Alytaus apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas, VĮ Registrų centras, Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: V. K., Valstybės įmonei „Turto bankui“, Valstybės įmonei Registrų centras, Varėnos rajono savivaldybės administracijai, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šio pastato dalį, kaip sąžininga ir teisėta valdytoja, valdo nuo 1997 m. rugsėjo 10 d. nepertraukiamai ir atvirai, naudoja ją ūkiniams reikalams pagal paskirtį, remontuoja, elgiasi kaip savininkė. Šias aplinkybes savo pareiškime civ. byloje Nr. e2YT-5310-547/2022 patvirtino ir šio pastato bendras valdytojas V. K..

Pastatas, kaip vienetas, nėra nei valstybės ar savivaldybės nuosavybė, taip pat niekada nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tai patvirtina VĮ Registrų centro 2022-07-14 išrašas. Tai, kad reikėjo pastato dalį, gautą už pajus įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka tėvui J. Š., nei pareiškėjai nebuvo žinoma.

Teismo posėdyje pareiškėja V. G. paaiškino, kad ji tame pastate laiko gyvulius ir šieną nuo 1997 metų rugsėjo mėnesio. Šią pastato dalį jai atidavė tėvas J. Š., kurią jis buvo įgijęs už pajus. Gyvena prie pat nurodyto pastato. Jokių sandorių su tėvu nesudarė. Tėvas J. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Naudojasi ¼ dalimi nurodyto pastato, o ¾ dalis valdo V. K.. Tvarkė pastato stogą, langus. Daugiau pretendentų į nurodytą turtą nėra.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo V. K. paaiškino, kad pareiškėjai turto dalį perleido tėvas. Su pareiškėja yra bendraturčiai. Yra faktiškai pasidaliję patalpomis. Pareiškėja valdo ir naudojasi jai priklausančia turto dalimi nuo pat bendrovės iširimo. Jis yra pripažintas turto savininku. Kartu remontavo stogą, keitė langus, duris.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Apie bylos nagrinėjimą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 532 straipsnis, buvo paskelbtas teismo pranešimas internete, tačiau jokie kiti suinteresuoti asmenys nesikreipė dėl jų įtraukimo į bylos nagrinėjimą ir nepareiškė prieštaravimų pareiškėjų pareiškimui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja V. G. kelia klausimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamąjį turtą – ¼ dalis pastato veršidės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato paskirtis kita (fermų), statybos metai 1970 m., žymėjimas plane 1Ž1/p, bendras plotas 736,91 m², užstatytas plotas 797 m², kadastro duomenys nustatyti 2022-06-17, registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė išregistruota 2016-11-30.

J. Š. už pajus atiduota veršidės ¼ pastato, tai patvirtinama (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės 1997-09-10 važtaraščiu 405631. Taigi, nurodyti dokumentai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė priėmusi sprendimą likviduoti bendrovę, savo turimą turtą išdalino bendrovės pajininkams atitinkamai pagal jų turimą pajaus dydį.

Pagal teismui pateiktą nekilnojamojo turto objekto – statinio (statiniai) nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, pareiškėjos V. G. nurodomas nekilnojamas turtas – ¼ dalis pastato veršidės, pastato paskirtis kita (fermų), statybos metai 1970 m., žymėjimas plane 1Ž1/p, bendras plotas 736,91 m², užstatytas plotas 797 m², kadastro duomenys nustatyti 2022-06-17, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio yra nekilnojamojo turto objekte, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis objektas yra suformuotas kaip nekilnojamojo turto kadastro objektas. Jame yra nurodyta statinių išsidėstymo planas, pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys ir kita.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi per CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai).

Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, pateikti įrodymai ir teisiniai argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja V. G., nuosavybės teise įgijo ¼ dalis veršidės, esančios (duomenys neskelbtini). Teismas daro išvadą, kad byloje neginčytinai įrodyta, jog pastatas, kuris buvo vadinamas veršide, arklide (priklausomai nuo to kokie gyvuliai tuo metu buvo laikomi), buvo perduotas grupei asmenų, vienas kurių buvo J. Š.. Tokiu būdu turto – veršidės bendraturčiais tapo pajininkų grupė. Šie asmenys savo nuosavybės teisės neišviešino, neįregistravo nekilnojamojo turto registre.

Nuo pat veršidės ¼ dalies perdavimo V. G. žinion, t. y., nuo 1997 metų, ji ir valdo nurodytą dalį iki šiol. Kaip nurodė pareiškėja ir suinteresuotas asmuo (bendraturtis) V. K. jie remontavo pastatą, ten laiko gyvulius visą laiką nuo įsigijimo. Taigi patvirtinama, kad V. G. pastatą valdo atvirai, sąžiningai ir nepertraukiamai. Niekas nei jai, nei suinteresuotam asmeniui V. K. neišsakė jokių pretenzijų dėl pastato – veršidės priklausomybės. Teismui iškėlus bylą teisme ir apie tai paskelbus viešai, niekas jokių pretenzijų ir reikalavimų per nustatytą terminą nepateikė.

