- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- I1-4213-609/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00808-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 37.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 37.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, jam priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde (I tomas, b. l. 2-16) nurodo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 22 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d. buvo kalinamas Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Marijampolės PN) iš esmės pažeidžiant jo teises ir laisves. Teigia, kad Marijampolės PN dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus, inventoriaus, nuteistųjų asmeninių daiktų ir gyvenamųjų patalpų trūkumo suteikta gyvenamojo ploto mažiau negu 3 kv. m vienam asmeniui. Dėl gyvenamojo ploto trūkumo visiškai nebuvo privačios aplinkos, buvo apribotas judėjimas, jis jautė oro trūkumą, nuovargį, išsekimą, sumažėjo bendravimo galimybės, jis tapo uždaresnis, pablogėjo jo miego kokybė, dėl ko jis jautė pažeminimą ir patyrė didelių psichologinių išgyvenimų. Dėl nuolatinės drėgmės, pelėsio, nesudarytų sąlygų drabužiams skalbti ir džiovinti jo gyvenamosios aplinkos sąlygos neatitiko higienos normų reikalavimų. Nurodo, kad nebuvo šilto vandens tinkamai asmeninei higienai. Teigia, kad gyvenamojoje teritorijoje pastatų stogai dengti šiferio lakštais, kurių pagrindinė sudedamoji medžiaga – asbestas, surištas cementu, stogas vietomis matomoje dalyje fiziškai pažeistas, įtrūkęs, dėl ilgalaikio oro kritulių poveikio, pažeista rišamoji medžiagą, kas leidžia laisvai asbesto plaušeliams atsilaisvinti, keliant didelę grėsmę Marijampolės PN teritorijoje esantiems asmenims, įskaitant ir pareiškėjui. Paaiškina, kad atlikdamas bausmę labai pavojingoje aplinkoje, susirgo onkologine liga.
Pažymi, kad vienvietėje kameroje Nr. 7, kuri buvo priskiriama laikino sulaikymo kameros tipui ir kurioje laikyti asmenį teisės aktai leido ne ilgiau kaip 24 valandas, buvau laikomas 10 parų. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d. buvo kalinamas kameroje Nr. 25, kurioje buvo 13 nuteistųjų. Minėta kamera buvo be įrengtų langų, kad į patalpą patektų oras, lubose buvo išmuštos dvi angos, per kurias lyjant ar sningant į kamerą patekdavo krituliai. Kameroje būdavo skersvėjai, šalta, pareiškėjas nurodytas aplinkybes priskiria kankinimui. Teigia, kad kameroje Nr. 25 stoglangis buvo įrengtas tik 2018 m. lapkričio 18 d.
Pareiškėjo teigimu, naudojantis sanitariniais įrenginiais, nebuvo užtikrinamas privatumas. Prausykloje ir tualeto kambaryje buvo netinkamai įrengta oro filtravimo sistema. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus ir sanitarinių įrenginių trūkumo nebuvo galimybės tinkamai laikytis higieninės tvarkos.
Pabrėžia, kad ginčo laikotarpiu teisės aktai nenumatė dantų šepetėlio, dantų pastos bei skutimosi peiliukų išdavimo nuteistiesiems. Mano, kad toks reglamentavimas nepagrįstai taikomas nuteistiesiems asmenims.
Pažymi, jog negalėjo pasinaudoti biblioteka, kol bausmę atliko drausmės grupėje, todėl mano, kad buvo diskriminuojamas neteisėtai apsunkinant jo bausmės atlikimo sąlygas kitų nuteistųjų atžvilgiu. Nurodo, jog atsakovės atstovas nesuteikė papildomos veiklos nei kamerose, nei už kameros ribų. Kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, nėra įrengtas mygtukas pareigūnui iškviesti, todėl nebuvo užtikrinta galimybė veiksmingai susisiekti su pareigūnais. Teigia, kad ši aplinkybė sukėlė pavojų jo gyvybei bei sveikatai, didelius nepatogumus bei orumo pažeminimą, turėjo įtakos jo sveikatos pablogėjimui. Akcentuoja, kad nuo 2018 m. lapkričio 16 d. dienos metu buvo paimamas lovos čiužinys ir išduodamas tik naktį.
