Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alsveta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alsveta“ ieškinį atsakovui A. S. dėl darbuotojo reikalavimų darbdaviui atmetimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė, kad ieškovė turėtų suteikti informaciją apie tai, ar atsakovas supranta lietuvių kalbą, pateikti tai pagrindžiančius duomenis, o manant, kad valstybinės kalbos atsakovas nežino, padaryti ir pateikti teismui ieškinio ir jo priedų vertimus į atsakovui suprantamą valstybinę kalbą. Teismas pažymėjo ir tai, jog ieškovė kreipdamasi į teismą nesumokėjo ir nepateikė teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento, nors šiuo atveju turėjo būti sumokėtas 134,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Teismas pripažino, kad minėti trūkumai yra esminiai, jie neigiamai įtakoja galimybę pradėti bylą CPK nustatytu būdu ir tvarka, atsakovui - tinkamai atsikirsti į ieškinį, o teismui, esant procesiniam pagrindui, - priimti sprendimą už akių.

5. 2022 m. lapkričio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovės UAB „Alsveta“ prašymas dėl trūkumų šalinimo. Ieškovė nurodė, kad sumokėjo teismo nurodytą žyminį mokestį, tačiau vertimo atlikti nespėjo, kadangi teismas nustatė pakankamai trumpą 7 dienų terminą. Vertimui atliki ieškovei reikalingos bent 5 kalendorinės dienos. Taip pat pažymėjo, kad nutarties apskundimo terminas sutampa su jos apskundimo terminu, t. y. ieškovei apsisprendus dėl nutarties apskundimo per įstatymo nustatytą terminą, ieškovei neliko laiko nutarties įvykdymui. Kadangi teismo nustatytas terminas trūkumams pašalinti suėjo 2022 m. lapkričio 11 d., ieškovė prašė atnaujinti praleistą 7 dienų terminą atlikti vertimui į rusų kalbą ir nustatyti trūkumų pašalinimo terminą iki 2022 m. lapkričio 18 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 – 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl atskirojo skundo argumentų

13. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo konstatuota, kad ieškovė teismo nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų nepašalino, todėl ieškinys buvo laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovės prašymas pratęsti terminą konstatuotiems ieškinio trūkumams pašalinti negali būti ir nėra svarstomas, nes faktiškai yra paduotas suėjus teismo nustatytam terminui, kurį neprašoma atnaujinti, nenurodant svarbių termino praleidimo priežasčių. Tuo tarpu apeliantė (ieškovė) laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo atsisakyti spręsti ieškovės prašymo atnaujinti praleistą trūkumų ištaisymo terminą. Be to, skundžiamos nutarties išvada, kad ieškovė prašo pratęsti, o ne atnaujinti trūkumų ištaisymo terminą, neatitinka ieškovės prašymo turinio, todėl teismui priėmus skundžiamą 2022 m. lapkričio 15 d. nutartį, ieškovės prašymas atnaujinti praleistą trūkumų ištaisymo terminą liko neišnagrinėtas.

14. CPK 115 straipsnyje reglamentuotas procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimas ir trūkumų šalinimas. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, bet ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

15. Pažymėtina, kad procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti teikiamo procesinio dokumento trūkumus, teismui iš karto neatsisakant priimti su trūkumais pateikto dokumento. Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).

16. CPK 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais. Tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatę įstatymai, juos nustato teismas.

17. CPK 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo nutartimi gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka. Pratęsdamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Atsisakydamas patenkinti prašymą dėl procesinio termino pratęsimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį (CPK 77 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad CPK 77 straipsnio nuostatos nereikalauja iš proceso šalies, prašančios pratęsti teismo nustatytą terminą, prašymą motyvuoti ar pateikti prašymą pagrindžiančius įrodymus.

18. Tuo tarpu CPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas (CPK 78 straipsnio 3 dalis). Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis).

19. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006).

20. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2017). Kadangi termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai (Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-637-390/2022).

21. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį dėl darbuotojo reikalavimų darbdaviui atmetimo, kuriuo prašė išnagrinėti darbo ginčą tarp ieškovės ir atsakovo iš esmės ir netenkinti atsakovo A. S. reikalavimų dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą, darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, dienpinigių ir netesybų priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 (septynių) dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti 134,00 Eur dydžio žyminį mokestį, pateikti teismui ieškinio ir jo priedų vertimus į atsakovui suprantamą valstybinę kalbą bei pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius ieškovės ieškinio pareiškime nurodomas aplinkybes. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – ir LITEKO) esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis dėl ieškinio trūkumų ieškovei buvo išsiųsta tą pačią dieną per EPP ir buvo laikoma įteikta 2022 m. lapkričio 4 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Atsižvelgiant į tai, 7 (septynių) dienų terminas ieškovei ištaisyti teismo nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus suėjo 2022 m. lapkričio 11 d. (CPK 74 straipsnis 6 dalis).

