Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,

dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui advokatui Povilui Juzikiui,

nedalyvaujant trečiųjų suinteresuotų asmenų akcinės bendrovės ,,LTG Infra“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovui V. D., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, akcinei bendrovei „LTG Infra“ dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl už ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo atlyginimo dydžio nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 4 dalis nustato, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

Bylos duomenys patvirtina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, priimta šioje byloje, buvo: 1) patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 16 d. akto Nr. ŽVP-82-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas - Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ teisėtumas; 2) leista paimtą visuomenės poreikiams atsakovo V. D. nuosavybės teise valdomą 0,9489 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas - Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo. Minėta teismo nutartis įsiteisėjusi.

Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis). Tai suponuoja, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei ir tik tokio atlyginimo sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su paimamo turto verte, kuri (vertė) paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-968/2020).

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos (1 dalis). Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo Specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį (2 dalis). Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą (3 dalis).

Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – ir Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. XI-1612) pripažino projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino šį projektą įgyvendinančia institucija Susisiekimo ministeriją.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. sausio 11 d. priėmė nutarimą Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“ (toliau – ir Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31), kuriuo patvirtino Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialųjį planą (toliau – ir Specialusis planas) ir pagal šį Specialųjį planą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Šiame Vyriausybės nutarime numatyta Specialiojo plano sprendinius įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. Įsigaliojus Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimui Nr. 31, pareiškėja 2019 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 2-4317 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ informavo atsakovą V. D. apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą jo nuosavybės teise valdomo 4,1566 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Taip pat informavo apie toliau rengiamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kurio metu bus nustatomos tikslios žemės sklypo dalies, paimamos visuomenės poreikiams, ribos, atliekamas šios visuomenės poreikiams paimamos žemės ir joje esančio kito turto vertinimas ir kiti Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) nustatyti veiksmai.

Parengus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektą (toliau – ir Projektas), pareiškėja 2019 m. liepos 19 d. raštu Nr. 2ZP-707 „Dėl supažindinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ informavo atsakovą viešo paskelbimo spaudoje būdu apie visuomenės supažindinimą su šiuo Projektu ir nurodė, kad pasiūlymus dėl Projekto sprendinių galima pateikti per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo paskelbimo spaudoje dienos pranešime nurodytais adresais. Šiuo pranešimu savininkas taip pat buvo informuotas apie nepriklausomo turto vertintojo atliekamą visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą (apžiūrą) vietovėje ir kad pagal Projekto sprendinius iš jam priklausančio 4,1566 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikiams bus paimama 0,9489 ha dydžio dalis.

Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-1848 (9.2 E) buvo parengta 2019 m. rugsėjo 12 d., ją rengė VĮ Registrų centras, turto vertintoja I. K., turto vertintojo asistentė J. K., (toliau – ir Vertinimo ataskaita Nr. 1). Pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 1, vertinamos paimamos visuomenės poreikiams 0,9489 ha dalies iš 4,1566 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 124-2, rinkos vertė vertinimo dieną (2019 m. birželio 19 d.) yra 6 910 Eur, duomenų apie patirtus kitus nuostolius dėl paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo negauta.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2019 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1P-387-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje) projekto patvirtinimo“ (toliau – ir NŽT direktoriaus 2019 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. 1P-387-(1.17 E.)) patvirtino Projektą. Taip pat šiuo įsakymu buvo pertvarkyti žemės sklypai, reikalingi paimti visuomenės poreikiams. NŽT Pasvalio skyriaus vedėjas 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 24SK-1611-(14.24.110.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ pertvarkė žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimo būdu į du žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. 124-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 124-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir patvirtino šių žemės sklypų kadastro duomenis. Taip pat šiuo sprendimu buvo nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotos žymos apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą perkeliamos į žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 124-2.

Pareiškėja teigė, kad NŽT direktorius 2020 m. sausio 16 d. aktu Nr. ŽVP-82-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ (toliau – ir NŽT 2020 m. sausio 16 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas Nr. 82) paėmė visuomenės poreikiams atsakovo nuosavybės teise valdomą 0,9489 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1). Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių dėl Žemės sklypo Nr. 1 pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 1 paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 6 910 Eur, iš jų Žemės sklypo Nr. 1 vertė – 6 910 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo Nr. 1 paėmimu visuomenės poreikiams dydis – 0 Eur.

