Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. D., A. A., J. A. patikslintą ieškinį atsakovei E. V. dėl gyvenamųjų namų patalpų nuomos sutarties nutraukimo, nuostolių ir delspinigių, skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovui V. D. nuosavybės teise priklauso 44/100 dalis buto, esančio „duomenys neskelbtini“, kita dalis - 56/100 šio buto priklauso A. D. (b. l. 43-44). 2019 m. sausio 1 d. tarp ieškovo V. D., atstovaujamo pagal įgaliojimą J. A., ir atsakovės E. V. sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovei vieno kambario (24,03 m²) gyvenamąsias patalpas bute, esančiame „duomenys neskelbtini“, iki 2020 m. sausio 1 d., o atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 70 Eur mėnesinį nuomos mokestį bei komunalinius mokesčius. 2019 m. sausio 1 d. tarp ieškovo V. D. ir atsakovės E. V. sudarytas buto priėmimo – perdavimo aktas, kuriuo ieškovas perdavė ir atsakovė priėmė gyvenamąsias patalpas (24,03 m²), esančias „duomenys neskelbtini“, (b. l. 35-38). 2020 m. sausio 1 d. tarp ieškovo V. D., atstovaujamo pagal įgaliojimą J. A., ir atsakovės E. V. sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovei tas pačias vieno kambario (24,03 m²) gyvenamąsias patalpas bute, esančiame „duomenys neskelbtini“, iki 2021 m. sausio 1 d., o atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 150 Eur mėnesinį nuomos mokestį bei komunalinius mokesčius. 2020 m. sausio 1 d. tarp ieškovo V. D. ir atsakovės E. V. sudarytas buto priėmimo – perdavimo aktas, kuriuo ieškovas perdavė ir atsakovė priėmė gyvenamąsias patalpas (24,03 m²), esančias „duomenys neskelbtini“, (b. l. 39-42). 2019 m. balandžio 16 d. skolos rašteliu atsakovė patvirtino, kad iš ieškovės J. A. pasiskolino 850 Eur sumą, kurią įsipareigojo grąžinti iki 2020 m. sausio 1 d. (b. l. 46). 2019 m. balandžio 18 d. tarp ieškovų J. A. ir A. A., atstovaujamo įgaliotinės J. A., bei atsakovės sudaryta sutartis, notarinio registro Nr. BV8-1532, pagal kurią atsakovė pasiskolino iš ieškovų 850 Eur, kuriuos gavo prieš sutarties sudarymą ir įsipareigoja grąžinti iki 2020 m. sausio 1 d.

Dėl nuomos mokesčio ir delspinigių

Tarp ieškovo V. D. ir atsakovės E. V. susiklostė gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnyje numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Ieškovas V. D. prašo priteisti jam iš atsakovės 636,13 Eur skolą už nesumokėtą nuomos mokestį, kurią sudaro 36,13 Eur skola už 2019 m. ir 600 Eur skola už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka, nurodo, kad ji nuomos mokestį yra sumokėjusi, 2020 m. sausio 1 d. nuomos sutarties sudaryti neketino, ją sudarė ieškovės J. A. suklaidinta ir iš buto, esančio „duomenys neskelbtini“, išsikėlė 2020 m. vasario 4 d. Taigi, siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą svarbu nustatyti, kada nutrūko šalių nuomos teisiniai santykiai.

CK 6.496 straipsnyje nurodyta, jog terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas, jeigu šalys sutarties neatnaujina sudarydamos naują susitarimą arba CK 6.481 straipsnio nustatyta tvarka. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. sausio 1 d. nuomos sutarties terminas suėjo 2020 m. sausio 1 d. Tarp ieškovo V. D. ir atsakovės E. V. 2020 m. sausio 1 d. sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovei vieno kambario (24,03 m²) gyvenamąsias patalpas bute, esančiame „duomenys neskelbtini“, iki 2021 m. sausio 1 d., o atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui nuomos mokestį bei komunalinius mokesčius. 2020 m. sausio 1 d. nuomos sutarties šalys taip pat sudarė buto priėmimo – perdavimo aktą, kuriuo ieškovas perdavė ir atsakovė priėmė gyvenamąsias patalpas (24,03 m²), esančias „duomenys neskelbtini“. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad suėjus 2019 m. sausio 1 d. nuomos sutarties terminui šalys sudarė naują terminuotą nuomos sutartį.

