- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-18
- Bylos Nr.
- e2S-1945-803/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00537-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- V. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5828-604/2022 pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui V. P. (V. P.) dėl solidariąją pareigą įvykdžiusio skolininko reikalavimo bendraskoliui regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė teismo iš atsakovo priteisti jai regreso tvarka 1 559,59 Eur savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidas ir 15 929,30 Eur už ieškovės įvykdytą solidariąją ieškovės ir atsakovo prievolę kreditorei K. R. pagal 2011 m. spalio 4 d. išduotą vekselį, iš viso – 17 488,89 Eur.
2. Ieškovė taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo areštuoti antstolės M. G. iš ieškovės atsakovui išieškomas pinigines lėšas vykdomojoje byloje Nr. 0007/21/00627. Nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis pagal viešus 2019 m. duomenis nėra gera. Atsakovas jokio registruotino turto neturi. Atsakovo skola nepilnamečių vaikų išlaikymui viršijo 30 000 Eur, kuriuos atsakovas sumokėjo tik iš ieškovės sumokėtos piniginės kompensacijos už atsakovui tekusią dalį bendrojoje nuosavybėje santuokos nutraukimo byloje. Dėl to yra visiškai reali tikimybė, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Santuokos nutraukimo byloje teismo sprendimu atsakovui už jo dalį bendrojoje nuosavybėje iš ieškovės buvo priteista 46 247,83 Eur kompensacija. Didesnę dalį kompensacijos ieškovė jau yra sumokėjusi. Likusi nesumokėtos kompensacijos dalis yra 11 514,74 Eur. Šios sumos išieškojimas yra vykdomas antstolės M. G. vykdomojoje byloje Nr.0007/21/00627. Vykdomojoje byloje atsakovo iš ieškovės gautinos piniginės lėšos yra vienintelis realus turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą ieškovei palankaus sprendimo priėmimo atveju. Jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos, yra didelė tikimybė, kad atsakovas išleis iš ieškovės išieškotas ir antstolio atsakovui pervestas pinigines lėšas, todėl išieškojimas pagal ieškovei palankų teismo sprendimą pasunkės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi netenkino ieškovės R. P. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas nustatė, kad ieškovės prašymas yra pagrįstas subjektyviu jos pasvarstymu apie galimus atsakovo veiksmus, gavus ieškinį, ir neaktualiais 2019 m. duomenimis apie atsakovo turtinę padėtį. Duomenų, kokia yra reali atsakovo turtinė padėtis ieškinio pareiškimo metu, byloje nėra. Priešingai, antstolės M. G. patvarkymai patvirtina, kad iš atsakovo yra sėkmingai išieškomas išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas. Be to, atsakovui iš ieškovės išieškota 33 973,09 Eur suma. Dėl to teismas padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tokia prasta, kaip nurodo ieškovė, atsakovas vykdymo proceso nevengia. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovas kokiais nors veiksmais siektų išvengti būsimų teismo įpareigojimų ar vengtų būsimo sprendimo įvykdymo. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovė R. P. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštuoti pas antstolę esančias atsakovui mokėtinas pinigines lėšas, kurios vykdomojoje byloje Nr. 0007/21/00627 bus išieškotos iš ieškovės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tokia prasta, kaip teigia ieškovė, ir jis vykdymo proceso nevengia. Ieškinyje buvo nurodyta, kad blogą atsakovo turtinę padėtį patvirtina faktas, jog atsakovas ilgą laiką buvo skolingas nepilnamečių vaikų išlaikymui daugiau kaip 30 000 Eur. Šią aplinkybę patvirtina teismo sprendimai, priimti šalių santuokos nutraukimo byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartyje buvo konstatuota, kad atsakovas tinkamai nevykdė pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Šios aplinkybės neneigė ir pats atsakovas, atsiliepime į kasacinį skundą nurodydamas, kad jo gaunamos pajamas per mėnesį yra tik apie 500 Eur, dėl to ir susidarė išlaikymo įsiskolinimas.
