Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. spalio 5 d. nutarimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1500-2020, kuriuo apeliantas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį 300 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. S. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. spalio 5 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1500-2020, nubaustas pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius 2020 m. gegužės 25 d., 09.00 val., atliko A. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietovėje, surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 12ŽN-159(14.12.78). Patikrinimo metu, patikrinus žemės sklypo ribas pagal 2019 m. spalio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės M. B. (kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) parengtą žemės sklypo planą, nustatyta, kad A. S. žemės sklypo tvora (medinė tvora iš Pievų gatvės pusės), gyvatvorė (iš Vasario 16-osios gatvės pusės) ir dalis medinio šiltnamio, yra įrengti už žemės sklypo ribų, valstybinėje žemėje. Savavališkai užimtas valstybinės žemės plotas – 0,0286 ha. Tokiais savo veiksmais A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų reikalavimus. Nutarimu A. S. paskirta 300 Eur bauda.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas skundžiamą nutartį ir tarnybos nutarimą vertiną kaip priimtus neobjektyviai išnagrinėjus byloje esančius duomenis, neįvertinus aplinkybės, jog administraciniame teisme yra nagrinėjama byla, kurioje aktualūs klausimai dėl ginčo žemės sklypo ribų nustatymo teisingumo, šio sklypo matavimus atlikusių matininkų kompetencijos ir šališkumo. Apeliantas teigia, jog tyčios savavališkai užimti valstybinę žemę neturėjo ir tokia jo kaltė byloje neįrodyta.

6. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. A. S. administracinių nusižengimų protokolas surašytas ir skundžiamas nutarimas priimtas dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo. ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo 300 Eur iki 560 Eur. Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias, pavyzdžiui, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis ir dėl to žmonės negali juo naudotis. ANK 110 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia ir kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

8. Išanalizavęs bylos medžiagą, apygardos teismas kaip nepagrįstus vertina apylinkės teismo motyvus ir išvadas bei kartu tarnybos atsiliepimo argumentus, jog A. S. tyčinė kaltė padarius administracinį nusižengimą yra įrodyta.

9. Apylinkės teismas, pritardamas tarnybos pozicijai dėl apelianto kaltės padarius aptariamą administracinį nusižengimą, neįvertino teisiškai reikšmingos aplinkybės, jog, kaip teisingai nurodė apeliantas, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams 2020 m. rugsėjo 12 d. S. pateikė skundą atsakovei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui dėl minėtų skunde sprendimų panaikinimo (žr. LITEKO, administracinė byla Nr. eI3-408-609/2021, teisminio proceso Nr. 3-63-3-01476-2020-7, posėdis numatytas 2021 m. vasario 18 d., 13.00 val.). Šioje administracinėje byloje spręstini klausimai dėl ginčijamų tarnybos sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, susiję ir su ginčo žemės sklypo ribų nustatymo procedūros teisėtumo patikrinimu bei teisiniu įvertinimu. Nurodęs aplinkybę, jog S. 2020 m. liepos 22 d. apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 12 SD-2765-(14.12.104) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo“, 2020 m. birželio 11 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 12ŽN-159 (14.12.78) ir 2020 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 12SD-2640-(14.12.104) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“, apylinkės teismas kartu nepagrįstai nepatikrino aplinkybės, jog S. ginčas dėl išvardintų sprendimų jau pasiekė administracinį teismą, o skunde pateikiami argumentai dėl ginčo žemės sklypo ribų nustatymo procedūros teisėtumo. Tarnybai, 2020 m. spalio 5 d. priimant skundžiamą nutarimą, turėjo būti žinoma apie S. anksčiau, t. y. 2020 m. rugsėjo 12 d. inicijuotą ginčą administraciniame teisme. Taigi tiek apylinkės teismas, skundžiama nutartimi pritardamas apelianto nubaudimui, tiek tarnyba, priimdama skundžiamą nutarimą, turėjo objektyviai žinoti apie pradėtą administracinę bylą. Tik turint reikšmingų bylos teisingam išnagrinėjimui duomenų visetą, galima spręsti apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens (ne)kaltumą. Šiuo atveju surinktų byloje duomenų tikrai nepakanka įsitikinti apelianto kaltumu padarius aktualų nusižengimą.

