Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnį ir jam paskirta 110 MGL (4 142,60 Eur) dydžio bauda.

Nukentėjusiojo V. V. atstovės pagal įstatymą A. V. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš R. V. nukentėjusiojo V. V. naudai priteista 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. V. nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis, t.y: jis nuo 2013 m. birželio 14 d., 22.28 val., iki 2015 m. balandžio 20 d., 19.17 val., iš jam priklausančio telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) į mažamečio sūnaus V. V. mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) atsiuntė dvidešimt penkias trumpąsias SMS žinutes, t. y.: 2013-06-17, 22.28 val., atsiuntė žinutę su tekstu: „gaila man taves sunau. Viena tave turiu. padarysiu kad butum laimingas ir neleisiu taves daryt invalidu. mano klaida buvo rast tau tokia mama.bet visas klaidas galim istaisyt. pakentek sunau. buk sitprus kaip tevas. greit busim kartu. myliu tave.“; 2013-07-02, 20.36 val., atsiuntė žinutę su tekstu: „ko v. ragelio nekeli? Močiute taip moko? Neklausyk jos.“; 2013-07-13, 15.32 val., atsiuntė žinutę su tekstu: „v..kitas savaitgalis tecio. ir tu gali ji praleist su teciu kaip visi normalus vaikai. nors tavo tevai issiskyre tu turi teti ir mama. Ir abu myli tave. Netikek tais, kurie sako kitaip:) jie tiesiog vargsai žmones“; 2013-08-04, 19.32 val., atsiuntė žinutę su tekstu: „V. tau jau 10 metu. Laikas butu skirt pelus nuo grudu. Žmones nuteikinejamtys taves pries teva yra lengvai nesveiki. Be to kie daro nusikaltima. O uz nusikaltimus visiem tenka atsakyt. Galvok sunau.“; 2013-09-12, 20.39 val., atsiuntė žinutę su tekstu: V. tau ir toliau tie zmones neduoda bendraut su teciu:) nusijuok sunau:) jie jaucia gala:) greit busim kartu“; 2013-08-09, 19.26 val., atsiuntė žinutę su tekstu: „ V. kur tu esi? As tavo tėtis ir turiu tai žinoti, tu pas j. su a.? Čia jie tave moko ragelio nekelt? Čia a. tavo teveliu dedasi? Viliau tu tik pažiūrėk į ta sena iškrypėli. Senai bučiau ji suradesir padaręs ka reik. Nedariau, nes čia sunau tavo pareiga. Is tavęs buvo atimtas tėvas ir seima. Uzaugsi atsirokuosi. O a. ir j. tau visiskas nulis sunau.“; 2013-09-14, 19.52 val., atsiuntė žinutę su tekstu: „V. vis nerasai teciui? Rasyk sunau. Myliu tave.ir zmones padare ikaitu tave tikrai gailesis:)“; 2013-09-21, 18.12 val., atsiuntė žinutę su tekstu: „V. kaip tu? Nebijok tu teti turi. Nieks is tave tecio. neatims. Manau mes kartu gyvensim.“; 2013-09-21, 23.47 val., atsiuntė žinutę su tekstu: „V. neduok telefono mamai.gyvensi kur teismas nuspres“; 2013-09-23, 22.02 val., atsiuntė žinutę su tekstu: „V. tau mama meluoja daug dalyku. sako tevas jus ismette tevas blogas. tai melasa. pati mama norejo skirtis. pati isejo nes niekad. Nemylejo tevo ir istekejo del pinigu. o teti gra turi ir jis tave myli.“; 2014-09-13, 15.41 val., atsiuntė žinutę su tekstu: „nepasako mama kad turi klausyti tėčio? Ko ragelio nekeli?“; 2014-09-13, 15.47 val., atsiuntė žinutę su tekstu: „Vėliau toks tėvo neklausymas gali baigtis liūdnai, galvok ne mažas jau.“; 2014-09-13, 16.32 val., atsiuntė žinutę su tekstu: „Ryt iki 12 laukiu tavo skambučio sunau:) nesulaukes pasirūpinsiu kad butum paimtas is traumuojančios tave mamos, galvok“; 2014-09-13, 17.01 val., atsiuntė žinutę su tekstu : „Gyvensi vaiku namuose jei neklausysi“, 2014-10-19, 18.43 val., atsiuntė žinutę su tekstu: „Matau v. toliau net nemanai klausyt savo tevo kuris tave islaiko. tau dar karta priminsiu. Tokio vaiko vieta vaiku namuose. ir pasistengsiu kad ten ir augtum“; 2014-10-19, 18.55 val., atsiuntė žinutę su tekstu: „Kaip tu elgsies kai turesi vaiku? Kas taves nemyli tai tavo mama“; 2014-10-19, 19.13 val., atsiuntė žinutę su tekstu: „Daunas. Ka atsimeni?“; 2014-10-20, 21.26 val., atsiuntė žinutę su tekstu: „Pasiskaityk apie p. m.. ne geresnis esi. Mama sake kad i snuki man duosi. Laukiu p.“; 2015-01-22, 20.27 val., atsiuntė žinutę su tekstu: „V., dėl vaiku namu. Tau to nereik bijot:)as tave sunau suprantu. Manės nieks nrsskriaude mokykloj. Tiesa as skriaudžiau. Vaikai be tėvu gali būt žeminami. Taip buvo musu laikais. Ir mama tau nepadės o pakenks.“; 2015-01-22, 20.30 val., atsiuntė žinutę su tekstu: „V. ko pats norėtum. Su tėčiu ar vaiku namuose?“, 2015-04-20, 18.36 val., atsiuntė žinutę su tekstu“ „Papasakok koks jausmas sikt ant savo tevo pries kamera teisme? :D negaliu isivaizduot. tu galesi dingt is savo vaiku gyvenimo. jei pajegsi ju padaryt.om“; 2015-04-20, 18.42 val., atsiuntė žinutę su tekstu: „Supranti kad dideliam vilniaus mieste busi tik 3as vaikas kuri mama vezios pas psichologus kad bendrautum su tevu? Ta tau sake?“; 2015-04-20, 19.04 val., atsiuntė žinutę su tekstu: „:) vargsiuks :) paziurek i g. ir j.. jauni karate mesitrai. O tu nutukeli? Ka tau varyt:)“; 2015-04-20, 19.09 val., atsiuntė žinutę su tekstu: „Atsiprasyt nenori?“; 2015-04-20, 19.17 val., atsiuntė žinutę su tekstu „Supranti kad mamai teks uz sias zinutes atsakyt? :) myli ir mama kaip teva? :D“.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

