Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-1859-821/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-08-09
Bylos Nr.: eA-1859-821/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00152-2020-9
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Ričardas Piličiauskas (pirm.), Iveta Pelienė (pirm.), Dalia Višinskienė
Atsakovas: V. D.
Pareiškėjas: Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, akcinė bendrovė „LTG Infra“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, AB "LTG Infra"

Kategorijos

15.5Žemės paėmimas visuomenės poreikiams

Administracinė byla Nr. eA-1859-821/2023Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00152-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 15.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovui V. D. (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, akcinė bendrovė „LTG Infra“) dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Susisiekimo ministerija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas: 1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) direktoriaus 2020 m. sausio 16 d. akto Nr. ŽVP-82-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo V. D. (toliau – ir atsakovas) nuosavybės teise valdomą 0,9489 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo; 2) nustatyti, kad atsakovui V. D. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2020 m. sausio 16 d. aktu Nr. ŽVP-82-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paimtą 0,9489 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 6 910 Eur.

2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – ir Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. XI-1612) pripažino projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino šį projektą įgyvendinančia institucija Susisiekimo ministeriją. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) 2017 m. sausio 11 d. priėmė nutarimą Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“ (toliau – ir Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31), kuriuo patvirtino Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialųjį planą (toliau – ir Specialusis planas) ir pagal šį Specialųjį planą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Šiame Vyriausybės nutarime numatyta Specialiojo plano sprendinius įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad įsigaliojus Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimui Nr. 31 jis 2019 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 2-4317 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ informavo atsakovą V. D. apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą jo nuosavybės teise valdomo 4,1566 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Taip pat informavo apie toliau rengiamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kurio metu bus nustatomos tikslios žemės sklypo dalies, paimamos visuomenės poreikiams, ribos, atliekamas šios visuomenės poreikiams paimamos žemės ir joje esančio kito turto vertinimas bei kiti Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) nustatyti veiksmai.

4. Pareiškėjas teigė, kad parengus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektą (toliau – ir Projektas) jis 2019 m. liepos 19 d. raštu Nr. 2ZP-707 „Dėl supažindinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ informavo atsakovą viešo paskelbimo spaudoje būdu apie visuomenės supažindinimą su šiuo Projektu ir nurodė, kad pasiūlymus dėl Projekto sprendinių galima pateikti per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo paskelbimo spaudoje dienos pranešime nurodytais adresais. Šiuo pranešimu atsakovas taip pat buvo informuotas apie nepriklausomo turto vertintojo atliekamą visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą (apžiūrą) vietovėje ir kad pagal Projekto sprendinius iš jam priklausančio 4,1566 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikiams bus paimama 0,9489 ha dydžio dalis. Pareiškėjas pažymėjo, kad nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-1848 (9.2 E) buvo parengta 2019 m. rugsėjo 12 d., ją rengė valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras, turto vertintoja I. K., turto vertintojo asistentė J. K. (toliau – ir Vertinimo ataskaita). Pagal Vertinimo ataskaitą vertinamos paimamos visuomenės poreikiams 0,9489 ha dalies iš 4,1566 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 124-2, rinkos vertė vertinimo dieną (2019 m. birželio 19 d.) yra 6 910 Eur.

5. Pareiškėjas nurodė, kad NŽT direktorius 2019 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1P-387-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje) projekto patvirtinimo“ (toliau – ir NŽT direktoriaus 2019 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. 1P-387-(1.17 E.)) patvirtino Projektą. Taip pat šiuo įsakymu buvo pertvarkyti žemės sklypai, reikalingi paimti visuomenės poreikiams. NŽT Pasvalio skyriaus vedėjas 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 24SK-1611-(14.24.110.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ pertvarkė žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimo būdu į du žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. 124-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 124-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir patvirtino šių žemės sklypų kadastro duomenis. Taip pat šiuo sprendimu buvo nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotos žymos apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą perkeliamos į žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 124-2.

6. Pareiškėjas teigė, kad NŽT direktorius 2020 m. sausio 16 d. aktu Nr. ŽVP-82-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ (toliau – ir NŽT 2020 m. sausio 16 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas Nr. 82) paėmė visuomenės poreikiams atsakovo nuosavybės teise valdomą 0,9489 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių dėl Žemės sklypo pagal Vertinimo ataskaitą paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 6 910 Eur, iš jų Žemės sklypo 1 vertė – 6 910 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams dydis – 0 Eur.

7. Pareiškėjas 2020 m. vasario 4 d. raštu Nr. 2ZP-126 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ informavo atsakovą, kad NŽT priėmė 2020 m. sausio 16 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. 82, pateikė šio akto kopiją ir pakvietė atsakovą per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti šį aktą ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Šiuo raštu pareiškėjas taip pat informavo atsakovą, kad jei minimas aktas per nustatytą terminą nebus pasirašytas, juose nurodytas atlyginimo dydis bus pervestas į notaro depozitinę sąskaitą, o ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme. 2020 m. vasario 4 d. raštas Nr. 2ZP-126 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ nebuvo atsakovui tinkamai įteiktas, todėl pareiškėjas viešo paskelbimo spaudoje būdu paskelbė pranešimus „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant valstybinės svarbos projektą (vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje) akto pasirašymo“, kuriais informavo atsakovą, kad NŽT 2020 m. sausio 16 d. priėmė žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. 82 ir pakvietė atsakovą per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti šį aktą bei nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Šiuo pranešimu pareiškėjas taip pat informavo atsakovą, kad jei minimas aktas per nustatytą terminą nebus pasirašytas, juose nurodytas atlyginimo dydis bus pervestas į notaro depozitinę sąskaitą, o ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme.

Šalies argumentai

8. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas per nustatytą terminą NŽT 2020 m. sausio 16 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. 82 nepasirašė, todėl pareiškėjas, vadovaudamasis Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsniu, kreipėsi į teismą dėl šio akto teisėtumo patvirtinimo. Pareiškėjas teigė, kad iki šio pareiškimo pateikimo pervedė NŽT 2020 m. sausio 16 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte Nr. 82 nurodytas atlyginimo sumas – 6 910 Eur – į notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai 2020 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 2ZP-1337 „Dėl informacijos apie atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir kitus nuostolius pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą“ pranešė atsakovui. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju egzistuoja visos Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nurodytos sąlygos teismui patvirtinti NŽT direktoriaus 2020 m. sausio 16 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą.

