Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, ir

M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1 300 Lt) bauda, bauda išieškota;

2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį 10 MGL (1 300 Lt) bauda;

3) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį 18 MGL (677,88 €) bauda;

4) Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (2 veikos) tarpusavyje subendrinta sumažinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, tarpusavyje subendrinta sumažinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu skirta 18 MGL (677,88 €) bauda ir skirta galutinė subendrinta bausmė: 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 18 MGL (677,88 €) bauda. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metus 6 mėnesius, 2018 m. sausio 29 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

5) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį sumažinta 30 MGL (1 500 €) bauda. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 30 MGL (1 500 €) bauda visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nuosprendžiu skirta 18 MGL (677,88 €) bauda ir skirta galutinė subendrinta 48 MGL (2 177,88 €) bauda. Į atliktą 48 MGL (2 177,88 €) baudą santykiu 1:2 įskaičiuotas laikino sulaikymo laikas (2 paros) ir laikoma, kad nuteistasis sumokėjo 4 MGL (200 €) baudos. Liko mokėti 46 MGL (1 977,88 €);

6) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 75 parų areštu. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 75 parų arešto bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bauda ir skirta galutinė subendrinta bausmė: 75 paros arešto ir 48 MGL (2 177,88 €). Į atliktos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. teismo baudžiamąjį įsakymą. 2019 m. kovo 20 d. paleistas atlikęs arešto bausmę;

7) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį sumažinta 60 parų arešto. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 60 parų arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžiu skirtomis bausmėmis ir skirta galutinė bausmė: 90 parų arešto ir 48 MGL (2 177,88 €). Į atliktą baudą įskaitė bausmę, atliktą (įskaitytą) pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 13 d. nuosprendį.

8) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos) tarpusavyje subendrinta sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, tarpusavyje subendrinta sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu skirtomis bausmėmis ir skyrė galutinę subendrintą bausmę: 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 48 MGL (2 177,88 €) baudą. Į atliktos (laisvės atėmimo) bausmės laiką įskaitė bausmę, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 15 d. nuosprendį;

9) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį sumažinta 50 parų arešto bausme. 2021 m. gegužės 17 d. paleistas atlikęs arešto bausmę;

yra kaltinami pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį.

A. A., dirbdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, į. k (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bet faktiškai atlikdamas direktoriaus funkcijas, nuo 2017 m. liepos, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki 2017 m. liepos 17 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje Šiauliuose, žinodamas, kad M. Š. nebus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir direktoriumi ir nevykdys realios veiklos, nepirks ir neparduos prekių ir paslaugų, nemokės pinigų ir jų negaus, suklastojo tikrus dokumentus bei juos panaudojo, o būtent:

2017 m. liepą, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 10 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje užpildė vienintelio akcininko 2017 m. liepos 7 d. sprendimą dėl bendrovės direktoriaus keitimo; įrašė, kad nuo 2017 m. liepos 7 d. jis yra atleidžiamas iš įmonės direktoriaus pareigų ir nuo 2017 m. liepos 7 d. įmonės direktoriumi skiriamas M. Š.. M. Š. vardu užpildė 2017 m. liepos 7 d. prašymą registruoti juridinių asmenų registre duomenis apie vadovo pakeitimą (forma JAR-1) ir šio prašymo priedą – Vienasmenis valdymo organas (forma JAR-VO-V), nurodydamas, kad M. Š., gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2017 m. liepos 7 d. paskirtas (išrinktas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Atspausdino 2017 m. liepos 7 d. prašymą registruoti juridinių asmenų registre duomenis apie vadovo pakeitimą (forma JAR-1) ir pateikė jį pasirašyti bendravykdytojui M. Š.. Šis sutiko ir pasirašė, patvirtindamas objektyvios tiesos neatitinkančius dokumentus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo duomenų pakeitimą. Šiuos žinomai suklastotus dokumentus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo duomenų pakeitimą A. A. 2017 m. liepos 10 d. pateikė VĮ (duomenys nesklebtini), esančiam (duomenys neskelbtini), kad įregistruotų duomenų apie įmonės vadovą pakeitimą.

A. A. (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), pasirašė jam ir A. K.-A. priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. akcijų 2017 m. liepos 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir įkalbėjo pasirašyti sutartį bendravykdytoją M. Š.. M. Š. sutiko ir pasirašė. Taip parašais patvirtino objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. vardinių akcijų už 2 896 € pardavimą M. Š., bet realiai šių akcijų nepardavė, pinigų už tai iš M. Š. negavo.

