- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- e2-348-867/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01460-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Ieškovas
- M. N.
- Atsakovas
- L. V.
- Trečiasis asmuo
- Š. N.
- Advokatai
- Laimonas Strauka, Lina Šimė
dalyvaujant ieškovui M. N., jo atstovui advokatui Laimonui Straukai, atstovei pagal įgaliojimą N. I.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. N. ieškinį atsakovei L. V. dėl turto pripažinimo daline nuosavybe, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje Š. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu bei pareiškimu dėl ieškinio pakeitimo prašo pripažinti, kad jo tėvas E. N. nuo 1993 metų iki mirties – (duomenys neskelbtini);, gyveno kartu bei vedė bendrą ūkį su atsakove, kartu su ja veikė jungtinės veiklos pagrindu bei per bendrą gyvenimo su atsakove, laikotarpiu nuo 1993 metų iki E. N. mirties – (duomenys neskelbtini);, bendru darbu bei iš bendrų piniginių lėšų, sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje E. N. dalis sudaro ½, dėl ko žemiau nurodytas L. V. vardu įregistruotas turtas yra pripažintinas E. N. ir L. V. bendrąja daline nuosavybe, kurioje abiejų bendraturčių E. N. ir L. V. nuosavybės dalys sudaro po ½ dalį: 1) žemės sklypas, turintis 0,570 ploto, su sodo pastatu, esantys adresu (duomenys neskelbtini); 2) 1,0400 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas atsakovės vardu pagal 2008-12-31 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 5531; 0,04700 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas atsakovės vardu pagal 2008-12-30 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 5498; 4) 0,4800 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas atsakovės vardu pagal 2008-12-31 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 5495; 5) 0,3900 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas atsakovės vardu pagal 2008-12-31 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 5491. Taip pat prašo priteisti jo naudai iš atsakovės visas teismo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini); mirė jo tėvas E. N., kuris nuo 1993 metų nesudaręs santuokos gyveno kartu su atsakove ir vedė bendrą ūkį. Po tėvo mirties pas notarą jis sužinojo, kad jo tėvo ir atsakovės bendro gyvenimo metu įgytas nekilnojamasis turtas yra įregistruotas atsakovės vardu. Dėl tėvo turto bandė kalbėtis su atsakove ir jos dukra, tačiau sulaukė tik įžeidimų, todėl kreipėsi į teismą. Nurodo, kad iš tėvo pasakojimo jam buvo žinoma, kad jo tėvas ir atsakovė vedė bendrą ūkį, turėjo bendrą buitį, kartu sprendė visus gyvenimo klausimus, reikalus, dalijosi džiaugsmais ir rūpesčiais, išlaikė ir palaikė vienas kitą, jie buvo sutarę kartu įsigyti jų šeimai skirtą gyvenamąją patalpą bei žemės sklypus ūkininkavimui, nes jo tėvas buvo nurodęs, kad jam patinka ūkininkauti, o išėjęs į pensiją jis augino naminius paukščius, vertėsi smulkia ūkininkavimo veikla. Nurodo, kad jo tėvui nuosavybės teise priklausė vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį jis pardavė 1996-04-30, nes su atsakove buvo suplanavęs nupirkti trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė 1995-12-07 pardavė jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį ji buvo privatizavusi 1992 metais. Nurodo, kad jo tėvas nuo 1993 metų kartu gyveno su atsakove ir vedė bendrą ūkį, jie kartu gyveno kaip faktiniai sutuoktiniai, atsakovė naudojosi jo tėvo piniginėmis lėšomis, kol jo tėvas būdavo išvykęs į tolimuosius reisus, todėl butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas iš jo tėvo ir atsakovės bendrų lėšų. Šis butas 2003-10-03 buvo parduotas atsakovės dukrai ir jos sutuoktiniui, o 2003-10-21 jo tėvas ir atsakovė įsigijo žemės sklypą su 1983 m. statybos 38,29 kv.m sodo pastatu, esančius (duomenys neskelbtini). Jo tėvo ir atsakovės bendro gyvenimo metu nedidelis sodo namelis buvo rekonstruotas į puikiai įrengtą didelį gyvenamąjį namą, be to, bendro gyvenimo metu iš valstybės atsakovės vardu buvo įgyti keli žemės ūkio paskirties sklypai Kretingos rajone. Jo tėvas iki pat mirties gyveno kartu su atsakove adresu (duomenys neskelbtini), o išėjęs į pensiją jis gyveno ūkiškai, nes augino daržoves, turėjo naminių paukščių. Nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimui, sodo namelio rekonstrukcijai buvo panaudotos abiejų bendraturčių piniginės lėšos, nes jo tėvas savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis rėmė atsakovę, kuri nuolat įvairioms reikmėms naudojosi jo tėvo piniginėmis lėšomis, todėl ir prašo pripažinti, kad jo tėvas ir atsakovė buvo sudarę susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovo prašomą pripažinti nekilnojamąjį turtą kaip bendrąją daline nuosavybę ji įsigijo už savo asmenines lėšas, o kitą dalį ji paveldėjo. Prašo taikyti ieškinio senatį, nes ieškovo tėvas visą laiką žinojo, kad visas turtas, kurį ieškovas prašo pripažinti bendrąja daline nuosavybe yra įregistruotas jos vardu, todėl manydamas, kad jam priklauso dalis turto nesiėmė jokių veiksmų savo teisėms apginti. Mano, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo nekilnojamojo turto išviešinimo viešame registre dienos, todėl ieškovo tėvas ieškinį dėl ginčo turto galėjo pareikšti ne vėliau kaip iki 2019-01-13. Net ir netaikius ieškinio senaties, mano, kad ieškinys yra visiškai nepagrįstas, nes ji ir ieškovo tėvas nesiekė turto įgyti bendrąja daline nuosavybe, nes ieškovo tėvas prie ginčo turto neprisidėjo jokiomis piniginėmis lėšomis. Neneigia, kad ji su ieškovo tėvu susipažino apie 1994 metus, kai ji dar gyveno ir iki 1995 metų dirbo Tauragėje, o ieškovo tėvas Klaipėdoje, todėl jie kartu negyveno, o tik epizodiškai susitikinėjo. Netekusi darbo Tauragėje ir paraginta savo sesers, kuri gyveno Klaipėdoje, ji 1995-12-07 pardavė savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir laikinai apsigyveno pas savo seserį J. P., adresu (duomenys neskelbtini), o 1996-04-29 ji už asmenines lėšas įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas už jos asmenines lėšas patvirtina ir tai, kad ji Valstybinei mokesčių inspekcijai teikė deklaraciją ir yra pažyma, kurioje nurodyta, kad butas (duomenys neskelbtini), yra įgytas už jos asmenines lėšas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovo tėvas prisidėjo prie šio jos buto įsigijimo. Be to, kai ji įsigijo šį butą tuo metu su ieškovo tėvu kartu negyveno ir jokio bendro ūkio nevedė, o tik kaip ir anksčiau epizodiškai susitikinėdavo. Ieškovo tėvas pas ją bute apsigyveno tik 1996 metų pabaigoje. Jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2003-10-03 ji pardavė už 91 000,00 Lt ir 2003-10-21 už 14 000,00 Lt nusipirko 0,057 ha žemės sklypą su sodo pastatu, esančius (duomenys neskelbtini), todėl ieškovo tėvas prie šio turto įsigijimo neprisidėjo. Neginčija aplinkybių, kad po sodo įsigijimo sodo pastatas buvo remontuojamas ir pritaikytas nuolatiniam gyvenimui, tačiau jokio jos ir ieškovo tėvo susitarimo sukurti bendrą nuosavybę nebuvo, nes visus sodo pastato pagerinimus ji finansavo iš savo asmeninių lėšų ir padedama savo artimų giminaičių pagalba. Sodo pastato pritaikymui gyventi buvo panaudoti likę 77 000,00 Lt gauti pardavus butą, 2004 m. jai sūnus padovanojo 4 000,00 Lt, o 2005 metais jos dukra savo vardu paėmė 15 000,00 Lt paskolą ir šią sumą pervedė jai 2005-12-30, o ji periodiškai grąžindavo kreditą savo dukrai. 2008 m. jos dukters sutuoktinis E. G. jai pervedė 10 000,00 Lt, be to 2009 m. ji pardavė du asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus bei statinius, esančius (duomenys neskelbtini), šis turtas buvo parduotas už 50 000,00 Lt. Jos gaunamos pajamos buvo nuolatinės ir pastovios. 