- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-15
- Bylos Nr.
- e2S-262-661/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25732-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- K. P.
- Ieškovas
- A. P.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui K. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui K. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Šalies argumentai
2. Ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bylos galutinio išsprendimo priteisti iš atsakovo K. P. laikiną išlaikymą M. P. po 460 Eur ir G. P. po 540 Eur per mėnesį. Nurodė, kad kyla rizika, jog nenustačius laikino išlaikymo visą bylinėjimosi laiką bus pažeidžiama nepilnamečių vaikų teisė į išlaikymą. Teismo nustatytas laikinas išlaikymas protingai ir proporcingai užtikrintų nepilnamečių vaikų teisę gauti tinkamo dydžio ir formos išlaikymą. Atsakovas teikia minimalų išlaikymą vaikams ir nereguliariai. Per devynis mėnesius vaikams yra suteikęs tik 1550 Eur, tai per mėnesį vienam vaikui sudaro tik 86,11 Eur. Visa vaikų išlaikymo našta iš esmės tenka ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkintas iš dalies: iš atsakovo K. P. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams M. P. ir G. P. po 388 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; ieškovė A. P. paskirta nepilnamečių vaikų išlaikymui gaunamų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
4. Teismas nurodė, kad:
4.1. Iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių preliminariai vertintina, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra su ieškove, ir vaikai, tikėtina, yra išlaikomi ieškovės. Remiantis preliminariu bylos duomenų vertinimu (SODRA išrašai) matyti, kad atsakovas yra mažųjų bendrijų narys, tikėtina, iš bendrijų veiklos gauna kasmėnesinių pajamų.
4.2. Lietuvos Respublikoje nuo 2025 m. sausio 1 d. Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 1 038 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 709), atskaičius mokesčius – 777,39 Eur. Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis gali būti mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Šiuo metu vaiko išmokos dydis yra 122,50 Eur. Todėl orientacinis išlaikymo dydis tenkantis vienam iš tėvų, jų turtinei padėčiai esant lygiavertei yra apie 388 Eur neatskaičius vaiko universalios išmokos, o atskaičius šią išmoką – 327 Eur per mėnesį ((777,39 Eur-122,50 Eur)/2).
4.3. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas nepilnamečiams vaikams – po 460 Eur per mėnesį M. P. ir po 540 Eur per mėnesį G. P. – viršija minėtą minimalų orientacinį išlaikymo dydį. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas nutaria ieškovės prašymą tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 388 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovas atskiruoju skundu prašo: bendrą mokėtiną išlaikymo vaikams sumą sumažinti iki minimalios būtinosios, taip kaip nustato įstatymai.
6. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nutartyje yra nustatytas 388 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui, bendra kasmėnesinė suma yra 776 Eur. Atsakovas prašo ją sumažinti, atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu jo vidutinės pajamos per mėnesį yra 1381,25 Eur (neatskaičius GMP mokesčio). Atsakovas yra mažosios bendrijos E. R. narys, tačiau pastovių reguliarių pajamų negauna. Atsakovas jokių kitų darbo santykių neturi, iš mažosios bendrijos E. jokių pajamų nėra gavęs ir neturi galimybės gauti, nes joje veiklos nevykdo.
Žemesnės instancijos teismas
6.2. Teismas turi atsižvelgti į tai, kad ieškovė dar gauna išmokas už vaikus, taip pat į tai, kad atsakovas vienas išlaiko abiem šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą, pilnametį šalių sūnų K. P., yra sumokėjęs už vaikų, G. P. ir K. P. ugdymo įstaigų paslaugas, iki praeitų mokslo metų mokslus, kuomet jau su ieškove A. P. jau gyveno skyriumi. Ieškovė nei prie pilnamečio sūnaus, nei prie nekilnojamojo turto išlaikymo neprisideda.
6.3. Esant šioms aplinkybėms, skundžiama nutartimi nustatytas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi būti sumažintas.