Pareiškėja 2020 m. vasario 4 d. raštu Nr. 2ZP-126 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ informavo atsakovą, kad NŽT priėmė 2020 m. sausio 16 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. 82, pateikė šio akto kopiją ir pakvietė atsakovą per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti šį aktą ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Šiuo raštu pareiškėja taip pat informavo atsakovą, kad jei minimas aktas per nustatytą terminą nebus pasirašytas, juose nurodytas atlyginimo dydis bus pervestas į notaro depozitinę sąskaitą, o ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme. 2020 m. vasario 4 d. raštas Nr. 2ZP-126 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ nebuvo įteiktas tinkamai, todėl pareiškėja viešo paskelbimo spaudoje būdu paskelbė pranešimus „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant valstybinės svarbos projektą (vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje) akto pasirašymo“, kuriais informavo atsakovą, kad NŽT priėmė 2020 m. sausio 16 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. 82, ir pakvietė atsakovą per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti šį aktą ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Šiuo pranešimu pareiškėja taip pat informavo atsakovą, kad jei minimas aktas per nustatytą terminą nebus pasirašytas, juose nurodytas atlyginimo dydis bus pervestas į notaro depozitinę sąskaitą, o ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme.

Atsakovui per nustatytą terminą NŽT 2020 m. sausio 16 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. 82 nepasirašius, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą dėl šio akto teisėtumo patvirtinimo.

Pareiškėja pervedė NŽT 2020 m. sausio 16 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte Nr. 82 nurodytas atlyginimo sumas – 6 910 Eur – į notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai 2020 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 2ZP-1337 „Dėl informacijos apie atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir kitus nuostolius pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą“ pranešė atsakovui.

Teismas, įvertinęs tai, jog tarp šalių kilo ginčas dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės ir galimų nuostolių, o be rinkos vertės nustatymo ekspertizės nebuvo galimybės kitomis leistinomis proceso priemonėmis nustatyti visuomenės poreikiam paimto žemės sklypo atlyginimo dydžio, teismas 2022 m. birželio 2 d. nutartimi nutarė administracinėje byloje paskirti visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo dalies rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir pavesti ją atlikti teismo ekspertui Dariui Milašauskui (į teismo ekspertų sąrašą įrašytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-404). Ekspertui pavesti atsakyti į šiuos klausimus:

1. Kokia buvo visuomenės poreikiams paimto 0,9489 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2020 m. sausio 16 d., nustatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 13 straipsnio nuostatomis (2019 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-2203 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 7 d.) ?

2. Kokie nuostoliai, susiję su 0,9489 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimu visuomenės poreikiams, susidarė iki 2019 m. gegužės 24 d. žymos Nekilnojamojo turto registre padarymo, ir koks jų dydis vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 13 straipsnio nuostatomis (2019 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-2203 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 7 d.) ?

Turto vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. 2022-38 DM, kurį surašė ekspertas Darius Milašauskas (turto vertintojo kvalifikaciniai pažymėjimai Nr. A000300; Nr. A000301; Nr. A000302), atsakant į teismo nutartimi suformuluotus klausimus, nurodyta: 1. ,,Visuomenės poreikiams paimto 0,9489 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2020 m., sausio 16 d., nustatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 13 straipsnio nuostatomis (2019 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-2203 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 7 d.), apskaičiuota rinkos vertė vertės nustatymo dieną (2020-01-16) yra septyni tūkstančiai septyniasdešimt (7 070,-) eurų. <...> 2. Ekspertas, atlikęs analizę dėl nuostolių, susijusių su 0,9489 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimu visuomenės poreikiams, kurie susidarė iki 2019 m. gegužės 24 d. žymos nekilnojamojo turto registre padarymo, ir koks jų dydis vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 13 straipsnio nuostatomis (2019 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-2203 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 7 d.), nuostolių nenustatė (nuostoliai 0 eur)“.

Minėtoje Vertinimo ataskaitoje Nr. 1 ir Turto vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. 2022-38 DM žemės sklypo nustatymo vertės skiriasi, be to, yra nustatytos skirtingu laiku, todėl akivaizdu, kad žemės sklypo vertės nustatymui galėjo turėti įtakos vertės nustatymo data.