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ji 2020 m. sausio 1 d. nuomos sutarties sudaryti neketino, ją sudarė suklaidinta ieškovės J. A., kuri pateikdama minėtus dokumentus atsakovei pasirašyti nurodė, kad pastaraisiais šalys patvirtina, jog pretenzijų viena kitai neturi. Be to, ji (atsakovė) 2020 m. sausio 2 d. sudarė nuomos sutartį, kuria išsinuomojo butą, esantį „duomenys neskelbtini“, todėl 2020 m. vasario 4 d. išsikėlė iš ginčo buto. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad sudarydama 2020 m. sausio 1 d. nuomos sutartį negalėjo suprasti jos turinio ir reikšmės. Atkreiptinas dėmesys, jog minėta sutartis yra aiškiai įvardijama kaip „Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis“, joje aiškiai nurodomas sutarties objektas (nuomos sutarties 1 punktas). Be to, kartu su minėta sutartimi 2020 m. sausio 1 d. šalys taip pat sudarė buto priėmimo – perdavimo aktą, kurio įžanginėje dalyje taipogi yra aiškiai įvardijamas dokumento pavadinimas - „Buto priėmimo – perdavimo aktas“. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė sudarydama 2020 m. sausio 1 d. nuomos sutartį turėjo ir galėjo suprasti jos prasmę, turinį, sutartimi prisiimamus įsipareigojimus, o atsakovės nurodytos aplinkybės dėl sutarties sudarymo vertintinos kritiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. sausio 2 d. tarp G. K., R. K. ir atsakovės sudaryta buto nuomos sutartis, kuria G. K. ir R. K. išnuomojo atsakovei butą, esantį „duomenys neskelbtini“, iki 2021 m. balandžio 1 d., o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį bei komunalinius mokesčius (b. l. 98-101). Vis dėlto minėta aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ginčo šalių nuomos teisiniai santykiai nutrūko 2020 m. sausio 1 d., t. y. pasibaigus 2019 m. sausio 1 d. nuomos sutarties terminui.

Visų pirma, teisės aktai nenumato draudimo nuomininkui sudaryti daugiau nei vieną nuomos sutartį dėl skirtingų gyvenamųjų patalpų nuomos. Antra, nors 2020 m. sausio 2 d. nuomos sutarties, sudarytos su G. K. ir R. K., 4.1. punkte numatyta, kad butas, esantis „duomenys neskelbtini“, atsakovei išnuomojamas nuo 2020 m. sausio 2 d., tačiau atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji iš buto, esančio „duomenys neskelbtini“, išsikėlė 2020 m. vasario 4 d., t. y. atsakovė, sudariusi 2020 m. sausio 2 d. nuomos sutartį su G. K. ir R. K., toliau tęsė nuomos teisinius santykius su ieškovu V. D.. Trečia, nors teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog iš buto, esančio „duomenys neskelbtini“, išsikėlė 2020 m. vasario 4 d., tačiau ji taip pat teigė, kad karantino metu dar gyveno šiame bute. Pažymėtina, kad karantinas buvo paskelbtas 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207. Ketvirta, CK 6.609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos šalių sudarytos 2020 m. sausio 1 d. nuomos sutarties 4.1. punkte, kuriame nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis turi teisę nutraukti sutartį raštu įspėjusi apie tai kitą šalį prieš mėnesį laiko. Taigi, atsakovė, siekdama nutraukti 2020 m. sausio 1 d. nuomos sutartį, turėjo apie tai sutartyje nustatyta tvarka informuoti ieškovą V. D.. Bylos duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė pranešė ieškovui apie nuomos sutarties nutraukimą, nėra. Teismas pažymi, jog esant atsakovėms nurodytoms aplinkybėms, kad ji 2020 m. sausio 2 d. sudarė nuomos sutartį su G. K. ir R. K., o 2020 m. vasario 4 d. išsikėlė iš buto, esančio „duomenys neskelbtini“, darytina išvada, kad ji iki faktinio išsikėlimo iš ginčo buto turėjo pakankamai laiko pranešti ieškovui apie nuomos sutarties nutraukimą. Be to, nors atsakovė nurodo, kad ji savo žinioje neturėjo nei vieno nuomos sutarties egzemplioriaus, tačiau prievolę įspėti ieškovą apie nuomos sutarties nutraukimą ji galėjo įvykdyti remdamasi CK 6.609 straipsnio nuostatomis. Pažymėtina ir tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovei išsikėlus iš buto, esančio „duomenys neskelbtini“, ji būtų atlikusi veiksmus, susijusius su šio buto perdavimu ieškovui, t.y. raktų grąžinimu, buto priėmimo – perdavimo akto sudarymu ir kt. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ji dėl ieškovų veiksmų negalėjo pateikti į ginčo butą, todėl jame liko dalis jos daiktų. Dėl šios priežasties esą atsakovė neatliko veiksmų butui perduoti. Vis dėlto, teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų reiškusi pretenzijas ieškovui (jo įgaliotinei) dėl negrąžintų daiktų, siekusi perduoti ieškovui ginčo butą ir atitinkamai susigrąžinti bute likusius daiktus. Be to, byloje pateiktu UAB „DEPO DYI LT“ pirkimo kvitu nustatyta, kad ieškovas naują durų spyną įsigijo 2020 m. balandžio 30 d. (b. l. 60). Taigi, ieškovas veiksmus, sudarančius kliūtis atsakovei pateikti į ginčo butą, atliko 2020 m. balandžio 30 d., todėl esant atsakovės nurodytoms aplinkybėms, kad ji iš ginčo buto išsikėlė 2020 m. vasario 4 d., darytina išvada, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko pasirūpinti buto priėmimu – perdavimu.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad šalių nuomos teisiniai santykiai pasibaigė 2020 m. balandžio 30 d. Taigi, šiuo atveju atsakovė nuomos mokestį turėjo mokėti už laikotarpį iki 2020 m. balandžio 30 d.

