Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiųjų L. Č. ir E. Č. atstovei pagal įstatymą ir civilinio ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų atstovei V. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio, išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso – toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį (12 epizodų);

R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, profesinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvėja – pakuotoja, šiuo metu nėštumo ir gimdymo atostogose - auginanti vaiką, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal BK 163 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: 2014 m. pavasarį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio kambaryje, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė diržu per sėdmenis mažamečiui nukentėjusiajam L. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ne daugiau kaip aštuonis kartus, tokiais savo veiksmais sukeldamas mažamečiui L. Č. fizinį skausmą.

Be to, M. B. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: 2014 m. pavasarį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio kambaryje, (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė diržu per sėdmenis mažamečiui nukentėjusiajam L. Č., gim. 2005 m., ne daugiau kaip tris kartus, tokiais savo veiksmais sukeldamas mažamečiui L. Č. fizinį skausmą.

Be to, M. B. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: 2014 m. vasarą, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, gyvenamojo namo kambaryje, (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė diržu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių, per sėdmenis mažametei nukentėjusiajai E. Č., gim. 2006 m., tokiais savo veiksmais sukeldamas mažametei E. Č. fizinį skausmą.

Be to, M. B. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: 2014 m. rudenį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, gyvenamojo namo kambaryje, (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną kartą mediniu šluotos kotu per sėdmenis mažametei nukentėjusiajai E. Č., gim. 2006 m., tokiais savo veiksmais sukeldamas mažametei E. Č. fizinį skausmą.

Be to, M. B. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: 2014 m. rudenį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, gyvenamojo namo kambaryje, (duomenys neskelbtini), paėmęs už kojos mažametį nukentėjusįjį L. Č., gim. 2005 m., ir laikydamas jį aukštyn galva, sudavė ne mažiau kaip aštuonis kartus mediniu šluotos kotu per koją ir sėdmenis mažamečiui nukentėjusiajam L. Č., tokiais savo veiksmais sukeldamas mažamečiui L. Č. fizinį skausmą.

Be to, M. B. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: 2014 m. rudenį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, gyvenamojo namo kambaryje, (duomenys neskelbtini), tyčia pastūmė mažametę nukentėjusiąją E. Č., gim. 2006 m., ko pasėkoje ji trenkėsi galva į spintelės kampą ir prasikirto kairės pusės antakį, tokiais savo veiksmais sukeldamas mažametei E. Č. fizinį skausmą.

Be to, M. B. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: 2014 m. rudenį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, gyvenamojo namo kambaryje, (duomenys neskelbtini), tyčia trenkė kavos šaukšteliu ne daugiau kaip keturis kartus mažamečiui nukentėjusiajam L. Č., gim. 2005 m., per pakaušį, dėl ko mažametis nugriuvo ant grindų, bei šaukdamas „užmušiu tave, jei kas nors bus blogai su J.“ ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ant grindų pargriuvusiam mažamečiui, tyčia spyrė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į galvos sritį ir šonus, kol vaikas neteko sąmonės, po to nunešęs nukentėjusįjį L. Č. į vonios kambarį, trankydamas vaikui per veidą jį gaivino, tokiais savo veiksmais sukeldamas mažamečiui L. Č. fizinį skausmą.

Be to, M. B. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: 2014 m. rugsėjo mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, gyvenamojo namo kambaryje, (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė mėsos muštuku mažametei nukentėjusiajai E. Č., gim. 2006 m. ne mažiau kaip 20 kartų į rankų, pečių, nugaros sritis, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką liepė mažametei E. Č. palįsti po lova ir iškišti ranką bei tyčia sudavė mėsos muštuku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į kairę ranką, tokiais savo veiksniais sukeldamas mažametei E. Č. fizinį skausmą.

Be to, M. B. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: 2014 m. spalio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, gyvenamojo namo kambaryje, (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kumščiu vieną kartą į veido sritį mažametei nukentėjusiajai E. Č., gim. 2006 m. tokiais savo veiksmais sukeldamas mažametei E. Č. fizinį skausmą.

Be to, M. B. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: 2014 m. lapkričio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, gyvenamojo namo kambaryje, (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip penkis kartus į veido sritį: nosį ir akį mažamečiui nukentėjusiajam L. Č., gim. 2005 m., po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką užlipo koja mažamečiui L. Č. ant galvos ir liepė gulėti, tokiais savo veiksmais sukeldamas mažamečiui L. Č. fizinį skausmą.

Be to, M. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui, o būtent: 2014 m. gruodžio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, gyvenamojo namo kambaryje, (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė mėsos muštuku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas: rankų, pečių ir nugaros sritis, mažamečiui nukentėjusiajam L. Č., gim. 2005m., tokiais savo veiksmais sukeldamas mažamečiui L. Č. fizinį skausmą, bei tokiais savo bendrais veiksmais padarydamas mažamečiui nukentėjusiajam L. Č. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl patirtos fizinės ir emocinės prievartos.

Be to, M. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą mažametei, o būtent: 2015 m. vasario 22 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, gyvenamojo namo kambaryje, (duomenys neskelbtini), tyčia suduodamas delnu vieną kartą į veido sritį mažametei nukentėjusiajai E. Č., gim. 2006 m., padarė kraujosruvą dešinės akies vokuose ir dešiniame skruoste, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tokiais savo bendrais veiksmais padarė mažametei nukentėjusiajai E. Č. nežymų sveikatos sutrikdymą ir dėl patirtos fizinės ir emocinės prievartos.

R. N. piktnaudžiavo savo, kaip motinos pareigomis, o būtent: nuo 2014 m. pavasario, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki 2015 m. vasario 17 d. psichologiškai gniuždė mažamečius savo vaikus L. Č., gim. 2005, ir E. Č., gim. 2006 m., nesiimdama priemonių dėl M. B. smurtinių veiksmų jos vaikų atžvilgiu, o 2014 m. gruodžio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), nuvedė mažametį L. Č., gim. 2005 m., į name esantį rūsį ir ten vaiką laikė ne ilgiau kaip 48 valandas, tokiais savo veiksmais sukėlė pavojų mažamečio nukentėjusiojo L. Č. sveikatai, ir nesilaikė kaip motinos pareigų dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai jam vystytis, rūpintis jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. B. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, kad vaikų auklėjime neturėjo patirties, jį patį taip auklėjo tėvai. Būdavo taikomos fizinės bausmės. Iki šiol atsimena savo tėvų elgesį su juo, bet pykčio tėvams nejaučia. Jie taip elgėsi, kad jis nenueitų „šunkeliais‘. Kiekvienos veikos aplinkybių nelabai atsimena, nes praėjo daug laiko. Nukentėjusieji nėra jo biologiniai vaikai, tačiau gyveno su juo, jis jautėsi tiems vaikams kaip tėvas. Nukentėjusieji yra 8 ir 9 metų amžiaus. Buvo, kad vaikus mušė diržu, mediniu šluotos kotu, mėsos muštuku, mediniu šaukštu, kavos šaukšteliu, kumščiu. Neblaivus būdavo ne visų nusikalstamų veikų metu. Jo agresiją iššaukdavo vaikų mokymosi rezultatai. Kai jis smurtaudavo prieš vaikus, jo sugyventinė R. N. pykdavo ant jo, verkdavo. Jis sakydavo, kad viskas išeis į gera. R. N. policijos nekviesdavo. Mano, kad vaikai jo bijodavo. Paskutinis smurto atvejis buvo tuomet, kai R. N. gulėjo ligoninėje dėl silpnos sveikatos. Jis buvo susijaudinęs. Grįžus namo jam pasirodė, kad E. Č. turi temperatūros. Tuomet liepė E. Č. gultis į lovą, į pažastį įdėjo termometrą ir liepė pagulėti. Pats tuo metu išėjo į lauką parūkyti. Girdėjo, kad kambaryje buvo triukšmas. Grįžęs iš lauko pakėlęs E. Č. chalatą pamatė, kad termometras išsprūdęs. Nesusilaikęs trenkė delnu jai per veidą. Tuo metu neturėjo darbo, jam užtemo protas. Po šio įvykio mokykloje pamatė, kad E. Č. sužalota. Šiuo metu su nukentėjusiaisiais nebendrauja, su R. N. gyvena atskirai. Mano, kad 6000 eurų ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra per didelis, nes neturi tokių pinigų. Jo pajamos yra 250 eurų per mėnesį. Jau du mėnesius negauna algos, nes jo banko sąskaita yra areštuota. Ankščiau jam neatrodė, kad su vaikais blogai elgiasi. Jai ir R. N. yra gimęs bendras vaikas, kuriam šiuo metu yra 7 mėnesiai. Su šiuo sūnumi jis matosi, nemuša. Supranta, kad tokiu savo elgesiu traumavo vaikus. Norėjo, kad jo sugyventinės vaikai nenueitų „šunkeliais“, kad mokytųsi ir galėtų susikurti normalią ateitį. R. N. taip pat labai pergyveno dėl vaikų mokymosi rezultatų. Kai jis naudojo fizinį smurtą prieš vaikus ir per sėdmenis juos mušdavo diržu, jiems liepdavo nusimauti kelnes ir apatines kelnaites, mušdavo per pliką užpakalį. Tuo metu vaikai gulėdavo ant pilvo, ant lovos, arba ant fotelio. R. N. buvo nėščia, sugyventinei būdavo sunku, todėl ir pasakė L. Č., kad „užmušiu tave, jei kas nors bus blogai su J.“. Kiek žino, stresas persiduoda ir kūdikiui. Jei gerai prisimena, tai tuo metu jis padėjo L. Č. mokytis daugybos lentelę. L. nesisekė, R. susinervino, o jam trūko kantrybė. Tuo metu R. N. buvo tame pačiame kambaryje. Kambarys yra apie 11 kv. metrų gyvenamojo ploto dydžio. Nepamena situacijos, kuomet mušė E. per rankas mėsos muštuku, po ko liepė lįsti po lova ir iškišti rankas. Buvo L. uždėjęs koją ant galvos, kadangi L. visada priešindavosi, kai jis mušdavo. Negali pasakyti, kodėl taip padarė, viskas dėl vaikų mokslų. Nepamena, kodėl liepė nėščiai sugyventinei su vaikais eiti miegoti į rūsį. Buvo taip, kad buvo susipykęs su R. N. ir tam, kad išvengti tolimesnių barnių, vieną kartą liepė jai išvesti L. į rūsį, priežasties nepamena. Būdavo apsvaigęs nuo alkoholio. Negali atsakyti, kuriose nusikalstamose veikose buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Gal tuo metu, kai E. mušė su mėsos muštuku. Jei nebūtų vartojęs alkoholio, gal ne visais atvejais būtų vartojęs smurtą. R. N. yra jam sakiusi, kad jo bijo. Kai R. N. matydavo, kaip jis smurtauja prieš vaikus, stresuodavo ir išeidavo, liepdavo baigti. Mano, kad R. N. jo bijodavo. Smurtavo tik prieš vaikus. 2014 metais vieną kartą smurtavo ir prieš R. N..

Kaltinamasis M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pirmą karta smurtavo tuo metu, kai vaikai gyveno su močiute, (duomenys neskelbtini) viešbutėlyje. Tuomet jis sudavė L. Č. diržu, nes šis tingėjo ruošti pamokas. Jis L. Č. aiškino, bet L. nesiklausė, todėl L. Č. pasakė, kad bus tokios bausmės, bei pridūrė, kad „stengsies mokytis, daug ką turėsi, o jei tingėsi, gausi į užpakalį“. Jam atrodė, kad niekas nematė, kaip jis mušė L., nes buvo su L. kitame kambaryje, t. y. vaikų, o E. Č. su R. N. buvo močiutės kambaryje. Kiek kartų sudavė neprisimena, galėjo būti, kad aštuonis, kaip rašoma įtarime. Diržas buvo medžiaginis su sagtimi. Jis stengdavosi duoti diržo medžiagine dalimi, bet išsprūsdavo ir kliūdavo su sagtimi. Po poros dienų vaikui atsirasdavo mėlynės. Dėl antro epizodo parodė, kad viskas buvo kaip ir pirmą kartą. L. neruošė pamokų, padarė klaidų ir gavo diržu. Tuo pačiu diržu mušė, kadangi vieną ir teturėjo iki kol tą diržą nepaėmė kratos metu. Jis galėjo tą kartą suduoti tris kartus, tikrai neskaičiuodavo smūgių. Dėl trečio epizodo parodė, kad tada gyveno (duomenys neskelbtini). E. Č. davė delnu per užpakalį, kadangi ji netinkamai atliko užduotis, kurias buvo davęs. Jis užduotis duodavo, kadangi vaikai, tiek E., tiek L., buvo smarkiai atsilikę moksluose. Jis pasakydavo E. Č. „dabar gausi du kartus“, ji pasilenkdavo prie lovos, jos kojos būdavo ant grindų, pati liemeniu atsigulusi ant lovos, nusimaudavo prieš tai kelnes ir jis jai būtent tą kartą sudavė du kartus per nuogą užpakalį. Ji po to verkė, o po kiek laiko jis susitaikydavo su mergaite. Dėl ketvirto epizodo parodė, kad tada gyveno (duomenys neskelbtini), ir E. Č. gavo pastabą mokykloj, dėl ko jis mergaitei spontaniškai sudavė vieną kartą šluotos mediniu kotu per užpakalį, E. Č. buvo pasilenkusi ant fotelio ir jis jai sudavė per nuogą užpakalį, prieš tai liepęs jai nusimauti kelnes. Po to E. verkė, bet po kiek laiko vėl jis su mergaite susitaikė. Dėl penkto epizodo parodė, kad bute, (duomenys neskelbtini), L. Č. neteisingai skaičiavo matematiką, nors dieną prieš tai mokėsi tą patį, todėl jis liepė L. Č. mautis kelnes, po ko L. Č. atsigulė ant fotelio ir jis L. sudavė penkis kartus, nes bausmės būdavo ne daugiau 5-ių kartų, šluotos kotu per užpakalį, per kojas nedavė, jei gerai prisimena, bet galėjo netyčia pataikyti. Be to jis sakė L., kad jei tai pasikartos, gaus nebe penkis kartus, o dešimt. L. Č. po to verkė, bet vėliau jis susitaikė su L.. Nebuvo pakėlęs L. Č. aukštyn galva ir laikydamas viena ranka, kita mušęs. Taip pat parodė, kad tą kartą buvo su R. N. susipykęs ir ji pasikvietė E. Č., o jis E. stumtelėjo dėl ko mergaitė trenkėsi galva į spintelės kampą, tai nebuvo tyčinis veiksmais, nenorėjo to. Dėl septinto epizodo parodė, kad sudavė L. Č. kavos šaukšteliu per pakaušį keturis kartus, po to gavosi kaip ir sumaištis, nes jis pamena, kad griuvo per fotelį, po to abu su L. atsidūrė po foteliu, jis atsistojo nespyrė L. niekur, pamatęs, kad L. Č. nereaguoja į nieką, suprato L. Č. buvo be sąmonės, todėl nunešė L. prie kriauklės ir bandė gaivinti vaiką suduodamas delnu per veidą ir prausdamas šaltu vandeniu. L. atsigavo. Atrodo, kad buvo kraujo, kuris galėjo bėgti iš nosies, nes kai L. griuvo užsigavo, po to kompresus L. dėjo, jis prašė vaiko, jog pasakytų jei jausis blogai, jei reikės nuveš į ligoninę, bet L. nieko nesakė. Dėl aštunto epizodo parodė, kad tai buvo ne mėsos muštukas, o medinis šluotos kotas. Pradėjo mušti E. Č. į užpakalį, bet po to, kai E. judėjo, ne visai jis pataikydavo, bet aukščiau lyg ir nekliūdavo. Buvo, kad ir po lova E. Č. palindus buvo, bet jis neprisimena ar po to E. mušė, ar kur sudavė. Šito epizodo jis nelabai prisimena kaip ir dėl ko viskas buvo, tik prisimena, kad ne mėsos muštuku mušė, o šluotos kotu. Dėl devinto epizodo parodė, kad mušė delnu E. Č., bet ne kumščiu, dėl problemų su mokykla. Dėl dešimto epizodo parodė, kad nelabai ką gali pasakyti apie tai, nes neprisimena to įvykio, bet jei vaikas – L. Č. sako, tai matyt taip ir buvo, ir vėl turbūt buvo problemų su mokykla. Dėl vienuolikto epizodo parodė, jog jis mušė L. Č. ne mėsos plaktuku, o šluotos kotu. Galėjo būti, jog davė L., kaip vaikas sako, bet mušė lygtais per užpakalį, gal dar per kojas. Dėl dvylikto epizodo parodė, kad 2015m. vasario 22 d. pamatė, jog E. nekaip atrodo. Jam pasirodė, kad vaikas gali turėti temperatūros, todėl į pažastį įdėjo termometrą ir paprašė pagulėti ramiai 10 minučių. Kai jis atėjo paimti termometro, rado termometrą ant E. pilvo, dėl to jis labai susinervino ir E. Č. vieną kartą trenkė delnu per veidą. Kitą dieną jis E. veide pamatė mėlynę, tą dieną nereikėjo dar eiti į mokyklą, vaikai į mokyklą ėjo tik 2015 m. vasario 24 d., antradienį, o sekančią dieną jam reikėjo eiti į mokyklą pas direktorę, socialinę darbuotoją ir pavaduotojas pokalbiui, o kai parėjo namo atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė. Jis pats tokiu būdu ir priemonėmis buvo auklėjamas vaikystėje savo tėvų ir visa jo giminė taip auklėjo savo vaikus, todėl nieko blogo tokiame auklėjime nemato. Po kiekvieno mušimo vaikai – E. ir L. verkdavo, nes jiems skaudėdavo, pykdavo. Jis yra pasakęs vaikams, kad juos užmuš, jei kas nors blogo nutiks kūdikiui, kurio laukėsi sugyventinė, nes R. N. susinervindavo dėl vaikų – L. ir E. kaltės, blogai pasijusdavo, be to R. N. prieš gimdymą gulėjo ligoninėje dvi savaites laiko, nes buvo blogi kraujo tyrimai, todėl jis nervinosi ir matomai išsprūsdavo tokie žodžiai. L. ir E. Č. pagal elgesį geri, ramūs, tačiau mokymuisi jokių pastangų nededa. Kai vaikai gyveno su močiute, ji jų neversdavo ruošti pamokų ir jam buvo keista, kad vaikas, eidamas į antrą klasę, nepažįsta visų raidžių. Vaikus į rūsį nusivesdavo pati R. N., taip ji padarydavo, kai susipykdavo, jis dėl to nekaltas. Jis tuos vaikus išmokė atsakingiau žiūrėti į mokslus, atsivertęs dienyną ir radęs pagyrimų su vaikais eidavo į filmą ar piceriją. Vaikai džiaugdavosi išėję pramogauti. Jis būdamas mažas bijodavo bausmių, todėl mano, kad ir L. su E. jų bijojo. R. N. pykdavo dėl tokių bausmių, bet jis R. pasakydavo „kad tai jų pačių labui“. Dėl visko gailisi, tai buvo auklėjimo metodai ir kitaip auklėti vaikų nemokėjo. Tikrai nenorėjo nieko blogo, bausmės, skirtos L. ir E., būdavo mušimas delnu, diržu ir šluotos kotu, sudavimas per veidą (2 t., 24-25, 32-34, 40-41 b. l.).

