Šiaulių apygardos teismo nutartis, AN2-121-616/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-07-14
Bylos Nr.: AN2-121-616/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-70-3-00178-2021-5
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme

Teisėjas: Ernesta Montvidienė (pirm.)
Pareiškėjas: V. M.
Institucija: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius

Kategorijos

7.3pavadinimo nepavyko patikrinti
21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
21.2.4Nukentėjusysis (ANK 578 str.)
21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-121-616/2021Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00178-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3; 21.1.7; 21.2.4; 21.11.10 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo V. M. atstovo advokato E. S. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2020-01-20 Nacionalinės žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Institucija) buvo gautas pareiškėjo V. M. skundas, kuriame pareiškėjas nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nėra susijęs servitutu ir jo, kaip žemės sklypo savininko, nesieja jokie servituto santykiai su kitais asmenimis. Skunde pareiškėjas be kita ko teigė, kad R. L. (klaidingai nurodyta, nes turi būti M. L.) savavališkai yra užgrobęs jam priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, prisijungdamas prie savo žemės valdos, adresu (duomenys neskelbtini), nes M. L. pastatyta tvora į jo žemės sklypą yra įsirėžusi nuo 6 iki 14 cm. Skundu pareiškėjas prašė patikrinti pateiktą informaciją ir nubausti kaltą asmenį, įpareigojant atlaisvinti jam priklausančią žemę.

2. M. L. 2020-08-26 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, t. y. dėl to, kad 2020 m. liepos 16 d., 9 val. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus atstovui atlikus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) sav., naudojimo patikrinimą buvo nustatyta, jog į privatų žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenka M. L. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), juosiančios tvoros pamato dalis, taip pat privačiame žemės sklype įrengtas įvažas (aikštelė) į jo privatų žemės sklypą, šalia įvažo pasodinti dekoratyviniai želdiniai, ir tokiu būdu yra užimtas ir naudojamas su M. L. žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) besiribojančio privataus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,0057 ha plotas. Tuo pažeistas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimas ir nustatytos faktinės aplinkybės, kad naudojama žemė, kuri teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo parduota, išnuomota ar kitaip perduota naudotis, atitinka ANK 110 straipsnyje numatyto pažeidimo požymius.

3. 2020-10-12 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius (toliau – Institucija) priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, nenustačius M. L. veiksmuose tiesioginės tyčios. Nutarime nurodydama, kad tvora, kurios nežymi dalis patenka ant gretimo privataus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo užtverta pagal matininko piliečiams nepakankamai tiksliai parodytas žemės sklypo aplinkines ribas, nors šių bendrų ribų posūkio taškai abiejų žemės sklypų nuosavybės dokumentuose yra pažymėti tiksliai tomis pačiomis koordinatėmis, todėl pilietis, tverdamas tvorą, objektyviai negalėjo suvokti, kad elgėsi neteisėtai. Taip pat nutarime nurodyta, kad nepakanka duomenų konstatuoti, kad tvorą pilietis užtvėrė tyčia dalinai už jam priklausančio žemės sklypo aplinkinių ribų, tuo sąmoningai, tyčia užimdamas dalį (iki 2 kvadratinių metrų) gretimo privataus žemės sklypo. Pilietis savo veiksmais (tvoros užtvėrimu) pažeidė kito asmens nuosavybę – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas – ir padidino savojo žemės sklypo bei sumažino gretimo žemės sklypo aplinkines ribas ir plotą, neturėdamas nei nuosavybės, nei nuomos ar servituto teisių gretimame žemės sklype ar jo dalyje, tačiau tiesioginės tyčios piliečio veiksmuose nenustačius, bauda neskiriama.

Šalies argumentai

4. Nesutikdamas su šiuo nutarimu pareiškėjo V. M. atstovas advokatas E. S. skundu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus prašydamas panaikinti Institucijos 2020-10-12 nutarimą ir Institucijai perduoti nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, iš Institucijos priteisti V. M. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi netenkintas pareiškėjo V. M. atstovo advokato E. S. skundas ir paliktas galioti Institucijos 2020-10-12 nutarimas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

6. Apeliaciniu skundu pareiškėjo V. M. atstovas advokatas E. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-05-20 nutartį ir priimti naują nutarimą – administracinio nusižengimo bylą gražinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6.1. Teigia, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, nes nutartis priimta pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, kadangi teismas pažeidė ANK 563, 566, 567, 569, 632 straipsnių nuostatas, teisingo proceso ir proporcingumo principus, neištyrė visų aplinkybių ir neįvertino faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų, pažeidė teismo posėdžio tvarką.

