- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-29
- Bylos Nr.
- 2S-866-775/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Pareiškėjas
- I. Š.
- Ieškovas
- N. B.
- Atsakovas
- I. Š.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. Š. (I. Š.) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo I. Š. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (iki ieškinio padavimo) atsakovui I. Š., kurioje patvirtinta taikos sutartis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. B. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su prašymu iki ieškinio padavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko A. Š. (toliau – nepilnametis vaikas) gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo I. Š. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sprendimo priėmimo ir nustatyti laikiną bendravimo tvarką tarp nepilnamečio vaiko ir atsakovo. Taip pat įpareigoti atsakovą apmokėti visas išlaidas, susijusias su Vaikų gerovės centro „Pastogė“ teikiamomis paslaugomis už organizuojamus susitikimus tarp atsakovo ir nepilnamečio vaiko pagal įstaigos pateiktus mokėjimo dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinė byla pagal ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (iki ieškinio padavimo) atsakovui buvo nutraukta, teismui patvirtinus šalių 2024 m. rugsėjo 11 d. sudarytą taikos sutartį. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. spalio 3 d.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas I. Š. (toliau – pareiškėjas) 2025 m. sausio 2 d. teismui pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, dėl teismo patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties 4.4 punkto. Pareiškėjo teigimu, suinteresuotas asmuo N. B. (toliau – suinteresuotas asmuo) jam draudė bendrauti su dukra, kadangi visiems nurodė, jog pareiškėjui nuo 2024 m. spalio 17 d. paskirtos kardomosios priemonės.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo N. B. (toliau – suinteresuotas asmuo) prašė atmesti pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo kaip nepagrįstą ir jos naudai priteisti 338,80 Eur bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad teismo patvirtinta taikos sutartis įsiteisėjo 2024 m. spalio 3 d., todėl iki minėtos datos nebuvo teisinio pagrindo vykdyti taikos sutarties sąlygų. Nepriklausomai nuo to, kad teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, dar nebuvo įsiteisėjusi, pareiškėjas kategoriškai ir agresyviai nurodydavo, kad atvyksta pasiimti nepilnamečio vaiko, baugino suinteresuotą asmenį, kad ji bus sumušta, papjauta, todėl baimindamasi dėl savo ir savo nepilnamečių vaikų sveikatos bei saugumo, dėl tokio pareiškėjo elgesio ji kreipėsi į policiją. Pareiškėjui 2024 m. rugsėjo 18 d. buvo paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kuriuo pareiškėjui nuo 2024 m. rugsėjo 18 d. (20 val. 32 min.) iki 2024 m. spalio 3 d. (15 dienų) paskirti šie įpareigojimai: nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini); nesiartinti 100 m. atstumu prie pavojų patiriančios N. B. ir kartu gyvenančių vaikų (E. B. ir A. Š.); nebendrauti, neieškoti ryšių su pavojų patiriančia N. B. ir kartu gyvenančiais vaikais (E. B. ir A. Š.). Dėl jos atžvilgiu išsakytų grasinimų suinteresuotas asmuo taip pat kreipėsi į teisėsaugos institucijas, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminį tyrimą 2024 m. spalio 17 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti, tačiau 2024 m. spalio 17 d. prokuroro nutarimu iš dalies tenkintas prašymas dėl kardomosios priemonės paskyrimo ir kitų procesinių prievartos priemonių taikymo ir I. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais nesilankyti N. B. gyvenamojoje vietoje, nebendrauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiąja ir jos artimaisiais. Esant šioms aplinkybėms, taikos sutarties 4.4. punktas objektyviai negali būti vykdomas. Pareiškėjas neteisingai aiškina jam skirtos kardomosios priemonės taikymo datą, kadangi kardomoji priemonė yra taikoma nuo jos paskyrimo dienos. Suinteresuotas asmuo taip pat pažymėjo, kad prokuroras 2024 m. lapkričio 25 d. išnagrinėjęs pareiškėjo 2024 m. lapkričio 21 d. prašymą, nutarė leisti jam nustatytu laiku pasimatyti su nepilnamete dukra. Papildomai buvo nustatyta, jog lankymas yra galimas tik pagal nustatytą laiką krizių centre, dalyvaujant vadybininkei N. B.. Taigi, pareiškėjas šiuo metu turi galimybę bendrauti su nepilnamete dukra. Nuo 2024 m. spalio 17 d. yra įvykę 3 ar 4 susitikimai, kadangi noro susitikti dažniau pareiškėjas nebuvo išreiškęs.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartimi pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo (pagal taikos sutarties 4.4. punktą) atmestas. Suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteistos 338,80 Eur bylinėjimosi išlaidos.
