Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Vilma Gadiškienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam E. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su seserimi, paleistas iš kalėjimo turtės gyvenamąją vietą. Komisijos teigimu, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra geras, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, drausminės nuobaudos negaliojančios, daug kartų skatintas, nusikalstamo elgesio rizika mažėjanti, turi profesinę kvalifikaciją, dirba, vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, neturi patvarkymų dėl skolos išieškojimo, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad E. K. teistas 2008 m. spalio 30 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, paskiriant 20 metų laisvės atėmimo bausmę. Likusi bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 4 metai 2 mėnesiai ir 24 dienos.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla. Asmuo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, ne kartą skatintas, laisvėje turės gyvenamąją vietą, dirba. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą. Nuteistajam ankščiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau panaikintas ir jis buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam būdingas smurtinių nusikaltimų elgesio modelis. Paskutinis nusikaltimas yra sunkiausias iš nuteistojo padarytų nusikaltimų. Šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už net trijų asmenų nužudymą. Nors padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas ir pobūdis buvo įvertinti teismui priimant nuosprendį, tačiau pažymėtina jog šie duomenys atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį. Iš byloje esančios medžiagos matyti asmuo negeba laikytis nustatytų elgesio reikalavimų. Įkalinimo įstaigoje nuteistasis 4 kartus baustas drausmine tvarka, iš kurių net 2 kartus už alkoholio vartojimą. Pažymėtina, jog nusikalstamą veiką nuteistasis taip pat padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios ir nuteistasis deda pastangas siekdamas atsisakyti priklausomybės, teismo vertinimu šios pastangos nėra pakankamos, kadangi paskutinį kartą nuteistasis už alkoholio vartojimą baustas sąlyginai neseniai, t. y. 2021 m. birželio 15 d. Pažymėtina, kad nuteistasis bausmę atlikinėja nuo 2008 m. kovo 9 d., todėl iš to galima spręsti jog nuteistajam įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklės pažeidimų padarymo metu buvo gerai žinomos. Be to pažymėtina, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu 2 kartus buvo įspėtas žodžiu dėl nustatytos tvarkos pažeidimų ir nuobaudos skirtos nebuvo. Teismo vertinimu nurodyti duomenys neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad pirminio vertinimo atlikto pagal OASys metodiką metu buvo nustatyta vidutinė rizika. Vėliau rizika vertinta dar keturis kartus, paskutinio vertinimo, atlikto 2023 m. lapkričio 22 d. metu, nustatyta taip pat vidutinė rizika. Teismo vertinimu, nuteistasis nededa pakankamai pastangų siekdamas sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kas leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo atžvilgiu bausmės tikslai dar nėra pasiekti.

Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia asmeniui nustatyti 6 kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti: gyvenimo sąlygos (neturi pastovios ir nuolatinės gyvenamosios vietos); gyvenimo stilius ir draugai (netinkamai pasirinkti laisvalaikio praleidimo būdai); piktnaudžiavimas alkoholiu (nusikaltimas tiesiogiai susiję su alkoholio vartojimu, fiksuotas alkoholio vartojimas įkalinimo įstaigoje); mąstymas ir elgesys (ankstesnis impulsyvus elgesys, savo elgesio pasekmių neįvertinimas, tų pačių klaidų kartojimas); nuostatos (bausmės atlikimo metu baustas drausminės nuobaudomis). Teismas pažymi, kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu jokio objektyvaus pagrindo nėra. Taip pat, tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 4 metai 2 mėnesiai ir 24 dienos. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje.

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2023 m. gruodžio 14 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-20-9539 taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam E. K..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.