- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-03-30
- Bylos Nr.
- II-51-834/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00666-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- N. K., Dalyvaujant Institucijos
- Institucija
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius
Viešame teismo posėdyje, naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones išnagrinėjo pareiškėjos N. K. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Institucija) 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimu vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalimi N. K. paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą, dėl to, kad 2020 m. spalio 6 d. patikrinus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje ir surašius 2020 m. spalio 6 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tvoros ir želdiniai įsiterpia į laisvą valstybinę žemę ir užima 0,0084 ha valstybinės žemės ploto, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatas, kuriose numatyta, kad „žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo: <...> savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų <...>“.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Pareiškėja skundą motyvuoja teismų praktika nagrinėjant analogiškas bylas bei Lietuvos aukščiausio teismo praktiką ir nurodo, kad tyčios sąmoningai ir savavališkai užimti valstybinės žemės sklypą ji niekada neturėjo, o skundžiamas nutarimas nepagrįstas objektyviais bei faktiniais duomenimis, kad jos sklypo tvoros ir želdiniai įsiterpia į laisvą valstybinę žemę ir užima būtent 0,0084 ha valstybinės žemės ploto. Pareiškėja skunde nurodo, kad įsigijusi žemės sklypą su tvora ir apsodinta gyvatvore šio žemės sklypo ribų niekada nekeitė ir tvoros neperstatinėjo, o gyvatvorę Pareiškėja kasmet geni ir apkarpo medžių šakas. Be to, Pareiškėjos teigimu nei skundžiamą nutarimą surašiusi institucija, nei jokios kitos valstybės institucijos jai jokių pretenzijų dėl žemės sklypo ribų laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki Nutarimo atsiuntimo dienos nereiškė. Apie sklypo ribų pakeitimus jos taip pat neinformavo nei matininkas, nei buvusi sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė. Skunde taip pat nurodoma, kad Pareiškėja nebuvo informuota apie Institucijos numatomą (duomenys neskelbtini) atlikti Sklypo naudojimo patikrinimą ir jai nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti patikrinime, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatas. Taip pat pažeidžiant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisykles. Pareiškėjos teigimu Institucija jai nėra pateikusi (duomenys neskelbtini)Sklypo naudojimo patikrinimo akto, ji šio akto nėra pasirašiusi ir jo Institucija jai nėra atsiuntusi. Pareiškėja taip pat nėra gavusi iš Institucijos kvietimo atvykti į skyrių dėl nustatyto galimo administracinio nusižengimo tyrimo.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime nurodė, kad su pateiktu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistu. Nurodė, kad Pareiškėja nebuvo kviesta į Žemės sklypo patikrinimą, kadangi Vilniaus rajono skyriaus specialistai (duomenys neskelbtini) tikrino ne Pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo naudojimą, o sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ esančią laisvos valstybinės žemės dalį, t.y. (duomenys neskelbtini) atkarpą ties Žemės sklypu ir tai yra nurodyta Žemės naudojimo patikrinimo akte. Vilniaus rajono skyriaus specialistai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2020 m. spalio 6 d. 12.00 val. atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė Aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad Žemės sklypo tvoros ir želdiniai įsiterpią į laisvą valstybinę žemę ir užima 0,0084 ha ploto. Akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje „Nuostatų reikalavimų laikymasis“ nurodyta, jog nesilaikoma Nuostatų 11.6 papunkčio (ar žemės sklypuose, vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama žemė ir (ar) nenaudojami vandens telkiniai), o Akto dalyje „nustatyti pažeidimai“ nurodyta, kad užimta laisvos valstybinės žemės dalis. Akto faktinės situacijos fiksavimo ir nustatytų pažeidimų konstatavimo tekstinės dalys atkartojamos nuotraukomis Akto priede -.1 „Fotolentelė“. Iš Akto priedo Nr.2 „Matavimų schema M1:500“ matyti, kad