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji R. N. kalta dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad niekur nesikreipė, nes pati bijojo M. B., kuris pavartojęs narkotikų ir išgėręs alkoholio mušdavo vaikus. Iki kol susipažino su M. B., ji gyveno kartu su savo mama ir vaikais „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje. Iš pradžių M. B. jos vaikų atžvilgiu elgdavosi normaliai. Su M. B. kartu gyventi pradėjo 2014 m. sausio pabaigoje ir gyveno iki šių metų rugpjūčio mėnesio. Vaikai liko gyventi su jos mama, nes M. B. neturėjo savo vaikų, jam reikėjo prie to priprasti. Ir tada buvo keli kartai, kai sugyventinis vartojo smurtą prieš vaikus. Iki kol ji tapo nėščia, M. B. jos vaikų nemušdavo. Kol gyveno kartu, tol nesiskundė, nes bijojo. Į policiją nesikreipė, nes bijojo. Ji pasitikėjo M. B.. Nereikėjo taip auklėti vaikų. M. B. sakė, kad ir savo sūnų J. auklės kaip ir jos vaikus. Kuomet davė parodymus, buvo praėjęs mėnuo po gimdymo, gyveno kartu su M. B.. Ji turi išsaugojusi vieną nuotrauką, kai M. B. buvo sumušęs dukrą E. Č. mėsos muštuku. Kai M. B. jai liepė nuvesti vaikus į rūsį, jai nekilo mintis kreiptis pagalbos, nes bijojo, kadangi M. B. buvo vartojęs narkotikų ir alkoholio, matė, kad ant stalo buvo milteliai, matė, kaip M. B. juos uostė. Kai M. B. pavartodavo narkotikų, jis tapdavo agresyvus ir vartodavo smurtą vaikų atžvilgiu. Kai nevartodavo narkotikų, jis smurto prieš vaikus nevartodavo. Nežino iš kur M. B. gaudavo narkotikų. Ji pati narkotikų nevartoja. Su juo yra kalbėjusi apie narkotikus, jai žadėjo mesti, bet pažadų neištesėjo. Vaikai matydavo kaip M. B. uosto miltelius. Jis liepdavo vaikams jai apie tai nepasakoti. Būdavo taip, kad kai sugyventinis pradėdavo mušti vaikus, ji išeidavo iš kambario, nes pasidarydavo silpna. Kai sūnus buvo netekęs sąmonės, ji išbėgo į lauką kad atsigautų, nes pati būtų išvirtusi iš kojų. Vaikų mušimo metu ji būdavo arba virtuvėje, arba išėjusi į parduotuvę. Ne visada matydavo, kada M. B. muša vaikus. Ir vaikai ne visada pasipasakodavo apie sumušimus, sūnus dažniau pasisakydavo. Ji matydavo ant vaikų mušimo žymes, tačiau vaikų pas šeimos gydytoją nevesdavo, nes bijojo sugyventinio, žaizdų negydydavo, patepdavo kremu. Vaikai eidavo į mokyklą. Neliepdavo vaikams mokykloje nesakyti, kad juos sumušė. Vaikai patys tylėdavo, nes bijodavo M. B., tačiau ji negirdėjo, kad M. B. būtų liepęs vaikams nieko nesakyti mokykloje. Kai į mokyklą nueidavo parsivesti vaikų, vaikai jai sakydavo, kad bijo patėvio, bijo grįžti namo. Sūnų L. ji nuvedė į rūsį dėl to, kad M. B. pasakė, kad jei nenuves, užmuš E.. Kai nuvedė L. į rūsį, ji grįždavo pas L. kas vieną ar pusantros valandos pažiūrėti kaip laikosi, nešė sūnui pavalgyti, L. savo tualeto reikalus darydavo į stiklainį. Jų rūsyje buvo palikta įjungta šviesa, buvo atnešusi ir stalinę lempą. 2014 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, arba gruodžio mėnesio pradžioje M. B. buvo iškarpęs E. plaukus, kuriuos liepė jai susikišti į savo lyties organus, o po to tuos plaukus suvalgyti. Tuo metu ji buvo namuose ir viską matė. Sugyventiniui sakė liautis. Kai M. B. liepė tuos plaukus dukrai susikišti į lyties organus, ji sakė liautis. Dukra darė tai, ką jai liepė daryti M. B.. Dukra susikišo plaukus į lyties organus, o po to tuos plaukus valgė. Įvykis su plaukų dukrai E. iškarpymu susijęs dėl jos mokslų ir neklausymo. Sugyventinis liepė L. kirpti sesei plaukus, bet L. atsisakė. Tuomet sugyventinis paėmė žirkles ir pats iškarpė dukrai plaukus. M. B. mušdavo E. diržu numovęs jai kelnes ir kelnaites, per pliką užpakalį. Tuomet E. gulėdavo ant lovos. Vaikai šaukdavo, kai būdavo mušami. Matė, kaip sugyventinis mušė vaikus su šluotos kotu. Jos vaikai gyveno su jos mama iki tol, kol mamą ištiko insultas. Supranta, kad nesiėmė veiksmų apsaugoti vaikus. Pripažįsta, kad savo elgesiu pati gniuždė savo vaikus. Prisipažįsta kalta, kad nesugebėjo apginti savo vaikų. Ji neturėjo artimų žmonių, kuriems būtų galėjusi pasiskųsti, tik kaimynę, kuri nesikišdavo. Žodžiu nėra sakiusi savo kaimynei apie tai, kad sugyventinis skriaudžia jos vaikus. Nori susigrąžinti vaikus, deda visas pastangas, išėjo gyventi į (duomenys neskelbtini) namus, kur jai teikiama visapusiška socialinė, psichologinė pagalba. Kaltinime surašyti visi įvykiai iš tiesų buvo. Visiškai pripažįsta civilinį ieškinį, turi mokėti savo vaikams už jų patirtą žalą.

Kaltinamoji R. N. 2015 m. kovo 31 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į Šiaulius atvažiavo su dviem mažamečiais vaikais. Atvažiavusi gyveno pas mamą ir jos sugyventinį Toločių kaime. Darbovietėje susipažino su M. B., su kuriuo pradėjo bendrauti, viskas buvo normaliai. Kadangi dirbo, tai vaikai laikinai gyveno pas jos mamą M. N., kuri tuo metu gyveno „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje. Vaikus parsiveždavo savaitgaliais. Po metų draugystės, kartu su M. apsigyveno „(duomenys neskelbtini)“ bendrabutyje. 2014 m. rugsėjo pradžioje jos mamą ištiko insultas. Nuo to laiko, vaikai pradėjo gyventi kartu su ja ir M.. „(duomenys neskelbtini)“ bendrabutyje su vaikais gyveno iki 2014 m. spalio 5 d., o po to įsigijo vieno kambario butą bendrabutyje (duomenys neskelbtini). Kol vaikai gyveno su močiute nemokėjo normaliai skaityti, praktiškai nebuvo įmanoma suprasti, ką jie skaito lietuvių kalba, o dėka M. jie išmoko skaityti tinkamai. Būdavo, jog M. B. paskirdavo vieną dieną savaitgalį vaikams ir jie išeidavo pramogauti, į piceriją ir pan. M. B. kepštelėdavo su medžiaginiu diržu vaikams. Po to, tarp jos ir M. B. buvo konfliktas, kadangi buvo įtampa darbe, todėl neatlaikęs įtampos M. B. sutrenkė – kepštelėjo E. per veidą. Tuo metu ji pati gulėjo ligoninėje. Tai buvo incidentas dėl termometro. Kai jai paskambino, ji kaip tik buvo po narkozės iš po cezario pjūvio, nuvažiavo pas draugę ir po to bėgo į vaikų globos namus. M. B. šeimos žmogus, savo vaikų neturėjo, tad nemoka su jais elgtis, tačiau bandė, stengėsi, padėjo su mokslais. Jos vaikai geri ir paslaugūs. Dėl L. uždarymo rūsyje parodė, kad ji buvo apsipykusi su M., kuris liepė eit lauk, todėl ji su L. išėjo. Tuo metu M.i buvo depresija dėl darbo. L. rūsyje buvo vieną dieną, o ryte jį parsivedė, kadangi M. buvo išėjęs ieškotis darbo. Ji su vaikais tada buvo irgi išėjusi į miestą. Į rūsį L. valgyti nešė kartu su E.. Rūsyje yra dvejos durys, vienos laukinės, kitos įėjimo, buvo L. telefoną palikusi, kad prireikus paskambintų, durų nebuvo užrakinusi. Ji su vaikais ten naktį kartu buvo, o kai parėjo M. namie nebebuvo, todėl visi grįžo į namus. Apie vaikų mušimą šluotos kotu, mėsos muštuku nežino. Vaikai žiūrėjo su patėviu siaubo filmą apie tai ir po to jai viską pasakojo. Vaikai dėl sugyventinio kaltės nebuvo sužaloti. Vieną kartą L. buvo grįžęs su mėlyne dešinėje pusėje prie akies ir M. tada ėjo aiškintis kas ir kaip buvo, pasikalbėjo su auklėtoja, su vaikais ir pamokė, kaip apsiginti ir nuo tada prie L. niekas nelindo. Dukra randų neturi. M. vaikus diržu per užpakalį auklėjo pora kartų, tačiau negali pasakyti, dėl kokių priežasčių jie būdavo mušami, šito dalyko M. neklausė. Būdama kitame kambaryje girdėdavo, kad M. šaukia ant vaikų. Vaikai pafantazuoja skaitydami knygas, yra buvę, kad L. perskaitęs knygą jos turinį apibūdina savaip. Vaikai jai meluodavo, kad mokykloje nukrito nuo laiptų, nors vėliau paaiškėdavo, kad susimušė su kitais vaikais (2 t., 77-80 b. l.).

