Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji E. N. teisiamojo posėdžio metu pagal jai inkriminuotiną kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad M. N. yra jos vyras, A. Ž. - buvęs globotinis. Su kaltinime nurodytais veiksmais visiškai sutinka, pripažįsta, kad A. Ž. atžvilgiu naudojo smurtą. Kaltinimas paremtas vaiko parodymais. Apklausoje nedalyvavo, dalyvavo jos advokatas, su vaiko duotais parodymais sutinka. Turi 5 vaikus. Jų finansinė padėtis buvo normali. Buvo paėmę paskolą ir pardavę butą. 2015 m. buvo jos bankroto byla, bet tai susiję su verslu. Kadangi sąlygos leido, nusprendė paimti globoti berniuką. A. globėja tapo 2017 m. rugsėjo 27 d., sprendimas įsigaliojo spalio 5 d., vaiko pinigų buvo atsisakę. A. atvažiavo ilsėtis birželio 2 d., rugsėjo 1 d. turėjo grįžti į globos namus, bet ieškojo būdų, kaip jį greičiau priimti. A. turėjo atskirą kambarį, jis apstatytas tinkamais baldais. Sąlygas jam sudarė, pavasarį buvo nupirkę naujus batus. Visi valgė prie vieno stalo, jis sėdėjo prie to paties stalo. Buvo gražių akimirkų. Jis buvo laimingas, važiavo į Seimą, į cirką, parodos atidarymą, baidarių žygį. Jis visur dalyvavo. Supykusi buvo pavadinusi A. „gėjumi“. Į Lietuvą grįžo pusseserė su jo sese, jos bandė kalbėti su A., kad gražiai elgtųsi. Grįžusios parašė, kad neatvažiuos, nes pusseserė prarado vaiką. Buvo ta diena, kad A. prie jos dukros sklaidėsi su peiliu ir ji pasakė „A., tu kaltas“, jis atsakė „aš kaltas“. 2018 m. kovo 11 d. bandė kalbėti su A. 2-3 valandas, nesusivaldydavo ir panaudodavo fizinį smurtą, nes A. smurtavo prieš jų vaikus. Kuomet jį drausmino, nieko šalia nebuvo. Jų vaikai A. atžvilgiu nesmurtavo. Vyro smurto prieš A. nematė, šiai dienai supranta, kad jis ir smurtavo. Taip elgėsi, kad vaiką sudrausmintų. Ankščiau ir pati gaudavo nuo patėvio, savęs neteisina, klausdavo psichologo kaip elgtis. Po balandžio 22 d. jis atvyko be telefono, nupirko jam telefoną, kad galėtų bendrauti. Jis telefoną sudaužė, po to vėl kitą sudaužė. Jis nemoka saugoti daiktų. Vaikas probleminis, bet yra geras, lipšnus. Jis tokį elgesį atsinešė iš vaikų namų, ten išmokęs meluoti, nesaugodavo daiktų, skriausdavo mažesnius. Kitų vaikų atžvilgiu nesmurtavo. Jos vaikai klauso, nėra buvę, kad jie neklausytų. Aklai savo vaikais netikėdavo, jei būdavo kažkas neaišku, visi susėdę kalbėdavosi. Niekam nepasakojo, kad naudojo smurtą, P. nepasakojo, kad naudoja smurtą. Pripažįsta, kad elgėsi netinkamai, nežmoniškai. Smurtui naudojo diržą, kroviklio laidą, galėjo būti semtuvėlis. Kaip bebūtų, ryšys su biologiniais vaikais yra, o A. trūko meilės, globos namuose. Vaikų visada prašo, kad kas benutiktų, turi pasakyti tiesą, jie turi pasitikėjimą tėvais, A. neturėjo to pasitikėjimo. Tyrimo metu neprisipažino, nes buvo gėda. Dėl savo elgesio išvadas padarys. Prieš teismo posėdį atsiprašė atstovės ir prašė, kad perduotų atsiprašymą A.. Dėl ieškinio - sutinka mokėti 700 eurų, nes jų dvynės yra su spec. poreikiais, dar yra du mažamečiai po 7 ir 9 metus, jie gabūs, sveiki, lanko smuiko pamokas, jos kainuoja. Po šio įvykio lankosi pas neuropatologą. Už lapkritį, gruodį pajamų gavo 1 500 eurų, vyro pajamos nuo 700 iki 900 eurų į rankas. Šeimos pajamos vidutiniškai per mėnesį 900 eurų. Mano, kad jokie pinigai moralinių vertybių nekompensuos. Jei A. rado žmogų ir patirs meilę, tai yra didžiausias atlyginimas. Daug metų dirbo vaikų ir jaunimo klube „Tarp savų“, nuo 2009 m. vadovauja cerebrinio paralyžiaus asociacijai, narė nuo 2006 m. Buvo ne vienos organizacijos vadove, bet dėl laiko stokos darbo reikia atsisakyti. Dirbo projektų vadove, dirba su neįgaliaisiais, nori, kad situacija Lietuvoje keistųsi. Su N. M. kas mėnesį susitinka porą kartų, telefonu bendrauja dažnai, susitinka renginiuose, ją konsultuoja, ji atvažiuoja į svečius, dalinasi sėjinukais, bendrauja, susitinka mieste. Laiduotoja žino apie baudžiamąją bylą, pati papasakojo ir advokatas supažindino. Tyrimo pradžioje su niekuo nekalbėjo apie įvykį. Po kurio laiko ji paklausė „kodėl esi be nuotaikos?“, tuomet papasakojo, bet datos negali pasakyti, 2018 metais. Jai pripažino, kad netinkamai elgėsi, apie tai mažai kalbėjosi, sakė, kad vyksta tyrimas, nenori kalbėti. Jai buvo gėda, baisu pripažinti. Ji yra užauginusi tris sūnus, jie yra savarankiški. N. M. jai yra autoritetas, ji pasakoja apie savo šeimą, gerus pavyzdžius. Kiek atvažiuoja N. į svečius, M. su ja bendrauja, santykiai draugiški. Laiduotoja gyvena (duomenys neskelbtini), ji neseniai ten atsikraustė. Ji gal dažniau atvažiuos pas juos, pašnekės, motiniškai pakalbės, patarimų duos. Mano, kad ji gali padaryti įtaką ir jai, ir vyrui.

