- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-21
- Bylos Nr.
- eAS-696-261/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00152-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Atsakovas
- V. D., LR Susisiekimo ministerija
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, AB „LTG Infra“
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovui V. D., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „LTG Infra“ dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Ministerija) pareiškimu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2020 m. sausio 16 d. akto Nr. ŽVP-82-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ (toliau – ir Aktas) teisėtumą, leisti įregistruoti Aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo V. D. nuosavybės teise valdomą 0,9489 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo; 2) nustatyti, kad atsakovui V. D. atlyginimo už visuomenės poreikiams Aktu paimtą Žemės sklypą dydis yra 6 910,00 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas V. D. atsiliepimu į pareiškėjo pareiškimą su juo nesutiko.
Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „LTG Infra“ atsiliepimu į pareiškėjo pareiškimą su pareiškimu sutiko.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo pareiškimą prašė jį tenkinti.
II.
Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi patvirtino Akto teisėtumą ir leido paimtą visuomenės poreikiams atsakovo V. D. nuosavybės teise valdomą 0,9489 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) 6 straipsnio 2 dalimi, nustatė, kad yra galiojantis Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“, kuriuo projektas „Rail Baltica“ pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Teismas nustatė, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pradėta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“. Atsakovas V. D. apie žemės paėmimo procedūros pradžią buvo informuotas 2019 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 2-4317.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, jog yra parengtas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektas, kuris patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2019 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1P-387-(1.17 E.). Taip pat yra valstybės įmonės Registrų centras parengta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-1848 (9.2 E) dėl paimamos visuomenės poreikiams žemės sklypo dalies įvertinimo. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas viešo paskelbimo spaudoje būdu informavo atsakovą apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo atžvilgiu. Tarnybos direktorius 2020 m. sausio 16 d. priėmė žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-82-(1.18.), apie kurio priėmimą pareiškėjas informavo žemės savininką 2020 m. vasario 4 d. raštu Nr. 2ZP-126 bei pakvietė atsakovą šį aktą pasirašyti, bet 2020 m. vasario 4 d. rašto Nr. 2ZP-126 neįteikus tinkamai, pareiškėjas viešo paskelbimo spaudoje būdu paskelbė pranešimus „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant valstybinės svarbos projektą (vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje) akto pasirašymo“, kuriais informavo atsakovą, kad Tarnyba priėmė 2020 m. sausio 16 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. 82, ir pakartotinai pakvietė atsakovą šį aktą pasirašyti. Tarnyba 2020 m. sausio 16 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą sumą už paimamą žemės sklypą Nr. 1 (6 910,00 Eur) pervedė į notaro depozitinę sąskaitą.
Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo teiginį, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie Akto pasirašymą. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovui registruota siunta su 2020 m. vasario 4 d. raštu Nr. 2ZP-126 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ buvo siunčiama jo nuolatinės gyvenamosios vietos adresu, tačiau atsakovas siuntos neatsiėmė. Nepavykus minėto rašto tinkamai įteikti, pagal Žemės paėmimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalį, pareiškėjas viešo paskelbimo spaudoje būdu paskelbė pranešimus „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant valstybinės svarbos projektą (vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje) akto pasirašymo“, kuriais informavo atsakovą, kad Tarnyba priėmė 2020 m. sausio 16 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. 82, ir pakartotinai pakvietė atsakovą šį aktą pasirašyti, taip tinkamai informuodama atsakovą apie Akto pasirašymą. Dėl atsakovo teiginių, kad jis negalėjo nuvykti pasirašyti Akto dėl paskelbto karantino, teismas atkreipė dėmesį, jog 2020 m. kovo 14 d. skelbimuose laikraščiuose „Darbas“ bei „Respublika“ buvo nurodyti kontaktiniai duomenys (telefonas, elektroninis paštas), kuriais reikėtų kreiptis, jeigu atsakovui iškiltų kokios nors problemos dėl atvykimo pasirašyti Aktą nurodytu metu. Teismas pažymėjo, kad Aktą atsakovas turėjo galimybę pasirašyti ir pasibaigus karantinui, tačiau iki teismo posėdžio to nepadarė, o jo pozicija nagrinėjamojoje byloje rodo, kad ir neketino to daryti. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeista žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.
Teismas, įvertinęs Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus, sprendė, jog pareiškėjo pareiškimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo yra pagrįstas, todėl jį tenkino ir leido įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypo dalį valstybės vardu bei pradėti šią žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams, o pareiškimo dalies dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo nuosavybės teise valdomą žemės sklypo dalį nagrinėjimą atidėjo (Žemės paėmimo įstatymo 6 str. 4 d.).
