Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui M. S., atsakovo R. G. atstovei advokatei I. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui R. G. dėl 2020 m. liepos 28 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliai - DGK) sprendimo DGKS-4703 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

UAB (duomenys neskelbtini) (toliau - ieškovė, darbdavė, įmonė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. G. (toliau - atsakovas, darbuotojas), prašydamas 1) panaikinti 2020 m. liepos 28 d. DGK sprendimą DGKS-4703 ir atsakovo R. G. reikalavimų netenkinti; 2) priteisti iš atsakovo 306,86 Eur darbo užmokesčio permoką; 3) priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad su DGK sprendimu nesutinka, kadangi visas darbo užmokestis ir kitos priklausančios sumos darbuotojui R. G. buvo išmokėtos, DGK padarė akivaizdžias klaidas vertindama faktines aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, todėl nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo laikyti, kad DGK priimtas Sprendimas teisėtas, atitinkamai Sprendimas yra naikintinas, o Atsakovo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat yra teisinis ir faktinis pagrindas iš atsakovo priteisti jo nepagrįstai gautas pinigines lėšas ieškovės naudai. Nurodo, kad ieškovas ir atsakovas 2020-01-20 sudarė darbo sutartį Nr. DS-014 (toliau - ir darbo sutartis), pagal kurią atsakovas buvo priimtas į darbą (duomenys neskelbtini) pareigoms, jam numatytas 1001,55 Eur mėnesinis darbo užmokestis prieš mokesčius, numatyta dienpinigių norma vykstant į komandiruotes ir aptartos kitos darbo sąlygos. Darbo užmokestis ir kitos sumos (pvz., dienpinigiai) atsakovui buvo mokamos bankiniais pavedimais į asmeninę atsakovo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš viso atsakovo naudai per laikotarpį nuo 2020-02-07 iki 2020-05-11 buvo pervesta bendra 5 481 Eur suma. Darbo sutartis buvo nutraukta darbuotojo R. G. iniciatyva. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojui R. G. atleidimo dieną - 2020-05-11, buvo paskaičiuotas galutinis atsiskaitymas. Tačiau, darbuotojo R. G. naudai 2020-05-11 per klaidą atlikus 1000 Eur dydžio mokėjimo pavedimą, darbuotojui buvo permokėta 460,37 Eur suma (tos dienos skaičiavimais), todėl darbuotojo nedelsiant buvo paprašyta sugrąžinti permokėtą sumą. Būtent tuo pagrindu 2020-05-11 buvo išrašytas apskaitos dokumentas - Kasos pajamų orderis Nr. KPO-0010, kuriuo buvo siekiama patvirtinti pinigų įnešimo į kasą faktą, tačiau darbuotojui atsisakius grąžinti minėtą 460,37 Eur sumą ir atitinkamai pasirašyti buhalterinį dokumentą, aptariamas 2020-05-11 Kasos pajamų orderis Nr. KPO-0010 buvo anuliuotas ir įmonė šiai dienai iš atsakovo nėra atgavusi pastarojo nepagrįstai gautų/pasisavintų piniginių lėšų. Atsakovas, negrąžinęs nepagrįstai gautų piniginių lėšų ir siekdamas daryti spaudimą ieškovei, kreipėsi į DGK su 2020-05-26 Prašymu „Dėl neišmokėto užmokesčio“, kuriame abstrakčiai nurodė, kad darbdavys nėra išmokėjęs viso darbo užmokesčio, dienpinigių ir atostoginių (jokių konkrečių sumų darbuotojas neįvardino), taip pat darbuotojas nurodė kad darbdavys nepagrįstai iš jo reikalauja sugrąžinti aukščiau minėtą 460,37 Eur sumą (permoką). Ieškovas, gavęs DGK 2020-05-29 Pranešimą, buvo aktyvus procese, pateikė atsiliepimą, papildomus rašytinius paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, kurie patvirtino, kad visas priklausantis darbo užmokestis ir kitos išmokos atsakovui yra išmokėtos pilna apimtimi, atitinkamai jokio neišmokėto darbo užmokesčio nėra. Nevertinusi aukščiau aprašytų pirminių rašytinių įrodymų, patvirtinančių tiek tai, kad jokio neišmokėto darbo užmokesčio nėra, tiek tai, kad yra permoka darbuotojui, Komisija priėmė 2020-07-28 Sprendimą, kurį pagrindė anoniminio asmens SMS žinute (nesimato net telefono numeris), ir priteisė atsakovo naudai 460,37 Eur kaip galutinį atsiskaitymą nutraukus darbo santykius bei papildomą 460,37 Eur sumą kaip netesybas. Nagrinėjamu atveju susidarė nepateisinama situacija, kai darbuotojas pasipelnė darbdavio sąskaita tris kartus ta pačia 460,37 Eur suma, t. y. (i) darbuotojas ir taip yra gavęs permoką, kurią turėjo sugrąžinti darbdaviui, bet jos negrąžino; (ii) šią permoką DGK savo Sprendime žinomai nepagrįstai traktavo kaip tariamą nepriemoka darbuotojui ir 460,37 Eur iš bendrovės priteisė darbuotojo naudai; (iii) DGK savo Sprendime papildomai priteisė tokio paties dydžio (460,37 Eur) netesybų sumą darbuotojo naudai. Taigi, susiklosčiusi situacija bei byloje esantys rašytiniai įrodymai aiškiai parodo, kad atsakovas elgdamasis nesąžiningai, t. y. gavęs jam priklausantį darbo užmokestį, siekia tiek nepagrįstai praturtėti ieškovo sąskaitą, tiek ir veikia nesąžiningai negrąžindamas nepagrįstai gautų piniginių lėšų ieškovei (nepagrįstas praturtėjimas). Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovui buvo išmokėtas visas jam priklausantis atlyginimas, priešingų įrodymų atsakovas nepateikė darbo bylos nagrinėjimo metu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad viso proceso metu darbuotojas R. G. ne tik kad nenurodė konkrečių sumų, kurių tariamai neišmokėjo darbdavys (pareiškė abstraktų reikalavimą), tačiau iki pat DGK posėdžio, po kurio buvo priimtas Sprendimas, vis keitė savo poziciją (atsakovo nenuoseklumas), kuriai pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, o tuo tarpu darbdavys pateikė rašytinius įrodymus, kurie paneigė darbuotojo kuriamas aplinkybes bei dėstomus nepagrįstus kaltinimus darbdavio atžvilgiu. Šiuo pažymėtina, kad po DGK priimto 2020 m. liepos 28 d. Sprendimo, ruošiantis kreiptis į teismą su ieškiniu, ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė, besitikslindama duomenis ir rengdama suvestinę lentelę, apskaitoje rado neatitikimus, todėl buvo perskaičiuotas galutinis atsiskaitymas ir permoka darbuotojui sumažėjo nuo 460,37 Eur iki 306,86 Eur. Atitinkamai buvo parengta 2020-08-28 Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas darbuotojui R. G. ir papildomai parengtas paaiškinimas prie minėtos pažymos, patvirtinantis išdėstytas aplinkybes. Atsakovas atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad pirma, pažymėtina, kad DK 229 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimą, įtvirtinta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus DK 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme (1 dalis); jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi (2 dalis). DK 230 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčų komisijos sprendimo vykdymą, nustatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas turi būti įvykdytas jam įsiteisėjus, išskyrus atvejus, kai jis ar sprendimo dalis turi būti įvykdyti skubiai (1 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka (2 dalis). Taigi, jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo nė viena iš ginčo šalių per įstatyme (DK 231 straipsnis) nustatytą terminą nepareiškia teisme ieškinio dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, tampa privalomu bei vykdomuoju dokumentu (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti įvykdyti skubiai) ir yra vykdomas CPK nustatyta tvarka. DK 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis (1 dalis); pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis - atsakovu (3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 dalis); teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (7 dalis). Dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio yra priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso bei pagal įstatymą netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas. Tokiu atveju individualų darbo ginčą dėl teisės iš esmės išsprendžia teismas savo priimamu procesiniu dokumentu - sprendimu, o darbo ginčo išnagrinėjimas darbo ginčų komisijoje reiškia, kad buvo įgyvendinta įstatyme įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgijimo sąlyga. DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą bei jį aiškinančią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ieškovas, reikšdamas ieškinį, netinkamai suformulavo ieškinio dalyką - panaikinti Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. DGKS-4703. Minėta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos objektas, todėl bylą nagrinėjantis teismas neturės teisinio pagrindo pasisakyti dėl šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o privalės išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės iš esmės. Dėl šios priežasties ieškovo ieškinyje nurodyti argumentai dėl Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. DGKS-4703 ir komisijos padarytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nesudaro šios bylos nagrinėjimo pagrindo bei dalyko ir teismas, nagrinėdamas darbo ginčą dėl teisės iš esmės, neturės jokio teisinio pagrindo pasisakyti dėl šių ieškovo ieškinio argumentų pagrįstumo bei juos vertinti ir nagrinėti. Dėl nurodytos priežasties atsakovas atsiliepime nepasisako dėl ieškovo ieškinyje nurodytų argumentų dėl tariamo darbo ginčų komisijos sprendimo neteisėtumo, komisijos padarytų išvadų nepagrįstumo. Antra, kadangi, minėta, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, gavus darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, teismui būtina išsiaiškinti, ar buvo laikytasi privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos, nes jos laikymasis yra teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos prielaida, teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio (pagal pareigas). Nustatęs, kad asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas privalomos ginčo išankstinės nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos ir ja dar galima pasinaudoti, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta, palieka jį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 137 straipsnio 3 dalis, 297 straipsnio 1 dalis, 412 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu nustatęs, kad šios tvarkos nesilaikyta ir ja jau negalima pasinaudoti, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta, ją nutraukia CPK 293 straipsnio 2 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28/701/2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tais atvejais, kai teisme pateikiami šiek tiek patikslinti, modifikuoti, lyginant su nagrinėtais darbo ginčų komisijoje, reikalavimai, nekeičiant reikalavimų esmės, pakartotinis jų sprendimas darbo ginčų komisijoje neprivalomas ir atitinkamai CPK 412 straipsnyje nurodytos pasekmės netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-248/2019). Vis dėlto tais atvejais, kai teisme reiškiami darbo ginčų komisijoje nenagrinėti reikalavimai, galintys būti savarankišku individualaus darbo ginčo dėl teisės (DK 213 straipsnio 3 dalis) dalyku, nesantys susiję su išnagrinėtais taip glaudžiai, kad vienų jų išsprendimas turėtų įtakos ir kitų rezultatui, dėl jų spręstina pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 3 dalį, 293 straipsnio 2 punktą, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 297 straipsnio 1 dalį, 412 straipsnio 1 dalį, nepaisant to, kad ginčas kilęs tarp tų pačių šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį pareiškė, be kita ko, prašydamas priteisti iš atsakovo 306,86 Eur darbo užmokesčio permokos. Savo reikalavimą jis grindžia padaryta skaičiavimo klaida ir nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutu. Darbo ginčų komisija ginčą nagrinėjo pagal atsakovo prašymą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo. Nors ieškovo nagrinėjamu ieškiniu pareikštas reikalavimas ir darbo ginčų komisijoje nagrinėtas atsakovo reikalavimas yra susiję su darbo užmokesčiu, vis dėlto, tai yra du visiškai savarankiški reikalavimai, kurių yra skirtingas teisinis pagrindas. Ieškovo šioje byloje pareikšti reikalavimai gali būti savarankišku individualaus darbo ginčo dėl teisės dalyku (DK 213 straipsnio 3 dalis). Atsakovo darbo ginčų komisijoje ir ieškovo šioje byloje pareikšti reikalavimai nėra taip glaudžiai susiję, kad vienų išsprendimas turėtų įtakos ir kitų rezultatui. Darbo ginčų komisija šiuo atveju nenagrinėjo darbo ginčo dėl ieškovo tariamai padarytos darbo užmokesčio permokos grąžinimo, toks reikalavimas komisijoje nebuvo pareikštas, komisija visiškai nevertino ir nepasisakė dėl ieškovo tariamai padarytos darbo užmokesčio skaičiavimo klaidos. Šiuo, tariamos darbo užmokesčio permokos, aspektu darbo ginčas darbo ginčų komisijoje visiškai nebuvo nagrinėtas. Taigi, ieškovo šioje byloje pareikštas reikalavimas yra visiškai naujas reikalavimas, dėl kurio nebuvo sprendžiama darbo ginčų komisijoje. Dėl šios priežasties, ieškovui nesilaikius privalomos išankstinės darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, remiantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, teismas privalėjo atsisakyti priimti ieškovo ieškinį, o šį priėmęs, privalo ieškinį palikti nenagrinėtą, jeigu dar yra galimybė pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, arba bylą nutraukti, jeigu tokios galimybės jau nebėra (CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis, 293 straipsnio 2 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 297 straipsnio 1 dalis, 412 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas praleido DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją, todėl pagal nagrinėjamą ieškinį iškelta civilinė byla privalo būti nutraukta. Trečia, nors atsakovo nuomone, civilinė byla, iškelta pagal šį ieškovo ieškinį privalo būti nutraukta, taip pat nurodytini ir argumentai dėl ieškovo pareikšto reikalavimo priteisti iš atsakovo tariamą 306,86 Eur darbo užmokesčio permoką nepagrįstumo. CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis (1 dalis); nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje nustatytus atvejus (2 dalis). Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas negali būti išreikalaujamos kaip be pagrindo įgytos sumos, be pagrindo išmokėtos kaip darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Taigi įstatymų leidėjas nustatė dvi alternatyvias draudimo išreikalauti be pagrindo įgytą darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas išimtis: be pagrindo įgytų lėšų gavėjo nesąžiningumą ir sąskaitybos klaidą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos šios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais - sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės - gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas. Kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, asmuo visų pirma turi turtą įgyti be teisinio pagrindo. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo (CK 6.237 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-313/2015). Ieškovas ieškiniu neįrodinėja atsakovo nesąžiningumo, todėl plačiau šiuo aspektu atsakovas atsiliepime nepasisakys. Tačiau ieškovas siekia įrodyti padarytą darbo užmokesčio skaičiavimo, t. y. sąskaitybos, klaidą, būtent šiuo aspektu toliau ir pasisakytina. Žodis „sąskaityba“ lietuvių kalboje apibrėžiamas kaip sąskaitų tvarkymas, buhalterinė apskaita; „sąskaitininkas“ - sąskaitybos specialistas, buhalterijos darbuotojas; „sąskaita“ - atsiskaitymų ir įsipareigojimų eigos dokumentas; dokumentas, kur suskaičiuoti mokėtini pinigai; finansinių-ūkinių operacijų, įrašomų į specialias knygas, visuma, sudaroma pagal apyvartą (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 2012, p. 676; Lietuvių kalbos institutas. Lietuvių kalbos žodynas [interaktyvus]). Kasacinis teismas 2002 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1355/2002 nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sąvoka „skaičiavimo klaida“ yra aiškinama kaip sąskaitybos klaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 417/2001). Sąskaityba pagal šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus gali reikšti ne tik aritmetinį darbo užmokesčio skaičiavimą, bet ir kitus veiksmus, susijusius su darbo užmokesčio apskaita ir išmokėjimu. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo reiškiant reikalavimą grąžinti be pagrindo įgytą turtą išaiškinta, kad šios kategorijos bylose ieškovas turi įrodyti, jog atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; taip pat žr. 2007 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2007). Tačiau ieškovui teigiant, jog buvusiam darbuotojui be pagrindo išmokėta dalis darbo užmokesčiui prilygintos išmokos, ir nurodant sąskaitybos klaidą, kaip pagrindą taikyti CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą draudimo (išreikalauti iš darbuotojo išmoką (jos dalį)) išimtį, būtent ieškovui tenka sąskaitybos klaidos fakto įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-701/2019). Sąskaitybos klaidos faktą teismai konstatuoja, vadovaudamiesi įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, ištyrę ir įvertinę konkrečios bylos duomenų visumą, kuri suponuoja klaidos kvalifikavimą būtent kaip sąskaitybos, ne teisės taikymo ar kitokio pobūdžio