Po to 2017 m. liepą, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 17 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje M. Š. vardu užpildė 2017 m. liepos 17 d. prašymą registruoti juridinių asmenų registre prašymą išduoti elektroninį sertifikuotą išrašą (ESI) (forma JAR-1), atspausdino jį ir pateikė pasirašyti bendravykdytojui M. Š.. Šis sutiko ir pasirašė. Atspausdino 2017 m. liepos 17 d. prašymo registruoti juridinių asmenų registre prašymą išduoti elektroninį sertifikuotą išrašą (ESI) (forma JAR-1) 2017 m. liepos 14 d. priedo blanką – Akcininkas1* (forma JAR-AF) ir pateikė bendravykdytojui M. Š. užpildyti. Šis sutiko ir priedo blanke įrašė savo anketinius ir kontaktinius duomenis bei taip patvirtino objektyvios tiesos neatitinkančius dokumentus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ visų akcijų savininko pasikeitimą. Šiuos žinomai suklastotus dokumentus – 2017 m. liepos 17 d. prašymą registruoti juridinių asmenų registre prašymą išduoti elektroninį sertifikuotą išrašą (ESI) (forma JAR-1) su priedu Akcininkas1* (forma JAR-AF) – 2017 m. liepos 17 d. pateikė VĮ (duomenys neskelbtini) padaliniui, esančiam (duomenys neskelbtini), t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje.

M. Š. nuo 2017 m. liepos, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki 2017 m. liepos 17 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje Šiauliuose, žinodamas, kad nebus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir direktoriumi, nevykdys realios veiklos, prekių ir paslaugų nepirks ir neparduos, pinigų nemokės ir jų negaus, įkalbėtas bendravykdytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. A. pasirašyti bendravykdytojo A. A. pateiktuose dokumentuose, sutiko ir pasirašė bendravykdytojo A. A. pateiktame 2017 m. liepos 7 d. prašyme registruoti juridinių asmenų registre duomenis apie vadovo pakeitimą (forma JAR-1), patvirtindamas objektyvios tiesos neatitinkančius dokumentus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pakeitimą, nors realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu netapo, juo ir toliau liko bendravykdytojas A. A..

M. Š. (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), 2017 m. liepos 14 d. pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį apie A. A. ir A. K.-A. priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. akcijų pardavimą už 2 896 € ir taip patvirtino objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. vardinių akcijų pardavimą jam, nors realiai šių akcijų nepirko, pinigų nemokėjo.

M. Š. 2017 m. liepą, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 17 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje pasirašė 2017 m. liepos 17 d. prašyme registruoti juridinių asmenų registre prašymą išduoti elektroninį sertifikuotą išrašą (ESI) (forma JAR-1). 2017 m. liepos 17 d. prašymo registruoti juridinių asmenų registre prašymo išduoti elektroninį sertifikuotą išrašą (ESI) (forma JAR-1) 2017 m. liepos 14 d. priedo blanke – Akcininkas1* (forma JAR-AF) įrašė savo anketinius ir kontaktinius duomenis, patvirtindamas objektyvios tiesos neatitinkančius dokumentus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ visų akcijų savininko pakeitimą, nors realiai netapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei akcininku, nei direktoriumi, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje 2023 m. spalio 17 d. kaltinamasis A. A. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad nusipirko kitą įmonę ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nebereikėjo, bet norėjo atsiimti piniginius įnašus – 50 000 (€) ar 60 000 (€). M. Š. su kitu žmogumi kreipėsi dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo. Kaltinamasis A. A. užpildė vienintelio akcininko 2017 m. liepos 7 d. sprendimą, kad keičiasi bendrovės vadovas, ir prašymą M. Š. vardu įregistruoti juridinių asmenų registre pakeistus vadovo duomenis. Gal nunešė, o gal ne vienintelio akcininko 2017 m. liepos 7 d. sprendimą į VĮ (duomenys neskelbtini). Jie suderino dokumentus su notarais. Pinigus kaltinamajam A. A. perdavė trečiasis asmuo pas notarą laukiamajame. Kaltinamasis A. A. M. Š. iškart pasakė priėjimą (duomenis) prie el. bankininkystės. Jie turėjo PIN kodų generatorių, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje ir banko sąskaitoje pinigų nebuvo. (Pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas), buvo išrašyti dokumentai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga kaltinamajam A. A. ir jis turi (teisę) atsiimti pinigus. Kaltinamasis A. A. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kad galėtų valdyti: pardavęs prekę, išrašyti sąskaitą ir kasos (pajamų orderį) bei pasiimti pinigus, išrašyti kasos išlaidų orderį. Kaltinamasis A. A. galėjo atsiimti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 10 000 €/mėn. ir nubraukdavo dalį įmonės skolos. Kaltinamasis A. A. neperleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) ir toliau ja naudojosi asmeniniais tikslais.

