Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės daugiabučių namo savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „Jasminas“ atstovei advokatei Viktorijai Safošinai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau tekste – AAD) ieškinį atsakovei DNSB „Jazminas“ dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pagal kreditorės pareiškimą 2022-04-07 buvo priimtas teismo įsakymas išieškoti iš skolininkės 1576,50 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 1 576,50 Eur sumos nuo 2022-04-07 iki visiško teismo įsakymo įvykdymo kreditorei; taip pat išieškoti iš skolininkės 9,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2022-05-04 nutartimi priimtas ieškovės Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos ieškinys atsakovei DNSB „Jazminas“ dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo; panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo 2022-04-07 teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-4427-1025/2022 ir byla perduota nagrinėti ginčo teisenos tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

8. Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

9. Valstybės įmonės Registrų centras Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenimis nustatyta, kad atsakovė DNSB „Jazminas“, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įregistruota 1996-10-24, atsakovės pirmininkės pareigas nuo 2018-10-04 eina I. R..

10. 2021-02-15 namo gyventojai pateikė prašymą atsakovei, juo prašė genėti medžius, kadangi pirmuose aukštuose gyvenant, dienos metu naudojamas apšvietimas, mokama daugiau už elektros energiją, saulė nepatenka į butą. Prašymą pasirašė atsakovės gyventojai iš (duomenys neskelbtini) namo 19, 29, 60, 3, 18 butų. Iš 2021-02-19 atsakovės daugiabučių namo savininkų valdybos susirinkimo protokolo nustatyta, kad šiame susirinkime svarstytas klausimas dėl gauto gyventojų prašymo genėti medžius, kadangi gyvenantys pirmuose aukštuose, nuolat skendi tamsoje, naudoja elektros energija net dienos metu, nes per augančius medžius nepatenka saulė. Šunų parduotuvę turinti savininkė skundžiasi, jog per medžius nesimato jos iškabos. Susirinkimo metu vienbalsiai nutarta pavasarį genėti medžius. Pasirinkta UAB „Tobula instaliacija“ dėl kokybės, žinomumo ir atsiskaitymo termino per 6 mėn. nuo atliktų darbų akto. Balsuota vienbalsiai.

11. 2021-04-06 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos aplinkosaugos skyrius išdavė Leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. AP2-38, kuriame nurodoma, kad atsakovei pagal pateiktą prašymą leidžiama kirsti 1 eglę ir genėti 8 medžius (2 liepas, 2 šermukšnius, 1 gluosnį, 2 egles, 1 klevą). 2021-04-19 UAB „Ornitostogos“ pateikė Ornitoliginės ekspertizės išvadą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos aplinkosaugos skyriui dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbų Nr. AP2-38, kurioje nurodyta, kad nei viename iš patikrintų medžių apsilankymo metu, užimtų lizdų, uoksų ar kitų paukščių galimų perimviečių nerasta.

12. Iš 2021-04-19 Rangos sutarties Nr. 2021/04/19 nustatyta, kad atsakovė, atstovaujama pirmininkės ir VšĮ „Mano daugiabutis“ sudarė sutartį, kuria rangovė įsipareigojo atlikti atsakovės teritorijoje medžio nupjovimo ir medžių genėjimo darbus pagal nurodytus užsakovo kiekius ir vietas, dalyvaujant užsakovės atstovei (Sutarties 1.1 punktas). Kaina – 1 242,08 su PVM. VšĮ „Mano daugiabutis“ 2021-05-10 atsakovei pateikė Atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei PVM sąskaitą faktūrą 1 242,08 Eur sumai.

13. Iš susirašinėjimo elektroniniais laiškais, nustatyta, kad 2021-04-27 į AAD kreipėsi Asociacija „Klaipėdos žalieji“ dėl gyventojo skundo dėl medžių genėjimo nesuderinus su gyventojais, todėl AAD gavo prašymus išsiaiškinti genėjimo teisėtumą; kas atliko genėjimą; įvertinti medžių genėjimo taisyklių pažeidimus ir imtis priemonių. 2021-04-30 AAD Klaipėdos valdyba kreipėsi į atsakovę dėl aplinkybių paaiškinimo pradėjus tyrimą pagal minėtą pranešimą. Atsakovė paaiškinimą įpareigota pateikti iki 2021-05-07. Taip pat AAD Klaipėdos valdyba kreipėsi į VšĮ „Mano daugiabutis“ 2021 m. gegužę, su prašymu paaiškinti aplinkybes dėl nugenėtų medžių iki 2021-06-08.