Kaip minėta, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus). Tai suponuoja, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei ir tik tokio atlyginimo sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su paimamo turto verte, kuri paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną.

Teisėjų kolegija, nustatydama atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dydį, vadovaujasi teismo eksperto Dariaus Milašausko parengtu Turto vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. 2022-38 DM, nes šis ekspertas ginčo žemės sklypo rinkos vertę nustatė būtent institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną (atliko retrospektyvinį turto vertinimą), t. y. 2020 m. sausio 16 d., vertinimui parinko objektus, panašius į vertinamą objektą, įvertino paimamo žemės sklypo rinkos vertę lyginamuoju metodu, palyginant su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos buvo žinomos turto vertintojui. Turto vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. 2022-38 DM nurodyta, kad vertinat buvo atrinkti patys brangiausi (ar vieni brangiausių Eur už 1 ha sklypai). Nei pareiškėjos atstovas, nei atsakovas nepateikė objektyviais įrodymais pagrįstų konkrečių argumentų dėl ekspertizės akto turinio ar eksperto išvadų nepagrįstumo. Ši ekspertizė nekelia abejonių jos objektyvumu. Vertinimas atitiko įstatymuose numatytų reikalavimų paimamo turto verčių nustatymui, todėl gali būti byloje vertinamas, kaip dokumentas, pagrindžiantis paimamo žemės sklypo rinkos vertę. Byloje nėra duomenų dėl ekspertizės neobjektyvumo ar eksperto šališkumo. Ekspertizė, kurios pagrindu surašytas Turto vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. 2022-38 DM, atlikta vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymu, jos turinys atitinka Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytus atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą pagrindinius kriterijus.

Pagal Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 7 straipsnio nuostatas, pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (įsigaliojus atitinkamam Vyriausybės nutarimui), asmuo nuosavybės teisių į paimamą žemės sklypą nepraranda, yra tik ribojama jo teisė disponuoti šiuo žemės sklypu (asmuo netenka teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į specialiajame plane nurodytą žemės sklypą, jis taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti). Nuosavybę į žemės sklypą jis praranda, kai šis sklypas pereina valstybės nuosavybėn. Pažymėtina, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra tęstinio pobūdžio ir nuo šios procedūros pradėjimo iki žemės sklypo perėjimo iš asmens nuosavybės valstybės nuosavybėn gali praeiti žymus laiko tarpas, kuris gali lemti žemės sklypo rinkos vertės pokyčius tiek didėjimo, tiek mažėjimo linkme. Valstybės institucijos turi užtikrinti, kad paimamos visuomenės poreikiams žemės vertinimas kuo labiau atitiktų realią rinkos situaciją nuosavybės praradimo metu, o nuo vertinimo atlikimo iki nuosavybės praradimo praeitų kuo mažesnis laiko tarpas, o reikalingos procedūros būtų atliekamos kuo operatyviau.

Kaip minėta, atsakovas taip pat kėlė nuostolių atlyginimo klausimą ir nurodė, kad žemėje įrengtos melioracinės sistemos, į ką vertinant patiriamus nuostolius nebuvo atsižvelgta, suskaidžius žemėnaudą, yra žlugdomas jo ūkininkavimas, už ką jokios kompensacijos nenumatyta, todėl siūloma kaina už paimamą žemę yra nepagrįstai maža. Taip pat nuvertėjo kiti likę sklypai. Atsirado nuostoliai dėl pervažiavimo į kitą pusę per vežę, negaus pajamų. Bus sugadinta melioracija. Sumažėjo sklypų plotai, todėl sumažėjo pasėliai ir gaunama parama.

Teismas pažymi, kad pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, būtent paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti būtent dėl to konkretaus paimamo žemės sklypo visuomenės poreikiams, o ne žala ar nuostoliai dėl nepaimtų visuomenės poreikiams sklypų, kurie lieka asmenims (šiuo atveju – atsakovui). Kaip byloje nustatyta, kiti sklypai liko atsakovui nuosavybės teise, todėl nėra teisiškai reikšminga, ar jie nuvertėja ar ne. Dėl melioracijos pažymėtina, kad kaip nurodė ekspertas teismo posėdžio metu, dar neaišku, ar melioracija bus sugadinta, o statybininkai, tiesiantys geležinkelį, jei melioraciją sugadins, turėtų sutvarkyti. Šiai dienai melioracija nesugadinta.

Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad Žemės paėmimo įstatymo nuostatos aiškiai numato, kad nuostoliai, galimai atsirasiantys dėl komercinės veiklos apribojimų, nustatomi tik paimamam sklypui, o kiti nuostoliai, kurie tiesiogiai nesusiję su paimamu žemės sklypu, nėra atlyginami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020). Žemės paėmimo įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų, dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų atlyginimo, neturtinės žalos atlyginimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3940-492/2020; 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-782-552/2020).

Be to, turto vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. 2022-38 DM nurodyta, kad ,,išsamiai išanalizavęs visą situaciją, ekspertas nemano, kad susidarė nuostoliai dėl sklypo paėmimo visuomenės poreikiams iki 2019-05-24, nes sklypas iki šios datos buvo naudojamas pagal tiesioginę paskirtį. <...> Visų pirma, ekspertas susipažino išsamiai su administracinės bylos medžiaga, ir sutinka su V. D. argumentais, kad yra didelė tikimybė, kad ateityje dėl projekto „Rail Baltica“ vystymo ūkininkas V. D. patirs tikėtinai itin daug nepatogumų (nuostolių), tačiau šiame ekspertizės akte teismas suformulavo klausimą, kokie nuostoliai jau faktiškai yra / buvo atsiradę iki 2019-05-24, o ne busimieji nuostoliai, kurie atsiras po 2019-05-24 į ateitį, tarkime iki 2037-ųjų metų (apie ką išsamiai aprašo administracinėje byloje V. D.). Eksperto nuomone, šiems nuostoliams atsirasti privalės atsirasti būtinoji sąlyga – turės būti nutiestas geležinkelis „Rail Baltica“ (tačiau visuomet yra galimybė, kad jis gali būti ir nenutiestas). Siekdamas atidžiau apžvelgti galimus nuostolius, ekspertas papildomai pateikia duomenis apie kiekvieną iš svarbesnių administracinėje byloje aprašytų hipotetinių nuostolių (kuriuos apibūdina V. D.) ir jų atsiradimą iki 2019-05-24. <...> Turto apžiūros metu turto savininkas V. D. paaiškino, kad daugelį metų gerina dirvožemį ir turi sukaupęs tai pagrindžiančius dokumentus (sąskaitos už trąšas, chemikalus ir t.t.). Vertintojas nesutinka, kad tai yra nuostoliai ir pagrindžia, kodėl taip mano: a) Vertintojas mano, kad visi šie pagerinimai buvo skirti uždirbti V. D. pajamas. Tręšiant laukus, buvo galima gauti geresnį (didesnį) derlių, todėl visos šios išlaidos buvo ne įdėjimai, kurie išsilaikys dirvoje visą laiką, o dažniausiai sezonui ar keliems, po to sumažėjus atitinkamų medžiagų, dirva vėl tręšiama. Ekspertas vertintojo darbą atlieka daugelį metų, bendrauja su daugeliu ūkininkų ir teigia, kad žemės tręšimas yra atliekamas visuomet pasitelkiant naudos / kaštų analize: jei įdėjimai užtikrina didesnio pelno gavimą, jie yra atliekami, jei ne, jie nėra atliekami (pvz. 2021-aisiais metais pradėjus brangti trąšoms, ūkininkai mažiau tręšė laukus, suvokdami, kad įdėjimai neatsipirks); b) Teismas suformulavo klausimą, kokie nuostoliai susidarė iki 2019-05-24. Tokie nuostoliai eksperto nuomone negalėjo atsirasti, kadangi ūkininkas ir toliau ūkininkavo šiame lauke po 2019-05-24. Jei dirva buvo įtręšta 2018-ųjų rudenį arba 2019-ųjų metų pavasari, V. D. nuėmė 2019-ųjų metų derlių 2019-ųjų metų vasarą / rudenį, taigi jau įtrešimu 2019-ųjų metų sezonui buvo pilnai pasinaudota; c) Pažymi, kad nuolatinis tręšimas parodo, kad ūkininkas V. D. iš sklypo siekė gauti nuolatinį pelną, tai reiškia, kad nuolat galėjo būti alinama dirva. Šiuo klausimu ekspertas plačiau nepasisako, tačiau pažymi, kad nuolatinis žemės tręšimas ir nuolatinė veikla joje gali ne tik gerinti, tačiau ir alinti žemę (kompetentingų specialistų atlikti tyrimai). d) Būtinai pažymėtina, kad atliekant