III.
Atsakovas V. D. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad pašto laišku atsiųsti institucijų raštai pažeidžia jo asmeninį gyvenimą, Konstitucijos saugomus interesus, teises į tvarų asmeninį ir šeimos gyvenimą saugioje ir sveikoje aplinkoje. Atsakovo manymu, teismas turi tenkinti pareiškėjo 2020 m. birželio 15 d. prašymą pakartotinai viešinti visuomenei kažkur vedančių kelių projekto sprendinius, poveikio aplinkai ataskaitą ir su kažkur vedančiais keliais susijusius žemės klausimus iš esmės. Atsakovas pabrėžia, kad nebuvo kelių statybos ir rekonstrukcijos projekto viešinimo, poveikio aplinkai ataskaitos, nėra paties tokio projekto. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Seimas 2011 m. spalio 11 d. nutarimu nepripažino kelių statybos ir rekonstrukcijos projekto ypatingos svarbos. Atsakovas daro išvadą, kad Ministerija neturi įgaliojimo vykdyti kelių statybas be aiškaus ir visuomenei tinkamai paviešinto kelių projekto. Atsakovas pabrėžia, kad apie jo nuosavybės vertinimo ataskaitą jam tapo žinoma tik šios administracinės bylos nagrinėjimo metu, šioje ataskaitoje yra nurodytos tikrovės neatitinkančios faktinės aplinkybės ir atsakovas nėra informuotas apie jo patiriamų ilgalaikių nuostolių atlyginimą dėl atsakovo veiklos priverstinio sustabdymo ir jo galutinio nutraukimo bei gyvenamosios vietos priverstinio pakeitimo – priverstinio išsikeldinimo. Pareiškėjas daro išvadą, kad byloje iš esmės pažeistos Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktų nuostatos. Pareiškėjo manymu, teismo teiginys, kad atsakovo keliami klausimai dėl atlyginimo dydžio ir jo būdo bei kiti klausimai bus sprendžiami Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Pareiškėjas pažymi, kad nebuvo galimybės išsiaiškinti apie ką vyksta bylos ginčas, nes nei pareiškėjas, nei tretieji asmenys nedalyvavo posėdyje. Atsakovas pažymi, kad teismas neatsižvelgė į jo prašymą įpareigoti pareiškėją pakartotinai atlikti kelių statybos ir rekonstrukcijos projekto viešinimą, leisti susipažinti su kelių statybos ir rekonstrukcijos projekto poveikio aplinkai ataskaita, koks žalingas poveikis sveikatai, pasibaigus karantino suvaržymams. Teismas taip pat ignoravo pareiškėjo prašymą išreikalauti iš pareiškėjo kelių projekto, kuris patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2019 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1P-387-(1.17E), brėžinius, išsiaiškinti, kodėl nebuvo atliktas vertinimas, ir kiti aktualūs su byla susiję klausimai. Pareiškėjas daro išvadą, kad turto vertinimas nežinant sklypo buvimo vietos yra neteisingas, o nuostolių vertinimo ataskaita yra galimai ne tos vietovės. Atsakovas pabrėžia, kad nesutinka su teismo nutartimi, neaiškių sklypų dalybomis neturint galutinio projekto, poveikio aplinkai ataskaitos, nematuojant sklypų, atliekant klaidinančius turto vertinimus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas klaidingai nurodė, jog V. D. turi 0,9489 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, ir daro išvadą, kad teismas nagrinėjo ne su atsakovu susijusius klausimus.
Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas painioja du skirtingus dalykus – ypatingos svarbos projektą, kuris yra pagrindas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai vykdyti, ir patį statinio (statybos) projektą, kuris rengiamas jau įvykdžius žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir yra vienas iš pagrindų statytojo teisei įgyvendinti. Pareiškėjas remiasi Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi ir pabrėžia, kad Seimas 2011 m. spalio 11 d. nutarimu pripažino projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu bei patvirtino šį projektą įgyvendinančia institucija Ministeriją. Vyriausybė 2017 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 31 patvirtino Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialųjį planą (toliau – ir Specialusis planas), pagal kurį pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad ginčo klausimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams yra susijęs su Specialiojo plano sprendiniais. Specialusis planas yra parengtas ir patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka, atliekant visas įstatymuose nustatytas procedūras (taip pat ir plano viešinimą), jokių ginčų dėl Specialiojo plano teisėtumo nėra. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalimi ir atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020, kurioje konstatuota, kad jokių pažeidimų Vyriausybei priimant 2017 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. 31 dėl specialiojo plano patvirtinimo nebuvo nustatyta. Atsakovas daro išvadą, kad teismas neturėjo vertinti Vyriausybės nutarimo Nr. 31 nuostatų atitikimo Konstitucijai, šio nutarimo ir Specialiojo plano atitikimo Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. IX-1154 nuostatoms. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad visi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu susiję dokumentai, taip pat ir grafinė medžiaga, yra pateikti į teismo nagrinėjamą administracinę bylą arba yra vieši. Žemės sklypų formavimo procedūra yra baigta, ji atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, dėl šios procedūros teisėtumo nėra jokių ginčų. Pareiškėjo teigimu, skundžiama teismo nutartimi neturėjo būti sprendžiamas nuostolių atlyginimo klausimas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „LTG Infra“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo palaikantis pareiškėjo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria patvirtintas Tarnybos direktoriaus Akto teisėtumas ir leista paimtą visuomenės poreikiams atsakovo V. D. nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą įregistruoti valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos svarbos projektams įgyvendinti, nustato Žemės paėmimo įstatymas, kurio 6 straipsnyje yra reglamentuojama ginčų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams nagrinėjimo tvarka. Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurias turi įvertinti teismas, priimdamas nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo: 1) ar galioja Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas arba įstatymas dėl projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu; 2) ar galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą; 3) ar žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas buvo tinkamai pagal šio įstatymo reikalavimus informuoti apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą; 4) ar yra parengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas ir paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimo ataskaita; 5) ar yra priimtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas; 6) ar projektą įgyvendinanti institucija yra pervedusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.
Nagrinėjamo pobūdžio bylose valstybės institucija, atsakinga už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą, su pareiškimu kreipdamasi į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, turi pagrįsti, kad egzistuoja Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visuma. Atitinkamai, šios aplinkybės nustatymas (Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumos egzistavimas) yra pakankamas pagrindas apygardos administraciniam teismui nutartimi patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą. Jei apygardos administracinis teismas nutartyje įvertina visas minėtas Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, konstatuodamas jų buvimą arba nebuvimą, laikytina, kad teismas nurodė motyvus, kuriais jis priėjo savo išvadas, t. y. tinkamai motyvavo nutartį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-29-415/2020).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ bei Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31 patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą yra galiojantys teisės aktai, t. y. konstatavo Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų sąlygų egzistavimą. Pirmosios instancijos teismas aiškinosi ir nustatė, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, t. y. konstatavo Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos egzistavimą, taip pat nustatė, kad yra parengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas ir paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimo ataskaita, t. y. konstatavo Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytų sąlygų egzistavimą bei, kad yra priimtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas, o projektą įgyvendinanti institucija yra pervedusi Akte nurodytą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę sumą į notaro depozitinę sąskaitą, t. y. konstatavo Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų sąlygų egzistavimą.
Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, nurodė motyvus, kuriais priėjo savo išvadas ir teisės aktus, kuriais vadovavosi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra tinkamai pagrįsta ir motyvuota, teismas įvertino Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių buvimą. Atitinkamai, atsakovo atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, kad teismas vadovavosi įstatymais, kurie šioje byloje negali būti taikomi, nesurinko patikimų duomenų, atmetami kaip nepagrįsti.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalimi, proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl atmestini atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl pareiškėjo, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovų nedalyvavimo teismo posėdyje. ABTĮ 79 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, kai būtina išreikalauti naujus įrodymus arba kai šalims reikia laiko deryboms dėl taikos sutarties sudarymo ir kitais reikiamais atvejais. Tačiau, kai tokio poreikio teismo manymu nėra, bylos proceso šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie teismo posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 77 str. 3 d.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1485/2014). Iš šių teisės normų matyti, jog teismas turi teisę, tačiau kiekvienu atveju neprivalo pripažinti administracinės bylos proceso šalies dalyvavimą byloje būtinu, o atsisakymas tai padaryti neužkerta kelio tolimesniam bylos nagrinėjimui. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pozicija buvo išreikšta pareiškime, atsakovas atskirajame skunde nenurodė, kaip jo teises ir teisėtus interesus paveikė atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovų nedalyvavimas teismo posėdyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovų nedalyvavimas bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme nesudaro pagrindo atsakovui tvirtinti, jog liko neįvertinti bylos įrodymai ar kad nebuvo galimybės išsiaiškinti apie ką vyksta bylos ginčas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 17 d. prašyme nurodė, jog administracinėje byloje pateikė visus turimus įrodymus dėl aktų teisėtumo, kuriuos prašo teismo patvirtinti, taip pat išsamiai nurodė aplinkybes, jog teismas nutartimi patvirtintų aktų teisėtumą ir leistų įregistruoti juo paimamus visuomenės poreikiams žemės sklypus valstybės vardu ir pradėti žemės sklypus naudoti visuomenės poreikiams. Atsižvelgus į tai, atmestini atsakovo argumentai dėl pareiškėjo, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovų nedalyvavimo bylą nagrinėjant teisme.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia atskirojo skundo teiginys dėl atsakovo 2020 m. birželio 15 d. prašymo neišnagrinėjimo. Kaip matyti iš atsakovo minimo prašymo, jame V. D. nesutinka su teismo nutartimi ir įpareigojimu parašyti atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, taip pat pateikti teismui prašymai, susiję su pakartotiniu Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto II-os dalies viešinimu, supažindinimu su Aktu, Akto pasirašymu, visuomenės informavimu apie projekto II-ą dalį, ginčo sprendimu taikiu (mediacijos) būdu. Pažymėtina, kad atsakovas dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, kurio metu turėjo galimybę pasisakyti, iš pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, jog teismas aiškinosi ir vertino atsakovo informavimo apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą tinkamumą, nustatė, kad Aktą atsakovas turėjo galimybę pasirašyti ir pasibaigus karantinui, tačiau iki teismo posėdžio to nepadarė, o jo pozicija nagrinėjamoje byloje rodo, kad ir neketino to daryti.
Atsakovas atskirajame skunde išreiškia savo nesutikimą su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, kvestionuoja Akto teisėtumą, taip pat nepritaria Žemės paėmimo įstatyme įtvirtintam kompensacijos mechanizmui. Kaip minėta, šioje administracinėje byloje sprendžiant dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti baigtinį sąrašą aplinkybių, įtvirtintų Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje. Todėl atsakovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, jo manymu pagrindžiančios Akto neteisėtumą: nebuvo kelių statybos ir rekonstrukcijos projekto viešinimo, kelių statybos ir rekonstrukcijos poveikio aplinkai ataskaitos, nėra paties automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai projekto, pirmosios instancijos teismui nustačius Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytų aktų galiojimą, neturėjo reikšmės Akto teisėtumo tvirtinimui. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, vadovaujantis Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, atmestini atsakovo atskirojo skundo argumentai, susiję su teisingo atlyginimo už atsakovo turtą klausimais, kadangi teismas, priimdamas nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, tokių klausimų nesprendžia. Atsakovo atskirojo skundo argumentai, susiję su Žemės sklypo vertinimu, nuostolių atlyginimu, pirmosios instancijos teismui atidėjus pareiškimo dalies dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo nuosavybės teise valdomą žemės sklypo dalį, neturi reikšmės sprendžiant dėl atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria šie klausimai nebuvo nagrinėti, teisėtumo. Atsakovas atskirajame skunde nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kodėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, įtvirtinančia nuostatą, jog apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę, pažeidė teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė byloje esant Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą sąlygą, kadangi yra galiojantis Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. XI-1612, kuriuo projektas „Rail Baltica“ pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Pažymėtina, kad Žemės paėmimo įstatyme, taip pat ir jo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinti ypatingos valstybinės svarbos projekto teisiniai santykiai, bet ne atskirų paties statinio (statybos) projektų, rengiamų jau įvykdžius žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, pripažinimo ypatingos svarbos. Todėl atmestini atsakovo atskirojo skundo argumentai, jog aptariamu Seimo nutarimu nebuvo pripažintas ypatingos svarbos kelių statybos ir rekonstrukcijos projektas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nepagrindžia savo atskirojo skundo teiginių, jog teismas nagrinėjo ne su atsakovu susijusius klausimus, kadangi, kaip matyti iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro 2020 m. sausio 9 d. išrašo, Žemės sklypas priklausė nuosavybės teise V. D..
Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, nurodė motyvus, kuriais priėjo savo išvadas, ir teisės aktus, kuriais vadovavosi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo atskirojo skundo argumentus, kad teismas netinkamai taikė įstatymo normas, nesirėmė faktais, netikrino jų atitikimo realybei. Atsakovas atskirajame skunde nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos (ar dalis jų) nagrinėjamu atveju neegzistavo.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, tenkinti atsakovo atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo V. D. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.