6. Teismas nustatė, kad 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurios 4.4. punktą šalys susitarė: ,,Dukrai būnant su Motina, Motina įsipareigoja užtikrinti Tėvo galimybę bendrauti su Dukra nuotoliniu būdu (telekomunikacinėmis priemonėmis), atsižvelgiant į Dukros dienos ir poilsio režimą, užimtumą bei Dukros norą.“ Nutartis įsiteisėjo, šalims įgijo galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei tapo priverstinai vykdytinu dokumentu 2024 m. spalio 3 d. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys), kurios pagrindu teismas, esant taikos sutartyje nustatytoms sąlygoms, turi teisę spręsti dėl vykdomojo rašto išdavimo.
7. Teismas vertino šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei pateiktus duomenis apie tai, kad pareiškėjui 2024 m. rugsėjo 18 d. buvo paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kuris galiojo nuo 2024 m. rugsėjo 18 d. iki 2024 m. spalio 3 d.; Vilniaus apygardos prokuratūros 2024 m. spalio 17 d. nutarimu pareiškėjui buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais nesilankyti N. B. gyvenamojoje vietoje, nebendrauti, neieškoti ryšių su ja bei jos artimaisiais; 2024 m. lapkričio 25 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu tenkintas pareiškėjo prašymas leidžiant pasimatyti su nepilnamete dukra pagal nustatytą laiką krizių centre, dalyvaujant vadybininkei N. B. bei sprendė, kad nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina suinteresuoto asmens argumentus, jog po taikos sutarties įsiteisėjimo bendravimo su vaiku tvarkos laikymasis buvo apsunkintas dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių, t. y. pareiškėjo atžvilgiu priimtų minėtų procesinių sprendimų.
8. Priverstinis vykdymo procesas pradedamas tik tada, kai teismui pateikti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog skolininkas geranoriškai nevykdo teismo sprendimo ar nutarties. Pareiškėjo prašymas nėra pagrįstas jokiomis įrodinėjimo priemonėmis, tuo tarpu suinteresuotas asmuo išsamiai ir su įrodymais pagrindė savo poziciją dėl prašymo nepagrįstumo.
9. Vadovaujantis nurodytu, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašyme nurodytos priežastys, byloje pateikti šalių įrodymai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad išimtinai dėl suinteresuoto asmens kaltės (piktnaudžiavimo) nevykdomas taikos sutarties 4.4. punktas, kadangi tam tikrą laikotarpį šio punkto objektyviai nebuvo galima vykdyti dėl pareiškėjui taikytų priemonių, ribojančių jo galimybes pasimatyti su dukra. Nuo 2024 m. lapkričio 25 d. laikantis atitinkamų ribojimų pareiškėjui yra sudaryta galimybė matytis su dukra. Įvertinęs, aptartas faktines aplinkybes ir į tai, kad pareiškėjas savo prašymo nepagrindė jokiomis įrodinėjimo priemonėmis, teismas prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkino ir šioje proceso stadijoje pareiškėjui atsisakė išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
10. Įvertinęs šalių procesinį elgesį, t. y., kad suinteresuotas asmuo laiku įvykdė teismo įpareigojimus pateikti procesinius dokumentus ir įrodymus, reikšmingus bylai, kurių pagrindu ir buvo priimtas sprendimas atmesti prašymą išduoti vykdomąjį raštą, tuo tarpu pareiškėjas, inicijavęs šią civilinę bylą, jokių paaiškinimų ir įrodymų, kurie pagrįstų jo prašymą, į bylą nepateikė, aplinkybę, kad būtent pareiškėjo veiksmai sudarė prielaidas susiklostyti situacijai, dėl kurios suinteresuotas asmuo šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti suinteresuoto asmens teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nustatęs, kad suinteresuoto asmens prašoma priteisti bylinėjimosi (teisinės pagalbos) išlaidų suma (338,80 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) Rekomendacijose patvirtintų numatytų dydžių, teismas suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteisė 338,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėjas I. Š. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartį, priimti naują nutartį, kuriuo jam būtų užtikrinta teisė bendrauti su nepilnamečiu vaiku be nepagrįstų apribojimų; išduoti vykdomąjį raštą, užtikrinantį jo bendravimą su nepilnamete dukra elektroninėmis ryšio priemonėmis ir nepriteisti iš jo bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas neprašė, kad apeliantas pateiktų įrodymus, taip pat neklausė, ar jis turi ką nors pridėti prie bylos. Apeliantas mano, kad jam turėjo būti suteikta galimybė pateikti savo poziciją prieš pradedant teisminį procesą. Jo vertinimu, suinteresuotas asmuo nesilaikė taikos sutarties ir ją pažeidė, užkirsdama apeliantui kelią bendrauti su vaiku elektroninėmis ryšio priemonėmis.