Kaltinamoji R. N. 2015 m. rugpjūčio 8 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo bejėgė prieš savo sugyventinį M. B. ir būdama moterimi nesugebėjo apginti savo mažamečių vaikų, kad ir kaip gėda ir gaila dėl to. Parodė mačiusi mėlynes ant krūtinės ir užpakaliuko pas E.. Tas buvo 2014 m. rudenį. R. N. matė, kaip tą kartą M. daužė E. mėsos plaktuku – muštuku, kuris buvo paimtas kratos metu per krūtinę ir užpakalį. R. N. nematė, kad būtų mušęs per rankas vaikui, bet galėjo taip būti, galbūt ji tuo metu iš išgąsčio išėjo iš namų, nes tuo metu laukėsi ir tikrai negalėjo niekaip pasipriešinti M.i ir apginti E.. Buvo sunku ir skaudu, kai mušė mergaitę, tačiau saugojo save dėl to, kad laukėsi. Greičiausiai R. N. išėjo iš kambario, kad jos pačios M. B. nesumuštų, nes ne kartą, kai buvo mušami vaikai, M. smurtaudavo ir prieš ją. Taip pat nebėra pagrindo neigti, kad L. buvo rūsyje, nes tą kartą M. pasakė, kad jeigu ji neuždarys L., jis užmuš E.. Iš pradžių ji neigė viską, nes M. prieš apklausą buvo prašęs nesakyti nieko, todėl to nesakė bijodama dėl savęs, dėl mažylio, kuriam tik pusė metukų, nes nežinojo kas bus jei papasakos tiesą. Be to, netikėjo vaikų pasakojimais dėl M. elgesio, t. y. kad M. B. vartojo narkotines medžiagas, tačiau pati tuo įsitikino, nes matė, kaip po visų apklausų pas tyrėją, kažkur prieš 2-3 mėnesius, M. B. tualete uostė miltelius, kuriuos ji po to radusi išpylė į tualetą. R. N. nepranešė niekam ir tylėjo, nes bijo dėl vaiko, o išeiti neturėjo kur, todėl turėjo gyventi ir prisitaikyti prie esančių gyvenimo sąlygų. M. B. prieš vaikus smurtaudavo nutaikęs momentą, kai ji būdavo virtuvėje ar parduotuvėje. M. B. taip elgėsi, dėl vaikų mokymosi rezultatų, neteisingai išspręstų uždavinių, parašytų žodžių, taip jis auklėjo vaikus. Jai tai nebuvo priimtina, bet mylėjo M. ir leido jam „auklėti“ vaikus savo būdu. Yra mačiusi, kaip vaikus muša šluotos kotu, kumščiais į galvą, matė sumuštus jų užpakaliukus, bet tylėjo ir neieškojo pagalbos. Jos vaikai iškentėjo daug. Pati dėl to kalta, nori, kad vaikai augtų pas ją ir su ja. Gailisi negynusi vaikų, nuvedusi L. į rūsį ir ten palikusi, nors nešė jam valgyti ir stengėsi nepalikti ilgam laikui, tačiau tame rūsyje L. miegojo ( 2 t., 77-80, 84-86 b. l.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino nepilnametės nukentėjusiosios E. Č. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui (1 t., 38-41 b. l.). E. Č. parodė, kad mokosi antroje klasėje, pamokas daro su patėviu ir mama. Patėvis norėjo pažiūrėti ar ji neserganti, todėl įdėjo į pažastį termometrą ir nuėjo į tualetą, o ji tuo metu norėjo pasižiūrėti kiek turi temperatūros ir ištraukė termometrą, o pasižiūrėjusi vėl įdėjo termometrą atgal. Po to atėjo patėvis ir liepė parodyti termometrą, ji išėmusi ir patėvis davė delnu į kairę pusę, jai dėl to labai skaudėjo, buvo mėlynė. Kraujas nebėgo. Kai antradienį nuėjo į mokyklą mėlynę pamatė mokytoja ir logopedė, kurioms pasakė, kad mušė patėvis bei papasakojo viską kaip buvo. Be to, kai gyveno (duomenys neskelbtini), patėvis pastūmė iš nugaros ir ji atsitrenkė šonu į stalo kampą, bet ji nežino kodėl ją pastūmė, patėvis jai to nesakė. Tada kraujas bėgo ir ilgai skaudėjo. Kai tai įvyko, kartu buvo mama ir brolis, kurie viską matė. Neprisimena, ar tuo metu patėvis buvo blaivus, nepamena ir ar mama ant jo dėl to pyko, nors ji visada pykdavo ant patėvio, kai jis uostydavo miltelius. Ji pati matė, kaip patėvis kartą uostė, ir L. matė, patėvis susisuka popieriuką ir per jį uosto, pasipila iš maišiuko, kuris užsidaro, pasipila ant stalo, išlygina kortele ir pridėjęs popieriuką prie nosies per jį uosto miltelius. Nežino, kokie tai milteliai, bet juos patėvis gauna nusiperka iš buvusio darbo. Kai patėvis pauosto, jam kažkas atsitinka su protu, tada būna negerai, jo akys išsipučia. Tačiau patėvis ją ir L. dažnai muša, nežino, kodėl patėvis taip daro. Buvo atvejis, kai patėvis davė L. į akį daug kartų ir L. nuvirto. Kai juos muša patėvis, nesako, už ką. Bet kai patikrina sąsiuvinius ir randa mokytojos raudonai klaidas ištaisytas, tada muša. Su mėsos plaktuku yra ją mušęs, po to liko mėlynės, nes patėvis mušė stipriai. Mėlynės liko ant rankų. Liepė patėvis palįsti po lova, ten buvo ir L., nes patėvis prieš tai liepė ir L. palįsti. Liepė ten būti, kad nematytų, o patėvis žiūrėjo televizorių, po to liepė iškišti rankas iš po lovos ir davė su plaktuku per rankas, dėl ko labai skaudėjo, buvo sužalojimai. Plaktukas buvo medinis, o jo galas buvo metalinis. Kai gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, yra mušęs su šluotele. Kai ji padaro klaidų, visada muša, taip nutiko ir kai L. padarė kelias klaidas, patėvis davė jam su šluota, L. paguldęs ant „pufiko“. Patėvis liepdavo kelnes nusimauti ir paguldęs ant „pufiko“ mušė, taip buvo ir jai ir L., tik ne tą pačią dieną. Tada gyveno (duomenys neskelbtini). Jai taip pat liepė kelnes nusimauti, paguldė ją ant „pufiko“ ir davė su šluotos kotu daug kartų, neprisimena kiek tiksliai, kraujas nebėgo, buvo mėlynės. Po to buvo sunku atsisėsti, skaudėdavo. Atsimena, jog kai patėvis buvo L. išvaręs į rūsį, dar grasino, kad išvarys iš namų pas tikrą tėtį, su kuriuo E. ir L. nebendrauja, nes tėtis gyvena Mažeikiuose. Tą kartą patėvis liepė L. neverkti, bet L. verkė, jai atrodo, jog L. verkė, nes nenorėjo pas tikrą tėvą, todėl patėvis L. išvarė į sklepą, kur jį nuvedė mama, kuriai taip elgtis liepė patėvis. Rūsyje L. buvo vieną naktį ir pusę dienos. L. sakė, kad jam ten buvo šalta, mama buvo davusi jam savo paltą, vieną kartą nešė valgyti. Tas įvykis buvo seniai. L. rūsyje šlapinosi į stiklainius. Rūsyje yra dvejos durys, jos abi buvo užrakintos, kad kiti nevaikščiotų. Tai žino iš mamos, nors pati su mama tą kartą rūsyje nebuvo. Į rūsį ji buvo nuėjusi su mama tik tada, kad patėvis mamą mušė su žiedu. Tai buvo tuo metu, kai gyveno (duomenys neskelbtini). Patėvis buvo išvažiavęs pas draugus, ji su mama ir L. buvo namuose ir po to nuėjo miegoti. Grįžęs patėvis susipyko su mama, pradėjo mamai grasinti ir trenkė, o mama tampė jam už ausų. Po to patėvis pažadino ją ir L., išvarė visus tris, t. y. ją, L. ir mamą į rūsį. Rūsyje ji ir L. miegojo, o mama sėdėjo šalia, po to atsigulė kojų gale. Po kiek laiko patėvis paskambino mamai ir liepė pareiti namo ir grįžus į namus atsiprašinėjo, leido eiti miegoti į jo lovą, po to vėl pažadino ir liepė eiti į savo lovas. Buvo toks įvykis, kai L. buvo nukritęs ant grindų, ten L. darė pamokas, priėjo patėvis prie L. ir su šaukšteliu davė L. per galvą. Kiek kartų patėvis sudavė jai ir L., neprisimena, bet L. buvo praradęs sąmonę, o patėvis priėjo prie L. ir mušė, spardė ir davė į galvą. L. bėgo kraujas, o patėvis jį prausė, kad nesimatytų kraujo. Atsimena, kai buvo L. po akimi mėlynė, jam patėvis trenkė į akį, neatsimena, kada tai buvo ir dėl ko. Prisimena, kad patėvis ją mušė ir iš užpakalio jai yra bėgęs kraujas, nes patėvis su sagtimi duodavo, paguldęs ant lovos, liepdavo kelnes nusimauti ir mušė. Jai ir L. bėgo kraujas iš užpakalio, labai skaudėdavo, kai atsisėsdavo skaudėdavo, kai tuštindavosi. Kraujas bėgo iš sėdmenų, buvo didelės žaizdos. Apie tai, kad muša patėvis, ji pasakojo mokytojai ir logopedei, daugiau niekam, nes patėvis sakė, jei prasitars kam nors, tada išveš kažkur. Tą kartą, kai patėvis ją pastūmė ir ji į stalo kampą prasiskėlė kaktą prie akies, draugai mokykloje klausė kas buvo, ji nepasakė, kas iš tiesų nutiko, stengėsi slėpti atsiradusią žaizdą plaukais, kad nesimatytų, tačiau žaizdą matė Greta, Elzė ir Airida. Patėvio ji bijojo dėl to, kad muša. Kai gyveno pas močiutę matė, kaip patėvis mušė brolį. Ji buvo ir viską matė, nes patėvis neliepė išeiti. Mama taip pat buvo tame kambaryje. Patėvis su šluota mušė ir ją ir L. ir ne vieną kartą taip darė, kai juos abu mušė. Pamena, kad patėvis turėjo du diržus, vieną raudoną, kitą rudą. Ją ir L. mušė raudonu diržu. Ji mamai pasakodavo, kad patėvis muša juos, mama patėvio prašydavo nebemušti, tačiau patėvis mamos neklausė.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino nepilnamečio nukentėjusiojo L. Č. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui (1 t., 53-57 b. l.). L. Č. parodė, kad viskas prasidėjo, kai jis mokėsi antroje klasėje, jam tada buvo 8-7 metai, mama atsivedė M. ir kai jis padarydavo klaidų M. mušė diržu. M. – tai M. B., jo patėvis. Gyvena keturiese su mama R. N., M. B. ir E. Č., t. y. jaunesnė 8 metų seserimi. Paskutinį kartą buvo, kai žiemos atostogų metu, kai dar eglutės nebuvo namuose, patėvis su žiedu E. Č. įkišo termometrą į pažastį. E. Č. truputį kosėjo, patėvis įdėjo jai termometrą, E. judėjo ir pati ištraukė termometrą, todėl patėvis E. mušė su žiedu. Jis to nematė, tada tualete buvo, po to jam E. pasakė, o jis matė mėlynę. Patėvis turi metalinį žiedą, mėlynė E. buvo nuo žiedo. E. verkė tada, nes jai skaudėjo. O patėvis E. sudavė, dėl to, kad ji ištraukė termometrą. Čia paskutinis kartas buvo. Buvo kai jis gavo į akį už klaidas namų darbuose. Namų darbus darydavo į juodraštį, o patėvis tikrindavo, jei padarydavo su klaidomis, tada mušdavo diržu. Diržas juodas buvo ir kažkas ant jo užrašyta, patėvis dar turėjo kitą diržą. Mama buvo paslėpusi vieną diržą, mušdavo pirma su diržu, paskui su sagtimi. Tą kartą jam diržu sudavė 5-8 kartus. Pirmą kartą mušė, kai gyveno (duomenys neskelbtini), tada buvo praėjusios vasaros atostogos, jau ėjo į mokyklą, buvo antrokas. Tokių mušimo atvejų buvo daugiau. Prisimena, kai šią žiemą mėlynę turėjo. Tada jis blogai padarė matematiką ir patėvis naktį pažadino, kumščiu į nosį sudavė, bėgo kraujas iš nosies, tada jį ir E. paguldė ant žemės. Nežino, dėl ko E. paguldė ant žemės, bet patėvis tikrina abiejų namų darbus. Tai buvo šią žiemą, pradėjo daužyti dėl pamokų, visada mušdavo dėl pamokų. M. B. mušė dešine ranka 4 kartus, po to mama jį sulaikė. Kai patėvis mušdavo, mama būdavo namie, gindavo, sakydavo, kad negalima mušti. Tada patėvis liepė jam gulėti, koją uždėjo ant galvos ir spaudė su ja, sakydamas „nežliumbti“. Jis su E. verkė ir bijojo. Su mėsos plaktuku yra mušęs ir jį, ir E.. Jį su mėsos plaktuku mušė dėl pamokų, dėl matematikos, nepamena, kada tai buvo, lygtais žiemą. Neskaičiavo, kiek kartų sudavė, tada mėlynių nebuvo, bet mėlynės buvo E.. Patėvis liepdavo ištiesti rankas, nepamena, kiek kartų sudavė su mėsos plaktuku. Tada mama atsikėlė ir tą dieną turėjo eiti miegoti į „sklepą“. Patėvis mamai liepė nuvesti jį į „sklepą“ ir mama nuvedė. Tai buvo kaip bausmė dėl padarytų klaidų. „Sklepe“ buvo ištiesiama lova, mama davė jam chalatą ir ten jis vienas miegojo. Rūsyje mama įjungė mažą lempą, rūsyje miegojo dvi naktis. Iš rūsio dienos metu neišleisdavo, bet jis nebuvo užrakintas. Mama davė valgyti, pupų, saldainį ir gėrimą, dar atnešė kažką valgyti. Rūsyje šlapinosi į stiklinį. Kai jis grįžo iš rūsio, pavalgė, tada patėvis jam liepė su drabužiais miegoti ant grindų po dviaukšte lova. Patėvis sakė, kad pirmadienį jau galės ant lovos miegoti. E. į rūsį nebuvo nuvesta, bet yra miegojusi rūsyje. Tada trise rūsyje miegojo: jis, mama ir E.. Taip buvo, nes prieš tai patėvis mamai trenkė. Po to, kai M. trenkė mamai, ji M.i už ausų griebė, tada patėvis juos pažadino ir sakė eiti į rūsį. Po to patėvis paskambino mamai ir liepė grįžti, tada patėvis ant stalo miltelius pylė, kuriuos uosto. Matė tai vieną kartą. Patėvis popieriuką susisuka ir per jį traukia miltelius į nosį, mama sakė, kad ten kažkokie narkotikai. Uosto, kai susinervina, tada palieka nervingas. Tuos miltelius patėvis gauna iš buvusio darbo. Patėvis yra grasinęs E. ir jam, sakęs, jei kažkas bus blogai jo vaikui, tada užmuš. Patėvis tai sakė vieną kartą mamai, jis tai girdėjo. Patėvis jam ir su kavos šaukšteliu per pakaušį yra sudavęs, seniai tai buvo, kai darė pamokas ir padarė klaidų, todėl patėvis sudavė į pakaušį gal 4 kartus. Po to, kai sudavė šaukšteliu, jis pasitraukė fotelyje, patėvis bėgo link jo ir abu nukrito. Po to E. sakė, kad patėvis jam spardė galvą, jis pats neprisimena, nes buvo praradęs sąmonę. Patėvis po to jį pažadino, tačiau jis nepamena, kas buvo po to, kai susitrenkė galvą, pamena tik kai jau buvo prie kriauklės ir patėvis pažadino ir sušlapino plaukus. E. sakė, kad bėgo kraujas, o patėvis kažkokiu rankšluosčiu veidą valė. Jis pabudo prie kriauklės, tuo metu, kai patėvis per skruostus daužė. Jam skaudėjo galvą, E. sakė, kad kraujas bėgo iš burnos ar iš galvos, pas gydytojus mama nevedė, žaizdos niekas nesutvarstė, neužklijavo. Po akimi buvo mėlynė, tada L. trečioje klasėje mokėsi, žiemą, patėvis tikrindavo pamokas, kai iš darbo grįždavo. Jis su E. 9 valandą vakare eidavo miegoti, o patėvis puse vienuolikos grįždavo iš darbo, jie palikdavo M. B. padarytus namų darbus ant stalo, o grįžęs patėvis tikrindavo. Jie tuo metu jau miegodavo. Bet patėvis pažadindavo ir pradėdavo sakyti dėl rastų klaidų. Apie tą mėlynę, tai patėvis paguldė jį ant pilvo, laikė koją ant galvos, po to liepė atsistoti ir trenkė iš kumščio. Patėvis iš kumščio jam daug kartų trenkė į nosį, neskaičiavo kiek, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Po to keturis kartus trenkė į akį, paskutinį kartą mama sulaikė, tada trenkė iš kitos rankos, tada liepė jam ant žemės gultis, po to kažkaip atsirado tėvų lovoje, vėliau savo. Po to buvo mėlynė, dėl to penktadienį nėjo į mokyklą, o patėvis mokytojai liepė sakyti, kad E. iš sniego gniūžtės pataikė. Mokytoja klausė, kas buvo, jis mokytojai pasakė, ką buvo liepęs patėvis, kadangi patėvis sakė, kad jei kam nors pasiskųs, užmuš. Yra buvę, kad su šluotos kotu mušė, nepamena, kada tai buvo, tada jau gyveno (duomenys neskelbtini). Jį mušė, nes blogai padarė matematikos namų darbus, gal perimetrą blogai suskaičiavo, sakė 5 kartus duos, jis prašė, kad neduotų, bet patėvis paėmė už kojos, aukštyn kojomis ir pradėjo mušti. Mušė su šluota per užpakalį. Mušė su šluotos galu, kuriuo šluojama, skaudėjo, nes stipriai mušė daug kartų, gal 30 kartų sudavė. Patėvis sakė „žinai kiek daviau?“, po tų mušimų buvo mėlynių, skaudėdavo, kai sėdėdavo. Nepamena, kiek laiko skaudėjo. Dabar nebėra mėlynių. Matė ir kaip patėvis E. su šluota ir mėsos plaktuku mušė. E. buvo mėlynės po to, kai ją su mėsos plaktuku mušė. Be to E. dar buvo praskelta kakta, nes patėvis tada buvo piktas, metė E., o ji atsitrenkė į stalo kampą ir prasiskėlė kaktą. Tai buvo žiemą, kai namie eglutė buvo, kada tiksliai nepamena. Mama buvo namuose. E. liepė nupiešti visą šeimą, bet ji tik save vieną nupiešė, todėl patėvis supyko ir ją stūmė į stalą, gal dar su delnu jai sudavė. Po to, kai su mėsos plaktuku patėvis mušė, mama mėsos plaktuką paslėpė, tada ir ėjo į „skiepą“ miegoti. Jis prisimena, kad kai gyveno (duomenys neskelbtini) viešbutyje pas močiutę, patėvis yra jį mušęs diržu, mušdavo per kelnes, o kai gyveno prie Tomo kavinės, mušė per pliką užpakalį, tada iš užpakalio bėgo kraujas, nes patėvis mušė diržo sagtimi. (duomenys neskelbtini) ant kelių pasiguldė ir diržu per kelnes sudavė. Patėvis sakė, kad tris kartus sudavė, mušė dėl to, kad ne taip padarė lietuvių namų darbus. Niekas nematė, kai mušė, nes patėvis liepė visiems išeiti į kitą kambarį. Kai patėvis mušė jį, jis šaukėsi, kvietėsi pagalbą, bet niekas nebuvo atėjęs. Patėvis mamai sakė, jog jei J. kažkas atsitiks, tai kalti bus E. ir jis, tuomet patėvis juos užmuš. O mama sakė, kad jei kažkas atsitiks, tai bus kaltas patėvis. Tuo metu J. buvo dar mamos pilvelyje, mama sakė, kad J. viską jaučia. Patėvis vieną kartą yra grasinęs, kad jei pasiskųs, užmuš. Jis bijojo, kai patėvis pagrasino užmušti, galvojo, kad iš tikrųjų gali užmušti. Bijodavo patėvio, nes mušdavo, ir dėl to, kad jei pasiskųs, patėvis užmuš. Jis bijodavo kam nors pasakyti, kad patėvis muša, kad dar daugiau nemuštų, ar neužmuštų.

Galima laiduotoja A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis M. B. yra jos sūnus, bet jie gyvena ne kartu. Su sūnumi nuolat bendrauja. Kai sūnus susirado draugę, jai sakydavo, kad pas juos viskas yra gerai. Apie įvykius ji sužinojo tik prasidėjus bylai. Jos sūnus yra geras ir ramus. Kai sužinojo apie įvykį, buvo pritrenkti. Sūnus sakė, kad norėjo vaikus auklėti normaliai. Sūnus buvo auklėjamas normaliai. Gali būti, kad vaikystėje prieš M. B. buvo naudojamos fizinės bausmės. Ji yra autoritetas savo sūnui, yra nebausta, neteista. Sūnus retkarčiais išgeria, dėl narkotinių medžiagų vartojimo nieko nežino.