9. Argumentai dėl pakartotinio nubaudimo už tas pačias trumpąsias SMS žinutes yra visiškai nepagrįsti. R. V. administracine tvarka yra baustas ne už visas trumpąsias SMS žinutes. Jis nebuvo baustas už 2014 m. rugsėjo mėn. ir visas 2015 m. sausio mėn. ir balandžio 20 d. trumpąsias SMS žinutes. Dėl pakartotinio nubaudimo labai aiškiai, remdamasi teismų praktika, pasisakė teisėja nuosprendyje, todėl nėra pagrindo tuo abejoti.

10. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras ir nukentėjusiojo atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

R. V. apeliacinis skundas atmestinas.

11. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis R. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, paskirta bausme. Taip pat mano, kad buvo pažeistas non bis in idem (lot. niekas negali būti baudžiamas du kartus už tą pačią veiką) principas.

12. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio taisyklių, išsamiai ir nešališkai įvertino ne tik R. V. kaltinančius duomenis dėl bylos aplinkybių, bet surinktų duomenų visumą, palygino ir sugretino visus teisėtais būdais gautus duomenis, patikrino juos BPK nustatytais proceso veiksmais, išsamiai išnagrinėjo aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko įrodymų tyrimą ir nuosprendį grindė tik BPK 20 straipsnio tvarka patvirtintais įrodymais, vertino visus byloje buvusius įrodymus ir motyvuotai pasisakė dėl ko vienais įrodymais vadovaujasi, o kitus atmeta. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, visi byloje buvę duomenys buvo patikrinti vešame teismo posėdyje, dėl kiekvieno iš jų proceso šalys turėjo teisę teikti paaiškinimus bei argumentus. Įrodymų visumos vertinimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

13. Pateiktame apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis Vilniaus apylinkės teismo sprendimais civilinėse bylose Nr. N2-25612- 96/2014, e2-644-859/2016, e2-25400-1050/2017, kadangi minėtose bylose buvo vertinamos nuteistojo rašytos žinutės nukentėjusiajam, apklausiama psichologinę ekspertizę atlikusi ekspertė. Tačiau kolegija, patikrinusi šiuos skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jomis nesivadovavo, kadangi pirmiausia – jos yra neaktualios nagrinėjant baudžiamąją bylą, antra – sprendimai priimti kitose bylose neturi prejudicinės galios baudžiamojoje byloje. Kiekviena pateikto kaltinimo aplinkybė turi būti įvertinta savarankiškai ir pagrindžiama konkrečioje baudžiamojoje byloje surinktais bei įvertintais įrodymais.