11.2. Kardomosios priemonės apeliantui buvo skirtos tik nuo 2024 m. lapkričio 21 d., su kuriomis apeliantas sutiko ir jas pasirašė. Todėl jos įsigaliojo būtent nuo šios datos. Apie jokias kitas kardomąsias priemones nuo 2024 m. spalio 17 d., kurias nurodė teismas, apeliantas nežino ir apie jas informuotas nebuvo. Jei tokios priemonės buvo taikytos, jos yra negaliojančios, nes su jomis apeliantas nebuvo supažindintas.
11.3. Teismo nutartis yra šališka bei pažeidžia apelianto, kaip tėvo, teises. Nepaisant to, kad apeliantas neturėjo jokių kardomųjų priemonių ir galiojančių bendravimo su nepilnamečiu vaiku apribojimų, jam buvo užkirstas kelias bendrauti su dukra. Teismas neatsižvelgė į apelianto pateiktus įrodymus (pvz., skambučių ekrano nuotraukas, socialinio darbuotojo informaciją), rodančius, kad jo bendravimas buvo nepagrįstai ribojamas.
11.4. Sprendimas neatitinka vaiko interesų. Vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais yra įtvirtinta tiek Lietuvos Respublikos teisės aktuose, tiek tarptautinėse konvencijose. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tėvų ryšio nutraukimas gali turėti neigiamą poveikį vaiko emocinei būsenai ir psichologinei raidai.
11.5. Teismas pažeidė procesines teises, kadangi apeliantui nebuvo įteikta jokio rašto ar nutarties kopija, visą informaciją apeliantas gavo tik iš socialinės darbuotojos. EPP sistema apeliantas nesinaudoja. Apeliantas taip pat nesutiko su iš jo priteista bylinėjimosi išlaidų suma, kadangi jam nebuvo taikytos jokios teisinės priemonės, kurios ribotų jo bendravimą su dukra.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo N. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir priteisti iš apelianto suinteresuoto asmens naudai bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apeliantas aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 4 d. iki 2024 m. lapkričio 20 d. jam nepagrįstai apribota teisė bendrauti su nepilnamete dukra pagal taikos sutarties 4.4 punktą, įrodinėja Telia Lietuva, AB sąskaitos išklotine ir telefono ekrano nuotrauka. Suinteresuoto asmens teigimu, 2024 m. spalio 3 d. tarp šalių vyko tik susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis (SMS) derinant apelianto susitikimo laiką ir vietą su dukra. Tai patvirtina suinteresuoto asmens telefono ekrano nuotraukos, iš kurių matyti, kad apelianto siųstų žinučių laikas sutampa su Telia Lietuva, AB sąskaitos išklotinėje nurodytu laiku bei patvirtina faktinę aplinkybę, kad po nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo įsiteisėjimo suinteresuotas asmuo komunikavo su apeliantu, informuodama kur vyks susitikimai su dukra.