Kaltinamasis M. N. teisiamojo posėdžio metu pagal jam inkriminuotiną kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad E. N. yra jo sutuoktinė. (duomenys neskelbtini). A. Ž. - buvęs globotinis, jį globojo nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. Su kaltinime nurodytais veiksmais sutinka, A. Ž. atžvilgiu buvo naudojamas fizinis ir psichinis smurtas, smurtavo namuose. Tyrimo metu neprisipažino, nes buvo gėda, bijojo atsakomybės. Smurtavo su diržu, telefono pakrovėju, ranka, metė į jį tuščią butelį. Pripažįsta, kad vaikui skaudėjo. Vaiką vadindavo „asilu“, sakė, kad nieko nesugeba. Gavus mokykloje pastabą, sakydavo, kad reikia paruošti pamokas, po to tik eiti į lauką. Per atostogas buvo užduota perskaityti knygą, tuomet paėmė telefoną, neleido juo naudotis. Klupdydavo ant žirnių, buvo liepęs kartą rankas iškelti. E. N. ir buvo paklupdžiusi ant žirnių, davė diržu. Bandydavo kalbėti, nesusivaldydavo, neužteko kantrybės, išvesdavo iš pusiausvyros jo nesupratimas. Savo vaikų nemušė, su savais vaikais nėra buvę, kad nepavyktų susitarti žodžiu. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi, taip elgtis negalima, supranta ką padarė negerai. Ateityje tokie dalykai nesikartos. Yra neteistas, turėjęs tik autoįvykį, kuomet buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas, nes buvo avarija, kaltės nepripažino. Įvykio metu buvo blaivus. Buvo nagrinėjama administracinė byla. Yra dirbantis, dirba gal 5 metus. Su (duomenys neskelbtini) bendruomene sieja, nes bendrauja su N. M.. Įmonė atsiribojusi nuo renginių. Prieš tai būdavo renginiai ir visi darbuotojai privalėjo dalyvauti. Su galima laiduotoja susipažino per žmoną gal prieš 5 metus. Stengiasi su žmona visuose renginiuose dalyvauti. Žmona bendrauja su N. M. kaip su drauge daugiau, jis pats nuveža pas ją, būna kartu. Mano, kad kalbėsis, jog taip elgtis negalima. Laiduotojai žmona pasakė apie įvykį. Situacijos neviešino. Tiesiogiai kalbėjo su laiduotoja ir jai esmę pasakojo, su ja kalba žmona ir pats prisijungia. N. papasakojo neseniai. N. M. yra mačiusi A. Ž., yra kalbėję apie jo elgesį ir norą, kad jis elgtųsi kitaip. Su vaiku bandė kalbėtis, bet kai neišeidavo, žmona kreipėsi dėl specialistų pagalbos. Sutinka su 700 eurų ieškinio atlyginimu. Paties atlyginimas svyruoja.

Apklausta kaip galima laiduotoja N. M. parodė, kad palaiko prašymą dėl laidavimo. Žino, kad pas N. buvo globotinis, jie yra kaltinami fiziniu ir psichologiniu smurtu. Konkrečiai su kaltinimu susipažino tik prieš posėdį, bet yra kalbėję ankščiau. Žinojo, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, apie tyrimą bendravo. Jie pripažino, kad atliko neteisėtus veiksmus. Apie vaiką šiek tiek žinojo, bet labiau nesigilino. Nelabai domisi šeimos reikalais, daugiau bendravo kas liečia visuomeninę veiklą. Iš esmės, kad yra globojamas vaikas, žinojo. E. minėdavo apie nepageidaujamą globotinio elgesį, bet turi daug veiklos ir buvo bloga draugė, neišklausė jos iki galo. Pati A. Ž. nepažinojo, galbūt renginyje ir matė. Apie tai, kad mušė, pasakojo gal rudenį, žiemą, tiksliai pasakyti negali. Telefonu pabarė asmenis, sakė, kad užaugino savo tris sūnus, kad negalima smurtauti prieš vaiką, nepilnametį. N. dėl savo veiksmų gailėjosi, kad taip įvyko. Pasidalintų savo patirtimi, nes su vyru yra užauginę tris sūnus. Turi patirties kaip bendruomenės pirmininkė, nes dirbo su nuteistaisiais. Gali kalbėti ir paaiškinti iš savo patirties, kad galima auginti ir auklėti vaikus be jokio smurto. Su E. bendrauja nuo 2000 metų, su M. mažiau bendrauja. Paskutiniu laiku daugiau bendrauja, iki praeitų metų jų bendravimas buvo daugiau visuomeninis, darbinis, Dabar, kadangi nusipirko sodybą, ir asmeninis bendravimas. Mano, kad abiems darytų teigiamą įtaką. Jos vyras taip pat nori su jais susipažinti. Mano, kad jų šeimos pavyzdys būtų gera įtaka. Pabendrautų su jų vaikais. Nežino, kodėl N. ją pasirinko. Galbūt E. žino, kad dirba tokį darbą. Pati neteista, administracine tvarka nebausta. Savanoriškai dirba tokį darbą, jokių specialių kursų nebuvo. Lygtinio paleidimo komisijoje nebedirba. Darbą nutraukė savo iniciatyva, nes per didelis krūvis, kad ir bendrauti su žmogumi nelieka laiko. Su nuteistaisiais darbą nutraukė taip pat savo iniciatyva dėl laiko stokos. Prašo taikyti laidavimą taikyti be užstato, nes gaunamas atlyginimas nesiekia nei 300 eurų. Santaupų neturi.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes E. N. ir M. N. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji, jų gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, E. N. ir M. N. kaltę įrodo ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teismo posėdžio metu ištirti įrodymai:

- 2018-03-13 raštas iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus dėl A. Ž., kuriame nurodyta, kad moksleivis A. Ž. 2018-03-12 kreipėsi į klasės auklėtoją L. Š. pagalbos. Paminėta, kad A. Ž. nurodė, jog globėjų N. šeimoje yra skriaudžiamas, patiria fizinį ir psichologinį smurtą, kad nenori grįžti pas globėjus. Berniukas nurodė, jog 2018-03-11 pavakarį M. N. jį mušė diržu per kojas, jam skaudėjo, verkė, taip pat nurodė, kad jį muša ir globėja E. N., be to, jam neleidžia valgyti prie bendro stalo, yra kaltinamas nebūtais dalykais. Rašte taip pat nurodyta, jog 2018-03-12 skyrius gavo anoniminį pranešimą apie tai, kad pranešėjas matė, kaip E. N. pelenų kastuvėliu kieme mušė A. (1 t., b. l. 6-7);

- savanoriško dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo kaltinamasis M. N., savanoriškai pateikė medicininių dokumentų išrašus ir A. Ž. ranka rašytą laišką (1 t., b. l. 34-35);