skaičiavimus sklypo vertei nustatyti (skyrius 3.1), ekspertas sąmoningai atrinko brangiausius (už 1 ha ) žemės sklypus lyginimui. Analizuojant sandorius, matoma, kad yra ir itin nebrangių (apie 1000 Eur / ha - 4000 Eur / ha) sklypų pardavimo sandorių. Tačiau skaičiavimams parinkti išimtinai brangiausi sandoriai (apie 7000 Eur / ha). Taigi, šis faktas patvirtina, kad vertės skaičiavimai atlikti, atsižvelgiant į lyginamuosius sklypus - įdirbtus, įtręštus sklypus ir papildomi nuostoliai, dėl galimo didesnio įtręšimo, vertintojo nuomone, neturi būti atliekami. <...> Ekspertizės akte nenagrinėjamas negautų pajamų atvejis. Kita vertus nėra duomenų, kad galėjo būti negautos pajamos iš vertinamo sklypo iki 2019-05-24, kadangi derlius buvo nuimamas ir realizuojamas, tai yra pajamos uždirbamos (taigi pajamų negavimas galimas tik ateityje po 2019-05-24). <...> Ekspertas mano, kad V. D. gali būti teisus, kad ir kitų jo valdomų sklypų dalių nuvertėjimas gali būti, tačiau ekspertas pažymi, kad tai nenustatinėtina (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020). Be to, būtina atkreipti dėmesį, kad minimas nuvertėjimas, jei toks bus, bus ne dėl to, kad atliekamos procedūros, susijusios su vertinamo sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, o todėl, kad bus statomas geležinkelis „Rail Baltica“, kurio statyba ir sukels įvairių neigiamų pasekmių ūkininkavimui. Dar sykį pažymėtina, kad tai nėra šios ekspertizės dalykas (taigi, yra tikimybė, kad V. D. valdomi sklypai nuvertės, atsiradus geležinkelio vėžei „Rail Baltica“; kita vertus tikėtinai nuvertės ir daugelio ūkininkų žemės sklypų vertė, netgi jei geležinkelis jų sklypų nekirs - pakaks to kad geležinkelis atskirs dalį sklypų vienoje geležinkelio pusėje, kitą dalį kitoje geležinkelio pusėje ir taip labai apsunkins žemės dirbimą; akivaizdu tai, kaip minėti nepatogumai yra susiję ne dėl to, kad paimamas visuomenės poreikiams vertinamas sklypas, o todėl, kad atsiras nauja geležinkelio vėžė „Rail Baltica“). V. D. apžiūros metu pažymėjo, kad tikėtinai gali būti sugadintos melioracijos sistemos, tiesiant geležinkelį, tačiau tai taip pat priskirtina prie galimų būsimų nuostolių, kas šiame ekspertizės akte nenagrinėtina (dar neatsiradę, galbūt atsirasiantys ateityje).“

Atsižvelgiant į nurodytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, nustatytina, kad atsakovui V. D. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 16 d. aktu Nr. ŽVP-82-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paimtą 0,9489 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 7070 Eur.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsakovas V. D. 2022-05-14 pervedė 1500,00 Eur sumą į specialią teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja prašė teismo nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 6 910 Eur arba 7070 Eur atlyginimo dydį. Atsakovas, nesutiko su atlyginimo dydžiais. Šiuo sprendimu pareiškėjos Lietuvos Respublikos susiekimo ministerijos pareiškimas patenkintas ir nustatytas 7070 Eur atlyginimo dydis. Teismas sprendžia, jog šiuo atveju teismo sprendimas priimtas ne atsakovo naudai, todėl atsakovui nepriteistinos iš pareiškėjos išlaidos už ekspertizės skyrimą ir eksperto paaiškinimų davimą teismo posėdžio metu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą patenkinti.

Nustatyti, kad atsakovui V. D. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 16 d. aktu Nr. ŽVP-82-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paimtą 0,9489 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 7070,00 Eur (septyni tūkstančiai septyniasdešimt eurų ir 0 ct).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.