12.2. Taikos 4.4 punkte nėra nustatyta, kokiu dažnumu ir intensyvumu turėtų būti bendraujama nuotoliniu būdu. Bendravimas nuotoliniu būdu su dukra priklauso nuo apelianto iniciatyvos. Suinteresuotas asmuo, atsižvelgdama į dukros dienos ir poilsio rėžimą, turi tik užtikrinti, kad apeliantas su dukra galėtų pabendrauti nuotoliniu būdu, tačiau ji ne visuomet gali atsiliepti, kai skambina apeliantas, bet turėdama galimybę, jam perskambina. Apelianto į bylą pateikti įrodymai (sąskaitos išklotinė) patvirtina, kad per 2024 m. spalio mėn. – nuo to momento, kai įsigaliojo taikos sutartis (2024 m. spalio 3 d.) iki apeliantui buvo skirta kardomoji priemonė (2024 m. spalio 17 d.) iniciatyva dėl bendravimo su dukra buvo parodyta tik vieną kartą, t. y. 2024 m. spalio 3 d., tačiau tą pačią dieną jis buvo informuotas, kur galės fiziškai susitikti su dukra.
12.3. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad apeliantas neatskleidžia, jog net po kelis kartus naudodamasis kitu telefono numeriu ((duomenys neskelbtini), Norvegijos kodas) 2024 m. spalio 7–8 dienomis yra bendravęs su dukra vaizdo skambučiais per programėlę „WhatsApp“. Įvertinus nurodytus duomenis, darytina išvada, pagal apelianto parodytą iniciatyvą bendravimas su dukra vyko, todėl jo teisė bendrauti su dukra pažeista nebuvo ir šią jo teisę suinteresuotas asmuo užtikrino.
12.4. Apeliantas teismui pateikė savo telefono ekrano nuotrauką iš programėlės „WhatsApp“, kuri tariamai patvirtina, kad nebuvo atsiliepta į vaizdo skambučius, tačiau iš pateiktos nuotraukos nėra galimybės identifikuoti vaizdo skambučių datos. Visi šie skambučiai pagal suinteresuoto asmens pateiktus duomenis vyko 2024 m. spalio 26 d. Suinteresuotas asmuo neneigia, kad 2024 m. spalio 26 d. neatsiliepė į apelianto vaizdo skambučius, tačiau taip elgėsi dėl turimos informacijos apie apeliantui skirtą kardomąją priemonę bei joje numatytą įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių nei su nukentėjusiąja N. B., nei dukra A. Š..
12.5. Suinteresuotas asmuo teismui pateikė duomenis, kad 2024 m. spalio 17 d. Vilniaus apygardos prokuratūra priėmė du nutarimus. Vienu iš jų buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje. Kitu nutarimu, išnagrinėjus nukentėjusiosios N. B. atstovo prašymą dėl kardomosios priemonės paskyrimo ir kitų procesinių prievartos priemonių taikymo nutarta „Įtariamajam I. Š. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamoje vietoje nebendrauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiąja ir jos artimaisiais.<...>“. Būtent minėtą nutarimą suinteresuotas asmuo vertino kaip pagrindą nevykdyti taikos sutarties sąlygų ir dėl šios priežasties neatsiliepė į apelianto skambučius.
12.6. Po 2024 m. lapkričio 25 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo leisti apeliantui pasimatyti su nepilnamete dukra suinteresuotas asmuo užtikrino, kad apeliantas turėtų galimybę su ja bendrauti. Susitikimai tarpininkaujant specialistams yra organizuojami ir vyksta Garliavos krizių centre. Nuo 2024 m. spalio 17 d. yra įvykę 3 susitikimai. Apeliantas nebuvo išreiškęs noro su dukra susitikti daugiau kartų. Apeliantui nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. yra pateikta informacija apie dukros lankomą darželį, reikalingi kontaktai, jam taip pat pateikti prisijungimo duomenys prie dukters paskyros, esančios esveikata.lt portale.
12.7. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, suinteresuoto asmens vertinimu, apelianto teisė laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 4 d. iki 2024 m. spalio 20 d. nebuvo nei pažeista, nei kitaip apribota, todėl reikalavimas išduoti vykdomąjį raštą yra nepagrįstas. Be to, vykdomojo rašto išdavimo klausimas turėtų būti sprendžiamas atsižvelgiant į šiuo metu egzistuojančias aplinkybes, t. y., kad apeliantui vis dar galioja taikomas įpareigojimas nebendrauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiąja N. B. ir jos artimaisiais E. B. ir A. Š..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netekintas pareiškėjo prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
16. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2VP-3075-947/2025; foto nuotraukas apie jo vykdytus skambučius ir žinutes N. B. (foto_64, foto1, foto2, foto3, foto4, foto5); 2024 m. lapkričio 21 d. nutarimą skirti rašytinį pasižadėjimą neišvykti; paso foto kopijas; šalių sudarytą taikos sutartį; prašymą dėl teisės bendrauti su vaiku ir vykdomojo rašto išdavimo; paaiškinimą teismui; AB „Telia“ sąskaitos išklotinę; Kauno apylinkės teismo specialistės 2025 m. vasario 3 d. elektroninį laišką.
17. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
18. Susipažinus su civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad apelianto su atskiruoju skundu pateiktos foto nuotraukos apie jo vykdytus skambučius ir žinutes N. B. (t. y. foto_64, foto1, foto2, foto3, foto4, foto5) jau buvo pateiktos pirmosios instancijos teismui (DOK-11877; DOK-11869), taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas su apelianto pateikta Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-3075-947/2025, bei šalių sudaryta taikos sutartimi, turi galimybę susipažinti naudodamasis Lietuvos teismų informacine sistema „Liteko“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl šiuos aptartus apelianto įrodymus atsisakytina priimti kaip perteklinius.
19. Kaip minėta, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnį) Vadovaujantis šia nuostata, apelianto pateiktą paso fotokopiją bei Kauno apylinkės teismo specialistės 2025 m. vasario 3 d. elektroninį laišką atsisakytina priimti, kadangi šie įrodymai nei patvirtina, nei paneigia aplinkybes, turinčias reikšmės bylai ir nėra susiję su nagrinėjimu klausimu.
20. Apelianto pateikti įrodymai – 2024 m. lapkričio 21 d. nutarimas skirti rašytinį pasižadėjimą neišvykti; prašymas dėl teisės bendrauti su vaiku ir vykdomojo rašto išdavimo; paaiškinimas teismui; AB „Telia“ sąskaitos išklotinė yra susiję su šios apeliacijos objektu, jie atitinka CPK 180 straipsnyje įtvirtintą sąsajumo reikalavimą, be to, dėl šių įrodymų turinio savo atsiliepime į atskirąjį skundą pasisakė ir suinteresuotas asmuo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir nepažeis kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui šie apelianto pateikti įrodymai priimtini ir pridėtini prie apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
21. Apeliantas byloje 2025 m. vasario 21 d. taip pat pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens N. B. atsiliepimą į atskirąjį skundą. Šiame atsiliepime apeliantas iš esmės dėsto argumentus, kuriais atsikerta į suinteresuoto asmens atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus, t. y. iš esmės pateikia atsiliepimą į atsiliepimą į atskirąjį skundą, nors tokio procesinio dokumento pateikimas apeliacinės instancijos teisme nėra numatytas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į aplinkybę, kad atsiliepime nurodyti papildomi apelianto paaiškinimai ir su jais pateikti rašytiniai įrodymai pateikti pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, apelianto 2025 m. vasario 21 d. atsiliepimą su priedais atsisakytina priimti.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
22. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, teismas suinteresuoto asmens prašymu dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, nutarties 14 punktas). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma, vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, nutarties 32–33 punktai).
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo klausimus išsprendė 2024 m. rugsėjo 11 d., sudarydamos taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. spalio 3 d., todėl taikos sutartis jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo galią ir tapo privaloma ir vykdytina (CPK 18 straipsnis).
24. Taikos sutarties 4.4 punktu šalys susitarė, kad „Dukrai būnant su motina, motina įsipareigoja užtikrinti tėvo galimybę bendrauti su dukra nuotoliniu būdu (telekomunikacinėmis priemonėmis), atsižvelgiant į dukros dienos ir poilsio režimą, užimtumą bei dukros norą.“
25. Apeliantas teigia, kad laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 4 d. iki 2024 m. lapkričio 20 d. suinteresuotas asmuo nepagrįstai apribojo jo teisę bendrauti su nepilnamete dukra, nors tam nebuvo jokių objektyvių priežasčių, t. y. jam nurodytu laikotarpiu jokios kardomosios priemonės taikytos nebuvo, orderio taikymo terminas jau buvo pasibaigęs. Paaiškinime teismui apeliantas nurodė, kad nuo 2024 m. spalio 17 d. jam bandant susisiekti su dukra telefonu, ryšys su juo buvo nutrauktas be jokio teisinio pagrindo. Prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl minėto taikos sutarties punkto nevykdymo apeliantas įrodinėjo foto nuotraukomis apie jo vykdytus skambučius ir žinutes N. B. bei AB „Telia“ sąskaitos išklotine. Iš nurodytų duomenų matyti, kad apeliantas 2024 m. spalio 17, 26 ir 28 dienomis bandė per „WhatsApp“ programėlę susisiekti su suinteresuotu asmeniu. Apelianto pateikta AB „Telia“ sąskaitos išklotinė taip pat patvirtina, kad iš jo numerio suinteresuotam asmeniui 2024 m. spalio 3 d. buvo siunčiamos sms žinutės.