Teigia, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2018 m. liepos 20 d. buvo priverstas naudotis vandeniu, kurį viso miesto vardu buvo draudžiama vartoti dėl įvykusios vandens filtrų valymo avarijos. Atsakovės atstovas nepasirūpino tinkamo vandens tiekimu, tokiu būdu kilo pavojus jo sveikatai ir gyvybei.
Nurodo, jog bausmės atlikimo metu nebuvo tinkamai suteiktas apšvietimas, kuris buvo per silpnas dienos metu, o naktinis lempos apšvietimas šviesdavo per stipriai, dėl ko neleisdavo užmigti, nuolatos prabusdavo, keldavo nepakeliamą susierzinimą. Kadangi kamera Nr. 25 buvo be langų, dienos šviesos praktiškai joje nebuvo.
Prašomos priteisti žalos dydį įvertina, atsižvelgdamas į tai, kad pateko į žmonių, sergančių onkologinėmis ligomis, rizikos grupę. Dėl gyvenamojo ploto trūkumo, sanitarinių sąlygų neužtikrinimo, neaprūpinimo higienos reikmenimis ir kitų skunde nurodytų aplinkybių patyrė pažeminimą, diskriminaciją, psichologinę įtampą, stresą, emocinį šoką, nepilnavertiškumo jausmą, žalą sveikatai.
Pažymi, kad visą kalinimo laikotarpį jautėsi kankinamas, žeminamas. Prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl svarbios priežasties, motyvuodamas tuo, kad jam nebuvo suteikti duomenys, kompetencijos stoka pažeidimams nustatyti, nesąžiningu atsakovės atstovo elgesiu. Nurodo, kad buvo formaliai supažindintas su nustatyta vidaus tvarka ir kalinimo sąlygomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad skundo reikalavimą palaiko, prašo skundą tenkinti visiškai skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime (I tomas, b. l. 97-102) nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Prašo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui priteisti neturtinę žalą, kadangi pareiškėjas apie savo tariamai pažeidžiamas teises turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai pažeidimai pasireiškė.
Teigia, kad Marijampolės PN konstrukcijose esančios asbesto medžiagos negalėjo sukelti pareiškėjui sveikatos problemų. Remiasi specialisto išvadomis, skelbtomis viešai interneto tinklalapyje. Pažymi, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 22 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d. dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė į Laisvės vietų atėmimų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus specialistus, pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje duomenų, kad sirgo onkologine liga, nėra. Nurodo, kad Marijampolės PN nenaudoja asbesto dirbinių. Atkreipia dėmesį, kad pastatų, kuriuose lokalizuoti nuteistųjų būriai ir kamerų tipo patalpos, stogai dengti prilydyta ruberoido danga.
Nurodo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpose Nr. 23, Nr. 22, Nr. 25 ir Nr. 24. Pažymi, kad pareiškėjui minėtose kamerose buvo užtikrinta teisės aktais nustatyta minimali gyvenamųjų patalpų ploto norma. Atkreipia dėmesį, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamosios patalpos plotą, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.
Teigia, kad Marijampolės PN tinkamai įgyvendina teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius sanitarinio mazgo įrengimą. Nurodo, kad kamerų tipo patalpose sanitariniai mazgai yra atskiroje patalpoje su durimis ir pareiškėjui dėl to negalėjo būti pažeistas privatumas.
Pažymi, kad patalpų atitikimas higienos normoms - atitinkamai temperatūrai, apšvietimui, švarai ir sveikatai, gryno oro patekimui ir t. t. yra periodiškai tikrinamas šią prievolę turinčių valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka. Pabrėžia, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus, pažeidimų nustatyta nebuvo. Higienos normas atitiko tiek oro temperatūra, tiek patalpos vėdinimas, drėgmė nenustatyta, apšvieta yra tinkama.