2008 metais jos asmeninės teise įgyti žemės sklypai yra įgyti paveldėjimo pagal testamentą liudijimo pagrindu, nes ji po savo mamos S. T. mirties pagal testamentą paveldėjo ne tik statinius, bet ir teisę į 3,00 ha žemės ūkio naudmenų asmeniniam naudojimui žemės sklypą, skirtą pagal 1993-04-15 Darbėnų apylinkės Tarybos I-ojo šaukimo 27 sesijos sprendimą, patvirtintą 1999-11-29 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 2445 buvo suprojektuoti ir natūroje paženklinti 5 sklypai: 0,3000 ha, 0,4000 ha, 0,4700 ha, 0,4800 ha 0,3900 ha ir 1,0400 ha (duomenys neskelbtini). Ji paveldėjo valstybinę vienkartinę 16,95 Lt išmoką už 0,2980 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir vienkartinę valstybės vienkartinę 22,72 Lt išmoką už 0,4000 ha asmeninio ūkio žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Būtent paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu iš valstybės 2008 metais valstybinės žemių prikimo - pardavimo sutarčių pagrindu ji ir įsigijo šešis žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir sandorio šalimi dėl šių žemės sklypų įsigijimo galėjo būti tik ji, nes ji buvo savo motinos įpėdinė, todėl tarp jos ir ieškovo tėvo nebuvo jokio susitarimo ir tikslo žemės sklypus įgyti bendra nuosavybe ir šiuos sklypus įsigyti ūkio veiklai, be to šie žemės sklypai buvo įgyti už jos asmenines lėšas. Dalį žemės sklypų ir paveldėtų statinių ji 2009-01-06 pardavė. Nurodo, kad ieškovo tėvas niekada negynė savo tariamai pažeistų teisių, nes jis niekada nelaikė, jog turto dalis priklauso jam, priešingai pats ieškovas dar esant savo tėvui gyvam vis reikšdavo pretenzijas ne tik jai, bet ir savo tėvui dėl to, jog ginčo turtas registruotas tik jos vardu, nes manė, kad dalis ginčo turto galimai turėjo priklausyti ir jo tėvui. Nepasikentusi ieškovo kaltinimų ir priekaištų ji dar esant ieškovo tėvui gyvam, tai yra 2014-08-19 kreipėsi į valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu pateikti 1996 m. jos pajamų mokesčių deklaraciją, kuri patvirtintų, jog bustas buvo įsigytas iš jos asmeninių lėšų ir apie tai buvo žinoma ne tik ieškovui, bet ir jo tėvui. Nurodo, kad ieškovo tėvas visose jos sudaromose sandoriuose galėjo būti tų sandorių šalimi, tačiau vien dėl to, kad ieškovo tėvas ir ji niekada nelaikė, kad įgyjamas ginčo turtas yra abiejų bendroji nuosavybė, ieškovo tėvas ir nebūdavo sandorių šalimi, nes jis pats laikė, jog ji ginčo turtą įgyja asmeninės nuosavybės teise. Jos turimomis žiniomis ieškovo tėvas butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo priverstas parduoti, nes turėjo skolų ir pardavęs savo butą ieškovo tėvas grąžino skolas, o tai, kad jis turėjo skolų patvirtina ir tai, kad ieškovo motina vykdė išieškojimą iš ieškovo tėvo. Ieškovo tėvas laikotarpiu nuo 1994 m. iki 1997 metų kovo nedirbo ir tai patvirtina VSDFV duomenys byloje. Nurodo, kad ieškovo tėvas tik nuo 2008 m. dirbo tolimųjų reisų vairuotoju ir dirbo tik kelerius metus, o iki tol jis dirbdavo įvairius pavienius atsitiktinius darbus, nes ilgai neišbūdavo vienoje darbovietėje. Nurodo, kad jai ir ieškovo tėvui nuo 1996 metų pabaigos pradėjus gyventi kartu, tarp jos ir ieškovo tėvo nebuvo tikslo sukurti bendrą nuosavybę ir įgyti turtą bendrąja daline nuosavybe, nes po ieškovo tėvo mirties ieškovui buvo perduotas jo tėvo automobilis, o ieškovas žinodamas, kad automobilis yra jo tėvo asmeninė nuosavybė neišmokėjo jai kompensacijos už šį automobilį. Mano, kad sąskaitų išrašai nepatvirtina, kad ieškovo tėvas piniginėmis lėšomis ar statybinėmis medžiagomis prisidėjo prie namo remonto. Mano, kad ieškovo tėvas galėjo prisidėti ir prie pateis ieškovo namo statybos.
Trečiasis asmuo Š. N. atsiliepime nurodė, kad sutinka su ieškiniu ir palaiko jį. Nurodo, kad jo tėvas su jo motina kartu nebegyveno, kai jam buvo dveji metai, todėl jį užaugino jo patėvis ir jis su savo tėvu nepalaikė artimų santykių. Jo brolis M. N. visą gyvenimą su tėvu palaikė artimus santykius, lankydavo tėvą, tėvas taip pat atvažiuodavo pas brolį jį jo namus. Iš savo brolio pasakojimų jis žinojo apie savo tėvo gyvenimą ir tai, kad atsakovė naudodavosi jo tėvo banko kortele ir visomis piniginėmis lėšomis. Nurodo, kad atsakovė neteisingai nurodo, kad jo tėvas galėjo padėti broliui statyti namą, nes tėvas niekada nei jo, nei brolio materialiai nerėmė net kai jie buvo nepilnamečiai ir vėliau. Jam yra žinoma, kad tėvas ketino jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), palikti jo broliui M., kuriam buvo net raktus davęs, tačiau 1993 metais pasiėmė iš brolio, nes parsivedė gyventi moterį, tai yra atsakovę. Mano, kad atsakovė viena pati įsigyti butą (duomenys neskelbtini), neturėjo finansinių galimybių. Nurodo, kad atsakovė nuslepia nuo teismo reikšmingą informaciją, kad ji sudarė tariamą pirkimo – pardavimo sutartį dėl buto (duomenys neskelbtini), su savo dukra ir realiai jokių pinigų už parduotą butą negavo. Mano, kad tėvas negalėjo parduoti jam vienintelio priklausančio buto, jei nebūtų buvęs tikras, kad turės savo gyvenamąją vietą naujai įgytame bute (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad jis apie šias aplinkybes sužinojo iš savo tėvo brolio V. N., kuris taip pat yra sakęs, jog jo tėvas atsakovę vadina žmona. Taip pat nurodo, kad jo dėdė V. N. buvo susipykęs su jo tėvu dėl paveldėjimo, be to, V. N. gyvenimo draugė artimai bendravo su atsakove, todėl atsakovė ir kviečia juos į teismą kaip liudytojus. Mano, kad jei atsakovė pardavusi su tėvu butą, esantį (duomenys neskelbtini), realiai būtų gavusi pinigus už parduotą butą, tai būtų galėję iš karto įsigyti gyvenamąjį namą. Taip pat nurodo, kad visus namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto ir rekonstrukcijos darbus atliko jo tėvas, kuris organizavo visus darbus. Po tėvo mirties atsakovė nuo tėvo banko kortelės nuėmė pinigines lėšas ir neatidavė jiems jų tėvo asmenių daiktų. Tai, kad atsakovė gyveno su jo tėvu kaip sugyventiniai patirtina ir į bylą pateikta policijos tyrimo medžiaga, kurioje pati atsakovė pripažino, kad jos tėvas buvo jos sugyventinis, su kuriuo ji gyveno apie 26 metus. Atsakovė pati organizavo jo tėvo laidotuves ir neleido prisidėti nei jam, nei jo motinai, nei jo broliui. Nurodo, kad jo tėvas išėjęs į pensiją vertėsi smulkia ūkininkavimo veikla - augino daržoves, paukščius, naminius gyvūnus dėl ko ir buvo įgyti žemės ūkio paskirties sklypai.
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdžių metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovė ir jo tėvas vedė bendrą ūkį 26 metus. Nurodė, kad jis visada bendravo su tėvu, atvažiuodavo, padėdavo jam, važiuodavo parvežti pašaro paukščiams ir prie ūkio padėdavo. Nežino, kiek tėvas gavo pardavęs savo butą, tačiau už tuos pinigus pirko bendrą butą su atsakove. Nurodo, kad jo tėvai išsiskyrė panašiai apie 1983 m., jis liko gyventi su mama, o tėvas išėjo gyventi pas savo mamą. Baltijos pr. butas buvo padalintas į dvi dalis ir dalis jo buvo padovanota jo tėvui. 1993 m. tėvas susipažino su atsakove, šokiuose. Atsiradus atsakovei, tėvo butas buvo parduotas. Atsakovės dukra su drauge kurį laiką gyveno tėvui priklausančiame bute, nes tuo metu jos mokėsi Klaipėdoje. Atsakovė kartu su jo tėvu gyveno bute Baltijos pr., dar iki apsigyvenant jos dukrai ten. Tėvas buvo nurodęs, kad kartu su atsakove nori įsigyti didesnį butą, be to, dalis baldų iš buto, esančio Baltijos pr. buvo pervežta į Debreceno gatvėje esantį butą, t. y. sekcija, minkštas kampas, stalas su kilimu. Nurodo, kad jo santykiai su tėvu buvo geri, bendravo, skolindavo tėvui ir statybos medžiagas ir įrankius. Nurodo, kad tėvo pajamos buvo nemažos.1993-1996 m. jo tėvas nuomojosi garažus, ir ten remontuodavo mašinas, nes pagal išsilavinimą buvo vairuotojas. Žino, kad atsakovė dirbo mėsos kombinate Tauragėje, o persikėlusi į Klaipėdą dirbo dramos teatre, žvejų kultūros rūmuose. Tėvas dalyvavo atsakovės dukros vestuvėse, taip pat dukterėčios šventėse. Nurodo, kad tėvas persikėlęs į (duomenys neskelbtini), kur augino kalakutus, vištas, triušius pardavimui, pusę parduodavo, kitą pusę sau pasilikdavo. Statybinėm medžiagom, įrankiais, fiziškai su savo kolegom yra padėję rekonstruoti sodo pastatą, tai yra klojo trinkeles, pašiūres, kur statė auginti kalakutams, įėjimą reikėjo rekonstruoti, viduje santechniką reikėjo, boilerį pernešti. Nurodo, kad pajamas didesnes gavo jo tėvas, nes buvo tolimųjų reisų vairuotojas ir gaudavo iki 5 000,00 Lt. Kai nebedirbo tolimųjų reisų vairuotoju, užsiėmė automobilių remontu 1995-1996 m., o išėjęs į pensiją prižiūrėjo ūkį, augino paukščius. Nurodo, kad šiai dienai nėra atgavęs jokių tėvo daiktų tik automobilį. Nurodo, kad sklypai pirkti už atsakovės ir jo tėvo bendras lėšas, nes visus pinigus tvarkė atsakovė, o po tėvo mirties atsakovė nuėmė nuo tėvo kortelės 270,00 Eur. 2008 m. pirkta buvo mašina lizingu, (duomenys neskelbtini). Jo tėvas prisidėjo prie namo rekonstrukcijos, nes tėvas jam buvo sakęs, kad butą Debreceno g. parduoda atsakovės dukrai. Nepriklausomas ekspertas įvertino butą didesne kaina, kad būtų gauta didesnė paskola iš banko, pardavus buvo gauta apie 91 000,00 Lt. Tėvas jam buvo sakęs, kad turtas bus visiems vaikams po lygiai padalintas. Jo tėvas su atsakove nuo pažinties periodiškai važinėdavo vienas pas kitą, o kai apsigyveno atsakovės duktė su drauge tėvo bute, tada tėvas persikėlė gyventi į Tauragę, nepamena kiek laiko ir kada gyveno Tauragėje, nes grįžęs iš reiso tėvas, važiuodavo į Tauragę. 1996 m. tėvas dar dirbo vairuotoju. Sklypai buvo įsigyti žemės ūkio veiklai, tačiau gal pablogėjus sveikatai nieko ir nebedarė. Po tėvo mirties automobilis stovi jo kieme, buvo laikinas pažymėjimas išimtas, nes mirus savininkui servisas nebenorėjo atiduoti automobilio. Po tėvo mirties sužinojo, kad viskas užrašyta atsakovės vardu. Nežino, kas mokėdavo mokesčius už turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Kiek jam žinoma, tėvas 1996 m. neturėjo skolų. Sodo namo rekonstrukcija truko kelis metus. Buvo antras aukštas pakeltas, buvo samdyti darbininkai, ką tėvas galėjo savo rankomis padaryti tą ir padarė, tėvas tuo metu išvažiuodavo į reisus, nes reikėjo uždirbti pinigų statyboms.
Atsakovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad su ieškovo tėvu susipažino 1994 m. gegužės - birželio mėnesį, pas draugus. Nurodė, kad bendro ūkio jie nevedė, gal pradžioje kažko ji tikėjosi, bet pamatė, kad nieko nesigaus, tai gyveno tik su ieškovo tėvu. Nurodo, kad po skyrybų su sutuoktiniu ji išvyko gyventi į Tauragę, o vėliau netekus darbo persikėlė gyventi į Klaipėdą ir apsigyveno pas savo seserį, kol nusipirko butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, o baldus persivežė iš Tauragės. 1996 m. pabaigoje priėmė ieškovo tėvą gyventi kartu. Butą (duomenys neskelbtini) ji pirko pardavusi savo butą Tauragėje, jos buvęs vyras pridėjo dar 5 000,00 markių, nes ji buvo atsisakiusi išlaikymo vaikams iš jo, todėl jis geranoriškai sutiko prisidėti. Prie buto pirkimo prisidėjo dukra E. 8 000,00 litų ir 12 000,00 Lt dukterėčia. Ieškovo tėvas jai buvo sakęs, kad jam priklausantis butas buvo užstatytas, tais laikais makleriams tokiems, kai norėjo jį parduoti, antstoliai buvo uždėję areštą, nes buvo įsiskolinimas išlaikymo. Nurodo, kad ieškovo tėvas neprisidėjo prie buto pirkimo (duomenys neskelbtini), jis net pardavęs savo buto dalį, buvo skoloje komunalinius mokesčius. Nurodo, kad kai ieškovo tėvas yra dirbęs tolimųjų reisų vairuotoju, bet vartojo alkoholį, dirbo taksistu, taip pat vartodavo alkoholį, dėl to dažnai keisdavo darbovietes. Paskutinį kartą, kai dirbo Palangoje, turėjo gerą darbą ir pasiėmė mašiną, po metu susilaužė koją ir 7 mėnesius buvo biuletenyje, o į mėnesį reikėjo mokėti po 1 000,00 litų lizingą, tada jam paskolino pinigų kai kas, pasakė, turėsi, atiduosi, bet taip ir liko. Ieškovas visada atvažiuodavo su buteliu pas tėvą ir tėvo vis klausdavo kokia dalis turto priklauso jo tėvui. Pardavusi butą ji nusipirko už 14 000,00 Lt (duomenys neskelbtini), o likę pinigai buvo į tą namą investuoti. Nurodo, kad dukra ėmė kreditą jai, kuris taip pat panaudotas namo remontui. Pardavusi butą, ji kurį laiką gyveno pas savo seserį, nes tuo metu dar dirbo, o ieškovo tėvas gyveno jos sode, nes tuo metu niekur nedirbo. Savo asmeninėmis lėšomis ieškovo tėvas neprisidėjo prie rekonstrukcijų. Jo pensija buvo 190,00 Eur, kai išėjo į pensiją, jis ir nebedirbo, nuo 2015 m. kažkur. Paaiškino, kad per sezoną užaugindavo 10 kalakutų, o triušių dvi patelės kiek atsivesdavo tiek. Šaldiklį prisidėdavo ir maitindavosi per sezoną visą, jokios prekybos iš tokio kiekio nebuvo. Savo darbu jis kažkiek prisidėjo, nes kitaip turėtų eiti lauk. Sodo pastato statyboms visų darbuotojų ji ieškodavo, viską ji pirko, elektrą darė kaimynas. Nurodė, kad žemės sklypai palikti jai pagal mamos testamentą. Jos mama nebuvo iki galo susitvarkius, todėl ji susitvarkė dokumentus ir išsipirko iš valstybės iki galo, niekas kitas negalėjo išpirkti, nes ant jos palikimas buvo. Nurodo, kad ieškovas atsisakė laidoti tėvą, dėl kapo ir laidotuvių viskas buvo su mirusiojo broliu Virginijumi suderinta. Atvažiuodavo jo brolis ir brolienė pas juos, jokių barnių nebuvo tarp jų. Ji visus pinigus išleido rekonstrukcijai, tik pritrūko pinigų santechnikai, tada jos sūnus davė 5 000,00 litų ir kitą dali prisidėjo pardavusi kaimą už kurį gavo 50 000,00 litų, nes bėgo stogas ir jį susitvarkė. Ieškovo tėvas niekuo neprisidėjo prie mokesčių mokėjimo, nėra nei cento pervedęs jai pinigų. Nuo sąskaitos ji niekada nenuėminėjo pinigų, nurodo, kad ji nesinaudojo ieškovo tėvo kortele. Ieškovo tėvą palaidojo ji ir mirusiojo brolis. Nurodo, kad Tauragėje jie kartu su ieškovo tėvu negyveno, o tik ieškovo tėvas atvažiuodavo, kaip ji nuvažiuodavo pas jį ir tiek, o kartu apsigyveno 1996 m., kai (duomenys neskelbtini) nusipirko butą. Už butą Tauragėje gavo 3 800,00 dolerių, dukterėčios šeima jai davė 12 000,00 litų, be jokių paskolos raštelių. Nežino kiek ieškovo tėvas gavo už butą (duomenys neskelbtini), tikriausiai pas mamą išėjo gyventi. Tais laikais butą reikėjo įregistruoti per tris mėnesius, ji buvo praleidusi terminą, todėl turėjo kreiptis į teismą. Nurodė, kad tada dar kartu negyveno su ieškovo tėvu. Teisme reikėjo įrodyti iš kur ji įsigijo tą butą, iš kur pinigai surinkti, ir kai viską susirinko, tada įregistravo butą. Žino, kad ieškovo tėvas remontuodavo garaže mašinas. Nurodė, kad jokių didesnių pirkinių ieškovo tėvas nepirko, jos sūnus net rūbus ieškovo tėvui atiduodavo. Nurodo, kad ji 26 m. negyveno su ieškovo tėvu, nes iki 1995 m. dirbo dar Tauragėje. Nurodo, kad gyveno su ieškovo tėvu, bet bendro ūkio nevedė. Paaiškino, kad nuo 1995 m. iki 1997 m. dirbo nelegaliai, pas dailininkus puodelius trynė. Šiuo metu jau 16 m. kaip dirba apskaitininke kasininke Klaipėdos valstybiniame teatre, be to ji 2015 m. tvarkydavo butus, namus neoficialiai Klaipėdoje.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Š. N. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad su tėvu bendravo mažai, tačiau žino, kad jo tėvas su atsakove vedė bendrą ūkį, nes visa tai jam buvo žinoma iš ieškovo, tai yra jo brolio ir iš jo mamos pasakojimų. Kiek žino jo tėvas gavo paveldėjimą iš močiutės, o po to, visą gyvenimą nuo 1993 m., gyveno su atsakove. Paskutinį kartą su tėvu jis bendravo prieš 10 metų. Nurodė, kad per visą gyvenimą tėvą yra matęs gal 3 kartus, todėl jokio ryšio su tėvu nebuvo. Kiek jam žinoma atsakovė nėra reiškusi reikalavimų dėl jo tėvo automobilio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atsmetinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės.