6.2. Nurodo, kad V. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini) sav., unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad 2020-07-21 Institucija žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog „<...> įrengiant tvorą (pamatus) juosiančius žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarp schemoje pažymėtų taškų 4-5) užimamas žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 0,0002 ha, įvažos (pažymėtos c) užimamas plotas 0,0055 ha<...>“, o akto 3 fotofiksacijoje užfiksuoja, kad be įrengto tvoros pamato, V. M. žemės sklype yra paklotos trinkelės, betono klojiniai, pasodinti medžiai. Taip pat nurodo, kad dėl to buvo pradėta administracinio nusižengimo bylą, apie kurią V. M. pirmą kartą sužinojo tik 2021-01-25, kai Institucija atsiuntė jam 2020-10-12 nutarimą.

6.3. Nesutinka su Institucijos nutarimo argumentu, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo tyčios savavališkai užimti V. M. žemės, nes bylos medžiaga aiškiai patvirtina, kad nesilaikant žemės sklypo ribos, M. L. yra užėmęs V. M. priklausančio gretutinio žemės sklypo dalį, kuriame M. L. įsirengė tvoros pamatą, paklojo trinkeles, betono klojinius, pasodino medelius, t. y. užėmė V. M. žemę (daugiau kaip 57 m2), kurią M. L. naudoja savo reikmėms. Teigia, kad šios aplinkybės patvirtina, kad M. L. savavališkai užėmė V. M. priklausančią žemę ir jo veiksmai kvalifikuotini kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 110 straipsnio 1 dalyje, o taip pat turintys ir ANK 281 ir 518 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų požymių. Pažymi, kad analogiškoje situacijoje Institucija nutarimu pripažino asmenį įvykdžius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje (Šiaulių apygardos teismo 2020-08-31 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-106-519/2020).

6.4. Apeliantas skunde teigia, kad Institucijai po 2020-07-21 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini)) užfiksuotos medžiagos dėl tvoros pamato įrengimo, trinkelių ir betono liejinių paklojimo, medžių pasodinimo, šiukšlių konteinerių laikymo, buvo aiškiai žinoma ir suprantama, kad M. L., užimdamas dalį V. M. priklausančio žemės sklypo, yra asmuo trauktinas atsakomybėn, o V. M. yra nukentėjusysis, nes pagal ANK 578 straipsnio nuostatas V. M. turimos turtinės teisės ir interesai į asmeninės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo pažeisti gretutinio sklypo savininkui M. L. savo poreikiams tenkinti priskiriant dalį V. M. priklausančio žemės sklypo. Teigia, kad M. L. užimant dalį V. M. priklausančio žemės sklypo, jame įrengiant tvoros pamatą, paklojant trinkeles, betono liejinius, pasodinant medžius, laikant šiukšlių konteinerius, V. M. tiesiogiai neteko dalies savo turto (57 m2) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėti, kad V. M., negalėdamas naudotis M. L. užimta (57m2) jam priklausančio žemės sklypo dalimi, už jį privalėjo mokėti ir yra sumokėjęs Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamą žemės mokestį, kuris be nekilnojamojo turto dalies netekimo patvirtina ir turėtas finansines išlaidas, sumokant už kito asmens neleistinai naudojamą žemę valstybės nustatytus mokesčius. Be to, pažymi, kad V. M. į NŽT kreipėsi asmeniškai ir aiškiai nurodė jo pažeistų teisių pobūdį ir apimtį. Dėl paminėtų aplinkybių apeliantas teigia, kad nepagrįstas teismo motyvas, jog „nėra nustatyta, ir pareiškėjas tokių aplinkybių nenurodė, jog skunde minimu M. L. pažeidimu dėl jam priklausančios žemės užėmimo jam būtų padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, todėl, esant tokioms aplinkybėms, nebuvo pagrindo informuoti pareiškėją apie nusižengimo tyrimo eigą kaip nukentėjusį asmenį“.