Atsiliepimas

9. Atsakovas V. D. atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą prašė jo netenkinti.

10. Atsakovas nurodė, kad jis nesutinka su apskaičiuoto atlyginimo už paimamą žemę dydžiu, nes žemėje įrengtos melioracinės sistemos, į ką vertinant patiriamus nuostolius nebuvo atsižvelgta. Teigė, kad suskaidžius žemėnaudą yra žlugdomas atsakovo ūkininkavimas, už ką jokios kompensacijos nenumatytos, todėl siūloma kaina už paimamą žemę yra nepagrįstai maža. Atsakovas pažymėjo, kad taip pat nuvertėjo kiti likę sklypai, dėl sumažėjusių sklypų plotų, sumažėjo pasėliai ir gaunama valstybės parama, jis negaus pajamų, atsirado nuostolių dėl pervažiavimo į kitą pusę per vežę, todėl bus sugadinta melioracija.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „LTG Infra“ atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, jog su pareiškimu sutinka. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad visos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos yra tinkamai įvykdytos, tai pagrindžiantys įrodymai pateikti kartu su pareiškimu teismui. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Žemės paėmimo įstatymas nustato savininko patiriamų nuostolių dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąrašą, taigi įstatymo lygmeniu yra užtikrinamas visų realiai patirtų nuostolių atlyginimas. Žemės sklypo vertė nustatyta Vertinimo ataskaita, kuri nebuvo užginčyta ir yra galiojanti. Atsakovas projektą įgyvendinančiai institucijai nepateikė įrodymų dėl nuostolių, susijusių su visuomenės poreikiams paimamu žemės sklypu, todėl, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pagal esamus duomenis visi atsakovo patirti nuostoliai yra įvertinti ir jų dydis apskaičiuotas teisingai.

Šalies argumentai

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT, atstovaujama NŽT Pasvalio skyriaus, su pareiškėjo prašymu sutiko ir prašė jį tenkinti. NŽT nuomone, pareiškėjas yra įvykdęs visas Žemės paėmimo įstatyme numatytas procedūras bei reikalavimus, todėl nėra pagrindo pareiškimo netenkinti.

II.

13. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. sausio 29 d. sprendimu pareiškėjo Susiekimo ministerijos pareiškimą tenkino: 1) nustatė, kad atsakovui V. D. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2020 m. sausio 16 d. aktu Nr. ŽVP-82-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paimtą V. D. nuosavybės teise valdomą 0,9489 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 6 910 Eur.

Atsiliepimas

14. Atsakovas V. D., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas taip pat prašė: 1) dėl ginčui aktualių teisės aktų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas); 2) įpareigoti pateikti tam tikrus įrodymus apie Projektą (jo tikslus ir kt.); 3) sustabdyti pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymą. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat prašė gauti atsakymą iš Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vadovės, ar visuomenės poreikis ir viešasis interesas yra išleisti milijonines biudžeto ir Europos Sąjungos paramos lėšas.

Žemesnės instancijos teismas

15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2875-602/2021 iš dalies tenkino atsakovo apeliacinį skundą, panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 29 d. sprendimą ir perdavė bylą teismui nagrinėti iš naujo.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui buvo pateikta Vertinimo ataskaita, kurioje už Žemės sklypą nustatyta kompensacija yra 6 900 Eur. Dėl šios ataskaitos pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad ataskaita nėra nuginčyta ir tai yra pagrindinis įrodymas šios kategorijos bylose. Todėl teismas vertino, kad ataskaitoje nustatytas atlyginimas yra teisingas.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad reikalavimas teisingai atlyginti už visuomenės poreikiams paimamą turtą neabejotinai kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnio, kurio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnis, nustatantis atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą ir turto vertinimo tvarką, įtvirtina reikalavimą, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ataskaitos turinio, kiek šis turinys atitinka Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytus atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą pagrindinius kriterijus. Pirmosios instancijos teismas, nevertindamas ataskaitos turinio, negalėjo nuspręsti be argumentų dėl to, kad individualiu atveju asmeniui yra teisingai atlyginama už paimamą nuosavybę. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos dokumentai nepatvirtina, jog teismas tinkamai vykdė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 12 straipsnio reikalavimą dėl teisių ir pareigų išaiškinimo proceso dalyviui, šiuo atveju atsakovui, t. y. asmeniui, iš kurio yra paimama nuosavybė visuomenės poreikiams, o institucijos privalo teisingai atlyginti už paimamą nuosavybę. Teismas turėjo aiškiai pasiūlyti atsakovui pateikti įrodymus, patvirtinančius jo nurodomą teisingo atlyginimo dydį, tačiau šios pareigos neįvykdė.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, kad minėtų procesinės teisės normų pažeidimas ir netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą, nes dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo.

III.

20. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai, iš naujo nagrinėdami administracinę bylą, 2023 m. balandžio 13 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą patenkino – nustatė, kad atsakovui V. D. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2020 m. sausio 16 d. aktu Nr. ŽVP-82-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paimtą 0,9489 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 7070 Eur.

21. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, priimta šioje byloje, buvo: 1) patvirtintas NŽT direktoriaus 2020 m. sausio 16 d. akto Nr. ŽVP-82-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ teisėtumas; 2) leista paimtą visuomenės poreikiams atsakovo V. D. nuosavybės teise valdomą 0,9489 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo. Minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi.

Šalies argumentai

22. Spręsdamas klausimą dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą, teismas nurodė, kad pareiškėjas pareiškime prašė nustatyti, jog atsakovui atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2020 m. sausio 16 d. aktu Nr. ŽVP-82-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paimtą 0,9489 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 6 910 Eur. Ši suma buvo parinkta, atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-1848 (9.2 E), kuri buvo parengta 2019 m. rugsėjo 12 d., ją rengė VĮ Registrų centras, turto vertintoja I. K., turto vertintojo asistentė J. K.. Pagal Vertinimo ataskaitą, vertinamos paimamos visuomenės poreikiams 0,9489 ha dalies iš 4,1566 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 124-2, rinkos vertė vertinimo dieną (2019 m. birželio 19 d.) yra 6 910 Eur. Teismas taip pat nurodė, kad NŽT direktoriaus 2020 m. sausio 16 d. aktu Nr. ŽVP-82-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ buvo nustatyta, kad nuostolių dėl Žemės sklypo pagal Vertinimo ataskaitą paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 6 910 Eur, iš jų Žemės sklypo vertė – 6 910 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams dydis – 0 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

23. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nesutiko su Vertinimo ataskaitos nustatyta Žemės sklypo verte ir prašė skirti ekspertizę, teismas 2022 m. birželio 2 d. nutartimi nutarė administracinėje byloje paskirti visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo dalies rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Turto vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. 2022-38 DM, kurį surašė ekspertas D. M. (turto vertintojo kvalifikaciniai pažymėjimai Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakant į teismo nutartimi suformuluotus klausimus, nurodyta: 1) ,,Visuomenės poreikiams paimto 0,9489 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2020 m., sausio 16 d., nustatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 13 straipsnio nuostatomis (2019 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-2203 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 7 d.), apskaičiuota rinkos vertė vertės nustatymo dieną (2020-01-16) yra septyni tūkstančiai septyniasdešimt (7 070,-) eurų. <...> 2) Ekspertas, atlikęs analizę dėl nuostolių, susijusių su 0,9489 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimu visuomenės poreikiams, kurie susidarė iki 2019 m. gegužės 24 d. žymos nekilnojamojo turto registre padarymo, ir koks jų dydis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 13 straipsnio nuostatomis (2019 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-2203 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 7 d.), nuostolių nenustatė (nuostoliai 0 eur)“.

24. Teismas pažymėjo, kad Vertinimo ataskaitoje ir Turto vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. 2022-38 DM žemės sklypo nustatymo vertės skiriasi, jos yra nustatytos skirtingu laiku, todėl, teismo nuomone, Žemės sklypo vertės nustatymui galėjo turėti įtakos vertės nustatymo data.

25. Teismas, nustatydamas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dydį, vadovavosi teismo eksperto D. M. parengtu Turto vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. 2022-38 DM, nes šis ekspertas ginčo žemės sklypo rinkos vertę nustatė būtent institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną (atliko retrospektyvinį turto vertinimą), t. y. 2020 m. sausio 16 d., vertinimui parinko objektus, panašius į vertinamą objektą, įvertino paimamo žemės sklypo rinkos vertę lyginamuoju metodu, palyginant su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos buvo žinomos turto vertintojui. Turto vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. 2022-38 DM nurodyta, kad vertinat buvo atrinkti patys brangiausi (ar vieni brangiausių Eur už 1 ha sklypai).

26. Teismas pažymėjo, kad nei pareiškėjo atstovas, nei atsakovas nepateikė objektyviais įrodymais pagrįstų konkrečių argumentų dėl ekspertizės akto turinio ar eksperto išvadų nepagrįstumo. Ši ekspertizė teismui nekėlė abejonių jos objektyvumu. Vertinimas atitiko įstatymuose numatytų reikalavimų paimamo turto verčių nustatymui, todėl gali būti byloje vertinamas kaip dokumentas, pagrindžiantis paimamo Žemės sklypo rinkos vertę. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra duomenų dėl ekspertizės neobjektyvumo ar eksperto šališkumo. Ekspertizė, kurios pagrindu surašytas Turto vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. 2022-38 DM, atlikta vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymu, jos turinys atitinka Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytus atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą pagrindinius kriterijus.

27. Vertindamas atsakovo argumentus dėl nuostolių atlyginimo, teismas vadovavosi Turto vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. 2022-38 pateiktomis išvadomis. Teismas taip pat, atsižvelgdamas į Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas ir vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad kiti žemės sklypai liko atsakovui nuosavybės teise, todėl nėra teisiškai reikšminga, ar jie nuvertėja ar ne. Dėl melioracijos teismas pažymėjo, kad, kaip nurodė ekspertas teismo posėdžio metu, dar neaišku, ar melioracija bus sugadinta, o statybininkai, tiesiantys geležinkelį, jei melioraciją sugadins, turėtų sutvarkyti.

28. Teismas sprendė, kad atsakovui atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2020 m. sausio 16 d. aktu Nr. ŽVP-82-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paimtą 0,9489 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 7 070 Eur.

29. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas prašė teismo nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo Žemės sklypą 6 910 Eur arba 7 070 Eur atlyginimo dydį, tačiau atsakovas nesutiko su atlyginimo dydžiais. Todėl, teismas vertino, kad šiuo atveju teismo sprendimas priimtas ne atsakovo naudai, dėl to jam nepriteistinos išlaidos už ekspertizės skyrimą ir eksperto paaiškinimų davimą teismo posėdžio metu.

IV.

30. Atsakovas V. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

31. Atsakovo teigimu, teismas neištaisė procesinių normų pažeidimų, konstatuotų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartyje, nesiėmė pareigos išsamiai išnagrinėti administracinę bylą ir priimti teisingą sprendimą. Teismas nepagrįstai neatsakė į atsakovo klausimus dėl įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimų agentūrai ir jų vykdymo, dėl gyventojų pajamų mokesčio dydžio ir mokesčio sumokėjimo termino, gavus pajamų už paimtą žemę, dėl atlyginimo už sugadintą žemėje įrengtą melioracinę sistemą ir suskaidytą žemėnaudą. Nustatant patiriamų nuostolių dydį nebuvo atsižvelgta į tai, kad atsakovo vientisas turtas buvo suskaidytas į dalis, taip nepagrįstai apribojant konstitucines nuosavybės teises į per ilgą laiką teisėtu darbu sukauptą turtą, į tai, kad buvo suspenduota atsakovo laisvė disponuoti turima nuosavybe, žlugdoma atsakovo darbinė veikla – ūkininkavimas, neatlyginti nuostoliai dėl priverstinio nuolatinio pervažiavimo į kitą pusę per vežę, neįvertintos negautos pajamos sumažinus sklypų plotą.

32. Atsakovas nurodo, kad teismui 2023 m. vasario 8 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė argumentus dėl ekspertizės akto turinio ir eksperto išvadų, kėlė klausimus, tačiau teismas sprendime į tai neatsižvelgė. Teismas skundžiamame sprendime taip pat neatsakė į klausimą, kodėl ekspertui buvo suformuluota užduotis nustatyti nuostolius, kurie susidarė iki 2019 m. gegužės 24 d., ir kodėl buvo pasirinkta būtent tokia data.

33. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas nesutiko su jo (atsakovo) prašymu skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, taip pat netikslino prašomo nustatyti atlyginimo dydžio pagal naujausios ekspertizės išvadas, todėl atsakovas mano, jog teismas, vertindamas, jog pareiškėjas prašo nustatyti atsakovui atlyginti 7 070 Eur, iškreipė/suklastojo bylos duomenis ir priėmė atsakovo atžvilgiu „siurprizinį“ sprendimą. Atsakovas taip pat mano, kad teismas nepagrįstai nepriteisė jam turėtų bylinėjimosi išlaidų dėl paskirtos ekspertizės, kuria nustatytas didesnis iš atsakovo paimamo turto vertės dydis.