14. 2021-05-06 AAD Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcija (toliau tekste – Inspekcija) pavedė atlikti patikrinimą atsižvelgus į 2021-04-27 gautą pranešimą dėl nupjautų, nugenėtų medžių, t.y. patikrinti atsakovės atliktų želdinių genėjimo darbų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Inspekcija 2021-05-12 priėmė Patikrinimo aktą Nr. (13.1-PA-1650), kuriame patikrinimo metu buvo nustatyta, kad atsakovė, atlikusi genėjimo darbus, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, 2020-10-14 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-627 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo pakeitimo“ 3 punkto ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-18 įsakymo Nr. D1-45 „Dėl medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių patvirtino“ 41-42 punktų reikalavimus. Už nustatytus pažeidimus atsakingiems asmenims bus taikomas administracinė atsakomybė pagal ANK 281 straipsnio 1 ir 4 dalis ir pateikta atlyginti želdiniams padaryta žalą, kurią sudaro 1 576,50 Eur (Inspekcijos žalos apskaičiavimas).

15. Iš pateiktų nuotraukų matyti nugenėtos ginčo medžių šakos.

16. 2021-05-28 VšĮ „Mano daugiabutis“ pateikė paaiškinimą dėl vykdytų medžių genėjimo ir pjovimo darbų, nurodydama, kad atsakovė kreipėsi į ją dėl medžių genėjimo ir pjovimo darbų atlikimo. Atsakovės pirmininkė nurodė, kad reikia nupjauti vieną medį ir bei atlikti kitų medžių genėjimo darbus. Atsakovei gavus leidimą, VšĮ „Mano daugiabutis“ ir atsakove sudarė rangos sutartį Nr. 2021/04/19. 2021-04-27 rangovės darbuotojas S. T., turintis teisę dirbti miško ruošos darbų vadovu, nuvyko į objektą ir atliko medžių genėjimo darbus. Atsakovė pagal sutartį buvo įsipareigojusi turėti visus leidimus. Pagal sutartį užsakovas nurodo kokie medžiams turi būti atlikti genėjimo darbai. Darbai buvo priimti, pretenzijų negavo. Nekilo įtarimų, kad atsakovė galėjo nurodyti daugiau genėjimo darbų nei yra išsiėmęs leidime.

17. Inspekcijos parengtame Nugenėtų želdinių, augančių ne miško žemėje, matavimo duomenimis nustatyta, kad iš 11 be leidimo nugenėtų medžių 5 medžių (liepų) būklė yra nepatenkinama.

18. ADD Klaipėdos valdyba 2021 m. rugpjūčio mėn. atsakovei rašte Dėl papildomo patikrinimo atlikimo nurodė, kad ADD Klaipėdos valdyba 2021-07-13 gavo atsakovės pranešimą dėl papildomo patikrinimo atlikimo ir žalos aplinkai apskaičiavimo. Nurodė, kad Inspekcijos pareigūnai sutinka atlikti pakartotinius genėtinų medžių matavimus 2021-08-18, 10 val. 2021-08-18 ADD Klaipėdos valdyba informavo elektroniniu paštu, kad medžių permatavimas nukeliamas į 2021-08-31, 10 val.

19. Inspekcija 2021-09-17 atsakovei parengė Šaukimą dėl sankcijų taikymo, juo atsakovės pirmininkei nurodė 2021-10-19 atvykti į Inspekciją dėl administracinio nusižengimo protokolų surašymo. 2021-10-19 atsakovės pirmininkė elektoriniu paštu informavo, jog nagrinėjime nedalyvaus.

20. Iš 2021-10-19 Administracinio nusižengimo protokolo Nr. AM-AAD-ANR_P-3760-2021 (toliau tekste – Protokolas) nustatyta, kad I. R. patrauka administracinėn atsakomybėn, kadangi pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, 2020-10-14 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-627 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo pakeitimo“ 3 punkto reikalavimus. 2021-11-23 AAD priėmė nutarimą (toliau tekste – Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje, jame nustatyta, kad atlikus planinį atsakovės patikrinimą 2021-05-12 buvo nustatyta, kad atsakovė medžių genėjimo darbus atliko pagal 2021-04-06 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimą, kuris buvo išduotas 8 medžių (2 liepos, 2 šermukšniai, 1 gluosnis, 2 eglės, 1 klevas) genėjimui, tačiau želdinių buvo nugenėta daugiau nei nurodyta leidime, t.y. papildomai 11 medžių (1 beržas, 8 liepos, 1 klevas, 1 kaštonas), kurie priskiriami saugotiniems medžiams pagal Lietuvos Respublikos Vyriausyb4s 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtint7 „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, paskiriami saugotiniems“ priedo 3 punktą. Nutarimu patvirtinta, kad atsakovė, nugenėjusi medžius be leidimo pažeidė Protokole nurodytas teisės normas. Paskaičiuotas žalos aplinkai dydis – 1 576,50 Eur, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau tekste – Metodikos) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.

21. Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus - nugenėjo ginčo saugotinus medžius; atsakovė neginčija, jog nėra priežastinio ryšio tarp jos neteisėtų veiksmų ir nugenėtų medžių; bei kaltės – neatsargumo, tačiau atsakovė nesutinka, kad aplinkai buvo padaryta žala ir jai turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Taigi šiuo atveju svarbu išsiaiškinti, ar medžių nugenėjimas lėmė žalos aplinkai atsiradimą.

22. Nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos faktą ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, t.y. šiuo atveju – ieškovė. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, tačiau nevertinamas anksčiau, tai yra iki žalos aplinkai atsiradimo, nustatytas neigiamas poveikis, atsiradęs dėl konkrečios ūkinės veiklos, kurią nustatyta tvarka leidžia vykdyti įgaliotos institucijos ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog žalos dydis turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014).

23. Šioje byloje želdinių nugenėjimo metu (2021 m. balandžio mėn.), atsakovės užsakymu neteisėtai nugenėti želdiniai (11 medžių) buvo priskirti saugotiniems, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ (3.1 punktas – medžiai auga mieste daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijose valstybinėje ir savivaldybių žemėje).

24. Taigi ginčas kilo dėl žalos gamtai padarymo – medžių nugenėjimo neturint tam leidimo, t.y. žala padaryta aplinkai – sudėtingam pagal savo pobūdį objektui. Teismų praktikoje nurodoma, kad žalos faktas ir jos dydis yra įrodinėjamas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, todėl ieškovė, vadovaudamasi Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, įrodė žalos faktą ir apskaičiavo jos dydį pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką – 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė įrodė, jog žala buvo padaryta.

25. Atsakovė, pateikusi užsakymą rangovei nugenėti 11 medžių, kuriems genėti leidimas nebuvo išduotas, savo neteisėtais veiksmais (savavališkai nugenėjus - nupjovus šakas saugotiniems želdiniams), pažeidė aplinkosauginius norminius teisės aktus: Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. Dl-87, 9 punktą, t. y., neturėdama nustatyta tvarka išduoto leidimo, atliko neteisėtus veiksmus, kurie yra priežastiniame ryšyje su saugomiems medžiams padaryta žala, kas sąlygoja atsakovės civilinės atsakomybės atsiradimą (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, atsakovė privalo atlyginti gamtai padarytą žalą.

26. Pažymėtina, kad atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jos atliktų veiksmų teisėtumą ar aplinkybę, kad jos veiksmais nebuvo padaryta žala gamtai (CPK 178 straipsnis). Taigi nustačius, kad atsakovė neteisėtai nugenėjo saugotinus želdinius (11 medžių – 8 liepas, 1 beržą, 1 klevą, 1 kaštoną), ir tuo padarė žalą gamtai, atsakovei kyla deliktinė atsakomybė – ji privalo atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą gamtai.

Dėl žalos dydžio.

27. Atsakovė ginčija ieškovės prašomo priteisti žalos dydį ir prašo jį sumažinti, argumentuojant tuo, kad neteisėtai nugenėti medžiai jau ataugo ir, kad atsakovė yra daugiabučių savininkų bendrija, todėl tai turės neigiamos įtakos daugiabučio namo gyventojų interesams.

28. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalį padariusieji žalos ūkio subjektai privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Pažymėtina, jog nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos faktą ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, o aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas, – žalą padaręs asmuo. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma gali būti taikoma ne tik sutartinės, bet ir deliktinės civilinės atsakomybės atveju (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnis). Nuo visiško nuostolių atlyginimo principo gali būti nukrypta ir CK 6.282 straipsnio pagrindu, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltę ar žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Pagal kasacinio teismo praktiką, nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jo taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; kt.).

29. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimą, nes įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklės ar sprendimo varianto. Minėti principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas. Teisingumo tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas. Šis principas įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau kartu turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes. Protingumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai. Protingumo principas, kaip ir teisingumo principas, reikalauja neginti asmens, kuris elgiasi neprotingai – neatidžiai, nerūpestingai, neapdairiai, nesąžiningai, neteisingai, piktnaudžiauja savo teisėmis ir t.t. Protingumo principas reikalauja iš asmenų, kad šie aktyviai gilintų savo žinias ir įgūdžius, kadangi įstatymų nežinojimas, jų nesuvokimas ar netinkamas suvokimas rodo, kad asmuo nepakankamai domėjosi savo teisėmis ir pareigomis.

30. Ieškovė apskaičiavo gamtai padarytos žalos dydį pagal rekomenduojamą metodiką (2014 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. D1-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“), todėl žalos dydis atitinka tuo metu galiojusias teisės normas. Minėtos metodikos 22 punkto nuostatose numatyta, jog, žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius (saugotinus ir kitus medžius, krūmus, krūmokšnius, puskrūmius, lianas), žolinę augaliją skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343. Atsakovės sužaloti želdiniai (8 liepos, 1 beržas, 1 klevas ir 1 kaštonas) patenka į šio įsakymo 1 priede nurodytų Lietuvoje augančių medžių sąrašo II-ą ir III-ą grupes, todėl vadovaujantis šio įsakymo 2.2 punkto nuostatomis II-os grupės medžiams (šiuo atveju 8 liepoms ir 1 beržui) taikomas 6 Eur įkainis, o III-os grupės medžiams (klevui ir kaštonui) už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą 1 m kamieno aukštyje. Atsižvelgiant į tai, kad sužaloti saugotini želdiniai auga mieste, vadovaujantis minėto įsakymo 5.3 punkto nuostatomis medžių atkuriamosios vertės įkainiai didinami 2 kartus. Byloje nustatyti ne tik geros, bet ir patenkinamos bei nepatenkinamos būklės saugotini želdiniai, todėl jų atkuriamosios vertės įkainiai buvo mažinami 25 proc. (patenkinama būklė) ir 50 proc. (nepatenkinama būklė) (įsakymo 13.1 ir 13.2 punktai). Visi ginčo želdiniai sužaloti nepažeidžiant jų gyvybinių funkcijų, atliekant žalos skaičiavimą vadovautasi Metodikos 27 punkto nuostatomis, padaryta žala jiems buvo mažinama 2 kartus.

31. Ieškovė paskaičiavo, kad žala gamtai už atsakovės pavedimu nugenėtus medžius sudaro 1 576,50 Eur. Padarytos žalos įvertinimo skaičiuotės atsakovė neginčijo, tačiau, sprendžiant reikalavimą dėl žalos priteisimo, prašo vadovautis protingumo principu bei atsižvelgti į tai, kad neteisėtai nugenėti medžiai jau ataugo, bei įvertinti atsakovės, kaip juridinio asmens, atstovaujančio daugiabučio namo gyventojus, statusą.

32. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl padarytos gamtai žalos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovės pavedimu neteisėtai nugenėtų medžių būklė šiuo metu yra gera, medžiai gyvybinių funkcijų neprarado (tai patvirtina AAD žalos aplinkai apskaičiavimas) ir yra atžėlę (tai patvirtina į bylą pateiktos fotofiksacijos), todėl tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad gamtai nebuvo padaryta itin didelė žala. Tai, kad gamtai nebuvo padaryta didelė žala, pagrindžia ir ta aplinkybė, kad medžiai buvo tik nugenėti (buvo nupjautos minėtų medžių apatinės šakos nepažeidžiant medžių gyvybinių funkcijų), medžiai genėti tuo metu, kai paukščiai dar nesuko lizdų juose. Be to teismas vertina ir tą aplinkybę, jog medžiai buvo genėjami su tikslu pagerinti daugiabučio namo gyventojų gyvenimo sąlygas butuose, kadangi, kaip nustatyta iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, gyventojai kreipėsi į bendriją su prašymu apgenėti medžius dėl į butus nepatenkančios saulės šviesos ir tai lemiančių didesnių elektros sąnaudų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą mažinti žalos dydį, kadangi apgenėti medžiai pilnavertiškai ataugo, o gyventojų interesas gyventi labiau saulės apšviestuose butuose taip mažinant suvartojamos elektros energiją buvo patenkintas, sudaro pagrindą šiuo atveju taikyti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.