14. R. V. nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 14 d., 22.28 val., iki 2015 m. balandžio 20 d., 19.17 val., iš jam priklausančio telefono numerio į mažamečio sūnaus V. V. mobiliojo ryšio telefoną atsiuntė dvidešimt penkias trumpąsias SMS žinute, kurių turinys psichiškai gniuždė vaiką, kas atitinka BK 163 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo dispoziciją. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek pateiktame apeliaciniame skunde R. V. neginčija, jog savo mažamečiui sūnui siuntė nurodytas SMS žinutes (t. 4, b. l. 184), tačiau nemano, kad jų turinys galėjo psichiškai gniuždyti mažametį vaiką. R. V. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, iš esmės yra grindžiama nukentėjusiojo V. V., liudytojos A. V. duotais parodymais, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-103/2015 (t. 1, b. l. 184-199), 2015 m. gruodžio 21 d. iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus gauta medžiaga dėl nepilnamečio V. V., šeimos (t. 2, b. l. 2-47), 2017 m. sausio 16 d. iš Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos gauta medžiaga dėl nepilnamečio V. V. (t. 2, b. l. 102 - t. 3, b. l. 81). Šie įrodymais buvo įvertinti ir patikrinti teisiamajame posėdyje, tiek apeliantas, tiek kiti proceso dalyviai turėjo teisę dėl jų duoti paaiškinimus, prieštaravimus. Teisėjų kolegija, patikrinusi jų turinį, sprendžia, kad jų pakanka konstatuoti, jog R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnio 1 dalyje.

15. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu V. V. duotų parodymų (t. 1, b. l. 83-84, 92-94), nukentėjusysis nurodė, kad dėl tokių tėvo žinučių jis jautėsi nemaloniai. Visas žinutes jam rašė tėvas. Negali pasakyti, kodėl tėvas rašė tokias įžeidžiančias žinutes. Šiuo metu su tėvu nebendrauja, tuo metu irgi nebendraudavo. Mano, kad tėvas, rašydamas tokias žinutes, elgėsi blogai, nes buvo nemalonu jas gauti. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl to, kad gaunant SMS žinutes, kurių turinyje yra vartojami itin įžeidžiantys žodžiai (žinutės R. V. savo sūnų vadino „daunu“, „P. M.“, „nutukėliu“) arba siekiama pažeminti nukentėjusiojo artimus asmenis („mama tau nepadės o pakenks“, „pasirūpinsiu kad butum paimtas is traumuojančios tave mamos, galvok“ ir kt.) itin paveikiama mažamečio asmens psichologinė būsena. Tai, jog dėl tokio savo tėvo neteisėto elgesio nukentėjusysis buvo psichiškai gniuždomas patvirtina liudytoja A. V., kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 59, t. 4, b. l. 181-189) parodė, kad laikotarpyje, kai nuteistasis R. V. siuntė aptariamas SMS žinutes sūnui, vaikas išgyveno, kai tėvas R. V. senelį vadino „iškrypėliu“. Ypatingai sūnų paveikė žinutės, kuriuose buvo rašoma apie tai, kad jo vieta „vaikų namuose ir jis tuo pasirūpins“, kur vadino „nutukėliu“, „P. M.“. Po tokių žinučių vaiko požiūris į tėvą tik pablogėjo – sukėlė dar didesnį pyktį, baimę, nepasitikėjimą visais. Vaikai pradėjo prasčiau miegoti, pasidarė irzlus ir piktas. Šiuos parodymus taip pat patvirtina psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-103/2015, kuriame konstatuota, kad R. V. siųstos SMS žinutės turi neigiamos įtakos emocinei V. V. būsenai, emocinė V. V. būsena tyrimo metu nėra gera, kuriai įtakos turi tėvų konfliktas, nuteistojo tėvystės įgūdžių stoka. Taip pat šios išvados 2.1 punkte nurodoma, kad nuteistojo siųstos žinutės V. V. nesuteikia vaikui saugumo ir meilės pojūčio, priešingai, jos kuria sumaištį vaiko jausmuose, skatina nesantaiką, stiprina nepasitikėjimą savimi, skiepijama baimė, jog jis gali būti atskirtas nuo jam reikšmingų asmenų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad apeliantas, siųsdamas įžeidžiamo pobūdžio SMS žinutes savo sūnui V. V., piktnaudžiavo savo, kaip tėvo, teisėmis bei pareigomis ir tokiu būdų psichiškai gniuždė nukentėjusįjį, todėl buvo pagrįstai nuteistas, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 163 straipsnyje. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis minėtų liudytojų parodymais, tačiau jokių objektyvių aplinkybių, kodėl juos reikėtų laikyti neteisingais ar neobjektyviais, nepateikia. Vien tai, kad nukentėjusysis V. V. buvo ne kartą (kitose bylose) apklaustas tiek psichologų, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnų, savaime negali būti pagrindas abejoti šių parodymų patikimumu.