Paaiškina, kad Marijampolės PN specialistai atlieka patalpų patikrinimą ir, esant poreikiui atlikti paprastus patalpų remonto einamus darbus, surašomi avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų aktai. Pabrėžia, kad kameroje Nr. 25 stoglangio remonto darbai buvo atlikti 2017 m. gruodžio 8 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. gruodžio 19 d. patikrinimo akte Nr. PA-9414 pažymėta, kad kameroje Nr. 25 yra du stoglangiai, dėl to natūralus apšvietimas yra užtikrinamas.
Nurodo, kad asmenų laikomų laisvės atėmimo vietose priežiūrą sudaro, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose. Remiasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 2 dalies, Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362, 6 ir 7.1 punktų nuostatomis. Paaiškina, kad dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas yra viena iš priemonių, skirta užtikrinti nuolatinę kamerų tipo patalpose atliekančių bausmę nuteistųjų kontrolę ir priežiūrą.
Pažymi, kad pirmame ir antrame aukštuose esančiose kamerų tipo patalpose išvedžiota vėdinimo sistema, sanitariniuose mazguose yra įrengta atskira oro šalinimo sistema. Paaiškina, kad Marijampolės PN patalpos (bendrabučio tipo patalpos ir kamerų tipo patalpos) yra vėdinamos per langus. Grindžia Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktu, pagal kurį gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Teigia, kad Marijampolės PN kamerų tipo patalpose yra įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, tačiau nuteistieji piktybiškai ir sistemingai šiuos iškvietimo mygtukus gadina. Atsakovės atstovas stengiasi visada sutvarkyti gedimus, atsižvelgdamas į turimas lėšas. Atkreipia dėmesį, jog Marijampolės PN visą parą budi pataisos pareigūnai, kurie nuolat tikrina ir kontroliuoja kamerų tipo patalpose esamą situaciją.
Pabrėžia, kad pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, švarą ir tvarką bendrojo naudojimo patalpose (koridoriuje, tualete, prausykloje ir t.t.) palaiko dirbantis nuteistasis - tvarkinys. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punktą, gyvenamosios patalpos yra valomos pačių gyventojų. Kiekvieną mėnesį nuteistiesiems išduodamos valymo priemonės. Pabrėžia, kad pagal Higienos normų HN 134:2015 37 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose.
Teigia, kad laikotarpiu, kai iš pareiškėjo dienos metu buvo paimamas čiužinys, pagalvė, antklodė, kurie buvo grąžinami tik prieš miegą, elgėsi pagrįstai. Remiasi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 220 punktu.
Pabrėžia, kad Marijampolės PN geriamas vanduo buvo tiekiamas tinkamas. Argumentuoja UAB „Sūduvos vandenys“ 2018 m. liepos 19 d. raštu Nr. 2-17-217 ir 2018 m. liepos 27 d. raštu Nr. 2-17-239 pateiktais atsakymais.
Nurodo, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems) esant jų rašytiniam prašymui. Pažymi, kad pareiškėjas nėra kreipęsis į Marijampolės PN administraciją su prašymu suteikti jam higienos priemonių. Pabrėžia, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo mokus.
Teigia, kad pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintą bibliotekos ir skaityklos lankymo grafiką, atliekant bausmę baudos izoliatoriuje arba kamerų tipo patalpose nuteistiesiems šeštadieniais atnešamos knygos, kurias skaitymui gali pasirinkti patys, todėl mano, kad pareiškėjo teiginys, kad nebuvo užtikrinta teisė naudotis biblioteka yra deklaratyvus ir nepagrįstas.
Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Marijampolės PN administraciją kreipėsi 3 kartus. Pažymi, kad neturi duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų, galimai patirtų kančių, pažeminimo, kurių priežastimi būtų kalinimo sąlygos. Mano, kad nei pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei prašomas priteisti žalos dydis nėra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir duomenimis.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas į posėdį neatvyko, atsiliepime į skundą nurodė, kad prašo bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo Marijampolės PN sąlygų laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 22 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d.
Pareiškėjo teigimu, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų jis patyrė pažeminimą, diskriminaciją, psichologinę įtampą, stresą, emocinį šoką, nepilnavertiškumo jausmą, žalą sveikatai.