22. 2022 m. lapkričio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovės UAB „Alsveta“ prašymas dėl trūkumų šalinimo, kuriame ieškovė nurodė, kad iš dalies pašalino teismo nustatytus ieškinio trūkumus, sumokėdama 134,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Tačiau ieškovė nespėjo atlikti ieškinio vertimo į rusų kalbą, todėl prašė atnaujinti praleistą terminą ieškinio trūkumams pašalinti, kuris baigėsi 2022 m. lapkričio 11 d. ir nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti iki 2022 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi pripažino, kad nustatyti ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti, todėl ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam teismui. Taip pat teismas nutartimi atsisakė pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, motyvuojant tuo, kad terminas ieškinio trūkumams pašalinti yra praleistas, todėl turėjo būti teikiamas prašymas dėl tokio termino atnaujinimo, o ne pratęsimo.

23. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ieškovės prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo bei neįvertino visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, priimant skundžiamą nutartį. Visų pirma pažymėtina, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė 2022 m. lapkričio 15 d. pateikdama prašymą dėl trūkumų šalinimo, taip pat pateikė prašymą dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, o ne dėl procesinio termino pratęsimo, kadangi pačiame prašyme patvirtino, kad terminas ieškinio trūkumams pašalinti suėjo būtent 2022 m. lapkričio 11 d., tačiau per nustatytą terminą trūkumų nespėjo pašalinti ir prašė atnaujinti minėtą terminą. Be to, įvertintina ir tai, jog terminas ieškinio trūkumams pašalinti suėjo 2022 m. lapkričio 11 d. (penktadienį), tuo tarpu ieškovės pateiktas prašymas dėl trūkumų šalinimo ir procesinio termino atnaujinimo buvo pateiktas per EPP 2022 m. lapkričio 14 d. (pirmadienį), o įkeltas į civilinės bylos kortelę 2022 m. lapkričio 15 d. (antradienį), t. y. šiuo atveju teismo nustatytas 7 (septynių) dienų terminas buvo praleistas minimaliai ir nesudarė pagrindo konstatuoti, kad ieškovė netinkamai naudojasi ar piktnaudžiavo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Nors kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad procesinio termino neatnaujinimas (nepratęsimas) ir ieškinio grąžinimas jį padavusiam asmeniui netrukdo iš naujo pareikšti ieškinį įstatymų nustatyta tvarka, tačiau turi būti atsižvelgta tai, jog ieškovės ieškinys dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2022 m. spalio 28 d., t. y. nepraleidus Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 231 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino dėl tokio ginčo išnagrinėjimo teisme, o tuo tarpu pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas yra atliekamas daugiau nei po 2 (dviejų) mėnesių nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks teisės į teismą ribojimas, kuomet nėra išsprendžiamas prašymas dėl procesinio termino atnaujinimo ieškinio trūkumams pašalinti ir tuo pagrindu ieškovė bus priversta teikti ieškinį jau daugiau nei po 2 (dviejų) mėnesių, kai Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas įsiteisėja per 1 (vieną) mėnesį nuo jo priėmimo dienos, būtų neproporcingas tarp taikomų pasekmių ir siekiamo tikslo bei neatitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnis).

24. Taip pat pažymėtina, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).

25. Šiuo atveju vertinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo nurodytas trūkumas pateikti ieškinio reikalavimus pagrindžiančius rašytinius įrodymus galėjo būti pašalintas ne tik išsireikalavus visą darbo ginčo medžiagą iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjant darbo ginčą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka tiek ieškovė, tiek atsakovas galimai buvo pateikę visus ginčui reikšmingus ir aktualius dokumentus, tačiau ir parengiamojo teismo posėdžio metu. Atkreiptinas dėmesys, kad priemones ieškinio trūkumams šalinti teismas taiko tik tokiu atveju, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti teisme metu (CPK 413 straipsnio 2 dalis). Taip pat pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę pateikti informaciją apie tai, ar atsakovas supranta lietuvių kalbą bei ieškinio ir jo priedų vertimus į atsakovui suprantamą valstybinę kalbą, kadangi CPK įtvirtintas teisinis reguliavimas nenumato reikalavimus pareiškusiam asmeniui pareigos nustatynėti, ar priešinga šalis moka valstybinę kalbą. Tuo atveju, jeigu civilinėje byloje būtų nustatyta, kad šiuo atveju atsakovas nemoka valstybinės kalbos ir jam adresuoti teismo procesiniai dokumentai turi būti išversti į jam suprantamą kalbą, atsakovui nėra užkertamas kelias pareikšti teismui atitinkamą prašymą dėl procesinių dokumentų vertimo, kas sudarytų pagrindą pirmosios instancijos teismui, vadovaujantis CPK 113 straipsnio 3 dalimi, įpareigoti ieškovę pateikti ieškinio ir jo priedų vertimus į atsakovui suprantamą kalbą. Be to, paminėtina, jog darbo ginčas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijoje buvo nagrinėjamas pagal atsakovo prašymus, kas leidžia teigti, kad atsakovas galimai moka lietuvių kalbą, ar bent minimaliai supranta.

26. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, sprendžiant ieškovės pareikštą prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo ieškinio trūkumams pašalinti, bei nepagrįstai laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškovės prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Apeliantė (ieškovė) atskirajame skunde, be kito ko, prašė išspręsti ir ieškinio priėmimo klausimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio atitikimo įstatymų reikalavimams vertinimas ir jo (ne)priėmimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Apeliacine tvarka tikrinamas tik atskirais klausimais priimtų pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Remiantis išdėstytais motyvais, ieškinio priėmimo klausimas taip pat perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Alsveta“ atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo bei ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.