6.5. Apeliantas skunde teigia, kad M. L. tyčią įrodo tai, kad Institucija 2020-10-12 nutarime konstatavo, kad M. L. pažeidė V. M. asmens nuosavybę ir jos neliečiamumo principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje. Šiai dienai M. L. užimto V. M. žemės sklypo dalies neatlaisvino, jame paklotų trinkelių, betono liejinių, neišmontavo, pasodintų medžių į savo sklypą nepersikėlė, o į raginimus atlaisvinti užimtą žemės sklypą nereaguoja, savo veiksmus teisindamas subjektyviais samprotavimais apie su trečiaisiais asmenimis sudarytais, niekur neregistruotais susitarimais, o kitoje civilinėje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, suteikiant teisę tik pravažiuoti V. M. sklypu, grindžia savo teise į jam nepriklausantį turtą. M. L. į V. M. nėra kreipęsis ar gavęs leidimą dėl tvoros statybos (Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 punktas), V. M. leidimo savo žemės sklype M. L. sodinti bet kokius augalus ir/ ar vykdyti bet kokią veiklą nesuteikė (Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (suvestinė redakcija nuo 2019-04-25), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės, patvirtintos Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. T-56 (suvestinė redakcija nuo 2020-09-15)). Pažymi, kad tartis su gretimų sklypų savininkais privaloma ir tada, kai neišlaikomi privalomi atstumai nuo tvoros iki sklypo ribos, jų sutikimai privalomi ne tik statant tvorą ant sklypo ribos, konstrukcijoms peržengiant sklypo ribą, bet ir statant arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos neišlaikant insoliacijos reikalavimų. Teigia, kad M. L., realizuodamas savo turtines teises, savo poreikiams naudojasi V. M. nuosavybe. Dėl to mano, kad tokia M. L. veikla, aiškiai žinant apie gretutinio žemės sklypo ribas ir jo užėmimą, jo neatlaisvinant nuo pastatytų statinių, supiltų žemių sankasos, pasodintų pušų plotų, yra tęstinis veikimas tiesioginės tyčios forma ir atitinkantis ANK 110 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį bei ANK 281 ir 518 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų sudėtį.

6.6. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad V. M. žemės sklypą įsigijo be jokių apribojimų, jame juridinių faktų apie sutartis ir ar įsipareigojimus tretiesiems asmenims nebuvo registruota, taip pat nėra ir nebuvo registruota jokių statinių, kurių egzistavimą klaidinančiai nurodo M. L. ir Institucija. Teigia, kad M. L. aiškinimas, jog jam teisę į V. M. žemės sklypą suteikia kitoje civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl pravažiavimo bei 2014-05-27 sutikimas, aiškiai prieštarauja bylos medžiagai ir neatitinka tikrovės, nes M. L. įsigijo aiškiai apibrėžtą žemės sklypą, kuris neapima dabartinės V. M. nuosavybės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) M. L. nepardavė ar kitaip neperleido, o šį sklypą 2010-01-07 pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal NTR duomenimis (7.8. punktas) žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2014-02-24 iki 2016-07-25 buvo areštuotas, ir tai puikiai buvo žinoma UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl 2014-05-27 sutikimas negalėjo apimti minimo žemės sklypo. Pastebi, kad tame susitarime žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) neįvardijamas, susitarime taip pat nekalbama ir apie leidimą statyti tvoras, jų pamatus, kloti trinkeles, betono liejinius, sodinti medžius. Kadastro žemėlapiuose atvaizduojamas (duomenys neskelbtini) sav. aiškiai parodo, kad (duomenys neskelbtini) gatvė nepatenka nei į M. L. žemės sklypą, nei į V. M. žemės sklypą, kurių ribos aiškiai apibrėžtos, o būtent (duomenys neskelbtini) gatvė praeina greta tiek M. L., tiek ir V. M. žemės sklypų. Dėl to teigia, kad paminėtos aplinkybės ir dokumentai patvirtina, kad M. L., aiškiai žinodamas ir suprasdamas savo nuosavybės ribas ir neturėdamas teisių į V. M. nuosavybę, kurių jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrai nesuteikė, ją naudojo ir siekia naudoti savo reikmėms, vykdydamas tęstinį teisės pažeidimą.