2019 m. sausio 1 d. nuomos sutarties 1.2. punkte nustatyta, kad atsakovė įsipareigoja mokėti ieškovui 70 Eur nuomos mokestį per mėnesį. Vadovaujantis minėtos sutarties 2.1. punktu atsakovė nuomos mokestį įsipareigojo mokėti iki einamojo mėnesio 2 dienos už einamąjį mėnesį. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos nuostatos numatytos ir 2020 m. sausio 1 d. nuomos sutartyje, tačiau joje numatyta, kad nuomos mokestis yra 150 Eur per mėnesį. Taigi, atsakovė turėjo sumokėti iš viso 1 440 Eur nuomos mokesčio, t. y. 840 Eur už 2019 m. (70 Eur x 12 mėn.) ir 600 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. (150 Eur x 4 mėn.). Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad ieškovui nuomos mokestį už ją mokėjo Klaipėdos miesto savivaldybė, todėl atsakovė apmokėdavo tik sąskaitas už komunalinius mokesčius. Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki 2020 m. sausio 24 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija sumokėjo ieškovui iš viso 803,87 Eur nuomos mokesčio už atsakovę (b. l. 59). Byloje duomenų apie kitą atsakovės sumokėtą nuomos mokestį nėra.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovui V. D. iš atsakovės priteistina 636,13 Eur (1 440 Eur - 803,87 Eur) skola už nesumokėtą nuomos mokestį.

Ieškovas V. D. prašo priteisti iš atsakovės 108,55 Eur delspinigius. Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). 2019 m. sausio 1 d. ir 2020 m. sausio 1 d. nuomos sutarčių 5.2. punkte nustatyta, kad nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos nuomos ar kitų mokesčių pagal sutartį sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovui V. D. iš atsakovės priteistina 108,55 Eur delspinigių.

Dėl komunalinių mokesčių

CK 6.576 straipsnio nuostatos numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka iki šio kodekso 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino (CK 6.584 straipsnio 1 dalis). 2020 m. sausio 1 d. nuomos sutarties 2.2. punkte nustatyta, kad nuomininkas kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 dienos, apmoka nuomotojui nuomojamų patalpų komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius už praėjusį mėnesį.

