Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-379-422/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-11-27
Bylos Nr.: eI3-379-422/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-02501-2022-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, valstybės įmonei Žemės ūkio duomenų centras
Advokatai: Vidas Rudokas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-379-422/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02501-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 15.4; 15.8; 55.1.1 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 27 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Henrikai Milevskei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokato padėjėjai J. B.,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei N. Š.,trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei L. A.,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokato padėjėjai L. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, valstybės įmonei Žemės ūkio duomenų centras dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (po reorganizacijos – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos; toliau – ir atsakovė, NŽT) Kauno rajono skyriaus vedėjo 2022 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 7VĮ-831(14.7.2.) „Dėl servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įsakymas) 2.5 papunktį;

2) įpareigoti atsakovę iš naujo nustatyti pareiškėjai vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, dydį už žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas).

Nurodė, jog skundžiamu įsakymu buvo nustatytas servitutas pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame 1,1480 ha žemės sklype, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos. Žemės sklypas buvo įsigytas pagal 2017 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. MČ-4527, jo įsigijimo kaina – 32 760,33 Eur be PVM. Žemės sklypo įsigijimo tikslas – sandėliavimo pastatų statyba. Pareiškėja užsakė sandėliavimo pastatų (duomenys neskelbtini) statybos projektą, kurį parengė UAB „Ugnius ir architektai“. Už statybos projekto parengimą pareiškėja architektams sumokėjo 14 000,00 Eur be PVM sumą. 2019 m. vasario 27 d. jai buvo išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-24-190227-00106 sandėliavimo paskirties pastatams statyti. Pažymėjo, jog taip pat turėjo papildomų išlaidų, susijusių su statybos leidimo gavimu, ir įmonei UAB „Kelprojektas“ sumokėjo 2 000,00 Eur sumą be PVM už kelio nuovažos projektavimą pagal Projektavimo paslaugų sutartį Nr. PV18-085.

Nurodė, kad nesutinka su Įsakymo 2.5 papunkčiu, kuriuo nustatyta, jog nuostoliai dėl servitutų atlyginami AB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis, išmokant 12 741,11 Eur dydžio kompensaciją žemės sklypo savininkei. Pažymėjo, jog iki Įsakymo 2.5 papunkčio priėmimo pareiškėja nebuvo informuota, kaip bus apskaičiuota pareiškėjai dėl servituto nustatymo mokėtina kompensacija, jai nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti kompensacijos nustatymo procese (pareiškėja iki Įsakymo priėmimo buvo gavusi tik vieną bendro pobūdžio AB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. liepos 4 d. raštą). Apie konkretų nustatytos kompensacijos dydį pareiškėja sužinojo tik gavusi Įsakymą.

Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 ,,Dėl Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ buvo patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (toliau – ir Metodika). Nuostolių apskaičiavimas dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį yra numatytas Metodikos 9 punkte, tačiau pareiškėjai nebuvo pateikti duomenys, kaip konkrečiai buvo apskaičiuotas kompensacijos dydis ir ar jis atitinka Metodikos reikalavimus (pagal Metodikos nuostatas, pareigą konkrečiai apskaičiuoti ir pateikti tokį vertinimą turi Metodikoje įgaliotas asmuo), todėl pareiškėja neturi galimybės pateikti motyvuotų prieštaravimų dėl Įsakymo 2.5 papunkčio, kuriuo nustatytas kompensacijos dydis.

Tvirtino, jog dėl administraciniu aktu nustatyto servituto pareiškėja patirs žymiai didesnius nuostolius, nei Įsakymo 2.5 papunktyje nurodyta kompensacija. Pažymėjo, jog nekilnojamojo turto teismo ekspertės G. B. 2023 m. birželio 12 d. Nekilnojamojo turto konsultacinė išvada Nr. NB 23-05(32)K su priedais (toliau – ir Konsultacinė išvada) patvirtina, kad kompensacija turėjo būti trigubai didesnė. Pareiškėjos nuomone, kompensacija turėjo būti apskaičiuota atsižvelgiant į konkretaus žemės sklypo rinkos vertę, o ne į vidutinę 1 ha žemės sklypo rinkos vertę.

Pažymėjo, jog pareiškėja į žemės sklypą jau yra investavusi daugiau kaip 16 000,00 Eur sumą, nevertinant sklypo dabartinės vertės. Dėl administraciniu aktu nustatyto servituto pareiškėja nebetenka galimybės žemės sklype statyti jau suprojektuotus sandėliavimo pastatus pagal turimą statybos leidimą, nes nustatyto servituto ribos kerta vieną iš suprojektuotų pastatų. Ji yra smulkaus verslo įmonė, todėl galimybės statyti bendrovės veiklai būtinų pastatų statybą, investuotų piniginių lėšų bei iki servituto nustatymo pasiekto rezultato praradimas darys neigiamą įtaką bendrovės veiklai.

Tvirtino, jog Įsakymo 2.5 papunktis dėl 12 741,11 Eur dydžio kompensacijos nustatymo neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies, Metodikos reikalavimų bei savo turiniu prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 daliai, todėl turi būti panaikintas, o pareiškėjai priklausanti teisinga kompensacija apskaičiuota iš naujo.

Pareiškėja bylos nagrinėjimo metu pateikė prašymus netaikyti Metodikos 9 punkte numatyto reikalavimo vienkartinės kompensacijos už žemės sklypą dydį skaičiuoti nuo vidutinės 1 ha žemės sklypo rinkos vertės, o ją skaičiuoti nuo individualios žemės sklypo rinkos vertės, arba stabdyti administracinę bylą Nr. eI3-379-422/2023 ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu įvertinti, ar Žemės įstatymo 23 straipsnis ir Metodikos 9 punktas tiek, kiek jie nenumato galimybės, apskaičiuojant vienkartinės kompensacijos dydį, jį skaičiuoti nuo individualaus žemės sklypo rinkos vertės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui.