Teisiamajame teismo posėdyje 2023 m. spalio 17 d. kaltinamasis M. Š. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad iki 2017 m. stipriai vartodavo alkoholį. Neatsimena, kaip susipažino su kaltinamuoju A. A.. Norėjo parodyti (probacijos tarnybai), kad dirba (duomenys neskelbtini). Jis visada buvo vienas, su juo nebuvo trečio asmens. Kaltinamasis A. A. surado notarą ir (pasirašant akcijų pirkimo-pardavimo sutartį) buvo su savo sutuoktine. Kaltinamasis M. Š. pinigų už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas nemokėjo. Kiek atsimena, niekada nenešė (dokumentų), nėra buvęs VĮ (duomenys neskelbtini). Nesirūpino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkine-komercine veikla. Net nemoka naudotis PIN kodų generatoriumi ir/ar elektroniniu paštu. Kaltinamasis A. A. perdavė jam dėžę (buhalterinės apskaitos) dokumentų. Juos po 6 metų išmetė. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Paskelbus kaltinamąjį aktą, kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokurorė, nei kaltinamieji nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. vasario 6 d. buvo apklausta liudytoja J. N., kuri teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos paslaugas (1 t., b. l. 165-166).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo akte (1 t., b. l. 84-85) nurodyta, kad A. A. 2010 m. gruodžio 2 d. steigia UAB „(duomenys neskelbtini)“, akcijų skaičius 100 vnt., visos akcijos paprastosios vardinės.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko 2017 m. liepos 7 d. sprendime (1 t., b. l. 116) teigiama, kad A. A., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuriam priklauso 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų, nusprendžia atleisti save iš bendrovės direktoriaus pareigų ir naujuoju direktoriumi skirti M. Š..

2017 m. liepos 7 d. prašymo registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1) (1 t., b. l. 117-120), kuris užpildytas ir pasirašytas M. Š. vardu, remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko 2017 m. liepos 7 d. sprendimu, prašoma pakeisti duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą.

2017 m. liepos 7 d. prašymo registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1) priede – Vienasmenis valdymo organas (forma JAR-VO-V) (1 t., b. l. 121-122) sakoma, kad M. Š., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. liepos 7 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienasmenis valdymo organas. Pašto adresas susirašinėjimui ir dokumentų siuntimui – (duomenys neskelbtini).

2017 m. liepos 14 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), patvirtintoje pirkimo-pardavimo sutartyje teigiama, kad A. A. ir A. K.-A. už 2 896 € pardavė M. Š. 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų (5 t., b. l. 10-13; 6 t., b. l. 193-196; 7 t., b. l. 60-64).

UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriam atstovavo direktorius M. Š., ir A. A. 2017 m. liepos 14 d. pasirašė paskolos grąžinimo sutartį (5 t., b. l. 14; 6 t., b. l. 192; 7 t., b. l. 71). Šia sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d. grąžinti buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui A. A. 62 259,90 € paskolą, kurią šis suteikė bendrovei nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 7 d.

2017 m. liepos 17 d. prašyme registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1) (1 t., b. l. 124-127), kuris užpildytas ir pasirašytas M. Š. vardu, prašoma išduoti elektroninį sertifikuotą išrašą (ESI).

2017 m. liepos 14 d. prašymo registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1) priede – Akcininkas1* (forma JAR-AF) (1 t., b. l. 128-129) nurodyti naujojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko (M. Š.) anketiniai duomenys. Tvirtinamajame įraše atspausdintas pašto adresas susirašinėjimui ir dokumentų siuntimui – (duomenys neskelbtini); el. paštas: (duomenys neskelbtini).

A. A. 2017 m. lapkričio 13 d. prašymu prašė nuo 2017 m. lapkričio 30 d. atleisti jį iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo noru (7 t., b. l. 72).

Iš Juridinių asmenų duomenų išrašų (1 t., b. l. 45-48, 77-80) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla nuo 2010 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. sausio 23 d. buvo (duomenys neskelbtini). Nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. birželio 15 d. turėjo licenciją (duomenys neskelbtini). A. A. nuo 2010 m. gruodžio 6 d. iki 2011 m. spalio 14 d. ir nuo 2014 m. liepos 11 d. iki 2017 m. liepos 13 d. buvo įregistruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), 2017 m. liepos 13 d. juo įregistruotas M. Š.. A. A. nuo 2010 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. liepos 20 d. buvo įregistruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku; nuo 2017 m. liepos 20 d. juo įregistruotas M. Š..

VSDFV duomenimis (1 t., b. l. 49), A. A. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011 m. kovo 15 d. iki 2011 m. rugsėjo 6 d. ir nuo 2011 m. spalio 20 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d., M. Š. – nuo 2017 m. liepos 7 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2023 m. liepos 7 d. išvadoje Nr. 11Š-65(23) (6 t., b. l. 182-185) sakoma, kad 2017 m. liepos 14 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 4 lape M. Š. vardu pasirašė M. Š..