Atsakovo atstovui prašant taikyti ieškinio senatį, nagrinėjamu atveju spręstinas termino kreiptis į teismą, ginant pažeistas subjektines teises, nustatymo klausimas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 22 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. LVAT tokio pobūdžio bylose ne kartą yra nurodęs, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1507-520/2018, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2339-822/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-291-822/2018, 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018, 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018). Teisės normose, reglamentuojančiose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys turi būti pripažintos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017, 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018, 2018 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2202-756/2018). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises, ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios (žr. LVAT 2018 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2202-756/2018).
Žemesnės instancijos teismas
LVAT nuomone, sužinojimo apie teisių pažeidimą momentas siejamas ne su informacijos apie teisių pažeidimą gavimu, o su paties pareiškėjo patirtais subjektyviais išgyvenimais, nes asmuo neturtinę žalą patiria subjektyviai, todėl pareiškėjo argumentai dėl nežinojimo apie savo teises bei nesupažindinimo su nuteistųjų teisinę padėtį reglamentuojančiais teisės aktais, nesudaro pagrindo šioje byloje nukrypti nuo aukščiau nurodytos LVAT praktikos skaičiuojant ieškinio senaties terminą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, jog apie subjektinių teisų pažeidimus jam buvo žinoma visą bausmės atlikimo Marijampolės PN laikotarpį. Pareiškėjo teigimu, jam atvykus į Marijampolės PN, jis buvo formaliai supažindintas su šioje pataisos įstaigoje nustatyta vidaus tvarka ir kalinimo sąlygomis, jo teisėmis ir pareigomis, tačiau dėl to, kad atsakovės atstovas jam nesuteikė pakankamai duomenų, dėl kompetencijos stokos jis neturėjo galimybės kreiptis į teismą.
Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas neturėjo galimybės susipažinti su teisės aktais, reglamentuojančiais laisvės atėmimo įstaigose esančių asmenų teisinę padėtį. Priešingai, byloje esantis Marijampolės PN 2017 m. gruodžio 13 d. raštas Nr. 20/07-1277 (I tomas, b. l. 23) patvirtina, kad su nuteistiesiems aktualiais teisės aktais pareiškėjas galėjo nekliudomai susipažinti Marijampolės PN bibliotekos skaitykloje, būrio stenduose.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad termino kreiptis į teismą praleidimą sąlygojo ne objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, o paties pareiškėjo pasirinktas tam tikro elgesio modelis.
Įvertinus tai, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2020 m. balandžio 6 d. (I tomas, b. l. 92), darytina išvada, jog terminas reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 22 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. pareikšti yra praleistas, todėl reikalavimas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 22 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. netenkintinas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo LVAT savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. LVAT yra nurodęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus, be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.
Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Marijampolės PN sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos žmogaus teisių teismas (toliau - ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas P. prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).
Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98).
Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t.
Vertinant asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas, į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui, į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį, pragyvenimo lygį (LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, LVAT priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog, nors nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo, kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3913-858/2018). Nagrinėjamu atveju nenustatyti teisės pažeidimai dėl kameros ploto normos, todėl, apskaičiuojant vienam asmeniui tenkančią kameros ploto normą, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas neatimamas.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam asmeniui, o kamerų tipo patalpose – ne mažesnis kaip 3,6 kv.m. (11¹.2 punktas).
Byloje esanti Marijampolės PN 1-ojo Resocializacijos skyriaus 2020 m. balandžio 29 d. pažyma “Dėl J. G. bausmės atlikimo” (I tomas, b. l. 113) patvirtina, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose: laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. rugsėjo 14 d. – kameroje Nr. 23, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. spalio 4 d. – kameroje Nr. 22, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2019 m. gegužės 22 d. – kameroje Nr. 25, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 22 d. iki 2019 m. gegužės 23 d. – kameroje Nr. 24, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 23 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d. – kameroje Nr. 25.