Nurodė, jog tiek Konstitucijos 23 straipsnio nuostatos, tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencija įpareigoja įstatymo leidėją užtikrinti maksimalų praradimų, patiriamų dėl nuosavybės teisės apribojimų, būtinų energetikos infrastruktūrai įrengti ir eksploatuoti, atlyginimo dydį. Pareiškėjos teigimu, Žemės įstatymo 23 straipsnis ir Metodikos 9 punktas tiek, kiek jie nenumato galimybės, apskaičiuojant vienkartinės kompensacijos dydį, jį skaičiuoti nuo individualaus žemės sklypo rinkos vertės, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui. Pareiškėjos tvirtinimu, teismas negali taikyti įstatymo ar poįstatyminio teisės akto, kuris prieštarauja Konstitucijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad su skundu nesutinka.

Atsiliepime ir teismo posėdžio metu jos atstovė nurodė, jog skundžiamu įsakymu buvo nustatytas 0,1434 ha ploto servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas). Taip pat nustatyti nuostoliai dėl servituto atlyginami AB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis, išmokant 12 741,11 Eur dydžio kompensaciją žemės sklypo savininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pažymėjo, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 7-214-615 „Dėl siūlomų servitutų pagal specialųjį planą nustatymo“ informavo NŽT Kauno rajono skyrių apie būtinybę nurodytuose sklypuose administraciniu aktu nustatyti servitutus. AB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 7-214-1097 „Dėl prašymo priimti sprendimus nustatyti servitutus administraciniais aktais“ Nacionalinės žemės tarnybos prašė priimti sprendimus nustatyti servitutus administraciniais aktais pagal pateiktą sąrašą.

Nurodė, jog nustačius servitutą privačios žemės sklypui, pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalį tarnaujančio žemės sklypo savininkui numatomos kompensacinio pobūdžio teisinės garantijos – nuostolių atlyginimas, kurio apskaičiavimo metodika patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 ,,Dėl Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“. Metodikos 3 punktas numato, kad nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto, vadovaudamasis šia Metodika, apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas.

Pažymėjo, jog NŽT kompensacijos neapskaičiavo. Skundžiamame įsakyme 12 741,11 Eur kompensacijos suma buvo nurodyta atsižvelgus į 2022 m. liepos 12 d. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aktas), parengtą VĮ Valstybės žemės fondo pagal Metodikos 2 priedą, pateiktą kartu su AB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugsėjo 5 d. raštu.

Atsakovės nuomone, skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies pagrindu, laikantis Metodikos reikalavimų, skundas grindžiamas tik deklaratyvaus pobūdžio argumentais, todėl nėra pagrindo jį patenkinti.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „(duomenys neskelbtini)“ su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šioje byloje skundžiamo įsakymo 2.5 papunkčiu dėl servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kompensacija buvo apskaičiuota teisingai, vadovaujantis specialiu teisės aktu – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika. Pagal Metodiką, būtent teritorijų planavimo dokumento rengėjui nustatyta pareiga apskaičiuoti mokėtiną kompensaciją. Specialųjį planą parengė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kompensaciją, vadovaudamasi su specialiojo plano rengėju sudarytu susitarimu, apskaičiavo VĮ Valstybės žemės fondas.

Trečiojo suinteresuoto asmens tvirtinimu, VĮ Valstybės žemės fondas, apskaičiuodamas kompensaciją, vadovavosi Metodikos 9 punkte nustatyta apskaičiavimo tvarka ir jame nurodyta formule. Kompensacijos apskaičiavimas pateiktas 2022 m. liepos 12 d. Akte, detalizuotas VĮ Valstybės žemės fondo Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus 2022 m. spalio 20 d. rašte Nr. S-8642 „Dėl kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, apskaičiavimo tvarkos žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), (unik. Nr. (duomenys neskelbtini))“.

Pažymėjo, jog, vadovaujantis suformuota teismų praktika, šioje administracinėje byloje nagrinėtina tik tai, ar, apskaičiuojant už servituto nustatymą žemės sklype pareiškėjai mokėtiną kompensaciją, buvo tinkamai vadovautasi Metodikos nuostatomis.

Teigė, jog pareiškėjos nurodomi argumentai apie į planuojamą veiklą žemės sklype investuotas lėšas išeina iš nagrinėjamos administracinės bylos ribų, nes nėra susiję su administraciniu aktu nustatytos kompensacijos už servitutą apskaičiavimo teisingumu. Visų nuostolių, kurie nepatenka į Metodikos reguliavimo sritį, atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Pažymėjo, jog Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje (šiuo metu galiojančios redakcijos 22 straipsnio 7 dalyje) nustatyta, kad vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Šią teisės normą įgyvendina Metodika, todėl pareiškėjos prašymas netaikyti Metodikos ir kompensaciją apskaičiuoti vadovaujantis kitus teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais neturi jokio teisinio pagrindo, kaip ir prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Nurodė, jog pareiškėjos į bylą pateikta Konsultacinė išvada yra konsultacinio pobūdžio dokumentas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatyto dokumento (vertinimo ataskaitos). Konsultacinė išvada neatitinka įrodymų sąsajumo reikalavimų. Nepaisant to, kad joje nurodoma, jog skaičiavimai atlikti vadovaujantis Metodika, iš pateiktų skaičiavimų matyti, kad Metodikos nuostatų nebuvo laikytasi, todėl jokie Konsultacinėje išvadoje pateikiami skaičiavimai nepaneigia Akte, kuris yra sudedamoji Įsakymo dalis, užfiksuotų skaičiavimų teisingumo.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Rašytiniuose paaiškinimuose ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu projektuotoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengė Magistralinio dujotiekio Vilnius–Kaunas (II gija) atkarpų rekonstravimo Kauno rajono savivaldybės teritorijos dalyje specialųjį planą (toliau – ir Specialusis planas), kuris buvo patvirtintas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2022 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. TS-265 „Dėl magistralinio dujotiekio Vilnius–Kaunas (II gija) atkarpų rekonstravimo Kauno rajono savivaldybės teritorijos dalyje specialiojo plano patvirtinimo“. Specialiojo plano sprendiniais žemės sklypams buvo suprojektuoti ir servitutai, suteikiantys teisę AB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise nepriklausančiuose sklypuose tiesti centralizuotus inžinerinės infrastruktūros tinklus (magistralinį dujotiekį) bei jais naudotis ir aptarnauti. NŽT Kauno skyrius priėmė Įsakymą, kuriuo ginčo žemės sklypui buvo nustatytas 0,1434 ha ploto servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), o Įsakymo 2.5 papunkčiu nustatyta, kad nuostoliai dėl servitutų atlyginami AB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis, išmokant 12 741,11 Eur dydžio kompensaciją žemės sklypo savininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tvirtino, jog VĮ Valstybės žemės fondas kompensaciją apskaičiavo tinkamai pagal Metodikos reikalavimus, todėl nėra jokio teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą, kuriuo prašoma panaikinti Įsakymo 2.5 papunktį. Teigė, jog pareiškėja nepateikė jokių konkrečių argumentų ir įrodymų, kad kompensacijos suma būtų apskaičiuota pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Pažymėjo, jog Metodikos 9 punkte nurodyta, kad vidutinė 1 ha žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus Masinio vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“ (toliau – ir Taisyklės), nustatyta tvarka. Pagal regionų geoinformacinės aplinkos paslaugos (REGIA) oficialius paieškos duomenis, servituto nustatymo laikotarpiu žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė be miško medynų vertės sudarė 102 000 Eur. Tokia suma ir buvo vadovaujamasi apskaičiuojant kompensaciją pagal Metodikos 9 punkte nurodytą formulę. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjos bendro pobūdžio teiginiai, jog kompensacijos suma apskaičiuota netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, yra laikytini subjektyvia UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomone ir nesudaro jokio teisinio pagrindo panaikinti atsakovo NŽT Kauno skyriaus priimto Įsakymo 2.5 papunktį.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Žemės ūkio duomenų centras (buvęs pavadinimas –VĮ Valstybės žemės fondas) su skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundą nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 11 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Neterminuotą tyrinėjimo ir projektavimo darbų rangos sutartį Nr. SR-4202, kurios vienas iš įsipareigojimų buvo apskaičiuoti kompensaciją už žemės sklypus pagal Vyriausybės patvirtintą Metodiką. Įmonė, įgyvendindama Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą nuostatą, skaičiuodama kompensaciją, vadovavosi Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika.

Pažymėjo, jog kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, apskaičiavimo tvarka žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo išsamiai išdėstyta VĮ Valstybės žemės fondo Geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus 2022 m. spalio 20 d. rašte Nr. S-8642 „Dėl kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, apskaičiavimo tvarkos žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), (unik. Nr. (duomenys neskelbtini))“. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, kompensacija buvo apskaičiuota teisingai, kitų nuostolių atlyginimo klausimas nepatenka į šios administracinės bylos nagrinėjimo ribas, yra sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2022 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 7VĮ-831(14.7.2.) „Dėl servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini)“ 2.5 papunkčio teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, jog pareiškėjai nuosavybės teise 2017 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu priklauso žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d.) 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato, kad administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius bei takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti.

Bylos duomenimis, Kauno rajono savivaldybės tarybos 2022 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. TS-265 buvo patvirtintas Magistralinio dujotiekio Vilnius–Kaunas (II gija) atkarpų rekonstravimo Kauno rajono savivaldybės teritorijos dalyje specialusis planas, kurio sprendiniuose suprojektuoti servitutai (taip pat ir ginčo žemės sklype), suteikiantys teisę AB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise nepriklausančiuose sklypuose tiesti centralizuotus inžinerinės infrastruktūros tinklus (magistralinį dujotiekį) bei jais naudotis ir aptarnauti.

NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2022 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 7VĮ-831-(14.7.2.) ginčo žemės sklypui buvo nustatytas 0,1434 ha ploto servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) (1.1 papunktis). Įsakymu įtvirtinta, jog tarnaujančiojo daikto savininkė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 punktas). Įsakymo 2 punktu nustatyta, kad viešpataujantis daiktas yra magistralinis dujotiekis, jo įrenginiai ir priklausiniai (2.1 papunktis), viešpataujančio daikto savininkė yra AB „(duomenys neskelbtini)“ (2.2 papunktis). Įsakymo 2.5 papunkčiu buvo nustatyta, jog nuostoliai dėl servitutų atlyginami AB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis, išmokant 12 741,11 Eur dydžio kompensaciją žemės sklypo savininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Bylos duomenimis, Specialiojo plano sprendinius nagrinėjamu atveju parengė projektuotoja UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčijamo įsakymo 2.5 papunktyje nustatytą kompensacijos sumą (12 741,11 Eur) apskaičiavo VĮ Valstybės žemės fondas 2017 m. rugpjūčio 11 d. Neterminuotos tyrinėjimo ir projektavimo darbų rangos sutarties Nr. SR-4202, sudarytos tarp projektuotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VĮ Valstybės žemės fondo, pagrindu.

Byloje nekyla ginčo dėl servituto nustatymo, tačiau ginčas kyla dėl kompensacijos dydžio ir jo apskaičiavimo.

Pareiškėjos tvirtinimu, Įsakymu nustatyta aiškiai per maža kompensacija. Dėl administraciniu aktu nustatyto servituto pareiškėja patirs žymiai didesnius nuostolius, nei Įsakymo 2.5 papunktyje nurodyta kompensacija, nes po Įsakymo priėmimo ji nebetenka galimybės žemės sklype statyti suprojektuotų sandėliavimo pastatų, kurių statybai išduotas statybos leidimas, prarandamos investuotos lėšos dėl projektavimo ir būsimos statybos.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Kompensacijos už naudojimąsi NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatytu žemės servitutu apskaičiavimą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 8 d.) patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika. Metodikos 2 dalyje nurodyta, kad vienkartinė ar periodinė kompensacija už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu (toliau – vienkartinė ar periodinė kompensacija) tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui mokama už: sunaikinamus pasėlius ir sodinius (2.1 papunktis), iškertamą mišką (2.2 papunktis), nuostolius, atsiradusius dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą (2.3 papunktis).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog žemės sklype nebuvo pasėlių, sodinių, miško. Ginčas kyla dėl nuostolių, atsiradusių dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, dydžio ir jų apskaičiavimo.

Šių nuostolių apskaičiavimą reglamentuoja Metodikos 9 punktas, kuriame nurodyta, kad vienkartinė ar periodinė kompensacija už nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą (Nk) apskaičiuojama pagal formulę: Nk = Sp x Vk x Kn, šioje formulėje: Sp – žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, plotas (hektarais); Vk – vidutinė 1 ha žemės sklypo rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus Taisyklių nustatyta tvarka; Kn – žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą laipsnis. Kai žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, Kn lygus 1. Kai žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, iš dalies negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, Kn lygus 0,5.

Byloje nekyla ginčo dėl projektuojamo žemės servituto ploto (SP), kuris sudaro 0,1434 ha. Taip pat nekyla ginčo ir dėl Kn (naudojimo būdo laipsnio), kadangi žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą. Taigi, Kn yra lygus 1.

Esminis ginčas kyla dėl Vk – vidutinės 1 ha žemės sklypo rinkos vertės.

Pareiškėjos teigimu, nustatant Vk, turėjo būti vadovaujamasi individualaus žemės sklypo rinkos verte. Teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Specialaus teisės akto – Metodikos, nustatančios šio pobūdžio kompensacijos apskaičiavimo tvarką, 9 punkte įtvirtinta nuostata, jog Vk (vidutinė 1 ha žemės sklypo rinkos vertė) apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus pagal Masinio vertinimo taisykles, patvirtintas Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523, kurios reglamentuoja žemės verčių zonų žemėlapių, žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo modelių sudarymą, jų taikymą, masinio žemės vertinimo dokumentų derinimą, svarstymą ir tvirtinimą, konkretaus žemės sklypo vidutinės rinkos vertės ir žemės mokestinės vertės nustatymą, individualaus žemės vertinimo, kuris gali būti taikomas žemės mokestinei vertei nustatyti, reikalavimus (Taisyklių 1 punktas). Žemės verčių zonų žemėlapių sudarymui metodiškai vadovauja Nacionalinė žemės tarnyba (Taisyklių 4 punktas).

Taisyklėse nurodyta, kad žemės vidutinė rinkos vertė nustatoma lyginamuoju metodu, aprašytu Turto ir verslo vertinimo metodikoje, taikant, kaip to siekia pareiškėja ne individualų, bet masinį žemės vertinimą (Taisyklių 5 punktas). Atlikdama masinį žemės vertinimą, turto vertinimo įmonė parengia Taisyklių 9 punkte nurodytus žemėlapius ir sudaro Taisyklių 18 punkte nurodytus žemės sklypų vidutinės rinkos vertės nustatymo modelius, kurie yra masinio žemės vertinimo ataskaitų, rengiamų kiekvienai savivaldybei atskirai, sudėtinės dalys (Taisyklių 8 punktas).

Pagal Taisyklių 19 punktą, sudarant žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo modelius, atsižvelgiama į Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įrašytus žemės sklypo duomenis (žemės sklypo adresą, žemės naudmenų našumo balą, žemės sklypo plotą, žemės naudmenas ir kitus žemės sklypo duomenis, įrašytus Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre), kurie turi įtakos žemės vertei. Duomenų analizės ir žemės sklypų vidutinės rinkos vertės nustatymo modelių sudarymo būdai parenkami atsižvelgiant į žemės verčių zonose įvykusių žemės sklypų sandorių kiekį. Analizės rezultatų patikimumas įvertinamas juos lyginant su gretimų žemės verčių zonų ir ankstesnio masinio žemės vertinimo žemės sklypų vidutinės rinkos vertės nustatymo modelių rodikliais. Taisyklių 41 punkte nustatyta, jog patvirtinti žemės verčių zonų žemėlapiai gali būti tikslinami tik tada, kai pasikeičia Nekilnojamojo turto kadastro ar Nekilnojamojo turto registro duomenys, o šie pasikeitimai užfiksuojami Nekilnojamojo turto kadastre ar Nekilnojamojo turto registre ir jie turi įtakos zonavimui arba nustatoma rašybos ar aiškių aritmetikos klaidų ir gaunamas Nacionalinės žemės tarnybos pritarimas.

Pagal Taisyklių 43 punktą, Masinis žemės vertinimas atliekamas (išskyrus Taisyklių 44 punkte nurodytą atvejį) ir masinio žemės vertinimo dokumentai, nurodyti Taisyklių 32 punkte, rengiami (atnaujinami) ne rečiau kaip kartą per metus ir įsigalioja ne vėliau kaip kitų metų sausio 1 dieną.

Iš VĮ Valstybės žemės fondo 2022 m. liepos 12 d. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir minėtos įmonės 2022 m. spalio 20 d. rašte Nr. S-8642 „Dėl kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, apskaičiavimo tvarkos žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))“ išdėstyto kompensacijos apskaičiavimo detalizavimo matyti, jog Vk parametro dydis apskaičiuotas pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus pagal Masinio vertinimo taisykles, vadovaujantis oficialiais regionų geoinformacinės aplinkos paslaugos (REGIA) paieškos duomenimis, pagal kuriuos 2022 m. sausio 1 dieną ginčo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas viešame nekilnojamojo turto registre – 1,1480 ha, vidutinė rinkos vertė buvo nurodyta 102 000 Eur.

Minėti duomenys patvirtina, jog, apskaičiuojant ginčui aktualaus nuostolių dėl servituto nustatymo atlyginimo dydį, nustatant Vk (vidutinę 1 ha žemės sklypo rinkos vertę) pagal Metodikos 9 punktą, pagrįstai vadovautasi aritmetiniu vidurkiu, kuris gautas viso žemės ploto vidutinę rinkos vertę padalijus iš viso žemės ploto (102 000 : 1,1480 = 88 850 Eur).

Kompensacija, kuri sudaro 12 741,11 Eur, mokama už nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, apskaičiuota pritaikius Metodikoje nurodytą formulę ; Nk = 12 741,11 Eur.

Teismas atmeta pareiškėjos argumentus, jog apskaičiuojant žemės sklypo vidutinę vertę, nebuvo atsižvelgta į žemės sklypo paskirtį, nes iš teismui pateiktos verčių paieškos duomenų lentelės matyti, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, atlikus masinį turto vertinimą, buvo nustatyta atsižvelgus į žemės sklypo naudojimo paskirtį (kita) ir naudojimo būdą (pramonės ir sandėliavimo žemė), taip pat atsižvelgta į objekto tipą (žemės sklypas priskirtas magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonai). Žemės sklypo vidutinė vertė užfiksuota viešame registre. Ta aplinkybė, kad žemės sklypo vidutinė vertė nustatyta 2022 m. sausio 1 dieną, neįrodo jos neteisingumo Metodikos taikymo požiūriu, nes atitinka Taisyklių 43 punkto reikalavimą, kad masinis žemės vertinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per metus.

Iš Akto turinio matyti, jog jis yra surašytas pagal Metodikos 1 priedo reikalavimus. Teismui nekelia abejonių, kad VĮ Valstybės žemės fondo 2022 m. liepos 12 d. Akte Nr. (duomenys neskelbtini) atliktas apskaičiavimas atitinka Metodikos 9 punkto reikalavimus, juolab kad jokių objektyvių duomenų, paneigiančių Akte nurodytą apskaičiavimo prieštaravimą Metodikos reikalavimams, į bylą nepateikta.

Teismas pažymi, jog ir pati pareiškėja iš esmės neginčija, kad apskaičiuojant kompensaciją buvo vadovautasi vidutine 1 ha žemės sklypo rinkos verte, nustatyta masinio vertinimo metu, tačiau ji siekia, kad kompensacija būtų apskaičiuota atsižvelgiant į konkretaus žemės sklypo rinkos vertę.

Pareiškėja pateikė į bylą nekilnojamojo turto teismo ekspertės G. B. 2023 m. birželio 12 d. Nekilnojamojo turto konsultacinę išvadą Nr. NB 23-05(32)K su priedais.

Teismo vertinimu, Konsultacine išvada nėra pagrindo vadovautis, nes ji pateikta privataus susitarimo pagrindu, siekiant palankios bylos baigties. Minėta išvada yra konsultacinio pobūdžio, klausimai specialistui nebuvo derinami su kitomis šalimis, nebuvo patvirtinti teismo, todėl atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente, teismui kelia abejonių.

Nors pareiškėja tvirtino, jog Konsultacinėje išvadoje pateikti atsakymai yra aktualūs ginčui ir išvados gautos taikant Metodikos nuostatas, tačiau šiame dokumente pateiktas vertinimas ir išvada šiuos argumentus paneigia.

Iš Konsultacinės išvados matyti, kad kompensacija apskaičiuota pažeidžiant Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos 9 punkto reikalavimus, nes kompensacija apskaičiuota iki apžiūros dienos, t. y. 2023 m. birželio 5 d. (neatitinka Metodikos 9 punkto reikalavimų, nukreipiančių į Taisykles, pagal kurias yra aktuali tų metų, kai nustatomas servitutas, masinio vertinimo būdu nustatyta žemės sklypo rinkos vertė (Konsultacinės išvados 3.1–3.2 papunkčiai). Be to, Konsultacinės išvados 3.2 papunktyje nurodyta, jog apskaičiuojant kompensaciją, vadovautasi kitu teisės aktu, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1248 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimo“ patvirtinta Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodika (toliau – ir Specialiųjų sąlygų metodika). Iš Konsultacinės išvados 3.3–3.4 papunkčių matyti, jog nors kompensacija apskaičiuota aktualiu ginčui laiku (2022 m. rugsėjo 19 d.), tačiau 3.3 papunktyje nurodyta, kad vadovautasi ne ginčui aktualiu teisės aktu, o jau minėta Specialiųjų sąlygų metodika.

Nors Konsultacinės išvados 3.4 papunktyje nurodoma, jog iki servituto nustatymo datos (2022 m. rugsėjo 19 d.) pagal Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką apskaičiuota kompensacija sudaro 38 233,10 Eur, tačiau Konsultacinės išvados turinys patvirtina, kad ją apskaičiuojant nesivadovauta vidutine žemės sklypo rinkos verte, apskaičiuota masinio vertinimo būdu, kuri, pagal VĮ Registrų centro duomenis, 2022 m. sudarė 102 000 Eur, o vadovautasi Konsultacinėje išvadoje apskaičiuota individualaus žemės sklypo rinkos verte (194 000 Eur). Todėl akivaizdu, kad ši suma gauta netinkamai pritaikius Metodikos 9 punkte nurodytą formulę dėl Vk dėmens. Dėl šios priežasties Konsultacinėje išvadoje apskaičiuota kompensacija negali būti laikoma teisinga ir pagrįsta.

Iš Konsultacinės išvados (33 puslapis) taip pat matyti, jog atliekant kompensacijos apskaičiavimą, buvo atsižvelgta ir į papildomus nuostolius, į juos įtraukta sandėliavimo pastatų projektavimo darbų suma – 14 000 Eur, nors tokio pobūdžio sumų įtraukimas, vadovaujantis Metodika, nėra numatytas.

Taigi Konsultacinė išvada dėl kompensacijos apskaičiavimo negali būti laikoma objektyviu ir patikimu įrodymu byloje, nes joje pateiktas kompensacijos apskaičiavimas prieštarauja Metodikos 9 punkte nurodytai kompensacijos apskaičiavimo formulei ir tvarkai, todėl teismui nėra pagrindo ja vadovautis.

Iš pareiškėjos skundo ir jos prašymų akivaizdu, jog ji siekia visiško nuostolių atlyginimo dėl servituto ginčo sklype nustatymo (įskaitant pareiškėjos investuotas sumas dėl sandėliavimo pastatų suprojektavimo, statybos leidimo išdavimo ir pan.). Tačiau toks pareiškėjos reikalavimas yra teisiškai nepagrįstas, nes Metodikoje yra nurodytas baigtinis objektų, už kuriuos atlyginami nuostoliai, sąrašas (baigtinis kompensuojamųjų nuostolių sąrašas). Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, jog bylos dėl NŽT sprendimo, kuriuo nustatomas servitutas ir mokėtina kompensacija, nagrinėjimo dalyku gali būti tik pagal Metodikos nuostatas apskaičiuotos kompensacijos dydžio klausimas, o kitų nuostolių, kurie nepatenka į Metodikos reguliavimo sritį, atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009, 2012 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-2801/2014, 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-2826/2014, 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-2800/2014, 2015 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1439-438/2015).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-651-438/2019 pažymėta, jog pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies nuostatas tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti atlyginami dvejopo pobūdžio nuostoliai: 1. sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė; 2. nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo (žr., pvz., LVAT 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-651-438/2019). Todėl tokiu atveju, kai Metodikoje nustatyta tvarka apskaičiuota nuostolių kompensacija visiškai ir teisingai nekompensuoja visų tarnaujančiojo daikto savininko dėl žemės servituto nustatymo patirtų nuostolių, tai tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu viešpataujančiojo daikto savininkui dėl likusių neatlygintų nuostolių priteisimo, pateikdamas savo nurodomą nuostolių dydį patvirtinančius faktinius ir teisinius argumentus.

Pareiškėja vienu iš pateiktų prašymų byloje prašė netaikyti Metodikos 9 punkte numatyto reikalavimo vienkartinės kompensacijos už žemės sklypą dydį skaičiuoti nuo vidutinės 1 ha žemės sklypo rinkos vertės, o ją skaičiuoti nuo individualios sklypo rinkos vertės. Pagal skundą ir pareiškėjos paaiškinimus spręstina, jog kompensacija turėtų būti apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi, kuri nustato galimybę kompensacijos dydį dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo SSĮ nustatytose teritorijose apskaičiuoti pagal individualų turto vertinimą.

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiame įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, kai žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas (toliau – kompensacijos), apskaičiuojamos ir išmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, kurioje, be kita ko, nurodyta, jog kompensacijos dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinus žemės sklype ar teritorijoje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patenkančiuose į nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų visumą: nuostolius, patiriamus dėl vykdomos veiklos, suplanuotos veiklos (kai buvo pradėtos vykdyti procedūros, reikalingos šiai veiklai) ir (ar) galimybės valdyti, naudoti ir (ar) disponuoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotu nekilnojamuoju daiktu sumažėjimo, galimybės naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą (būdus) praradimo, kitus nuostolius.

Pareiškėja siekia, kad kompensacija už skundžiamu įsakymu nustatytą servitutą būtų apskaičiuota vadovaujantis Specialiųjų sąlygų metodika, tačiau šis teisės aktas reguliuoja kitus teisinius santykius. Šioje metodikoje pateikiamas kompensacijos, mokėtinos už nustatomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, apskaičiavimas, o servitutas – tai daiktinė teisė, bet ne specialioji žemės naudojimo sąlyga. Taigi, nėra pagrindo byloje taikyti Specialiųjų sąlygų metodiką.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo suformuotoje praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad vienkartinė kompensacija, mokama už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui gali būti apskaičiuota tik vadovaujantis Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos nuostatomis (žr., pvz., LVAT 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-651-438/2019, 2023 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1230-442/2023).

Esant nustatytai specialiai kompensacijos apskaičiavimo tvarkai, nėra pagrindo, kaip kad prašo pareiškėja, taikyti teisės analogiją ir netaikyti Metodikos 9 punkte numatyto reikalavimo vienkartinę kompensaciją apskaičiuoti nuo vidutinės 1 ha žemės sklypo rinkos vertės, o ją skaičiuoti nuo individualios žemės sklypo rinkos vertės.

Pareiškėja kelia ginčą ir dėl to, kad iki ginčijamo įsakymo 2.5 papunkčio priėmimo nebuvo informuota, kaip bus apskaičiuota jai dėl servituto nustatymo mokėtina kompensacija, todėl neturėjo galimybės pateikti motyvuotų prieštaravimų dėl Įsakymo 2.5 papunkčio, kuriuo nustatytas pareiškėjai apskaičiuotas kompensacijos dydis. Be to, jos teigimu, kompensacijos apskaičiavimas neaiškus.

Pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 5 dalį, tais atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, per 10 dienų išsiunčia (įteikia) viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkams ar patikėtiniams sprendimą, kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, administraciniame sprendime turi būti nurodytas jo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. 7-214-1434 „Dėl nuostolių už žemės sklypui nustatytą servitutą atlyginimo“ pareiškėja buvo informuota apie priimtą įsakymą dėl nustatyto servituto. NŽT skyrius Įsakymą pareiškėjai išsiuntė 2022 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 7SD-5235-(14.7.104). Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu 2022 m. spalio 19 d. Kompensacijos detalus apskaičiavimas pareiškėjai išsiųstas VĮ Valstybės žemės fondo 2022 m. spalio 20 d. raštu Nr. S-8642. Kompensacijos apskaičiavimo aktas pareiškėjos atstovo prašymu AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu išsiųstas 2022 m. spalio 27 d.

Taigi, pagal byloje esamus duomenis nustatyta, jog apie priimtą Įsakymą pareiškėjai buvo pranešta laikantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nustatyto termino, tačiau iš Įsakymo turinio matyti, kad jame nebuvo išdėstytas kompensacijos apskaičiavimo teisinis ir faktinis pagrindas, dokumentas su detaliais vienkartinės kompensacijos už administraciniu aktu nustatytą servitutą skaičiavimais pareiškėjai kartu su Įsakymu nebuvo išsiųstas. Minėti duomenys išsiųsti jau po kreipimosi į teismą. Ši aplinkybė teismo vertinama kaip individualaus administracinio akto trūkumas (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punktas).

Kaip jau minėta, vienkartinės kompensacijos apskaičiavimo detalus faktinis bei teisinis pagrindimas buvo pateiktas VĮ Valstybės žemės fondo 2022 m. spalio 20 d. rašte Nr. S-8642, kuriame išsamiai išdėstyta kompensacijos apskaičiavimo tvarka ir apskaičiavimas pagal Metodikos 9 punkte nurodytus reikalavimus ir formulę. Teisėjų kolegija neturi teisinių pagrindų nesutikti su pateiktu vienkartinės kompensacijos apskaičiavimu tiek jo pagrįstumo, tiek ir teisėtumo aspektais.

Teismas nesutinka, jog dėl nustatytų administracinio akto trūkumų pareiškėja neturėjo galimybės pateikti motyvuotų prieštaravimų dėl Įsakymo 2.5 papunkčio, nes ji byloje atstovaujama kvalifikuoto teisininko, todėl galėjo pasinaudoti procesine teise patikslinti skundą (ABTĮ 50 straipsnis). Be to, byloje iš esmės nustatyta, kad šia teise pareiškėja naudojosi. Jos atstovai teikė paaiškinimus, prašymus, papildomus įrodymus, iš kurių akivaizdu, jog pareiškėjai žinomos ir suprantamos priežastys bei aplinkybės, lėmusios šį sprendimą, todėl minėti skundžiamo sprendimo trūkumai laikytini neesminiais, nesudarančiais pagrindo panaikinti Įsakymo 2.5 papunktį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-921-415/2023 yra konstatavęs, kad vienkartinės kompensacijos dydį pagrindžiantys dokumentai turi būti įsakymo prieduose, kurie kartu su įsakymu pateikiami tarnaujančiojo daikto savininkui. Tik toks individualus administracinis aktas vertintinas kaip atitinkantis VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Tačiau kai bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėja visos ginčui reikšmingos faktinės bei teisinės aplinkybės ir nėra teisinių pagrindų, kuriais remiantis būtų paneigtas vienkartinės kompensacijos apskaičiavimo pagrįstumas bei teisėtumas, nėra pagrindo panaikinti administracinį aktą, nes ginčijamos įsakymo dalies panaikinimas, įpareigojant atsakovą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjui priklausančios kompensacijos dydžio, reikštų tik tapatų kartotinį viešojo administravimo subjekto veiksmą, kuriuo nekistų esama teisinė pareiškėjo padėtis – pareiškėjo teisių apimtis.

Šioje byloje vertintina iš esmės analogiška situacija, todėl teismui nėra pagrindo nukrypti nuo LVAT suformuotos praktikos. Pažymėtina, jog šioje byloje susiklosčiusi teisinė situacija suponuoja, kad pareiškėjos teisės yra pažeistos tik tiek, kiek jai iki bylos nagrinėjimo teisme nebuvo pateikta dokumentų, detaliai pagrindžiančių vienkartinės kompensacijos už administraciniu aktu nustatytą servitutą dydžio apskaičiavimą, nors pati materialioji pareiškėjos teisė nėra pažeista, todėl konstatuotina, kad teismo proceso metu pateikus duomenis apie vienkartinės kompensacijos už administraciniu aktu nustatytą servitutą dydžio apskaičiavimą, teisės pažeidimas yra pašalintas. Dėl nurodytų argumentų panaikinti ginčijamą atsakovės sprendimą, įpareigojant atsakovę priimti naują sprendimą dėl pareiškėjai priklausančios kompensacijos dydžio, nėra pagrindo.

Metodikos 3 punkto nuostatuose nurodyta, kad pareiga apskaičiuoti kompensacijos sumą numatyta teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjui, o ne servitutą nustatančiam subjektui (nagrinėjamu atveju – NŽT), todėl pareiškėjos argumentai, kad jai nebuvo suteikta galimybė dalyvauti kompensacijos nustatymo procedūroje, už kurią nėra atsakinga NŽT, nėra aktualūs pagal nagrinėjamo ginčo ribas.

Pareiškėja prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu įvertinti, ar Žemės įstatymo 23 straipsnis ir Metodikos 9 punktas tiek, kiek jie nenumato galimybės, apskaičiuojant vienkartinės kompensacijos dydį, ją skaičiuoti nuo individualaus žemės sklypo rinkos vertės, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui.

Pažymėtina, kad kreipimąsi į Konstitucinį Teismą reglamentuoja ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Taigi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Ši teismo teisė nėra siejama su atitinkamais proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-548-858/2015, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016, 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1859-821/2023).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta, jog nuosavybė neliečiama (1 dalis), nuosavybės teises saugo įstatymai (2 dalis), nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginta (3 dalis).

Taigi, Konstitucijos 23 straipsnyje yra įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, tačiau nagrinėjamu atveju į pareiškėjos nuosavybę nesikėsinama, ji nėra paimama, o tik nustatomas servitutas ir sprendžiamas klausimas dėl nuostolių atlyginimo pagal Vyriausybės nustatytą tvarką.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog Metodika yra pagalbinė priemonė, kuri leidžia nestabdyti tam tikros procedūros, nustatyti bent minimalius standartus atitinkantį kompensavimą. Bendro pobūdžio formulės pateikimas turi kitus tikslus nei apimti visus konkrečius turto vertės nustatymo ir nuostolių atlyginimo atvejus – tai preliminarus apskaičiavimas, leidžiantis vykdyti visuomenei svarbias procedūras paprastai ir efektyviai (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-2955-14, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-362-858/2016).

Darytina išvada, jog konkrečiu atveju pareiškėja nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą teismui abejoti Žemės įstatymo 23 straipsnio ir Metodikos 9 punkto nuostatų neatitikimu prašoma ištirti apimtimi (kiek jie nenumato galimybės, apskaičiuojant vienkartinės kompensacijos dydį, ją skaičiuoti nuo individualaus žemės sklypo rinkos vertės) Konstitucijos 23 straipsniui, todėl nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Juolab kad tiek Žemės įstatymo 23 straipsnyje, tiek Metodikos 9 punkte įtvirtintos nuostatos ir susiklosčiusi teismų praktika neužkerta teisės pareiškėjai kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka dėl visų tarnaujančiojo daikto savininko dėl žemės servituto nustatymo patirtų nuostolių. Todėl pareiškėjos prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Pareiškėjos argumentai, kad Konstitucinis Teismas 2020 m. liepos 8 d. nutarimu „Dėl kompensacijos už naudojimąsi įstatymu tinklų operatorių naudai nustatytais servitutais apskaičiavimo“ pripažino Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės ar kitų nekilnojamųjų daiktų servitutu, nustatymo metodikos 16 punktą, kurio formulė (Nk = Sp x Vk x Kn) yra iš esmės analogiška formulei, nustatytai Metodikos 9 punkte, yra neaktualūs ginčui, kadangi minėtu atveju Konstitucinio Teismo byloje Nr. 3/2019 buvo tiriamas kitas objektas, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 „Dėl Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos / nuostatų atitiktis Konstitucijai. Minėtos metodikos 16 punkte buvo įtvirtintas kitoks teisinis reglamentavimas ir kitoks kompensacijos apskaičiavimo mechanizmas, pagal kurį apskaičiuojama maksimali vienkartinė kompensacija už naudojimąsi įstatymu tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu: pagal šiame punkte įtvirtintą formulę tokia kompensacija apskaičiuojama žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės servitutas, plotą padauginus iš vidutinės 1 ha žemės sklypo ploto nurodytos rinkos vertės ir padauginus iš koeficiento, lygaus 0,1, t. y. maksimalus vienkartinės kompensacijos už naudojimąsi įstatymu tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu dydis lygus dešimtadaliui žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės servitutas, nurodytos rinkos vertės.