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto 2023 m. birželio 16 d. išvadoje (6 t., b. l. 131-156) nurodyta, kad, buhalterinės apskaitos duomenimis, A. A. 2017 m. lapkričio 15 d. buvo skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 28 270,46 €. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017 m. gruodžio 31 d. negrąžino A. A. 62 259,90 €. UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga A. A. 34 670,95 € (62 259,90 € - 28 270,46 €). M. Š. 2017 m. gruodžio 31 d. liko skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 40 871,91 €, nes tiek paėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjų, kasos ir sąskaitos banke.

VĮ Registrų centras 2022 m. liepos 26 d. numatė inicijuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimą, nes juridinis asmuo nepateikė Registro tvarkytojui metinių finansinių ataskaitų rinkinių ir per 5 metus neatnaujino savo duomenų registre, todėl yra pagrindo manyti, jog jis nevykdo veiklos (Civilinio kodekso 2.70 str.). Sprendimas inicijuoti juridinio asmens likvidavimą priimtas 2022 m. lapkričio 7 d. (1 t., b. l. 81-82; 132-133, 161-162).

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte (2 t., b. l. 58-65) nurodyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija nuo 2022 m. rugsėjo 22 d. iki 2023 m. vasario 21 d. patikrino, kaip A. A. nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. mokėjo Gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM). 2023 m. sausio 31 d. buvo pasirašytas susitarimas Nr. AT3-3 dėl mokesčių ir su juo susijusių sumų dydžio. Šalys, siekdamos išvengi mokestinio ginčo, susitarė, kad mokėtojas už 2017-2021 m. turi papildomai sumokėti 11 500 € GPM, o 1 200 € GPM delspinigių ir 2 300 € GPM bauda nebus skiriami.

BK 300 straipsnis siekia apsaugoti tokias vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, patikimumą, normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008, 2K-290/2008 ir kt.).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad dokumentai gali būti netikri arba suklastoti. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie tam tikromis aplinkybėmis yra tinkami melagingam faktui paliudyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-788/2018, 2K-7-82-699/2018, 2K-227-976/2021).

Netikru dokumentu teismų praktikoje paprastai vadinamas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361/2012), išoriškai panašus į tikrą, bet pagamintas asmens, neturinčio teisės pagaminti dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-699/2016), žinomai melagingas, tikrovėje neegzistuojantis dokumentas netikras ir pagal formą, ir pagal turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017). Taigi dokumento netikrumo kriterijumi paprastai laikomas įgaliojimų surašyti ar kitaip pagaminti tokį dokumentą nebuvimas, kai pagamintas daiktas yra tik į dokumentą panaši imitacija.

Tikro dokumento suklastojimas yra tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-697/2020).

Žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32-696/2015, 2K-385-942/2017, 2K-104-1073/2020).

Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/ 2017).‏‏‎

Įvertinęs surinktus ir ištirtus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo ir tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad neteisėti veiksmai, kaltinamajam A. A. suklastojus ir panaudojus tikrus dokumentus, kaltinamajam M. Š. suklastojus tikrus dokumentus, teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaip nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis formali, todėl ji gali būti padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia: kaltininkai suprato, kad klastojo tikrus dokumentus ir/ar panaudojo juos, bei norėjo taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Nusikalstama veika baigta. Kaltinamųjų kaltė, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai, abejoti jų kalte nėra pagrindo.

Kaltinamasis A. A. 2023 m. rugpjūčio 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose (7 t., b. l. 79-85) prašė inkriminuotą nusikalstamą veiką laikyti mažareikšme ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 37 str.).

Nustatant veikos mažareikšmiškumą atsižvelgiama į objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala yra nežymi. Subjektyvusis kriterijus siejamas su kaltininko tyčios kryptingumu, jo tikslais ar motyvais.

Nors baudžiamajai atsakomybei už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu kilti nebūtina, kad dėl to atsirastų konkretūs neigiami padariniai, teismų praktikoje pabrėžiama, kad gali pasitaikyti tokių atvejų, kai dokumento, kuriame įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai, pagaminimas ar disponavimas tokiu dokumentu yra formalaus pobūdžio, nes realiai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių. Tokiais atvejais gali būti konstatuota, kad veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/ 2013 ir kt.) arba yra mažareikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-416/2012, 2K-413-895/2016 ir kt.).