Vadovaujantis aukščiau nurodyta pažyma ir Marijampolės PN II a. baudos izoliatoriaus (areštinės) patalpų schema (I tomas, b. l. 193) nustatyta, kad kameroje Nr. 23 įrengtos 4 miegamosios vietos, viso kameroje buvo iki 4 nuteistųjų, kameros plotas – 16,37 kv. m., kameroje Nr. 22 įrengtos 5 miegamosios vietos, viso kameroje buvo iki 5 nuteistųjų, kameros plotas – 20,39 kv. m., kameroje Nr. 25 įrengtos 9 miegamosios vietos, viso kameroje buvo iki 9 nuteistųjų, kameros plotas – 34,83 kv. m., kameroje Nr. 24 įrengtos 5 miegamosios vietos, viso kameroje buvo iki 5 nuteistųjų, kameros plotas – 20,35 kv. m.
Byloje esantys duomenys patvirtina (I tomas, b. l. 113, 193), jog pareiškėjui atliekant bausmę kameroje Nr. 23, jam teko 4,09 kv. m (16,37 kv. m/4) gyvenamojo ploto, kalint kameroje Nr. 22 teko 4,08 kv. m (20,39/5) gyvenamojo ploto, kalint kameroje Nr. 25 teko 3,87 kv. m (34,83 kv. m/9) gyvenamojo ploto, kameroje Nr. 24 teko 4,07 kv. m (20,35 kv. m/5) gyvenamojo ploto.
Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d. kameroje Nr. 25 jis buvo laikomas kartu su kitais 12 asmenų, iš viso 13 nuteistųjų, įvertinus aplinkybę, kad skiriasi pareiškėjo skunde ir Marijampolės PN 1-ojo Resocializacijos skyriaus 2020 m. balandžio 29 d. pažymoje “Dėl J. G.s bausmės atlikimo” nurodyti laikotarpiai, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktų duomenų objektyvumu ir jais nesivadovauti.
Įvertinus tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog tiriamu laikotarpiu pareiškėjo teisė į minimalią ploto normą, turinčią tekti vienam nuteistajam, nustatytą Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punkte, nebuvo pažeista.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 papunkčio turinys patvirtina, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje yra uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio naujai statomuose ir remontuojamuose objektuose. Pažymėtina, kad pastatytuose objektuose gofruoti ir kiti lakštai iš asbestcemenčio nėra draudžiami.
Atsakovės atstovo teigimu, pastatų, kuriuose yra nuteistųjų gyvenamosios patalpos, stogai dengti ne asbestcemenčio danga, o ruberoido danga. Pastebėtina, jog asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant, apdorojant, kai aplinkoje pasklinda smulkios, akimi nematomos skaidulos.
Byloje nėra duomenų, kad tiriamu laikotarpiu Marijampolės PN buvo atliekami darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių. Nors iš pareiškėjo pateiktų fotonuotraukų (I tomas, b. l. 35-38) matyti nežymūs stogo dangos pažeidimai, nelaikytina, kad tokiu būdu buvo padaryta žala pareiškėjo sveikatai. Laisvės atėmimų vietos ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2020 m. gegužės 6 d. pažyma (I tomas, b. l. 115) patvirtina, kad tiriamu laikotarpiu pareiškėjas dėl sveikatos sutrikimų nesikreipė, asmens sveikatos istorijoje duomenų, kad pareiškėjas sirgo onkologine liga, nėra. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių vertintina, jog pareiškėjas neįrodė, kad dėl atsakovės neveikimo jam buvo padaryta žala.
Pataisos namų visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 “Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai”, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Pagal šios normos 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Pažymėtina, kad konkretūs parametrai natūraliam patalpų apšvietimui šioje higienos normoje nėra nustatyti. Pagal Higienos normos HN 134:2015 16 punktą, gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Pagal šios normos 17 punktą, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Atsakovės atstovas nurodo, kad Marijampolės PN patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, vėdinamos per langus, ventiliacines angas, kamerų tipo patalpų sanitariniai mazgai vėdinami per oro ištraukimo sistemą, t. y. įrengta ventiliacija. Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad kamerų tipo patalpose yra išvedžiota vėdinimo sistema (I tomas, b. l. 195-196).