34. Atsakovas pažymi, kad šioje byloje prašo atlyginti jo realiai patirtus moralinius ir materialinius nuostolius, kurie tęsiasi nuo 2016 metų, kurių dydis priklauso nuo pareiškėjo sprendimų ir trečiųjų suinteresuotų geležinkelių bendrovių veiksmų. Atsakovas nurodo, kad jam turi būti atlyginama: negautos pajamos, susijusios su galimybe išlaikyti savo padėtį, turėtą darbą; bendri transportavimo nuostoliai – 125 920,85 Eur, iš kurių degalų įsigijimas – 62 950,14 Eur, transporto amortizacijos išlaidos – 61 508,23 Eur, laiko sąnaudos – 27 020,68 Eur; netektų pajamų nuostoliai dėl žemės ūkio komercinės veiklos apribojimo ir nutraukimo 83 228,76 Eur; likusių žemės sklypo dalių nuvertėjimo nuostoliai ir kiti nuostoliai – 11 050,25 Eur. Pasak atsakovo, jam bendri nuostoliai, susiję su priverstiniu ir neteisėtu žemės paėmimu yra 272 868,38 Eur, jo sutuoktinei galimai atsirasiančios moralinės žalos dėl persikėlimo dydis yra 300 000 Eur.

35. Atsakovo teigimu, teismas, spręsdamas nuostolių atlyginimo klausimą, turėjo visapusiškai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir atlyginti nuostolius visa apimtimi, t. y. teismas turėjo įvertinti ir Projekto atitikimą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-791 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 50:2016 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“ patvirtintų Lietuvos higienos normų HN 50:2016 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausia leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“ reikalavimams bei įvertinti dėl atsirasiančios „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės atsakovui keliamą žalą sveikatai. Atsakovas mano, kad teismas nevisapusiškai ištyrė Projekto visuomeninę reikšmę ir būtinybę paimti konkrečius žemės sklypus visuomenės poreikiams. Atsakovas laikosi pozicijos, kad jo nuosavybės suskaidymas dalimis bei nurodymas už dalį turto atlyginti tik pinigais vidutine rinkos kaina, neskaičiuojant ir neatlyginant nuostolių dėl vientiso turto sugadinimo ir darbinės veiklos priverstinio nutraukimo bei priverstinio išsikėlimo iš gyvenamosios vietos dėl itin kenksmingos sveikatai aplinkos (atsakovo gyvenamoji vieta yra už 40 metrų nuo automobilių kelio ir geležinkelio vėžės), nėra teisingas atlyginimas. Atsakovas teigia, kad teismas nesivadovavo 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Komisijos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo, neatsižvelgė į pažeistas Orhuso konvencijos principines nuostatas. Taip pat atsakovas mano, kad teismas turėjo kreiptis į Sveikatos ministeriją pagal kompetenciją išnagrinėti žalos aplinkybes, vertinant atsiradusio triukšmo ir vibracijos šaltinio poveikį atsakovo sveikatai, taip pat turėjo nustatyti, ar buvo atliktas automobilių kelių statybos ir rekonstrukcijos projekto viešinimas, jei toks buvo – kaip buvo atliktas. Atsakovas pažymi, kad jis iki šiol nėra informuotas apie žalos poveikio naminiams gyvūnams ir aplinkai ataskaitą, transporto taršos sukeltą žalingą poveikį sveikatai ir aplinkai, dėl sveikatos tikrinimo procedūros ir metodikos, teisingo kompensavimo už gyvenamosios vietos priverstinio pakeitimo ir priverstinio išsikeldinimo bei darbinės veiklos nutraukimo.

36. Atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai neišnagrinėjo ir neatsakė į argumentus, jog NŽT įsakymai prieštarauja aukštesnę teisinę galią turintiems administraciniams aktams – Seimo nutarimams 2002 m. spalio 29 d. Nr. IX-1154 ir 2011 m. spalio 11 d. Nr. XI-1612 (Konstitucijos 111 straipsnis). Teismas taip pat neatsakė į atsakovo skundo argumentą, kad atsakovo nuosavybė, kurią norima nusavinti, nepatenka į Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 patvirtintą ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytų Svarbiausių rezervuotinų valstybės poreikiams teritorijų zoną. Teismas neatsakė į atsakovo prašymą išreikalauti iš Specialųjį planą įgyvendinančių institucijų pateikti įrodymus dėl Projekto įgyvendinimo realumo, ekonomiškumo, pagrįstumo, atitikimo realiems visuomenės poreikiams ir įvardinti šiuos visuomenės poreikius ir pateikti jų įgyvendinimo būdą bei asmenis.

37. Atsakovas nurodo, kad teismas taip pat neatsižvelgė į jo argumentus ir nepagrįstai nesikreipė į Konstitucinį Teismą dėl pažeidžiamų visuomenės poreikių ir viešojo intereso, nes Specialiojo plano įgyvendinimui specialiai priimami įstatymai, jų pataisos skubos tvarka yra ydingi ir prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsakovas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad būtų išspręsta, ar NŽT įsakymas, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymas, Vyriausybės nutarimas Nr. 31, kurie taikomi šioje byloje žalai atlyginti, atitinka Konstituciją, nes tik gavus Konstitucinio Teismo išaiškinimą būtų galima spręsti klausimą dėl pareiškėjo pareiškime nurodyto Projekto, jo pagrindu suformuotų ir jo įgyvendinimo tvarką nustatančių NŽT aktų Nr. ŽVP-923, Nr. ŽVP-183, Nr. ŽVP-184, Vyriausybės nutarimo Nr. 31 ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo taikymo teisėtumo. Atsakovas mano, kad nagrinėjamoje byloje susidarė teisinė kolizija, kai skundžiamame teismo sprendime vienam teisės aktui – NŽT įsakymui – taikomas vienas įstatymas (pagal teismo sprendimą – Žemės įstatymas), tačiau šio įsakymo pagrindu suformuotiems jo įgyvendinimo NŽT aktams taikomas visai kitas įstatymas – Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas, kurio 1 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad Žemės įstatymo VIII skyrius (ir jo įgyvendinimo aktai) nagrinėjamoje byloje netaikomas.