Nustatant veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikšmę turi nusikaltimo dalyko ypatumai. Kaltinamasis A. A. suklastojo tokius tikrus dokumentus: surašė vienintelio akcininko 2017 m. liepos 7 d. sprendimą dėl bendrovės vadovo pakeitimo, kaltinamojo M. Š. vardu užpildė 2017 m. liepos 7 d. prašymą registruoti juridinių asmenų registre duomenis apie vadovo pakeitimą (forma JAR-1) su priedu – Vienasmenis valdymo organas (forma JAR-VO-V); pasirašė 2017 m. liepos 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kaltinamojo M. Š. vardu užpildė 2017 m. liepos 17 d. prašymą registruoti juridinių asmenų registre prašymą išduoti elektroninį sertifikuotą išrašą (ESI) (forma JAR-1) bei su priedu – Akcininkas1* (forma JAR-AF) pateikė juos VĮ Registrų centrui.

Prašymas registruoti juridinių asmenų registre prašymą išduoti elektroninį sertifikuotą išrašą (ESI) (forma JAR-1) reiškia prašymą parengti elektroninį sertifikuotą Juridinių asmenų registro išrašą ir išduoti prieigos raktą prie šio išrašo. Prieiga (prieigos raktas) prie ESI juridiniam asmeniui išsiunčiama elektroniniu būdu: elektroninio pašto adresu ir trumpąja žinute į mobilųjį telefoną. Unikalus prieigos raktas išduodamas tik konkretaus juridinio asmens atstovui. ESI galioja iki Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatytų duomenų, informacijos ar dokumentų pakeitimų įregistravimo Juridinių asmenų registre (pvz., institucijoms pranešus apie išduotą ar panaikintą licenciją, įregistravus naują vadovą ir pan.) (informacijos šaltinis https://www.registrucentras.lt/p/785).

Suklastotų tikrų dokumentų pagrindu VĮ (duomenys neskelbtini) administruojamame juridinių asmenų registre UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir akcininku buvo įrašytas kaltinamasis M. Š., nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir akcininku faktiškai liko kaltinamasis A. A.: jis organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę-komercinę veiklą, pardavinėjo prekes ir teikė paslaugas, klientų sumokėtas lėšas pasiėmė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos grąžinimą jam; skolingu įmonei nepagrįstai padarė kaltinamąjį M. Š. ir iš dalies išvengė pareigos mokėti mokesčius. VĮ (duomenys neskelbtini) numačius inicijuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimą, paaiškėjo, kad kaltinamasis M. Š. buvo formalus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir akcininkas, neturintis supratimo apie įmonės valdymą ir jos nevaldęs, netvarkęs įmonės kasos, nedisponavęs įmonės vardu atidaryta banko sąskaita, bei ieškoti tikrojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo ir akcininko, kuris 2017 m. veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Be to, valstybės institucijos buvo apkrautos papildomu darbu, leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai ir gaišinamas laikas, siekiant nustatyti realią padėtį įmonėje. Kaltinamojo A. A. neteisėti veiksmai kelia grėsmę trečiųjų asmenų teisėms, teisinei tvarkai ir visuomenės interesams, todėl tokia veika nelaikoma mažareikšme.

Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, gali būti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 metų (BK 300 str. 1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis A. A. yra (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) m.). Nuo 2015 m. lapkričio 2 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (8 t., b. l. 42). Pastaruosius kalendorinius metus nebaustas administracine tvarka. Neteistas (8 t., b. l. 39-41). Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, jog, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamasis M. Š. yra (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) m.). (duomenys neskelbtini) (8 t., b. l. 32). Pastaruosius kalendorinius metus 5 kartus baustas administracine tvarka už smulkią vagystę, nelegalų darbą, du kartus už smulkius KET pažeidimus ir transporto priemonės vairavimą, kai ši teisė atimta. Nėra informacijos apie kurios nors baudos sumokėjimą (8 t., b. l. 17-31). 2000-2020 m. teistas 12 kartų. Dominuoja nusikalstamos veikos nuosavybei; nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (8 t., b. l. 2-16). Kaltinamojo M. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, jog, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kaltinamasis M. Š. nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, t. y. būdamas teistas, tačiau ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė jam nebuvo inkriminuota (BK 60 str. 1 d. 13 p.) ir teismas negali pasunkinti kaltinamojo M. Š. teisinės padėties.

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamasis M. Š. oficialiai nedirba, nemoka administracinių baudų, todėl skirti kriminalinę baudą būtų mažai efektyvu. Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo M. Š. indėlį (jo neteisėti veiksmai antraeiliai), biografinius duomenis apie kaltinamąjį M. Š., nustatęs po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė galėtų būti vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, arešto dydį parinkdamas šiek tiek didesnį už sankcijos vidurkį (BK 49 str. 3 d.) – 60 parų arešto.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, arešto bausmė mažinama vienu trečdaliu iki 40 parų arešto.

Prokuroras prašė, vadovaujantis BK 64 str. 1-2 dalimis, kaltinamajam M. Š. skirtą sumažintą 40 parų arešto bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės dalimi (48 MGL (2 177,88 €) bauda) bei skirti galutinę subendrintą bausmę: 40 parų arešto ir 48 MGL (2 177,88 €) baudą.