6.7. Skunde pareiškėjo atstovas nurodo, kad Institucijos 2020-07-21 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad „<...> įrengiant tvorą (pamatus) juosiančius žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarp schemoje pažymėtų taškų 4-5) užimamas žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,0002 ha, įvažos (pažymėtos c) užimamas plotas 0,0055 ha <...>“, o akto 3 fotofiksacijoje užfiksuoja, kad be įrengto tvoros pamato, V. M. žemės sklype yra paklotos trinkelės, betono klojiniai, laikomi šiukšlių konteineriai“. Atkreipia dėmesį į tai, kad, jei M. L. įrengiant tvorą (pamatus), juosiančius asmeninį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) užimant V. M. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą – 0,0002 ha, pamato įsiterpimas siekia tik 0,17 m, tai patikrinimo akto 3 fotofiksacijoje užfiksuota, kad jau už tų 0,17 m. įrengto tvoros pamato, V. M. žemės sklype yra paklotos trinkelės, betono klojiniai, pasodinti medžiai, šį plotą plane žymint raide C ir nurodant, kad įsiterpimas i V. M. žemės sklypą sudaro 0,0055 ha plotą. Dėl to apeliantas teigia, kad yra žymiai didesnis atstumas, nei galimos paklaidos.

6.8. Teigia, kad skunde paminėtos aplinkybės rodo, kad teismas neišsamiai tyrė byloje esančius įrodymus, netinkamai juos vertino ir nesujungė į vientisą įrodymų vertinimo grandinę, dėl to padarė klaidingas, nepagrįstas išvadas.

6.9.Nurodo, kad teismas , nagrinėdamas bylą praleido teismo posėdžio klausimų stadiją ir nesuteikė teisės užduoti klausimų proceso šalims nei V. M., nei jo atstovui (ANK 632 straipsnis). Teigia, kad toks teismo posėdžio tvarkos pažeidimas nulėmė, kad 2021-05-06 vykusio teismo posėdžio metu negalint užduoti klausimų administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o ir pastarajam nesuteikiant teisės užduoti klausimų V. M., buvo pažeistos pareiškėjo ir jo atstovo bei administracinėn atsakomybėn trauktino asmens procesinės teisės, užkirstas kelias išsiaiškinti bylos objektyviam išnagrinėjimui svarbias aplinkybes. Dėl to mano, kad teismo padarytas posėdžio tvarkos pažeidimas sąlygojo nepagrįstos ir neteisėtos nutarties priėmimą..

7. Atsiliepimas į skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

8. Skundas tenkintinas.

9. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad apygardos teismas nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.

10. Teismo ar Institucijos procesiniai sprendimai administracinio nusižengimo byloje laikomi teisėtais ir pagrįstais tik tokiu atveju, kai juose išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir jų visumą. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Tuo pačiu akcentuotina, kad tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat išgauti jo ir kitų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir parodymus smurtu, grasinimais ir kitokiomis neteisėtomis priemonėmis (ANK 567 straipsnio 3 dalis).

11. Pareiškėjo atstovas skunde teigia, kad apylinkės teismas priėmė nutartį ne tik neištyręs visų aplinkybių, tačiau neįvertinęs ir faktinių aplinkybių, teisinių argumentų, be to, teismas pažeidė skunde nurodomų ANK straipsnių nuostatas.

12. Nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimu administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, teisena M. L. atžvilgiu buvo nutraukta, nenustačius M. L. veiksmuose tiesioginės tyčios.

12.1. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. (duomenys neskelbtini) Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis, ir dėl to žmonės negali juo naudotis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-459/2012); valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N438-1330/2010); suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-362/2012). Aiškindamas užėmimo sąvoką ANK 110 straipsnio prasme Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008). Pagal teismų praktiką administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 110 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-1007/2009, N438-1330/2010).

12.2. Nagrinėjamu atveju 2020-07-21 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad M. L. priklausančios tvoros (tvoros pamato) dalis bei įvaža patenka ant gretimo privataus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Institucijos nutarime nurodyta, kad tvora buvo užtverta pagal matininko gyventojams nepakankamai tiksliai parodytas žemės sklypo aplinkines ribas, nors šių ribų bendrų posūkio taškais abiejų žemės sklypų nuosavybės dokumentuose yra pažymėti tiksliai tomis pačiomis koordinatėmis. Duomenų, kuo remiantis padaryta išvada, kad „tvora buvo užtverta pagal matininko gyventojams nepakankamai tiksliai parodytas žemės sklypo aplinkines ribas“, byloje nėra. Apylinkės teismas šios aplinkybės nesiaiškino, t. y. neapklausė ne tik paties administracinėn atsakomybėn traukiamo M. L., bet ir pareiškėjo, žemės naudojimo patikrinimą atlikusių specialistų, M. L. geodezinius matavimus atlikusio matininko. Dėl to nesant objektyvių duomenų, kad M. L., įsirengdamas tvoros pamatą, sąžiningai klydo dėl savo žemės sklypo ribos, negalima daryti išvados, kad M. L. veikoje nėra tiesioginės tyčios.