(duomenys neskelbtini) mirė ieškovo ir trečiojo asmens tėvas E. N.. Nustatyta, kad ieškovo tėvas buvo sudaręs santuoką su ieškovo ir trečiojo asmens motina N. I., tačiau jų santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovas ir trečiasis asmuo Š. N. priėmė palikimą po savo tėvo E. N. mirties ir yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 91/2019 m. 2019-05-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad E. N. mirė namuose, adresu (duomenys neskelbtini), dėl ligos, ūmus pulmokardialinis nepakankamumas. VĮ „Regitra“ registracijos liudijimas patvirtina, kad E. N. nuosavybės teise priklauso transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri šiuo metu yra ieškovo žinioje. Atsakovė ir liudytojai V. N., S. N. ir E. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad E. N. automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo lizingo sutarties pagrindu 2008 m. už 50 000,00 Lt ir 30 000,00 Lt už automobilį sumokėjo atsakovės sūnus. Atsakovė nurodė, kad kas mėnesį už automobilį ieškovo tėvas turėjo mokėti po 1000,00 Lt. Į bylą nėra pateikta automobilio lizingo sutartis ir tikslūs duomenys kada, kokiam terminui, kokiai sumai ji buvo sudaryta, tačiau, tai, kad automobilis buvo įgytas lizingo sutarties pagrindu nei ieškovas, nei trečiasis asmuo neginčijo, be to šias aplinkybes patvirtina ir E. N. sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad buvo atliekami mokėjimai kas mėnesį po daugiau nei 1000,00 Lt. Iš E. N. AB SEB banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2019-05-27 iki 2019-06-04, nustatyta, kad po E. N. mirties, 2019-05-29 nuo jo banko kortelės per du kartus buvo nuimtos pinigų sumos, tai yra 150,00 Eur ir 130,00 Eur. Ieškovas ir trečiasis asmuo nurodo, kad tai padarė atsakovė, atsakovė šias aplinkybes neigia. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas dėl šių pinigų nuėmimo būtų kreipęsis į policiją ir būtų buvęs atliktas tyrimas bei nustatyti asmenys, kas nuėmė pinigus nuo mirusio asmens banko kortelės. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad ieškovas kreipėsi į policiją tik dėl atsakovės elgesio kapinėse laidotuvių metu.
Gyventojų registro tarnybos pažyma apie E. N. asmens duomenis patvirtina, kad nuo 1993-01-01 iki 1996-10-25 jis gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1996-10-25 iki 2005-08-09 - adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2005-08-09 iki mirties – adresu (duomenys neskelbtini).
Gyventojų registro tarnybos pažyma apie atsakovės L. V. deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad nuo 1993-01-01 iki 1996-10-21 jos deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), nuo 1996-10-21 iki 2005-08-09 adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2005-08-09 iki 2019-09-10 – adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2019-09-11- (duomenys neskelbtini).
Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2019-05-27 liudytojos apklausos protokole ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) , atsakovė apklausta dėl ieškovo tėvo mirties aplinkybių nurodė, kad E. N. yra jos sugyventinis, su kuriuo ji gyvena 26 metus ir turėjo problemų su širdimi. 2019-07-09 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės duotų parodymu pagrindu taip pat nurodyta, kad atsakovė su E. N. buvo sugyventiniai ir gyveno 26 metų.
Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija nustatyta, kad trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal 1992-06-18 pirkimo – pardavimo sutartį, pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. Nr. I-1374, Nr. 5-19741 iki 1993-08-11, nuosavybės teise priklausė ieškovo tėvo mamai E. N., kuri (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi Nr. 3956, 36/100 dalis šio buto padovanojo ieškovo tėvui E. N., o 64/100 dalis savo sūnui V. N., tai yra ieškovo tėvo broliui. Liudytojo V. N. ir jo sutuoktinė S. N. teismo posėdžio duotais paaiškinimais, kurių neginčijo ieškovas ir trečiasis asmuo, nustatyta, kad šis trijų kambarių butas V. N. ir jo sutuoktinės pastangomis buvo atskirtas į du atskirus butus. Šias liudytojų teismo posėdžio nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina ir Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas su istorija, iš kurio matyti, kad pagal 1994-08-12 Miestų (rajono) valdybos potvarkį ir 1994-09-02 statybos inspekcijos tarnybos pažymą Nr. SK-9255, ieškovo tėvo vardu buvo įregistruotas vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį ieškovo tėvas (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 4411, pardavė. Iš notarine tvarka patvirtintos (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 4411, nustatyta, kad ieškovo tėvas E. N., jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė už 20 000,00 Lt ir šią sumą gavo prieš sandorio sudarymą, sandorį tvirtino Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notarė V. M..
VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija bei 1995-12-07 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-14257, duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise, pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį, pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. I-1374, Nr. 11-2537 priklausė dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė pardavė (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-14257, pagrindu ir butas parduotas už 14 000,00 Lt.
VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise, pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 4274, patvirtintą Klaipėdos miesto 2-ajame notarų biure ir (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) notarinės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 4274, nustatyta, kad atsakovė šį butą įsigijo už 48 000,00 Lt, iš kurių 26 000,00 Lt sumokėti prieš sutarties sudarymą, o likusi 22 000,00 Lt suma turėjo būti sumokėta iki 1996-05-13 trims pardavėjoms proporcingai jų parduodamo turto daliai. Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės ieškinys buvo patenkintas ir atsakovei buvo atstatytas buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties, patvirtintos (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto 2-ajame notarų biure, registracijos Nr.4274, įregistravimo valstybės įmonėje „Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ Klaipėdos filiale trijų mėnesių terminas, kurį atsakovė buvo praleidusi. 1996-07-31 Valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma Nr. 824 apie brangų turtą įsigijusio Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaravimą patvirtina, kad atsakovė valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė deklaraciją apie jos turėtas pajamas, už kurias (duomenys neskelbtini) įsigytas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad atsakovė 2014-08-19 kreipėsi į valstybinę mokesčių inspekciją dėl 1996 metų jos deklaracijos pateikimo, tačiau buvo gautas atsakymas, kad gyventojų pajamų mokesčių deklaracijos už 1996 metų mokestinį laikotarpį suėjus saugojimo terminui yra sunaikinta, todėl negali pateikti jos kopijos.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovė butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė (duomenys neskelbtini) prikimo pardavimo sutarties Nr. K1MS-9831, pagrindu savo dukrai E. G. ir jos sutuoktiniui E. G. ir AB bankas „NORD/LB Lietuva. Iš 2003-10-03 notarinės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. K1MS-9831, nustatyta, kad atsakovė jai priklausantį trijų kambarių butą pardavė už 91 000,00 Lt, iš jų 4 550,00 Lt buvo sumokėti grynais, o 86 450,00 Lt kreditas, kurį suteikti įsipareigojo pirkėjams AB bankas „NORD/LB Lietuva, per penkias dienas nuo turto įkeitimo turėjo būti pervestas į atsakovės nurodytą sąskaitą. 2003-10-17 AB Swedbank mokėjimo nurodymas Nr. 30307 patvirtina, kad už butą atsakovei E. G. pervedė 86 450,00 Lt. E. G. ir jos sutuoktiniui butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė iki 2019-11-28.
Byloje yra pateiktas R. V. (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarės patvirtintas pareiškimas Nr. 565M, kuriame nurodyta, kad jo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta 1987 metais, ir buvo priteistas iš jo išlaikymas vaikams. 1989 metais dėl sunkios finansinės padėties jis paprašė buvusios sutuoktinės atsakyti vaikams išlaikymo ir susitarė, kad pagerėjus jo finansinei situacijai jis padės buvusiai sutuoktinei. Taip pat nurodo, kad 1996 metais jo buvusi sutuoktinė L. V. paprašė jo paskolinti jai pinigų, nes norėjo įsigyti butą Klaipėdos mieste ir jis jai davė 5 00,00 Vokietijos markių (apie 13 000,00 Lt), ši suma buvo perduota atsakovei kaip dovana.
Žemesnės instancijos teismas
Iš į bylą pateiktų duomenų iš VSDFV Klaipėdos skyriaus apie ieškovo tėvo E. N. darbą laikotarpiu nuo 1994-01-01 iki 2019-05-31 nustatyta, kad duomenų apie tai kur laikotarpiu nuo 1994-01-01 iki 1997-03-27 dirbo E. N. nėra. Taip pat nustatyta, kad E. N. dažnai keisdavo savo darbovietes, kai kuriose darbovietėse jo darbo stažas trukdavo dvi dienas ar mėnesį laiko, nei vienoje darbovietėje jo darbo stažas netruko ilgiau kaip tris metai laiko, taip pat buvo laikotarpių, kai ieškovo tėvas nedirbo apie pusę metų.
Iš į bylą pateiktų duomenų iš VSDFV Klaipėdos skyriaus apie atsakovės darbą už laikotarpį nuo 1994-01-01 iki 2019-08-31 nustatyta, kad atsakovė nedirbo laikotarpiu nuo 1995-03-02 iki 1997-01-23, o vėliau turėjo darbą ir gaudavo pastovias pajamas ir tik trumpais periodais gaudavo bedarbio pašalpas, o nuo 2000-12-06 iki šiol dirba Klaipėdos muzikiniame teatre.
2019-06-26 Nekilnojamo turto centrinio domenų banko išrašo duomenimis atsakovės vardu, pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. D-6268 ir tos pačios dienos priėmimo – perdavimo aktą Nr. D-6271 bei (duomenys neskelbtini) susitarimus Nr. D-216 ir D-217, yra įregistruotos nuosavybės teisės į 0,0570 ha žemės sklypą ir 1983 metų statybos, 38,29 kv.m. pastą - sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Tačiau iš notarinės (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. D-6268 nustatyta, kad atsakovė už 14 000,00 Lt įsigijo ne tik 0,057 ha žemės sklypą, bet ir pastatą - sandėlį, plane pažymėtą 2I1p, bendras plotas 30 kub.m., užstatytas plotas 14 kv.m., pastatą - šiltnamį, plane pažymėtą 3I1g, 36 kub.m., užstatytas plotas 20 kv.m., kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius atmatų duobę bei pastatą - sodo pastatą, pažymėtą plane 1S1p, bendras plotas 38,29 kv.m., tūris 148 kub.m. (duomenys neskelbtini) susitarimu, notarinis Nr. D-216 buvo iš dalies pakeista (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis Nr. D-6268, kuriuo buvo susitarta, kad atsakovė perka žemės pastatą - sodo pastatą, pažymėtą plane 1S1p, bendras plotas 38,29 kv.m., tūris 148 kub.m. su žemės sklypu.