6.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo gerą turtinę padėtį patvirtina ieškovės pateikti antstolės M. G. patvarkymai, patvirtinantys, jog iš atsakovo yra sėkmingai išieškomas išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas, ir atsakovui iš ieškovės išieškota 33 973,09 Eur suma. Būtent dėl šios priežasties ieškovė ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes vykdomojoje byloje atsakovo gautinos piniginės lėšos yra vienintelis realus turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju. Šias pinigines lėšas antstolei moka pati ieškovė, vykdydama teismo sprendimą dėl piniginės kompensacijos atsakovui mokėjimo. Aplinkybę, kad atsakovo turinė padėtis nėra pasikeitusi ir jo gaunamos pajamos nėra didelės, patvirtina ir paties atsakovo civilinėje byloje Nr.e2VP-226-1151/2022 pateikta pažyma apie jo gaunamas pajamas.
Atsiliepimas
7. Atsakovas V. P. atsiliepimu nesutinka su ieškovės atskiruoju skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovės ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, nes pareikštas regresinis reikalavimas negali būti tenkinamas. Atsakovas yra tik laiduotojas, o laidavimas yra pasibaigęs. Taigi nėra pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Taip pat nėra ir antrosios sąlygos, nes pagal teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės nurodoma skola vaikų išlaikymui buvo susidariusi tik dėl to, kad per 9 metų santuokos nutraukimo procesą visą laiką buvo mokamas teismo priteistas 300 Eur laikinas išlaikymas, tuo tarpu byloje buvo ginčijama papildomai priteista 300 Eur išlaikymo suma. Nuo 2013 m. pati ieškovė atsakovui visiškai nemokėjo kompensacijos už bendrą turtą, t.y. išlaikymo įsiskolinimas buvo atsiradęs dėl pačios ieškovės veiksmų.
7.2. Atsakovo turtinei padėčiai pagerėjus, visa ieškovės nurodoma skola buvo sumokėta, atsakovo turtui jokių apribojimų nėra taikoma. Dėl to teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nevengia vykdyti teismo sprendimo ir nėra duomenų, kad ir ateityje atsakovas nevykdys teismo sprendimo. Ieškovė prašo areštuoti hipotetinius jos pačios galimus skolos mokėjimus atsakovui. Tačiau byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad jokių piniginių sumų vykdymo procese mokėti ji neketina, nes įrodinėja, kad jos turtinė padėtis yra bloga, prašo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Dėl to yra neprotinga ir netikslinga areštuoti ieškovės dar nesumokėtų lėšų.
7.3. Byloje ieškovė teigia, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga. Tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2VP-226-1151/2022 ji nurodo, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera ir prašo išreikalauti tai patvirtinančius papildomus įrodymus. Tokie ieškovės prieštaringi teiginiai patvirtina, kad ji yra nesąžininga, jos paaiškinimai ir įrodymai yra nepatikimi, nes dėl to paties fakto tuo pačiu metu teikia visiškai skirtingus paaiškinimus. Patenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ji, vykdymo procese būdama skolininke, nepagrįstai liktų geresnėje padėtyje, o atsakovas toliau negautų jam priklausančių sumų. Tokiu būdu būtų paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti teisėti atsakovo lūkesčiai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Taigi, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
10. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
11. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo regreso tvarka 1 559,59 Eur savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidas ir 15 929,30 Eur už ieškovės įvykdytą solidariąją ieškovės ir atsakovo prievolę kreditorei K. R. pagal 2011 m. spalio 4 d. išduotą vekselį, iš viso – 17 488,89 Eur. Šio reikalavimo užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti pas antstolę esančias atsakovui mokėtinas pinigines lėšas, kurios vykdomojoje byloje Nr. 0007/21/00627 bus išieškotos iš ieškovės. Taigi ieškovė prašo areštuoti atsakovui priklausančią turtinę teisę. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą ieškovė grindžia aplinkybe, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga ir vykdomojoje byloje jam išieškoma kompensacija yra vienintelis atsakovo turtas, į kurį bus galima nukreipti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą.
12. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė teismų sprendimus ir nutartis, mokėjimo dokumentus, sąskaitas faktūras, sudarytas rangos sutartis, kurie yra susiję su ieškinyje nurodytų sumų mokėjimu ir jų pagrindu. Dėl to pripažintina, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimą, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, taip pat pateikė tas aplinkybes galinčius patvirtinanti duomenis. Taigi pripažintina, kad ieškinys gali būti preliminariai pagrįstas.
13. Ieškovė teigia, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga, nes jo darbo užmokestis sudaro tik 10 000 Eur per metus, atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams skolos dydis buvo virš 30 000 Eur. Šią skolą atsakovas sumokėjo tik iš jam teismo priteistos ieškovės mokamos kompensacijos sumos. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis apie 2022 m. atsakovo gaunamą darbo užmokestį, kurį sudaro vidutiniškai 854,24 Eur per mėnesį (el.b., failas 1, l. 190). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas turi du nepilnamečius vaikus, kuriems turi teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Atsakovas šiuo metu yra sumokėjęs visą išlaikymo įsiskolinimą, jo sąskaitoms taikyti areštai yra panaikinti (el. b., failas 2, l. 13).
14. Trakų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta šalių santuoka, nepilnamečiams vaikams priteista po 300 Eur išlaikymas ir 4 800 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-4-603/2018 pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo iš dalies pakeistas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019 panaikino apeliacinės instancijos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties dalį ir grąžino šią bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
15. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-5-910/2022 pakeitė Trakų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį dėl turto padalijimo ir priteisė ieškovei iš atsakovo iš viso 63 158 Eur piniginę kompensaciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-387/2022 iš dalies pakeitė apeliacinės instancijos teismo nutartį ir sumažino priteistos kompensacijos dalį. Priteistos kompensacijos išieškojimą atsakovui vykdo antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0007/21/00627, bendra išieškotina suma sudaro 45 487,83 Eur. Antstolės 2022 m. gegužės 18 d. patvarkyme nurodyta, kad iš ieškovės atsakovui likusi išieškotina suma sudaro 11 514,74 Eur.
16. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-226-1151/2022, kuria remiasi abi šalys atskirajame skunde ir atsiliepime į jį, pripažinta, kad nenustatyta, jog atsakovas turėtų vertingo nekilnojamojo ar kito turto bei turėtų reikšmingų santaupų. Minėta nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismas išdėstė iš ieškovės priteistos ir likusios sumokėti 12 274,74 Eur piniginės prievolės (kompensacijos) mokėjimą atsakovui per 12 mėnesių laikotarpį. Ši nutartis dar nėra įsiteisėjusi.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą; ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Tokio išimtinio ir itin atsakovo (-ų) interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo (-ų) nesąžiningą elgesį, apie jo (-ų) atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e2-773-464/2018 ir kt.).
18. Pagal suformuotą teismų praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Pažymėtina, kad sąžiningumo aspektas vertinamas ne apskritai, bet turint omenyje konkretų, kiekvienoje konkrečioje byloje vertinamą kriterijų – turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan. Asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-39-330/2021).
19. Ieškovė nei ieškinyje, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei kartu su apeliaciniu skundu nenurodė jokių aplinkybių, galinčių patvirtinti atsakovo nesąžiningumą, tai yra (neteisėtą) ketinimą perleisti ar kitaip suvaržyti jam priklausantį turtą ar turtinę teisę, pagal kurią yra vykdomas išieškojimas iš ieškovės. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas kitas savo prievoles, tai yra išlaikymo teikimą nepilnamečiams vaikams, atsižvelgiant į jo finansines galimybes, vykdo tinkamai. Taigi ieškovė nepagrindė teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės.
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės R. P. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.