- nukentėjusiojo nepilnamečio A. Ž., apklausto pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvaujant psichologei, parodymai, kad jo globėjais buvo E. N. ir M. N., kad turėtų kalbėti apie abu globėjus, bet labiau apie M., nes jis jį labiau mušė. Iš pradžių viskas buvo gerai, o kai pradėjo eiti į mokyklą, pradėjo jį mušti, tyčiotis iš jo. Mušė jį ir vaikai, ir E. ir dar tyčiojosi. Mušdavo diržu, ranka, metė iš butelio. Diržu mušdavo per nugarą, kojas, visur, kur pataikydavo. Būdavo apsirengęs kai mušdavo diržu. Ranka mušdavo per veidą. Daug kartų mušė diržu, gal apie 30 kartų, gal daugiau. Ranka gal 15 kartų mušė. Buvo, kad metė iš pakrovėjo per galvą, duodavo į nugarą. M. metė iš butelio, pataikė į ranką, ją skaudėjo. Visas kūnas drebėdavo, skaudėjo. Po mušimo diržu liko mėlynė ant nugaros, matė būdamas vonioje. Kai mušė pakrovėju į galvą ir kai duodavo ranka per veidą, žymių nelikdavo. Kai paleido butelį, pataikė į kairę ranką. Mėlynių ir žymių nebuvo. M. mušdavo jeigu ką nors sulaužydavo arba kai vaikai ką pameluodavo. Vaikas jam trenkė, užsigavo koją ir pasakė, kad jis mušė jį. Tada jį už tai mušė. M. vadindavo jį asilu, kai iš jo tyčiodavosi, jis verkdavo. Jie sakydavo, kad jis yra niekas. M., E. ir vaikai taip sakydavo. Ten buvo 6 vaikai, jie visi jų. E. irgi jį mušė, o vaikai sakydavo, kad per jį jų mama geria vaistus, kad jeigu ji numirs, mirs ir jis. E. mušdavo ranka, diržu, yra trenkusi ranka per veidą. Jam skaudėdavo, bet ne taip. Ji yra trenkusi jam gal 10 kartų. M. daugiau mušdavo. Pareidavo iš mokyklos, duodavo diržu per kojas, per kūną, visur kur papuola, dažniausiai per kojas. Ji sakydavo, kad jis yra gėjus, nes „laikindavo“ savo draugų nuotraukas „Facebooke“. Jis įsižeidė. Vaikai jį yra mušę metaline lazda, buvo mėlynės. E. ir M. matydavo, kad jį muša jų vaikai, bet nieko nedarydavo. Jį metaline lazda mušė F. N.. Jis sakė, kad muša, nes sunervino jo mamą. Apie tai kas vyksta, jis sakė draugui A. P.. E. yra sakiusi A. mamai, kad mušė jį iš šiupelio. Jam liepė išnešti pelenus, jie užsidegė, tai E. metė į jį iš šiupelio. Mokykloje niekam nesakė kad skriaudžia. Paskutinę dieną pasakojo, kad muša, duoda iš diržo, šiupelio. M. mušė paskutinį kartą, kai rado sulaužytą rankeną. Jis pasakė, kad niekas taip nedaro, tik jis, kad jis sulaužė ir tada jį mušė, diržu visur, kur kliuvo, per rankas, kojas, galvą. Mėlynių buvo ant kojų, rankų. Viskas buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Namuose buvo E., F., L., G., V., beveik visi. E. nieko nedarė, žiūrėjo, nieko nesakė M.. Viskas vyko vasario pabaigoje. Mokytojai pasakė praėjus kelioms savaitėms po įvykio. Draugas A. paskatino papasakoti apie tai, kad jį muša. Iš pradžių bijojo kam sakyti, jį dėl to būtų mušę globėjai. Turėjo atsiprašyti, kad sulaužė rankeną, o M. jo neatsiprašė. Jis negalėtų jam atleisti. E. sakė, kad pusseserės vaikas per jį mirė. Yra pasakojęs ir kaimynei, kad jį muša. Žino kaimynės vyro vardą - D. P.. Jie gyvena (duomenys neskelbtini). Kaimynės vardas N.. Kai gyveno pas N., jis turėjo mažą savo kambarį, daiktų, bet kiti buvo sulūžę. Jo kambaryje buvo šalta, kitur buvo pašildyta. Jam kaimynai davė rūbų, kelnes, striukę, kuprinę. Globėjai buvo nupirkę rūbų. Maisto užteko, bet jam liepdavo valgyti vienam, atskirai, nes būdavo prisidirbęs. E. liepdavo rašyti laiškus, kad pasikeis, kad nebedarys daugiau, ji sakydavo, ką reikia rašyti. Kai jis maudydavosi, M. į jį žiūrėdavo, jis blogai jausdavosi dėl to. Lankėsi pas psichiatrę, nes mokykloje būdavo išdykęs. Daiktus laužydavo jų vaikai, o kaltindavo jį. Kas sulaužė rankeną, nežino. Sakydavo, kad vagia saldainius. Kai gyveno pas N., jam neleido eiti į būrelius, sakydavo, kad per jį, nebesutaria visa šeima (1 t., b. l. 107-109);

- liudytojo Artūro Kulikausko ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dirba Kairių pagrindinės mokyklos direktoriumi. 2018-03-12 pas jį atėjo A. Ž. auklėtoja L. Š., kuri papasakojo, kad prieš jos auklėtinį A. namuose yra smurtaujama. Pasikvietė auklėtoją ir A. pas save į kabinetą ir A. papasakojo, kad jo globėjai prieš jį namuose smurtauja tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Namuose jis yra klupdomas ant kelių ir jam yra liepiama klūpėti, jis yra uždaromas kambaryje vienas, valgyti su visa šeima jam buvo neleidžiama. Kuris iš globėjų prieš A. smurtavo, t. y ar globėjas, ar globėja, A. neįvardino. Pas A. jokių sužalojimų nesimatė. Auklėtoja sakė, kad A. nuo 2018 m. sausio mėnesio tapo užsidaręs, susigūžęs, mažiau bendraujantis, nusiminęs. Po pokalbio su A. kreipėsi į vaikų teises. Atvykę vaikų teisių darbuotojai su A. bendravo, o po pokalbio A. išsivežė. A. jų mokyklos jau savaitę nebelanko, nes persikėlė gyventi į kitą šeimą, dėl to perėjo mokytis į kitą mokyklą. Yra bendravęs su A. buvusia globėja E. N., kuri niekada nesiskundė A. elgesiu, nesakė, kad jis būtų išdykęs ar neklausytų jos. Taip pat dėl A. elgesio nėra girdėjęs nusiskundimų nei iš auklėtojos, nei iš socialinės pedagogės. Po to kai A. buvo paimtas globoti į kitą šeimą, paskambino sekretorei V. J. ir pasakė, kad mokykloje yra nesaugu, nes A. yra grasinęs jos vaikams su peiliu. V. pasiūlė kreiptis į jį, tačiau E. N. jam neskambino. Mokykloje niekas nėra pastebėję A. elgesio sutrikimų (1 t., b. l. 136-139);

- liudytojos L. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad A. Ž. atėjo mokytis nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio į jų mokyklos 7 klasę. Ji buvo A. auklėtoja. A. iš pat pradžių buvo judrus, linksmas vaikas, tačiau vėliau pradėjo keistis, pradėjo būti liūdnas, uždaras, sėdėdavo galvą nuleidęs. 2018-03-08 jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino nepažįstama moteris, kuri teigė, kad A. Ž. globėjų šeimoje yra skriaudžiamas, kad jį muša. Tą pačią dieną A. pasikvietė pasikalbėti, klausė kaip jis gyvena, ar jis globėjų šeimoje yra mušamas, A. atsakė, kad jis yra baudžiamas: neleidžiama žiūrėti televizoriaus, neleidžiama jam eiti į lauką, bendrauti su draugais, tačiau mušamas jis nėra. Tą pačią dieną E. N. į elektroninį dienyną parašė žinutę mokytojams, kad A. ves pas psichiatrą. 2018-03-12 E. N. į elektroninį dienyną įkėlė psichiatro išvadą, kurioje buvo rašoma: „vaikas labai dirglus, piktas, neklauso, viską laužo, meluoja, atsikalbinėja, skriaudžia globėjos vaikus“. 2018-03-12 A. pats prie jos priėjo ir paklausė, ar gali pasikalbėti. Jis papasakojo, kad globėjų šeima prieš jį smurtauja, jį muša su diržu, klupdo į kampą su iškeltomis rankomis. A. teigė, kad abu globėjai M. N. ir E. N. prieš jį smurtauja. Per visą laikotarpį nėra pastebėjusi pas A. jokių sužalojimų. Kai A. papasakojo apie smurtą šeimoje, ji nuėjo papasakoti mokyklos direktoriui, jis pasikvietė juos abu kartu su A. ir dar kartą pasikalbėjo su A.. Po to direktorius paskambino į vaikų teises ir iškvietė vaikų teisių darbuotojus. Atvykę vaikų teisių darbuotojai A. klausė apie smurtą šeimoje, jis teigė, kad 2018-03-11 vakarą jam su diržu kelis kartus buvo suduota per kojas, kuris iš globėjų jam sudavė, pasakyti negali, nepamena, arba A. nepaminėjo. E. N. vaiko mokymusi domėjosi, skatino jį mokytis, dažnai rašydavo žinutes į elektroninį dienyną. E. N. niekada nėra užsiminusi, kad A. namuose būtų išdykęs, muštųsi. Taip pat gali pasakyti, kad ji niekada nėra pastebėjusi kažkokių A. elgesio sutrikimų, ar kad jis būtų linkęs meluoti, dėl to buvo labai nustebusi, kai E. N. įkėlė psichiatro pažymą apie A. (1 t., b. l. 142-145);