Iš UAB „Kartografiniai projektai“ nekilnojamojo daikto žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos, nustatyta, kad atsakovės vardu registruotas sodo pastatas, (duomenys neskelbtini), yra vieno aukšto su pastoge ir su rūsiu, pastatas statytas 1983 m., o nuo 2004 m iki 2010 m. buvo rekonstruotas ir šiuo metu yra 109,58 kv.m. bendro ploto, o 1983 m. bendras plotas buvo 51,19 kv.m. Analogiški duomenys yra užfiksuoti ir ieškovo užsakymu MB „Pastatų kadastras“ 2020-02-27 nekilnojamojo daikto žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje. MB „Pastatų kadastras“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenimis adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad žemės sklype yra 2004 m. pastatytas pastatas – sandėlis, kurio plotas bruto 22 kv.m., žymimas 2I1p su stogine ir stiklinis šiltnamis.
(duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 2658 patvirtina, kad atsakovė po savo mamos S. T. mirties priėmė palikimą pagal testamentą ir jai atiteko: pastatas – gyvenamas namas, pastatas – daržinė, pastatas – sandėlis, pastatas – tvartas, pastatas – garažas, pastatas – sandėlis, kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (lauko tualetą, šulinį), esantys (duomenys neskelbtini); teisė į 3.00 ha žemės ūkio naudmenų asmeniniam naudojimui žemės sklypą, skirtą pagal 1993-04-15 Darbėnų apylinkės Tarybos I-o šaukimo 27 sesijos sprendimą. Pagal Kretingos rajono S. Į. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą 1999-11-29 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. 2445, suprojektuoti ir natūroje paženklinti 5 sklypai: skl. Nr. 44 – 0,30 ha, skl. Nr. 44-1 – 0,40 ha, skl. Nr. 44-2 – 0,47 ha, skl. Nr. 44-3 – 0,48 ha, skl. Nr. 44-4 – 0,39 ha ir skl. Nr. 44-5 – 1,04 ha (duomenys neskelbtini); valstybės vienkartinė išmoka 16,95 Lt už 0,2980 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir valstybės vienkartinė išmoka 22,72 Lt už 0,40 ha asmeninio ūkio žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
Atsakovės motina S. T. buvo pateikusi prašymą parduoti jai iš valstybės 2980 kv.m. žemės sklypą. Mokėjimo pranešimas patvirtina, kad žemė buvo įkainota 1695 rub. ir ši suma buvo nuskaityta S. T. investicinių čekių.
Iš (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 5493, nustatyta, kad atsakovė iš valstybės nusipirko 0,4000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už šį žemės sklypą sumokėta 22,72 Lt valstybės vienkartinių išmokų į kaimo rėmimo sąskaitą, prieš sudarant šią sutartį. Šios sutarties 7.3 punkte numatyta, kad sumokėti pinigai atitinka žemės sklypo pardavimo kainą. Išrašas iš nekilnojamojo turto patvirtina, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra 0,4189 ha ir, tai, kad šis žemės sklypas atsakovės buvo parduotas (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. MV7-1140.
Iš (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 5493, nustatyta, kad atsakovė iš valstybės nusipirko 0,3000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris parduotas (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. MV7-87, pagrindu.
Iš (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 5531, nustatyta, kad atsakovė iš valstybės nusipirko 1,0400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už šį žemės sklypą sumokėta 1 952,00 Lt.
Iš (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 5495, nustatyta, kad atsakovė iš valstybės nusipirko 0,4800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už šį žemės sklypą sumokėta 848,00 Lt.
Iš (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 5491, nustatyta, kad atsakovė iš valstybės nusipirko 0,390 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už šį žemės sklypą sumokėta 861,00Lt.
Iš (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr.5497, nustatyta, kad atsakovė iš valstybės nusipirko 0,4700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už šį žemės sklypą sumokėta 830,00 Lt.
(duomenys neskelbtini) AB DNB NORD bankas kasos pajamų orderis Nr. 100521, patvirtina, kad atsakovė už valstybinės žemės sklypus sumokėjo 4 491,00 Lt.
Kaip patvirtina į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) pirkimo – padavimo sutartis Nr. MV7-87, atsakovė jai priklausantį paveldėtą turtą pardavė už 49 500,00 Lt, tai yra statiniai parduoti už 49 200,00 Lt, o žemės sklypas už 300,00 Lt, dalis pinigų, tai yra 21 500,00 Eur buvo sumokėta grynais iki sandorio sudarymo, o likusi 28 000,00 Lt suma pervesta į atsakovės sąskaitą. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biure patvirtintas pakvitavimas patvirtina, kad atsakovė 28 000,00 Lt pinigus iš pirkėjų yra gavusi. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise, pagal 2008-12-31 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 5493 priklausė 0,4189 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė pardavė 2009-01-28 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr.MV7-1140. Iš 2009-01-28 notarinės pirkimo- pardavimo sutarties Nr. MV7-1140, nustatyta, kad jai priklausiusį žemės sklypą atsakovė pardavė už 500,00 Lt.
Išrašas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko patvirtina, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso pastas gyvenamas namas, bei žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovui priklausantis namas įgytas pagal (duomenys neskelbtini) deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, išrašo duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovui priklausantis namas pradėtas statyti 2008 m. pagal 2008-05-26 leidimą vykdyti statybos darbus Nr. GN-08-400, o baigtas 2016 m. Ieškovui nuo 2008-06-18 kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) yra suteiktas 37 651,00 Eur kreditas iki 2023-06-19.
2006-09-29 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-4846, pagrindu atsakovės dukters sutuoktinis įgijo 0,1448 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o pagal 1995-11-14 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), E. G. buvo įgijęs butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį pardavė 2005-06-28 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini).
Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar tarp ieškovo tėvo E. N., mirusio 2019-05-27, ir atsakovės, gyvenusių kartu nesudarius santuokos buvo jungtinės veiklos sutartis dėl ginčo turto, tai yra: 0,5700 ha žemės sklypo, sodo pastato bei visais kitais ūkiniais pastatais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), 1,0400 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 0,0470 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 0,4800 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini)ir 0,3900 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), sukūrimo bendrąja daline nuosavybe.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių, t.y. santuoką sudariusių asmenų, turtinius santykius. Bendrai gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų, t.y. sugyventinių, nesant partnerystės įregistravimo, turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. CK trečiosios knygos XV skyriaus (Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos) normos skirtos sugyventinių dėl partnerystės santykiams reglamentuoti, tačiau, kol nėra priimto įstatymo, nustatančio partnerystės įregistravimo tvarką, nėra įsigaliojusios (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. V. G., J. G., bylos Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. B. U., bylos Nr. 3K-3-553/2010; kt.). Šie išaiškinimai pateikti civilinėse bylose, kuriose nustatyta, kad turtą įgijo ar jis bendrai priklausė asmenims, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos ir nesant tarp jų partnerystės santykių (sugyventiniams). Tokiais atvejais jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą. Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Pagal nurodytą teismų praktiką tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t.y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju byloje turi būti sprendžiama pagal esamus rašytinius įrodymus.
Ginčo atveju nuosavybės sukūrimo specifika – ne santuokos metu įgytas turtas, o jungtinės veiklos padarinys, lemia, kad dėl nuosavybės teisių objekto sukūrimo turi būti, nustatant bendro sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygas, nustatyti įnašai pinigais, kitu turtu arba dalyvavimas darbu.
Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra tokia sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui, arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: tai yra, kaip minėta, dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu.
Nesusituokusių kartu gyvenančių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, todėl sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iš jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą, gali įrodinėti savo dalies tokiame turte dydį remdamiesi bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančiomis teisės normomis. Sugyventinių turtas, nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas. Pažymėtina, kad netgi sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatyminis teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Juolab tokia teise turtą įgyti gali kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys.
Nagrinėjamu atveju sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovas ieškiniu siekia įrodyti, kad jo tėvas su atsakove nebūdami sudarę santuokos jau nuo 1993 metų gyveno faktinėje santuokoje, vedė bendrą ūkį ir veikė kartu siekdami įgyti atsakovės vardu įregistruotą nekilnojamąją ginčo turtą, be to, jo tėvas prisidėjo asmeninėmis lėšomis prie šio turto sukūrimo bei asmeniniu darbu, todėl prašo pripažinti, kad ½ ginčo turto priklauso jo tėvui.
Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovo tėvas nebuvo sudaręs santuokos su atsakove, tačiau iki mirties gyveno kartu su ja adresu (duomenys neskelbtini) ir šis turtas yra įregistruotas atsakovės vardu ir tai, kad atsakovė palaidojo ieškovo ir trečiojo asmens tėvą.