10. Kitas apylinkės teismo motyvas, jog byloje nėra duomenų, kad VĮ „Registrų centras“ registruoti ginčo žemės sklypo kadastro duomenys būtų nuginčyti ir pakeisti ar kad dėl jų pakeitimo šiuo metu vyktų teisminis ginčas, savaime nesuponuoja pagrindo įžvelgti apelianto tyčią dėl aktualios veikos padarymo. Beje, tarnyba nutarime nurodydama, jog A. S. savavališkai užimdamas valstybinės žemės plotą – jo žemės sklypo tvora (medinė tvora iš Pievų gatvės pusės), gyvatvorė (iš Vasario 16-osios gatvės pusės) ir dalis medinio šiltnamio, yra įrengti už žemės sklypo ribų, valstybinėje žemėje, pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų reikalavimus, šių teisės normų tikrojo turinio neatskleidė, t. y. nenurodė, kokių konkrečiai ginčo žemės sklypui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų apeliantas nesilaikė bei kokią vykdydamas ūkinę veiklą sklype pažeidė gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teises ir įstatymų saugomus interesus.

11. Minėtų kadastro nuostatų 21 punkte nustatyta, jog žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“). Pažymėtina, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjų S. skundą ir, be kita ko, įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2020 m. gegužės 28 d. prašymo dalį dėl reikalavimo inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų tikslinimą (1 t. b. l. 43). Minėtoje administracinio teismo byloje šios komisijos sprendimo dalies pareiškėjai neskundžia, taigi akivaizdu, jog faktinė ginčo žemė sklypo ribų situacija ateityje keisis ir tai turės įtakos pareiškėjų teisėms ir teisėtiems interesams.

12. Kartu pažymėtina ir tai, jog ginčo žemės sklypą apeliantas įsigijo nuosavybėn dar 2005 m. Taigi akivaizdu, jog 15 metų valstybei apskritai nerūpėjo kokia veikla vykdoma ir/ar kokie objektai yra (buvo) ant valstybinės žemės. Šiuo atveju apeliantui inkriminuota savavališkai užimtos valstybinės žemės plotas 0,0286 ha. Iš sklypo fotonuotraukų matyti, jog didžiąją dalį šio ploto užima minėta aukšta gyvatvorė (1 t., b. l. 100, 101). Per minėtą laikotarpį tokia gyvatvorė natūraliai galėjo savaime užaugti ir ji nėra objektyviai nepašalinama kliūtis valstybei patekti prie savo žemės. A. S. apylinkės teismui posėdyje išsakyti teiginiai, jog jis žinojo, kad šiltnamio dalis pastatyta valstybinėje žemėje, jog įrengė medinę tvorą iš Pievų gatvės pusės prieš 5-6 metus, o gyvatvorę pasodino prieš 20-30 metų, nesant išspręstai minėtai administracinei bylai, savaime neįrodo būtent tyčinės jo kaltės tokiu būdu užimti išties nedidelio ploto valstybinę žemę. Atkreiptinas dėmesys, jog apelianto žemės sklypas ribojasi net su dviem gatvėmis. Taigi ginčo žemės sklypo ribos natūraliai yra arčiau šių statinių (gatvių) bei jokie kiti statiniai ar objektai neriboja priėjimo iki šių statinių nuo matininkų pažymėtų ginčo žemės sklypo ribų.

13. Remdamasis tuo kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje liko neįrodyta apelianto tyčia, sąmoningai ir savavališkai užimti valstybinį žemės sklypą. Byloje nėra neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad A. S. administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis atliko veiksmus, kurie atitiktų ANK 110 straipsnio 1 dalies požymius, todėl jis negali būti traukiamas atsakomybėn. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

14. Skundžiama teismo nutartis bei tarnybos nutarimas naikintini, o administracinio nusižengimo teisena apeliantui nutrauktina, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. spalio 5 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1500-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną A. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.