klaidą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1355/2002; 2007 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2007; 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-313/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-122/2002; 2014 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-484/2014). Pažymėtina, kad kasacinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-313/2015, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos faktines aplinkybes, konstatuota, kad netinkamas įstatymo taikymas (dėl ko buvo neteisėtai nutraukta darbo sutartis ir išmokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas) negali būti prilyginamas sąskaitybos klaidai. Nurodytu aspektu atsakovas pareiškia, kad nėra jokios ieškovo tariamai padarytos darbo užmokesčio permokos. Priešingai, atleidžiant atsakovą iš darbo su juo nebuvo visiškai atsiskaityta, dėl ko atsakovas ir buvo kreipęsis į darbo ginčų komisiją. Atsakovas pažymi, kad visą darbo pas ieškovą laikotarpį atsakovui nebuvo teikiami darbo užmokesčio skaičiavimo algalapiai (atsiskaitymo lapeliai), kaip to imperatyviai reikalauja DK normos. Ieškovo darbo ginčų komisijai pateiktus atsiskaitymo lapelius atsakovas pamatė pirmą kartą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas ieškinyje neįrodė esant priešingai, t. y. kad minėti atsiskaitymo lapeliai buvo tinkamai įstatymo nustatyta tvarka atsakovui įteikti. Tokiu įrodymų kartu su ieškiniu taip pat nepateikta. Kadangi ieškovas niekada nevykdė pareigos įteikti atsakovui atsiskaitymo lapelius, net ir šiam jų prašant, o šiems atsiskaitymo lapeliams atsiradus tik atsakovui su prašymu dėl neišmokėto darbo užmokesčio kreipęsis į darbo ginčų komisiją, egzistuoja didelė tikimybe, kad šie atsiskaitymo lapeliai buvo surašyti atgaline data. Be to, minėtuose atsiskaitymo lapeliuose yra nurodomos nepagrįstos ir neaiškios išskaitos iš atsakovo darbo užmokesčio. Visiškai nėra aišku kokiu teisiniu pagrindu ir už ką šios išskaitos yra (buvo) daromos. Kartu su ieškiniu nėra pateikta jokių ieškovo įsakymų ir (ar) sprendimų dėl tokių išskaitų. Tokių dokumentų ir negalėjo būti pateikta, nes jų nėra. Atsakovas niekada su tokiai dokumentais pasirašytinai supažindintas nebuvo, dėl jokių iš darbo užmokesčio atliekamų išskaitų niekada jokių sutikimų nėra davęs, nors jie yra privalomi pagal įstatymą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas nei ieškinyje nurodė, nei kartu su ieškiniu pateikė tai patvirtinančius dokumentus, kokio pobūdžio tariamą sąskaitybos klaidą kaip ir kokiu būdu jis padarė. Sąskaitybos klaidos nebuvimo faktą, be kita ko, įrodo paties ieškovo nežinojimas, kokio dydžio darbo užmokesčio permoka buvo tariamai padaryta dėl minėtos tariamos sąskaitybos klaidos. Nes ieškovas iš pradžių teigė, kad permoka sudaro 406,37 Eur, o vėliau, kad ji sudaro 306,86 Eur. Jeigu ieškovas netinkamai vykdo savo buhalterinę apskaitą (ką, be kita ko, ieškovas pats iš esmės ir pripažino ieškinyje), tai įstatymo imperatyviai nustatytos pareigos tinkamai vykdyti įmonės buhalterinę apskaitą nevykdymo teisinės pasekmės negali būti perkeltos Atsakovui, kaip buvusiam ieškovo darbuotojui, kuris visiškai nebuvo atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, o dirbo (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad atsakovas nurodė, kad jam buvo neišmokėtas atsiskaitymas, tačiau išmokėjimą patvirtina SODROS duomenys. Sąskaitybos klaida pasireiškė per klaidą atlikus 1000 Eur dydžio mokėjimo pavedimą R. G.. Tokia suma tiesiog neturėjo būti pervesta atsakovui. Tokia suma niekada nepriklausė R. G. ir į jo banko sąskaitą iškeliavo per sąskaitybos klaidą. Tą patvirtina darbo sutartis, kurioje apibrėžtas atlyginimo dydis, tą patvirtinta atlyginimo apskaičiavimą pagrindžiantys dokumentai, komandiruotės įsakymai, atlyginimo išmokėjimą pagrindžiantys dokumentai, viską apibendrinanti Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas darbuotojui R. G.. Be to, ši pažyma ir visi duomenys apskritai – pilna apimtimi sutampa su SODROS duomenimis, kuriuos teismas gavo į bylą. Sąskaitybos klaidą patvirtino ir bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo duodamas parodymus posėdžio metu. Permoka buvo vienkartinė ir buvo permokėta