Atsakovė tiek atsiliepime, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ji su ieškovo tėvu susipažino 1994-05-06 ir iki 1996 metų pabaigos su juo bendravo tik epizodiškai, tai yra tiek ji lankėsi pas jį, tiek jis kartais atvykdavo į Tauragę, o nuo 1996 metų pabaigos ji priėmė ieškovo tėvą gyventi į jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat neigia aplinkybes, kad tarp jos ir ieškovo tėvo buvo susitarimas įgyti turtą bendrąja daline nuosavybe ir, kad ieškovo tėvas prisidėjo prie jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto įsigijimo savo asmeninėmis lėšomis, motyvuodama tuo, kad jie tik gyveno kartu, o visą jos vardu registruotą turtą ji yra įgijusi iš savo asmeninių lėšų, be to jai padėjo jos artimi žmonės, kurie jai paskolino ar padovanojo pinigines lėšas, kad ji galėtų įsigyti butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimą į žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), kuris kaip patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, įgytas už pinigus, gautus pardavus atsakovės vardu registruotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl bylai reikšmingas faktas, ar butas, įgytas jau ieškovo tėvui ir atsakovei gyvenant faktinėje santuokoje, iš abiejų bendrų lėšų, ar tai buvo atsakovės asmeninė nuosavybė.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų neginčijamai nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovė iki 1995-03-02, gyveno ir dirbo Tauragėje. Atsakovei iki 1995-12-07 Tauragėje nuosavybės teise priklausė butas, o ieškovo tėvas gyveno Klaipėdoje ir turėjo jam nuosavybės teise priklausantį butą. Ieškovas tvirtino, kad jo tėvas kurį laiką gyveno kartu su atsakove Tauragėje, tačiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, šių aplinkybių nepatvirtino ir teismo posėdžio metu tiek ieškovo inciatyva, tiek ir atsakovės iniciatyva apklausti liudytojai, o atsakovė šias aplinkybes neigė. Teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovo tėvas ir atsakovė buvo pažįstami, kaip ieškovas tvirtina nuo 1993 m., o atsakovė tvirtina, kad nuo 1994-05-06, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovė ir ieškovo tėvas nuo 1993 m. gyveno faktinėje santuokoje ir vedė bendrą ūkį. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad ieškovo tėvas ir atsakovė galėjo susitikinėti epizodiškai, kaip nurodo atsakovė. Teismo posėdžio metu tiek ieškovas, tiek ir ieškovo inciatyva kviesti liudytojai nepatvirtino, kad jie matė nuolat atsakovę gyvenant kartu su E. N. jam priklausančiame bute, pats ieškovas patvirtino, kad jis tik iš tėvo žinojo, kad jis turi draugę ir yra matęs tėvo bute moterišką chalatą, tačiau pačios atsakovės nebuvo matęs jo bute. Liudytoja I. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji 1995 m. atsitiktinai buvo susitikusi su ieškovo tėvu ir jis jai kalbėjo, kad nueis į šokius ir kuri pirma pakvies, tą ir parsives namo, kas, teismo vertinimu, tik patvirtina, kad ieškovo tėvas dar neturėjo jokių rimtų ketinimų atsakovės atžvilgiu, o tik ieškojo savo gyvenimo draugės. Liudytoja S. N. patvirtino, kad E. N. pradėjo draugauti su atsakove, kai atsakovė jau turėjo butą. Atsakovė iš esmės neneigia aplinkybių, kad ji su ieškovo ir trečiojo asmens tėvu kartu pradėjo gyventi nuo 1996 metų pabaigos, šias aplinkybes patvirtino ir atsakovės dukra E. G., bei patvirtina byloje esanti pažyma apie ieškovo tėvo deklaruotą gyvenamąją vietą, iš kurios nustatyta, kad ieškovo tėvas nuo 1996-10-25 deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), tai yra kartu su atsakove. Atsakovės ir liudytojų E. G. ir J. G. parodymais nustatyta, kad atsakovė į Klaipėdą atsikėlė nuolat gyventi 1996 m., kai pardavė savo butą ir iki atsakovė įsigijo butą, ji gyveno pas savo seserį (duomenys neskelbtini), netoli ieškovo tėvo buto.
Ieškovo iniciatyva apklausti liudytojai I. R., L. G., L. N., N. I., D. Ž. bei kiti ieškovo iniciatyva kviesti liudytojai negalėjo tiksliai paaiškinti kiek lėšų investavo ieškovo tėvas į žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) ar į atsakovės vardu registruotą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat nenurodė, kokius konkrečiai darbus ar kiek kam sumokėjo už darbus, kad būtų rekonstruotas ginčo turtas. Šių aplinkybių negalėjo nurodyti ir pats ieškovas, nors tvirtino, kad jo ir tėvo santykiai buvo artimi ir jie dažnai bendraudavo, tačiau ieškovas negalėjo nurodyti kokią sumą tėvas gavo pardavęs jam priklausantį butą ir kiek konkrečiai prisidėjo prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo. Ieškovo iniciatyva apklausti liudytojai patys patvirtino, kad su ieškovo tėvu matėsi ne dažnai ir jų santykiai nebuvo labai artimi, todėl jiems nėra žinomos visos aplinkybės už kieno pinigus buvo įgyjamas ir tvarkomas turtas. Dalis ieškovo kviestų liudytojų nurodė, kad apie ieškovo tėvo gyvenimo aplinkybes jiems yra žinoma iš paties ieškovo ar jo motinos pasakojimų.
Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), ji įsigijo už asmenines lėšas, tai yra 14 000,00 Lt ji buvo gavusi už savo parduotą butą Tauragėje, 5 000,00 Vokietijos markių jai davė jos buvęs sutuoktinis R. V., 8 000,00 Lt davė dukra ir 12 000,00 Eur paskolinio jos dukterėčia J. G.. Šias atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai yra R. V. 2020-02-14 Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarės patvirtintas pareiškimas Nr. 565M, (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2-14257 bei teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos, tai yra atsakovės dukra E. G., kuri nurodė, kad prie mamos buto ji prisidėjo mamai duodama 8 800 Lt bei liudytoja J. G., kuri nurodė, kad jos šeima atsakovei buto pirkimui paskolino 12 000,00 -14 000,00 Lt. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad E. N. būtų prisidėjęs prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo. Tai, kad E. N. kelių dienų skirtumu pardavė jam priklausantį vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad E. N. visus jo gautus pinigus ar bent dalį gautų pinigų už butą panaudojo atsakovės priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. Kaip patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai iš VSDFV, ieškovo tėvas E. N. laikotarpiu nuo 1994-01-01 iki 1997-03-24 niekur oficialiai nedirbo, tai, kad E. N. nedirbo patvirtino ir liudytoja N. I., kuri teismo posėdžio metu nurodė, kad 1995-1996 m. nei jos buvęs vyras, nei atsakovė nedirbo. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovo tėvas nuolat piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau šias aplinkybes iš esmės patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, tai yra V. N., S. N., E. G., J. G. ir R. R.. Teismas neturi pagrindo abejoti bylos baigtimi nesuinteresuoto liudytojo V. N., kuris buvo E. N., tai yra ieškovo tėvo brolis, parodymais. V. N. teismo posėdžio metu parodė, kad jo brolis E. N. nevengė išgerti, kai tik gaudavo pinigų, taip pradėdavo vartoti alkoholį ir dėl to nuolat keisdavo darbus. Nurodė, kad E. N. po skyrybų gyveno (duomenys neskelbtini) trijų kambarių bute, kuriame gyveno ir vyresnysis brolis R. su mama. Abu jo broliai nedirbo, gyveno iš mamos pinigų. R. mirus, liko E., kuris vis susirasdavo kokią moterį, pagyvendavo, tada vėl grįždavo pas mamą, o mama vis skųsdavosi, kad reikia padėti jam, todėl jo ir jo sutuoktinės pagalba butas buvo atskirtas į dvi dalis, vienoje dalyje gyveno E. N., o kitoje jo mama. Liudytojas taip pat nurodė, kad 1996 m. E. N. pardavė savo butą už skolas, nes turėjo atiduoti 2 000 dolerių skolą, o butas buvo parduotas už 4000 dolerių, du tūkstančius skolos atidavė, o už likusius su draugais nusipirko seną mašiną ir išsinuomojo garažą, prisipirko įrankių. Liudytojas V. N. taip pat nurodė, kad jis pats komunalinius mokesčius sumokėjo už brolį dėl to buto, nes kitaip E. N. nebūtų galėjęs parduoti buto. Nurodė, kad jo mama perrašė N. I., buvusei ieškovo tėvo sutuoktinei, sodą, nes E. N. nemokėjo alimentų, dėl to tik perrašius sodą N. I. atsisakė alimentų. Analogiškas aplinkybes dėl ko E. N. pardavė jam priklausantį butą nurodė ir liudytoja S. N.. Liudytojas R. R. apklaustas teisme parodė, kad atsakovė yra sodo kaimynė, kuri 2003 m. nusipirko sodo namelį. Nurodė, kad atsakovė su E. N. gyveno kaip šeima, net nežinojo, kad jie nesusituokę ir tik po kokių 5 metų sužinojo, kad jie nesusituokę. Iš paties E. N. jis sužinojo, kad atsakovė turėjo butą ir pardavė jį.
Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Išvados, ar įrodytos aplinkybės, kurios sudaro įrodinėjimo dalyką, turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas konstatuoja, kad tam tikros aplinkybės yra įrodytos tuomet, jeigu tokiai išvadai pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.