Žemės sklypo tvora želdiniai užima 0,0084 ha ploto valstybinės žemės. Šiais veiksmais pažeistos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatos (toliau – Nuostatos). Nuostatų 16 punkto numatyta tvarka pradėta administracinio nusižengimo teisena. Vilniaus rajono skyrius 2021 m. liepos 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo ir šaukimo atvykti“ (toliau - Raštas Nr. 10917) informavo Pareiškėją apie nustatytą pažeidimą ir pakvietė 2021 m. lapkričio 16 d. 10.30 val. atvykti Vilniaus rajono skyrių dėl minėto administracinio nusižengimo aplinkybių išaiškinimo ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo bei kartu pridėjo Aktą Nr. (duomenys neskelbtini) . Tačiau Rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytu laiku Pareiškėja į Vilniaus rajono skyrių neatvyko. Raštas išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir negauta duomenų, kad laiškas nėra pristatytas. Institucija, vadovaudamasi Taisyklių 48 punktu ANK 573 straipsnyje, 608 straipsnio 5 dalyje, 610 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka 2021 m. lapkričio 16 d. Pareiškėjai surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo. Institucija pažymi, kad duomenų apie sklype esančią tvorą 1994 m. gegužės 20 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nėra nurodyta. Be to, iš Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio, sudaryto 1995 m., 2010 m., matyti, kad Žemės sklype tvorų bei želdinių nėra, tačiau iš Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio, sudaryto 2013 m., 2015 m., matyti, kad už Žemės sklypo ribų valstybinėje žemėje yra želdiniai. Institucijos manymu Pareiškėja žinojo įsigyjamo Žemės sklypo ribas, pasirašė Žemės sklypo plane M 1:500, parengtame matininko 2009 m. kovo 24 d. (toliau - Planas), atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, bei pasirašė 2009 m. kovo 13 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte Nr. 1 (toliau - Aktas).. Institucija taip pat pažymi, kad Plane tarp ribų posūkio taškų Nr. 2-3 nėra pažymėta tvora, nors tarp ribų posūkio taškų Nr. 2-1, Nr. 1-4, Nr. 4-3 tvora pažymėta, nėra kartografuota gyvatvorė. Institucija taip pat atkreipia dėmesį, kad Akto 6 punkte nurodyta, kad Žemės sklypo ribos paženklintos 4 riboženkliais. Taigi Pareiškėja, aiškiai suvokė, kad užėmė ir naudojasi jai nuosavybės teise nepriklausančia 0,0084 ha ploto valstybinės žemės dalimi. Todėl atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėja N. K. teismo posėdyje paaiškino, kad iš Institucijos gaudavo visus dokumentus ir sureaguodavo. Negavo tik vienintelio dokumento. Jai nežinomų laiškų nežiūri, po to kai jai pasakė, jau peržiūrėjo laiškus. Pagal nuostatus jai turėjo ne tik pranešti el. paštu, bet ji turėjo ir dalyvauti darant matavimus. Sklypo riba nekeista jau ilgą laiką, ji pati ribų nekeitė. Kada tvora buvo aptverta, ji net nežino, nes jau pirko kartu su tvora. Metaliniai vartai buvo pastatyti prie ribos taško ir tai jau rodo, kad tas sklypas niekam netrukdė, o dabar sužino, kad yra užėmusi valstybinę žemę. Anksčiau dėl kadastrinių matavimų priekaištų nėra gavusi. Kiti sklypai keitė savo ribas, jai niekas nebuvo pasakyta. Dėl riboženklių matavimai buvo atlikti žiemą, jie buvo sukalti pagal faktą, niekas jai nieko nesakė, kad turi patraukti sklypą. Sodininkų bendrija, turi dalyvauti pirmininkas arba įgaliotas asmuo, taigi kada buvo atlikti matavimai, pirmininkė dalyvavo, bet ji jai nepasakė nieko dėl jos sklypo. Matininkas nepažymėjo net elektros stulpo ir pirmininkė pasirašė. Kodėl matininkas nepažymėjo, nežino. Iš kadastrinio matavimo plano nesimato, jog ji turėjo patraukti kažką. Gyvatvorė jų pačių buvo padaryta iš vidaus. Riboženklių nepamena. Pamena tik kažkokias geležis. Jų nemato nei prie vienos bendrijos. Galbūt juos surinko metalo surinkėjai, ji negali jų saugoti, nepamena kur jie tiksliai buvo, krūmuose jų nėra. Tvoros jau buvo padarytos jai dar negyvenant ten, nei pirkimo sutartyje nei kitur tų tvorų nesimato, nors Institucija teigia, kad jos matosi. Nuotraukoje jos sklypo numeris 52, apibrauktas mėlyna linija. Kai Institucija matavo, jie įtraukė užimamą plotą. Dokumentai yra nepagrįsti ir klaidinantis. Institucija 2021 metais jai siūlė išpirkti žemę. Atsakymą parašė vasario 13 d., atsakymo negavo. Kaukazinės slyvaites sodintos buvusio jos sklypo savininko.