16. Apelianto skunde nurodomi argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių nustatymu yra nepagrįsti jokiais byloje surinktais įrodymais ar kitais objektyviais duomenimis, yra nuteistojo R. V. subjektyvus savo veiksmų vertinimas, niekuo nepagrįstas įsitikinimas, kad jo veiksmai neturėjo jokios įtakos nukentėjusiojo V. V. psichinei būsenai. Kolegija su tokia apelianto pozicija sutikti ne tik, kad neturi teisinio pagrindo ir ji paneigta baudžiamojoje byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visuma. Taip pat apelianto nurodyti argumentai, susiję su civiliniais jo ir buvusios sutuoktinės A. V. santykiais, niekaip nepateisina jo siųstų SMS žinučių nukentėjusiajam. Tai, kad apelianto ir A. V. šeimyniniai santykiai nesusiklostė, įtakos apelianto kaltei reikšmės neturi ir nedaro apelianto veiksmų teisėtais bei pagrįstais.

Dėl non bis in idem principo

17. Apeliantas pateiktame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas jį už SMS žinučių rašymą, dėl kurių jis praeityje buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn (nagrinėjamoje byloje R. V. yra inkriminuotos 25 SMS trumposios žinutės, iš kurių už 14 jis yra nubaustas administracine tvarka pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalį, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarimu byloje Nr. A2.9.-11974-119/2013 (t. 1, b. l. 103-106), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.9.-3656-851/2015 (t. 4, b. l. 191-193), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.9.-1832-960/2015 (t. 1, 178-179)), tačiau kolegija su tokia pozicija nesutinka.

18. Dvigubą nubaudimą už tą pačią nusikalstamą veiką draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, BK 2 straipsnio 6 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnis, o dvigubą baudžiamąjį persekiojimą – BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas. Non bis in idem principas Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, t. y. visumos konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatsiejamai susijusių tarpusavyje laiko bei erdvės aspektu, kurių buvimas turi būti įrodomas siekiant nuteisti ar pradėti baudžiamąjį persekiojimą (S. Z. v. Russia, no. 14939/03, judgment of 10 February 2009). Nagrinėjamu atveju, R. V. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Nors administraciniai teisės pažeidimai ar administraciniai nusižengimai tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos požiūriu bendrai pripažįstami „baudžiamaisiais“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas), tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, EŽTT praktikoje yra įtvirtinti trys įprastai vadinami „Engel kriterijai”, kurie leidžia nustatyti ar konkrečiu atveju vyko „baudžiamasis persekiojimas“ Konvencijos prasme. Pirmasis kriterijus yra teisinis pažeidimo klasifikavimas pagal nacionalinę teisę, antrasis – pažeidimo esmė, trečiasis – atitinkamam asmeniui gresiančios sankcijos griežtumas (En­gel and O-­hers v. the Net­her­lands, jud­gment of 8 Ju­ne 1976, Se­ries A no. 22, žr. § 82–83).

19. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas išsamia ir motyvuotai patikrino visus tris kriterijus ir pagrįstai nusprendė, kad už 25 SMS žinutes patraukus R. V. baudžiamojon atsakomybėn, nebuvo pažeistas non bis in idem principas. Apeliantas pateiktame skunde nurodo, kad pats faktas, jog buvo jam taikyta administracinė atsakomybė dėl tapačių SMS žinučių, kurių pagrindu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 163 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, savaime reiškia non bis in idem pažeidimą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pozicija yra nepagrįstai. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas pagrįstai nustatė, kad tiek ATPK 181 straipsnio, tiek BK 163 straipsnyje įtvirtinto pažeidimo esmė panaši – užkirsti kelią tėvų valdžią naudoti netinkamai ir užtikrinti, kad būtų įgyvendinta vaiko teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi siekiant vaiką apsaugoti nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo ir pan.