Aiškinant BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, teismų praktikoje nurodyta, kad kai priėmus nuosprendį (ar kelis) nustatoma, jog asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, 2A-7-3/2014, 2A-6-495/2022 ir kt.). Šios teismų praktikoje suformuluotos nuostatos reikalauja užtikrinti, kad, viena vertus, ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-2/2014, 2A-6-976/2016, 2A-6-495/ 2022 ir kt.).

Kaltinamasis M. Š. aptariamą nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės pagal Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nuosprendį vykdymo atidėjimo metu. Tokiu atveju bausmes būtų reikėję bendrinti taikant BK 64 straipsnį. Tačiau po šios nusikalstamos veikos 2017 m. liepą jis padarė naujų nusikalstamų veikų ir buvo nuteistas dar iš viso 5 kartus. Paskesnis nuteisimas (paskutiniais dviem nuosprendžiais skirtos bausmės nesubendrintos tarpusavyje) lemia tai, kad šiuo nuosprendžiu kaltinamajam M. Š. skirta bausmė su kitomis bausmėmis turi būti bendrinama taikant BK 63 straipsnį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, kaltinamajam M. Š. šiuo nuosprendžiu skirta 40 parų arešto bausmė dalinio ir visiško sudėjimo būdais subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 48 MGL (2 177,88 €) bauda, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta sumažinta 50 parų arešto bausme, prieš tai arešto bausmes pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčio taisykles santykiu 1:1 pakeistus į laisvės atėmimo bausmę (pridedamas minimumas – po 15 parų/ dienų) (BK 49 str. 3 d.), ir skiriama galutinė subendrinta bausmė: 10 [9 mėnesiai + (2 x 15 dienų)] mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 48 MGL (2 177,88 €) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaitoma laisvės atėmimo bausmė, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį, ir 50 parų arešto bausmė, atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, prieš tai arešto bausmę pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčio taisykles santykiu 1:1 pakeistus į laisvės atėmimo bausmę, ir laikoma, kad kaltinamasis M. Š. atliko visą subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą baudos bausmę įskaitoma baudos dalis, atlikta (įskaityta) pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį. Liko mokėti 46 MGL (1 977,88 €) baudą. Laikoma, kad 46 MGL (1 977,88 €) baudos mokėjimo terminas suėjo 2020 m. vasario 11 d.

Kaltinamasis A. A. ir jo sutuoktinė A. K.-A. prašė atleisti kaltinamąjį A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (8 t., b. l. 112-113).

Teisiamajame teismo posėdyje 2023 m. spalio 17 d. apklausta pretendentė į laiduotojas A. K.-A. nurodė, kad sužinojo, jog sutuoktinis galėjo padaryti kažką neteisėto, kai jų namuose atliko kratą. Pareigūnai pateikė raštą, dėl ko atlieka kratą, bet rašte jos sutuoktinis nebuvo kaltinamas – kaltė (įtarimai) buvo kitam asmeniui, kad jis sugadino (išmetė) dokumentus, susijusius jos sutuoktinio buvusia įmone. Sutuoktinis pasakojo, kad pardavė įmonę (akcijas) „su klaida“. Įmonė buvo skolinga sutuoktiniui. Pardavęs (įmonės akcijas) sutuoktinis buvo įdarbintas (toje pačioje įmonėje). Įmonė buvo parduota, kada buvo labai sunkus laikas šeimoje – jų vaikas susirgo (duomenys neskelbtini). Jei pretendentė būtų paskirta laiduotoja, supranta, kad turėtų daryti sutuoktiniui gerą įtaką; rodyti teigiamą pavyzdį. Jų tarpusavio santykiai geri. Prašo skirti laidavimą be užstato, nes turi paėmę namo paskolą, augina du nepilnamečius vaikus, vienas iš jų (duomenys neskelbtini), su Valstybine mokesčių inspekcija sudarė paskolos sutartį.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir kaltininkas: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pripažintina, kad egzistuoja BK 40 straipsnyje nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, o būtent: kaltinamasis A. A. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė jog, jį padaręs, gailisi. Pastaruosius kalendorinius metus nebaustas administracine tvarka. Neteistas.

Teismas parodo kaltinamajam A. A. atsargų pasitikėjimą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis A. A. prašo perduoti jį sutuoktinės atsakomybėn. Pretendentė į laiduotojas A. K.-A., VSDFV 2023 m. lapkričio 30 d. duomenimis, oficialiai Lietuvoje nedirba. Pastaruosius 5 metus 3 kartus buvo bausta už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus; baudas sumokėjo, nėra šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų. Neteista.

