Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Arūno Rudzinsko ir Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovei E. G. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, turto padalijimo ir pripažinimo asmenine nuosavybe, bei pagal atsakovės E. G. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinių skundų teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.Ieškovas D. G. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinių skundų argumentais ir skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, įvertinęs byloje kilusio ginčo pobūdį, atsižvelgęs, kad dalyvaujančių byloje asmenų teisė būti išklausytiems teisme buvo įgyvendinta bylą žodinio proceso tvarka nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir šalims teikiant savo procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teismui, būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą nenustatė (CPK 322 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, civilinė byla pagal CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas D. G. ir atsakovė E. G. 1971 m. liepos 5 d. sudarė santuoką (1 t., b. l. 9). Ieškovas D. G. kreipėsi į teismą prašydamas tarp šalių sudarytą santuoką nutraukti dėl atsakovės E. G. kaltės ir padalinti lygiomis dalimis santuokos metu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatyti naudojimosi šiuo butu tvarką, o butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovo D. G. nuosavybe. Atsakovė E. G. priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo D. G. kaltės ir santuokoje įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti atsakovės E. G. asmenine nuosavybe, o butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti ieškovo D. G. asmenine nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino visiškai. Teismas pripažino ieškovą D. G. kaltu dėl santuokos iširimo, motyvuodamas tuo, kad ieškovas buvo nelojalus šeimai, ją paliko ir visiškai šeima nesirūpino. Ieškovas D. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas D. G., nes šeima iširo dėl atsakovės E. G. netinkamo elgesio su juo, dėl moralinės paramos stokos. Teismas taip pat netinkamai padalino santuokoje įgytą turtą, nukrypo nuo lygių dalių principo.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas sutuoktinių pareigų esmę, yra nurodęs, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos. Kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių, bet dėl kitų priežasčių. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs ir tai, kad įstatymas abiem sutuoktiniams kelia vienodus reikalavimus ir abu sutuoktiniai turi pareigą vienas kitą remti, o abiem to nedarant ar darant nepakankamai, teismas turi pakankamą pagrindą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, jog vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015, 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015 ir kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai ištyrė priežastis lėmusias santuokos iširimą, neatsižvelgė į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, šalių elgesį siekiant išsaugoti tarpusavio santykius ir nepagrįstai pripažino, jog dėl santuokos nutrūkimo kaltas tik ieškovas D. G., nes jis savo valia paliko šeimą, ja nesirūpino, nesiėmė priemonių susitaikyti (CK 3.26, 3.27, 3.30 straipsniai, 3.60 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagrindiniai įrodymai, pagrindžiantys šalių nurodytas aplinkybes dėl santuokos iširimo priežasčių yra šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas D. G. patikslintame ieškinyje nurodė, jog gyvenant su atsakove E. G. nesutarė, atsakovė jį žemino ir dėl tokio atsakovės elgesio buvo priverstas išeiti iš namų (1 t., b. l. 76–77). Ieškovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad atsakovė nenorėjo bendrauti su jo giminėmis, tarp sutuoktinių buvo nesutarimų ir po vieno barnio jis išėjo iš namų, paskui vieną kartą buvo grįžęs po savaitės ar dviejų, pasiėmė rūbus, paskui dar kartą grįžo, bet jo neįsileido, daugiau atėjęs nebuvo (2016 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 4 min. – 35 min.). Atsakovė E. G. tiek priešieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas D. G. po konfliktų šeimoje buvo išėjęs du kartus iš namų, grįžęs nepaaiškindavo kur būdavo, o 1992 m. gruodžio 21 d. be jokios priežasties išėjo ir daugiau negrįžo, šeima nesirūpino, visai nebendravo. Nurodė ir tai, kad tarp šalių nebuvo didelio konflikto, tiesiog ieškovas nusprendė išeiti ir ieškovė jo neieškojo, nesiėmė priemonių šeimai išsaugoti, nes galvojo, jog ieškovui nusprendus išeiti iš namų, jie jau kartu negyvens (1 t., b. l. 61–64, 2016 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 56 min. – 1 val. 17 min.). Liudytoja R. G. nurodė, kad ieškovas D. G. ateidavo pas ją pernakvoti, nusiprausti, nes atsakovė E. G. jo neįsileisdavo, santykiai buvo pašliję (2016 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 26 min.). Liudytojos A. J. teigimu, sutuoktiniai nesutarė, ieškovas miegodavo rūsyje, nes atsakovė jo nepriimdavo (2016 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 42 min.). Šalių dukra liudytoja J. B. patvirtino, kad ieškovas D. G. tik dėl jam žinomų priežasčių išėjo iš namų ir negrįžo bei nurodė, jog šeimoje būdavo buitiniai konfliktai (2016 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 53 min. – 56 min.).Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant kaltės dėl santuokos nutraukimo klausimą, pripažintina, jog abu sutuoktiniai tinkamai neatliko santuokinių pareigų ir dėl to bendras jų gyvenimas tapo negalimas (CK 3.26, 3.27, 3.30 straipsniai). Pažymėtina, kad sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis). Nustatyta, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo 1992 m. gruodžio 21 d., t. y. daugiau nei 25 metus. Kaip nurodyta šios nutarties 14 pastraipoje, atsakovė E. G. pripažino, kad nesiekė išsaugoti šeimos, ieškovas D. G. taip pat nurodė, jog nesiėmė priemonių santuokai išsaugoti. Taigi, abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, nes gyvenant skyrium abi šalys nesiėmė jokių priemonių išsaugoti daugiau kaip dvidešimt metų trukusią santuoką. Byloje nenustatyta, kad ieškovas D. G. išėjęs iš namų iš karto apsigyveno pas kitą moterį ir taip užkirto kelią išsaugoti santuoką. Pažymėtina, kad tiek šalys, tiek liudytojai patvirtino, jog dar iki ieškovo D. G. išėjimo iš namų 1992 m. gruodžio 21 d., ieškovė ir atsakovas nesutarė, šeimoje būdavo konfliktai. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai ir iki ieškovo išėjimo iš bendrų namų, t. y. faktinio santuokos iširimo, nesutarė ir abu nesiėmė priemonių šeimai išsaugoti, nėra pagrindo dėl santuokos nutraukimo kaltu pripažinti išimtinai ieškovą. Teisėjų kolegijos vertinimu, abu sutuoktiniai nepakankamai rūpinosi vienas kitu, neteikė reikiamos moralinės pagalbos vienas kitam, nesistengė rasti priimtinų būdų išspręsti nesutarimus, kurie, kaip galima spręsti iš šalių paaiškinimų, nebuvo dideli. Ieškovo D. G. teigimu, šalys nesutarė dėl bendravimo su ieškovo giminėmis, laisvalaikio, ieškovas jautėsi atsakovės nevertinamas, o atsakovė E. G. nurodė, kad jie ginčydavosi, tarp šalių buvo kilęs konfliktas dėl remonto (tapetų klijavimo). Pažymėtina, kad nė viena šalis byloje neįrodė, jog priešinga pusė padarė esminį santuokinių pareigų pažeidimą, lėmusį santuokos iširimą, taip pat neįrodė, kad egzistavo faktai, sudarantys prielaidas taikyti įstatyme nustatytą santuokos iširimo priežasčių prezumpciją (CPK 178 straipsnis, CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys). Atkreiptinas dėmesys, kad nuo šalių faktinio gyvenimo skyrium praėjo daugiau kaip 20 metų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiem sutuoktiniams pažeidus lojalumo vienas kitam, pagarbos pareigas ir atsakovei E. G. nepateikus svarių įrodymų, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas tik ieškovas D. G., laikytina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovės E. G. vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (vertė 30 000 Eur), kuris įgytas 1992 m. balandžio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (1 t., b. l. 12). Ieškovo D. G. vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (vertė 15 000 Eur), kuris įgytas 1995 m. kovo 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (1 t., b. l. 11). Ieškovo D. G. teigimu, jo vardu registruotas butas yra jo asmeninė nuosavybė, nes įgytas sutuoktiniams gyvenant atskirai, be to, šį butą ieškovas suremontavo ir vienas privatizavo, o atsakovės vardu registruotas butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir turi būti padalintas lygiomis dalimis. Atsakovės E. G. teigimu, abu nurodyti butai yra įgyti santuokos metu, todėl kiekvienam sutuoktiniui priteistinas butas, kuriame jis gyvena. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad abu ginčo butai yra įgyti santuokos metu, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, aplinkybė, kad ieškovė viena išlaikė, remontavo butą, esantį (duomenys neskelbtini), sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, kol nėra įrodyta, kad tai vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad abu ginčo butai buvo įgyti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Butų privatizavimo įstatymo (1994 m. spalio 25 d. redakcija) 4 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai, įgiję nuosavybės teisę į nupirktą gyvenamąjį namą, butą, pagal šį įstatymą negali privatizuoti kito gyvenamojo namo, buto. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad, butus privatizuojant sutuoktiniams, butų privatizavimo lengvata buvo teikiama šeimoms, o ne vienam iš sutuoktinių, butai buvo parduodami šeimoms bendram naudojimui, todėl nustačius, kad butas buvo įgytas jį privatizavus pagal Butų privatizavimo įstatymą šalių santuokos metu, toks butas pripažintinas abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2007). Atsižvelgiant į tai, kad ginčo butai įgyti (privatizuoti) 1992 m. balandžio 28 d. ir 1995 m. kovo 23 d., t. y., santuokos metu, todėl jie laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nekilnojamojo turto registre ginčo butai registruoti kiekvieno iš sutuoktinių vardu, nes pasinaudoti valstybės lengvatomis privatizuojant butą viena šeima galėjo tik vieną kartą. Pažymėtina, kad ieškovas D. G. byloje neįrodinėjo, kad ginčo butą įgijo iš asmeninių lėšų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas D. G. nepaneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija įvertina apelianto argumentus, kad byloje nebuvo pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civiliniame kodekse nustatytais atvejais. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, t. y. teismas gali pripažinti svarbiomis ir leidžiančiomis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir kitas aplinkybes, tačiau nukrypdamas nuo šio principo kitų svarbių aplinkybių pagrindu, teismas turi nustatyti, kad nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba aplinkybių visumos kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kaip vienas iš kriterijų, dėl kurių galimas nukrypimas nuo turto lygių dalių principo, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių didesnis indėlis į bendrą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai aplinkybę, jog ieškovas D. G. neprisidėjo prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo, laikė pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo. Kaip nurodyta šioje nutartyje, ieškovas D. G. minėtame bute negyvena nuo 1992 m. gruodžio 21 d. (14 pastraipa). Atsakovė E. G. nurodė, kad gyvendama šiame bute 23 metus viena jį išlaikė, darė remontą, keitė duris, langą, ieškovas nei prie buto, nei prie vaikų išlaikymo neprisidėjo (2016 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 10 min. – 20 min.). Iš byloje esančios 2015 m. balandžio 7 d. pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta, kad ieškovas nuo 1994 m. gruodžio 19 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 21). Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad atsakovė E. G. nuo 1992 metų, t. y. jau net 25 metus viena išlaiko, prižiūri ginčo butą, prie kurio išlaikymo ieškovas neprisideda ir niekada nereiškė pretenzijų į šį butą, įvertinus tai, kad ieškovui išėjus iš namų, jame liko gyventi du jo vaikai, vienas iš jų buvo nepilnametis (16 metų), prie kurio išlaikymo ieškovas neprisidėjo, darytina išvada, kad šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad formaliai ieškovui priteisus buto, kuriame jis negyveno ilgą laiko tarpą, t. y. daugiau nei 20 metų, ir negyvena šiuo metu, dalį, atsižvelgiant į šalių santykių pobūdį, toks turto dalių priteisimas tarp šalių tik sukurtų ginčo santykius, neužtikrintumą, kas pažeistų atsakovės teisėtus lūkesčius, toliau tvarkyti ir valdyti šeimos būstą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie teisiniai gėriai nulemia pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Be to, teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad ginčo buto vertė nėra didelė, todėl buto išlaikymas ir tvarkymas ilgą laiko tarpą šios bylos aplinkybėmis yra reikšmingi faktoriai sprendžiant dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Kita vertus, toks šalių turto padalijimo būdas, kuomet šalims yra priteisiami butai, kuriuose jie gyvena daugiau nei 20 metų, t. y. ieškovei butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovui butas, esantis (duomenys neskelbtini), iš esmės nepažeidžia šalių teisių ir atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, teisėtai ir pagrįstai sprendė dėl šalims dalytino turto dalių ir nukrypimo nuo lygių dalių principo. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad santuoka iširo tik dėl ieškovo D. G. kaltės, teismas neįvertino, kad tarp sutuoktinių buvo nesutarimų ir iki faktinio santuokos iširimo, taip pat neįvertino aplinkybės, kad abu sutuoktiniai nesiėmė priemonių santuokai išsaugoti, o šalių faktiniai sutuoktinių ryšiai nutrūko labai seniai, t. y. daugiau nei prieš 20 metų. Dėl nurodytų priežasčių Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimas pakeistinas dalyje dėl sutuoktinio kaltės nutraukiant santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 24 d. papildomu sprendimu netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą, nes padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškinys atmestas, o priešieškinys tenkintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, abiejų šalių reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, ieškovo reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra atmesti, tačiau byloje esminis ginčas yra dėl turto padalinimo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į patenkintų turtinių reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo D. G. turtinis reikalavimas priteisti 30 000 Eur vertės turtą yra tenkintas 50 procentų (jam priteistas 15 000 Eur turtas), todėl jis turi teisę į 50 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovės reikalavimas priteisti 30 000 Eur vertės turtą yra tenkintas visa apimtimi, todėl jos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos visiškai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas D. G. advokatei J. A. už ieškinio, patikslinto ieškinio, atsiliepimo į priešieškinį parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose sumokėjo 869 Eur (1 t., b. l. 110–111). Atsakovės E. G. bylinėjimosi išlaidas sudaro 100 Eur žyminis mokestis už priešieškinį ir 46,32 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (1 t., b. l. 67, 109). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas yra tenkintas 50 procentų, todėl jam iš atsakovės priteistina 434,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (869 Eur : 2). Atsakovės priešieškinį tenkinus visiškai, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (100 Eur) priteisiamos iš ieškovo D. G.. Atlikus įskaitymą iš atsakovės ieškovui priteistina 334,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (434,50 Eur – 100 Eur). Iš ieškovo valstybei taip pat priteistina 46,32 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio suma nustatoma pagal prašomo priteisti santuokinio turto vertę (CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šioje byloje tiek ieškovas, tiek atsakovė prašė priteisti turtą, kurio vertė yra 30 000 Eur, todėl teismas pagrįstai nustatė, kad tiek ieškinio, tiek priešieškinio suma yra 30 000 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas skundžiamame 2016 m. vasario 24 d. papildomame sprendime teisingai nustatė ir tai, jog už ieškovo ir atsakovės pareikštus turtinius reikalavimus mokėtinas 888,76 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 3 d. nutartimi ieškovui atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimą, Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 7 d. nutartimi atleido atsakovę nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 22 pastraipoje padarytas teisines išvadas, sprendžia, kad ieškovas D. G. privalo sumokėti valstybei ½ dalį žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinį – 526,38 Eur, t. y. 82 Eur (už du neturtinius reikalavimus) + 444,38 Eur (888,76 Eur : 2, už turtinį reikalavimą). Ieškovas yra sumokėjęs 100 Eur žyminio mokesčio, todėl iš jo priteisiama 426,38 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinį. Kaip jau nurodyta, atsakovės priešieškinys tenkintas visiškai, ji nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, todėl ieškovas privalo valstybei sumokėti žyminį mokestį mokėtiną už priešieškinio turtinius reikalavimus – 888,76 Eur. Atsakovė yra sumokėjusi 100 Eur žyminio mokesčio, todėl iš ieškovo valstybei priteistina 788,76 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už priešieškinį. Taip pat iš ieškovo valstybei priteisiama 5,70 Eur (11,35 Eur : 2) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Viso iš ieškovo valstybei priteistina 1 220,84 Eur (426,38 Eur + 788,76 Eur + 5,70 Eur, CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 96 straipsnio 3 dalis).Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad atsakovės E. G. priešieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės yra perteklinis. Teisėjų kolegija pažymi, kad, siekdama nutraukti santuoką dėl ieškovo D. G. kaltės, atsakovė E. G. turėjo teisę byloje pateikti priešieškinį ir priešieškinio padavimas laikytinas atsakovės procesinių teisių tinkama įgyvendinimo forma (CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas D. G. apeliaciniais skundais prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. papildomą sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, t. y. tarp šalių sudarytą santuoką nutraukti dėl atsakovės E. G. kaltės ir padalinti lygiomis dalimis santuokos metu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatyti naudojimosi šiuo butu tvarką, o butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovo D. G. nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovo reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės ir padalinti sutuoktinių turtą pagal ieškovo apeliacinio skundo prašymą, todėl laikytina, jog ieškovo D. G. apeliacinis skundas iš esmės yra atmetamas ir jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė E. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl jos nėra priteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 2,78 Eur ir yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3 Eur, teismas šių išlaidų valstybei nepriteisia (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nauja redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. papildomą sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., ir E. G. (iki santuokos (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo E. G. palikti santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini), D. G. – pavardę (duomenys neskelbtini).

Padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisiant ieškovo D. G. asmeninėn nuosavybėn butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 15 000 Eur vertės, o atsakovės E. G. asmeninėn nuosavybėn butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 30 000 Eur vertės, neišmokant ieškovui piniginės kompensacijos už atsakovei tenkantį didesnės vertės turtą.

Priteisti ieškovui D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 334,50 Eur (tris šimtus trisdešimt keturis eurus, 50 ct) bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti.

Priteisti valstybei iš ieškovo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 220,84 Eur (vienas tūkstantis du šimtai dvidešimt eurų, 84 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 46,32 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 32 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.“

Teismo nutartį ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.