Ieškovas V. D. prašo priteisti iš atsakovės 74,44 Eur skolą už suvartotą vandenį, 80,58 Eur skolą už suvartotą elektros energiją ir dujas. Kartu su ieškiniu pateikė AB „Klaipėdos vanduo“ sąskaitą už 2020 m. balandžio mėn. suteiktas paslaugas, mokėjimo patvirtinimą UAB „Ignitis“ už 2020 m. balandžio mėn. suteiktas paslaugas. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad duomenis apie vandens, elektros energijos ir dujų suvartojimą paslaugų tiekėjams teikė ieškovė J. A., kaip ieškovo V. D. atstovė, todėl nėra aišku, ar minėti duomenys yra teisingi. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, jog vandens, elektros energijos ir dujų tiekėjai mokesčius už suvartotas paslaugas apskaičiuoja pagal vartotojų pateiktus duomenis apie suvartotą kiekį. Taigi, vartotojui apskaičiuotas mokestis priklausys nuo jo paties deklaruotų duomenų. Nagrinėjamu atveju ieškovai pateikė duomenis, patvirtinančius, kokį suvartotų vandens, elektros energijos ir dujų kiekį 2020 m. balandžio mėn. jie deklaravo šių paslaugų tiekėjams, tačiau nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog pastarieji duomenys atitiko faktinį paslaugų suvartojimą, t.y. nepateikė duomenų, kuriuose būtų faktiškai užfiksuoti skaitliukų rodmenys – fotonuotraukų, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir kt. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl 74,44 Eur skolos už vandenį ir 80,58 Eur skolos už elektros energiją ir dujas priteisimo iš atsakovės, atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas V. D. prašo priteisti iš atsakovės 45,51 Eur skolą už UAB „Laukininkų valda“ suteiktas paslaugas, 42,89 Eur skolą už UAB „Splius“ suteiktas paslaugas. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Laukininkų valda“ pateikė sąskaitą 45,51 Eur sumai už laikotarpiu iki 2020 m. balandžio 30 d. suteiktas paslaugas, ieškovas 2020 m. balandžio 30 d. sumokėjo 42,89 Eur skolą už UAB „Splius“ suteiktas paslaugas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė turėjo sumokėti 45,51 Eur už UAB „Laukininkų valda“ suteiktas paslaugas, 42,89 Eur už UAB „Splius“ suteiktas paslaugas, todėl šios sumos priteistinos iš atsakovės.

Ieškovas V. D. prašo priteisti iš atsakovės 210,17 Eur už patalpų ir vandens pašildymo šildymo paslaugas. Bylos duomenimis nustatyta, kad AB „Klaipėdos energija“ pateikė ieškovui V. D. sąskaitą 104,91 Eur sumai už 2020 m. balandžio mėn. ir sąskaitą 55,64 Eur sumai už 2020 m. gegužės mėn. Atsižvelgus į tai, kad šalių nuomos teisiniai santykiai pasibaigė 2020 m. balandžio 30 d. darytina išvada, kad atsakovė neturi prievolės atlyginti išlaidų už butui, esančiam „duomenys neskelbtini“, 2020 m. gegužės mėn. suteiktas paslaugas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ieškovui V. D. iš atsakovės priteistina 104,91 Eur skola už AB „Klaipėdos energija“ suteiktas paslaugas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovui V. D. iš atsakovės priteistina iš viso 193,31 Eur (45,51 Eur + 42,89 Eur + 104,91 Eur) skola už komunalines paslaugas.

Dėl nuostolių

Ieškovas V. D. prašo priteisti iš atsakovės 334,36 Eur nuostolius už prarastus ir dingusius daiktus, t.y. 50 Eur už žurnalinį stiklinį stalą, 50 Eur už komodą, 200 Eur už spintos remontą, 34,36 Eur (29,88 Eur + 4,48 Eur) už naujas buto durų ir pašto dėžutės spynas, ir 50 Eur už buto valymą. Nurodė, kad 2020 m. balandžio 30 d. nuvykus į butą, esantį „duomenys neskelbtini“, paaiškėjo, kad patalpose nebėra atsakovės daiktų, taip pat dingo patalpose buvę ieškovo V. D. daiktai, įskaitant stalą ir komodą, bei buvo sulaužyta spinta kambaryje. Atsakovė taip pat pažeidė pareigą palikti tvarkingą ir švarų butą.