- liudytojos V. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2018-03-12 apie 11 val. skyriaus vedėja A. L. gavo pranešimą iš (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus apie tai, kad mokinys A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., yra skriaudžiamas globėjų N.. Apie 14 val. ji kartu su L. nuvyko į (duomenys neskelbtini) mokyklą, kur į pokalbį pasikvietė A., jo auklėtoją ir mokyklos direktorių. A. pasakojo, kad 2018-03-11 globėjas M. N. jį mušė diržu už tai, kad jis neva skriaudė jų vaiką. Taip pat nurodė, kad skriaudžia ir E. N., jį mušė su pelenų kastuvėliu už tai kad jis negerai išpylė pelenus. Nurodė, kad globėjai jį ignoruoja, į virtuvę valgyti nėra pakviečiamas, tik kai visi pavalgo, taikomos įvairios fizinės bausmės, klūpėjimas ant kelių ištiestomis rankomis. Vaikas viską papasakojo draugams, klasės auklėtojai. Pokalbio metu A. pasakė, kad nenori grįžti gyventi pas globėjus, geriau grįžtų į vaikų namus ar kitą įstaigą. Pokalbio metu vaikas buvo neramus, išsigandęs. A. buvo nuvežtas į kitą šeimyną, kur jautėsi gerai (1 t., b. l. 112-113);

- liudytojos A. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dirba (duomenys neskelbtini). Vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėja. 2018-03-12 jai paskambino (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorius A. K., kuris paaiškino, kad prieš jo mokinį A. Ž. namuose, kuriuose jis yra globojamas, yra smurtaujama tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Vaikas nenori grįžti pas globėjus, nes ten jaučiasi nesaugiai. Tą pačią dieną ji su V. P. atvažiavo į mokyklą, pas direktorių. Kai jos atvažiavo, atėjo A. su klasės auklėtoja. Vaikas atrodė liūdnas, jis teigė, kad nenori grįžti pas globėjus, kad geriau nori gyventi (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose. A. aiškino, kad abu globėjai prieš jį smurtavo. Globėjas jam yra sudavęs su diržu per kojas. Yra skriaudžiamas namuose, jam neleidžiama su visais valgyti. Pas A. sužalojimų nesimatė. Auklėtoja sakė, kad vaikas ryte būdavo linksmas, guvus, o po pietų pasikeisdavo, tapdavo liūdnesnis. Taip pat nelaukdavo savaitgalių, nes tiek ilgai reikės būti namuose. Pasiimdama globoti A., E. N. buvo supažindinta dėl jo elgesio ir emocijų sutrikimų. A. yra guvus, jausmingas vaikas, jautrus. Po pokalbio su vaiku paskambino E. N. ir pasakė, kad vaikas bijo grįžti į namus, dėl to laikinai bus paimtas globoti kitos šeimos. V. P. atvažiavo į E. N. namus, kur padėjo suruošti A. daiktus. Po ko vėliau jis buvo nuvežtas į kitą globėjų šeimą. A. brolis A. M. gyvena Vaikų globos namuose „(duomenys neskelbtini)“, jis iš kūdikių namų buvo tiesiai perkeltas į globos namus. A. M. turi sunkią proto ir judėjimo negalią. E. N. buvo pareiškusi norą globoti ir A. M., tačiau dabar pasakyti negali, dėl ko ji nepasiėmė globoti, ar pati atsisakė, ar dėl neigiamo teismo sprendimo. Kiek dabar yra bendravusi su dabartine A. globėja, jokių nusiskundimų dėl A. nėra, ji džiaugiasi, kad tai puikus geras vaikas, kad nėra agresyvus (1 t., b. l. 130-133);