Galima laiduotoja V. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad jų įstaiga nesenai atsidarė, ji yra vienintelė socialinė darbuotoja. Kaltinamąją R. N. pažįsta apie pusantro mėnesio, t. y. su R. N. bendrauja ilgiausiai iš visų darbuotojų. Kaltinamoji yra labai atsakinga mama, labai rūpinasi savo sūnumi, atlieka visas mamos pareigas. Mano, kad ji R. N. yra autoritetas. Ji klauso ne tik jos, bet ir kitų darbuotojų. Mano, kad R. N. turės pakankamai lėšų ir galimybių žalos atlyginimui, nes gauna tam tikras pajamas.

Nukentėjusiųjų L. Č. ir E. Č. atstovė pagal įstatymą ir civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovė V. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015 m. vasario 25 d. į (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus pateko du vaikai: L. Č. ir E. Č., kurie atvyko iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos. Ji dirba (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose socialine pedagoge. Vėliau jai reikėjo tuos vaikus pasiimti iš mokyklos. Pačią pirmą dieną ji vaikų neklausinėjo, buvo aišku, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš mažamečius. Vėliau pradėjo aiškėti įvykio aplinkybės. Vaikų mama buvo neseniai pagimdžiusi. L. Č. pasakojo, kad tuo metu, kai mama buvo gimdymo namuose, M. B. – mamos draugas, kartu su jais gyvenantis (duomenys neskelbtini) gatvėje, gali būti pavartojęs narkotikų, nes matydavo, kaip uosto miltelius. Ji vaikų neklausinėjo, nes vaikams buvo tam tikras adaptacijos periodas. Jai įsiminė vaikų pasakymas, kai vežėsi vaikus iš mokyklos, kad L. pas juos yra saugu. Tai sakė ir E.. Vaikai su džiaugsmu važiavo į vaikų globos namus, pradėjo pasakoti, kad juos skriausdavo. Kaip konkrečiai skriausdavo, vaikai nesakė, ji suprato, kad vaikai gėdijosi. Vaikai pasakojo, kad tuo metu, kai šeimoje kažkas vykdavo, mama išeidavo. Vaikai nei vieno blogo žodžio nesakė apie mamą. Jie kalbėjo apie mamos sugyventinį. Vaikai pasakojo, kad jie visą laiką gyveno su močiute „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje. M. B. ir ten atėjęs juos auklėdavo. L. Č. labai aiškiai pasakė priežastį – dėl to, kad neparuošė pamokų. Vaikai prisiimdavo kaltę dėl neparuoštų pamokų, kažko neišmoko, jai pasakojo kad B. E. Č. yra sudavęs, sužalojęs galvą, kad sužalojimas buvo dengiamas plaukais. Plaukai buvo taip nukerpami, kad atėjus į mokyklą nesimatytų sužalojimas. Ji suprato, iš pradžių vaikai gyveno kartu su mama ir su močiute. Kai močiutę ištiko insultas, vaikai apsigyveno su mama ir sugyventiniu. Tai galėjo būti 2014 m. rugsėjo mėn. Vaikai pasakojo, kad M. B. juos yra „auklėjęs“ ir pas močiutę. Paskutiniu metu jie kreipėsi į pedagoginę tarnybą, nes L. Č. nesugeba mokytis pagal reikalaujamą programą. Vaikui buvo didelė baimė atsakinėti, bijodavo suklysti, kad už tai nebūtų nubaustas. Ji bendravo su L. Č. auklėtoja, kuri papasakojo, kad L. Č. elgesys šiai dienai yra labai pasikeitęs, nes pasireiškia pykčio protrūkiai, jis garsiai išsako bausmes kitiems asmenims. Tos bausmės sunkiai suvokiamos. L. Č. bendrauja su psichologe. Pasireiškia vaiko agresyvumas. E. Č. yra ramesnė, iš pradžių apskritai neleido liestis prie savo plaukų, šukuoti, surišti. Po truputį jos elgesys keičiasi. Jaučiasi, kad vaikai nebenori prisiminti to kas buvo, yra blokuojami jų prisiminimai. Dabar vyksta pakartotiniai tyrimai dėl mamos teismo posėdžio metu papasakoto smurto atvejų, tačiau vaikai apie tuos įvykius kalbėti nenori. Vaikams gėda, jie nenori to prisiminti. Vaikai gal ir norėtų gyventi kartu su mama. L. pasakojo apie tai, kaip mama vedė į „sklepą“ ir paliko nakčiai. Vaikas sakė, kad bijojo, jog neateitų M. B.. Kai jie važiavo pas mamą pasiimti vaikų daiktų, vaikams sėdint mašinoje jie pasakė, kad būnant mamos namuose bijojo, kad neateitų M. B.. Nors vaikų ryšys yra išlikęs, jei gražiai bendravo, tačiau mama taip pat gyvena tarp žmonių, yra daugybė tarnybų, į kurias buvo galima kreiptis pagalbos. Byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai po 3000 eurų kiekvienam vaikui dėl vaikų patirtos fizinės ir moralinės žalos. Šiuo metu į vaikų sąskaitas yra pervesta šiek tiek pinigų: 2015 m. spalio 23 d. ir 2015 m. gruodžio 21 d. R. N. į L. Č. ir E. Č. sąskaitas pervedė po 25 Eur, o 2015 m. lapkričio 20 d. po 50 Eur, taip pat vaikams yra perdavusi dovanėles. 2015 m. gruodžio 4 d. A. B. už M. B. į L. Č. ir E. Č. sąskaitas pervedė po 50 Eur. Jokių susitarimų dėl žalos atlyginimo su kaltinamaisiais, įskaitant M. B., nesudaryta.

Teismui pagarsinus M. B. ir Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų soc. pedagogės R. G. 2015 m. lapkričio 2 d. susitarimą (3 t., 43 b. l.), kuriame nurodyta, kad M. B. ir Vaikų globos namai susitarė, jog M. B. kas mėnesį mokės ne mažiau kaip po 50 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam vaikui (E. ir L.) iki kol bus sumokėta visa teismo priteista suma, nukentėjusiųjų L. Č. ir E. Č. atstovė pagal įstatymą ir civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų atstovė V. S. parodė, kad socialiniai pedagogai negali sudarinėti raštiškų susitarimų su kaltinamaisiais dėl žalos mokėjimo. Tik tuo atveju, jei asmuo iš karto sumoka priteistą žalą, yra pasirašomas susitarimas ir jis yra prisegamas į vaiko bylą.

Liudytoja V. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja su rizikos šeimomis, koordinuoja tarnybos darbą. 2015 m. vasario mėnesį, tikslios datos nepamena, jų tarnyboje vyko posėdis. Ji su centro direktore V. Ž. užsuko į vaikų dienos užimtumo grupę, į kurią tą dieną pirmą kartą buvo atvesti L. Č. ir E. Č.. Tų vaikų nepažinojo ir matė pirmą kartą. Vadovė atkreipė dėmesį į tai, kad grupėje yra du naujokai ir kad mergaitei yra sužalotas veidelis, ant veido matėsi labai skaudūs sužalojimai. Buvo gana didelė mėlynė smilkinio ir skruosto dalyje. Daugiau vaiko neapžiūrinėjo. Ji mergaitės pradėjo klausinėti, kas atsitiko. Mergaitė pasakė, kad ją mušė ir, kad taip yra ne pirmą kartą. Mergaitės broliukas pasakė, kad ir jį muša. Kiti vaikai iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos, kurie pažįsta minėtus vaikus, pradėjo antrinti, kad juos visada muša patėvis. Ji nusprendė pranešti policijos pareigūnams. Kai paklausė mergaitės, už ką ją taip skaudžiai mušė, mergaitė prisipažino, kad negerai darė, nes ne taip laikė termometrą. Mergaitė sakė, kad ją mušė M. B.. Mergaitė paaiškino, kad tai yra mamos sugyventinis. Sakė, kad mama guli ligoninėje, o sugyventinis juos prižiūri. Jie neklausinėjo, kiek dažnai mušė, nes tai turi išsiaiškinti teisėsauga. Ant L. sumušimo žymių nematė. Viskas vyko labai greitai, buvo darbo dienos pabaiga, ji norėjo spėti išsikviesti vaiko teisių tarnybą. Daugiau su vaikais nebendravo. Tą dieną grupėje buvo mažiausiai vienas vaikas iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos, pažįstantis L. ir E.. Vienas berniukas tikrai sakė, kad L. ir E. dažnai muša.

Liudytoja M. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra mačiusi tik kaltinamąją R. N.. Dirba logopede (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Porą kartų per savaitę L. Č. ir E. Č. ateidavo pas ją į užsiėmimus. Vieną kartą, kai vaikų mama laukdamasi vaikelio buvo ligoninėje, ji pastebėjo, kad mergaitė atėjo ant veido neįprastai užsileidusi plaukus, pastebėjo mėlynę. Ji E. klausė, kas atsitiko. Iš pradžių mergaitė nesakė, kalbėjo, kad lyg broliukas ją skriaudė. L. buvo kartu su E. ir tylėjo, nieko nesakė. Jie kalbėjosi, ji suprato, kad mergaitę nuskriaudė žmogus, gyvenantis toje šeimoje, tačiau E. jai to nesakė, tik sakė, kad užsigavo. Ji pasikvietė klasės mokytoją, kuri pasikvietė socialinę darbuotoją. Jie toliau aiškinosi. Išaiškėjo, kad prieš vaiką buvo pavartotas smurtas. Vaikų mama su ja bendravo, visada rūpinosi vaikais, klausdavo kaip vaikams sekasi, supirkdavo priemones. Vaikai būdavo malonūs ir patenkinti. Niekada jokių problemų neiškildavo. Vaikai apie mamą visada kalbėdavo pagarbiai. Suprato, kad vaikų ir mamos santykiai labai šilti ir geranoriški. Iki tol, kol ji pamatė mėlynę, vaikai niekada nesiskųsdavo, buvo kantrūs. Jų užsiėmimai vykdavo po pamokų. Paskutiniu metu pastebėjo vaikų nenorą eiti namo, ji tai priimdavo kaip norą ilgiau pabūti, pabendrauti. Vaikai nėra sakę, kad po pamokų bijotų grįžti namo. Paskutiniu metu vaikai tapo drausmingesni, pastebėjo vaikų elgesio pasikeitimą.

Liudytoja R. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo L. Č. klasės auklėtoja. Mokė jį tris metus nuo pirmos klasės. Apie namuose skriaudžiamą L. sužinojo kai buvo kviečiama į teismą. Buvo papildomos žiemos atostogos. Pirmadienį vaikai dar nėjo į mokyklą, o kitą dieną jau turėjo ateiti. Jai paskambino L. mama ir pasakė, kad yra po gimdymo, padarytas Cezario pjūvis. Mama paprašė prižiūrėti L. dėl namų darbų, jaudinosi, nes pati buvo ligoninėje. Ji pasakė, kad padės L. padaryti namų darbus. Ji po pamokų su L. padirbėjo, po to nuvedė pas logopedę ir ten paliko. Vakare apie 17.00 val. jai paskambino mama ir paklausė, kur L.. Ji atsakė, kad nuvedė pas logopedę ir paliko. Ji paskambino savo mokyklos socialinei darbuotojai, kuri atsakė, kad E. mokytoja jį nuvedė į dienos centrą. Tuomet sužinojo, kad E. buvo sumušta. Per visus tuos metus, kai buvo L. klasės auklėtoja, jis nei sykio nėra sakęs, kad jį kas nors muša. Pirmoje ir antroje klasėje juos prižiūrėdavo močiutė. Ji yra sakiusi, kad L. su E. kartais tarpusavyje susipešdavo. Kad muštų mama ar patėvis, niekada nėra sakęs. Po to įvykio, kai buvo sumušta E., mokyklos direktorė buvo pakvietusi patėvį. Jis buvo atėjęs pas ją į klasę, tačiau ji nusiuntė pas direktorę. Per tą visą laiką yra mačiusi nedidėlę mėlynę L. ant skruosto. Tai buvo 2015 m. po naujų metų, tikslios datos nepamena. Klausė L., kas atsitiko, L. atsakė, kad susižeidė bežaisdamas su E.. Vaikai nėra pasakoję apie smurtą namuose. Nepastebėjo, kad L. į mokyklą ateitų neišsimiegojęs, ar nepailsėjęs, neatrodė nei liūdnas, nei nusiminęs, buvo judrus. L. kalba buvo labai skurdi, nebuvo rišli. Vaikas turėjo problemų su skaitymu ir rašymu. Paskutiniu metu L. mokslai pagerėjo. Pradėjo žymiai geriau skaityti. Per pamokas dirbo savarankiškiau.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresn. tyrėjos S. T. tarnybiniame pranešime dėl nustatytų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 140 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 163 straipsnyje, nurodyta, kad atliekant tyrimą išaiškintos aplinkybės, jog M. B. nuo 2014 m. pavasario sukėlė fizinį skausmą mažamečiams L. Č. ir E. Č.. Taip pat nurodyta esant požymių, kad R. N. 2014 m. gruodžio mėnesį (duomenys neskelbtini), rūsyje ne ilgiau 48 val. laikė L. Č., be to, nuo 2014 m. pavasario iki 2015 m. vasario 25 d. piktnaudžiavo savo kaip motinos teisėmis ir pareigomis, fiziškai ir psichologiškai griunždydama savo mažamečius vaikus L. ir E. Č. (1 t., 4-5 b. l.).

2015 m. vasario 25 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK KPS 2-ojo poskyrio tyrėjo G. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015 m. vasario 25 d. buvo gautas pranešimas dėl mažamečiui sukelto fizinio skausmo ir buvo nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalies požymiai, t. y. 2015 m. vasario 25 d., apie 16.40 val., iš Šiaulių socialinių paslaugų centro gautas pranešimas apie galiniai sumuštą mažametę mergaitę – E. Č., gim. 2006 m., prieš kurią smurtavo patėvis M. B. (1 t., 9 b. l.).

2015 m. kovo 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), esantis butas, kambarys, sudaryta schema ir joje pažymėta B. B. nurodyta vieta, kur jis mušė vaikus, taip pat užfiksuotas sandėliukas, kuriame anot L. Č., jis buvo laikomas apie dvi paras (1 t., 10-13 b. l.).

2015 m. vasario 26 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte nurodyta, kad 2015 m. vasario 25 d. skyriuje telefonu gautas pranešimas iš Savivaldybės socialinių paslaugų centro, jog pas juos į vaikų dienos centrą iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos yra atlydėti du vaikai: L. Č. ir E. Č.. Socialinių paslaugų centro darbuotoja teigė, kad prieš E. Č. galimai šeimoje yra naudojamas fizinis smurtas. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas, pabendravęs su vaikais, iš E. Č. išgirdo, kad prieš ją smurtavo mamos sugyventinis M. B. ( 1 t., 14-15 b. l.).

Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulės M. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015 m. vasario 25 d. gautas pranešimas, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena vyriškis, galėjęs sumušti kartu gyvenančią mergaitę E. Č., gim. 2006 m. Nuvykus minėtu adresu M. B. paaiškino, kad 2015 m. vasario 22 d. namuose buvo su vaikais, mergaitė jo neklausė, todėl jis pora kartų mergaitei uždavė ranka per skirtingas kūno vietas (17 b. l.).

2015 m. vasario 25 d. pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje nurodyta, kad smurtą artimoje aplinkoje patyrė E. Č., gim. 2006 m., kuri nukentėjo nuo patėvio M. B. (1 t., 18 b. l.).

2015 m. vasario 26 d. specialisto išvadoje Nr. G 284/15(04) nurodyta, kad E. Č. dėl 2015 m. vasario 25 d. padaryto sužalojimo – kraujosruvos dešinės akies vokuose ir dešiniame skruoste, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 43 b. l.).

2015 m. vasario 27 d. papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 22/15-284/15(04) nurodyta, kad 2015 m. vasario 25 d. sužalojimas padarytas vienu smūgiu buku kietu daiktu (1 t., 46 b. l.).

2015 m. balandžio 27 d. specialisto išvadoje Nr. G 469/15(04) nurodyta, kad E. Č. kūne sužalojimų nėra. Randinis odos pakitimas kairiojo antakio išorinio galo projekcijoje susiformavo sugijus žaizdai ir kaip sužalojimas nekvalifikuojamas (1 t., 48 b. l.).

2015 m. kovo 6 d. kratos protokole užfiksuota, kad kratos metu rasta ir paimta: medinis virtuvinis plaktukas su metaline plokštuma ir medžiaginis diržas (1 t., 77-79 b. l.).