38. Atsakovas pažymi, kad nors byloje sprendžiamas klausimas dėl NŽT įsakymo teisėtumo ir žalos atsakovui atlyginimo, tačiau bylos nagrinėjime nei karto nedalyvavo NŽT institucijos atstovas ir nėra pateikta ar išreikšta jokia šios įstaigos pozicija dėl žemės sklypų konsolidacijos, kurią būtent NŽT privalo atlikti. Atsakovo nuomone, tai įrodo, kad teismo sprendimas priimtas neišnagrinėjus bylos įrodymų, nes teisme nedalyvavo subjektas, kurio priimti administraciniai aktai ginčijami ir teismo posėdyje sprendžiamas žalos klausimas būtent dėl NŽT sprendimų teisėtumo. Atsakovo teigimu, teismas šį bylos klausimą išsprendė nedalyvaujant proceso dalyviui ir iš esmės pažeidė atsakovo teisę užduoti klausimus skundžiamą teisės aktą priėmusios institucijos atstovui bei išgirsti jo paaiškinimus.

39. Pareiškėjas Susisiekimo ministerija atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Šalies argumentai

40. Pareiškėjas nurodo, kad jo atstovas 2023 m. kovo 16 d. vykusio teismo posėdžio metu prašė nustatyti atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą arba pagal Vertinimo ataskaitą, arba, jei teismas vertintų teisingu nustatytą dydį ekspertizės metu, pagal Turto vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. 2022-38. Todėl atsakovo teiginiai, kad tokio pareiškėjo prašymo – nustatyti atlyginimą pagal ekspertizės aktą – nebuvo, yra nepagrįsti ir visi su tuo susiję atsakovo argumentai dėl „siurprizinio“ ar galimai suklastoto teismo sprendimo yra atmestini.

41. Pareiškėjas teigia, kad teismo nustatytas atlyginimo dydis labai neženkliai skiriasi nuo pareiškimu prašyto nustatyti atlyginimo dydžio. Tuo tarpu atsakovas su ekspertizės išvadomis nesutiko ir teigė, kad jam atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimtą turtą turi būti nustatytas ženkliai didesnis. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjas mano, kad teismas pagrįstai sprendė, jog teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

42. Pareiškėjas mano, kad teismas 2023 m. birželio 2 d. nutartimi tinkamai suformulavo klausimus ekspertui. Be to, atsakovo prašymu, ekspertas buvo iškviestas į teismo posėdį ir pateikė atsakymus į jo klausimus.

43. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas siekia įrodyti, jog turi būti atlyginami ne tik tie nuostoliai, kurie yra susiję su visuomenės poreikiams paimamais žemės sklypais, bet ir visi kiti papildomi nuostoliai, kuriuos jis neva patiria netgi ne dėl paimtų visuomenės poreikiams žemės sklypų, bet dėl naujai atsirandančio infrastruktūros objekto – „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės tiesimo, t. y. valstybės valdžios institucijų sprendimų ir veiksmų, susijusių su minėto Projekto tvirtinimu ir įgyvendinimu, neigiamo poveikio aplinkai ir sveikatai, kurį tariamai sukels „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės nutiesimas, kitų žemės sklypų nuvertėjimo, patiriamų laiko sąnaudų, transportavimo išlaidų, patiriamos moralinės žalos ir t. t. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas taip pat siekia prisiteisti ne tik su Žemės sklypo paėmimu susijusius nuostolius, bet ir jo galimai patiriamus nuostolius, susijusius su kitais jam nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, negautas pajamas ir netgi neturtinę žalą, kuri tiesiogiai su atsakovu, kaip žemės sklypo savininku, nėra susijusi, ir šioje byloje įrodymų, kad tokius ir tokio dydžio nuostolius atsakovas patirs, net nėra pateikta. Pareiškėjas akcentuoja, kad įstatymų leidėjas aiškiai apibrėžė, jog Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatos reglamentuoja ir nustato galimybę prisiteisti tik tuos patirtus, o ne (galimai) būsimus nuostolius, kurie išimtinai susiję su konkrečiai paimamais žemės sklypais, o ne visus atsakovo tariamus bei subjektyviai paskaičiuotus nuostolius, kurie ateityje jam atsiras. Žemės paėmimo įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų, dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų atlyginimo, neturtinės žalos atlyginimą. Taigi, pasak pareiškėjo, atsakovo prašomi atlyginti nuostoliai, susiję su transportavimo išlaidomis, degalais, laiko sąnaudomis, likusių žemės sklypo dalių nuvertėjimu, negautomis pajamomis ir t.t., nepatenka į atlygintinų nuostolių kategoriją.

44. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, siekdamas nuostolių atlyginimo, kurio įstatyminis reglamentavimas nenustato vykdant žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, iš esmės nori gauti asmeninės naudos, tačiau teisminėje praktikoje yra aiškiai suformuluota taisyklė, kad ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė nekyla), dėl to jo lūkesčiai yra nepagrįsti ir neteisėti. Be to, atsakovo pateikti skaičiavimai nėra tikslūs, kas tik dar labiau kelia abejones, jog atsakovas siekia ne teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą, bet gauti asmeninės naudos ir pasipelnyti valstybės sąskaita.

Šalies argumentai

45. Pareiškėjas pažymi, kad Turto vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. 2022-38 nurodyta, jog nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, nenustatyta. Pareiškėjas mano, kad teismas neturėjo jokio pagrindo nesivadovauti byloje paskirtos ekspertizės išvadomis ir pagrįstai ekspertizę laikė objektyvia, o jos turinį atitinkančiu Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytus atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą pagrindinius kriterijus. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepateikė nei vieno pagrįsto argumento, kuris paneigtų pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo faktą, o rėmėsi vien tik savo subjektyvia nuomone ir deklaratyviais teiginiais.

46. Pareiškėjas pastebi, kad iš atsakovo apeliacinio skundo turinio nėra aišku, kokį teisės pažeidimą padarė pirmosios instancijos teismas ir kokiais argumentais toks pažeidimas įrodinėjamas. Pasak pareiškėjo, vien atsakovo įsitikinimas, kad teismas nustatė per mažą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydį, tėra tik subjektyvi jo nuomonė, o tai, kad atsakovo netenkina nustatytas atlygimo dydis, savaime nereiškia, kad toks atlyginimas yra neteisingas ar kad juo yra pažeidžiami nuosavybės neliečiamumo ir teisingo atlyginimo už paimamą nuosavybę principai.