CK 6.576 straipsnyje numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės prievolės atlyginti nuostolius už bute esančių daiktų pabloginimą ir praradimą. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant, kokios būklės daiktas nuomotojui turi būti grąžinamas, pasibaigus nuomos sutarčiai, turi būti analizuojamos nuomos sutarties nuostatos. Jeigu nuomos sutartyje grąžintino daikto būklė neaptarta, taikytinos CK nustatytos taisyklės. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Taigi šalys yra laisvos susitarti, kokios būklės daiktas turi būti grąžinamas, o nesant tokio susitarimo, daiktas turi būti grąžinamas iš esmės tokios pat būklės, kokios jis buvo prieš jį perduodant nuomininkui. Pažymėtina, kad esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti, sprendžiant dėl tinkamos pareigos grąžinti daiktą nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nutraukus nuomos sutartį, nuomotojas turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011).

Nagrinėjamu atveju 2019 m. sausio 1 d. ir 2020 m. sausio 1 d. nuomos sutarčių 3.2.6. punkte numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja pilnai atlyginti nuomotojui nuostolius, susijusius su nuomojamų patalpų pabloginimu, jei tai įvyksta dėl nuomininko kaltės. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas, numatantis nuomininko perduodamo buto būklę pasibaigus nuomos teisiniams santykiams, nėra. Taigi, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą taikytinos CK 6.499 straipsnio 1 dalies nuostatos. CK 6.500 straipsnyje numatyta, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Vis dėlto, pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovui, siekiančiam pasinaudoti teise į nuostolių atlyginimą tenka pareiga įrodyti esminių patalpų apdailos ir esamų daiktų apgadinimų buvimą, daiktų dingimo faktą, o atsakovė atsikirsdama į ieškovo nurodytas aplinkybes, turi pateikti duomenis, paneigiančius defektų buvimą, jų mastą ir pan. (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005).

Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

Nagrinėjamu atveju ieškovas V. D. ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl butui, esančiam „duomenys neskelbtini“, padarytos žalos grindžia šalių sudarytais buto priėmimo – perdavimo aktais. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. sausio 1 d. tarp ieškovo V. D. ir atsakovės sudarytas buto priėmimo – perdavimo aktas, kuriuo ieškovas perdavė ir atsakovė priėmė gyvenamąsias patalpas (24,03 m²), esančias „duomenys neskelbtini“. Minėtame akte nurodoma, kad butas yra tvarkingas ir tinkamos naudoti gyvenamajai paskirčiai būklės. Bute (kambaryje), be kitų daiktų, paliekami, stalas, komoda, spinta. Analogiškos nuostatos numatytos ir 2020 m. sausio 1 d. buto priėmimo – perdavimo akte. 2020 m. sausio 1 d. akte nurodyta, jog nuomotojas išnuomoja nuomininkui tvarkingą ir švarų butą, todėl nuomininkas įsipareigoja nuomotojui palikti tvarkingą ir švarų butą, kitu atveju nuomininkas sumoka nuomotojui 50 Eur mokestį už valymo paslaugas.