Iš kaltinamojo A. A. sutuoktinės tikimasi, kad ji pateisins laiduotojams keliamus uždavinius – paveikti sutuoktinį teigiama linkme taip, kad pastarasis pasitaisytų netaikant baudžiamajame įstatyme numatytos kriminalinės bausmės ir nebenusikalstų.

Kaltinamasis A. A. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės be užstato ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukiama.

Prokuroras prašė skirti kaltinamajam A. A. baudžiamojo poveikio priemonę – 80 MGL (4 000 €) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 3 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Kaltinamojo A. A. gynėjas advokato padėjėjas R. M. prašė skirti mažesnę įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

BK 67 straipsnio 2 dalis nustato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, įskaitant ir laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 67 straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės padeda įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir t. t.

VSDFV 2023 m. lapkričio 30 d. duomenimis, kaltinamasis A. A. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna 1 000 €/mėn. darbo užmokestį (bruto), t. y. šiek tiek daugiau nei minimalų darbo užmokestį, kuris 2023 m. siekia 840 €/mėn. (bruto). Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte, be kita ko, minima, kad kaltinamasis A. A. 2020-2021 m. vykdė savarankišką veiklą Didžiojoje Britanijoje. Kaltinamasis A. A. ir A. K.-A. iš artimųjų gavo dovanų pinigais. 2017-2021 m. gautas pajamas sutuoktiniai išleido įsigyti automobilių, įsigyti ir/ar statyti nekilnojamąjį turtą, mokėti paskolų įmokas ir palūkanas, suteikti paskolų įmonėms, draugams ir kt.

Įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį (suklastojęs ir panaudojęs tikrus dokumentus, kaltinamąjį M. Š. nepagrįstai padarė skolingą UAB „(duomenys neskelbtini)“), kaltinamojo A. A. indėlį (pagrindinis vykdytojas); baudos už nesunkų nusikaltimą, jei tokia būtų skiriama, ribas (BK 47 str. 3 d. 2 p.), jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 40 MGL (2 000 €) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti įmoką per 3 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam A. A. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (7 t., b. l. 86-88) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis, vėliau panaikinama (BPK 139 str. 3 d.).

Kaltinamajam M. Š. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (AKT Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (7 t., b. l. 131-133, 135, 137-139) – taikomos tol, kol įsiteisės nuosprendis, vėliau panaikinamos ir asmens dokumentas grąžinamas (BPK 139 str. 3 d.).

Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamąjį M. Š. gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė N. L. (7 t., b. 113).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023 m. spalio 16 d. pažyma su priedais (8 t., b. l. 108-110) prašo priteisti iš kaltinamojo M. Š. 321,67 € antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų atlyginimo (išlaidos skaičiuojamos kaupiamuoju būdu).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. spalio 16 d. prašymas priteisti iš kaltinamojo M. Š. 321,67 € antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų atlyginimo atmetamas, atsižvelgiant į kaltinamojo M. Š. turtinę padėtį (oficialiai nedirba, baudų nemoka) (BPK 103 str. 6 p., 106 str. 2 d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai (27 vnt. segtuvų); 2017 m. liepos 14 d. dokumentų perdavimo-priėmimo aktas (originalas), 2 lapai; 2017 m. liepos 14 d. ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktas Nr. 3 (originalas), 1 lapas; 2017 m. liepos 14 d. atsargų (automobilio) perdavimo-priėmimo aktas Nr. 1 (originalas), 1 lapas; 2017 m. liepos 14 d. atsargų (autodetalių) perdavimo-priėmimo aktas Nr. 2 (originalas), 2 lapai; 2017 m. liepos 14 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (originalas), 4 lapai; 2017 m. liepos 14 d. paskolos grąžinimo sutartis (originalas), 1 lapas; A. A. 2017 m. lapkričio 13 d. prašymo dėl atleidimo iš darbo kopija, 1 lapas; transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (originalai), 15 lapų; M. Š. lyginamieji rašysenos pavyzdžiai, 3 lapai; 2017 m. rugsėjo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartis, 7 lapai; 2017 m. kovo 14 d. banko sąskaitos sutartis Nr. 724-68407593, 1 lapas; 2017 m. liepos 5 d. PVM sąskaita faktūra serija SLV Nr. 002925, 1 lapas; 2017 m. liepos 20 d. VĮ (duomenys neskelbtini) išrašas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, 4 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. sausio 13 d. įstatai, 2 lapai; 2017 m. rugpjūčio 28 d. juridinio asmens banko sąskaita; elektroninių paslaugų teikimo sutartis Nr. 1637084, 2 lapai; 2017 m. liepos 10 d. sąskaitos apmokėjimas, kvitas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų pakeitimo įregistravimą JAR, 2 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko 2017 m. liepos 7 d. sprendimas, 1 lapas; 2017 m. liepos 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, 4 lapai; 2017 m. rugpjūčio 16 d. sąskaita faktūra dėl automobilio „(duomenys neskelbtini) 3 lapai; 2017 m. rugpjūčio 1 d. banko sąskaitos sutartis, sąskaitos tvarkymo internetu sutartis, 6 lapai; 3 vnt. kompiuterinių laikmenų, supakuoti 5 paketuose, atsiųstuose teismui su baudžiamąja byla, kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti prie bylos; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinami su byla (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį padarymą pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Perduoti A. A. sutuoktinės A. K.-A. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 metus, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. A., kad jei jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per šį terminą padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. K.-A., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato, jei jis buvo įmokėtas, grąžinimo, dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Skirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonę – 40 MGL (2 000 €) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigodamas sumokėti įmoką per 3 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos administruojamą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (reikia nurodyti savo vardą, pavardę ir asmens kodą). Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Turint lėšų, įmoką galima sumokėti anksčiau, nelaukiant nustatyto termino pabaigos. Išaiškinti A. A., kad Baudžiamojo kodekso 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę.