Šalies argumentai

47. Pareiškėjas mano, kad atsakovas peržengia nagrinėjamo ginčo ribas, nes apeliaciniame skunde ginčija ne pirmosios instancijos teismo sprendimą, bet teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartį, kuria buvo tvirtinamas Akto dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumas (šis klausimas dėl akto teisėtumo patvirtinimo jau yra išspręstas galutine Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-696-261/2020). Pareiškėjas pažymi, kas atsakovas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“ patvirtino Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano sprendinių; teikia savo prieštaravimus dėl valstybinių institucijų sprendimų, susijusių su „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės tiesimo įgyvendinimu; tvirtina, kad iš esmės „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės tiesimo įgyvendinimas yra valstybinių valdžios institucijų piktnaudžiavimo savo galiomis padarinys. Pareiškėjas pažymi, kad teismas skundžiamu sprendimu sprendė tik atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą Žemės sklypą nustatymo klausimą, o apeliaciniame skunde nurodomų klausimų, susijusių su žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų teisėtumu, teismas nesprendė ir tokios pareigos neturėjo.

48. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo argumentas, jog teismo sprendimo neteisėtumą lėmė ta aplinkybė, kad NŽT neišsakė savo nuomonės dėl žemės sklypų konsolidacijos, neturi bylai jokios tiesioginės reikšmės ir įtakos, nes nėra susijęs su nagrinėjama byla. Be to, NŽT pozicija buvo išreikšta pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

49. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl atsakovo prašymų kreipti į Konstitucinį Teismą, nurodo, kad atsakovas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės, Seimo ir kitų valdžios institucijų priimtų nutarimų, aktų, kurie neva prieštarauja viešajam interesui, dėl to neatitinka Konstitucijos nuostatų. Taip pat atsakovas nurodo, kad Žemės paėmimo įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Pareiškėjo teigimu, teismas, priimdamas sprendimą kreiptis į Konstitucinį Teismą, turi atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino akto turinį. Šiuo atveju byla nagrinėjama ne dėl visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų aktų teisėtumo, Specialiojo plano sprendinių ir „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo, o dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus nustatymo. Todėl, pareiškėjo vertinimu, teismui visiškai nėra aktualūs atsakovo nurodyti Vyriausybės, Seimo ir kitų institucijų priimti nutarimai ir aktai, susiję su „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimu, dėl to nėra būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą. Be to, atsakovas nenurodė, kurios konkrečiai Žemės paėmimo įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai.

Atsiliepimas

50. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „LTG Infra“ atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu ir visa apimti palaiko pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytą poziciją bei argumentus, todėl jų šiame atsiliepime nekartoja.

51. Atsakovas V. D. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atsikirtimus į pareiškėjo atsiliepimą, kuriuose tvirtina, kad pareiškėjas nesutiko su skiriama ekspertize ir viso proceso metu laikėsi pozicijos, jog atsakovui turi būti nustatytas Vertinimo ataskaitoje nurodytas dydis (6 910 Eur). Atsakovas pažymi, kad byloje taip pat nenustatyta, kada ir kiek pareiškėjas pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą atsakovui už iš jo paimamą žemės ūkio paskirties žemę automobilių keliams tiesti. Atsakovas pabrėžia, kad jeigu tokie įrodymai į bylą buvo pateikti, tuomet teismas neteikė jų atsakovui susipažinti ir pažeidė proceso teisės normas bei atsakovo teises į teisingą ir sąžiningą teismo procesą. Atsakovo nuomone, pareiškėjo atstovas, teigdamas, jog atsakovas siekia pasipelnyti iš valstybės, pažeidžia jam keliamas profesinės etikos normas ir pats, teikdamas paslaugas Susiekimo ministerijai, siekia pasipelnyti. Atsakovas laikosi pozicijos, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė teisingumo ir teisėtumo principus, proceso šalių lygiateisiškumo principą, atsakovo konstitucinę teise į teisingą, teisėtą, nešališką procesą ir ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies, 50, 33 straipsnių, 80 straipsnio 1 dalies, 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

52. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atlyginimo dydžio už ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

53. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamame sprendime nustatė, kad visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą iš atsakovo paimto nuosavybės teise valdomo 0,9489 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atlyginimo dydis yra 7070 Eur. Nustatydamas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dydį, teismas vadovavosi teismo eksperto D. M. parengtu Turto vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. 2022-38 DM (toliau – ir Ekspertizės aktu), pažymėdamas, kad nei pareiškėjos atstovas, nei atsakovas nepateikė objektyviais įrodymais pagrįstų konkrečių argumentų dėl Ekspertizės akto turinio ar eksperto išvadų nepagrįstumo. Ekspertizė, kurios pagrindu surašytas Ekspertizės aktas, atlikta vadovaujantis Žemės paėmimo įstatymu, jos turinys atitinka Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytus atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą pagrindinius kriterijus. Teismas taip pat pažymėjo, jog atlyginamai savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti būtent dėl to konkretaus paimamo žemės sklypo visuomenės poreikiams, o ne žala ar nuostoliai dėl nepaimtų visuomenės poreikiams sklypų, kurie lieka asmenims (šiuo atveju – atsakovui). Teismas taip pat sprendė, kad, kaip nurodė ekspertas teismo posėdžio metu, dar neaišku, ar melioracija bus sugadinta, o statybininkai, tiesiantys geležinkelį, jei melioraciją sugadins, turėtų ją sutvarkyti.

54. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Nesutikdamas su teismo sprendimu apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neištaisė procesinių normų pažeidimų, konstatuotų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartyje, nesiėmė pareigos išsamiai išnagrinėti administracinę bylą ir priimti teisingą sprendimą. Pareiškėjas nepatikslino prašomo nustatyti atlyginimo dydžio pagal naujausios ekspertizės išvadas, todėl teismas vertindamas, kad pareiškėjas prašo nustatyti 7 070 Eur atlyginimą iškraipė bylos duomenis. Pažymi, jog byloje prašė atlyginti jo realiai patirtus nuostolius, kurie tęsiasi nuo 2016 m., bendri nuostoliai, susiję su priverstiniu ir neteisėtu žemės paėmimu yra 272 868,38 Eur, jo sutuoktinei galimai atsirasiančios neturtinės žalos dėl persikėlimo dydis – 300 000 Eur. Teismas turėjo įvertinti dėl atsirasiančios „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės atsakovui keliamą žalą sveikatai, įvertinti nuostolius dėl vientiso turto sugadinimo ir darbinės veiklos priverstinio nutraukimo bei priverstinio išsikėlimo iš gyvenamosios vietos. Teismas neįvertino, jog NŽT įsakymai prieštarauja aukštesnę galią turintiems administraciniams aktams, taip pat nepagrindė Projekto įgyvendinimo realumo, ekonomiškumo, pagrįstumo, atitikimo realiems visuomenės poreikiams. Neatsižvelgė į jo argumentus ir nepagrįstai nesikreipė į Konstitucinį teismą. Atsakovo teigimu, bylos nagrinėjime nei karto nedalyvavo NŽT atstovas, byla išnagrinėta nedalyvaujant subjektui, kurio administraciniai aktai ginčijami, pažeidžiant atsakovo teisę užduoti klausimus skundžiamą aktą priėmusios institucijos atstovui.

55. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

56. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

57. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

58. Atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo turto apskaičiavimo ir vertinimo tvarką nustato Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalys. Paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos (1 d.). Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu (2 d.). Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą (3 d.).

59. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisingo atlyginimo už žemę pinigais pagal rinkos vertę, taip pat numatyta kitokio pobūdžio realiai patirtų nuostolių atlyginimas (sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir t. t.), kurių sąrašas nėra baigtinis, nes nustatyta, kad pinigais atlyginami ir visi kiti savininko <...> nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo <...> paėmimo visuomenės poreikiams. Šios įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos detalizuojamos jo 2 dalyje, nurodant atlygintinų nuostolių rūšis, jų atlyginimą pinigais rinkos kainomis, 3 dalyje įtvirtintas turto vertės ir atlygintinų nuostolių apskaičiavimo būdas. Minėtos atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą ir su tuo susijusius nuostolius normos turi būti aiškinamos sistemiškai, tai reiškia, vadovaujantis teisingo atlyginimo principu, nustatant atlyginimo būdą pinigais rinkos kainomis, atlyginant realiai patirtus nuostolius, kurie turi būti apskaičiuojami įstatyme nustatytu būdu, bei atsižvelgiant į tai, kad įstatymo leidėjas neįtvirtino baigtinio atlygintinų nuostolių sąrašo. Taigi kiekvienu atveju sprendžiant asmens, kurio žemės sklypas (jo dalis) buvo Žemės paėmimo įstatyme nustatytais pagrindais paimtas visuomenės poreikiams, jo reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius pagrįstumas turi būti vertinamas individualiai, taikant įstatyme įtvirtintus kriterijus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3940-492/2020, 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1312-552/2021, kt.).

60. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neįvertino NŽT įsakymų prieštaravimo aukštesnę galią turintiems administraciniams aktams, taip pat nepagrindė Europinio standarto geležinkelio linija Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena yra ypatingos valstybinės svarbos įgyvendinimo realumo, ekonomiškumo, pagrįstumo, atitikimo realiems visuomenės poreikiams. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka ir pažymi, jog jie yra niekuo nepagrįsti. Viešasis interesas ir visuomenės poreikis yra nustatyti Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612, pripažįstant projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu. Šio projekto svarba ne tik Lietuvos Respublikai, bet ir Europos Sąjungai pripažįstama remiantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 884/2004/EB – jis yra transeuropinio transporto tinklo Europoje prioritetinis projektas, sujungsiantis Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir Suomiją. Projektas „Rail Baltica“, remiantis 2013 m. gruodžio 11 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1316/2013, yra sudėtinė Europos Sąjungos tarptautinio transporto koridoriaus „Šiaurės jūra-Baltijos jūra“ dalis. Tai patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad 2021 m. liepos 7 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2021/1153, kuriame, be kita ko, panaikinamas 2013 m. gruodžio 11 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, atkartojama, jog Tallinn–Rīga– Kaunas–Warszawa: „Rail Baltic“ nauja linija, visiškai suderinama su UIC vėže, yra pagrindinio tinklo koridoriaus „Šiaurės jūra-Baltijos jūra“ dalis, papildomai nurodoma, kad Kaunas–Vilnius: dalis „Rail Baltic“ naujos linijos, visiškai suderinamos su UIC vėže, taip pat pagrindinio tinklo koridoriaus „Šiaurės jūra-Baltijos jūra“ dalis.

61. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, jog byla išnagrinėta nedalyvaujant NŽT, kurios administraciniai aktai ginčijami, atstovui, pažeidžiant atsakovo teisę užduoti klausimus, teisėjų kolegija pažymi, kad jog šios bylos dalykas nėra NŽT direktoriaus 2020 m. sausio 16 d. akto Nr. ŽVP-82-(1.18.) teisėtumas ir pagrįstumas. Minėto akto teisėtumas buvo patvirtintas įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-696-261/2020, kurios kvestionuoti apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo. Paminėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 77 straipsnio 3 dalimi, proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Be to, NŽT pozicija šioje byloje buvo išreikšta į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, o atsakovas apeliaciniame skunde nepateikia argumentų kaip jo teises ir teisėtus interesus paveikė trečiojo suinteresuoto asmens nedalyvavimas.

62. Atsakovas prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą teigia, kad Žemės paėmimo įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalies nuostatoms, tačiau nenurodo kurios konkrečiai šio įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje dėl kreipimųsi į Konstitucinį Teismą vadovaujamasi nuostata, kad toks pateiktas prašymas teismui yra tik vada svarstyti kreipimosi į Konstitucinį Teismą galimybę; pateikto prašymo argumentai nesaisto teismo ir jis savarankiškai vertina prašymo pagrįstumą. Siekiant pasinaudoti teisine galimybe patikrinti atitinkamo teisės akto (jo dalies) atitikimą Konstitucijai, turi kilti teisinė abejonė dėl akto ar jo dalies prieštaravimo Konstitucijai paminėtais pagrindais ir tai turi būti teisiškai motyvuota. Tačiau, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą kiekvienas teismas sprendžia ad hoc (atskirai). Tai jo (galinčio besikreipti teismo į Konstitucinį Teismą) diskrecijos teisė, o kartu ir pareiga. Kreipimasis realizuotinas, kai yra pakankamai teisiškai pagrįsta abejonė, jog sprendžiant disputą taikytinas teisės aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose 2011 m. liepos 8 d. Nr. A-662-2474-11, 2013 m. lapkričio 12 d. Nr. A-556-2184-13; ir kt.). Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Teisėjų kolegijai, remiantis aukščiau (žr. 58, 59 punktus) aptartu kvestionuojamų įstatymo nuostatų aiškinimu, nekyla pagrįstų abejonių dėl jų konstitucingumo. Pažymėtina, kad atsakovo nesutikimas padarytomis išvadomis, įstatymo aiškinimu bei taikymu teismo sprendime savaime nėra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl vienų ar kitų įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai.