26. Suinteresuotas asmuo atsiliepime patvirtino, kad 2024 m. spalio 3 d. tarp šalių vyko susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis (SMS), derinant apelianto susitikimo laiką ir vietą su dukra. Atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė žinutes iš šalių vykusio susirašinėjimo.
27. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo neneigė, jog 2024 m. spalio 26 d. ji neatsiliepė į apelianto vaizdo skambučius, kadangi jos žiniomis apeliantui nuo 2024 m. spalio 17 d. buvo paskirta kardomoji priemonė (rašytinis pasižadėjimas neišvykti) ir numatytas įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių nei su nukentėjusiąja N. B., nei su dukra A. Š..
28. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantui, kaip smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui, nuo 2024 m. rugsėjo 18 d. (20.32 val.) buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kuris galiojo 15 dienų, t. y. iki 2024 m. spalio 3 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 2024 m. spalio 17 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti įtariamojo J. Š. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tos pačios dienos Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu taip pat buvo iš dalies tenkintas suinteresuoto asmens atstovo prašymas ir nutarta: įtariamajam I. Š. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamoje vietoje nebendrauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiąja ir jos artimaisiais. Minėtame nutarime nurodyta, kad apie priimtą sprendimą informuoti nukentėjusiosios atstovą advokatą per PAIS sistemą. Duomenų, kad apie priimtą nutarimą būtų pranešta apeliantui, byloje nenustatyta.
29. Apeliantas nurodė, kad jam apie jokią prokuroro 2024 m. spalio 17 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę pranešta nebuvo. Kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis, kad kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kartu su įpareigojimais nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja N. B., E. B. ir A. Š. jam buvo paskirta 2024 m. lapkričio 21 d.
30. Vilniaus regiono apylinkės teismo išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-141-1230/2025 (CPK 179 straipsnio 3 dalis) medžiaga patvirtina, kad minėtu suinteresuoto asmens 2024 m. spalio 17 d. nutarimu buvo tik išspręstas suinteresuoto asmens prašymas, tačiau kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti apeliantui paskirta 2024 m. lapkričio 21 d. nutarimu. Darytina išvada, kad minėti draudimai nesilankyti suinteresuoto asmens gyvenamojoje vietoje bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su suinteresuotu asmeniu bei šalių nepilnamete dukra įsigaliojo nuo 2024 m. lapkričio 21 d. ir šie apribojimai apeliantui nuo 2024 m. spalio 17 d. taikyti nebuvo, juolab, kad ta pati kardomoji priemonė tame pačiame baudžiamajame procese du kartus iš eilės netaikoma.
31. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įvertinus suinteresuotam asmeniui Vilniaus apygardos prokuratūros pateiktą 2024 m. spalio 17 d. nutarimo turinį, šiuo atveju, suinteresuotas asmuo galėjo klaidingai suprasti, kad minėti apribojimai apeliantui jau yra pritaikyti. Kaip nurodo suinteresuotas asmuo būtent dėl šios jos turimos informacijos, bet ne dėl piktavališkumo, suinteresuotas asmuo nuo 2024 m. spalio 17 d. neatsiliepė į apelianto skambučius. Pažymėtina, kad pats apeliantas savo paaiškinime teismui taip pat akcentavo, kad būtent nuo 2024 m. spalio 17 d. jis susidūrė su sunkumais bendraujant su vaiku. Darytina išvada, kad suinteresuotas asmuo nuo 2024 m. spalio 17 d. į apelianto skambučius neatsiliepė dėl suklydimo, neteisingo nutarimo turinio interpretavimo, tačiau ne iš piktavališkumo ar siekio kliudyti apeliantui bendrauti su dukra nuotoliniu būdu, t. y. manydama, kad apeliantui jau yra pritaikyti atitinkami ribojimai, kas nesudaro pagrindo pripažinti, jog taikos sutarties 4.4. punktas išimtinai nevykdomas dėl suinteresuoto asmens kaltės ar piktnaudžiavimo.
32. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad suinteresuotas asmuo deda pastangas siekdama užtikrinti apelianto tiesioginį bendravimą su dukra ir ši teisė apeliantui yra užtikrinta. Po 2024 m. lapkričio 25 d. prokuratūros nutarimo priėmimo suinteresuotas asmuo užtikrino, kad apeliantas turėtų galimybę bendrauti su nepilnamete dukra, jų susitikimai organizuojami ir vyksta Garliavos krizių centre tarpininkaujant specialistams, nuo 2024 m. spalio 17 d. yra įvykę 3 susitikimai. Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad suinteresuotas asmuo komunikuoja su apeliantu ir derina bendravimo su nepilnamečiu vaiku laikus, taip pat yra pateikusi informaciją apie dukros lankomą darželį, reikalingus kontaktus, prisijungimo duomenis prie dukters paskyros, esančios esveikata.lt portale.
33. Pažymėtina, kad šalys minėtu taikos sutarties punktu neaptarė bendravimo intensyvumo, t. y. kiek kartų ir kaip dažnai bendravimas su nepilnamečiu vaiku turi vykti per atitinkamą laikotarpį. Pagal minėtą punktą suinteresuotas asmuo tik įpareigojamas užtikrinti galimybę apeliantui bendrauti su dukra nuotoliniu būdu, atsižvelgiant į šalių dukters dienos ir poilsio režimą, užimtumą bei dukters norą.
34. Įvertinus aptartus duomenis ir apeliacinės instancijos teismui nenustačius akivaizdžiai objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti vienareikšmę išvadą, kad dėl suinteresuoto asmens kaltės ar piktavališkumo nebuvo užtikrintas šalių nepilnametės dukters bendravimas su apeliantu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti suinteresuoto asmens kaltės dėl taikos sutarties 4.4. punkto nevykdymo.
35. Apeliantas taip pat nesutinka su iš jo suinteresuotam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimu, kadangi jam nebuvo taikytos jokios teisinės priemonės, kurios ribotų jo bendravimą su dukra.
36. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių procesinį elgesį ir aplinkybę, kad būtent pareiškėjo veiksmai sudarė prielaidas susiklostyti situacijai, dėl kurios suinteresuotas asmuo šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, taip pat suinteresuoto asmens prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, iš apelianto suinteresuotam asmeniui priteisė 338,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.
37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę. Tačiau teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 4 d. iki 2024 m. lapkričio 20 d. apeliantui kardomoji priemonė nebuvo taikyta, tačiau piktavališki ar nesąžiningi suinteresuoto asmens veiksmai byloje taip pat nenustatyti, N. B. klaidingai suprato 2024 m. spalio 17 d. prokuroro nutarimo turinį, bet po 2024 m. lapkričio 25 d. prokuratūros nutarimo priėmimo ji užtikrino, kad apeliantas turėtų galimybę bendrauti su nepilnamete dukra, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad vykdomasis raštas pareiškėjui vis tik nebuvo išduotas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš apelianto suinteresuoto asmens naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos mažintinos 50 proc., iki 169,40 Eur.
38. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirasis skundas iš dalies sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį pakeisti sumažinant suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteistą bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 320, 338 straipsniai).
39. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo
40. Suinteresuotas asmuo prašė priteisti jos patirtas 592,90 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, kartu su prašymu pateikė 2025 m. vasario 20 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį nurodytų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą, kurios neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyto maksimalaus dydžio ribos.
41. Apelianto atskirasis skundas tenkintas iš dalies, todėl atsižvelgiant į nutarties 37 punkte nurodytus motyvus, iš apelianto suinteresuoto asmens naudai priteistina 50 proc., t. y. 296,45 Eur, bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti iš dalies Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartį ir sumažinti suinteresuotam asmeniui N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 169,40 Eur (vieno šimto šešiasdešimt devynių eurų 40 ct).
Kitą Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 296,45 Eur (du šimtus devyniasdešimt šešis eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.