Taigi, ieškovai pateikė duomenis, patvirtinančius, jog nuomos sutarties sudarymo metu atsakovei buvo perduotas sutvarkytas butas su jame esančiais ginčo daiktais. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju ieškovai nepateikė duomenų, patvirtinančių buto ir jame esančių daiktų būklės pasibaigus šalių nuomos teisiniams santykiams, t. y. duomenų, patvirtinančių, kad butą atsakovė paliko netvarkingą, kad buvo sugadinta spinta ir sugadinta būtent atsakovės bei duomenų, patvirtinančių jos remonto išlaidas (vien sąmata šios aplinkybės neįrodo), taip pat duomenų, patvirtinančių, kad perėmus butą jame nebebuvo atsakovei perduotų naudotis stalo ir komodos. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu ieškovų atstovė nurodė, jog atsakovė pripažino, kad bute buvo palikti jos daiktai, kurie buvo sukrauti į maišus, todėl laikytina, kad ieškovui buvo perduotas netvarkingas butas. Vis dėlto nėra pagrindo sutikti su tokiais ieškovų atstovės teiginiais. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad bute liko minėti daiktai nepatvirtina, jog butas buvo iš esmės netvarkingas ir nešvarus. Be to, nagrinėjamu atveju ieškovai laiko, kad šalių nuomos santykiai nutrūko 2020 m. gegužės 1 d. Tai reiškia, kad atsakovė iki 2020 m. balandžio 30 d. turėjo teisę naudotis ginčo butu. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nuomos teisinius santykius nusprendė nutraukti 2020 m. balandžio 30 d., t.y. kai 2020 m. balandžio 30 d. nuvykus į ginčo butą paaiškėjo, kad jame atsakovės daiktų nebebuvo. Byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų įspėjęs atsakovę apie nuomos teisinių santykių pabaigą, būtų pateikęs raginimą pasiimti bute likusius daiktus, priešingai - 2020 m. balandžio 30 d. pakeitė durų spyną, taip sudarydamas atsakovei kliūtis patekti į ginčo butą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl 334,36 Eur nuostolių priteisimo už prarastus ir dingusius daiktus ir 50 Eur priteisimo už valymo paslaugas, atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Bylos duomenis nustatyta, kad ieškovas UAB „DEPO DYI LT“ 2020 m. balandžio 30 d. sumokėjo 29,88 Eur už spyną metalinėms durims ir spynos cilindrą, 2020 m. birželio 12 d. - 4,48 Eur už baldinį užraktą. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad ieškovui buto, esančio „duomenys neskelbtini“, raktų neperdavė. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė siekė grąžinti ieškovui buto raktus nėra, todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas dėl atsakovės veiksmų turėjo keisti buto ir pašto dėžutės spynas, todėl atsakovė turi atlyginti ieškovui jo patirtus nuostolius už šias išlaidas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovui V. D. iš atsakovės priteistina 34,36 Eur nuostolių už spynos keitimą.

Dėl sutarties nutraukimo

Ieškovas V. D. prašo nutraukti 2020 m. sausio 1 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp jo ir atsakovės E. V., pripažįstant ją nutrūkusią nuo 2020 m. gegužės 1 d. dėl atsakovės kaltės. Pagal CK 6.611 straipsnį, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. 2020 m. sausio 1 d. nuomos sutarties 4.2.3. punkte nustatyta, kad nuomotojas turi teisęs teismine tvarka nutraukti šią sutartį nesilaikant 4.1. punkte nustatyto įspėjimo termino, jeigu nuomininkas nemoka nuomos mokesčio ir kitų mokesčių pagal sutartį. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė nevykdė savo prievolės mokėti nuomos mokestį bei mokesčių už butui suteiktas komunalines ir kitas paslaugas, todėl ieškinio reikalavimas dėl sutarties nutraukimo tenkintinas kaip pagrįstas.

Dėl skolos ir palūkanų priteisimo ieškovams A. A. ir J. A.

Ieškovai A. A. ir J. A. prašo priteisti iš atsakovės kiekvienam po 425 Eur skolos ir po 7,56 Eur palūkanų. Bylos duomenis nustatyta, kad 2019 m. balandžio 16 d. skolos rašteliu atsakovė patvirtino, kad iš ieškovės J. A. pasiskolino 850 Eur sumą, kurią įsipareigojo grąžinti iki 2020 m. sausio 1 d. (b. l. 46). 2019 m. balandžio 18 d. tarp ieškovų J. A. ir A. A., atstovaujamo įgaliotinės J. A., bei atsakovės sudaryta sutartis, notarinio registro Nr. BV8-1532, pagal kurią atsakovė pasiskolino iš ieškovų 850 Eur, kuriuos patvirtino gavusi prieš sutarties sudarymą ir įsipareigoja grąžinti iki 2020 m. sausio 1 d.

Taigi, tarp ieškovų A. A. ir J. A. bei atsakovės susiklostė prievoliniai paskolos teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4, 6.870 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad ji skolą ieškovams yra grąžinusi. Vis dėlto, byloje atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų nėra. Atsakovė savo atsikirtimus į ieškinį grindė byloje pateiktu rašteliu (b. l. 102). Įvertinus nurodyto dokumento turinį, matyti, kad raštelis sudarytas 2019 m. vasario 18 d., jame nurodoma, kad atsakovė sumokėjo 354 Eur, jos skola yra 260 Eur, raštelis patvirtintas galimai ieškovės J. A. parašu. Taigi, dokumente užfiksuota šalių padėtis, buvusi iki 2019 m. balandžio 14 d. skolos raštelio bei 2019 m. balandžio 18 d. sutarties sudarymo, todėl akivaizdu, kad raštelyje nurodytos aplinkybės negali patvirtinti atsakovės prievolių vykdymo pagal nurodytus susitarimus. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinio reikalavimai, pareikšti ieškovo V. D., iš esmės susiję su netinkamu atsakovės prievolių vykdymu 2020 m. Taigi, 2019 m. vasario 18 d. raštelyje nurodytos aplinkybės negali patvirtinti atsakovės prievolių vykdymo dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų ieškovo V. D. naudai.

2019 m. balandžio 18 d. sutartis yra galiojanti, nenuginčyta (CK 6.875 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad pagal minėtą sutartį grąžino ieškovams A. A. ir J. A. pasiskolintą sumą, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, ieškovams A. A. ir J. A. iš atsakovės priteistina po 425 Eur (850 Eur / 2) skolos kiekvienam (CK 6.873 straipsnis).

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006). Nagrinėjamu atveju atsakovė paskolos ieškovams A. A. ir J. A. pagal 2019 m. balandžio 18 d. sutartį nustatytu terminu negrąžino, todėl darytina išvada, kad atsakovė turi prievolę mokėti palūkanas už sutarties nevykdymą (CK 6.874 straipsnio 1 dalis).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovams A. A. ir J. A. iš atsakovės priteistina po 7,56 Eur palūkanų kiekvienam.

Dėl metinių procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 1 dalis numato, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Nurodyta nuostata įtvirtina kreditoriaus teisę į minimalių nuostolių atlyginimą. Juos kreditorius patiria todėl, kad skolininkas piniginės prievolės neįvykdo geruoju ir laiku, todėl po termino suėjimo jis toliau neteisėtai naudojasi kreditoriaus lėšomis esant teisme iškeltai bylai dėl prievolės įvykdymo ir iki pat įvykdymo. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2019-04-30 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019 21 punktą).

Nagrinėjamu atveju byla pagal ieškovų patikslintą ieškinį teisme iškelta 2020 m. liepos 9 d., ieškovai yra pareiškę reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, todėl ieškovams iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai patyrė 595 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 205 Eur žyminis mokestis (150 Eur už neturtinį reikalavimą ir 55 Eur už turtinius reikalavimus) ir 390 Eur už advokato teisines paslaugas.

Įvertinus ieškovų patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, laikytina, kad ieškovų patikslintas ieškinys patenkintas 87 proc. (100 proc. patenkintas neturtinis reikalavimas ir 75 proc. turtiniai reikalavimai). Proporcingai patenkintai patikslinto ieškinio daliai, iš atsakovės priteistina 517,65 Eur (595 Eur x 87 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Bylos duomenimis nustatyta, kad žyminį mokestį ir už advokato paslaugas faktiškai sumokėjo J. A., todėl aukščiau nurodytos iš atsakovės priteistinos 517,65 Eur bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos ieškovės J. A. naudai.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,66 Eur ir priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti tarp ieškovo V. D. ir atsakovės E. V. 2020 m. sausio 1 d. sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.

Priteisti iš atsakovės E. V. 636,13 Eur (šešis šimtus trisdešimt šešis eurus 13 ct) skolos už nesumokėtą nuomos mokestį, 193,31 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus 31 ct) skolos už komunalines paslaugas, 108,55 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus 55 ct) delspinigių, 34,36 Eur (trisdešimt keturis eurus 36 ct) nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 972,35 Eur sumą sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. liepos 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui V. D..

Priteisti iš atsakovės E. V. 425 Eur (keturis šimtus dvidešimt penkis eurus) skolos, 7,56 Eur (septynis eurus 56 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 432,56 Eur sumą sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. liepos 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui A. A..

Priteisti iš atsakovės E. V. 425 Eur (keturis šimtus dvidešimt penkis eurus) skolos, 7,56 Eur (septynis eurus 56 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 432,56 Eur sumą sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. liepos 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 517,65 Eur (penkis šimtus septyniolika eurų 65 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei J. A..

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės E. V. 13,66 Eur (trylika eurų 66 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.