Suinteresuotas asmuo V. K. kreipėsi dėl dokumentų į Varėnos rajono savivaldybės archyvą bei Kauno regiono valstybės archyvo Alytaus filialą, tačiau jam buvo nurodyta, kad dokumentai neperduoti saugoti. Šiuo atveju, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad statiniai (statinys) faktiškai egzistuoja, šis objektas yra suformuotas kaip nekilnojamojo turto kadastro objektas bei jame nurodyta statinių išsidėstymo planas, pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys ir kt.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tuo metu žemės ūkio įmonių turto privatizavimo sąlygas ir tvarką reglamentavo 1991 m. liepos 30 d. Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimas Nr. 420. Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 3 straipsnyje buvo nustatytas ratas subjektų, turinčių teisę įsigyti privatizuojamą žemės ūkio įmonių turtą. Pareiškėjos V. G. tėvas – J. Š. pagal šias nuostatas pateko į subjektų, turinčių teisę įsigyti privatizuojamą žemės ūkio įmonių turtą, ratą. Taigi darytina išvada, jog pirmiausia pareiškėjos tėvas J. Š., o vėliau ir pareiškėja V. G., valdydama ¼ dalį veršidės pastato, juos sąžiningai atvirai ir nepertraukiamai valdė nuo 1997 metų, t. y. apie 25 metus. Iki šios dienos, išskyrus pareiškėją niekas pastato dalimi (1/4) nesinaudojo ir nedisponavo šia nuosavybe, dėl jos nereiškė jokių pretenzijų. Šalia esančios ¾ dalies savininkas bei jokie kiti asmenys tam neprieštaravo taip patvirtindami valdymo faktą.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Kasacinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.). Šioje byloje įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šios kategorijos bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl prielaidų darymas yra neišvengiamas. Nagrinėjamoje byloje prašomą nustatyti pastato dalies įgijimą nuosavybės teise faktą pareiškėja įrodinėjo savo pareiškimu bei rašytiniais įrodymais.

Per nepertraukiamą naudojimosi nekilnojamu turtu – ¼ dalimi veršidės nuo 1997 metų, jokios valdžios institucijos, jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, nėra V. G. pareiškę jokių pretenzijų, reikalavimų dėl pastato naudojimo ir valdymo.

CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Tai reiškia, kad pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį gali būti laikomas net ir kelių valdytojų bendras daikto valdymo laikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2012, 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018). Teismas vertina, kad bendras suinteresuotų asmenų, kuriems pastato dalys buvo 1997 metais perleistos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės, o vėliau perleista pareiškėjai, valdymas kartu paėmus nepertraukiamai truko nuo pastatų įsigijimo/perleidimo daugiau kaip dvidešimt metų, šiuo atveju – nuo 1997 metų, ir jis buvo atviras ir nepertraukiamas, nėra apribojimų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 531 straipsnio 5 punkte nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą.

Byloje įtraukti suinteresuoti asmenys taip pat nepateikė teismui jokių prieštaravimų dėl pareiškėjos pateikto prašymo, todėl laikytina, kad į minėtą nekilnojamąjį turtą pretenzijų nėra. Šios aplinkybės rodo, kad pastato – veršidės ¼ dalis visą 25 metų laikotarpį buvo valdoma teisėtai, nes jos valdymas nebuvo įgytas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus ir jokie kiti asmenys iki šiol nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad veršidės būtų valdomos neteisėtai.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, jog pareiškėjos prašomas nustatyti faktas, dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamąjį turtą – ¾ dalis pastato veršidės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato paskirtis kita (fermų), statybos metai 1970 m., žymėjimas plane 1Ž1/p, bendras plotas 736,91 m², užstatytas plotas 797 m², kadastro duomenys nustatyti 2022-06-17, registro Nr. (duomenys neskelbtini), tenkintinas. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl nuosavybės teisės nustatytinos pagal įgyjamosios senaties sąlygas.

Dėl VĮ Registrų centro pašalinimo iš suinteresuotų asmenų

Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu prašė pašalinti jį iš šios bylos nagrinėjimo.

Suinteresuoti asmenys turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į teisminį procesą arba būti teismo pašaukti dalyvauti byloje, jeigu teismas nustato, kad teismo sprendimas turės įtakos suinteresuoto asmens teisėms ir pareigoms (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo turto registro tvarkymas – tam tikrų juridinių faktų įregistravimas ar išregistravimas registre – atliekamas pagal nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktus, atitinkamą juridinį faktą nustatančius (panaikinančius) dokumentus, ir yra tik išvestinis veiksmas (civilines teises ir pareigas sukuria civiliniai sandoriai ar kiti juridiniai faktai, su kuriais yra siejamas civilinių teisių bei pareigų atsiradimas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad „<...> turto registracija viešame registre atlieka visų pirma teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją.<...> Asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt.“(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-399/2010).

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas laiko, kad Registrų centras neturėtų būti laikomas suinteresuotu asmeniu šioje byloje, todėl pašalintinas iš šios civilinės bylos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkamos šalies pakeitimas tinkama CPK 45 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti išspręstas tiek pasirengimo bylos nagrinėjimui, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 4.68 - 4.71 straipsniais, CPK 530-533 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – ¼ (vieną ketvirtąją) dalį pastato – veršidės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato paskirtis kita (fermų), statybos metai 1970 m., žymėjimas plane 1Ž1/p, bendras plotas 736,91 m², užstatytas plotas 797 m², kadastro duomenys nustatyti 2022-06-17, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

VĮ Registrų centro prašymą dėl pašalinimo iš suinteresuotų asmenų tenkinti.

Pašalinti suinteresuotą asmenį VĮ Registrų centrą, kodas Juridinių asmenų registre 124110246, iš civilinės bylos Nr. e2YT-5951-445/2022 proceso.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.