2015 m. balandžio 22 d. daiktų apžiūros protokole apžiūrėti kratos metu rasti ir paimti daiktai: medžiaginis raudonos spalvos diržas bei mėsos muštukas (plaktukas) (l t., 82-84 b. l.).

Įtariamosios R. N. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad R. N. parodė rūsį, kuriame buvo uždarytas jos mažametis sūnus L. Č.. Rūsys rakinamas, viduje yra sofa – lova, ant kurios sėdėjo L., taip pat ji su abiem vaikais, kai buvo išvaryta iš buto. Parodė, jog naktį L. rūsyje buvo vieną dieną ir vieną naktį, rūsyje buvo įjungta šviesa, užrakintos buvo tik laukinės rūsio durys. Taip pat parodė, jog į rūsį ėjo kas 1 val. – 45 min. kartu su dukra E., o naktį ėjo viena. Sūnų šlapintis vedė į bute esantį tualetą, tuo metu sugyventinį buvo užrakinusi kambaryje. Po to vaiką vedė atgal į rūsį (1t., 89-96 b. l.).

(duomenys neskelbtini) vaikų globos namų 2015 m. gegužės 19 d. rašte nurodyta, kad L. ir E. Č. atvyko į globos namų dienos centrą socialiniams darbuotojams pastebėjus sumušimą ant mergaitės veido. Vaikai pasakojo, jog patėvis juos sumušė ne pirmą kartą. L. teigė, kad vieną kartą kažką ne taip padarius trenkė jam į pilvą iš žiedo, dėl ko jis apsivėmė, tai patvirtino E.. Lenonas pasakojo ir tai, kad vieną kartą jam suklydus sprendžiant matematikos uždavinius, patėvis jį uždarė į sandėliuką, kuriame buvo visą savaitgalį. Į sandėliuką nuvedė mama, kuri rūpinosi, tačiau tik kai nematydavo patėvis. Pasak mergaitės, ji buvo sumušta dėl numesto termometro. Vaikai lengvai prisitaikė prie vaikų globos namų ir šeimynos gyvenimo taisyklių, teigė, jog jiems ten patinka. E. prasitarė, kad 2015 m. gegužės 12 d. mokykloje apsilankė mama ir atnešė drabužius (1t.,107 b. l.).

2015 m. gegužės 26 d. – 2015 m. liepos 10 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-74/2015 nurodyta, kad L. Č. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nežymus, nes byloje nagrinėjamų įvykių L. Č. sveikata buvo sutrikdyta ne ilgiau nei 10 dienų, t. y. tiriamajam ambulatorinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės metu konstatuoti kiti emocijų sutrikimai vaikystėje, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su byloje nagrinėjamais įvykiais, t. y. patirta fizine ir emocine prievarta (1 t., 131-139 b. l.).

2015 m. gegužės 26 d. – 2015 m. liepos 10 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-75/2015 nurodyta, kad E. Č. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nežymus, 0nes po byloje nagrinėjamų įvykių E. Č. sveikata buvo sutrikdyta ne ilgiau nei 10 dienų, t. y. tiriamajai ambulatorinės teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės metu konstatuoti kiti emocijų sutrikimai vaikystėje, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su byloje nagrinėjamais įvykiais, t. y. patirta fizine ir emocine prievarta (1 t., 140-147 b. l.).

Skaitmeninėje laikmenoje, prisegtoje prie pirmo tomo bylos viršelio, užfiksuoti nukentėjusiųjų mažamečių L. Č. ir E. Č. apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją garso ir vaizdo įrašai.

R. N. pateiktoje fotonuotraukoje, anot jos, užfiksuoti mažametės E. Č. sužalojimai po mušimu mėsos muštuku (3t., 5 b.l.).

Dėl kaltinamojo M. B. nusikalstamų veiksmų

Teismas daro išvadą, jog kaltinamojo M. B. kaltumą patvirtinančių įrodymų, kad jis sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiams L. Č. ir E. Č. kaltinimuose nurodytomis aplinkybėmis, yra surinkta pakankamai.

Kaltinamasis M. B. teismo posėdžio metu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių neneigė, kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad vaikus mušė diržu, mediniu šluotos kotu, mėsos muštuku, mediniu šaukštu, kavos šaukšteliu, kumščiu; paskutinis smurto atvejis buvo tuomet, kai sugyventinė R. N. gulėjo ligoninėje; jis buvo susijaudinęs, grįžęs namo pamatė, kad E. Č. prastai atrodo, jam pasirodė, kad ji turi temperatūros; tuomet liepė E. gultis į lovą, į pažastį įdėjo termometrą ir liepė pagulėti; grįžęs iš lauko pakėlęs E. chalatą pamatė, kad termometras išsprūdęs; nesusilaikęs trenkė delnu E. per veidą; kai jis naudojo fizinį smurtą prieš vaikus ir per sėdmenis juos mušdavo diržu, jiems liepdavo nusimauti kelnes ir apatines kelnaites, mušdavo per pliką užpakalį; tuo metu vaikai gulėdavo ant pilvo, ant lovos, arba ant fotelio; nepamena situacijos, kuomet mušė E. per rankas mėsos muštuku, po ko liepė lįsti po lova ir iškišti rankas; pripažino, kad buvo L. uždėjęs koją ant galvos, kadangi L. visada priešindavosi, kai jis mušdavo; kuomet sudavė sergančiai E. per veidą, jis buvo šoke dėl R. N. sveikatos būklės; buvo taip, kad buvo susipykęs su R. N. ir tam, kad išvengti tolimesnių barnių, vieną kartą liepė jai išvesti L. į rūsį, priežasties nepamena; negali atsakyti, kuriose nusikalstamose veikose buvo apsvaigęs nuo alkoholio; gal tuo metu, kai E. mušė su mėsos muštuku.

Kaltinimuose nurodytas aplinkybes dėl to, kad M. B. 2014 m. pavasarį, tiksliai nenustatytu laiku, „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio kambaryje, (duomenys neskelbtini), jis sukėlė fizinį skausmą mažamečiui L. Č., gim. 2005 m., tyčia suduodamas diržu per sėdmenis ne daugiau kaip aštuonis kartus, taip pat dėl to, kad 2014 m. pavasarį, tiksliai nenustatytu laiku, „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio kambaryje, (duomenys neskelbtini), sukėlė fizinį skausmą mažamečiui L. Č., gim. 2005 m., tyčia suduodamas jam diržu per sėdmenis ne daugiau kaip tris kartus, patvirtina posėdžio metu apklaustos kaltinamosios R. N. teisme duoti parodymai, kad iki kol susipažino su M. B., ji gyveno kartu su savo mama ir vaikais „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje; su M. B. kartu gyventi pradėjo 2014 m. sausio pabaigoje, o vaikai liko gyventi su jos mama; tada buvo keli kartai, kai sugyventinis vartojo smurtą prieš vaikus. Kaltinimuose nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina mažamečių nukentėjusiųjų E. Č. ir L. Č. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai: E. Č. patvirtino, kad kai gyveno pas močiutę matė, kaip patėvis mušė brolį, ji buvo ir viską matė; patėvis turėjo du diržus – raudoną ir rudą; juos mušė raudonu diržu; patėvis su sagtimi duodavo, paguldęs ant lovos, liepdavo kelnes nusimauti ir mušė; L. bėgo kraujas iš užpakalio; L. Č. patvirtino, kad pirmą kartą patėvis mušė, kai jie gyveno (duomenys neskelbtini), tada buvo praėjusios vasaros atostogos, jis jau ėjo į mokyklą, buvo antrokas; (duomenys neskelbtini) viešbutyje pas močiutę, patėvis diržu jį mušdavo per kelnes, pasiguldęs ant kelių; diržas juodas buvo ir kažkas ant jo užrašyta, patėvis dar turėjo kitą diržą; mama buvo paslėpusi vieną diržą, mušdavo pirma su diržu, paskui su sagtimi; pirmą kartą diržu jam sudavė 5-8 kartus. Šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą ir civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų atstovė V. S. teisme patvirtindama, kad jai vaikai pasakojo, kad kai jie gyveno su močiute „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje ten atėjęs M. B. juos auklėdavo. Be kaltinamojo M. B. prisipažinimo, kaltinamosios R. N., nukentėjusiųjų bei liudytojos duotų parodymų, kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ir posėdžio metu ištirtuose rašytiniuose įrodymuose esantys duomenys: kratos protokole nurodytos aplinkybės, kad rastas ir paimtas medžiaginis diržas; daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas kratos metu paimtas medžiaginis diržas yra raudonos spalvos diržas. Šiuose kaltinimuose nurodytos aplinkybės yra sutampančios su kaltinamojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad pirmą karta smurtavo tuo metu, kai vaikai gyveno su močiute, (duomenys neskelbtini) viešbutyje; tuomet jis sudavė L. Č. diržu, nes šis tingėjo ruošti pamokas; jam atrodė, kad niekas nematė, kaip mušė L., nes buvo su L. kitame kambaryje; kiek kartų sudavė neprisimena, galėjo būti, kad aštuonis; diržas buvo medžiaginis su sagtimi; stengdavosi duoti diržo medžiagine dalimi, bet išsprūsdavo ir kliūdavo su sagtimi; dėl antro epizodo parodė, kad viskas buvo kaip ir pirmą kartą; tuo pačiu diržu mušė, kadangi vieną ir teturėjo iki kol tą diržą nepaėmė kratos metu; galėjo tą kartą suduoti tris kartus, tikrai neskaičiuodavo smūgių.

Kaltinime nurodytas aplinkybes dėl to, kad M. B. 2014 m. vasarą, tiksliai nenustatytu laiku, gyvenamojo namo kambaryje, (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė diržu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių, per sėdmenis mažametei nukentėjusiajai E. Č., tokiais savo veiksmais sukeldamas mažametei E. Č. fizinį skausmą, be kaltinamojo M. B. prisipažinimo, patvirtina teisme pagarsinti mažametės nukentėjusiosios E. Č. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, kad patėvis ją mušė ir iš užpakalio jai yra bėgęs kraujas, nes patėvis su sagtimi duodavo, paguldęs ant lovos, liepdavo kelnes nusimauti ir mušė; labai skaudėdavo, kai atsisėsdavo skaudėdavo, kai tuštindavosi; kraujas bėgo iš sėdmenų, buvo didelės žaizdos. Šios aplinkybės yra sutampančios ir su kaltinamojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad tada gyveno (duomenys neskelbtini); E. Č. davė per užpakalį, kadangi netinkamai atliko užduotis, kurias buvo davęs; jis pasakydavo E. Č. „dabar gausi du kartus“, mergaitė pasilenkdavo prie lovos, jos kojos būdavo ant grindų, pati liemeniu atsigulusi ant lovos, nusimaudavo prieš tai kelnes; būtent tą kartą sudavė du kartus per nuogą užpakalį.

Kaltinime nurodytas aplinkybes dėl to, kad M. B. 2014 m. rudenį, tiksliai nenustatytu laiku, gyvenamojo namo kambaryje, (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną kartą mediniu šluotos kotu per sėdmenis mažametei nukentėjusiajai E. Č., gim. 2006 m., tokiais savo veiksmais sukeldamas mažametei E. Č. fizinį skausmą, taip pat dėl to, kad 2014 m. rudenį, tiksliai nenustatytu laiku, gyvenamojo namo kambaryje, (duomenys neskelbtini), paėmęs už kojos mažametį nukentėjusįjį L. Č. ir laikydamas jį aukštyn galva, sudavė jam ne mažiau kaip aštuonis kartus mediniu šluotos kotu per koją ir sėdmenis, tokiais savo veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą, be kaltinamojo M. B. prisipažinimo patvirtina kaltinamosios R. N. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad matė, kaip sugyventinis mušė vaikus su šluotos kotu. Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ir pagarsinti mažamečio nukentėjusiojo L. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad yra buvę, jog M. B. su šluotos kotu mušė, nepamena, kada tai buvo, tada jau gyveno (duomenys neskelbtini); jį mušė, nes blogai padarė matematikos namų darbus, sakė 5 kartus duos, jis prašė, kad neduotų, bet patėvis paėmė už kojos, aukštyn kojomis ir pradėjo mušti. Mušė su šluota per užpakalį. Mušė su šluotos galu, kuriuo šluojama, skaudėjo, nes stipriai mušė daug kartų, gal 30 kartų sudavė. Patėvis sakė „žinai kiek daviau?“, po tų mušimų buvo mėlynių, skaudėdavo, kai sėdėdavo. Taip pat kaltinimuose nurodytas aplinkybes patvirtina teisme pagarsinti mažametės nukentėjusiosios E. Č. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, kad kai jie gyveno (duomenys neskelbtini), M. B. yra mušęs su šluotele, kai ji ir L. padarydavo klaidų; L. davė su šluota paguldęs ant „pufiko“, liepdavo kelnes nusimauti ir paguldęs ant „pufiko“ mušė, taip buvo ir jai ir L., tik ne tą pačią dieną; jai taip pat liepė kelnes nusimauti, paguldė ją ant „pufiko“ ir davė su šluotos kotu daug kartų, neprisimena, kiek tiksliai, kraujas nebėgo, buvo mėlynės, po to buvo sunku atsisėsti, skaudėdavo. Kaltinimuose nurodytos aplinkybės yra sutampančios su ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo M. B. duotais parodymais, kad kai jis mušė šluotos kotu, tuo metu jie gyveno (duomenys neskelbtini); E. Č. dėl mokykloje gautos pastabos vieną kartą sudavė šluotos mediniu kotu per nuogą užpakalį, kai ši buvo nusimovusi kelnes ir pasilenkusi ant fotelio; L. Č. dėl neteisingai išspręstų uždavinių liepė mautis kelnes, atsigulti ant fotelio, tada jis L. sudavė penkis kartus, nes bausmės būdavo ne daugiau penkių kartų, šluotos kotu per užpakalį; mano, kad per kojas galėjo netyčia pataikyti. Nors kaltinamasis neigė L. Č. mušęs žemyn galva pakeltą ore, tačiau teismas nustatydamas aplinkybes remiasi nukentėjusiojo mažamečio L. Č. parodymais, nes jais netikėti teismas neturi pagrindo.

Kaltinime nurodytas aplinkybes dėl to, kad M. B. 2014 m. rudenį, tiksliai nenustatytu laiku, gyvenamojo namo kambaryje, (duomenys neskelbtini), tyčia pastūmė mažametę nukentėjusiąją E. Č., gim. 2006 m., ko pasėkoje ji trenkėsi galva į spintelės kampą ir prasikirto kairės pusės antakį, tokiais savo veiksmais sukėlė mažametei E. Č. fizinį skausmą, be kaltinamojo M. B. prisipažinimo tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, kad vieną kartą pasikvietė E. Č. ir stumtelėjo ją, dėl ko mergaitė trenkėsi galva į spintelės kampą, patvirtina teisme pagarsinti nukentėjusiosios E. Č. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, kad kai gyveno (duomenys neskelbtini), patėvis pastūmė ją iš nugaros ir ji atsitrenkė šonu į stalo kampą; tada kraujas bėgo ir ilgai skaudėjo; kai tai įvyko, kartu buvo mama ir brolis, kurie viską matė; tą kartą atsiradusią žaizdą stengėsi slėpti plaukais, kad nesimatytų, tačiau žaizdą matė Greta, Elzė ir Airida. Šias aplinkybes patvirtina ir teisme pagarsinti mažamečio L. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad žiemą, kai namie eglutė buvo, kada tiksliai nepamena, piktas patėvis, supykęs, jog E. nupiešė tik save, o ne visą šeimą, kaip buvo liepta, metė – stūmė ją į stalą, o ši atsitrenkė į stalo kampą ir prasiskėlė kaktą. Šios aplinkybės yra sutampančios ir su 2015 m. balandžio 27 d. specialisto išvadoje Nr. G 469/15(04) užfiksuotomis aplinkybėmis, kad E. Č. randinis odos pakitimas kairiojo antakio išorinio galo projekcijoje susiformavo sugijus žaizdai.