paskutiniu pavedimu, permoka buvo pastebėta tą pačią dieną po pavedimo, tą pačią dieną buvo pareikalauta sugrąžinti pinigus, tą pačią permokos dieną buvo išrašytas Kasos pajamų orderis, kuriuo buvo siekiama patvirtinti pinigų sugrąžinimo į įmonės kasą faktą; šį Kasos pajamų orderį Darbo ginčų komisijai su savo Pareiškimu pateikė ne kažkas kitas, o pats R. G.; ginčo suma susidarė dėl vienkartinės permokos, tuo tarpu šalių nebesiejant darbo santykiams, nebebuvo galimybių atlikti išskaitų iš darbuotojui permokėto darbo užmokesčio. Ieškinio reikalavimų pagrįstumas, dalyje dėl 306,86 Eur priteisimo, ieškovo yra įrodinėjamas nepagrįsto praturtėjimo institutu, nėra jokio pagrindo laikyti šios ginčo dalies kylančios iš darbo teisinių santykių arba individualaus darbo ginčo, kur išankstinė ginčo nagrinėjimo tvarka yra privaloma. Taigi, viena vertus, atsakovo atsikirtimai šioje dalyje yra atmestini kaip nepagrįsti. Kita vertus, net pats atsakovas šioje vietoje akivaizdžiai abejoja tokia savo atsiliepime formuota pozicija ir visgi išdėsto atsikirtimus dėl jo nenoro grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Priešingai nei teigia atsakovas, ieškovas visada teikdavo „Atlyginimo lapelius“ atsakovui bei tinkamai vykdė pareigas savalaikiai pervesti priklausantį darbo užmokestį, o pavedimus darydavo per banką. Atlyginimo lapeliai buvo visada įteikiami R. G.. Jokių pretenzijų niekada dėl atlyginimo lapelių R. G. nereiškė, tokių įrodymų byloje nėra. Pretenzijos prasidėjo tik tada, kai prasidėjo ginčas su R. G.. Tačiau visi R. G. veiksmai kol nebuvo kilusio konflikto, rodo, kad dabar sukurta R. G. versija yra nepagrįsta. Bendrovė visas savo pareigas vykdė tinkamai, o R. G. dirbo patenkintas ir jokių pretenzijų ar nusiskundimų nereiškė iki to momento, kada tarp šalių įvyko konfliktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

Iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini)sudarytos darbo sutarties pagrindu atsakovas dirbo pas ieškovę (duomenys neskelbtini) (1.2 punktas). Darbo sutarties 3.1. punktu sulygta mokėti 1001,55 Eur mėnesinis atlygis prieš mokesčius. Darbo užmokestis mokamas vieną kartą per mėnesį iki sekančio mėnesio 15 dienos (3.2. punktas). Pagal 6 punktą sutarta, kad vykstant į komandiruotę, darbuotojui mokama dienpinigių norma patvirtinta 1996 m. lapkričio 21 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 116. Nustatoma dienpinigių norma dienai komandiruotėms visose Europos sąjungos šalyse – 50 (penkiasdešimt) procentų dienpinigių normos. Darbo sutartis nutraukta 2020 m. gegužės 11 d. pagal Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį darbuotojo prašymu. Ginčas byloje kilo ar tinkamai atsiskaityta su atsakovu atleidimo dieną, ar darbdavys pagrįstai atliko sąskaitybos klaidą, o darbuotojas nepagrįstai praturtėjo.

2020 m. liepos 28 d. DGK sprendime nurodyta, kad ginčo šalys į darbo bylą yra pateikusios nepasirašytą 2020 m. gegužės 11 d. kasos išlaidų orderi Nr. KPO-OIOO, kuriame įvardijama ieškovui išmokėtina 460,37 Eur suma „pagal avanso apyskaitą“; visais atvejais ieškovui su darbo santykiais susijusios išmokos buvo mokamos mokėjimo pavedimais į asmeninę sąskaitą banke. Numatytas mokėjimas pagal kasos išlaidų orderį yra vienintelis. Atsakovė pateikdama šį orderį pripažįsta, jog jame nurodyta suma ieškovui yra mokėtina, tačiau nepaaiškina dėl kokių priežasčių šis įsipareigojimas nevykdomas. Ieškovas pateikęs susirašinėjimą su darbdaviu trumposiomis SMS žinutėmis, kurių vienoje ieškovas teiraujasi, kada su juo bus atsiskaityta. Gautas atsakymas <...>Atvyksi į vietą gausi pinigus ir pasirašysi. Nieks tau nesakė, kad nebus sumokėta<...