20. Tai, kad tai nėra visiškai identiški ir tapatūs pažeidimai. R. V. yra nuteistas ne už atskiras žinutes, išsiųstas kelių dienų ar kelių mėnesių laikotarpyje, o ilgą laiką sistemingai piktnaudžiavęs tėvo teisėmis ir pareigomis, tokiu būdu gniuždydamas vaiką psichiškai. Pagal BK 163 straipsnį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku. Teismų praktikoje fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai, t. y. jai būdingas kartotinumas ir periodiškumas (sistemingumo nereikalauja tik vaiko palikimo ilgą laiką be priežiūros požymis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553-942/2015, 2K-277-788/2016 ir kt.). Vadinasi, vienkartinio pobūdžio smurtiniams veiksmams prieš vaiką teisiškai įvertinti BK 163 straipsnis netaikomas. Įvertinus tai, akivaizdu, kad ATPK 181 straipsnio 1 dalyje ir BK 163 straipsnyje numatytos neteisėtos veikos iš esmės skiriasi savo pavojingumo bei pasireiškimo forma, todėl kolegija neabejoja, jog šiuo atveju, nors R. V. baudžiamosios atsakomybės atsirado pagrindą sudarė iš dalies tapačios aplinkybės, už kurias jis buvo praeityje patrauktas administracinėn atsakomybėn, aptartų pažeidimų esminiai skirtumai leidžia konstatuoti, kad R. V. nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pakartotinai.

21. Taip pat atkreiptinas dėmesys į trečiąjį kriterijų, susijusį su sankcijos griežtumu. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 181 straipsnio 1 dalis numatė vienintelę sankciją – įspėjimą tėvams. Tuo tarpu BK 163 straipsnis numato visą eilę bausmės rūšių – baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ATPK 181 straipsnio 1 dalis ir BK 163 straipsnis nepalyginamai skiriasi pagal savo sankcijas. Administracinis procesas numatė tik vienintelę galimybę nubausti asmenį, jį įspėjant, kai baudžiamasis įstatymas numato netgi ilgalaikį terminuotą laisvės atėmimą. Vadinasi, administracinėje teisenoje asmens nubaudimas apsiribojo, o baudžiamajame procese numatyta galimybė skirti laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė rodo, jog kaltininkas galėtų būti nuteistas už apysunkį nusikaltimą. Dėl to kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad gresiančios sankcijos griežtumas administracinėje teisenoje yra nepalyginamai švelnesnis ir pagal savo pobūdį toks procesas niekaip negali būti laikomas baudžiamuoju.

Dėl paskirtos bausmės

22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę pakankamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė teisingą bausmę. Apeliantas yra nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą. Už šio nusikaltimo padarymą asmeniui galima skirti baudą, laisvės apribojimą, areštą arba terminuotą laisvės atėmimą iki penkerių metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, teigiamai įvertinęs apelianto asmenybę, paskyrė 110 MGL (4 142,60 Eur) dydžio baudą, kas yra pati švelniausia iš skirtinų bausmių už nusikaltimą, numatytą BK 163 straipsnyje.

23. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę tinkamai įvertino tiek apeliantą charakterizuojančias aplinkybes, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Pagrįstai nustatyta, kad apeliantas praeityje yra neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

24. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas apeliantui skyrė galutinę 110 MGL dydžio baudą, kurios dydis yra artimesnis minimalios baudos, skiriamos už tokio tipo nusikaltimus, dydžiui. Apeliantas dirba ir gauna pajamas, todėl baudos paskyrimas šiuo atveju nepagrįstai nesuvaržys nuteistojo teisių bei teisėtų interesų ir baudos bausmės bus įvykdyta. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su apelianto noru panaudoti baudos dydžio pinigų sumą nukentėjusiojo V. V. naudai, yra visiškai nesusiję su asmeniui skirtinos bausmės už jo padarytą nusikalstamą veiką individualizavimu ir jokios įtakos bausmės skyrimui neturi.

25. Įvertinus tiek apelianto asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kolegija konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė teisingą bausmę ir nustatė adekvatų baudos dydį, kuris atitinką BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus, todėl mažinti šio dydžio ar paskirti kitą bausmę nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria: