- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-20
- Bylos Nr.
- eA-921-415/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04754-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Jolanta Malijauskienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajonos skyrius
- Pareiškėjas
- Z. P., P. P.
- Kategorijos
- 15.4Žemės servitutai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Z. P. (Z. P.) ir P. P. (P. P.) (S. P. teisių perėmėjai) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja S. P. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (dabar – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1293-(14.48.2E.) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas, Įsakymas) 2.5.1 punktą, kuriame nustatyta, kad nuostoliai dėl servitutų atlyginami išmokant 5 645,22 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją ir įpareigoti NŽT teisės aktų nustatyta tvarka perskaičiuoti pareiškėjai priklausančios kompensacijos dydį. Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Jai nuosavybės teise priklauso 3,0207 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Įsakymu Žemės sklypui nustatytas 12 075 kv. m ploto servitutas, suteikiantis teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas. Žemės sklypą kerta 330 kV elektros perdavimo linijos, kurios yra akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Litgrid“ elektros tinklų apsaugos zona. Dėl Žemės sklypą kertančių elektros perdavimo linijų, jam nustatytas servitutas, todėl pareiškėja turi teisėtą pagrindą reikalauti protingos kompensacijos nuostoliams dėl nustatyto servituto ar specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo Žemės sklype atlyginti.
2.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Įsakymo dalis dėl kompensacijos apskaičiavimo iš esmės grindžiama trimis teisės aktais: Lietuvos Respublikos žemės įstatymu (toliau – ir Žemės įstatymas), Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) ir Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 (toliau – ir 2004 m. Metodika).
2.3. Pareiškėjai suprantama, jog būtina nustatyti servitutą ir tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, todėl neskundžia Įsakymo dalies dėl servituto nustatymo, tačiau jai neaišku, kaip buvo apskaičiuota 5 645,22 Eur kompensacija, kadangi Įsakyme nėra pateikti tikslūs ir aiškūs skaičiavimai, kokios Žemės sklypo vertės kompensacija buvo apskaičiuota, neargumentuota, kodėl mokama vienkartinė, o ne periodinė kompensacija, neišspręstas klausimas dėl sunaikintų pasėlių ir sodinių bei nuostolių, atsiradusių dėl prarastos galimybės naudoti Žemės sklypo dalį pagal pagrindinę jo paskirtį.
2.4. Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5–7 punktų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl tinkamai motyvuoto sprendimo. Įsakymas surašytas ydingai, nes jame neaiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, teisinis reguliavimas ir motyvai, kurių pagrindu apskaičiuota 5 645,22 Eur kompensacija. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, konkrečiai ir aiškiai nesusiejo faktinių aplinkybių su taikomomis teisės normomis, todėl Įsakymas yra nepagrįstas. Atsakovas nenurodė, kodėl nagrinėjamu atveju taikoma būtent 2004 m. Metodika. Be to, turėjo tiksliai nurodyti ne tik Metodikos punktą (punktus), kurių pagrindu apskaičiuota kompensacija, bet ir pateikti pačius skaičiavimus.
Atsiliepimas
2.5. Atsakovas skundžiamame įsakyme nurodė tik teisės akto pavadinimą, reglamentuojantį Įsakymo apskundimo tvarką, bet nenurodė konkrečios skundą nagrinėjančios institucijos ir skundo padavimo terminų, galbūt turėdamas tikslą suklaidinti pareiškėją dėl jai neaiškios Įsakymo apskundimo tvarkos. Toks viešojo administravimo subjekto elgesys negali būti toleruojamas, nes teisinis neaiškumas ir nemotyvuoti sprendimai pažeidžia pareiškėjos teises.
2.6. Atsakovo padaryti pažeidimai yra esminiai, todėl skundžiamo Įsakymo dalis turėtų būti panaikinta.
3. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė:
4.1. NŽT Skyrius 2021 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 48SD-17360-(14.48.104.) „Dėl servituto nustatymo administraciniu aktu“ informavo pareiškėją, kad NŽT Skyriaus vedėjas 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1293-(14.48.2.) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini)“ nustatė Žemės sklypui 12 075 kv. m ploto (tarnaujantis daiktas) servitutą, suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas. Servitutas nustatytas atsižvelgiant į Inžinerinės infrastruktūros vystymo plano projektą Nr. S-VT-41-18-500 „Dėl vietovės lygmens inžinerinės infrastruktūros (naujos 330 kV elektros perdavimo linijos Vilnius–Neris) vystymo plano rengimo“, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. T3-114 „Dėl vietovės lygmens inžinerinės infrastruktūros (naujos 330 kV elektros perdavimo linijos Vilnius–Neris) vystymo plano tvirtinimo“ (toliau – ir Vystymo planas).
4.2. Pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 7 dalį žemės savininkams ir valstybinės žemės patikėtiniams nuostoliai dėl nustatytų servitutų (išskyrus nuostolius žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų sandoriais, kai nuostoliai atlyginami šalių susitarimu) turi būti atlyginami viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiuojamos remiantis metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ ir Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės ir kito nekilnojamojo daikto servitutu, nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 „Dėl maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės ir kito nekilnojamojo daikto servitutu, nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir 2018 m. Metodika). Atsižvelgiant į tai, kad 2004 m. Metodika taikoma kompensacijoms, mokamoms už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, o 2018 m. Metodika taikoma kompensacijoms, mokamoms už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi elektros energetikos objektų ir įrenginių operatorių naudai nustatytu žemės ir kito nekilnojamojo daikto (statinio, patalpos) servitutu, pareiškėjai už administraciniu aktu nustatytą servitutą kompensacija apskaičiuota taikant 2004 m. Metodiką.
4.3. Įsakymo priėmimo ir kompensacijos apskaičiavimo metu pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo plotas iki kadastrinių matavimų atlikimo buvo 2,94 ha, Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centras“ masinio vertinimo verčių žemėlapius 2021 m. liepos 8 d. buvo 20 500 Eur. Sudėjus bendrą Žemės sklypui nustatytą 12 075 ha servituto plotą, kompensacijos suma dėl prarastos galimybės naudoti Žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį sudaro 5 085,26 Eur, o bendra kompensacijos suma už sunaikintus pasėlius ir negalėjimą žemės sklypo naudoti pagal paskirtį yra 5 645,22 Eur.
4.4. Pareiškėja nepagrįstai tvirtino, kad Įsakymas nemotyvuotas, jame nenurodoma kompensacijos apskaičiavimo tvarka ir netinkamai nurodoma Įsakymo apskundimo tvarka. NŽT direktoriaus 2014 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-272 patvirtinti „Dėl sprendimų dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu priėmimo procedūros aprašo patvirtinimo“ Aprašo (toliau – ir Aprašas) 6 priede yra patvirtintas sprendimų dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu turinys ir forma. Skundžiamo įsakymo turinys ir forma atitinka Aprašo priedą Nr. 6, o kompensacijos suma apskaičiuota teisingai ir pagrįstai, remiantis 2004 m. Metodika, todėl nėra pagrindo panaikinti Įsakymo dalį dėl kompensacijos apskaičiavimo ir ją perskaičiuoti. Be to, pareiškėja nesikreipė į NŽT dėl kompensacijos apskaičiavimo tvarkos jai išaiškinimo bei nenurodė argumentų, kodėl kompensacija turėtų būti perskaičiuojama.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimu patenkino pareiškėjos S. P. skundą, panaikino Įsakymo 2.5 punktą ir įpareigojo NŽT priimti naują sprendimą dėl pareiškėjai priklausančios kompensacijos dydžio. Teismas priteisė pareiškėjai iš atsakovo 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė:
6.1. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
6.2. NŽT Skyrius 2021 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 48SD-17360-(14.48.104.) „Dėl servituto nustatymo administraciniu aktu“ informavo pareiškėją, kad NŽT Skyriaus vedėjas 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1293-(14.48.2.) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini)“ nustatė Žemės sklypui 12 075 kv. m ploto (tarnaujantis daiktas) servitutą, suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas. Servitutas nustatytas atsižvelgiant į Inžinerinės infrastruktūros vystymo plano projektą Nr. S-VT-41-18-500 „Dėl vietovės lygmens inžinierinės infrastruktūros (naujos 330 kV elektros perdavimo linijos Vilnius–Neris) vystymo plano rengimo“, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. T3-114 „Dėl vietovės lygmens inžinerinės infrastruktūros (naujos 330 kV elektros perdavimo linijos Vilnius–Neris) vystymo plano tvirtinimo“.
6.3. NŽT Skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi ir 32 straipsnio 3 dalies 11 punktu, 2004 m. Metodikos 16 punktu ir atsižvelgdamas į Inžinerinės infrastruktūros vystymo plano projektą Nr. S-VT-41-18-500 „Dėl vietovės lygmens inžinierinės infrastruktūros (naujos 330 kV elektros perdavimo linijos Vilnius–Neris) vystymo plano rengimo“, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. T3-114 „Dėl vietovės lygmens inžinerinės infrastruktūros (naujos 330 kV elektros perdavimo linijos Vilnius–Neris) vystymo plano tvirtinimo“, UAB „Ardynas“ 2021 m. liepos 30 d. prašymą Nr. 7-110 „Dėl servitutų nustatymo administraciniu aktu“ ir veikdamas pagal NŽT direktoriaus 2020 m. spalio 2 d. įgaliojimą Nr. 1Į-315-(1.9 E.) „Dėl teritorijų planavimo dokumentų ir žemės valdos projektų rengimo ir tvirtinimo, planavimo sąlygų išdavimo, sprendimų priėmimo ir duomenų teikimo“ nustatė: 1.1 žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 12 075 kv. m ploto (tarnaujantis daiktas) servitutą, suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, pažymėtą simboliu – S žemės sklypo plane M 1:2000 (priedas); 1.2 kad tarnaujančio daikto, t. y. žemės sklypo, nurodyto šio įsakymo 1.1 papunktyje, savininkas yra S. P.; 1.3 per 3 mėnesius nuo šio įsakymo priėmimo servitutas turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre AB „Litgrid“ lėšomis. Įsakyme nurodė, kad: 2.1 viešpataujantis daiktas yra 330 kV elektros perdavimo linija Vilnius–Neris; 2.. viešpataujančio daikto savininkas yra AB „Litgrid“; 2.3 prievolę tinkamai išlaikyti tarnaujantį daiktą turi AB „Litgrid“; 2.4 prievolę statyti statinius, sodinti augalus ar atlikti kitus darbus, jeigu tai būtina servituto teisėms įgyvendinti turi AB „Litgrid“; 2.5 nuostolių dėl servitutų atlyginimo sąlygos yra: 2.5.1 nuostoliai dėl servitutų atlyginami išmokant 5 645,22 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją; 2.5.2 kompensaciją savininkui S. P. privalo išmokėti AB „Litgrid“ per 3 mėnesius.
7. Teismas nurodė, kad Įsakymas yra individualus administracinis aktas, kuriam taikomi VAĮ 10 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Teismas, įvertinęs Įsakymo turinį, pažymėjo, kad jame nėra nurodyta, kokiais objektyviais duomenimis (faktais) remiantis jis buvo priimtas, neaptartas teisinis reglamentavimas, Įsakymu iš esmės tik konstatuota, kad, vadovaujantis 2004 m. Metodika, pareiškėjai yra nustatyta tam tikro dydžio vienkartinė kompensacija. Nei Įsakymo įžanginėje dalyje, nei kitose Įsakymo dalyse nėra nurodyta, kad NŽT Skyrius, priimdamas Įsakymą, rėmėsi kokiais nors konkrečiais pagal 2004 m. Metodiką parengtais teisės aktais. Prie Įsakymo taip pat nepridėti jokie priedai.
8. Teismas išaiškino, kad suinteresuotam asmeniui svarbu žinoti ne tik bendrą kompensuotiną nuostolių sumą, bet ir tai, kaip konkrečiai ji buvo apskaičiuota, t. y. ne tik tai, kokiu teisės aktu remiantis buvo atlikti skaičiavimai, bet ir kaip, konkrečiai, buvo įvertinta sunaikintų pasėlių, sodinių, iškirsto miško rinkos vertė ir nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, praradimo; kokiais konkrečiai duomenimis remiantis buvo pritaikytos teisės aktuose įtvirtintos kompensacijos apskaičiavimo formulės.
Atsiliepimas
9. Teismas nustatė, kad dokumentas su detaliais skaičiavimais pareiškėjai kartu su Įsakymu nebuvo išsiųstas, o tai, kad atsakovas atsiliepime nurodė, kaip ir kuo remiantis buvo apskaičiuota kompensacija, nepaneigė Įsakymo ydingumo. Teismas, be kita ko, vertino, kad Įsakyme nurodyta abstrakti jo apskundimo tvarka, kuri apsunkino pareiškėjos galbūt pažeistų teisių gynimą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad kompensacijos sumą nulėmusi informacija pareiškėjai nebuvo pateikta kartu su Įsakymu, o pareiškėja neteko galimybės šių skaičiavimų pagrįstumą ir teisėtumą ginčyti teisme.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas sprendė, kad Įsakymo turinio trūkumai yra esminiai, t. y. sukliudę pareiškėjai įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti savo teisę į galbūt pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, todėl teismas panaikino Įsakymo 2.5 punktą, dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą ir įpareigojo NŽT šioje dalyje priimti VAĮ 10 straipsnio reikalavimus atitinkantį įsakymą.
III.
11. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
12. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatskleidė bylos esmės ir neįsigilino į bylai reikšmingas aplinkybes.
12.2. Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi ir 32 straipsnio 3 dalies 11 punktu, Taisyklėmis ir 2004 m. Metodika. Teismas neįvertino, kad Taisyklių 16 punkte įtvirtinta, kas turi būti nurodoma administraciniame akte, priimant sprendimą nustatyti servitutą. Įsakymas atitinka Taisyklių 16 punkte įtvirtintus reikalavimus.
12.3. Teismas panaikino Įsakymo 2.5 punktą ir įpareigojo NŽT perskaičiuoti kompensacijos dydį, tačiau nevertino kompensacijos apskaičiavimo teisingumo, taip pat, nenurodė kokie 2004 m. Metodikos reikalavimai buvo pažeisti apskaičiuojant vienkartinę kompensaciją, t. y. sprendime nebuvo vertinamas kompensacijos dydis pagal 2004 m. Metodiką, kuria remiantis pareiškėjai turi būti apskaičiuota kompensacija.
Atsiliepimas
12.4. NŽT atsiliepime į skundą išsamiai paaiškino, kaip buvo apskaičiuota vienkartinė kompensacija bei pateikė VĮ „Valstybės žemės fondas“ 2021 m. liepos 8 d. Vienkartinės kompensacijos dalies, mokamos už sunaikintus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo aktą bei 2021 m. liepos 8 d. Vienkartinės kompensacijos dalies, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu apskaičiavimo aktą, tačiau teismas nevertino šių įrodymų ir dėl jų nepasisakė. Taip pat teismas nenurodė, kad kompensacijos dydis buvo apskaičiuotas netinkamai, o sprendimu įpareigodamas NŽT perskaičiuoti kompensaciją, neįvertino aplinkybės, kad ne NŽT apskaičiavo kompensaciją, o VĮ „Valstybės žemės fondas“.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Faktinės ir teisinės aplinkybės nurodytos šio teismo sprendimo 6.3 punkte. Ginčo dėl jų nėra. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų aplinkybių nekartoja, o pasisakys dėl teisinio ginčo situacijos vertinimo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus (ABTĮ 140 str. 1 d.).
14. Įsakymas priimtas vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, 32 straipsnio 3 dalies 11 punktu ir 2004 m. Metodikos 16 punktu.
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dokumentas su detaliais vienkartinės kompensacijos už administraciniu aktu nustatytą servitutą skaičiavimais pareiškėjai kartu su Įsakymu nebuvo išsiųstas ir tai vertintina kaip individualaus administracinio akto trūkumas (VAĮ 10 str. 5 d. 5 p.).
16. Vienkartinės kompensacijos apskaičiavimo detalus faktinis bei teisinis pagrindimas atsakovo pateiktas atsiliepime į skundą. Teisėjų kolegija neturi teisinių pagrindų nesutikti su atsakovo pateiktu vienkartinės kompensacijos apskaičiavimu tiek jo pagrįstumo, tiek ir teisėtumo aspektais.
17. Pažymėtina, kad vienkartinės kompensacijos dydį pagrindžiantys dokumentai turi būti Įsakymo prieduose, kurie kartu su Įsakymu pateikiami tarnaujančiojo daikto savininkui. Tik toks individualus administracinis aktas vertintinas kaip atitinkantis VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Šiuo atveju, kaip jau minėta, nustatyti individualaus administracinio akto trūkumai (žr., šio teismo Sprendimo 15 p.). Tačiau šiuo atveju, kai bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo visos ginčui reikšmingos faktinės bei teisinės aplinkybės ir nėra teisinių pagrindų, kuriais remiantis būtų paneigtas vienkartinės kompensacijos apskaičiavimo pagrįstumas bei teisėtumas, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamos Įsakymo dalies panaikinimas įpareigojant atsakovą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjams priklausančios kompensacijos dydžio reikštų tik tapatų kartotinį viešojo administravimo subjekto veiksmą, kuriuo nekistų esama teisinė pareiškėjų padėtis – pareiškėjų teisių apimtis.
18. Šioje byloje susiklosčiusi teisinė situacija suponuoja, kad pareiškėjų teisės yra pažeistos tik tiek, kiek atsakovas nepateikė pareiškėjams dokumentų, detaliai pagrindžiančių vienkartinės kompensacijos už administraciniu aktu nustatytą servitutą dydžio apskaičiavimą, nors pati materialioji pareiškėjų teisė nėra pažeista, todėl konstatuotina, kad teismo proceso metu pateikus duomenis apie vienkartinės kompensacijos už administraciniu aktu nustatytą servitutą dydžio apskaičiavimą teisės pažeidimas yra pašalintas.
19. Dėl nurodytų argumentų naikinti ginčijamą atsakovo sprendimą, įpareigojant atsakovą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjams priklausančios kompensacijos dydžio, nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o pareiškėjų skundas atmetamas.
20. Kadangi galutinis sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjų naudai, jų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjų Z. P. (Z. P.) ir P. P. (P. P.) (S. P. teisių perėmėjai) skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.