Kaltinime nurodytas aplinkybes dėl to, kad M. B. 2014 m. rudenį, tiksliai nenustatytu laiku, gyvenamojo namo kambaryje, (duomenys neskelbtini), tyčia trenkė kavos šaukšteliu ne daugiau kaip keturis kartus mažamečiui nukentėjusiajam L. Č., gim. 2005 m., per pakaušį, dėl ko mažametis nugriuvo ant grindų, bei M. B., šaukdamas „užmušiu tave, jei kas nors bus blogai su J.“ ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ant grindų pargriuvusiam mažamečiui, tyčia spyrė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į galvos sritį ir šonus, kol vaikas neteko sąmonės, po to nunešęs nukentėjusįjį L. Č. į vonios kambarį, trankydamas vaikui per veidą jį gaivino, tokiais savo veiksmais sukeldamas mažamečiui L. Č. fizinį skausmą, patvirtina paties kaltinamojo M. B. teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis sudavė L. Č. kavos šaukšteliu per pakaušį keturis kartus, po to gavosi kaip ir sumaištis, nes jis pamena, kad griuvo per fotelį, po to abu su L. atsidūrė po foteliu, jis atsistojo nespyrė L. niekur, pamatęs, kad L. Č. nereaguoja į nieką, suprato L. Č. buvo be sąmonės, todėl nunešė L. prie kriauklės ir bandė gaivinti vaiką suduodamas delnu per veidą ir prausdamas šaltu vandeniu; L. atsigavo; atrodo, kad buvo kraujo, kuris galėjo bėgti iš nosies, nes kai L. griuvo užsigavo, po to kompresus L. dėjo, jis prašė vaiko, jog pasakytų jei jausis blogai, jei reikės nuveš į ligoninę, bet L. nieko nesakė. Taip pat šias kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina kaltinamosios R. N. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad sūnus buvo netekęs sąmonės. Šias aplinkybes patvirtina teisme pagarsinti mažamečių nukentėjusiųjų E. Č. ir L. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui: E. Č. patvirtino, kad kai L. buvo nukritęs ant grindų, priėjo patėvis prie L. ir su šaukšteliu davė L. per galvą; kiek kartų patėvis sudavė L., neprisimena, bet L. buvo praradęs sąmonę, o patėvis priėjo prie L. ir mušė, spardė ir davė į galvą; L. bėgo kraujas, o patėvis jį prausė, kad nesimatytų kraujo; L. Č. patvirtino, kad žiemą, kai jis mokėsi trečioje klasėje, patėvis jam per pakaušį yra sudavęs kavos šaukšteliu, sudavė į pakaušį gal 4 kartus; po to, kai sudavė šaukšteliu, jis pasitraukė fotelyje, patėvis bėgo link jo ir abu nukrito; po to E. jam sakė, kad patėvis jam spardė galvą, jis pats neprisimena, nes buvo praradęs sąmonę; patėvis po to jį pažadino, tačiau jis nepamena, kas buvo po to, kai susitrenkė galvą, pamena tik kai jau buvo prie kriauklės ir patėvis pažadino ir sušlapino plaukus; E. sakė, kad bėgo kraujas, o patėvis kažkokiu rankšluosčiu veidą valė; jis pabudo prie kriauklės, tuo metu, kai patėvis per skruostus daužė, daug kartų trenkė į nosį, neskaičiavo kiek, iš nosies pradėjo bėgti kraujas; po to keturis kartus trenkė į akį, paskutinį kartą mama sulaikė, tada trenkė iš kitos rankos, tada liepė jam ant žemės gultis, po to kažkaip atsirado tėvų lovoje, vėliau savo; jam skaudėjo galvą, E. sakė, kad kraujas bėgo iš burnos ar iš galvos, pas gydytojus mama nevedė; po akimi buvo mėlynė, dėl to penktadienį nėjo į mokyklą. Nors kaltinamasis M. B. teigė nespardęs L. Č., tačiau teismas šia jo parodymų apimtimi nesiremia ir vertina tai kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją siekiant sušvelninti atsakomybę, bei remiasi nukentėjusiosios mažametės E. Č. parodymais, kurie yra nuoseklūs tiek duoti ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui ir yra sutampantys su nukentėjusiojo L. Č. parodymais.

Kaltinime nurodytas aplinkybes dėl to, kad M. B. 2014 m. rugsėjo mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, gyvenamojo namo kambaryje, (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė mėsos muštuku mažametei nukentėjusiajai E. Č., gim. 2006 m. ne mažiau kaip 20 kartų į rankų, pečių, nugaros sritis, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką mažametei mėsos muštuku sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į kairę ranką, tokiais savo veiksniais sukeldamas mažametei E. Č. fizinį skausmą, patvirtina teisme pagarsinti mažametės nukentėjusiosios E. Č. parodymai, kad M. B. su mėsos plaktuku yra ją mušęs, po to liko mėlynės, nes patėvis mušė stipriai; mėlynės liko ant rankų; liepė patėvis palįsti po lova, ten buvo ir L., nes patėvis prieš tai liepė ir L. palįsti; liepė ten būti, kad nematytų, o patėvis žiūrėjo televizorių, po to liepė iškišti rankas iš po lovos ir davė su plaktuku per rankas, dėl ko labai skaudėjo, buvo sužalojimai; plaktukas buvo medinis, o jo galas buvo metalinis. Taip pat šias aplinkybes patvirtino ir mažametis nukentėjusysis L. Č. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodydamas, kad patėvis su mėsos plaktuku yra jį mušęs; patėvis liepdavo ištiesti rankas. Nukentėjusiosios E. Č. nurodytas aplinkybes dėl jos mušimo mėsos plaktuku patvirtino ir kaltinamoji R. N., patvirtindama, kad turi išsaugojusi vieną E. Č. nuotrauką, po to kai mergaitė buvo sumušta mėsos muštuku ir ją pateikė teismui, iš kurios matyti įvairūs sužalojimai ant sėdmenų (3.t., 5 b.l.). Kaltinamasis M. B. taip pat neneigė, kad taip galėjo mušti vaikus, tik teigė to neprisimenantis. Tai, kad nukentėjusiųjų nurodytas mėsos muštukas buvo jų namuose, patvirtina 2015 m. kovo 6 d. kratos protokole užfiksuotos aplinkybės, kad kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas medinis virtuvinis plaktukas su metaline plokštuma.

Kaltinime nurodytas aplinkybes dėl to, kad M. B. 2014 m. spalio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, gyvenamojo namo kambaryje, (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kumščiu vieną kartą į veido sritį mažametei nukentėjusiajai E. Č., gim. 2006 m. tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą, patvirtina kaltinamojo M. B. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog jis dėl devinto epizodo parodė, kad mušė delnu E. Č., bet ne kumščiu, dėl problemų su mokykla. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios E. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kad patėvis vieną kartą trenkė kumščiu į akį, už ką davė, nežino, tai buvo po jos gimtadienio (1 t., 28-30 b.l.), taip pat šias aplinkybes patvirtino ir kaltinamoji R. N. teisme patvirtindama, kad visi kaltinime surašyti įvykiai iš tiesų buvo.

Kaltinime nurodytas aplinkybes dėl to, kad M. B. 2014 m. lapkričio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, gyvenamojo namo kambaryje, (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip penkis kartus į veido sritį: nosį ir akį mažamečiui nukentėjusiajam L. Č., gim. 2005 m., po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką užlipo koja mažamečiui L. Č. ant galvos ir liepė gulėti, tokiais savo veiksmais sukeldamas mažamečiui fizinį skausmą, patvirtina teisme pagarsinti nukentėjusiojo L. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad jis žiemą turėjo mėlynę; naktį jį patėvis pažadino, su kumščiu į nosį sudavė, taip paleido kraują iš nosies, tada jį ir E. paguldė ant žemės, pradėjo daužyti dėl pamokų; M. B. mušė dešine ranka 4 kartus, po to mama jį sulaikė; tada patėvis liepė jam gulėti, koją uždėjo ant galvos ir spaudė su ja, sakydamas „nežliumbti“. Šias aplinkybes patvirtina ir kaltinamojo M. B. teisme pripažinimas visų aplinkybių, dėl visų jam inkriminuotų veikų, bei jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad nors įvykio neprisimena, bet jei L. Č. sako, tai taip ir buvo, ir vėl turbūt buvo problemų su mokykla. Šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiosios E. Č. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai, kad po to, kai M. B. sudavė jai kumščiu į akį, po savaitės jis trenkė L. į akį kumščiu tris kartus, už ką davė, nežino, tai buvo po jos gimtadienio. (L. Č. gimusi 2006-10-05).

Kaltinime nurodytas aplinkybes dėl to, kad M. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui, o būtent: 2014 m. gruodžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, gyvenamojo namo kambaryje, (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė mėsos muštuku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas: rankų, pečių ir nugaros sritis, mažamečiui nukentėjusiajam L. Č., gim. 2005m., tokiais savo veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą, bei tokiais savo bendrais veiksmais padarydamas mažamečiam nukentėjusiajam L. Č. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl patirtos fizinės ir emocinės prievartos, kuri tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su byloje nagrinėjamais įvykiais, patvirtina teisme pagarsinti mažamečio L. Č. duoti parodymai, kad patėvis su mėsos plaktuku yra mušęs E. ir jį, patėvis liepdavo ištiesti rankas, bei jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kad patėvis jį mušė mėsos plaktuku per rankas ir per petį bei per plaučius, kiek atsimena, tai buvo 2014 metais, žiemą, prieš Naujus Metus, buvo penktadienio vakaras, jie tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), patėvis supyko, kad jis ne taip padarė pamokas, iš po sumušimo su plaktuku jis buvo patėvio išvartas į lauką, o po to dvi dienas buvo rūsyje (1t.,50-52 b.l.);. Tai, kad mėsos muštuku buvo mušamas ir brolis, patvirtino teisme pagarsinti nukentėjusiosios E. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šias aplinkybes patvirtina ir kaltinamojo M. B. teisme pripažinimas visų aplinkybių dėl visų jam inkriminuotų veikų, bei jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Kaip jau paminėta, mėsos plaktukas nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų gyvenamojoje vietoje buvo rastas kratos metu. Tai, kad mažamečiui L. Č. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas patvirtina 2015 m. gegužės 26 d. – 2015 m. liepos 10 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-74/2015, kuriame nurodyta, kad L. Č. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nežymus, nes dėl byloje nagrinėjamų įvykių L. Č. sveikata buvo sutrikdyta ne ilgiau nei 10 dienų, t. y. tiriamajam ambulatorinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės metu konstatuoti kiti emocijų sutrikimai vaikystėje, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su byloje nagrinėjamais įvykiais, t. y. patirta fizine ir emocine prievarta.

Kaltinime nurodytas aplinkybes dėl to, kad M. B. 2015 m. vasario 22 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, gyvenamojo namo kambaryje, (duomenys neskelbtini), tyčia suduodamas delnu vieną kartą į veido sritį mažametei nukentėjusiajai E. Č., gim. 2006 m., padarė kraujosruvą dešinės akies vokuose ir dešiniame skruoste, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tokiais savo bendrais veiksmais padarydamas mažametei nukentėjusiajai E. Č. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl patirtos fizinės ir emocinės prievartos, kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su byloje nagrinėjamais įvykiais, patvirtina teisme duoti kaltinamojo M. B. parodymai, kuris kaltę pripažino visiškai, patvirtindamas, kad paskutinis smurto atvejis buvo tuomet, kai R. N. gulėjo ligoninėje dėl silpnos sveikatos; grįžus namo jam pasirodė, kad E. Č. turi temperatūros; tuomet liepė E. Č. gultis į lovą, į pažastį įdėjo termometrą ir liepė pagulėti; pats tuo metu išėjo į lauką parūkyti; girdėjo, kad kambaryje buvo triukšmas; grįžęs iš lauko pakėlęs E. Č. chalatą pamatė, kad termometras išsprūdęs; nesusilaikęs trenkė delnu jai per veidą; tuo metu neturėjo darbo, jam užtemo protas; po šio įvykio mokykloje pamatė, kad E. Č. sužalota. Kaltinime nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina pagarsinti mažamečių nukentėjusiųjų E. Č. ir L. Č. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui; E. Č. patvirtino, kad patėvis įdėjo į pažastį termometrą ir nuėjo į tualetą, o ji tuo metu norėjo pasižiūrėti, kiek turi temperatūros ir ištraukė termometrą, o pasižiūrėjusi vėl įdėjo termometrą atgal; po to atėjo patėvis ir liepė parodyti termometrą, ji išėmė ir patėvis davė delnu į kairę pusę, jai dėl to labai skaudėjo, buvo mėlynė; kai antradienį nuėjo į mokyklą mėlynę pamatė mokytoja ir logopedė, kurioms pasakė, kad mušė patėvis bei papasakojo viską kaip buvo; L. Č. patvirtino, kad žiemos atostogų metu, patėvis norėjo pažiūrėti ar E. neserga, todėl įdėjo į pažastį termometrą ir nuėjo į tualetą, o E. tuo metu norėjo pasižiūrėti, kiek turi temperatūros ir ištraukė termometrą, o pasižiūrėjusi vėl įdėjo termometrą atgal; po to atėjo patėvis ir liepė parodyti termometrą, ji išėmė ir patėvis davė delnu į kairę pusę, buvo mėlynė, kraujas nebėgo. Be nukentėjusiųjų mažamečių parodymų, kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojų V. M., M. G., R. B. teisme duoti parodymai. T.y. V. M. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad 2015 m. vasario mėnesį, tikslios datos nepamena, jų tarnyboje – Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centre vyko posėdis; ji su centro direktore V. Ž. užsuko į vaikų dienos užimtumo grupę, į kurią tą dieną pirmą kartą buvo atvesti L. Č. ir E. Č., ant kurios veidelio matėsi skaudūs sužalojimai, gana didelė mėlynė; mergaitė pasakė, kad ją mušė ir kad taip yra ne pirmą kartą; mergaitės broliukas pasakė, kad ir jį muša; mergaitė sakė, kad ją mušė mamos sugyventinis M. B.; sakė, kad mama guli ligoninėje, o sugyventinis juos prižiūri. Liudytoja M. G. teisme taip pat patvirtino, kad vieną kartą, kai L. ir E. Č. mama laukdamasi vaikelio buvo ligoninėje, ji pastebėjo, kad mergaitė atėjo ant veido neįprastai užsileidusi plaukus, pastebėjo mėlynę; iš pradžių mergaitė sakė, kad lyg broliukas ją skriaudė, tačiau kalbantis suprato, kad mergaitę nuskriaudė toje šeimoje gyvenantis žmogus. Liudytoja R. B. teisme parodė, kad buvo L. Č. klasės auklėtoja, mokė jį nuo pirmos klasės tris metus; buvo papildomos žiemos atostogos, pirmadienį vaikai dar nėjo į mokyklą, o kitą dieną jau turėjo ateiti, jai paskambino L. mama paprašė prižiūrėti L. dėl namų darbų, jaudinosi, nes pati buvo ligoninėje; kitą dieną, vakare, apie 17.00 val. ji iš savo mokyklos socialinės darbuotojos sužinojo, kad E. mokytoja jį nuvedė į dienos centrą, E. buvo sumušta; po 2015 m. naujų metų, tikslios datos nepamena, buvo mačiusi nedidėlę mėlynę L. ant skruosto, L. sakė, kad susižeidė bežaisdamas su E.. Teisme nukentėjusiųjų L. Č. ir E. Č. atstovė pagal įstatymą ir civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų atstovė V. S. teisme taip pat patvirtino, kad 2015 m. vasario 25 d. į (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus pateko du vaikai: L. Č. ir E. Č., kurie atvyko iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos; matėsi, kad mergaitei buvo ant veido mėlynė. Be kaltinamojo prisipažinimo, pagarsintų nukentėjusiųjų duotų parodymų, kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ir posėdžio metu ištirtuose rašytiniuose įrodymuose esantys duomenys: 2015 m. vasario 26 d. specialisto išvadoje Nr. G 284/15(04) nurodyta, kad E. Č. dėl 2015 m. vasario 25 d. padaryto sužalojimo - kraujosruvos dešinės akies vokuose ir dešiniame skruoste - padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; 2015 m. vasario 27 d. papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 22/15-284/15(04) nurodyta, kad 2015 m. vasario 25 d. sužalojimas padarytas vienu smūgiu buku kietu daiktu; 2015 m. gegužės 26 d. – 2015 m. liepos 10 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-75/2015 nurodyta, kad E. Č. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nežymus, nes po byloje nagrinėjamų įvykių E. Č. sveikata buvo sutrikdyta ne ilgiau nei 10 dienų, t. y. tiriamajai ambulatorinės teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės metu konstatuoti kiti emocijų sutrikimai vaikystėje, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su byloje nagrinėjamais įvykiais, t. y. patirta fizine ir emocine prievarta; 2015 m. vasario 25 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK KPS 2-ojo poskyrio tyrėjo G. Š. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2015 m. vasario 25 d. iš Šiaulių socialinių paslaugų centro gautas pranešimas apie galimai sumuštą mažametę mergaitę – E. Č., gim. 2006 m., prieš kurią smurtavo patėvis M. B.; 2015 m. kovo 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), bei kaltinamojo M. B. parodymais pažymėta schemoje kambaryje mušimo vieta; 2015 m. vasario 26 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad 2015 m. vasario 25 d. skyriuje telefonu gautas pranešimas iš Savivaldybės socialinių paslaugų centro, kad pas juos į vaikų dienos centrą iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos yra atlydėti vaikai L. Č. ir E. Č., prieš E. Č. galimai šeimoje yra naudojamas fizinis smurtas, prieš ją galėjo smurtauti mamos sugyventinis M. B.; Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulės M. V. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2015 m. vasario 25 d., gautas pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena vyriškis, galėjęs sumušti kartu gyvenančią mergaitę E. Č., gim. 2006 m.. Nuvykus minėtu adresu M. B. paaiškino, kad 2015 m. vasario 22 d. namuose buvo su vaikais, mergaitė jo neklausė, todėl jis pora kartų mergaitei uždavė ranka per skirtingas kūno vietas; 2015 m. vasario 25 d. pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad smurtą artimoje aplinkoje patyrė E. Č., gim. 2006 m., kuri nukentėjo nuo patėvio M. B..