Aplinkybę, kad kamerų tipo patalpose veikia mechaninė vėdinimo sistema, patvirtina techninis projektas „Šildymas ir vėdinimas Marijampolės GR PDK baudos izoliatoriaus remontas ir 80 vietų areštinės įrengimas“ (I tomas, b. l. 160-170).
Atsižvelgiant į tai kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo teisė į ventiliuojamas patalpas buvo užtikrinta.
2017 m. gruodžio 1 d. pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN administraciją su skundu dėl netinkamo apšvietimo (I tomas, b. l.190). Atsakyme į pareiškėjo skundą (I tomas, b. l. 189) nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 21 d. buvo atlikta uždaros zonos apžiūra ir kameroje Nr. 25 trūkumų nenustatyta.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 112 straipsnio 2 dalį, pagrindiniai pataisos įstaigų režimo reikalavimai – būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra. Atsakovės atstovo atsiliepime į skundą pažymėta, kad dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas yra viena iš priemonių, skirta kamerų tipo patalpose atliekantiems bausmę nuteistiesiems užtikrinti nuolatinę jų kontrolę ir priežiūrą. Atsakovo atstovo teigimu, kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad dėl įjungto naktinio apšvietimo pareiškėjui būtų kilusios neigiamos pasekmės, nėra.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo teisė į tinkamą patalpų apšvietimą buvo užtikrinta. Atsakovės atstovo atsiliepime į skundą pažymėta, kad. Abejoti atsakovės atstovo teiginiais teismas neturi pagrindo.
Nors pareiškėjas teigia, kad naktinis apšvietimas jam trukdė miegoti, ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė nevertintina kaip pareiškėjo teisių pažeidimas.
Pagal Higienos normos HN 134:2015 35 punktą laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos HN 134:2015 39 p.). Vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punkte nurodoma, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, tarp jų, tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas. Nuteistieji, atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose, kiekvieną dieną eilės tvarka skiriami budinčiaisiais ir tvarko kameras (Vidaus tvarkos taisyklių 226 p.).
Atsakovo atstovo į bylą pateiktame Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento (toliau – ir Visuomenės sveikatos centras) 2016 m. lapkričio 14 d. patikrinimo akte Nr. PA.4-432(23.22.4.14.4.12) (b. l. 149-151) nurodyta, kad gyvenamąsias patalpas valo patys ten gyvenantys nuteistieji, kuriems valymo priemones išduoda būrio viršininkas.
Kadangi matyti, jog už patalpų valymą drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, yra atsakingi patys nuteistieji, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog neturtinę žalą jis patyrė dėl patalpose buvusio pelėsio, laikytina deklaratyvia ir neįrodančia atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų fakto.
Pažymėtina, kad Higienos norma HN 134:2015 taikoma tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie minėtos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (Higienos norma HN 134:2015 3 p.).
Kadangi langų įrengimas priskirtinas pastato rekonstrukcijos darbams, pareiškėjo teiginiai apie Marijampolės PN langus negali būti vertinami kaip pareiškėjo teisių pažeidimas.
Minėta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.
Į bylą pateikti Visuomenės sveikatos centro 2018 m. kovo 5 d. patikrinimo aktas Nr. Nr. (4-12 4.80)PA-702, 2018 m. gruodžio 19 d. patikrinimo aktai Nr. (4-21 4.80)PA-9437 ir Nr. (4-21 4.80)PA-9414 (I tomas, b. l. 152-157) patvirtina, kad kameroje Nr. 25 Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nebuvo nustatyta.
Nors byloje nėra duomenų dėl kameros Nr. 25 atitikimo Higienos normos HN 134:2015 reikalavimams už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 5 d., Visuomenės sveikatos centro 2016 m. lapkričio 14 d. aktas Nr. PA.4-432 (23.22.4.14.4.12) (I tomas, b. l. 149-151) patvirtina, kad tikrintose patalpose Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Vertinant į bylą pateiktus dokumentus, negalima vienareikšmiškai teigti, kad kameros Nr. 25 temperatūra neatitiko Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų. Pažymėtina tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų kreipėsi į atitinkamas tarnybas su skundais.