Įvertinus byloje esančius įrodymus, šalių teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, liudytojų V. N., S. N. ir R. R. parodymus ir nesant byloje jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo tėvas nors kokia dalimi prisidėjo prie atsakovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo, priešingai byloje esant pakankamai duomenų, kad ieškovo tėvas nebuvo itin pareigingas ir atsakingas, nes kaip patvirtino ieškovas ir trečiasis asmuo, jų tėvas jiems neteikė išlaikymo ir turėjo išlaikymo įsiskolinimą, o šias aplinkybes patvirtino ir kiti liudytojai, į tai, kad E. N. nevengė alkoholio, dažnai keitė darbus, ką patvirtina VSDFV duomenys ir liudytojų parodymai ir tai, kad laikotarpiu nuo 1994-01-01 iki 1997 m. jis oficialiai niekur nedirbo, darytina išvada, kad labiau tikėtina, kad E. N. savo butą buvo priverstas parduoti už skolas, kaip nurodė, E. N. brolis V. ir jo sutuoktinė, kurie byloje buvo apklausti kaip liudytojai. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes laikytina, kad ieškovas neįrodė, kad jo tėvas prisidėjo prie atsakovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo, be to, kaip nustatyta, atsakovė ir ieškovo tėvas kartu pradėjo gyventi tik nuo 1996 m. pabaigos, o iki tol buvo tik pažįstami ir bendravo epizodiškai. Teismas tokią išvadą daro ir dėl to, kad per visą laikotarpį E. N. nebandė ginti savo teisių ir byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovo tėvas turėjo kokių nors pretenzijų atsakovei, ar reikalavo atsakovės, kad nors dalis turto būtų užrašyta jo vardu, nors akivaizdu, kad jis suprato, kad parduodamas savo turtą, esantį (duomenys neskelbtini), daugiau jokio turto savo vardu nebeįgijo ir nebuvo sudaręs santuokos su atsakove. Tai, kad atsakovė iš karto po E. N. mirties atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad E. N. yra jos sugyventinis su kuriuo ji gyvena 26 metus, teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovo tėvas ir atsakovė gyveno kaip šeima nuo 1993 m. ir vedė bendrą ūkį. Tai, kad atsakovė neskundė nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl mirties, kuriame nurodytos analogiškos aplinkybės dėl jos ir ieškovo tėvo bendro gyvenimo termino, taip pat neįrodo, kad atsakovė su ieškovo tėvu jau nuo 1993 m. gyveno faktinėje santuokoje ir vedė bendrą ūkį.
Kaip patvirtina bylos rašytinė medžiaga atsakovė jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė (duomenys neskelbtini) notarine pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. K1MS-9831, už 91 000,00 Lt, o ginčo turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. D-6268, už 14 000,00 Lt. Byloje esantis (duomenys neskelbtini) AB Swedbank mokėjimo nurodymas Nr. 30307 patvirtina, kad už butą atsakovei E. G. pervedė 86 450,00 Lt, todėl ieškovo ir trečiojo asmens nurodytos aplinkybės, kad atsakovė negavo pinigų už parduotą butą atmestinos kaip neįrodytos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovei pardavus butą už 91 000,00 Lt ir įsigijus ginčo turtą, adresu (duomenys neskelbtini), už 14 000,00 Lt, atsakovei liko 77 000,00 Lt, kuriuos kaip tvirtina atsakovė ji investavo į sodo – pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją. Byloje nėra ginčo, kad atsakovei nusipirkus ginčo sodo – pastatą, jis nebuvo pritaikytas gyvenimui ir laikotarpiu nuo 2004 m iki 2010 metų šis turtas buvo pertvarkytas, tai yra pastas buvo rekonstruotas, buvo padidinta jo kvadratūra ir pritaikytas nuolatiniam gyvenimui bei pastatytas pagalbinis sandėlis, kuriame kaip tvirtina ieškovas jo tėvas augino naminis paukščius ir triušius bei šiltnamis. Tai, kad ginčo pastatas yra rekonstruotas gyvenant atsakovei ir ieškovo tėvui kartu byloje nėra ginčo, nes bylos duomenims neginčijamai nustatyta, kad atsakovė ir ieškovas nuo 1996-10-25 gyveno kartu, kartu deklaravo gyvenamąją vietą. Nagrinėjamu atveju ieškovas turi įrodyti, kad ieškovo tėvas prie ginčo turto sukūrimo prisidėjo asmenimis lėšomis ar darbu ir tarp ieškovo tėvo ir atsakovės buvo susitarimas sukurti bendrą turtą. Jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo tėvas prisidėjo asmeninėmis lėšomis tiek 2003-10-21 įsigyjant atsakovei ginčo turtą, adresu (duomenys neskelbtini), tiek ir laikotarpiu, kai ginčo turtas buvo rekonstruojamas, į bylą nėra pateikta. Ieškovas šias aplinkybes įrodinėjo liudytojų parodymais, tačiau teismas kritiškai vertina ieškovo liudytojų parodymus, kadangi nė vienas iš ieškovo kviestų liudytojų negalėjo įvardinti kokias pinigų sumas ieškovo tėvas investavo į ginčo turto įsigijimą, nenurodė, kokius konkrečius darbus ieškovo tėvas atliko ar kiek sumokėjo iš savo asmeninių lėšų už šiuos namo pagerinimo darbus. Visi ieškovo iniciatyva kviesti liudytojai su pačiu E. N. bendravo vos keletą kartų po jo ir N. I. santuokos, nutraukimo, jų santuoka buvo nutraukta 1977 m. Ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jo tėvas darbu prisidėjo prie ginčo turto rekonstrukcijos paneigė liudytojas R. R., kuris kaip sodo kaimynas matė, kaip buvo rekonstruojamas ginčo turtas ir patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes, kad buvo samdomi žmonės statybos darbams atlikti, o ieškovo tėvas prie statybų prisidėjo morališkai, pakalbėt, gal kažką atnešti, nes jis nebuvo statybininkas, vairuotojas buvo, jis nelabai sugebėjo tokius darbus daryti. Tai, kad E. N. neprisidėjo prie ginčo turto rekonstrukcijos nei darbu nei pinigais patvirtino ir liudytojai V. N., S. N., E. G. ir J. G.. Liudytoja E. G. nurodė, kad ji savo vardu paėmė vartojimo paskolą, kad jos mama galėtų pabaigti statybos darbus. Analogiškas aplinkybes tvirtino ir atsakovė. Byloje pateiktas E. G. sąskaitos išrašą iš kurio nustatyta, kad E. G. 2005-05-30 paskolos sutartimi (duomenys neskelbtini) buvo suteikta 14 998,50 Lt paskola iki 2008-05-07. Iš atsakovės sąskaitos išrašų nustatyta, kad atsakovei jos sūnus R. V. pervedė 4 000,00 Lt (du pavedimai 2004-02-04 ir 2004-02-20), o 2009 metais pervedė 10 000,00 Lt (pavedimai atlikti 2009-08-20 ir 2009-09-24), o 2008-08-04 E. G. atsakovei pervedė 10 000,00 Lt. Atsiskaitymo knygelė bei atsakovės banko sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2014 m. patvirtina, kad atsakovė mokėjo elektros bei kitus mokesčius už nekilnojamąjį turtą esantį (duomenys neskelbtini).
Ieškovo atstovė pagal įgaliojimą N. I. patvirtino, kad jai buvo nesuprantama kaip ieškovo tėvas, kuris nuo gimimo buvo miestietis galėjo išsikelti gyventi į kaimą, o atsakovė nurodė, kad būtent ji visada norėjo turėti savo nuosavą namą.
Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad pagrindiniai ginčo statinio - sodo pastato rekonstrukcijos darbai buvo atliekami laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2010 m., nes tai patvirtina tiek ieškovo, tiek atsakovės pateiktos kadastrinių matavimų bylos.
Į bylą yra pateiktos ieškovo tėvo banko sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2019-12-31, iš kurių matyti, kad 2008 metais laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2009 m. sausio mėn. ieškovo tėvo darbo užmokestis buvo nemažas ir jis gaudavo virš keturių tūkstančių litų. Iš sąskaitos išrašų taip pat matyti, kad ieškovo tėvas kas mėnesį mokėdavo paskolą, tai yra 2008-11-05 pervesta 1207,84 Lt, 2008-12-07 - 1207,84 Lt, 2009-01-06 -1207,84 Lt, 2009-02-07-1207,84 Lt, 2009-03-06-1207,84 Lt, 2009-04-07-1207,84 Lt, 2009-05-07-1207,84 Lt, 2009-06-06-1207,84 Lt, 2009-07-08-1207,84 bei 2009-07-08 - 8301,82 Lt. 2009 metais ieškovo tėvo darbo užmokestis sumažėjo ir nuo 2009-01-01 ieškovo tėvo septynių mėnesių darbo užmokesčio vidurkis buvo apie 1 321,65 Eur per mėnesį. Teismo turimais VSDFV duomenimis ieškovo tėvas laikotarpiu nuo 2003-10-15 iki 2004-06-17, tai yra daugiau nei pusmetį neturėjo darbo. Iš pateiktų ieškovo tėvo sąskaitų išrašų taip pat matyti, kad atsakovė į ieškovo tėvo sąskaitą ne kartą atliko pavedimus: 2008-10-17 įnešta 600,00 Lt, 2008-11-05 -750,00 Lt; 2009-02-05-430,00 Lt, 2009-03-05 -500,00 Lt, 2009-04-20-50,00 Lt, 2009-05-05-700,00 Lt, 2009-07-30-130,00 Lt, 2009-08-24-960,00 Lt, 2009-09-08-1000,00 Lt; 2009-10-28-1000,00 Lt.