- liudytojos I. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad A. Ž. globoja jau savaitę laiko, berniukas - įprastas judrus vaikas, bendraujantis su kitais vaikais. A. klausė apie smurtą ankstesnėje šeimoje, tai jis papasakojo, kad jį mušdavo su diržu už menkiausias smulkmenas. Kaip jis pasakojo, jam neleisdavo laisvai vaikščioti po namus, dažniausiai jis būdavo uždarytas savo kambaryje. Klausė ar pas jį yra sužalojimų, tačiau A. atsakė, kad nėra, o pati taip pat nepastebėjo. Daugiau neklausinėjo apie smurtą, nes nenorėjo skaudinti vaiko (1 t., b. l. 116-118). Papildomos apklausos metu liudytoja I. V. parodė, kad nuo 2018 m. kovo 13 d. buvo paskirta ji laikinąja A. Ž. globėja. Ji turi vaikų šeimyną, viso 13 vaikų su A.. Kai A. pateko pas ją, jis stengėsi per daug nekalbėti, ką teko patirti, kaip jam sekėsi. Tik iš detalių, elgesio ji mėgino suprasti. Kaip pavyzdį nurodo įvykį - nusipirko arbatinuką, kurį sulaužė šeimynos mergaitė, o tai pamatęs A. susiėmė už galvos ir susigūžė, išsigando, kas bus. Toji mergaitė ramiai pasakė, kad sulaužė netyčia. Jai atsakė, kad nieko tokio, būna, kad blogai pagamintas. A. pasakė „oi būčiau gavęs“, todėl ji suprato, kad buvusioje šeimoje vaikui nebuvo gerai. Dar pavyko išsiaiškinti, kad vaikas jautė kaltę dėl daugelio dalykų - dėl įvairių nesusipratimų, kuriais kaltindavo N.. Jam buvo įteikta, kad jis blogas, kad kaltas dėl visko, kas blogai nutinka. Buvo atvejis, kai vaiko teisės jai pranešė, jog iš užsienio atvyksta jo sesuo su globėja. Jo sesuo 16 metų, gyvena užsienyje su globėjais. A. pasakė, kad nenori susitikti, kad jie ant jo pyksta. Ji pasakė jam, kad reikia sužinoti, kodėl pyksta, kas yra, ir jis sutiko eiti kartu su ja. Nuėjus į susitikimą, jis šiltai pabendravo su seserimi, jos globėja. Kaip išsiaiškino, globėja buvo praradusi kūdikį, o N. A. pasakė, kad jis dėl to kaltas. Kodėl ji taip pasakė, neįsivaizduoja, bet vaikas jautė didelę kaltę, nesuprasdamas, kodėl jis kaltas, ką jis blogo padarė. Vaikui buvo įteigta, kad dėl to kaltas jis. Dabar, kai viskas išsiaiškinta, A. bendrauja su seserimi, santykiai yra geri, o jie galėjo nutrūkti per N. nuteikimus. Dar pamena, kad birželį A. buvo susirgęs, buvo lyg ir kraujo užkrėtimas. Įsibrėžė A. į koją ir namie rado jį su aukšta temperatūra. Greitai nuvežė į ligoninę, jį teko operuoti. Gydytojas jai aiškino, kad šitas kojos sužalojimas yra iš seniau, iš kelių mėnesių atgal. Jam buvo tik įbrėžimas kelyje, o pradėjo pūliuoti blauzda, nors joje nieko nesimatė. Ji įtarinėjo, kad gal buvo užgautas pas buvusius globėjus, nes laikas sutapo, kaip sakė gydytojas, užgauta buvo iš seniau ir tereikėjo menkos infekcijos, kad prasidėtų užkrėtimas. Paklausus A., ar jis nebuvo sumuštas ar užgautas pas buvusius globėjus, jis tikino, kad ne, kad jis pats judrus, užsigauna, griūna. Vaikas yra didelės širdies, jautrus. Vaikas galėjo sakyti, kad taip, jį mušė ar sudavė, bet paneigė tai iš karto, patikino, kad jis pats užsigavo. A. reikia šilumos, švelnumo, jis nemylėtas vaikas. Nors yra labai geras, švelnus, jautrus. Vedė A. pas psichiatrą, bet nutarė nuvesti pas suaugusių, nes norėjo kitos nuomonės, nes žinojo, kad pas buvusią vaikų psichiatrę yra prirašyta labai neigiamų dalykų. Jai taip patarė šeimos gydytoja P.. Nepamena gydytojos pavardės, bet gydytoja dirba Šiaulių Centro poliklinikoje. Gydytoja, pabendravusi su A., po poros apsilankymų paaiškino, kad viskas jam yra gerai, jam tik reikėjo meilės, supratimo, kad jis buvo stumdomas ir tam priešinosi, prieštaravo. Jis turėjo gerti vaistus, kurių nutarė jam nebeduoti. Ji jų nebedavė jam nuo pat pradžių, kai jis atėjo pas ją. Jam nėra jokių priepuolių, jokios nervų, agresijos. A. normalus kaip ir visi kiti vaikai. Kartais patingi pasimokyti, bet taip visi vaikai daro ir tai natūralu. Jai buvo pateikta, kad A. turi nešioti akinius, bet piktybiškai nenešioja, laužo juos. Pamačiusi jo akinius, išsigando, nes jie buvo ne jam pritaikyti, vaikas atrodė juokingai, o jam 14 metų. Nupirkus gražius normalius akinius, jis nešioja ir nėra jokių bėdų, patenkintas. Taip pat, kai jis pateko pas ją, pamatė baisius batus, kurie jam netiko, kurie buvo nudėvėti, baisūs, jai būtų gėda išleisti vaiką į mokyklą tokiais batais. Nupirkus padorius batus, jis visai kitaip jautėsi. Vaikui yra viskas gerai, džiaugiasi juo, jai patinka su juo bendrauti. Augina daugiau globojamų vaikų, yra sunkių vaikų, bet tai nėra A., su juo lengva ir nėra problemų, jis bendraujantis, mėgstantis jumorą. Vaikas pas N. buvo nuvertintas, sumenkintas. Mokykloje nėra problemų, mokslai sekasi vidutiniškai, tačiau mato spragas iš anksčiau, nes niekas jam nepadėjo, nedirbo su juo. Nebuvo mokytas tvarkos, įgūdžių, bet tai reikėjo mokyti nuo mažens, dabar tai daro, bet sunkiau atsiranda įgūdžiai. A. lanko futbolą, jam patinka, vaikas atsigauna. Su kitais šeimynos vaikais sutaria gerai. Visi lankė jį ligoninėje, kai buvo koja operuota. Apie N. jis nekalba, ji tos temos neliečia. Mano, kad būtų vaikui šokas, jeigu reiktų pas juos grįžti. Jis vengia bet kokios kalbos apie N., vengia menkiausios galimybės susitikti su jais (1 t., b. l. 123-126);

- liudytojos N. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad su savo šeima gyvena netoli E. ir M. N. šeimos. Su N. šeima bendrauja apie pusantrų metų. Kai susipažino, N. šeima dar nebuvo paėmusi globoti A., tik savaitgaliais pasiimdavo jį. Su A. ji susipažino, kai su šeima svečiavosi pas E.. Ji klausė A., kaip jam sekasi, ar jam patinka (duomenys neskelbtini). Kadangi ji turi du sūnus panašaus amžiaus kaip ir A., E. pasakė, kad jie galėtų susidraugauti. Pamena, kad A. pas juos atėjo į svečius, ji tuo metu buvo paruošusi pietus ir pasiūlė A. atsisėsti prie stalo pavalgyti. A. iš pradžių atsisakė, tačiau ji jam vis tek pasiūlė prisėsti paragauti ir jai bus neskanu, galės nevalgyti. A. suvalgė viską ir nuėjo su jos vaikais žaisti. Po kelių minučių pas ją atėjo jos vyresnysis sūnus A. ir pasakė, kad A. prašė pasakyti jai, jog ji E. nesakytų, kad A. pas juos valgė. Sutiko nesakyti, tačiau nesuprato, kodėl A. to prašė. Kai A. buvo pas juos, jo paklausė, kaip sekasi, ar jam patinka gyventi pas E. ir M., A. atsakė, kad sekasi, gerai, kad gyventi pas juos yra geriau nei globos namuose. Kai ji bendravo su A., nepastebėjo jokių A. elgesio ar emocijų sutrikimų. Jis jai pasirodė normalus, paprastas vaikas. E. jai labai dažnai skųsdavosi A. elgesiu, tačiau nesuprasdavo, kodėl nes jai A. atrodė normalus, vaikas paauglys, net per daug mandagus. A. dažnai būdavo skiriamos įvairios bausmės, tai yra, neišleisdavo jo į lauką, atimdavo telefoną, plančetę, šakų laužimas pagal dydžius. Dėl to, kad jos vaikai galėtų pažaisti su A., ji turėdavo skambinti E. ir to paprašyti. Kai pas juos buvo A., ji su sūnumi sugalvojo padovanoti A. telefoną ir plančetę. Kai A. grįžo namo, jai paskambino E. ir pasakė, kad A. tikriausiai apsivogė, nes parsinešė telefoną su plančete, tačiau E. paaiškino, kad jie jam padovanojo. Kai jos sūnus norėdavo paskambinti A. ir pakviesti jį į lauką, neprisiskambindavo A.. E. paklausė, kodėl negalima prisiskambinti A., E. jai atsakė, kad jam yra bausmė ir iš jo yra paimtas telefonas. Po kurio laiko jai sūnūs papasakojo, kad iš A. telefoną paėmė ir atidavė V., o plančetę atidavė F. su L.. Ryte kažkurią dieną vežė savo vaikus į mokyklą, važiuojant gatve pamatė einančius F., L. ir V.. Sustojo ir pasakė, kad nuveš L. su F. į mokyklą, kad V. nebereikėtų jų lydėti. Kai F. su L. įsėdo į automobilį, jų paklausė, kur A.. F. atsakė, kad aiškinasi su mama dėl to, kad jis F. pagriebė už rankos ir dėl to mama, t. y. E., sudavė kastuvėliu A.. F. nepasakė, per kur sudavė. Po to pati paskambino E. ir paklausė, ar žino, ką jos vaikai papasakojo, E. jai atsakė, kad jai neatlaikė nervai, nes A. kažką padarė F. (nepamena ką), dėl to ji sudavusi kastuvėliu A.. Kažkurį vakarą jai paskambino E. ir pasakė, kad A. įspyrė F. į nugarą, dėl to M. neatlaikė nervai. Nežino kaip suprasti tą pasakymą „neatlaikė nervai“, nes E. nepaklausė. Pas A. nėra pastebėjusi sužalojimų. Kai būdavo pas E. ir M. svečiuose, tai A. būdavo atskirai nuo visos šeimos. Jie visi būdavo rūsyje, pirtyje. Visi E. ir M. vaikai būdavo kartu, o A. būdavo pirmame aukšte. Kai dėl kažko A. atėjo į pirtį, ji jam pasakė pasilikti su jais, tačiau M. pradėjo šaukti, kad A. iš čia varytų, kad jam čia būti negalima. Akivaizdžiai buvo galima matyti, kad E. su M. savo vaikus myli ir rūpinasi, o A. atskiria, jį psichologiškai engia. Paskambino vaikų teisių specialistei V. P. ir jai pasakė, kad A. N. šeimoje yra skriaudžiamas. Paskambino vaikų teisėms tam, kad A. nepaverstų melagiu ir negražintų atgal į N. šeimą. A. N. šeimoje patyrė psichologinį smurtą, jis buvo engiamas dėl daugelio dalykų (1 t., b. l. 174-177);