12.3. Taip pat teismas nutartyje nurodė, kad M. L. žemės sklypo tvoros įsiterpimas į V. M. sklypą neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų kadastro nuostatų 32.1.2.2.2. papunktyje nustatytos ribos (0,3 m), dėl to M. L. veiksmuose nėra tyčios. Tačiau pastebėtina, kad Žemės naudojimo patikrinimo akte konstatuota, jog prie M. L. žemės sklypo padaryta įvaža patenka ant gretimo privataus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir užima svetimo žemės sklypo 0,055 m2 plotą. Apie tai, ar M. L. įvaža teisėtai (neteisėtai) patenka ant gretimo sklypo ribos, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė.

12.4. Nors apylinkės teismas tyčios nebuvimą grindė ir M. L. pateiktu 2014 m. gegužės 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimu, jog M. L. gali statyti tvoros pamatą bei pačią tvorą ant besiribojančių sklypų ribos. Taip pat iš bylos matyti, kad M. L. pateikė 2014 m. gegužės 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimą, jog jam leidžiama įsirengti įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, tvarkyti kelio pakraštes. Pastebėtina, kad šie UAB „(duomenys neskelbtini)“ duoti sutikimai M. L. ant besiribojančių žemės sklypų ribos statyti tvorą, įsirengti įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės nebuvo registruoti Nekilnojamojo turto registre. Kadangi pareiškėjas V. M. žemės sklypą, kuris ribojasi su M. L. žemės sklypu įsigijo iš varžytinių 2016-12-08, o M. L. pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimai yra 2014 m. gegužės mėnesio, todėl buvo būtina išsiaiškinti šių sutikimų davimo aplinkybes apklausiant apie tai M. L. bei tokius sutikimus davusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių G. A..

2. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad neišsiaiškinus bylai reikšmingų aplinkybių visumos, negalima daryti kategoriškos išvados, kad M. L. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios požymio.

3. Taip pat sutiktina su pareiškėjo V. M. atstovo skundo teiginiu, kad apylinkės teismas nagrinėdamas skundą dėl Institucijos nutarimo, pažeidė ANK 563, 566, 567, 569, 632 straipsnių nuostatas, nes V. M. nesuteikus nukentėjusio asmens statuso, pastarasis neturėjo galimybių tinkamai realizuoti savo, kaip nukentėjusiojo teisių, t. y. nebuvo suteikta teisė reikšti prašymus, nušalinimus, teikti paaiškinimus, įrodymus, užduoti klausimus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

14.1. Iš bylos matyti, kad 2020-01-20 V. M. skundu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių dėl jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), užėmimo. Dėl to 2020-07-16 buvo atliktas žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) r., naudojimo patikrinimas vietoje ir 2020-07-21 surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš surašyto patikrinimo akto matyti, jog buvo nurodytas galimas pažeidimas, t. y. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 11.6 punkto nesilaikymas. Tokios aplinkybės rodo, kad jau po atlikto patikrinimo, nustačius galimus pažeidimus, dėl ko M. L. 2020-08-26 buvo rašomas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, V. M. turėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju, nes jis atitiko ANK 578 straipsnyje įtvirtintą nukentėjusiojo sampratą, kai nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, tačiau tokio procesinio sprendimo institucijos pareigūnas nepriėmė, kas laikytina, kad buvo padarytas procesinis pažeidimas. Apylinkės teismas šio pažeidimo neištaisė, nors teismo posėdyje ir išaiškino V. M. jo procesines teises, tačiau akcentavo, kad teisės išaiškinamos ne kaip nukentėjusiajam pagal ANK 579 straipsnį, o kaip pareiškėjui, nors ANK nenumatytos jokios pareiškėjui suteikiamos teisės.

4. Įvertinus šį konstatuotą procesinį pažeidimą bei atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkti įrodymai nebuvo pakankamai išsamiai ištirti ir patikrinti (nepaklausti proceso dalyviai, liudytojai), daroma išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikinama ir byla pagal V. M. atstovo skundą grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

5. Panaikinus skundžiamą nutartį, pareiškėjo atstovo prašymas priteisti iš Institucijos V. M. patirtas išlaidas, susijusias su jo atstovavimu šioje byloje, nenagrinėjamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – administracinio nusižengimo bylą M. L. atžvilgiu grąžinti nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Ernesta Montvidienė