A. A. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis, vėliau panaikinti.

M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 60 parų arešto.

Vadovaudamasis baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 60 parų arešto bausmę mažinti vienu trečdaliu iki 40 parų arešto bausmės.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, M. Š. šiuo nuosprendžiu skirtą 40 parų arešto bausmę dalinio ir visiško sudėjimo būdais subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 48 MGL (2 177,88 €) bauda, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta sumažinta 50 parų arešto bausme, prieš tai arešto bausmes pagal Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčio taisykles santykiu 1:1 pakeistus į laisvės atėmimo bausmę, ir skirti galutinę subendrintą bausmę: 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 48 MGL (2 177,88 €) baudą.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laisvės atėmimo bausmę, M. Š. atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį, ir 50 parų arešto bausmę, M. Š. atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, prieš tai arešto bausmę pagal Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčio taisykles santykiu 1:1 pakeistus į laisvės atėmimo bausmę, ir laikyti, kad jis atliko subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą baudos bausmę įskaityti baudos dalį, atliktą (įskaitytą) pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį. M. Š. liko mokėti 46 MGL (1 977,88 €) baudą. Laikyti, kad 46 MGL (1 977,88 €) baudos mokėjimo terminas suėjo 2020 m. vasario 11 d.

M. Š. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (AKT Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis, vėliau panaikinti ir grąžinti AKT Nr. (duomenys neskelbtini).

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. spalio 16 d. prašymą priteisti iš M. Š. 321,67 € antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus (27 vnt. segtuvų); 2017 m. liepos 14 d. dokumentų perdavimo-priėmimo aktą (originalą), 2 lapus; 2017 m. liepos 14 d. ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktą Nr. 3 (originalą), 1 lapą; 2017 m. liepos 14 d. atsargų (automobilio) perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1 (originalą), 1 lapą; 2017 m. liepos 14 d. atsargų (autodetalių) perdavimo-priėmimo aktą Nr. 2 (originalą), 2 lapą; 2017 m. liepos 14 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (originalą), 4 lapus; 2017 m. liepos 14 d. paskolos grąžinimo sutartis (originalą), 1 lapą; A. A. 2017 m. lapkričio 13 d. prašymo dėl atleidimo iš darbo kopiją, 1 lapą; transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (originalus), 15 lapų; M. Š. lyginamuosius rašysenos pavyzdžius, 3 lapus; 2017 m. rugsėjo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį, 7 lapus; 2017 m. kovo 14 d. banko sąskaitos sutartį Nr. 724-68407593, 1 lapus; 2017 m. liepos 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija SLV Nr. 002925, 1 lapą; 2017 m. liepos 20 d. VĮ (duomenys neskelbtini) išrašą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, 4 lapus; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. sausio 13 d. įstatus, 2 lapus; 2017 m. rugpjūčio 28 d. juridinio asmens banko sąskaitą; elektroninių paslaugų teikimo sutartį Nr. 1637084, 2 lapus; 2017 m. liepos 10 d. sąskaitos apmokėjimą, kvitą už UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų pakeitimo įregistravimą JAR, 2 lapus; UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko 2017 m. liepos 7 d. sprendimą, 1 lapą; 2017 m. liepos 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 4 lapus; 2017 m. rugpjūčio 16 d. sąskaitą faktūrą dėl automobilio „(duomenys neskelbtini) 3 lapus; 2017 m. rugpjūčio 1 d. banko sąskaitos sutartį, sąskaitos tvarkymo internetu sutartį, 6 lapus; 3 vnt. kompiuterinių laikmenų, supakuotus 5 paketuose, atsiųstuose teismui su baudžiamąja byla, palikti saugoti prie bylos; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.