63. Atsakovas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog būtina stabdyti Projekto vykdymą ir kreiptis į Konstitucinį teismą dėl Vyriausybės nutarimo Nr. 31, Nr. 31, juo patvirtinto specialiojo plano ir vėlesnių aktų atitikimo Konstitucijos nuostatoms. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020, kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių dėl žemės paėmimo procedūrų, konstatavo, jog dėl planuojamos ūkinės veiklos Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo ir eksploatacijos buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas, o su Projekto „Rail Baltica“ poveikio aplinkai vertinimo ataskaita galima susipažinti internetinėje svetainėje, adresu: http://www.rail-baltica.lt. Šioje nutartyje taip pat pažymėta, kad Aplinkos apsaugos agentūra 2017 m. vasario 1 d. raštu Nr. (28.1)-A4-1134 priėmė sprendimą, jog planuojama ūkinė veikla – Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo ir eksploatacijos veikla – yra leistina. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020 netenkino atsakovo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes aplinkybių visetas ir deklaratyvūs atsakovo teiginiai neleido teismui suabejoti teisės aktų konstitucingumu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti iš esmės tapačių atsakovo argumentų, pateiktų ir nagrinėtų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020.

64. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo nustatytu atlyginimo už 0,9489 ha ploto žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams dydžiu (7 070 Eur) ir mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo argumentus apie jo patirtus nuostolius, be to, padaromos žalos dydį sudaro ne tik paimamo turto dabartinė vertė, šio turto netekimas ir sugadinimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) šiam turtui formuoti, prižiūrėti ir gerinti jo savybes, bet taip pat ir nuostolių dydis dėl pajamų negavimo ateityje. Atsakovas nurodo, jog bendri nuostoliai, susiję su priverstiniu ir neteisėtu žemės paėmimu yra 272 868,38 Eur, o jo sutuoktinei galimai atsirasiančios neturtinės žalos dėl persikėlimo dydis – 300 000 Eur.

65. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad šioje byloje nėra sprendžiami jokie ginčai dėl atsakovo sutuoktinės nuosavybėje turėtų žemės sklypų, todėl atsakovo argumentus dėl galimos žalos atsakovo sutuoktinei kilimo atmeta kaip neaktualius nagrinėjamai bylai.

66. Atlyginimo dydis už paimtą žemės sklypą pirmosios instancijos teismo pagrįstai bei teisėtai buvo nustatytas remiantis Ekspertizės aktu, kuriame taip pat nustatyta, kad nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, nenustatyta. Ekspertas išsamiai išanalizavo atsakovo nurodomus hipotetinius nuostolius (tiesioginius nuostolius, negautas pajamas, likusių žemės sklypų nuvertėjimo nuostolius) ir pateikė savo įvertinimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl rėmimosi Ekspertizės aktu ir jų nebekartoja. Pažymėtina ir tai, kad pagal įrodymų vertinimo taisykles, duomenys, kurie gauti panaudojus specialias žinias, gali būti koreguojami, paneigiami ir pan., tik taip pat panaudojus bei pritaikius specialias žinias (ABTĮ 56 str. 2 d.; 60–62 str.). Atsakovas tokio pobūdžio įrodymų teismui nepateikė, todėl priešingi šiuo klausimu apeliacinio skundo argumentai nėra paremti leistinais bei tinkamais įrodymais, t. y. neįrodyti, o tuo pačiu nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje paskirtos ekspertizės išvadomis ir pagrįstai ekspertizę laikė objektyvia, o jos turinį atitinkančiu Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytus atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą pagrindinius kriterijus. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad Ekspertizės akte ekspertas yra nurodęs, kad ekspertizės metu atliktiems skaičiavimams buvo parinkti išimtinai brangiausi sandoriai (apie 7 000 Eur/ha) ir šis faktas patvirtina, kad vertės skaičiavimai atlikti, atsižvelgiant į lyginamuosius sklypus - įdirbtus, įtręštus sklypus ir papildomi nuostoliai, dėl galimo didesnio įtręšimo, vertintojo nuomone, neturi būti atliekami. Todėl šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas atlyginimo dydis yra teisingas ir pagrįstas.

67. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies ketvirtame sakinyje nustatyta, kad jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Taigi, Žemės paėmimo įstatymo nuostatos aiškiai numato, kad nuostoliai, galimai atsirasiantys dėl komercinės veiklos apribojimų, nustatomi tik paimamam sklypui, o kiti nuostoliai, kurie tiesiogiai nesusiję su paimamu žemės sklypu, nėra atlyginami. Tokią Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies taikymo ir aiškinimo taisyklę yra suformulavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020. Be to, Žemės paėmimo įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų atlyginimą, taip pat dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020). Taigi, apelianto prašomi atlyginti nuostoliai, susiję su transportavimo išlaidomis, degalais, laiko sąnaudomis, likusių žemės sklypo dalių nuvertėjimu, negautomis pajamomis ir t.t. nepatenka į atlygintinų nuostolių kategoriją.

68. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta. Įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017).

69. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartimi ir 2022 m. vasario 9 d. nutartimi pasiūlė atsakovui pateikti teismui papildomus įrodymus turinčius reikšmės apskaičiuotino atlyginimo už paimamą žemę dydžiui, tenkino atsakovo prašymą ir byloje skyrė ekspertizę žemės sklypo rinkos vertei nustatyti. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 14 d. posėdžio metu atsakovui sudarė galimybę naudotis advokato pagalba ir posėdį atidėjo. Taigi atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartimi, į bylą pateikti ne visi įrodymai, yra paneigti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad teismo sprendimas ir jame padarytos išvados yra grindžiamos ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, bylos faktinėmis aplinkybėmis, proceso šalių argumentais, į bylą pateiktais ir ištirtais įrodymais. Vien tai, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

70. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismo sprendimas priimtas ne atsakovo naudai, todėl jam iš pareiškėjo nepriteistos išlaidos už ekspertizės skyrimą ir eksperto paaiškinimų davimą teismo posėdžio metu.

71. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog šiuo atveju teismo sprendimas priimtas ne atsakovo naudai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismo nustatytas atlyginimo dydis (7 070 Eur) labai neženkliai skyrėsi nuo pareiškėjo pareiškimu prašyto nustatyti atlyginimo dydžio (6 910 Eur). Tuo tarpu atsakovas su ekspertizės išvadomis nesutiko ir teigė, kad turi būti nustatyta ženkliai didesnis atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimtą turtą.

72. Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio įvertinimo, todėl dėl jų nėra pasisakoma.

73. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos sprendžiant panašaus pobūdžio bylas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta PelienėRičardas PiličiauskasDalia Višinskienė