarpiu mokamas išlaikymas nebuvo sumažintas, todėl apelianto atskirojo skundo teiginiai prieštarauja byloje esančioms faktinėms aplinkybėms. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad byloje nėra jokių duomenų jog vykdomasis raštas, pagal kurį užvesta vykdomoji byla dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo, būtų panaikinta ar prievolė kokiu tai kitu būdu būtų pakeista. Nagrinėjamu atveju, teismo nutartis, kuria buvo priteistas išlaikymas yra nepakeista, todėl išlaikymas išieškotinas tokio dydžio, kokio buvo priteista Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-5907-328/2016.

19. Kaip žinoma, apelianto atžvilgiu vykdomas priverstinis skolos išieškojimas, dėl to visą išieškomą skolą nuo vykdymo veiksmų pradžios sudaro ne tik išlaikymo įsiskolinimas, tačiau vykdant vykdymo veiksmus papildomai atsiranda ir kitos vykdymo išlaidos (būtinosios vykdymo išlaidos, papildomos vykdymo išlaidos, atlygis antstoliui, kt.). Visas mokėtinas sumas apeliantas turi galimybę sužinoti bendradarbiaudamas su antstoliu (CPK 643 straipsnio 2 punktas) bei aktyviai domėdamasis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas) ir tinkamai vykdydamas pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus.

20. Svarstant klausimą dėl vykdomosios bylos nutraukimo svarbu tai, kad apeliantas privalo nedelsdamas pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 644 straipsnio 6 punktas). Taigi, apeliantas, žinodamas mokėtinas sumas nepilnamečiams vaikams, gavęs informaciją iš antstolio apie visą skolos dydį turi galimybę vykdomąjį dokumentą įvykdyti, o antstolis spręs klausimą dėl vykdomosios bylos nutraukimo. Šiuo atveju kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliantas nepateikė duomenų, kad išlaikymas vaikams buvo mokamas taikant indeksaciją dėl to nėra teisinio pagrindo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0180/23/00880.

21. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Be to, pareigą pagal vykdytiną dokumentą teikti išlaikymą turintis asmuo gali mokėti vaikui ir didesnes nei vykdytiname dokumente nurodytas išlaikymo sumas, taip pat skirti jam ar buvusiam sutuoktiniui kitas sumas, nesusijusias su pareigos pagal vykdytiną dokumentą vykdymu. Vadinasi, būtent skolininkui nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tenka pareiga įrodyti, kad jo pervestos sumos buvo sumokėtos kaip išlaikymas pagal vykdytiną dokumentą. Visos abejonės šiuo aspektu turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, nes priešingu atveju būtų nesilaikoma geriausių vaiko interesų prioriteto principo (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

22. Šiuo atveju apeliantas, žinodamas apie mokėtinas sumas, bet jų neindeksuodamas, tinkamai nevykdė pareigos teikti vaikams išlaikymą bei nepateikė savos skaičiuoklės – įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad vykdomojoje byloje nurodytos sumos yra sumokėtos (CPK 12, 178 straipsniai).

23. Pažymėtina, kad apeliantas procesiniuose dokumentuose nenurodo argumentų, kodėl antstolis netinkamai paskaičiavo vykdymo išlaidas bei kokiu pagrindu vykdymo išlaidos apskritai neturėtų būti skaičiuojamos. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių įstatymų pažeidimų, todėl įvertinus aplinkybes, jog antstolis turi teisę vykdymo procese skaičiuoti vykdymo išlaidas, darytina išvada, kad antstolis, apskaičiuodama vykdymo išlaidas, nepažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus bylos duomenis, tinkamai taikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos ginčo klausimu. Apeliantas skundą grindžia iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis grindė procesinius dokumentus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina byloje esančius įrodymus, nesudaro pagrindo, nesant jo teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepalankus apeliantui, nereiškia, kad jis yra neteisėtas ar nepagrįstas.

Dėl bylos baigties

25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti šalių nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako.

26. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą, laikėsi šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Vykdomąją bylą Nr. 0180/23/00880 grąžinti antstoliui M. M..