>. Esant tokioms aplinkybės patvirtinamas 460,37 Eur įsiskolinimas, kuris privalėjo būti išmokėtas atleidimo iš darbo dieną. Komisija sprendžia, jog vadovaujantis proporcingumo neišmokėtos sumos principu ieškovo naudai išieškotinos 460,37 Eur netesybos už uždelstą atsiskaityti laiką. Iš bylos duomenų matyti, kad 2020-01-22 priimtas darbdavio įsakymas dėl R. G. komandiruotės, paskaičiuoti dienpinigiai 272,50 Eur 2020-01-31 priimtas darbdavio įsakymas dėl R. G. komandiruotės, paskaičiuoti dienpinigiai 903,50 Eur; 2020-02-28 priimtas darbdavio įsakymas dėl R. G. komandiruotės, paskaičiuoti dienpinigiai 800,50 Eur; 2020-04-13 priimtas darbdavio įsakymas dėl R. G. komandiruotės, paskaičiuoti dienpinigiai 497 Eur; 2020-04-30 priimtas darbdavio įsakymas dėl R. G. komandiruotės, paskaičiuoti dienpinigiai 280,50 Eur. Tai nurodyta ir teismui pateiktoje avanso apyskaitoje. Kaip matyti iš atsakovo banko sąskaitos išrašo, viso ginčo laikotarpiu jam pervesta 5481 Eur, nurodant paskirtį D.U. Nurodytos sumos sutampa su darbdavio pateikta 2020-10-13 pažyma apie priskaičiuotas sumas. Ginčo dėl darbo laiko apskaitos nėra, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai nei DGK, nei teismui nepateikti. Į bylą pateikti atsiskaitymo lapeliai už 2020 m. sausio-gegužės mėn., jokių išskaitų šiuose algalapiuose nėra nurodyta. Pagal pateiktus rašytinius paaiškinimus dėl avanso apyskaitų, jokių išlaidų bendrovės naudai ir apmokėtų iš darbuotojo asmeninių pinigų nebuvo, nakvynės išlaidų nebuvo, to į bylą nepateikė ir atsakovas. Atlyginimo sumos sutampa su SODROS duomenimis. 2020 m. gegužės mėnesio algalapyje nurodyta dirbtas laikas 47,03; viso atlyginimo paskaičiuota 294,52 Eur, kompensacija už nepanaudotas atostogas 261,13 Eur, už naktinį darbą 3,34 Eur, už prastovas 6,01 Eur; priskaičiuota 845,50 Eur; išmokėta 1000 Eur; permokėta 324,65 Eur. Į bylą pateiktas 2020 m. kasos pajamų orderis 460,37 Eur, kuriame nurodyta priimta iš R. G. 460,37 Eur, tačiau kaip nurodė ieškovės atstovas šis orderis anuliuotas.

Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis - darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. DK 107 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Taigi kaip matyti iš darbo sutarties šalys sulygo dėl konkretaus mėnesinio darbo užmokesčio 1001,55 Eur sumos per mėnesį ir dienpinigių normos. Atsakovas tvirtina buvus kitokiam susitarimui dėl apmokėjimo, tačiau nepateikė įrodymų. Pateiktas susirašinėjimas Viber nepatvirtina atsakovo nurodytų aplinkybių dėl susitarimo gauti po 70 Eur, ir atsakovo nurodytų sumų jam neišmokėjimo, be to tokios aplinkybės DGK net nebuvo nurodytos. Atsakovas prašė iškviesti liudyti asmenį, kuris buvęs ieškovo darbuotojas, teismas šio prašymo netenkino, nes bylos nagrinėjimas užsitęsė, be to toks prašymas galėjo būti pareikštas anksčiau, nes atsakovas yra atstovaujamas advokatės. Sutarties pakeitimo, kuris patvirtintų atsakovo nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Tokiu atveju, jei ir buvo kitoks šalių susitarimas, tai darbuotojas taip pat šiuo atveju prisiima riziką dėl susitarimo, kuris nebuvo aptartas darbo sutartyje. Atsakovas neginčija 2020 m. gegužės mėnesio algalapyje nurodytų sumų, abejoti šiais paskaičiavimais teismas neturi pagrindo. Liudytoja R. R. nurodė, kad per klaidą paskaičiavo atsakovui 1000 Eur sumą, ši suma buvo pervesta, darbuotojui buvo permokėta 460,37 Eur suma, todėl nedelsiant buvo paprašyta grąžinti permokėtą sumą. To pagrindu buvo išrašytas apskaitos dokumentas - kasos pajamų orderis, kuris būtų patvirtinęs pinigų įnešimo į kasą faktą. Darbuotojui atsisakius grąžinti minėtą sumą. Kasos pajamų orderis buvo anuliuotas. Vėliau tikslinantis duomenis ir perskaičiuojant sumas, apskaitoje buvo rasti neatitikimai, todėl buvo perskaičiuotas galutinis atsiskaitymas ir permoka darbuotojui sumažėjo iki 306,86 Eur, kaip nurodė liudytoja paskaičiavimus atliko pažiūrėjusi į kito darbuotojo duomenis, tai buvo klaida skaičiuojant. Teismo vertinimu šioje situacijoje atsakovo nurodytos aplinkybės dėl netinkamo atsiskaitymo, neįrodytos, kasos pajamų orderis nėra pagrindas pripažinti skolos susidarymo faktą, priešingai šis dokumentas kaip nurodė buhalterė buvo išrašytas darbuotojui siekiant sugražinti įmonei permokėtas lėšas, bet jis anuliuotas, į apskaitą neįtrauktas, todėl susidarytų nepateisinama situacija, kad atsakovui būtų priteista suma, kuriai atsakovui buvo išrašytas pajamų orderis įnešimui į įmonės kasą. Nėra teisinio pagrindo atsakovui priteisti neišmokėtą darbo užmokestį. Atsakovo pateiktas el. laiškas, kad kasos pajamų orderis jam atsiųstas 2020-05-26 nėra teisiškai reikšmingos, vertinat permokos susidarymo priežastis. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis. Šio instituto taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis).

Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tokia situacija, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti. Bendroji taisyklė yra ta, kad asmuo be teisinio pagrindo įgytą turtą privalo grąžinti asmeniui, kuriam šis priklauso, išskyrus atvejus, numatytus CK 6.241 straipsnyje. Pažymėtina, kad CK 6.241 straipsnio 1 dalyje išvardytų atvejų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas jį išplečiant. Kasacinio teismo išaiškinta, kad konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo, galima tik nustačius šias sąlygas: 1) nėra įstatymo arba sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2010-06-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2010; 2011-10-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011, kt.).

CK 6.241 straipsnis draudžia išreikalauti be pagrindo įgytas lėšas, darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos (1 dalies 4 punktas). CK nedetalizuojamos darbo užmokesčiui prilygintos išmokos, tačiau, vertinant darbo užmokesčio tikslą atlyginti darbuotojui už jo pasiektą kiekybinį ir kokybinį darbo rezultatą, manytina, kad išmokos už kasmetines atostogas, nors ir nėra darbo užmokestis už pasiektą konkretų rezultatą ir dirbtą tam tikrą laiko tarpą, tačiau gali būti priskiriama darbo užmokesčiui prilygintoms išmokoms kaip atlygis už darbą poilsiui skirtu laiku. Pagal CK 6.241 straipsnį šios išmokos turi būti įgytos be pagrindo arba jų įgijimo pagrindas turi būti išnykęs po jų įgijimo. Įstatymų leidėjas nustatė dvi alternatyvias draudimo išreikalauti be pagrindo įgytą darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas išimtis: be pagrindo įgytų lėšų gavėjo nesąžiningumą ir sąskaitybos klaidą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė nesąžiningų atsakovo veiksmų, tačiau sutinka su ieškovės argumentais, kad tai buvo padaryta sąskaitybos klaida, nes pagal ieškovės pateiktus duomenis ši klaida padaryta atliekant skaičiavimus, ir nors ji teismui nėra detalizuota, kaip buhalterinėje programoje tai buvo padaryta, tačiau pagal pateiktus įsakymus dėl komandiruotės, algalapius, apibendrintas pažymas yra pagrindas išvadai, kad buvo padaryta sąskaitybos klaida, pervedant didesnę sumą, nei priskaičiuota, kuri byloje nustatyta buvo tikslinama. Byloje nenustatyta, kad permoka būtų susijusi su teisės taikymo klaida, todėl ieškinys tenkintinas.

Teismas vertina, kad šis ginčas, kurio šalys yra darbuotojas ir buvęs darbdavys, visiškai atitinka DK 213 str. 3 d. vartojamą individualaus darbo ginčo sampratą, kurio esmės nekeičia, nei tai, kad darbo santykiai yra pasibaigę, nei tai, jog ieškinio pagrindu yra nurodomas nepagrįsto praturtėjimo institutas. Kaip nurodė atsakovo atstovė, šiam ginčui reikalinga privaloma neteisminė nagrinėjimo tvarka, numatyta DK 220 str. 1 d., t. y. darbo ginčų komisijoje. Nepaisant to, šiuo metu proceso dalyviai objektyviai negalėtų pasinaudoti tokia neteismine tvarka, kadangi yra praleistas DK 220 str. 1 d. numatytas 3 mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas. Esant šiai situacijai, ir įvertinus tai, jog darbo ginčo neišnagrinėjimas darbo ginčų komisijoje dėl praleisto procedūrinio kreipimosi į ginčų komisiją termino nekliudo darbo ginčo šalims keiptis į teismą, šis darbo ginčas išspręstas byloje iš esmės.

Kadangi atsakovas buvo raginamas grąžinti be pagrindo įgytas pinigines lėšas, tačiau jų negrąžino, už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d., 6.874 str. 1 d.).

Taip pat iš atsakovo ieškovei priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos - 36 Eur žyminio mokesčio ir 1100 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ieškovei, iš viso 1136 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 306,86 Eur darbo užmokesčio permoką, 5 procentų metines palūkas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2020 m. rugsėjo 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1136 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.