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo tėvas asmeninėmis lėšomis ar asmeniniu darbu prisidėjo prie ginčo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir tai, kad tarp ieškovo tėvo ir atsakovės buvo susitarimas jungtinės veiklos pagrindu sukurti bendrą šį ginčo turtą. Tiek ieškovas, tiek ir trečiais asmuo tvirtino, kad atsakovės vardu registruoto nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), statybų darbus atliko ir juos organizavo ieškovo tėvas, atsakovė šias aplinkybes ginčijo ir neigė. Priešingai ji nurodė, kad būtent ji organizavo statybas ir samdė darbininkus ir mokėjo už remonto darbus. Šiems argumentas pagrįsti atsakovė nurodė, kad ji statyboms panaudojo ne tik gautus pinigus pardavusi butą (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat panaudojo ir 50 000,00 Lt, kuriuos ji gavo pardavusi paveldėtą turtą po mamos mirties. Jai padėjo jos vaikai, kurie ją rėmė finansiškai. Iš atsakovės sąskaitos išrašų už laikotarpį 2004 m. laikotarpį nustatyta, kad atsakovei jos sūnus R. V. pervedė 4 000,00 Lt (du pavedimai 2004-02-04 ir 2004-02-20), o 2009 metais pervedė 10 000,00 Lt (pavedimai atlikti 2009-08-20 ir 2009-09-24), o 2008-08-04 E. G. atsakovei pervedė 10 000,00 Lt. Tai, kad atsakovės buvęs žentas E. G. turėjo nekilnojamojo turto, teismo vertinimu, tik parodo, kad jis turėjo galimybę atsakovei paskolinti, nes kaip matyti jis 2008-07-16 paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį (duomenys neskelbtini) pirkimo – paravimo sutartimi Nr. M-13156 pardavė.
Teismo vertinimu, tai, kad ieškovo tėvas išėjęs į pensiją nuo 2015 m. vertėsi smulkiu ūkininkavimu, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad jis prisidėjo prie atsakovės vardu įregistruoto nekilnojamojo turto įgijimo ar jo pagerinimo, nes esminiai pagerinimai buvo atlikti iki 2010 metų. Ieškovas nurodė, kad jo tėvas augino naminius paukščius ir triušius, daržoves ir juos pardavinėdavo, tačiau jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes nepateikė. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovo tėvas ir atsakovė gyvendami kartu augino kalakutus, triušius ar daržoves, tik patvirtina, kad juos augino ne pardavimui, o savo kasdienių poreikių tenkinimui.
Atsakovei ir ieškovo tėvui gyvenant kartu nesudarius santuokos atsakovė (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimis įgijo nuosavybės teises į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). 2008-12-12 AB DnB NORD banko kasos pajamų orderis Nr. 100521 patvirtina, kad atsakovė už valstybinės žemės įgijimą pagal 236 nutarimą (kaimas) sumokėjo 4 491,00 Lt. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad teisę iš valstybės įsigyti valstybinę žemę atsakovė įgijo pagal paveldėjimą po savo mamos S. T., kuriai buvo priimtas sprendimas suteikti 3,08 ha asmeninio ūkio žemės plotas. Nustatyta, kad atsakovė žemės sklypą po paveldėtais pastatais bei dar vieną žemės sklypą pardavė dar 2009 m. ir ieškovas ieškiniu reiškia reikalavimą į 1,0400 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,0470 ha žemės sklypą, 0,4800 ha ir 0,3900 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini).
Ieškovas prie ieškinio nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jo tėvas ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų, kad atsakovės vardu būtų įgyti šie žemės sklypai, tai yra važiavo tvarkyti dokumentus ar sumokėjo dalį pinigų už atsakovės iš valstybės išpirktus žemės sklypus ar dokumentų tvarkymą. Kaip patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai bei teismo posėdžio apklausta liudytoja J. G., būtent ji tvarkė visus dokumentus pagal atsakovės jai išduotą įgaliojimą dėl valstybinės žemės išpirkimo. Ieškovas tvirtino, kad jo tėvas žemę įsigijo, nes ketino ūkininkauti, tačiau kaip matyti iš pateiktų dokumentų atsakovė paveldėjo teisę išsipirkti šią žemę, kuri buvo paskirta atsakovės motinai ir tik gyvenant kartu su ieškovo tėvui išsipirko. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovo tėvas kada nors ketino ūkininkauti ir būtent dėl šios priežasties su atsakove susitarė įsigyti šiuos žemės sklypus. Teismo vertinimu, jei ieškovo tėvas būtų ketinęs ūkininkauti, logiška manyti, kad jis žemės sklypus būtų įsigiję arti gyvenamosios vietos, o ne kitame rajone. Darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, kad jo tėvas buvo sudaręs su atsakove jungtinės veiklos sutartį ir dėl ginčo žemės sklypų įsigijimo bei, kad prisidėjo asmeninėmis lėšomis prie šių sklypų įsigijimo. Byloje pateikta 2009-01-06 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. Mv787, patvirtina, kad dalį pinigų atsakovė pagal šią sutartį buvo gavusi iki sandorio sudarymo, o valstybinės žemės sklypų sutartis atsakovė pasirašė 2008-12-30, kas tik patvirtina, kad atsakovė turėjo asmeninių lėšų valstybinių žemės sklypų išpirkimui.
Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jo tėvas visas darbo metu gautas lėšas investavo į atsakovės vardu įgytą turtą nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais, nes lėšų turėjimo faktas nepatvirtina aplinkybės, jog tos lėšos buvo panaudotos bendrosios nuosavybės sukūrimui, įsigijimui. Ieškovas siekdamas pagrįsti reikalavimus dėl turto, registruoto atsakovės asmeninės nuosavybės teise, pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turi įrodyti ne tik tai, kad jo tėvas turėjo galimybių prisidėti prie turto sukūrimo, bet kad realiai, esant partnerių susitarimui, savo turtiniu įnašu, lėšomis ar darbu, prisidėjo prie turto sukūrimo ar įsigijimo. Tai, kad tarp ieškovo tėvo ir atsakovės nebuvo sudaryta sutartis dėl ginčo turto sukūrimo jungtinės veiklos sutarties pagrindu iš esmės patvirtina ir pateis ieškovo tėvo veiksmai, nes jis nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir nesiekė, kad nors dalis turto būtų įregistruota ir jo vardu, kas tik patvirtina, kad jis laikė, kad turtas yra įgytas už atsakovės asmenines lėšas. Ieškovas į jungtinės veiklos pagrindu sukurtą turtą neįtraukia ir neprašo padalinti jo tėvo vardu registruoto automobilio, nors kaip patvirtina byloje esantys įrodymai, šalių paaiškinimai ir liudytojų V. N., S. N. parodymai, ieškovo tėvo vardu registruotas automobilis buvo įgytas 2008 m., tai yra ieškovo tėvui ir atsakovei gyvenant kartu. Ieškovas neginčijo aplinkybių atsakovės nurodytų aplinkybių, kad ieškovo tėvui susilaužius koją ir neturint galimybės sumokėti už automobilio lizingą, būtent atsakovės sūnus padėjo išsimokėti šį automobilį, nes ieškovo tėvas tuo metu negavo jokių pajamų ir neturėjo iš ko sumokėti bankui įmokas.
Dėl atsakovės pateikto prašymo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti.
Atsakovė tiek atsiliepimu, tiek ir posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senatį, motyvuodama tuo, kad ieškovo tėvas visą laiką žinojo, kad visas turtas, kurį ieškovas prašo pripažinti bendrąja daline nuosavybe yra įregistruotas atsakovės vardu, todėl manydamas, kad jam priklauso dalis turto nesiėmė jokių veiksmų savo teisėms apginti. Mano, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo nekilnojamojo turto išviešinimo viešame registre dienos, todėl ieškovo tėvas ieškinį dėl ginčo turto galėjo pareikšti ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 13 d.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį CK 1.124 straipsnis. CK 1.125 straipsnio 1 dalį nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas ieškinį reiškia dėl jo mirusio tėvo turto ir teisę tokį ieškinį pareikšti ieškovas įgijo tik tapęs savo tėvo turto paveldėtoju, todėl teismas nagrinėjamu atveju nesutinka su atsakovės nurodytais argumentais, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senatį ir tuo pagrindu yra pagrindas ieškovo ieškinį atmesti. Tai, kad ieškovui buvo žinomos aplinkybės apie tai, kad jo tėvo vardu nėra įregistruota jokio nekilnojamojo turto dar esant jo tėvui gyvam, kaip nurodo atsakovė, šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo nekilnojamojo turto sandorių išviešinimo, nes ieškovas esant jo tėvui gyvam neturėjo teisės reikšti ieškinio, nes nebuvo įgijęs tokios teisės, o teisę reikšti ieškinį įgijo tik po savo tėvo mirties, kuris mirė 2019-05-27, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senatį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios teismui pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovo 6 319,28 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą ir 326,70 Eur išlaidų už sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimą. Atsakovė prie prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikė rašytinius įrodymus patvirtinančius jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nenustatyta, kad paskaičiuotos išlaidos viršytu nustatytus dydžius.
2020-10-21 prieš teismo posėdį buvo gautas atsakovės prašymas prijungti naują prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, o būtinybė pateikti šį prašymą atsirado dėl to, kad 2020-09-30 teismo posėdis buvo atidėtas nebaigus išklausyti ieškovo baigiamųjų kalbų ir atsakovė turėjo papildomų bylinėjimosi išlaidų, nes dar turėjo atvykti į vieną posėdį, todėl prašo priteisti iš ieškovo 7 180,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 6 853,70 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą ir 326,70 Eur išlaidų už sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimą.
Atsakovės pateiktą papildomą prašymą dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo protokoline teismo nutartimi nutarta atsisakyti priimti.
Ieškinio įvykdymo užtikrinimui, ieškovo prašymu 2019-08-23 nutartimi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, atsakovės L. V., nekilnojamam turtui: - žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini). Sprendimui įsiteisėjus šios laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei L. V. iš ieškovo M. N. 6 645,98 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir 98 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2019-08-23 teismo nutarties pagrindu civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemonės – įrašą viešame nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, atsakovės L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nekilnojamam turtui: - žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.