Institucijos atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir palaikė savo nutarimą. Buvo gauti skundai dėl kelio susiaurėjimo. Specialistui nuvykus, buvo tikrinama laisvos valstybinės žemės atkarpa, t.y. vakarinė ir šiaurinės pusės, todėl pareiškėja ir nebuvo informuota. Buvo pradėta administracinė byla, žurnalo įrodymas, kuriame parodyta, jog pareiškėja buvo pakviesta į bylos nagrinėjimą, faktai išsiųsti, kurie byloje bus nagrinėjami. Pareiškėja nurodo, kad įsigijo sklypą su tvora ir želdiniais, tačiau pirkimo sutartis nurodo, kad pareiškėja įsigijo sklypą, kuriame yra turinys ir sodo namelis. Skyriuje yra žemės pirkimo byla, kurioje nėra pažymėta, kad Pareiškėja sklypą nusipirko su pastatais. Šiuose duomenyse nesimato, jog yra tvora. Nutarimas buvo priimtas vadovaujantis dokumentais, duomenų, kad kažkas kitas pastatė tvorą Institucija neturi. Ateityje bus liepta nuimti tvorą. (duomenys neskelbtini) m. atlikti kadastriniai matavimai ir sukalti 4 riboženkliai, tvora turėjo būti pastatyta pagal šiuos riboženklius. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, jie yra tikslūs, žemės sklypų ribos pažymėtos 4 riboženkliais, tačiau duomenų apie tvorą nėra, o įgyvendinus planą mato, kad tvora yra pažymėta. Duomenų, kad sklypas įsigytas su tvora Institucija neturi. Surašant nutarimą buvo vertinama tai, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo nei tvoros, nei želdinių. (duomenys neskelbtini) atliekant kadastrinius matavimus, tvora jau buvo. Po kadastrinių matavimų buvo sukalti riboženkliai, pagal kuriuos reikėjo vadovautis.
Motyvuojamoji dalis
N. K. skundas tenkintinas
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-382-606/2018).
Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-531/2018).
ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-503-926/2019).
ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis, ir dėl to žmonės negali juo naudotis valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai; suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias. Užėmimo sąvoką ANK 110 straipsnio prasme gali būti suprantama kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-121-616/2021). Pagal teismų praktiką administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 110 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-42-361/2021).
Institucija 2021 m. lapkričio 16 d. surašydama nutarimą vadovaudamasi ANK 110 straipsnio 1 dalimi ir N. K. paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą dėl to, kad 2020 m. spalio 6 d. patikrinus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimo patikrinimą vietoje ir surašius 2020 m. spalio 6 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), tvoros ir želdiniai įsiterpia į laisvą valstybinę žemę ir užima 0,0084 ha valstybinės žemės ploto, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatas, kuriose numatyta, kad „žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo: <...> savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų <...>“.
Pareiškėja nesutinka su priimtu nutarimu ir nurodo, kad tyčios sąmoningai ir savavališkai užimti valstybinės žemės sklypą ji niekada neturėjo. Žemės sklypą įsigijo su tvora ir apsodinta gyvatvore, žemės sklypo ribų nekeitė ir tvoros neperstatinėjo, o gyvatvorę kasmet geni ir apkarpo medžių šakas. Pretenzijų dėl žemės sklypo ribų jai nebuvo reikšta. Apie Institucijos numatomą (duomenys neskelbtini) atlikti patikrinimą jai nebuvo pranešta ir nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti patikrinime. Pareiškėjos teigimu Institucija jai nėra pateikusi (duomenys neskelbtini). Sklypo naudojimo patikrinimo akto, ji šio akto nėra pasirašiusi ir Institucija jo jai nėra atsiuntusi. Taip pat ji negavo pranešimo atvykti į skyrių dėl nustatyto galimo administracinio nusižengimo tyrimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad gavus fizinio asmens skundą inicijuotas 2(duomenys neskelbtini) atliktas laisvos valstybinės žemės dalies, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančios ties žemės sklypu (duomenys neskelbtini) naudojimo patikrinimas vietoje ir surašytas (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad N. K. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), tvoros ir želdiniai įsiterpia į laisvą valstybinę žemę ir užima 0,0084 ha valstybinės žemės ploto.
Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos nacionalinėje žemės tarnyboje prie žemės ūkio ministerijos taisyklių (toliau - Taisyklės) 16 punkte nurodoma, kad tikrinamo objekto savininkui, naudotojui ar valdytojui ir kitiems suinteresuotiems asmenims apie numatomo vykdyti planinio žemės naudojimo patikrinimo pagrindą, terminą ir dalyką turi būti pranešta teritorinio skyriaus raštu, siunčiamu pašto siunta, per E. pristatymo sistemą arba elektroniniu paštu, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki numatomo žemės naudojimo patikrinimo pradžios. Šiuo atveju nors tikrinamas objektas buvo laisvos valstybinės žemės dalis, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau visgi ši dalis yra ties Pareiškėjai N. K. priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių fizinių asmenų skundų matyti, kad nurodomas tikslus galimą pažeidimą darantis asmuo ir tikslus galimo pažeidimo adresas, todėl manytina, kad su patikrinimo akte nurodytu objektu – valstybinės žemės dalimi besiribojančio žemės sklypo savininkė N. K. laikytina suinteresuotu asmeniu ir apie neplaninį patikrinimą jai turėjo būti pranešta Taisyklių nustatyta tvarka. Tokiu būdu Pareiškėjai būtų sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus ir ji turėtų galimybę pašalinti galimus trūkumus.
Kaip matyti iš Institucijos pateiktų papildomų fotonuotraukų, Pareiškėjos užimta valstybinės žemės dalis yra apie 1,50 m nuo riboženklio į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę ir tai neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų kadastro nuostatų 32.1.2.2.2. papunktyje nustatytos ribos (0,3 m).
Pareiškėja teismo posėdžių metu aiškino, kad sklypo ribų ji pati nekeitė. Kada tvora buvo aptverta, ji net nežino, nes sklypą pirko jau kartu su tvora. Institucijos argumentas, kad Pareiškėja įsigydama žemės sklypą ir pasirašydama Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį bei vėliau Žemės sklypo planą ir Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą suvokė, kad užėmė ir naudojosi valstybinės žemės dalimi, savaime neįrodo būtent tyčinės jos kaltės tokiu būdu užimti išties nedidelio ploto valstybinę žemę.
Šiuo atveju Pareiškėjai inkriminuota savavališkai užimtos valstybinės žemės plotas 0,0084 ha. Iš sklypo fotonuotraukų matyti, jog didžiąją dalį šio ploto užima želdiniai, t.y. gyvatvorė. Pažymėtina, kad Pareiškėja žemės sklypą įsigijo dar (duomenys neskelbtini) m. Taigi akivaizdu, jog per 28 metų laikotarpį tokia gyvatvorė natūraliai galėjo savaime užaugti ir ji nėra objektyviai nepašalinama kliūtis valstybei patekti prie savo žemės. Be to laikytina, kad šiuo atveju svarbu nustatyti ne kada ir kieno buvo pasodinti nutarime nurodomi želdiniai ir pastatyta tvora atliktas, bet pats valstybinės žemės dalies užėmimo fakto buvimas.
Analizuojant, kokie asmens veiksmai gali būti vertinami kaip valstybinės žemės plotų užėmimas, pažymėtina, jog teismų praktikoje savavališku privačios ar valstybinės žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, jog tvora atitvertai valstybinės žemės daliai būtų daroma žala.
Taip pat pažymėtina, kad Institucija neatskleidė nutarime nurodomo Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktų reikalavimų turinio, t. y. nenurodė, kokių konkrečiai ginčo žemės sklypui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų Pareiškėja nesilaikė bei kokią vykdydama ūkinę veiklą sklype pažeidė gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teises ir įstatymų saugomus interesus. Minėtų kadastro nuostatų 21 punkte nustatyta, jog žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“).
Pažymėtina, kad Pareiškėja administracinės atsakomybėn buvo patraukta už savavališką valstybinės žemės dalies užėmimą, o ne už tvoros pastatymą. Statinių stovėjimas, nors jie stovi ir valstybei priklausančioje žemėje, nebūtinai turi reikšti savavališką žemės užėmimą. Kaip matyti iš patikrinimo metu darytų fotonuotraukų naudojimasis bendro naudojimo keliu dėl Pareiškėjai priklausančios tvoros ir želdinių nebuvo apribotas, pravažiavimas tarp sklypų yra laisvas, naudotis valstybės žeme nėra apribojimų. Atsižvelgus į šias aplinkybes spręstina, kad N. K. veika nagrinėjamo administracinio nusižengimo kontekste nėra tiek pavojinga, kad būtų pagrindas jai taikyti atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, Pareiškėjos veiksmai nesiekia tokio pavojingumo, dėl kurio tokie jos veiksmai būtų laikomi administraciniu nusižengimu.
Kadangi administracinė atsakomybė pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį siejama arba su savavališku privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimu, arba su savavališku privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimu, todėl pagal teismo pirmiau nustatytas aplinkybes skundžiamame nutarime nurodyti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai neatitinka inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties. Todėl nenustačius objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių N. K. veikoje teisės pažeidimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, visas abejones vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla N. K. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teismas
nutarė:
N. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį N. K. nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.