Atsiliepimas
7. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad:
7.1. Atsakovo argumentai apie nepakankamas jo pajamas ar kitas išlaidas negali būti pateisinimas teikti mažesnio dydžio išlaikymą, ypač, kai iki santuokos nutraukimo šalių vaikų poreikiai buvo tokie patys kaip ir šiuo metu, įskaitant privačios įstaigos lankymą. Be to, šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, taigi, ieškovei neišvengiamai tenka kasdienė vaikų priežiūra bei kasdienė pareiga materialiai aprūpinti savo vaikus, o atsakovas nurodomais argumentais nepakankamai reikšmingai įvertina vaikų interesus bei jų poreikius. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, siekiant užtikrinti tinkamą vaikų išlaikymą bei kasdienių poreikių tenkinimą.
7.2. Teismas, spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, atsižvelgė į teismų praktikoje suformuluotą orientacinį minimalios mėnesinės algos (atskaičius mokesčius), reikalingos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui, kriterijų. Teismas, atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, sprendė, kad 388 Eur laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis atsakovo teises ir teisėtus interesus, todėl pagrindo jį sumažinti nėra.
7.3. Teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
11. Nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius <…>. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
13. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
14. Taigi, pagal pacituotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, priteisiant vaikams išlaikymą (net ir laikiną) pirmiausia yra atsižvelgiama į vaikų poreikius ir interesus, o tik po to į tėvų turtinę padėtį. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, vienu iš orientacinių kriterijų yra minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Šia nuostata yra vadovaujamasi priteisiant tiek laikiną, tiek nuolatinį išlaikymą. Nustatant laikino išlaikymo dydį, turi būti užtikrinami minimalūs vaikų poreikiai. Išlaikymą proporcingai turi teikti abu tėvai. Taigi, vieno tėvo teikiamas išlaikymas vienam vaikui turėtų būti maždaug pusė minimalios mėnesinės algos.
15. Pažymėtina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas taip ir padarė – laikino išlaikymo vaikams dydį paskaičiavo būtent remdamasis minimalios mėnesinės algos kriterijumi. Šiuo atveju atsakovas neįrodė, kad kiekvieno vaiko poreikiai yra mažesni nei minimali mėnesinė alga (CPK 178 str.).
16. Pažymėtina, jog šalių vaikai lanko mokamas ugdymo įstaigas, iš ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą galima suprasti, kad dėl to tarp šalių ginčo nėra, nes vaikai jas pradėjo lankyti šalims tebegyvenant kartu ir tai buvo abiejų tėvų sprendimas. Iš šios aplinkybės galima daryti tokias išvadas: 1) vaikams yra būtinas bent minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas per mėnesį; 2) atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad šalims pradėjus gyventi skyriumi, jo turtinė padėtis taip pablogėjo, jog jis nebegali skirti tokio paties dydžio išlaikymo ir užtikrintų tokių pačių vaikų poreikių, kuriuos galėjo užtikrinti kai šalys dar tebegyveno kartu.
17. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys turi ir pilnametį sūnų, kurio išlaikymu, priešingai nei teigia atsakovas, rūpinasi ne tik jis, bet ir ieškovė. Be to, šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, todėl būtent jai tenka rūpintis kasdienine vaikų buitimi, pirkti maistą, drabužius, mokėti už komunalines paslaugas.
18. Nors atsakovas teigia, kad jo gaunamos nėra pakankamos teikti būtent tokio dydžio išlaikymą, kuris yra nustatytas skundžiama nutartimi, tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, į bylą nėra pateikti duomenys, kad jis dėl sveikatos būklės neturi galimybės gauti daugiau pajamų. Taigi atsakovas turi dėti pastangas, kad gautų tokias pajamas, kurios būtų pakankamos tiek vaikams išlaikyti, tiek pačiam pragyventi.
19. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčo iš esmės neišsprendžia. Išlaikymo dydis ir kiti su nepilnamečiais šalių vaikais susiję klausimai bus išspręsti tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priėmus sprendimą, t. y. kai bus išsiaiškintos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, išklausytos šalys, liudytojai, bus gautos ir įvertintos specialistų išvados. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, byloje dar nebūna žinomos visos turinčios reikšmę aplinkybės, dar nėra pateikti visi įrodymai, todėl atliekamas tik preliminarus vaikų poreikių bei jo tėvų finansinės situacijos įvertinimas.
20. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai preliminariai nustatė tiek nepilnamečių vaikų poreikius, tiek atsakovo turtinę padėtį, todėl pagrįstai priteisė laikiną išlaikymą po 388 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl nėra pagrindo jo sumažinti.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.