Teismas pažymi, jog minėtoje Konstitucinio Teismo byloje Nr. 3/2019 ir Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 8 d. nutarime „Dėl kompensacijos už naudojimąsi įstatymu tinklų operatorių naudai nustatytais servitutais apskaičiavimo“ nebuvo suabejota vidutinės 1 ha žemės sklypo ploto rinkos vertės Sp komponento atitiktimi (neatitiktimi) Konstitucijai, šia apimtimi minėta metodika netirta. Metodikos 16 punktas pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams kitais teisiniais pagrindais, kurie neaktualūs nagrinėjamai bylai. Todėl paminėti pareiškėjos argumentai taip pat nesudaro pagrindo teismui abejoti šioje byloje taikomų teisės aktų atitiktimi ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Įvertinus nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumą, atsižvelgiant į ginčo teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismo praktiką, pareiškėjos skundas dėl Įsakymo 2.5 papunkčio panaikinimo ir išvestinio reikalavimo – įpareigojimo atlikti veiksmus – atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog sprendimas priimtas pareiškėjos nenaudai, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis).

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d. (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijos pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, todėl apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas, imamas tas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris galiojo konkrečios teisinės paslaugos teikimo metu. Šioje administracinėje byloje teismo sprendimas priimamas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. sausio 2 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu Vidu Rudoku. 2023 m. birželio 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą priteisti 1 730,30 Eur (su 21 proc. PVM) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė paaiškinimų teismui parengimas, atstovavimas pirmosios instancijos teisme. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė teismui 2023 m. spalio 25 d. prašymą, kuriuo papildomai prašo priteisti 1 197,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš viso prašoma priteisti suma – 2 928,20 Eur.

2023 m. balandžio 4 d., 2023 m. birželio 13 d. ir 2023 m. spalio 25 d. mokėjimų nurodymai patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo šias išlaidas apmokėjo. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, maksimalus rekomenduojamas už skundo (šiuo atveju paaiškinimų) parengimą koeficientas – 2,5. Iš bylos duomenų matyti, kad rašytiniai paaiškinimai parengti 2023 m. kovo 15 d., todėl šiuo atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2022 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1 799,00 Eur. Atitinkamai už paaiškinimų parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 4 497,5 Eur (1799 x 2,5).

Pažymėtina, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamą administracinių teismų praktiką, tokios advokato suteiktos teisinės paslaugos kaip susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, susipažinimas su (procesiniais) dokumentais, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas laikytinos sudėtine platesnės apimties (turinio) teisinių paslaugų, tokių kaip skundo (apeliacinio skundo) parengimas ar atstovavimas teismo posėdyje, dalimi, todėl patirtos išlaidos už minėtas pavienes paslaugas traktuojamos kaip išlaidos už atitinkamą teisinę paslaugą, pavyzdžiui, skundo (apeliacinio skundo) parengimą ar atstovavimą teismo posėdyje (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-988-756/2015, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-19/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1245/2012, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-353-415/2020).

Trečiasis suinteresuotas asmuo į bendrą prašomą priteisti sumą įskaičiuoja ir prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose.

Rekomendacijų 8.19 papunktyje įtvirtinta, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminis, valandą maksimaliai priteistina 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetamas, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (Rekomendacijų 10 punktas).

Bylos duomenys patvirtina, kad trečiojo suinteresuoto asmens atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose, kurie vyko 2023 m. kovo 2 d. (12 min), 2023 m. birželio 13 d. (25 min.) ir 2023 m. spalio 26 d. (1 val. 45 min.). Teismas sprendžia, jog, suapvalinus teismo posėdžių laiką, teismo posėdžiai truko 2 val. Posėdžiai vyko skirtingais metų ketvirčiais, todėl sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2022 metų III ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (1 799 Eur), 2022 metų IV ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (1 900,30 Eur) ir 2023 metų II ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (2 000,1) vidurkis, t. y. 1 899,80 Eur. Todėl už pasiruošimą teismo posėdžiams ir dalyvavimą juose maksimali galima priteisti suma yra 379,96 Eur (0,1 x 1899,80 x 2 = 379,96).

Atsižvelgiant į tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ konkrečiai nedetalizuoja kokias sumas už kokias paslaugas apskaičiavo, teismas vertina, kad už atstovavimą teismo posėdžiuose prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalią sumą. Taip pat pažymėtina, jog teismo posėdžiuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo advokato padėjėja L. G.. Pagal Rekomendacijų 5 punktą, už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Be to, teismas atsižvelgia ir į Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytą reglamentavimą, jog teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad panašaus pobūdžio ginčai jau buvo nagrinėjami teisme (žr., pvz., Kauno regionų administracinio teismo administracinę bylą Nr. eI3-5355-402/2022), todėl, akivaizdu, jog minėti teisiniai santykiai ir jų reglamentavimo taikymas trečiajam suinteresuotam asmeniui nebuvo neįprasti ir nauji. Be kita ko, nustatyta, kad administracinėje byloje Nr. eI3-5355-402/2022 trečiąjį suinteresuotą asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo tas pats advokatas (advokatų kontora).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis pirmiau nurodytu reglamentavimu, teisingumo, protingumo principais, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirta bendra bylinėjimosi išlaidų suma mažinama ir iš pareiškėjos priteistina 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjos Daina KukalienėJanina VitunskienėNatalja Zelionkienė