33. Atsakovė prašo sumažinti žalos dydį ir tuo pagrindu, kad ji yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, atstovaujanti daugiabučio gyventojų interesus, o žalos atlyginimas lemtų ir atsakovės daugiabučio gyventojų finansinę naštą.

34. Teismas, sutinka, kad atsakovė yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 punktas) ir, kaip jau minėta anksčiau, atsakovė nugenėjo ginčo medžius būtent gyventojų prašymų ir atstovaudama jų interesus (minėto įstatymo 2 straipsnio 7 punktas), t.y. žalos atsiradimą lėmė pačių gyventojų prašymas nugenėti medžius dėl susidariusių didesnių elektros sąnaudų saulei nepatenkant į butų patalpas, todėl vertinant žalą svarbu atsižvelgti į tai, jog atsakovės padarytą žalą gamtai lėmė siekis pagerinti daugiabučio namo gyventojų gyvenimo sąlygas – tenkinti gyventojų interesą, o ne savanaudiškai tenkinant savo interesus. Taip pat sutiktina ir su tuo, jog žalos atlyginimas palies pačios bendrijos gyventojus, kadangi patirtos išlaidas teks atlyginti namo gyventojams, todėl jie patirs neigiamus finansinius padarinius.

35. Visgi, atsakovei nepasirūpinus reikiamu leidimu buvo pasikėsinta į teisės aktais saugomas vertybes – nugenėti saugotini želdiniai, be kita ko, atsakovė, atstovaujama pirmininkės, taip pat nedalyvavo rangovei genėjant medžius, o tai rodo ir atsakovės nerūpestingumą, ko atsakovės atstovė advokatė teismo posėdžio metu neginčijo, todėl atsakovė negali išvengti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, atsakovės kaltės rūšį – nerūpestingumas, medžiai yra atžėlę, atsakovės teisinį statusą ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, prašomos priteisti žalos dydį mažina per pusę, priteisiant iš atsakovės 788,25 Eur žalos atlyginimo (CK 1.5 straipsnis, 6.251 straipsnio 2 dalis).

36. Pagal Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą lėšos, nustatyta tvarka išieškotos už aplinkai ir valstybiniams gamtos ištekliams padarytą žalą pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus ar kitus aplinkos apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, yra Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos (toliau – Programa), o 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Programos lėšos kaupiamos atskiroje Valstybės iždo sąskaitoje. Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų surinkimo ir kaupimo tvarkoje, patvirtintoje Aplinkos ministro 2001 m. vasario 7 d. Nr. 91, Programos lėšos (neįskaitant įplaukų pagal įstatymo 3 straipsnio 3, 6 ir 10 punktus) surenkamos Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, regionų aplinkos apsaugos departamentų, valstybinių rezervatų ir nacionalinių bei regioninių parkų direkcijų (arba tarnybų) pajamų surenkamosiose sąskaitose. Todėl priteistos žalos aplinkai lėšos, skirtos valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-165/2010, Nr. 3K-3-61/2014; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bylose Nr. 2A-364/2013, Nr. 2A-659-943/2016, Nr. e2A-491-178/2017, Nr. e2A-542-464/2018), turi būti pervestos į ieškovės nurodytą Programos lėšų surenkamąją sąskaitą.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

37. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimiems nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui.

38. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

39. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškinį tenkinus visiškai ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos 788,25 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022-04-07 (teismo įsakymo priėmimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

40. Ieškinį patenkinus iš dalies (50 proc.), atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), iš atsakovės valstybei priteistinas už patenkintą ieškinio dalį mokėtinas žyminis mokestis – 18 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnis).

41. Atsakovė pateikė duomenis, jog patyrė 790,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už jai suteiktas advokatės teisines paslaugas, todėl ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies (50 proc.), yra pagrindas tenkinti atsakovės prašymą iš dalies.

42. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, atsakovės atstovės paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 395,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43. Valstybė šioje byloje patyrė 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismo patirtos pašto išlaidos, t. y. 8,96 Eur viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ieškinį tenkinus iš atsakovės valstybei priteistina 8,96 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Jazminas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 788,25 Eur (septyni šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai ir 25 ct) žalos, 5 (penki) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 788,25 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. gegužės 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 395,00 Eur (trys šimtai devyniasdešimt penki eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Jazminas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), 18,00 Eur (aštuoniolika eurų) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Jazminas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8,96 Eur (aštuoni eurai ir 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Informuoti ieškovą, jog įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.