2017 m. gruodžio 8 d. Avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų akte Nr. 14/07-5458 (I tomas, b. l.) pažymėta, kad kameroje Nr. 25 buvo suremontuotas stoglangis. Marijampolės PN 2017 m. gruodžio 13 d. rašte Nr. 20/07-1277 (I tomas, b. l. 189) nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 21 d. atlikus uždaros zonos apžiūrą kameroje Nr. 25, trūkumų nebuvo nustatyta. Šis dokumentas paneigia pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę, kad kameroje Nr. 25 nebuvo įrengti stoglangiai. Byloje duomenų, kad iki remonto kameroje Nr. 25 esantis stoglangis neapsaugojo nuo kritulių patekimo į kamerą, nėra. Iš Laisvės atėmimų vietos ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2020 m. gegužės 6 d. pažymos (I tomas, b. l. 115) ir Marijampolės PN I Resocializacijos skyriaus 2020 m. balandžio 27 d. pažymos Nr. 55/04-313 (I tomas, b. l. 114) matyti, kad dėl pablogėjusios sveikatos ar psichologinių problemų, kurias galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos Marijampolės PN, pareiškėjas nesikreipė.
Higienos norma HN 134:2015, nustanti laisvės atėmimo vietų sveikatos saugos reikalavimus, specialių reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimui nenumato. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, 10.4 punkte nustatyta, kad drausmės izoliatorių ir kamerų tipo patalpoje turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupiamas), praustuvė –1 komplektas.
Atsakovės atstovo pateiktos nuotraukos (I tomas, b. l. 197-225) patvirtina, kad kamerų tipo patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengti sanitariniai mazgai (klozetas ir praustuvė), kurie atskirti sienomis nuo lubų iki grindų suvarstomomis durimis, todėl pareiškėjo teiginys, laikytinas nepagrįstu.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Aprašas) 4 punktą pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis, higieniniai paketai (10 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant šio aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui (Aprašo 5 punktas). Nuteistasis laikomas nemokiu, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai nuteistasis šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu (Aprašo 13 punktas).
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog higienos reikmenų paketas nuteistajam nemokamai išduodamas tik jam pirmą kartą atvykus į pataisos įstaigą ir tik tais atvejais, kai nuteistasis šių priemonių neatsigabeno kartu su savimi. Kitais atvejais nuteistasis aprūpinamas higienos priemonėmis tik tada, kai jis yra nemokus ir pateikia pataisos įstaigos administracijai rašytinį prašymą.
Tokios pozicijos laikosi ir LVAT savo praktikoje nurodydamas, kad tik esant pareiškėjo prašymui išduoti higienos priemones (dantų pastą, dantų šepetuką, skutimosi peiliukus) ir aiškiam institucijos atsisakymui tai padaryti, yra pagrindas konstatuoti institucijos neteisėtus veiksmus (žr., pvz., LVAT 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1993-502/2019, 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1289-1062/2020).
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui atvykus į Marijampolės PN, jis buvo nemokus. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas teikė rašytinį prašymą Marijampolės PN administracijai dėl higienos reikmenų paketo išdavimo ir jis jam nebuvo išduotas. Priešingai, į bylą pateiktas Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis (I tomas, b. l. 135-139) patvirtina, kad skunde nurodytos higienos priemones pareiškėjui nebuvo išduotos, kad pareiškėjas nebuvo nemokus.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. gegužės 6 d. nutarime yra išaiškinęs, kad diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Tačiau tam tikrais atvejais, t. y. esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, atskiroms subjektų grupėms įstatymu galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus. Tai reiškia, kad konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones atsižvelgiant į jų statusą. Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintas. Iš esmės diskriminacijos sampratą analogiškai aiškina ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (žr., pvz., 2013 m. liepos 9 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42615/06)).
Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2018 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 4/07-119 patvirtintame Bibliotekos ir skaityklos lankymo grafike (I tomas, b. l. 185-186) nuteistiesiems, laikomiems baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose, numatytas laikas kreiptis dėl pageidaujamos literatūros yra šeštadieniais nuo 9.15 iki 11.30 ir nuo 14.00 iki 17.00 val. Nuteistieji, laikomi kamerose, į biblioteką nevedami. Grafike numatytu laiku bibliotekos darbuotojas lankosi kamerose ir keičia bei išduoda knygas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų iškilę kliūčių naudotis biblioteka.
Atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo pataplose, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2018 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 4/07-119 patvirtintą Bibliotekos ir skaityklos lankymo grafiką, nesutiktina su pareiškėjo pozicija, jog jam turėjo būti sudarytos sąlygos be jokių apribojimų lankytis bibliotekoje. Aplinkybė, kad bibliotekos ir skaityklos lankymo grafikas sudarytas, išskiriant nuteistuosius, laikomus kamerų tipo patalpose, nevertintina kaip diskriminuojanti pareiškėją, kadangi ši norma nustatyta, atsižvelgiant į šios grupės nuteistųjų statusą, kurį apsprendžia jų asmenybė bei elgesys bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas ir pobūdis. Šioje dalyje nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus.
UAB „Specialusis projektas“ techninis projektas „Ryšiai ir signalizacija“ (I tomas, b. l. 169-181) patvirtina, kad iškvietimo mygtukai įrengti kamerose Nr. 22, Nr. 23, Nr. 24. Duomenų, kad kameroje Nr. 25 įrengtas iškvietimo mygtukas, byloje nėra.
Vadovaujantis LVAT praktika, vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiškia, jog tai yra pažeidimas ir pareiškėjui dėl to kilo neturtinė žala - pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr. LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018 ir kt.).
Įvertinus tai, jog byloje nėra argumentuota, kad dėl signalizacijos mygtuko nebuvimo kameroje Nr. 25 kilo probnkemų, pareiškėjas patyrė nepatogumus, nelaikytina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo padaryta žala.
BVK 145 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. Šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas pasivaikščioti.
Pareiškėjas skunde nenurodė, kokia užimtumo priemonė nebuvo organizuojama, tokio savo teiginio nepagrindė jokiais įrodymais, todėl šis skundo argumentas laikytinas deklaratyviu, nepagrindžiančiu atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų atlikimofakto.
Vidaus tvarkos taisyklių XXXVI skyriuje reglamentuoti nuobaudų, perkeliant nuteistąjį į kamerų tipo patalpas, vykdymo ypatumai. Šio skyriaus 220 punkte (akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. spalio 20 d.) nurodyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas, neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis); patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui; pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką.
Jau minėta, pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN administraciją dėl to, kad iš jo buvo paimtas skunde nurodytas inventorius. Kadangi toks pareiškėjo teiginys nepagrįstas jokiais yrodymais, jis laikytinas deklaratyviu, todėl šioje dalyje atsakovės atstovo neteisėti veiksmai nekonstatuotini.
Iš UAB „Sūduvos vandenys“ 2018 m. liepos 19 d. rašto Nr. 2-17-217 ir 2018 m. liepos 27 d. rašto Nr. 2-17-239 (I tomas, b. l. 140-142) matyti, kad ginčo laikotarpiu Marijampolės PN buvo tiekiamas higienos normos reikalavimus atitinkantis geriamasis vanduo, todėl pareiškėjo teiginys dėl tiekiamo geriamo vandens netinkamos kokybės laikytinas nepagrįstu.
Higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.
Kadangi byloje nėra duomenų, kad dėl šilto vandens tiekimo trūkumo pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, pareiškėjo teiginys dėl šilto vandens trūkumo laikytinas deklaratyviu, nepagrįstu konkrečiais įrodymais.
Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, todėl nėra pagrindo konstatavimui, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų buvo padaryta žala pareiškėjo sveikatai. Likusieji pareiškėjo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V.de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Įvertinus tai, kas aukščiau išdėstyta, vertintina, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų.
Nenustačius atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, teisinio pagrindo viešajai civilinei atsakomybei kilti nėra, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. G. (J. G.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.