- liudytojo D. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad su savo šeima gyvena netoli E. ir M. N. šeimos, yra beveik kaimynai. Prieš kažkiek laiko E. su M. pasipasakojo, kad nori pasiimti globoti A., pavardės nežino ir jo brolį A. Ž.. E. buvo užsiminusi, kad jei jiems nepaskirs globoti A., tai A. jiems kaip ir nereikalingas. Pirmą kartą A. pamatė tą dieną, kai jis atėjo su šeima į pirtį pas N.. A. žaidė su kitais vaikais kieme. Po to A. ateidavo pas juos į svečius, jis bendravo su jo sūnumis. Kai A. pas juos ateidavo, pastebėdavo, kad A. būdavo su tais rūbais, kuriuos atiduodavo jo žmona. Nėra matęs jo su naujais rūbais. A. jam nėra skundęsis dėl N. šeima. Ateidavo pas N. į pirtį, bet A. matydavo vis mažiau, A. būdavo savo kambaryje. E. su M. skųsdavosi A. elgesiu, sakydavo, kad A. neklauso, sunkiai sekasi mokslai, meluoja, skriaudžia jų mažuosius vaikus. E. skųsdavosi, kad A. valgo naktimis, pasislėpęs. Prie jo N. nėra nė karto smurtavę prieš A., tik yra buvę, kad šaukė ir keikėsi, varydavo jį lauk iš pirties. Jo žmona buvo atidavusi A. vaikų telefoną ir plančetę. Po kažkiek laiko klausė kaimyno M., kur yra telefonas ir plančetė, M. jam atsakė, kad A. juos išardė. Bet kai susitiko A. ir jo paklausė, šis atsakė, kad daiktus iš jo atėmė ir atidavė kitiems vaikams. Prieš Kalėdas su N. šeima važiavo apsipirkti į Lenkiją ir ten pastebėjo, kad savo vaikams N. perka gerus žaislus ir dovanas, o A. nupirko paprastą žaislą. Buvo galima matyti, kad N. savo vaikus myli ir lepina, o A. yra engiamas. Kad A. buvo suduota kastuvėliu, sužinojo iš savo žmonos N., kuri jam apie tai ir papasakojo. Stengėsi kuo mažiau kištis į N. šeimą, kuo mažiau domėtis. Kiek matė A., sužalojimų pas jį nepastebėjo. Žino, kad jo žmona N. skambino tik į vaikų teises dėl A., o į A. mokyklą skambino jo uošvienė V. V. (1 t., b. l. 180-183);

- liudytojos S. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dirba (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose soc. darbuotoja. A. Ž. pas juos pradėjo gyventi nuo pirmos klasės. A. - švelnus, lipšnus vaikas, protingas, globos namuose jis didelių problemų nekeldavo. Blogosios A. savybės tai, kad mėgdavo meluoti, nesilaikydavo duoto žodžio, ūmus, staigus, netvarkingas. Mokykloje buvo labai išdykęs, trukdydavo kitiems vaikams mokytis, mokytojai dažnai skųsdavosi jo elgesiu. Dėl A. elgesio buvo užvedusi sąsiuvinį, kur rašydavo jo blogus darbus, šį sąsiuvinį matė ir N. šeima. Jai teko bendrauti su M. ir E. N., kad M. pasirodė labai ramus žmogus, o E. pasirodė reikli, daug žinanti, daug išmananti. Jie žinojo apie A. elgesio ir emocijų sutrikimus. Kai jie pasiimdavo A. pas save laikinai, E. dažnai skųsdavosi, kad A. yra labai netvarkingas, nenori laikyti higienos, nesiprausia. E. pasakojo, kad A. net meluodavo, kad prausėsi, nueidavo į vonią, paleisdavo vandenį iš čiaupo ir viskas, dėl to M. eidavo kartu su A. į vonią ir laukdavo už užuolaidos, kol A. nusipraus. Kai A. pradėjo bendrauti su E. ir M. N. šeima, jis labai norėjo pas juos gyventi. A. N. nebuvo lepinamas, vieną kartą tik yra iš šeimos parsivežęs naminės duonos, nors kiti vaikai parsiveždavo iš globėjų saldainių, vaisių. Iš (duomenys neskelbtini) gyventojų yra girdėjusi tokių kalbų, kad N. šeima norėjo pasiimti neįgalius vaikus dėl to, kad jie turėjo problemų su antstoliais, finansinių problemų, dėl to sklido kalbos, kad jie nori pasiimti neįgalų vaiką globoti, kad gal jų neiškeldins iš namų, tačiau ar tai tiesa, nežino (1 t., b. l. 148-151);