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais.

Kaltinamasis teisiamajame posėdyje patvirtino, kad prieš mažamečius smurtavo, suprato, jog mažamečiai jo bijo. Kaltinamasis iš pradžių teigė, jog taip elgėsi netyčia, nurodė, jog tokiu būdu auklėjo vaikus norėdamas, kad vaikai gerai mokytųsi, taip pat dėl to, jog nėščia sugyventinė išgyvendavo dėl su mokslais susijusių vaikų problemų, arba kad neišlaikydavo jo kantrybė. Kaltinamojo M. B. šios nurodytos aplinkybės atspindi kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo tikslą ir motyvus, tačiau nepateisina prieš mažamečius atliktų smurtinių veiksmų. Priešingai, parodo norėjus jį taip elgtis, t. y. smurtiniais veiksmais įbauginti ir pataisyti mažamečius, ir suvokus pavojingą savo veiksmų pobūdį, taip pat numačius jam inkriminuotų veikų pasekmes, nes paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda mažamečiui vaikui smūgį, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas kūno sužalojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. spalio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-511/2015). Iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis jam inkriminuotus nusikaltimus atliko aktyviais veiksmais, pasitelkdamas auklėjimui nebūdingus įrankius – buityje naudojamus daiktus ir kumščius. Kaltinamasis pripažino prieš mažamečius smurtavęs diržu, mediniu šluotos kotu, šaukštais, kumščiais. Nors nurodė, jog nepamena, kad veikos padarymo įrankiu būtų pasirinkęs mėsos muštuką ir būtų liepęs E. Č. lįsti po lova ir iškišti rankas, tačiau teisme duotų parodymų metu visgi patvirtino, kad galėjo E. Č. mušti su mėsos muštuku, kai buvo apsvaigęs. Be to, tai patvirtina aukščiau minėti aptarti įrodymai. Nors dėl devinto epizodo, t. y. dėl to, kad 2014 m. spalio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, nukentėjusiajai E. Č. tyčia sudavė kumščiu vieną kartą į veido sritį mažametei, kaltinamasis neigė mušęs kumščiu, ir nurodo trenkęs delnu, tačiau tai nepaneigia kaltinamojo atliktų smurtinių veiksmų prie mažametę, ir teismas šioje dalyje remiasi nukentėjusiosios E. Č. parodymais, o kaltinamojo poziciją vertina kaip siekį sušvelninti savo atsakomybę.

Byloje ištirti aukščiau ištirti įrodymai patvirtino, kad kaltinamasis savo veiksmais mažamečiams L. Č. ir E. Č. sukėlė fizinį skausmą. Taip pat byloje ištirtais 2015 m. gegužės 26 d. – 2015 m. liepos 10 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktais Nr. 103MS-74/2015 ir Nr. 103MS-75/2015 nustatyta, jog abiems mažamečiams nukentėjusiesiems padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei jiems konstatuoti kiti emocijų sutrikimai vaikystėje, kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su byloje nagrinėta nukentėjusiųjų patirta fizine ir emocine prievarta.

Pagal nustatytas aplinkybes kaltinamojo M. B. veika dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui nukentėjusiajam L. Č., gim. 2005 m., (5 epizodai) ir fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui nukentėjusiajam L. Č., gim. 2005 m. (1epizodas) kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Taip pat teisingai kvalifikuota veika pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo (5 epizodai) mažametei nukentėjusiajai E. Č., 2006 m., ir fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo mažametei nukentėjusiajai E. Č. (1 epizodas).

Dėl kaltinamosios R. N. nusikalstamų veiksmų

Teismas daro išvadą, jog kaltinamosios R. N. kaltumą patvirtinančių įrodymų, kad ji piktnaudžiavo savo kaip motinos pareigomis savo vaikų atžvilgiu yra surinkta pakankamai. Kaltinamoji M. N. posėdžio metu jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių neneigė, kalta prisipažino visiškai, nurodydama, kad kaltinime nurodyti įvykiai iš tikrųjų buvo; ji niekur nesikreipė, nes bijojo M. B., kuris pavartojęs narkotikų ir išgėręs alkoholio mušdavo vaikus. M. B. jai liepė į rūsį nuvesti L., nes M. B. grasino, kad užmuš E.; kai M. B. jai liepė nuvesti vaikus į rūsį, jai nekilo mintis kreiptis pagalbos, nes bijojo, kadangi M. B. buvo vartojęs narkotikų ir alkoholio; supranta, kad nesiėmė veiksmų apsaugoti vaikus; 2014 m. lapkričio mėn. pabaigoje, arba gruodžio mėn. pradžioje M. B. buvo iškarpęs E. plaukus, kuriuos liepė jai susikišti į savo lyties organus, o po to tuos plaukus suvalgyti; ji matydavo ant vaikų mušimo žymes; būdavo taip, kad kai sugyventinis pradėdavo mušti vaikus, ji išeidavo iš kambario, nes pasidarydavo silpna; kai sūnus buvo netekęs sąmonės, ji išbėgo į lauką atsigauti; kai M. B. nukirpo dukrai E. plaukus, ji buvo namuose ir viską matė, sakė liautis; sugyventinis liepė L. kirpti sesei plaukus, bet L. atsisakė; tuomet sugyventinis paėmė žirkles ir pats iškarpė dukrai plaukus; M. B. mušdavo E. diržu numovęs jai kelnes ir kelnaites per pliką užpakalį; tuomet E. gulėdavo ant lovos; vaikai šaukdavo, kai būdavo mušami; prisipažįsta kalta, kad nesugebėjo apginti savo vaikų; matė, kaip sugyventinis mušė vaikus su tuo šluotos kotu bei mėsos muštuku; nereikėjo taip auklėti vaikų. Kaltinamosios nurodytas aplinkybes patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausti mažamečiai vaikai E. Č. ir L. Č., patvirtindami, jog mama E. N. matydavo, kaip M. B. juos mušdavo, tačiau jų neveždavo pas gydytojus, E. Č. pasakodavo mamai, kad patėvis juos muša, kartais kai jis mušdavo, R. N. išeidavo iš kambario; buvo taip, kad mama nuvedė L. Č. į rūsį M. B. liepimu ir rūsyje L. Č. prabuvo visą naktį; tai buvo kaip bausmė dėl padarytų klaidų; „Sklepe“ buvo ištiesiama lova, mama davė L. chalatą ir ten jis vienas miegojo; iš rūsio L. Č. grįžo sekmadienį vakare, iš rūsio dienos metu neišleisdavo, šeštadienį nebuvo išėjęs, nes mama jam liepė būti rūsyje; rūsyje šlapinosi į stiklinį. Kaltinamosios R. N. ir nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis M. B. parodydamas, jog R. N. matydavo, kaip jis smurtauja prieš vaikus, stresuodavo ir išeidavo, liepdavo baigti.

Be kaltinamosios R. N. prisipažinimo, mažamečių nukentėjusiųjų parodymų, kaltinamojo M. B. teisme duotų parodymų, kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ir posėdžio metu ištirtuose rašytiniuose įrodymuose esantys duomenys: 2015 m. kovo 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), jame esantis sandėliukas su netvarkingai sukrautais daiktais; įtariamosios R. N. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad R. N. parodė rūsį, kuriame buvo uždarytas jos mažametis sūnus L. Č., paaiškindama, kad L. Č. rūsyje buvo vieną dieną ir vieną naktį; (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų 2015 m. gegužės 19 d. raštas, kuriame nurodyta, kad L. Č. pasakojo, jog vieną kartą jam suklydus sprendžiant matematikos uždavinius, patėvis jį uždarė į sandėliuką, kuriame buvo visą savaitgalį; į sandėliuką nuvedė mama, kuri rūpinosi, tačiau tik kai nematydavo patėvis.

BK 163 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku. Piktnaudžiavimas tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždant vaiką reiškia, jog minėti asmenys, turėdami tam tikras teises ir pareigas vaikams, jomis naudojasi netinkamai, priešingai vaiko interesams, jomis prisidengdami pažeidžia vaiko asmens neliečiamybę ir laisvę, daro žalą vaiko psichiniam ir socialiniam vystymuisi. Fizinis ar psichinis gniuždymas reiškia ilgalaikę, sistemingai vartojamą fizinę ar psichinę prievartą (smurtą), kuri yra savitikslė arba nukreipta kaltininko ar trečiųjų asmenų interesams patenkinti. Nors nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau pagal teismų praktiką fizinis vaiko gniuždymas turi apimti tokius padarinius kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-26-64-2012).

Kaltinamoji R. N. teisiamajame posėdyje patvirtino žinojusi, kad prieš du jos mažamečius vaikus vartojama fizinė ir emocinė prievarta, tačiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, skirtų užkirsti kelią besikartojantiems smurtiniams veiksmams. Kaltinamosios teisme duoti parodymai, jog ji pasitikėjo M. B., ir neveikimas, t. y. leido beveik metus laiko trukti nusikalstamiems veiksmams, nukreiptiems prieš mažamečius, net ir po to, kai M. B. teigė, kad taip elgsis ir su jų bendru vaiku, atskleidžia norėjus ją taip elgtis. Tai, kad vaikai R. N. skundėsi, jog bijo M. B., kuris juos muša, tai kad ji pati matė, jog jos vaikai mušami, tačiau jam leido vaikus auklėti jo pasirinktu būdu, tai, kad pati nuvedė ir paliko mažametį rūsyje, patvirtina R. N. supratus savo veiksmus ir norėjus taip elgtis. Pažymėtina tai, jog R. N. pati nebuvo izoliuota nuo visuomenės, todėl net ir bijodama sugyventinio galėjo pasirinkti teisėtą ir jos vaikams saugų būdą išvengti M. B. grasinimų ir smurto jų atžvilgiu.

Nors nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau byloje nustatyti ir materialūs padariniai – nukentėjusiesiems nustatyti emociniai sutrikimai, atsiradę dėl patirtos fizinės ir emocinės prievartos, kurių buvimą patvirtina nuoseklūs ir papildantys nukentėjusiųjų parodymai. Taigi byloje įrodyta, kad kaltinamoji R. N. aiškiai įsivaizdavo kokioms vertybėms tokiu savo elgesiu kėlė pavojų, suprato, kad nesiėmė reikiamų veiksmų, skirtų apsaugoti vaikus, nors turėjo pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai jiems vystytis, rūpintis jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. R. N. trunkamieji veiksmai truko apie 1 metus laiko, per šį laiko tarpą nė karto nesikreipė pagalbos ir leido M. B. traumuoti mažamečius, suvokdama kelianti pavojų jų fizinei sveikatai, psichiškai gniuždydama, kadangi mažamečiai vaikai apsaugos paprastai tikisi iš artimiausio žmogaus – mamos. Nors kaltinamoji R. N. teigė, kad sugyventinio pati bijojo, be to, vieną kartą prieš ją M. B. taip pat pavartojo smurtą, tai niekaip nepateisina jos nusikalstamo elgesio, tai nepateisina jos abejingumo vaikų atžvilgiu, be to, neabejotina, jog kreipusis į atitinkamas institucijas jai būtų suteikta reali pagalba ir taip būtų sudarytos sąlygos šeimoje augantiems vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis saugioje ir negniuždančioje aplinkoje. Tai, kad sugyventiniui smurtaujant prieš vaikus ji kaltinamajam liepdavo taip nesielgti, nelaikytina adekvačiomis priemonėmis, kadangi akivaizdu, jog R. N. žodžiai neturėjo teigiamos įtakos nusikalstamiems M. B. veiksmams ir jų pabaigai. R. N. poziciją dėl sūnaus L. Č. laikymo rūsyje, kad ji teigia nešusi vaikui valgyti ir grįždavusi pas L. kas vieną ar pusantros valandos pažiūrėti paneigia byloje esantys įrodymai - mažamečių parodymais, kuriais nustatyta, kad R. N. L. valgyti nešė tik vieną ar du kartus, be to, nors buvo užrakinusi tik laukines rūsio duris, tai nepaneigia fakto, kad L. Č. buvo paliktas vienas rūsyje per visą naktį ir negalėjo iš jo išeiti visiškai – tik į bendrą rūsio koridorių. Bet kokiu atveju, toks R. N. elgesys – prieš tai patėviui sumušus L. Č., jo paliepimu nuvedimas į rūsį ir jo palikimas visai nakčiai, nepaisant to nešė valgyti ar nenešė, yra netoleruotinas ir psichologiškai gniuždantis vaiką.

Pagal nustatytas aplinkybes kaltinamosios R. N. veika kvalifikuota teisingai pagal BK 163 straipsnį, kaip piktnaudžiavimas savo kaip motinos pareigomis, kadangi ji nuo 2014 m. pavasario, tikslaus ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iki 2015 m. vasario 18 d. psichologiškai gniuždė mažamečius savo vaikus L. Č. ir L. Č., nesiimdama priemonių dėl M. B. smurtinių veiksmų jos vaikų atžvilgiu, be to, laikė L. Č. name esančiame rūsyje ne ilgiau kaip 48 valandas.

Teismas šalina R. N. iš kaltinimo nurodytas aplinkybes, jog ji piktnaudžiavo savo kaip motinos teisėmis, nes ši kaltinimo dalis neįrodyta, o tik kaltinime nurodyta deklaratyviai, nenurodant kokiomis konkrečiai teisėmis R. N. piktnaudžiavo savo kaip mamos vaikų atžvilgiu. Taip pat iš kaltinimo šalinamos ir aplinkybės, nurodytos, jog ji fiziškai gniuždė mažamečius bei, kad „vertė juos baimintis dėl tolesnių M. B. veiksmų, nuolatinės kritikos, riksmų, veiksmų laisvės varžymo, jausmų ignoravimo, manipuliavimo teisėmis ir pareigomis“, kadangi byloje nenustatyta, jog pati R. N. būtų naudojusi fizinį smurtą savo vaikų atžvilgiu, bei jokie įrodymai nepatvirtina to, jog savo vaikus būtų vertusi baimintis dėl tolesnių M. B. veiksmų, nuolatinės kritikos, riksmų, veiksmų laisvės varžymo, jausmų ignoravimo, manipuliavimo teisėmis ir pareigomis, nenustatyta, kad savo vaikus ji būtų kažkaip gąsdinusi ar vertusi bijoti M. B., o minėti veiksmai kaltinime yra deklaratyvaus pobūdžio jų nedetalizuojant. Byloje nustatyta, jog R. N. nesiėmė priemonių dėl M. B. smurtinių veiksmų jos vaikų atžvilgiu, todėl teismas taip pat tikslina kaltinime šią aplinkybę. Taip pat tikslinama kaltinime nurodyta nusikalstamos veikos pabaigos data, nurodant 2015-02-17, kadangi R. N. parodymais nustatyta, jog ji 2015-02-18 buvo paguldyta į ligoninę ir tuo metu vaikai liko M. B. priežiūroje. Taip pat teismas šalina iš kaltinimo inkriminuotą mažareikšmę dingstį, kadangi byloje esantys įrodymai neginčytinai patvirtina, jog R. N. L. Č. į rūsį nuvedė ir ten paliko užrakintą ne dėl klaidingai atliktų namų darbų, tačiau taip daryti liepus sugyventiniui M. B., kuris grasino priešingu atveju nužudyti jos mažametę dukterį E. Č.. Toks patikslinimas nesunkina kaltinamosios R. N. teisinės padėties ir veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Nukentėjusieji L. Č. ir E. Č. ir jų atstovas (duomenys neskelbtini) globos namų direktorius R. Ž. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas L. Č. ir E. Č. naudai iš M. B. priteisti po 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam, taip pat prašydamas L. Č. ir E. Č. naudai iš R. N. priteisti po 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam (1 t., 67-69 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiųjų atstovė palaikė civilinį ieškinį, prašydamas mažamečiams L. ir E. Č. priteisti nurodytas sumas, paaiškindama, kad nukentėjusieji mažamečiai patyrė fizinę ir emocinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iš kaltinamojo M. B., teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamoje byloje smurtinės nusikalstamos veikos padarytos prieš du mažamečius. Byloje ištirta medžiaga įrodo, kad M. B. veiksmais padaryta fizinė ir emocinė prievarta sukėlė nukentėjusiesiems nustatytus emocinius sutrikimus. Vaikystėje mažamečių patirta fizinė ir emocinė prievarta sukelia trumpalaikes ir ilgalaikes pasekmes, neigiamai įtakoja vėlesnius tarpasmeninius ryšius, bendravimo su kitais žmonėmis ypatumus, be to, L. Č. buvo verčiamas smurtauti prieš savo šeimos narį – seserį, todėl natūralu, kad kaltinamųjų veiksmai turės neigiamus liekamuosius padarinius besivystančioms asmenybėms. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji E. Č. jaučia baimę. Nukentėjusysis L. Č., baustas už klaidas namų darbuose jaučia didelę baimę atsakinėti, bijo suklysti, jam pasireiškia pykčio protrūkiai, jis kitiems asmenims garsiai išsako sunkiai suvokiamas bausmes. Be to, nors mažamečiai nukentėjusieji tik patekę į vaikų globos namus džiaugėsi pakliuvę į saugią aplinką, tačiau mažamečių gyvenimas valstybinėje įstaigoje neabejotinai turės įtakos jų besiformuojančiai savimonei ir charakterio savybėms. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad L. Č. sukelti dvasiniai išgyvenimai, fizinis skausmas, pripažintini neturtine žala. Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiųjų E. Č. ir L. Č. patirtus išgyvenimus, į kilusius neigiamus psichologinio pobūdžio liekamuosius reiškinius, į kaltinamojo turtinę padėtį, daro išvadą, kad nurodyta kiekvienam skirta 3000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, yra per didelė. Visą tai įvertinęs bei siekdamas nukentėjusiojo L. Č., E. Č. ir kaltinamojo M. B. interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas ieškinį tenkina iš dalies, mažina reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį ir kaltinamojo nusikalstama veika kiekvienam nukentėjusiajam L. Č. ir E. Č. padarytą neturtinę žalą įvertina 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) suma.

Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iš kaltinamosios R. N., teismas atsižvelgia į tai, kad mažamečiams nukentėjusiesiems tyčiniais nusikalstamais veiksmais buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, fizinis skausmas, jie nuolat jautė baimę, kas pripažintina neturtine žala. Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus, į liekamuosius reiškinius dėl nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamojo turtinę padėtį ir tai, kad civilinį ieškinį kaltinamoji R. N. pripažino visiškai, daro išvadą, kad nurodyta 1500 Eur suma kiekvienam nukentėjusiajam yra tinkama.

Įvertinęs visas aukščiau nustatytas aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusiesiems nuosprendžio priėmimo dienai M. B. vardu buvo atlyginta po 50 Eur, o iš R. N. po 100 Eur, ir vadovaudamasis susiklosčiusia teismų praktika šios kategorijos bylose, teismas L. Č. ir E. Č. iš M. B. priteisia po likusią neatlygintą 1950 Eur kiekvienam jų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Iš R. N. L. Č. ir E. Č. priteistina po likusi neatlyginta 1400 Eur kiekvienam jų patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Teismo vertinimu, kaltinamojo nurodoma aplinkybė, jog jis neturi tokių pinigų, jo pajamos yra 250 eurų per mėnesį, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydžio klausimą, kadangi teismas turi vertinti ne tik žalą padariusio asmens turtinę padėtį, esamą bylos nagrinėjimo metu, bet ir kitas neturtinės žalos dydžio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos jo turtinei padėčiai ateityje. M. B. yra jaunas, sveikas, darbingas, todėl vien ta aplinkybė, jog jis šiuo metu neturi tokių pajamų, negali būti laikoma išskirtine, dėl kurios turėtų būti mažinamas priteistinos neturtinės žalos dydis.

2015 m. rugpjūčio 4 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu apribotos M. B. nuosavybės teisės į 6000 Eur lėšas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialo sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 100-101 b. l.). Nuosavybės teisių apribojimas į aukščiau minėtą M. B. turtą paliktinas galioti 3900 Eur neatlygintai sumai iki visiško E. Č. ir L. Č. priteisto žalos atlyginimo.

2015 m. rugpjūčio 4 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu apribotos R. N. nuosavybės teisės į 3000 Eur lėšas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialo sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 98-99 b. l.). Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi leista R. N. disponuoti 100 Eur suma, esančia AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pervedama mažamečio J. B. išlaikymui (2 t., 165-166 b. l.). Atsižvelgiant į tai, nuosavybės teisių apribojimas į aukščiau minėtą R. N. turtą paliktinas galioti 2800 Eur neatlygintai sumai iki visiško E. Č. ir L. Č. priteisto žalos atlyginimo.

Kaltinamosios R. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nors ikiteisminio tyrimo metu gynė savo sugyventinį, smurtavusį prieš jos mažamečius vaikus, tačiau vėliau dar ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę, nors ir teigė pati buvusi M. B. auka, be to, rūpinosi globos namuose esančiais vaikais, nors ir gaudama mažas pajamas ir turėdama kūdikį, tačiau stengėsi savo vaikams atlyginti neturtinę žalą, yra atlyginusi po 100 Eur dydžio neturtinę žalą kiekvienam.

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors teisme parodė, jog jis kaltę pripažįsta visiškai, tačiau nepripažino taip elgęsis tyčia. Be to, M. B. prieš mažamečius smurtavo ne vieną, o dvylika kartų.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkiančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamiesiems M. B. ir R. N. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Byloje pareikštas prašymas M. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už smurtinių nusikalstamų veikų padarymą, teismui nusprendus šio instituto netaikyti, prašyta kaltinamajam skirti švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmę. BK 40 straipsnyje numatyta, kad laidavimo institutas gali būti taikomas asmeniui pirmą kartą padarius vieną baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, visiškai pripažinus savo kaltę ir gailintis, bent iš dalies atlyginus ar pašalinus padarytą žalą arba įsipareigojus ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir esant pagrindui manyti, kad kaltinamasis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors M. B. anksčiau neteistas, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad padaryta ne viena, o net 12 atskirų, savarankiškų nusikalstamų veikų. Be to, kaltinamasis neigė veikas padaręs tyčia, t. y. nevisiškai pripažino savo kaltę. Nors jo vardu nukentėjusiesiems atlyginta dalis žalos, tačiau ta dalis yra minimali – po 50 Eur kiekvienam (3 t., 70-71 b. l.), be to, M. B. nurodo, jog neturi galimybių nukentėjusiesiems atlyginti civiliniu ieškiniu reikalaujamos neturtinės žalos. Įvertinus tai, darytina išvada, jog nėra pagrindo M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą.

Kaltinamasis M. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvylika nesunkių nusikaltimų, nusikalto būdamas neteistu (2 t., 7-9 b. l.); baustas administracine tvarka, galiojančią administracinių nuobaudų neturi (2 t., 18 b. l.); dirbantis (2 t., 14-15 b. l.); į psichikos ir priklausomybių ligų registrus neįtrauktas (2 t., 11, 12, 13 b. l.), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, remdamasis BK 56 straipsniu, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, įvertindamas nusikalstamų veikų kiekį – padaryta dvylika savarankiškų nusikalstamų veikų prieš mažamečius, nė vieno iš jų atveju nesuteikiant vaikams tinkamos medicininės pagalbos, mažamečiui L. Č. vieno iš sumušimo iš atvejų praradus sąmonę nekviečiant gydytojo, E. Č. liekant randams ant veido, bei pobūdį – mažamečiai vaikai buvo mušami tiek kumščiais, tiek diržu, tiek mėsos muštuku, ir M. B. smurtavimas prieš juos tokiu būdu truko beveik metus laiko, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. B. už kiekvieną iš inkriminuotų nusikalstamų veikų paskiriant sankcijoje numatytas bausmes – laisvės atėmimą. Įvertinant nusikalstamų veikų trukmę ir pasirinktus įrankius, kas rodo, jog M. B. veiksmai pasižymi sadistiškumu, tai, kad už kiekvieną iš nusikalstamų veikų M. B. būtų grėsusi baudžiamoji atsakomybė, jei ikiteisminiai tyrimai dėl vaikų sužalojimo būtų buvę pradėti savalaikiai vaikų motinai netoleruojant tokio M. B. elgesio, laisvės atėmimo bausmę M. B. skirtina atlikti pataisos namuose. Bausmės tarpusavyje subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis.

Į galutinę bausmę įskaitytinas M. B. sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2015 m. vasario 26 d., t. y. 2 (dvi) paros (2 t., 42, 43, 44 b. l.) ir laikytina, kad M. B. yra atlikęs dvi laisvės atėmimo dienas.

M. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimus nebendrauti ir neieškoti ryšių su E. Č. ir L. Č., bei nesilankyti (duomenys neskelbtini)globos namuose, adresu (duomenys neskelbtini) (56-58, 59 b. l.), taip pat įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ( 2 t., 45, 53-54 b. l.) – pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos (BPK 139 str.).

Byloje pareikštas prašymas R. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, o priimant sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės yra būtina atsižvelgti į visas nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, jog R. N. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ji veikos padarymu prisipažino ne iš karto, be to, jos nusikalstamas neveikimas truko beveik metus laiko, t.y. beveik metus laiko toleravo savo sugyventinio M. B. smurtinius veiksmus prieš jos vaikus, ir tai paaiškėjo ne jai pačiai kreipusis pagalbos, o po eilinio mažametės E. Č. sumušimo. Įvertinus tai teismas daro išvadą, jog nėra pakankamo pagrindo kaltinamosios R. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 40 straipsnio nuostatas.

Kaltinamoji R. N. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 4 dalį priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, veika padaryta netiesiogine tyčia, t.y. nors ir nenorėjo, kad jos vaikai būtų mušami, bet pati nesiėmė jokių aktyvių veiksmų juos apsaugoti nuo patėvio vartojamo smurto bei pati liepiama nuvedė vaiką į rūsį ir paliko ten nakčiai, padarė trunkamą nusikalstamą veiką, neigiamai veikiančią dviejų jos mažamečių vaikų psichiką. Kaltinamoji R. N. nusikalto būdama neteista (2 t., 64 b. l.); bausta administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (2 t., 72 b. l.); dirbanti (2 t., 69 b. l.), šiuo metu esanti vaiko priežiūros atostogose; darbdavys R. N. neigiamai apibūdinančių aplinkybių nenurodė (2 t., 71 b. l.); į psichikos ir priklausomybių ligų registrus neįtraukta (2 t., 66, 68 b. l.). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei į R. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. N. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, skiriant atitinkamus įpareigojimus.

Atsižvelgiant į tai, kad M. B. nusikalstami veiksmai prieš R. N. vaikus susiję su smurto panaudojimu, kad tokius nusikalstamus veiksmus R. N. toleravo, kad pati liepiama nuvedė savo mažametį sūnų į rūsį ir paliko per naktį, siekiant užtikrinti, kad ji ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 4 mėnesių terminą.

R. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su E. Č. ir L. Č., bei nesilankyti Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose, adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., 87, 88 b. l.) – pradėjus bausmės vykdymą panaikintina (BPK 139 str.).

Nepilnamečiams nukentėjusiesiems E. Č. ir L. Č. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2015 m. balandžio 9 d. sprendimais Nr. SP-1259-(7.1080) ir Nr. 1256-(7.1079) paskirta gynėja advokatė J. Šlapaitienė (1 t., 58-59, 60-61 b. l.), nurodant, jog teikiamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidos kompensuojamos 100 procentų. Atsižvelgiant į tai, bei byloje esant duomenims, jog kaltinamųjų turtinė padėtis nėra gera bei iš jų priteistini ieškiniai, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už mažamečiams nukentėjusiesiems suteiktas teisines paslaugas iš kaltinamųjų M. B. ir R. N. nepriteistinos.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės šioms nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui:

CD laikmena (l vnt.) su mažamečių L. Č. ir E. Č. apklausomis pas ikiteisminio tyrimo teisėją, esanti prie bylos medžiagos 1 tomo viršelio, paliktina prie baudžiamosios bylos medžiagos;medinis virtuvinis plaktukas su metaline plokštuma (1 vnt.) ir medžiaginis diržas (1 vnt.), paimti kratos metu, perduoti saugojimui pagal kvitą B Nr. ŠAP0000304, sunaikintini (1 t., 86 b. l.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (dėl 2014 m. pavasarį sukelto fizinio skausmo L. Č. suduodant diržu ne daugiau 8 kartų) ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (dėl 2014 m. pavasarį sukelto fizinio skausmo L. Č. suduodant diržu ne daugiau 3 kartų) ir nuteisti laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (dėl 2014 m. vasarą sukelto fizinio skausmo E. Č.) ir nuteisti laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (dėl 2014 m. rudenį sukelto fizinio skausmo E. Č.) ir nuteisti laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (dėl 2014 m. rudenį sukelto fizinio skausmo L. Č.) ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (dėl 2014 m. rudenį sukelto fizinio skausmo E. Č. pastūmus ir prakirtus jai antakį) ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (dėl 2014 m. rudenį sukelto fizinio skausmo L. Č. mušant kavos šaukšteliu per galvą, jį spardant bei jam netekus sąmonės) ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (dėl 2014 m. rugsėjo mėn. sukelto fizinio skausmo E. Č. suduodant mėsos muštuku) ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (dėl 2014 m. spalio mėn. sukelto fizinio skausmo E. Č. suduodant kumščiu) ir nuteisti laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (dėl 2014 m. lapkričio mėn. sukelto fizinio skausmo L. Č.) ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (dėl 2014 m. gruodžio mėn. sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo L. Č.) ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (dėl 2015 m. vasario 22 d. sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo E. Č.) ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir M. B. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviems) metams.

Bausmę atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. B. faktinio sulaikymo dienos, vykdant šį nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti M. B. laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2015 m. vasario 26 d. išbūtą laiką – 2 (dvi) paras, ir laikyti, kad M. B. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės atėmimo dienas.

M. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais nebendrauti ir neieškoti ryšių su E. Č. ir L. Č., bei nesilankyti (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

R. N. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnį ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi ir 6 dalies 1 punktu, įpareigoti R. N. per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 valandos iki 5.00 valandos, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu R. N. skirti baudžiamo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose įpareigojant ją 4 (keturis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

R. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais nebendrauti ir neieškoti ryšių su E. Č. ir L. Č., bei nesilankyti (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Nukentėjusiųjų L. Č. ir E. Č. ir jų atstovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies:

mažamečio nukentėjusiojo L. Č. naudai patirtai neturtinei žalai dėl M. B. veiksmų 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) sumai ir iš kaltinamojo M. B. mažamečio nukentėjusiojo L. Č. naudai priteisti likusią neatlygintą 1950 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt eurų) sumą neturtinės žalos atlyginimui;

mažametės nukentėjusiosios E. Č. naudai patirtai neturtinei žalai dėl M. B. veiksmų 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) sumai ir iš kaltinamojo M. B. mažametės nukentėjusiosios E. Č. naudai priteisti likusią neatlygintą 1950 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt eurų) sumą neturtinės žalos atlyginimui;

mažamečio nukentėjusiojo L. Č. naudai patirtai neturtinei žalai dėl E. N. veiksmų 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) sumai ir iš kaltinamosios E. N. mažamečio nukentėjusiojo L. Č. naudai priteisti likusią neatlygintą 1400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) sumą neturtinės žalos atlyginimui;

mažametės nukentėjusiosios E. Č. naudai patirtai neturtinei žalai dėl E. N. veiksmų 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) sumai ir iš kaltinamosios E. N. mažametės nukentėjusiosios E. Č. naudai priteisti likusią neatlygintą 1400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) sumą neturtinės žalos atlyginimui.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į M. B. priklausantį turtą – pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialo sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 3900 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų eurų) sumai palikti galioti iki visiško nukentėjusiųjų L. Č. ir E. Č. ir jų atstovo (duomenys neskelbtini) priteistos civilinio ieškinio atlyginimo.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į R. N. priklausantį turtą – pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialo sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2800 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų) sumai palikti galioti iki visiško nukentėjusiųjų L. Č. ir E. Č. ir jų atstovo (duomenys neskelbtini) priteistos civilinio ieškinio atlyginimo suteikiant teisę kas mėnesį leisti R. N. disponuoti 100 Eur (vieno šimto eurų) suma, esančia AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pervedama mažamečio J. B. išlaikymui.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, už mažamečiams L. Č. ir E. Č. suteiktas teisines paslaugas iš kaltinamųjų M. B. ir R. N. nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

CD laikmeną (l vnt.) su mažamečių L. Č. ir E. Č. apklausomis pas ikiteisminio tyrimo teisėją, esančią prie bylos medžiagos 1 tomo viršelio, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos, kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą;medinį virtuvinį plaktuką su metaline plokštuma (1 vnt.) ir medžiaginį diržą (1 vnt.), paimtus kratos metu, perduotus saugojimui pagal kvitą B Nr. ŠAP0000304, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.