- liudytojo R. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dirba (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose socialiniu darbuotoju. Nuo kada tiksliai A. gyvena globos namuose, negali parodyti. Su A. pradėjo dirbti prieš tris metus. A. buvo draugiškas vaikas, nuoširdus, paslaugus, mėgstantis gaminti valgyti, taip pat buvo išdykęs, išsiblaškęs vaikas, netvarkingas, mėgdavo meluoti, fantazuoti, prisigalvoti nebūtų dalykų, A. nepatiko taisyklės ir normos. Niekada nėra pastebėję, kad A. būtų linkęs vogti. A. mokėdavo išprovokuoti ne tik vaikus, bet ir suaugusius. Klasėje jis nedirbdavo, keikdavosi, spjaudydavosi, leisdavo garsus, taip erzindamas aplinkinius. A. turėjo elgesio ir emocijos sutrikimą, psichiškai atsilikęs nebuvo. A. prie aplinkinių atrodydavo geras vaikas, ramus, tačiau kai su juo pradeda bendrauti, pasimato, kad jis yra labai išdykęs vaikas. Kiek teko matyti, A. buvo iš pradžių labai prisirišęs prie E. ir M. N., glausdavosi prie jų, jiems dėkodavo, o kiek teko jam bendrauti su E. ir M. N., E. pasirodė viską galinti pati padaryti, viską žinanti geriau už kitus, kaip ji pati įvardino, jai trūksta kantrybės auklėjant vaikus, o M. N. pasirodė labai atviras, šiltas žmogus. E. su M. žinojo apie A. elgesio ir emocijų sutrikimą, nes ruošiant globojimo išvadą buvo klausimas, ar negąsdina vaikai, turintys sutrikimų, jie atsakė, kad ne. Be to, jiems A. gydytoja pasakė, kad bus labai sunku auginant A.. Iš E. žino apie A. rašytus laiškus N., mano, kad A. tokius laiškus galėjo rašyti, tačiau po to, kai kažkas turėjo labai įvykti, be priežasties jis nebūtų rašęs tokio laiško (1 t., b. l. 154-157);

- liudytojos I. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji yra buvusi A. Ž. auklėtoja. Ji jį kaip auklėtinį turėjo 5 ir 6 klasėje. 7 klasėje jis išėjo. A. buvo iš (duomenys neskelbtini) vaikų namų, globotinis. A. gali apibūdinti kaip sunkų vaiką. Nuotaikos vaikas, jeigu gerai, jis kalbantis. Jeigu negerai jam, tai būdavo aktyvus dėmesio reikalavimas. Kad būtų visiškai nesukalbamas, taip nebuvo, bet buvo iš sunkesnių vaikų. Jeigu kažką tokio padarydavo, nutylėdavo, jeigu kažką kitą negero darant pamatydavo, tuoj pranešdavo. Per tuos dvejus metus jis nė karto neįsivėlė į jokius konfliktus ar muštynes. Asmeniškai neturėjo didelių problemų su A., kartais kai kurie mokytojai pasiskųsdavo jo netinkamu elgesiu. Kad būtų linkęs meluoti, fantazuoti, to neužfiksavo, nelabai ir pamena. Jam tiesiog reikėdavo daug dėmesio, per pamokas, per užklasinę veiką. Būtent suaugusių dėmesio jam reikėjo. Draugų turėjo. 6 klasėje jis sužinojo, kad bus paimtas į šeimą. Labai gyrėsi, džiaugėsi, kad turės savo kambarį, kad turės mamą ir tėtį, juos vadino tėvais. Jo globėjų nėra mačiusi, nėra bendravusi. Jis labai akcentavo, kad juos turės, kad išeis iš mokyklos. Labai bijodavo, kad paskambins jo būsimiems tėvams, labai stengėsi būti geru mokykloje, kad jiems nepraneštų kažkokių jo problemų, netinkamo elgesio. Tą laiką, iki kol jis išėjo pas globėjus, jis buvo „ant bangos“, labai gyrėsi tuo. Mokslai sekėsi gana sunkiai, kai norėdavo ir pasistengdavo, gaudavo ir geresnius pažymius. Bet abi klases, kol ji buvo jo auklėtoja, jis baigė be pataisų, su teigiamais pažymiais. Vaikų globos namų pedagogai labai aktyviai bendradarbiaudavo, palaikydavo ryšį visais klausimais (2 t., b. l. 7-10);

- liudytojo S. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad M. N. yra jo sesers sūnus. Pas jį į svečius M. su E. A. Ž. buvo atsivežę tris kartus. Jam A. pasirodė nestabilios psichikos, sutrikusio intelekto. Su juo buvo sunku bendrauti, reikėjo visko klausinėti, jis pats nieko nepasakodavo. Jei paprašydavo kažką padėti, tai jam viską reikėjo aiškinti konkrečiai, ką reikia daryti, jis pats nesuvokdavo. Kai A. atvyko pas jį pirmą kartą, jo paklausė, ar jis džiaugiasi, kad gyvena M. ir E. šeimoje, jis atsakė, kad labai džiaugiasi, kad jie labai puikiai sutaria su M., jis jį visur vežiojasi. Kiek A. yra buvęs pas juos, pas jį sužalojimų nepastebėjo. 2018-03-11 M. ir E. su vaikais L., F. ir A. buvo atvažiavę į svečius. Apie 11.00 val. jie atvažiavo į svečius, o namuose buvo apie 21.00 val., nes rašė sms žinutę, kad laimingai grįžo. Apie tai, kad A. apkaltino M. ir E. smurtu, sužinojo iš E. ir M.. Dar jų buvo klausęs, kodėl jie nori pasiimti vaiką iš globos namų, jie atsakė, kad nori padaryti gerą darbą (1 t., b. l. 160-163);

- liudytojos V. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad E. N. yra jos mama, o M. N. - jos patėvis. Kai tėvai pasakė, kad ketina įsivaikinti vaiką iš vaikų namų, ji tam pritarė. A. iš pradžių pasirodė geras, ramus vaikas, tačiau jo elgesys pasikeitė, tapo agresyvus, jis tyčiojosi iš jos, meluodavo. Jis ne kartą yra ją nustūmęs nuo laiptų. Tėvai rodė dėmesį visiems vienodai, iš pradžių netgi daugiau A., pirkdavo daugiau rūbų jam, daiktų. Jis daug ko neturėjo. A. valgė pas juos prie stalo, nes yra taisyklė valgyti visiems. Jei jis neklausydavo, tėvai niekada netaikė fizinių bausmių, liepdavo nurašinėti knygas. Klausė jo, kodėl jis neklauso tėvų, tai jis atsakė, kad specialiai, kad jam taip patinka. Kai A. atsikraustė, po kurio laiko šeimoje prasidėjo pykčiai ir nesutarimai. Pas A. nėra mačiusi jokių sužalojimų (1 t., b. l. 165-167);

- liudytojos V. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad E. N. yra jos mama, o M. N. - patėvis. Kai tėvai pasakė, kad žada įsivaikinti vaiką, ji buvo prieš, nes kai vaikas paaugęs, jau yra susiformavęs ir jį bus sunku auklėti. Kai susipažino su A., jai pasirodė, kad jis turi bendravimo sutrikimų. Jis buvo linkęs meluoti, nors būdavo užkluptas darant negero. Pati su juo mažai bendravo. Tėvai fizinių bausmių niekada neskirdavo, jis visada valgydavo su visais kartu. Buvo linkęs fantazuoti, prisigalvoti nebūtų dalykų. Yra girdėjusi, kaip jis mamos klausė: kas būtų, jeigu nužudyčiau žmogų, arba kas būtų, jeigu jis pasakytų, jog jį muša. Pas A. ji nematė jokių sužalojimų. Jis nemėgo tvarkos, nemėgo taisyklių. Kodėl jis sako, kad tėvai prieš jį smurtavo, nežino (1 t., b. l. 169-171);

- teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, kuriame nurodyta: 1. A. Ž. bendras intelekto lygis vidutinis, tačiau atskiri gebėjimai išvystyti netolygiai: regimosios informacijos suvokimo ir apdorojimo gebėjimai yra truputį aukštesni nei bendraamžių, kalbos supratimas, žodynas, socialinė nuovoka, abstraktus žodinis mąstymas, mechaninė atmintis atitinka amžių, tuo tarpu operacinė atmintis yra truputį silpnesnė nei bendraamžių. 2. A. Ž. nenustatyti tokie psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų suprasti konkrečių faktinių bylos aplinkybių ir duoti apie jas parodymų. 3. Byloje nagrinėjamų įvykių metu A. Ž. galėjo suvokti fizinio smurto esmę, tačiau dėl savo mažo amžiaus, priklausomo santykio nuo įtariamųjų-globėjų, savo noro gyventi šeimoje, o ne vaikų globos namuose, savo emocinės būsenos (baimės) bei išmokto bejėgiškumo iš pradžių negalėjo pasipriešinti įtariamųjų - globėjų veiksmams; tik vėliau, sulaukęs palaikymo iš savo draugo bei išsigandęs, kad įtariamieji - globėjai jį iš savo šeimos išveš į Švėkšnoje esantį specialiojo ugdymo centrą elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems mokiniams, pasipriešino įtariamųjų - globėjų fiziniam smurtui. Byloje nagrinėjamų įvykių metu A. Ž. dėl mažo amžiaus nesuprato psichologinio smurto esmės, dėl to negalėjo jam pasipriešinti. 4. Šiuo metu A. Ž. konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F93.8), dėl kurių jis gali suprasti konkrečias faktines bylos aplinkybes ir duoti apie jas parodymus. 5. Byloje nagrinėjamų įvykių metu A. Ž. galėjo teisingai suvokti byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes, jas įsiminti ir duoti parodymus. 2018-04-09 apklausos metu A. Ž. galėjo atgaminti jį labiausiai emociškai sukrėtusius byloje nagrinėjamus įvykius ir duoti parodymus apie jų pagrindines faktines aplinkybes, tačiau dėl panašių įvykių gausos galėjo nebeprisiminti tikslaus visų įvykių kiekio, kiekvieno įvykio visų smulkių detalių; be to, dėl nepakankamo psichologinio smurto esmės supratimo galėjo nepapasakoti visų patirto psichologinio smurto įvykių. Ekspertizės metu A. Ž. gali prisiminti jam stiprias emocijas sukėlusių byloje nagrinėjamų įvykių pagrindines faktines aplinkybes, tačiau nebegali atgaminti tikslaus įvykių laiko ir kiekvieno įvykio visų smulkių detalių. 6. A. Ž. nebūdingi tokie pažintiniai sunkumai ar individualūs psichologiniai ypatumai (kaip padidintas polinkis fantazuoti ar padidintas įtaigumas), kurie trukdytų jam teisingai suvokti įvykių faktines aplinkybes, jas įsiminti ar duoti parodymus. Negauta duomenų apie kitų asmenų poveikį A. Ž. 2018-04-09 parodymų turiniui. 7. Žr. Atsakymą Nr. 3. 8. Parodymų teisingumo nustatymas yra teismo prerogatyva. Taip pat žr. atsakymus Nr. 3,6,9. 9. 2018-04-09 A. Ž. apklausos vaizdo įrašas ekspertams nepateiktas. A. Ž. emocinės reakcijos pokalbių apie byloje nagrinėjamus įvykius metu dera su jo parodymų turiniu. 10. Šiuo metu A. Ž. konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F93.8), šio sutrikimo susiformavimą lemia keletas veiksnių: ankstyvasis gyvenimas nesaugioje aplinkoje, vaikų globos namų ir ugdymo įskaitų kaita, įtariamųjų E. ir M. N. veiksmai (psichologinis smurtas, fizinis smurtas). 11. Dėl A. Ž. mažo amžiaus, praėjusio ilgo laiko tarpo nuo byloje nagrinėjamų įvykių, dėl kurio jis įvykius yra primiršęs, bei šiuo metu jam nustatytų kitų emocijų sutrikimų vaikystėje nerekomenduojama A. Ž. dalyvauti teismo procese, atlikti su juo papildomus tyrimo veiksmus. 12. Šiuo metu A. Ž. konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F93.8), šio sutrikimo susiformavimą lemia keletas veiksnių: ankstyvasis gyvenimas nesaugioje aplinkoje, vaikų globos namų ir ugdymo įstaigų kaita, įtariamųjų E. ir M. N. veiksmai (psichologinis smurtas, fizinis smurtas), todėl tiesioginiu priežastiniu ryšiu šio sutrikimo susieti tik su byloje tiriama nusikalstama veika nėra galimybių. A. Ž. psichikos būklė yra sutrikdyta visų šių veiksnių visumos ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. A. Ž. tyrimo metu nurodė: ,,liūdna prisiminti senus įvykius, ,,kaip aš galėjau iškentėti tiek laiko, kilo skaudūs prisiminimai, buvo liūdna“. Fiksuota, kad apie byloje tiriamus įvykius (abiejų globėjų elgesį) tiriamasis kalba besijaudindamas, graudindamasis. Jo emocinėje būsenoje vyrauja liūdesys, nerimas, įtampa. Apie įtariamųjų E. ir M. N. taikytas bausmes pasakoja: ,,klūpėti kampe ant žirnių iškeltomis rankomis...“, ,,...liepė sėdėti visą vakarą prie stalo“. Patys skaudžiausi prisiminimai - ,,kad mušė, net buvo likusios mėlynės“, ,,M. dažniau mušdavo, o E. labiau ant žirnių klupdydavo“. Apie konkrečius patirtus fizinio smurto atvejus pasakoja: M. N. jam trenkė į koją kumščiu kelis kartus, E. N. mušė pakrovėjo laidu per galvą, petį, nugarą. Nurodo, kad E. N. jam sakė, kad jis kaltas, jog mirė pusseserės negimęs vaikas, dėl to bijojo susitikti pusseserę. Nurodo, kad buvo liūdna, naktimis verkdavo, nesinorėdavo, kad ateitų kita diena, nesinorėdavo paeiti iš mokyklos (2 t., b. l. 25-36).

Pagal LR BK 163 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku. Fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai, t. y. jai būdingas kartotinumas ir periodiškumas. Kitoks žiaurus elgesys su vaiku gali turėti įvairių formų, tokių kaip tyčiojimasis iš vaiko, įžeidinėjimai, žiaurios, žeminančios ar alinančios bausmės, vertimas dirbti sunkius darbus, nesirūpinimas vaiku ir pan. Nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą, jeigu jis šią veiką padarė tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).